d905106b-e728-412f-8599-90ecfb88ed13 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Zigmas Pocius                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-382/2016Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25981-2015-6                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A.

A. gynėjui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, nukentėjusiesiems L. V., V. A. V.,nukentėjusiojo L. V. atstovui advokatui Vytautui Agintui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, ir byla jam nutraukta.IÅ¡ A.

A. nukentėjusiajam L. V. priteista 119 Eur turtinei ir 1200 Eur neturtinei žaloms atlyginti bei 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vienÄ kartÄ L. V. į veidÄ ir padarė masyviÄ netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ veide, iÅ¡sidėsčiusiÄ ant abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų, sulaužė nosies kaulus, dėl to nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L.

V. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo praÅ¡o pripažinti tik vienÄ A. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Pripažinti A.

A. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Priteisti 119 Eur turtinės žalos atlyginimo ir padidinti neturtinės žalos atlyginimÄ iki 20000 Eur. Priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė visas BK 39 str. bÅ«tinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas. Apelianto manymu, Å¡iuo atveju nepagrįstai buvo pripažinta A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Nepripažinus A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei pripažinus jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas A. A. negalėjo bÅ«ti taikomas.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys buvo provokuojantis, nes teismas patikėjo tik kaltinamojo versija, jog bÅ«tent jis (nukentėjusysis) iÅ¡provokavo konfliktÄ , siekdamas A.

A. pakenkti. Teismas pateisina A. A. smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį iÅ¡ esmės vien kilusiu žodiniu konfliktu dėl ženklo statymo. Teismas nustatė ir laikė pagrįstais A. A. parodymus, kad jis pirmas pavartojo fizinį smurtÄ Ä¯spirdamas A. A. į čiurnos kauliukÄ , tai vėliau ir iÅ¡provokavo bei sÄ lygojo tolesnius A. A. veiksmus. Tačiau, anot apelianto, toks teismo vertinimas ir A. A. parodymai, kad bÅ«tent jis pirmas jam sudavė į čiurnos kauliukÄ , nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog atstumas tarp jo ir A. A. yra per didelis, kad jis bÅ«damas neįgalus galėtų jam pataikyti į čiurnos kauliukÄ . Nukentėjusiojo teigimu, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad jam bei jo sutuoktinei bendraujant su UAB „Sankryža“ darbuotojais prie jų prieina agresyviai nusiteikęs A. A. sakydamas: „kÄ Äia klounai sugalvojot“. Toks A. A. elgesys rodo, jog bÅ«tent jis ateidamas jau turėjo iÅ¡ankstinį, negatyvų nusistatymÄ ir toks jo elgesys lėmė pakeltÄ bendravimo tonÄ .

Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad jį iÅ¡provokavo pats A. A. Vykstant žodiniam konfliktui A. A. prieina prie jo ir stipriai suimdamas jį ranka už kaklo pargriauna bei prispaudžia prie automobilio kapoto. Tai rodo, kad A. A. be jokios aiÅ¡kios priežasties, demonstruodamas jėgÄ prieÅ¡ jį, senyvo amžiaus, neįgalų žmogų elgėsi chuliganiÅ¡kai. A. A. atsitraukus, netrukus pajuto stiprų smÅ«gį į veidÄ . Nors A. A. nurodo, kad smÅ«gį į veidÄ jis sudavė tik po to, kai jam buvo įspirta į tarpukojį, tačiau apeliantas tai neigia.

Pasak nukentėjusiojo, tuo metu, kai A. A. ranka stipriai suėmė jam už kaklo bei nugara jį prispaudė prie automobilio, jis buvo iÅ¡riestas atgal ir jo kojos tuo metu pakilo nuo žemės, o tai nutiko tik dėl to, kad A. A. vartojo smurtÄ prieÅ¡ jį, taigi tokie jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Tačiau teismas visiÅ¡kai į tai neatsižvelgė ir tokius smurtinius A. A. veiksmus pateisino bei vertino kaip provokuojančius. Teismas konstatavo, jog vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad nukentėjusieji kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo A.

