d9044ea8-910a-4a0e-b0ff-86b6087fe0a0 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                    Civilinė byla Nr. 2A-154/2011

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorijos 21.4.1.1.; Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 35.1.;

35.3.6.; 36.2.; 42.11.3.; 63.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)ir Vyto Miliaus, sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ atstovui Mantui Puikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo

2010 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-254-267/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį

atsakovui T. B. , tretiesiems asmenims G.

B. , bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kinlitus“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo T. B. priešieškinį dėl laidavimo sutarčių ir susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Swedbank“

kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui T. B. , tretiesiems asmenims G. B. ,

BUAB „Kinlitus“, praÅ¡ydamas skolininko UAB „Kinlitus“ negrÄ Å¾intÄ skolÄ priteisti iÅ¡ laiduotojo T. B. 209 734, 72 Lt pagal 2004 m. kovo 12 d. kredito linijos sutartį Nr.04-005888-KL, 57 475, 53 Lt pagal 2007 m. kovo 16 d. overdrafto sutartį Nr.07-025493-OJ, 6 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas reikalavimus grindė su UAB „Kinlitus“ 2004 m. kovo 12 d. sudaryta kredito linijos sutartimi Nr.04-005888-KL, Å¡ios sutarties sÄ lygas keičiančiais susitarimais, 2007 m. kovo 16 d. overdrafto sutartimi Nr.07-025493-OJ, kurios sÄ lygos buvo pakeistos 2008 m. kovo 17 d. susitarimu Nr. 07-025493-OJ-1, bei su atsakovu T. B. 2004 m. spalio 11 d. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartimi Nr. 04-005888-LA1, kurios sÄ lygos buvo pakeistos 2005 m. gruodžio 23 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA2, 2006 m. sausio 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA3, 2009 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA4, 2007 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA5 ir 2008 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA6, ir 2008 m. kovo 17 d. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 07-025493-LA. IeÅ¡kovas nurodė, kad UAB „Kinlitus“ suėjus terminui negrÄ Å¾ino skolos ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad skolininkas BUAB „Kinlitus“ ir laiduotojas T. B. atsako kreditoriui AB „Swedbank“ kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai.

Atsakovas T. B. pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė CK 1.5 straipsnio, 1.80 straipsnio 1 dalies, 664 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutartį Nr. 04-005888-LA2 ir jos priedus 2005 m. gruodžio 23 d. susitarimÄ Nr. 04-005888-LA2, 2006 m. sausio 31 d. susitarimÄ Nr. 04-005888-LA3, 2006 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. 04-005888-LA4, 2007 m. liepos

31 d. susitarimÄ Nr. 04-005888-LA5 bei 2008 m. liepos 31 d. susitarimÄ Nr. 04-005888-LA6 ir 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutartį Nr. 07-025493-LA, sudarytus tarp AB „Swedbank“ ir T. B. . Atsakovas nurodė, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir įteisina esminę Å¡alių nelygybę. Atsakovo teigimu, atsakovas nenorėjo pasiraÅ¡yti ginčijamų laidavimų sutarčių, nes kredito ir overdrafto sutarčių įvykdymas buvo pilnai užtikrintas skolininko UAB „Kinlitus“ nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų įkeitimu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, nuo banko priklauso, turėjo neatidėliotinų poreikių kaip UAB „Kinlitus“ direktorius (bendrovės verslui buvo reikalingos lėšos), yra ekonomiÅ¡kai silpnas (turi Å¡eimÄ , vaikų, kuriuos reikia iÅ¡laikyti), neinformuotas bei nepatyręs. Atsakovas pažymėjo, kad laidavimo sutarčių pasekmės Å¡alims iÅ¡ esmės nelygios – bankas, kaip kreditorius, bet kokiu atveju susigrÄ Å¾ins skolÄ , skolininkas UAB „Kinlitus“ turi galimybę pasinaudoti bankroto procedÅ«ra, o laiduotojas privalo grÄ Å¾inti visÄ skolininko negrÄ Å¾intÄ skolÄ . Atsakovas nurodė, kad bankas privertė atsakovÄ pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis visai skolos sumai, o tai rodo, kad bankas užsitikrino skolos grÄ Å¾inimÄ perteklinėmis priemonėmis. Atsakovo teigimu, toks rizikos ir pasekmių disbalansas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja protingumui ir teisingumui, bei sudaro pagrindÄ , remiantis CK 6.228 straipsniu, atsisakyti sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovo T. B. ieÅ¡kovui AB „Swedbank“ 267 210,25 Lt skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009 m.

gegužės 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo T. B. 8 016 Lt žyminio mokesčio ir 42,41 Lt pašto išlaidų

valstybei.

Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo atsakovo T. B. .

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismas pažymėjo, kad laiduotojo T. B. atsakomybė kreditoriui AB „Swedbank“ atsirado 2004 m. kovo 12 d. kredito linijos sutarties Nr. 04-005888-KL ir 2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 04-005888-LA1 bei 2007-03-16 overdrafto sutarties Nr. 07-025493-OJ ir 2008 m. kovo 17 d. Nr. 07-025493-LA laidavimo sutarties pagrindu, nes pagrindinis skolininkas UAB „Kinlitus“ neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės, t. y. negrÄ Å¾ino bankui pagal kredito linijos ir overdrafto sutartis gautų kreditų ir nesumokėjo palÅ«kanų. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, t.y. reiÅ¡kia, jog pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji bendraskoliai, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek ir skyrium. Teismas pažymėjo, kad atsakomybės solidarumas atskiria laidavimÄ nuo garantijos, nes garanto atsakomybė yra subsidiari. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir pradiniam skolininkui, ir laiduotojui garantuoja CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.6. straipsnio 5 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis, 6. 81 straipsnis ir laidavimo sutarties 2.1., 3.1., 3.2., 3.3 punktai, todėl atmestini atsakovo ir trečiojo asmens G. B. argumentai, susiję su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu ir su ieÅ¡kovo pareiga patenkinti savo reikalavimÄ kitų prievolės užtikrinimo bÅ«dų pagalba.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas T. B. savo atsisakymÄ tenkinti jam, kaip laiduotojui, pareikÅ¡tus reikalavimus grindžia tuo, kad jis, pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, supratęs, jog tai tik formalus dokumentas, bÅ«tinas, kad UAB „Kinlitus“ bÅ«tų suteiktas kreditas. Vertindamas tokius ieÅ¡kovo argumentus teismas taikė protingumo kriterijų ir pažymėjo, kad normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasiraÅ¡ytų laidavimo sutarties dėl beveik ketvirčio milijono litų paskolos grÄ Å¾inimo, naiviai tikėdamasis iÅ¡vengti Å¡ia sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo, o atsakovas tvirtina pasielgęs bÅ«tent taip. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovas turi pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ , vadovavo įmonei, yra pasirašęs ne vienÄ

sutartį, todėl, turėdamas pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, T. B. galėjo ir turėjo teisingai suvokti šių sutarčių turinį

(esmines sutarties sÄ lygas) ir pasekmes (sutarties Å¡alių teises ir pareigas). Dėl to teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis, sudarydamas laidavimo sutartis, nesuvokė, jog Å¡ios sutartys, kredito negrÄ Å¾inimo atveju, gali sukelti neigiamas pasekmes jo asmeniniam ar Å¡eimos turtui. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai ir atsižvelgiant į abiejų Å¡alių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius Å¡alių veiksmus. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra aplinkybės, kad kredito, overdrafto ir laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡omos keletÄ kartų, sutarčių sÄ lygos per ketverius metus buvo keičiamos, pratęsiamas kredito grÄ Å¾inimo terminas, todėl atsakovas turėjo galimybę atsakingai apmÄ styti savo veiksmų pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog laidavimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos iki galo nesuprantant pasekmių bei neturint kitos iÅ¡eities, paneigti

ieškovo pateiktų laidavimo sutarčių turiniu ir byloje apklaustų liudytojų A. G. ir T. D. parodymais, kurie

paaiškino, kad bendradarbiavimas su atsakovo T. B. įmone UAB „Kinlitus“ tęsėsi beveik penkerius metus, jokios prievartos, sudarant sutartis, nebuvo, o atsakovas jokių pretenzijų dėl laidavimo sutarčių sudarymo bankui nereiškė.

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog 2004 metų pradžioje atsakovas sudarė kredito linijos sutartį dėl 30 000 Lt kredito

linijos UAB „Kinlitus“ suteikimo ir suteikiant šį kreditÄ , su bendrovės vadovu T. B. laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas pažymėjo,

kad tik 2004 m. spalio 11 d., kai buvo didinamas UAB „Kinlitus“ kreditavimas iki 55 000 Lt, pasiÅ«lyta T. B. sudaryti laidavimo sutartį. Teismo teigimu, tuo metu atsakovas turėjo galimybę apsispręsti ir grÄ Å¾inti 30

000 Lt bendrovės kreditÄ (bendrovė tuo metu dirbo pelningai) ir nedidinti finansinių įsipareigojimų bankui, nuo kurio jis teigė jautęsis priklausomas, tačiau atsakovas padidino ne tik bendrovės įsipareigojimus, bet ir laidavo už juos, pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartis. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad atmestini atsakovo argumentai, susiję su CK 6.228 straipsnio nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje.

Vertindamas ar atsakovas galėjo suprasti sudaromų laidavimo sutarčių ir susitarimų dėl jų pakeitimo esmę, teismas taikė protingumo kriterijų, t. y. atsakovo elgesį vertino atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra nurodęs, jog teisių ir pareigų, atsirandančių sutarties pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažįstamas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Teismas nurodė, kad, atsakovo ir trečiojo asmens G. B. teigimu, ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas, nes reikalauja

skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo ir skolininko, kai UAB „Kinlitus“ įkeisto turto pakanka susidariusiai skolai padengti. Teismo vertinimu, Å¡ie teiginiai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir neatitinka teisės normų, reglamentuojančių solidariÄ jÄ skolininkų pareigÄ , laiduotojo atsakomybę ir įvykdžiusio prievolę laiduotojo teises turinio. Teismas pažymėjo, kad CK 6.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laidavimo prievolė yra papildoma, Å¡alutinė, jos galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu. Dėl to ieÅ¡kovas, atsisakęs dalies reikalavimo pagrindiniam skolininkui BUAB „Kinlitus“, toje reikalavimo dalyje netektų teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimo laiduotojui, nes laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atsikirtimai į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir reikalavimai dėl jau minėtų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek bÅ«tų susiję su valios trÅ«kumu, sudarant sutartį, o nenuoseklÅ«s atsakovo paaiÅ¡kinimai, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju sutartys ginčijamos, siekiant atsakovui naudingo rezultato – iÅ¡vengti sutartimis prisiimtų piniginių prievolių vykdymo.

Teismas nurodė, kad atsakovas T. B. ginčija laidavimo sutartis sutarčių negaliojimo pagrindu, numatytu CK 1. 80 straipsnio

1 dalyje, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad nutartyje jau pasisakė dėl CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl atmestini atsakovo argumentai, susiję su šios teisės normos aiškinimu ir taikymu.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl CK 2.50 straipsnio nuostatų taikymo, nes atsakovo prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ kildinama iÅ¡ laidavimo sutarties, o ne iÅ¡ juridinio asmens dalyvio prievolės atsakyti pagal juridinio asmens prievoles.

Teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog Å¡alis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu ar sutartimi nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas ir turi bÅ«ti tenkinamas, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis neįrodytas, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas T. B. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarytos laidavimo sutartys atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aplinkybių visumÄ ir į ieÅ¡kovo darbuotojų parodymus dėl laidavimo sutarčių sudarymo bei kokios atsisakymo sudaryti laidavimo sutartis pasekmės.

2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl esminės Å¡alių nelygybės, pagal CK 6.228 straipsnį, nurodydamas, kad atsakovas turėjo galimybę nedidinti skolinių įsipareigojimų. Tai, kad įmonė dirba pelningai, savaime nereiÅ¡kia, kad jai nereikia papildomų pinigų apyvartai didinti. IeÅ¡kovas pareikalavo atsakovo, kuris buvo įmonės direktorius ir juridinio asmens dalyvis, laidavimo ir pasirinkimo laidavimo nesuteikti arba iÅ¡siderėti kitokias laidavimo sÄ lygas atsakovas neturėjo. Tai iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovo darbuotojų parodymai, tačiau teismas į liudytojų parodymus nepagrįstai neatsižvelgė.

3. Teismas neteisingai aiškino CK

2.50 straipsnį ir neteisingai įvertino susidariusias aplinkybes. Nors prievolės juridinio asmens dalyvių atžvilgiu atsiranda iÅ¡ laidavimo sutarčių, tačiau negalima teigti, kad Å¡ios prievolės neturi nieko bendra su juridinio asmens prievole, kuriÄ užtikrinant ir sudaroma laidavimo sutartis. Teismas nepagrįstai teigė, jog atsakovo prievolė kyla tik iÅ¡ laidavimo sutarties ir todėl CK 2.50 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Prievolė kilo iÅ¡ pagrindinės prievolės – juridinio asmens prievolės, o laidavimo sutartis yra tik tos pagrindinės prievolės papildoma užtikrinimo priemonė. Todėl sudarant ar vertinant sudarytas tokias laidavimo sutartis, reikėtų atsižvelgti į CK 2.50 straipsnio apribojimus.

4. Teismas neteisingai aiÅ¡kino atsakovo argumentÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas turėjo pirmiau nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ . IeÅ¡kovas nepagrįstai nenukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmiausiai į įkeistÄ turtÄ , nors CK 6.76 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad laiduotojas atsako kreditoriui tik tada, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdo visos ar dalies savo prievolės.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ nurodo, kad atsakovo T. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo teigimu, nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl esminės Å¡alių nelygybės, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad esminė Å¡alių nelygybė buvo. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl laiduotojo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo ir pareigos atsakyti. IeÅ¡kovas pažymi, kad sisteminis CK normų aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad kreditorius, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, turi teisę iÅ¡ karto reikÅ¡ti reikalavimus abiem skolininkams ar bet kuriam iÅ¡ jų kreditoriaus pasirinkimu, net jei vieno iÅ¡ solidariųjų skolininkų prievolės tam pačiam kreditoriui yra užtikrintos hipoteka ir/ar įkeitimu, ir kreditoriaus reikalavimai nėra dar patenkinti iÅ¡ įkeisto turto vertės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvada ir konstatavimas

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 246 straipsnio

1 dalį Å¡alies neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi, ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį dėl ligos nelaikytinas svarbia nedalyvavimo priežastimi ir nesutrukdė iÅ¡nagrinėti bylÄ pagal įstatymo reikalavimus.

V. Byloje nustatytos aplinkybės

AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir UAB „Kinlitus“ 2004 m. kovo 12 d. pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 04-005888-KL, kurios sÄ lygos buvo pakeistos 2004 m. spalio 11 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-1, 2004 m. gruodžio 23 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-2, 2005 m. gruodžio 23 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-3, 2006 m. sausio 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-4, 2006 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-5, 2007 m. kovo 7 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-6, 2007 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-7, 2008 m. gegužės 23 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-8 ir 2008 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-KL-9, remiantis kuria UAB „Kinlitus“ buvo suteiktas 190 000 Lt sumos kreditas. Galutinis kredito sutartyje nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2009 m. sausio 31 d.

UAB „Kinlitus“ įsipareigojimų pagal minėtÄ kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimo lakÅ¡tais, identifikavimo kodai Nr. 05220040004304 ir Nr. 05220040000861, ir T. B. laidavimu pagal 2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutartį Nr. 04-005888-LA1, kurios sÄ lygos buvo pakeistos 2005 m. gruodžio 23 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA2, 2006 m. sausio 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA3, 2006 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA4, 2007 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA5 ir 2008 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 04-005888-LA6.

AB „Swedbank“ ir UAB „Kinlitus“ 2007 m. kovo 16 d. pasirašė overdrafto sutartį Nr. 07-025493-OJ, kurios sÄ lygos buvo pakeistos 2008 m. kovo 17 d. susitarimu Nr. 07-025493-OJ-1, remiantis kuria UAB „Kinlitus“ buvo suteiktas 50 000 Lt sumos kreditas. Galutinis overdrafto sutartyje nustatytas kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2009 m. kovo 17 d.

UAB „Kinlitus“ įsipareigojimų pagal overdrafto sutartį tinkamas įvykdymas AB „Swedbank“ buvo užtikrintas T. B. laidavimu pagal 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutartį Nr. 07-025493-LA ir visų UAB „Kinlitus“ lėšų bendrovės sÄ skaitose, esančiose AB „Swedbank“, įkeitimu.

Pateikti į bylÄ Ä¯rodymai patvirtina, kad UAB „Kinlitus“ pagal minėtas sutartis negrÄ Å¾ino AB „Swedbank“ 267 210,25 Lt skolos.

Å iaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Kinlitus“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Å iaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi UAB „Kinlitus“ bankroto byloje patvirtintas AB „Swedbank“

267 210, 25 Lt kreditorinis reikalavimas. Šalys neginčija šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos skolininko BUAB „Kinlitus“ neįvykdytos piniginės prievolės dydžio, kuris grindžiamas ieškovo teismui pateiktais skaičiavimais.

VI. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovo T. B. apeliacinis skundas dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 01 d. sprendimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Dėl laidavimo sutarčių sÄ lygų ir sutarčių Å¡alių lygybės

Atsakovas T. B. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl esminės Å¡alių nelygybės, tačiau atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų ir nenurodė pagrįstų argumentų, kad esminė Å¡alių nelygybė buvo. Vienintelis pasikartojantis apeliaciniame skunde apelianto argumentas – tik dėl to, kad AB „Swedbank“ paprašė atsakovo T. B. pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – bÅ«tent atsakovo laidavimus, Å¡alių padėtis iÅ¡ karto tapo iÅ¡ esmės nelygi.

Tokie apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neturi nei teisinio pagrindo, nei faktinio pagrindo.

Sutinkamai su CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutinkamai su CK 6.200 straipsniu, Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. CK

6.76 straipsnis ir CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. 2004 m. lapkričio 11 d. laidavimo sutartyje Nr. 04-005888-LA1 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ir 2008 m.

kovo 17 d. laidavimo sutartyje Nr. 07-025493-LA yra nustatyta, kad T. B. laiduoja už UAB „Kinlitus“ ir įsipareigoja atsakyti AB „Swedbank“

visu savo turtu, jeigu UAB „Kinlitus“ tinkamai neįvykdys AB „Swedbank“ visų ar dalies prievolių atitinkamai pagal 2004 m. kovo 12 d. kredito linijos sutartį Nr. 04-005888-KL su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ir pagal 2007 m. kovo 16 d. overdrafto sutartį Nr. 07-025493-OJ su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 04-005888-LA1 2.1. p., 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutarties Nr. 07-025493-LA Bendrosios dalies 2.1. p.). Sutinkamai su 2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 04-005888-LA1 3.2. punktu, 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutarties Nr. 07-025493-LA Bendrosios dalies 3.2. punktu, atsakovas T. B. atsako AB „Swedbank“ ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Kinlitus“ - už kredito grÄ Å¾inimÄ , už palÅ«kanų bei netesybų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ bei kitų kredito sutartyje ir overdrafto sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimÄ AB „Swedbank“.

Byloje nustatyta, kad nei UAB „Kinlitus“, nei T. B. pagal kredito sutartį ir overdrafto sutartį suteiktų

kreditų negrÄ Å¾ino, todėl T. B. atsako AB „Swedbank“. Atsakovas T. B. , nevykdydamas prievolių pagal sudarytas laidavimo

sutartis, nesikooperuojamasis su kreditoriumi, netinkamai vykdo pareigas. T. B. vadovaujama bendrovė, kurios vienintelis akcininkas

buvo T. B. , pažeidė kredito sutarties ir overdrafto sutarties sÄ lygas, negrÄ Å¾ino kredito ir nemokėjo palÅ«kanų bei kitų mokėjimų, nevykdė kitų prievolių kreditoriui. Sutinkamai su CK 6.193 straipsniu, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Atsakovas T.

B. pripažįsta, kad nei jo vadovaujama bendrovė, nei jis pats nevykdė kredito, overdrafto ir laidavimo sutartyse nustatytų įsipareigojimų tinkamai ir laiku grÄ Å¾inti kreditÄ mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus, nevykdo minėtų įsipareigojimų Å¡iuo metu. Po kredito sutarties ir overdrafto sutarties nutraukimo nei UAB „Kinlitus“, nei T. B. nesikreipė į kreditorių AB „Swedbank“ ir nepateikė jokio siÅ«lymo, kaip galėtų paÅ¡alinti prievolės pažeidimus, t.y. nebendradarbiavo ir nesikooperavo su kreditoriumi, nepateikė jokių įrodymų, kad gali ir toliau galės vykdyti prievolę gražinti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus. Pagal CK 6.208 straipsnį sutartį pažeidžianti Å¡alis privalo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų sutarties įvykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, pvz., nedelsiant praneÅ¡ti kitai Å¡aliai apie įvykdymo trÅ«kumų paÅ¡alinio bÅ«dÄ ir laikÄ (CK 6.208 str. 1 d. 1 -4 p.).

Todėl tiek T. B. vadovaujama UAB „Kinlitus“, tiek pats T. B. , tinkamai nevykdę prisiimtų įsipareigojimų, bÅ«dami apdairÅ«s, rÅ«pestingi ir norėdami apsaugoti savo interesus, turėjo imtis visų teisiÅ¡kai galimų priemonių ir visapusiÅ¡kai bendradarbiauti su kreditoriumi AB „Swedbank“. Nurodytos aplinkybės patvirtina minėtų asmenų pasyvumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , kadangi jie, žinodami galimas kredito, overdrafto ir laidavimo sutarčių pažeidimo pasekmes, nesiėmė veiksmų dėl bendradarbiavimo bei kooperavimosi su kreditoriumi. Toks T. B. vengimas bendradarbiauti su kreditoriumi ir dėti pastangas minėtų sutarčių pažeidimo pasekmių paÅ¡alinimui, patvirtina sÄ moningÄ pareigos tinkamai vykdyti sutartis pažeidimÄ .

Teisės doktrinoje dėl CK 6.228 straipsnio aiÅ¡kinimo bei taikymo nurodoma, kad esmine Å¡alių nelygybe galima remtis tik tada, kai Å¡alių tarpusavio prievolių neatitikimas yra esminis - jų padėtis yra tokia nelygi, kad Å¡okiruotų, t.y. protingas žmogus tokiomis sÄ lygomis sutarties niekada nesudarytų. Tuo tarpu Å¡iuo konkrečiu atveju laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sÄ Å¾ininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme, todėl bus suinteresuotas, kad skolininkas atsakingai naudotų gautÄ kreditÄ ir jį kontroliuotų, o kai dar laiduotojas yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas - tai yra logiÅ¡kas veiksmas.

Verslininkai veikia savo rizika ir privalo bÅ«ti apdairÅ«s. T. B. buvo UAB „Kinlitus“ vienintelis akcininkas ir vadovas, vykdė įmonės veiklÄ ir organizavo bei vadovavo įmonės verslui, naudojosi iÅ¡ to gautu pelnu, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad jis nesuprato sudaromų laidavimo sutarčių sÄ lygų ar pasekmių, kažkaip priklausė nuo AB „Swedbank“, yra neinformuotas bei nepatyręs, yra neteisingi ir deklaratyvus.

Pažymėtina, kad AB „Swedbank“ nėra vienintelė bendrovė suteikianti kreditus Lietuvos Respublikoje. Jei T. B. netenkino Å¡ios kredito įstaigos siÅ«lomos sÄ lygos, jis turėjo teisę kreiptis finansavimo, paskolų į kitas finansų įstaigas, fizinius ar juridinius asmenis, naudotis kitomis finansavimosi priemonėmis – papildoma akcijų emisija, obligacijomis ir kitais instrumentais. T. B. nesinaudojo Å¡iomis galimybėmis ir Å¡i aplinkybė patvirtina, kad jį tenkino sÄ lygos, dėl kurių susitardavo su AB „Swedbank“, todėl neteisingi ir nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis, pasinaudojant esmine Å¡alių nelygybe, buvo priverstas pasiraÅ¡yti laidavimo sutartis ir laidavimo sutarčių pakeitimus.

Taip pat reikšminga yra aplinkybė, kad T.

B. pasirašė dokumentus tiek įmonės vardu, tiek prisiimdamas įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, todėl privalėjo būti rūpestingas ir atidus. Įstatymas nenumato pagrindo dėl veiksmų nesupratimo ginčyti veiksmus asmens, kuris elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai, neatidžiai. Sutinkamai su CK 1.6 straipsniu įstatymų netinkamas suvokimas neatleidžia nuo įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovui T. B. kaip verslu užsiimančiam asmeniui taikytini padidinti reikalavimai dėl sutarčių sudarymo bei vykdymo.

Esant esminiam Å¡alių teisių ir pareigų neatitikimui, nukentėjusioji Å¡alis turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai atsisakanti sutarties ar tam tikros jos sÄ lygos. AtsisakymÄ pareikÅ¡ti tokiais atvejais galima vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , tik apie tokį atsisakymÄ reikia iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai. T. B. niekada nesikreipė į kreditorių AB „Swedbank“ dėl laidavimo sutarčių Å¡alių nelygybės, nes nemanė, kad sudarytų laidavimo sutarčių sÄ lygos yra neteisingos bei neprotingos, tokių veiksmų ėmėsi tik AB „Swedbank“ pradėjus skolos prisiteisimo veiksmus jau nagrinėjant bylÄ teisme.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde netinkamai aiÅ¡kina CK 2.50 straipsnio nuostatas dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės. Atsakovo T. B. atsakomybė AB „Swedbank“ atsirado pagal laidavimo sutartis, kuriomis jis asmeniÅ¡kai įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jei UAB „Kinlitus“ neįvykdys savo prievolių ar jas įvykdys netinkamai. Taigi, atsakovo T. B. atsakomybė kilo pagal jo asmeniÅ¡kai sudarytÄ sandorį, o ne pagal juridinio asmens sudarytÄ sandorį. Be abejonės, laidavimo sutartis yra susijusi su prievole, kuriÄ ji užtikrina, nes laidavimas yra papildoma (Å¡alutinė) prievolė (CK 6.76 str. 2d.). Toks susiejimas (ryÅ¡ys) reiÅ¡kia, kad jai taikomas tam tikras teisinis reguliavimas, pvz., jos galiojimas siejamas su pagrindine prievole ir pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir jos įvykdymÄ užtikrinęs laidavimas. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kaip teigia apeliantas, kad laidavimas yra iÅ¡ esmės tas pats, kas reiÅ¡kia, kad iÅ¡ esmės negalima, kad juridinio asmens dalyvis laiduotų už juridinio asmens prievoles. Tokių apribojimų teisės aktai nenustato, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi.

Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad banko vienaÅ¡aliÅ¡kai pateiktas sutarčių tekstas negalėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningų bei lygiateisių derybų objektu. Byloje nustatyta, kad atsakovas užsiima verslu, jis buvo vienintelis UAB „Kinlitus“ akcininkas ir direktorius, jis vadovavo bendrovei ir priiminėjo su bendrovės veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir sutarčių su bankais ir kitais kontrahentais sudarymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009 konstatavo: „sudarydamos sutartį Å¡alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo iÅ¡lygas. Kai viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pakeisti sutarties sÄ lygas, jos gali bÅ«ti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iÅ¡ Å¡alių inicijuotos sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos Å¡alies interesų savaime prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 str.). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiÅ¡kia priverstinį įsikiÅ¡imÄ Ä¯ Å¡alių nustatytÄ tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra iÅ¡imtinė priemonė. PrieÅ¡ingas sutarties pakeitimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui“.

