2013-08-30 Nr. AB-4482-3-61-3-02417-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1136/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. M. skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1663, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SS-1720 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. S-253, įpareigoti Tarnybą palikti galioti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1082 pareiškėjai nustatytą 50 procentų darbingumo lygį nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 2 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad jai buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 2 d. ir ji buvo pripažinta iš dalies darbinga. 2011 m. lapkričio mėnesį pareiškėjai buvo pašalintas inkstas, todėl 2012 m. kreipėsi dėl darbingumo lygio nustatymo iš naujo. Vilniaus III teritorinis skyrius nustatė 55 procentų darbingumo lygį nuo 2012 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. balandžio 5 dienos. Pareiškėjos teigimu, sergant tomis pačiomis ligomis nuo 1997 m. ir blogėjant jos sveikatos būklei, iš esmės pasikeitė ligų diagnozės, o darbingumo lygis padidėjo nuo 50 iki 55 procentų. Nurodė, jog neaiškus medicininis diagnozės nustatymas lyginant su anksčiau buvusia diagnoze, nes skydliaukės funkcinis sutrikimas – hipotirozė, kuri gydoma skydliaukės hormonais, neišnyko. Pareiškėjos manymu, netektas darbingumas buvo įvertintas atmestinai, o sprendimus peržiūrinčios aukštesnės institucijos nesigilino ir nesikreipė į kitus specialistus bei nesivadovavo visais įrodymais dėl jos ligos.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 25–30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris įtvirtina, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Pabrėžė, kad Tarnyba, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas remiantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais. Tarnyba pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą atliko remiantis 2012 m. balandžio 4 d. siuntime į Tarnybą Nr. 162 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – TLK-10) kodus. Paaiškino, kad asmens darbingumo lygio nustatymo metu yra vertinamos ne ligos, o jų sukelti funkciniai sutrikimai, išliekantys pravedus visavertį kompleksinį gydymą ir taikant adekvatų palaikomąjį gydymą. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą: C64 taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.2 punktas, nes nustatyta, kad pareiškėjai diagnozuota būklė po kairio inksto viršutinio poliaus rezekcijos ir vertinta kaip vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas, nes asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo krūvio ir reikalingos pertraukėlės poilsiui. Vertinant darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą: C73, taikytas Kriterijų aprašo I-o priedo IX dalies 59.2 punktas, nes nustatyta, kad asmeniui diagnozuota būklė po tiroidektomijos dėl Ca 1997 m., pooperacinė hipotirozė pilnai kompensuojama L-tiroksinu po 175 mcg parai. Atsakovo teigimu, pareiškėja neteisingai nurodė, jog buvo neįvertintas skydliaukės funkcinis sutrikimas, kadangi vertinimas kiekvieną kartą atliekamas remiantis naujais ir objektyviais asmens sveikatos būklę atitinkančiais pateiktais dokumentais. Tinkamas ir pagrįstas vertinimas yra atliekamas pagal tuo metu esančius funkcinius sutrikimus ir jų lygį, todėl pabrėžė, kad paskutiniojo vertinimo rezultatai yra nesaistomi ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų. Pažymėjo, kad skydliaukės funkcinis sutrikimas buvo vertinamas nuo pat pradžių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad teismui nesuteikta kompetencija pasisakyti specialių mokslo žinių reikalaujančiais medicinos (diagnozių teisingumo ir pan.) bei darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimais, todėl teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamu atveju darė išvadą tik dėl to, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinant darbingumo lygį ištyrimą bei sprendimų dėl darbingumo lygio nustatymo priėmimą.

Nurodė Kriterijų aprašo 3, 4 punktus, Tvarkos aprašo 7, 8 punktus ir nustatė, kad pareiškėjai diagnozuota būklė po kairio inksto viršutinio poliaus rezekcijos. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad pagal TLK–10 kodą: C64 pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 81.2 punktas, kai nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą). Pažymėjo, kad pagal minėtą Kriterijų aprašo punktą bazinis darbingumas yra 55 proc.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų teismas nustatė, kad diagnozė ir funkcijos sutrikimas pagal TLK-10 kodą: C73 patvirtintas Vilniaus universiteto onkologijos instituto specialisto 2012 m. kovo 29 d. konsultacijos ir 2012 m. kovo 15 d. endokrinologo konsultacijos. Todėl, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį, pagal TLK-10 kodą: C73, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 59.2 punktas, kuriame nustatyti hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Pagal minėtą Kriterijų aprašo punktą bazinis darbingumas yra 70 proc.

Iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus I11.0, I99, I67.8, buvo taikytas Kriterijų aprašo I-o priedo VI dalies 41.7.3. punktas, kurio dispozicija taikoma esant arterinei hipertenzijai. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į ligos sunkumo kategoriją ir organų pažeidimus. Šiuo atveju pareiškėjai diagnozuota didelės rizikos grupė: antro laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto). Pagal minėtą Kriterijų aprašo punktą bazinis darbingumas yra 70 proc.