A., jis buvo provokuojamas žodžiais, elgesiu, tačiau nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad ir pats A. A. savo elgesiu niekaip nesistengė iÅ¡vengti žodinio konflikto, o kilus konfliktui jį sprendė smurtiniais veiksmais. Teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiais, tyčiniais ir sÄ moningais veiksmais jis skatino A. A. prieÅ¡ jį smurtauti. Pažymi, kad A. A. nepasirinko kitokio konflikto sprendimo bÅ«do, nesistengė konflikto spręsti taikiai, kviesti policijos pareigÅ«nus, o elgdamasis ypač chuliganiÅ¡kai ir ciniÅ¡kai, žinodamas, kad jis yra senyvo amžiaus, neįgalus ir negali gintis, smÅ«giavo tiesiai jam į veidÄ , taip siekdamas sunkiai jį sužaloti.

Jis, bÅ«damas savo namo kieme, tik gynė savo teisę kieme įsirengti neįgaliojo ženklÄ . Ä®vykio metu A. A. vis klausė – „kuo tu įrodysi, kad muÅ¡iau“, tai tik patvirtina A. A. tikslÄ ir motyvus – atlikus nusikalstamus veiksmus – siekti iÅ¡vengti atsakomybės, bÅ«nant įsitikinus, kad Å¡io nusikaltimo niekas neužfiksuos. Apelianto nuomone, apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus – filmuotÄ vaizdo medžiagÄ â€“ vertino vienpusiÅ¡kai ir subjektyviai, tik kaltinamojo naudai.

Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog teismas nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymi, kad jis yra neįgalus, turi tik 10 proc. darbingumÄ , jam yra nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis – blogai mato, sutrikusi kraujotaka, serga artritu, sunkiai vaikÅ¡to, sutrikusi Å¡irdies veikla. Tai, kad jis yra neįgalus, žinojo ir A. A. Å ios aplinkybės, kad A. A. smurtavo prieÅ¡ neįgalų asmenį, t. y. bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, byloje buvo žinomos, tačiau priimant nuosprendį nebuvo vertintos ir aptartos.

Dėl neįgalumo, jis pats nebūtų galėjęs pasipriešinti A. A. Apelianto nuomone, A. A. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dar ir dėl tos priežasties, kad jis yra baustas administracine tvarka bei turi galiojančių nuobaudų. Jis ir anksčiau buvo smurtavęs ir dėl to buvo parašytas pareiškimas. Be to, dėl šio įvykio jis visiškai nesigailėjo ir neatsiprašė. Taigi taikyti A. A. BK 39 str. nuostatas neleidžia jo asmenybės ir padarytos veikos apibūdinimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų ir teisingumo, proporcingumo principams.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Savo argumentus dėl per mažo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusysis grindžia tuo, kad jam dėl suduoto smÅ«gio lūžo nosis, buvo reikalinga daryti nosies pertvaros operacijÄ , tačiau dėl silpnos Å¡irdies veiklos, gydytojai jÄ daryti uždraudė. Po Å¡io įvykio naktimis jis sunkiai miega, iki Å¡iol svaigsta, skauda galva, dėl lūžusios ir blogai sugijusios nosies pertvaros sunku kvėpuoti, dėl patirto Å¡oko gėrė raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, bijo kaltinamojo.

Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį iÅ¡ dalies atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau, nukentėjusiojo manymu, teismas nepakankamai įvertino tai, kad A. A. nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Sužalojimai buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, nusikaltimas buvo padarytas vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims. Apeliantas remiasi teismų praktika, kurioje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis.

Žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir to, kad tyčinis, ciniÅ¡kas bei Å¡iurkÅ¡tus nusikaltimas buvo padarytas prieÅ¡ pensinio amžiaus, neįgalų asmenį. Teismas neįvertino ir to, kad A. A. finansinė padėtis yra labai gera, jis turi nekilnojamojo turto, gauna pakankamai geras ir stabilias pajamas. Tai, kad A. A. iÅ¡laiko tris nepilnamečius vaikus ir turi įsipareigojimų bankui, negali bÅ«ti žalos atlyginimo dydį, priteisimÄ ar nepriteisimÄ lemiančiu veiksniu.

Prioritetiniai yra nukentėjusiojo interesai. Nukentėjusysis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nėra paÅ¡alinamos jų pasekmės, nes neaiÅ¡ku, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti, ar ateityje bus reikalingas gydymas ir pan. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis buvo priverstas lankytis policijoje, teisme, pas gydytojus, todėl mano, jog įvertinus paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam sukeltas pasekmes, įvertinus ir tai, kad žala buvo padaryta sveikatai, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per mažas.

Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsisakė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra jokio dokumento (kaltinamojo prašymo ar susitarimo), kurie patvirtintų šiuos teismo teiginius. A. A. gynėjas teisme pasiūlė atlyginti tik 119 Eur turtinės žalos, tačiau raštu jokių pasiūlymų nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. nė karto su juo nebendravo ir jokių pasiūlymų dėl žalos atlyginimo nepateikė. Neturtinės žalos A.

A. atlyginti taip pat nenorėjo. Nukentėjusiojo nuomone, teismo priteistas 1200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų bei akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teismų praktikai.Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tenkino kaltinamojo A. A. gynėjo praÅ¡ymÄ ir apklausė kaltinamojo brolį, sutuoktinę bei liudytojÄ V. S. Pasak nukentėjusiojo, nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų įvykyje nedalyvavo, tačiau teismas jų parodymus vertino kaip įrodymus, patvirtinančius A.

A. teiginius, jog jis su sutuoktine yra konfliktiÅ¡ki. Kaltinamojo Å¡eimos nariai yra suinteresuoti padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jų parodymai teismo apskritai turėjo bÅ«ti atmesti. Å ie liudytojai buvo iÅ¡kviesti ne duoti parodymus apie reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o apie tai, kaip prieÅ¡ metus vyko nesutarimai.Teismo posėdyje nukentėjusieji ir nukentėjusiojo L. V. atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A.

A. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde ginčijamas A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas bei civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimai. Nukentėjusysis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigia, jog teismas formaliai ir nesant tam pagrindo A. A. taikė BK 39 straipsnio nuostatas, visiÅ¡kai neįvertino byloje nustatytų bylos aplinkybių, be jokio pagrindo pripažino A. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir nepagrįstai nepripažino A.

A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Apelianto manymu, apylinkės teismas ignoravo Å¡ias baudžiamojo įstatymo normos taikymui svarbias aplinkybes ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir nuosprendyje aptartais įrodymais pagristÄ nuosprendį.

Visos bylos aplinkybės iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nuosprendis iÅ¡samiai motyvuotas. Teismo iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas A. A. pritaikytas tinkamai.Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 29 d. namo kieme konflikto metu A. A. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. V. į veidÄ , dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog A.

A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs dvi A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes pritaikė BK 39 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Nukentėjusysis L. V. kategoriÅ¡kai nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu kvestionuoja A. A. pripažintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo provokuojantis elgesys. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Sprendžiant klausimÄ apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jam artimÄ asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (LAT nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K-377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Tai, kad konfliktai tarp A. A. ir nukentėjusiojo L. V. Å¡eimos vyksta jau seniai ir nuolat dėl bendro turto naudojimo ir jo priežiÅ«ros neabejotinai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga – vaizdo, garso įraÅ¡ai, liudytojų V. S., G. A., J. A., pačių nukentėjusiųjų L. V., A. V. parodymai. Akivaizdu, jog bÅ«tent Å¡ie užsitęsę nesutarimai dėl bendro turto naudojimo ir turėjo įtakos konfliktui, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Sprendžiant klausimÄ , ar pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, teisėjų kolegija iÅ¡analizavo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota visa konflikto eiga. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad nukentėjusysis L. V. jokių provokuojančių veiksmų neatliko, tiesiog gynė savo teisę kieme įsirengti ženklÄ â€žNeįgalusis“, o A. A. prie nukentėjusiųjų priėjo agresyviai nusiteikęs, turėdamas iÅ¡ankstinį, negatyvų nusistatymÄ , ir toks jo elgesys sÄ lygojo pakeltÄ jų bendravimo tonÄ bei konflikto pradžiÄ .

PrieÅ¡ingai apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įraÅ¡as neabejotinai patvirtina, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis L. V. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog A. A. priėjus prie nukentėjusiųjų ir dviejų ženklo įrengimo darbus atlikti besiruoÅ¡iančių darbuotojų, jis ramiu balso tonu bando iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl nesuderinus su juo yra statomas ženklas „Neįgalusis“ bendrame sklype. Nuo pat atėjimo pradžios A. A. akivaizdžiai ignoruoja nukentėjusįjį ir situacijÄ bando aiÅ¡kintis tik su A.

V. Tačiau nukentėjusysis besÄ lygiÅ¡kai bando įsitraukti į A. A. ir A. V. pokalbį, veržiasi arčiau A. A. pakeltu balso tonu sakydamas: – „nekamandui“ ir liepdamas A. A. iÅ¡eiti. Tai, kad nukentėjusysis itin aktyviai ir agresyviai nusiteikęs bando įsitraukti į pokalbį, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pati nukentėjusioji A. V. kalbėdama su A. A. nuolat ranka stumia nukentėjusįjį L. V. nuo savęs ir A. A. liepdama „nesikiÅ¡ti“ į jų pokalbį, tačiau nukentėjusysis į tai visiÅ¡kai nekreipia dėmesio.

Užfiksuota, kad pirmasis įžeidinėti pradeda nukentėjusysis, A. A. pavadindamas – „ligoniu“. Tik tuomet A. A. pakelia balso tonÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo momentu, kai nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti, A. A. jau buvo apsisukęs ir pradėjęs eiti tolyn nuo nukentėjusiųjų, tačiau tuo metu nukentėjusysis L. V. dar labiau pakelia balso tonÄ ir Å¡aukia: – „ko JÅ«s lendat“. Dėl Å¡ios priežasties konfliktas nesibaigia ir tęsiasi toliau: A.

A. atsigręžia, prieina prie nukentėjusiojo, pagriebia jam už kaklo ir klausia: – „kas tu toks esi“, o nukentėjusysis pradeda Å¡auktis pagalbos ir kelia kojÄ ties A. A. Tuo metu, A. A. Å¡iek tiek atsitraukia nuo nukentėjusiojo ir staiga kumščiu trenkia jam į veidÄ . Toliau vaizdo įraÅ¡e matyti, kad nukentėjusioji A. V. pradeda Å¡aukti, pati A. A. įsikabina į drabužius, Å¡aukdama, jog jis jÄ â€žsumušė“, pastÅ«mė, o A. A. liepia A. V. jį paleisti sakydamas, kad jos nelietė ir nieko jai nedarė (t.

1. b. l. 138). Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai girdisi, kaip A. A. po smÅ«gio sudavimo klausia nukentėjusiųjų: – „ar galima jam spardyti tarpukojį“. Nors vaizdo įraÅ¡e nėra tiesiogiai užfiksuotas Å¡is faktas, tačiau anksčiau aptartas A. A. elgesys (atsitraukimas nuo nukentėjusiojo, iÅ¡lenkiant dubenį ir staigus trenkimas nukentėjusiajam į veidÄ ) bei nuosekli A. A. pozicija viso proceso metu, kuri dar ir užfiksuota (girdima) vaizdo įraÅ¡e, teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis L.

V. sudavė A. A. į tarpukojį ir dėl Å¡ios priežasties A. A. staiga kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ir nesiremti A. A. parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pastebėtina, kad pačių nukentėjusiųjų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio metu jie gražiai kalbėjo, neprovokavo, neįžeidinėjo, o A.

A. be jokios priežasties iš karto priėjęs prie jų griebė L. V. už kaklo ir pradėjo jį smaugti (t.

1. b. l. 11–15; t.

2. b. l. 155–156; t.

1. b. l. 44–46; t.

2. b. l. 156). Taigi nukentėjusysis L. V. viso proceso metu apskritai neigė tarpusavyje vykusį konfliktÄ tvirtindamas, kad A. A. be jokios priežasties jį puolė. Vykusio konflikto faktÄ nukentėjusysis iÅ¡ esmės pripažino tik apeliaciniame skunde. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tai aplinkybei, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis pirmasis A. A. spyrė į čiurnos kauliukÄ , tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog A.

A. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, Å¡ios aplinkybės nepripažino kaip turėjusios įtakos konflikto iÅ¡provokavimui. Teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad A. A. buvo provokuojamas tiek žodžiais, tiek ir nukentėjusiųjų elgesiu. Pripažinta įrodyta tik ta aplinkybė, jog nukentėjusysis A. A. sudavė į tarpukojį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nukentėjusiojo konflikto iÅ¡provokavimÄ liudija ir ta aplinkybė, kad visas konfliktas buvo nufilmuotas, jam ruoÅ¡iantis iÅ¡ anksto.

Nukentėjusysis L. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykį filmavo jų artimas mažametis asmuo. Taigi nukentėjusieji žinodami, jog ženklo statymas bendro sklypo dalyje gali sukelti konfliktinę situacijÄ iÅ¡ anksto pradėjo filmuoti dar iki pasirodant A. A. Svarbi aplinkybė Å¡ioje byloje pripažintina ir tai, kad nors nukentėjusieji teigė, jog leidimas ženklo statymui buvo gautas, tačiau byloje esantis savivaldybės raÅ¡tas patvirtina, jog savivaldybės administracija nebuvo informuota apie tai, kad A.

V. suderino ženklinimo vietÄ su bendraturčiais. RaÅ¡te minima, kad ženklinimas neturėtų pažeisti bendraturčių teisių (t.

2. b. l. 105). Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas filmuotÄ vaizdo medžiagÄ vertino vienpusiÅ¡kai ir subjektyviai, t. y. tik kaltinamojo naudai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡analizavo itin iÅ¡samiai, o nuosprendyje nurodė tokias aplinkybes, kokios yra užfiksuotos vaizdo medžiagoje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į atskleistÄ konflikto pradžios dinamikÄ bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiÅ¡kinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, konstatuoja, kad nukentėjusiojo L.

V. veiksmai paskatino A. A. pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam neatlikus anksčiau aptartų veiksmų, nebÅ«tų kilę baudžiamojoje byloje nustatytų konflikto padarinių, todėl nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip provokuojantis BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme ir tai visiÅ¡kai pagrįstai pripažinta A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad pirmosios instancijos teismas A. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, nereiÅ¡kia, kad teismas pateisino A.

A. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad A. A. už savo veiksmus nėra iÅ¡teisintas. Teismas pripažino, kad A. A. veikoje yra BK 138 str. 1 d., numatyto nusikaltimo sudėtis, už tai nukentėjusiajam priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo praÅ¡ymas pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 6 p. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, konstatuojama tik pripažinus, kad nukentėjusysis dėl iÅ¡vardytų priežasčių buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ nuosekliÄ praktikÄ , pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-77/2010, 2K-146/2014).

Nagrinėjamoje byloje vien tos aplinkybės, kad nukentėjusysis L. V. nusikaltimo padarymo metu buvo senyvo amžiaus ir yra neįgalus – nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad jis buvo bejėgiškos būklės. Priešingai, anksčiau nustatyta aplinkybė – tai, kad nukentėjusysis konflikto metu aktyviais veiksmais pats provokavo A. A. – rodo, kad nukentėjusysis nebuvo bejėgiškos būklės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino šios A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Reikalavimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK 6.250 straipsnio nuostatų, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiÅ¡kiai per mažas. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, aiÅ¡kindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas L. V. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukėlė fizinį skausmÄ , tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kad kiek įmanoma teisingiau bÅ«tų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisdamas tik dalį neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieÅ¡kinį, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. SprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pagrindė tuo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam L. V. pasireiÅ¡kė fiziniu skausmu, patirtais emociniais iÅ¡gyvenimais, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – A.

A. įvykdytos nusikalstamos veikos kilimÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, į sveikatos sutrikdymo mastÄ â€“ padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo amžių bei į tai, kad nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį – A. A. dirba, turi nuolatinį pajamų Å¡altinį, iÅ¡laiko tris nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir patenkino dalį nukentėjusiojo reikalavimo, jo praÅ¡omÄ ieÅ¡kiniu 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažindamas iki 1200 Eur.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 str. ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbo veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad L. V. dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jam bendraujant su Å¡eima keltų bejėgiÅ¡kumo, nevilties jausmÄ , be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rÅ«pintis savimi. PrieÅ¡ingai nukentėjusiojo tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patirta trauma bÅ«tų sukėlusi negrįžtamus liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiojo sveikatai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ypač svarbiÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina paties nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį, kuris ir sÄ lygojo konfliktÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino abiejų Å¡alių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesus.Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su nusikalstama veika sutrikdytos sveikatos bÅ«kle Å¡iuo metu – miego sutrikimai, galvos skausmas, svaigimas, pasunkėjęs kvėpavimas, Å¡irdies sutrikimai ir t. t., nėra patvirtinti jokiais objektyviais medicininiais duomenimis, be to, nukentėjusiojo patirti fiziniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nurodyti civiliniame ieÅ¡kinyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teisme sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ buvo žinomi, į juos teismas atsižvelgė ir įvertino.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010,                 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir Å¡ioje byloje.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam L. V. priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieÅ¡tarauja.Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė tiek į kalto asmens asmenybę, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (Å¡iuo atveju sveikatos sutrikdymo) pobÅ«dį ir dydį. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusiÄ teismų praktikÄ .Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo L.

V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Zigmas Pocius Teisėjai                                                                                  Dalia Kursevičienė                                                                                                              Remigijus PreikÅ¡aitis