Dėl laidavimo sutarčių galiojimo

 Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieÅ¡kiniu ginčijamos laidavimo sutartys neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra įstatyme nustatytų pagrindų pripažinti Å¡ias laidavimo sutartis negaliojančiomis.

Â

 Dėl laiduotojo atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo

 Apeliaciniame skunde apeliantas T.

B. nurodo, kad kreditorius gali pareikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo tik po to, kai išnaudojo galimybes patenkinti savo reikalavimus iš kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių.

Tokie teiginiai yra nepagrįsti. CK 6.81 straipsnis nustato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ prievolę turintys bendraskoliai. Laidavimo sutarčių

3.1. ir 3.2. punktai nustato, kad laiduotojas (atsakovas T. B. ) ir kredito gavėjas (tretysis asmuo UAB „Kinlitus“) atsako AB „Swedbank“ kaip solidarÅ«s skolininkai bei ta pačia apimtimi - už kredito grÄ Å¾inimÄ , už palÅ«kanų bei netesybų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ bei kitų kredito sutartyje ir overdrafto sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimÄ .

Atitinkamai CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Solidariosios atsakomybės esmė ta, kad abu bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Todėl AB „Swedbank“ turi teisę pasirinkti iÅ¡ kurio solidaraus bendraskolio ar iÅ¡ abiejų ir kokiomis dalimis reikalauti prievolės įvykdymo.

2004 m. spalio 11 d. laidavimo sutarties Nr. 04-005888-LA1 7.1. punkte, 2008 m. kovo 17 d. laidavimo sutarties Nr. 07-025493-LA Bendrosios dalies 2.1. punkte yra nustatyta, kad Å¡alys susitaria, kad AB „Swedbank“ turi teisę pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Tokia sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.156 str. 4, 5 d.).

Sisteminis CK 6.81 straipsnio, 6.82 straipsnio, 6.6 straipsnio 4 dalies, 6.6. straipsnio 5 dalies ir 6.6. straipsnio 6 dalies aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad kreditorius, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, turi teisę iÅ¡ karto reikÅ¡ti reikalavimus abiems skolininkams ar bet kuriam iÅ¡ jų kreditoriaus pasirinkimu, net jei vieno iÅ¡ solidariųjų skolininkų prievolės tam pačiam kreditoriui yra užtikrintos hipoteka ir/ar įkeitimu, ir kreditoriaus reikalavimai nėra dar patenkinti iÅ¡ įkeisto turto vertės. Tai nedviprasmiÅ¡kai patvirtina ir CK 6.83 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę kreditorius privalo perduoti jam reikalavimÄ skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimÄ užtikrinančias teises.

Ä®statymas, esant solidariai skolininkų pareigai, suteikia kreditoriui teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Tai yra kreditoriaus teisė ir jos negalima riboti. Be to, savo teisės reikalauti, kad bankas nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausiai į konkretų skolininko turtÄ , laiduotojas aiÅ¡kiai atsisakė, o laidavimo sutartys nėra ir nebuvo nei nuginčytos, nei pakeistos. Todėl apelianto pozicija, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas neva pirmiausiai turi bÅ«ti nukreipiamas į konkretų BAUB „Kinlitus“ turtÄ , prieÅ¡tarauja teisės normoms ir teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas laidavimo sutarties esmę, iÅ¡aiÅ¡kino: „kreditorius, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikÅ¡ti tokį pat ieÅ¡kinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė bÅ«tų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 konstatavo: „ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakove yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieÅ¡kovo teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei, kaip laiduotojai. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ kasacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovas, nesumažinęs bankroto byloje apreikÅ¡to reikalavimo, neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ kasatorei, kaip laiduotojai. IeÅ¡kovo naudojimasis įstatyme numatyta teise reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovei, teisėjų kolegijos nuomone, nevertintinas kaip ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise“.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteisino iš atsakovo (apelianto) T.

B. į valstybės biudžetÄ 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo T. B. į valstybės biudžetÄ 2,80 Lt (du litus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.

Teisėjai                                                                                                                   Audronė

Jarackaitė

                                                                                                                               Kazys

Kailiūnas

                                         Â

                                                                                                                               Vytas

Milius

Â