Iš bylos medžiagos (siuntimo duomenų, išrašų iš medicininių dokumentų, pateiktų tyrimų) teismas taip pat nustatė, kad, vertinant pareiškėjos darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus H81.8, H93.1, H93.3, buvo pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo I-o priedo VI dalies 33.1.2 punktas, kurio dispozicija taikoma esant klausos pablogėjimui, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru, atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą. Pagal minėtą Kriterijų aprašo punktą galimas bazinis darbingumas yra 90 proc.

Teismas atkreipė dėmesį, kad kitos pareiškėjos diagnozės pagal TLK 10 kodus: H43, H81.8, H93.1 atskirai nebuvo vertinamos, nes jos neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo reikalavimų.

Nurodė Kriterijų aprašo 6, 11, 12, 17-19 punktus ir darė išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai pareiškėjai nustatė 55 proc. bazinį darbingumą, t. y. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9 (Kriterijų aprašo 6.1 p.). Pažymėjo, kad dėl pareiškėjos funkcinių sutrikimų taikant XV dalies 81.2 punktą, IX dalies 59.2 punktą, VI dalies 41.7.3 punktą, VIII dalies 53.1.2 punktą, VI dalies 33.1.2 punktą nustatytos atitinkamai 55 proc., 70 proc., 70 proc., 80 proc., 90 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl šiuo atveju, nustatant bendrą S. M. bazinį darbingumą, įtakos koeficientas netaikytas dėl per didelės procentinės išraiškos.

Nurodė Kriterijų aprašo 17–19 punktus ir pažymėjo, kad šiuo atveju 55 proc. padauginus iš 1 ir nustatytas 55 proc. darbingumas, o pareiškėja pagrįstai pripažinta iš dalies darbinga.

Pareiškėjos teiginį, kad liko neįvertintas skydliaukės funkcinis sutrikimas – hipotirozė, kuri gydoma skydliaukės hormonais ir neišnyko, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes, iš byloje esančio Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. akto Nr. DL-1663 matyti, jog skydliaukės funkcinis sutrikimas Tarnybos teritoriniame skyriuje buvo vertinamas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė konkrečiai, kokie dokumentai nebuvo įvertinti, taip pat konkrečiai nenurodė, kodėl skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, skundas paremtas bendro pobūdžio teiginiais, teismo posėdžio metu pareiškėja nepateikė klausimų, kuriuos būtų galima užduoti ekspertui.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pripažinęs pareiškėjos skundą nepagrįstu, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Pareiškėja S. M. apeliaciniu skundu (b. l. 149-150) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog nėra aišku, kaip nepakitus gydymui pakito ligų diagnozė bei funkcijos sutrikimo laipsnis iš poprocedūrinės hipotirozės, diagnozės kodas E89.0 į inkstų piktybiniai navikai, diagnozės kodas C64, skydliaukės piktybiniai navikai C73. Teigia, kad iš esmės poprocedūrinės hipotirozės, diagnozės kodas E89.0 ir skydliaukės piktybiniai navikai diagnozės kodas C73 yra ta pati diagnozė, tik poprocedūrinė hipotirozė keičia darbingumo lygį. Pažymi, kad tokiam diagnozių kitimui nėra medicininių indikacijų ir teisinių pagrindų, todėl nesutinka su teismo išvada, kad jos darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tvirtina, kad tokia išvada negalima, nes nepašalinti prieštaravimai diagnozuojant ligas ir jų būkles. Pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į medicininių įstaigų pridėtus atliktus tyrimus. Nurodė, kad esant reikalui prašė teismo pasitelkti medicinos ekspertus ar specialistus ar skirti ekspertizę netekto darbingumo lygiui nustatyti. Teigia negalėjusi pateikti klausimų ekspertui, nes nebuvo net nuspręsta byloje skirti ekspertą ar specialistą. Mano, kad sprendimus peržiūrinčios aukštesnės institucijos neįsigilino į esmę, nesikreipė dėl neaiškaus, kriterijų neatitinkančio, ginčytino sprendimo į kitus specialistus ir ekspertus, o savo sprendimuose perrašinėjo tuos pačius prieštaringus motyvus. Teigia, kad sprendimai ir teismo sprendimas neišsamūs, prieštaringi, nėra pagrįstų motyvų, paremtų kriterijais dėl netekto darbingumo nustatymo. Nesupranta, kodėl blogėjant pareiškėjos sveikatos būklei ir profesiniams – funkciniams kriterijams bei įsidarbinimo galimybėms netektas darbingumo procentas kinta (didėja darbingumo lygis).

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l 156-157) prašo priimti naują sprendimą.

Pabrėžia, kad konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad teisės aktų nustatyta darbingumo lygio vertinimo sistema besąlygiškai garantuoja asmeniui nekintantį nuo pirminės procentinės išraiškos darbingumo lygio nustatymą ir atitinkamai valstybės teikiamą socialinę pagalbą. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-23/2012, pažymi, kad ginčo santykio teisinis reglamentavimas pasikeitė, nes Kriterijų aprašo 6.1-6.3 papunkčiai buvo išdėstyti nauja redakcija ir Tarnyba yra įgaliota taikyti naujai įsigaliojusią teisės akto redakciją, koreguojančią subjekto padėtį dėl numatomo procentinės darbingumo lygio vertės pokyčio. Atsakovas prašo nukreipti pareiškėją pakartotinio darbingumo lygio vertinimo pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Nesutinka su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes veikė teisėtai ir pagrįstai, savo kompetencijos ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo 2012 metais teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijami sprendimai priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija).

Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjai nuo 2006 m. balandžio 20 d. pagal vieną pagrindinę diagnozę buvo nustatytas 40 proc. bazinio darbingumo lygis, o bazinio darbingumo procentus padauginus iš įtakos koeficiento, priklausančio nuo funkcinių ir profesinių kriterijų, pareiškėjai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Tuo tarpu 2012 m. balandžio 24 d. pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo metu buvo nustatyti jau keli organizmo funkciniai sutrikimai, tačiau atsižvelgta tik į pagrindinį iš jų ( įvertintą 55 procentais bazinio darbingumo), nes pagal galiojančią 2009 m. gegužės 22 d. Kriterijų aprašo redakciją, įtakos koeficientų taikymo tvarka buvo pakeista ir neleido atsižvelgti į kitus organizmo funkcinius sutrikimus, jei dėl jų bazinio darbingumo procentai yra didesni nei 55 procentai. (Kiti pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai buvo įvertinti 70-90 bazinio darbingumo procentų). Tai tiesiogiai sąlygojo didesnio bazinio darbingumo lygio nustatymą, nesant teigiamų pareiškėjos sveikatos būklės pokyčių.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-552-23/2012 konstatavo, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 31 punktas (2006 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. redakcijos) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, o Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. redakcija) prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.

Pagrįsdama šią išvadą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog iki socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-354/V-402 padarytų pakeitimų, Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktuose nurodytos kito funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentinės vertės buvo didesnės (atitinkamai 70-80, 65-50 ir 30-45 procentai), kas lėmė, jog asmens bazinį darbingumą galėjo mažinti ne tokie sunkūs kiti sutrikimai ir ligos, kaip kad įtvirtinta ginčijamuose aktualios – socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 – redakcijos Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktuose (nustatytos bazinio darbingumo vertės atitinkamai 50-55, 45-40, 30-35 procentai). Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai, tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Atsakovai tinkamai nepagrindė, kad minėta priemonė – iš asmens bendro bazinio darbingumo apskaičiavimo eliminuoti kitų ligų ar sveikatos sutrikimų, kurių bazinio darbingumo procentinė vertė yra daugiau kaip 55 procentai, įtaką net ir tais atvejais, kai šios ligos ar sveikatos sutrikimai gali sunkinti pagrindinę ligą ar sveikatos sutrikimą – tikrai atitiko atsakovų nurodytą siekiamą tikslą ir neviršijo to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Atsakovai taip pat nepagrindė, jog minėta nuostata yra pakankamas pagrindas nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį tik tokie asmens organizmo funkciniai sutrikimai, kurių bazinio darbingumo vertė yra 55 procentų ar mažesnė, gali turėti įtakos bendram asmens sveikatos būklės įvertinimui, juolab jei šie kiti, ne pagrindiniai, asmens sveikatos sutrikimai objektyviai gali stiprinti pagrindinius (sunkiausius) asmens funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčijamuose sprendimuose tiesiogiai taikytos Kriterijų aprašo 6.1-6.3 punktų nuostatos yra pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui. Todėl laikytina, kad pareiškėjai darbingumo lygis nustatytas netinkamai, t. y. remiantis Kriterijų apraše įtvirtintu reguliavimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas neteisėtu.

Pažymėtina, kad nauja Kriterijų aprašo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 13 d., nustatant asmens bazinį darbingumo lygį vėl leidžia atsižvelgti į kitus organizmo funkcinius sutrikimus, kai dėl jų bazinio darbingumo procentai siekia 70-80 procentų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė reikalingas materialinės teisės normas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ABTĮ 143 straipsnio pagrindu ir pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. Ginčijami sprendimai naikintini kaip neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Tarnybą palikti galioti Tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 1082 pareiškėjai nustatytą 50 procentų darbingumo lygį. Iš naujo įvertinti jos darbingumo lygį 2012 metais prašė pati pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė bei kitos aplinkybės, turinčios įtakos jos galimybėms dirbti, laiko bėgyje kinta, atsakovas turėtų spręsti S. M. darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo teisės aktų numatyta tvarka. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Nors apeliaciniame skunde keliamas ir teismo išlaidų priteisimo klausimas, tačiau teismui nėra pateikti tokias išlaidas patvirtinantys ir pagrindžiantys duomenys. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesprendžia šio klausimo. Tai neužkerta kelio suinteresuotai šaliai kreiptis dėl teismo išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ABTĮ 45 straipsnio tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos S. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjos S. M. reikalavimai dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1663, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SS-1720 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. S-253 panaikinimo.

Šiuos pareiškėjos S. M. skundo reikalavimus patenkinti.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 1663, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SS-1720 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. S-253.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pakartotinai nustatyti S. M. darbingumo lygį.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius