d90077f6-55b2-4bca-bb40-bb5c1d5cd6eb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-2301-603/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14707-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4.; 3.1.11.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Z. V. ir „Ellora” Ltd atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Z.

V. ir „Ellora“ Ltd. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovai Z. V. ir „Ellora“ Ltd pateikė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, stabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ UAB „Baltic Arms“ naudai iÅ¡ „Ellora“ Ltd pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017, iÅ¡ Z. V. pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-257/2016.

2. Teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi ieÅ¡kovams nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nustatė, kad ieÅ¡kovai nėra sumokėję žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kino jo apskaičiavimo tvarkÄ ir už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ bei praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nustatė terminÄ Å¡iam trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti 188 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukia BUAB „FF lizingas“, kuri Juridinių asmenų registro duomenimis yra pasibaigusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro bei iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams, kad kaip juridinis asmuo ieÅ¡kovų trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė nebeegzistuoja.

Teismas išaiškino, kad ieškovai negali būti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi pagal teismų praktikos išaiškinimus būtent bankroto ir restruktūrizavimo bylose nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. situacijose, kai ieškovas (vadovas, kreditorius ir pan.) reiškia reikalavimus (turtinius/neturtinius) bankrutuojančiai įmonei arba ginčijami sandoriai, kurių šalimi buvo betarpiškai pati bankrutuojanti įmonė ir pan.

Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai ginčija reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurios Å¡alimi nebuvo bankrutuojanti įmonė, minėta teisės norma netaikytina, o aplinkybė, kad ginčijama sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į bankrutavusiÄ bendrovę, nekeičia situacijos vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1255-855/2022).

3. Å alindami trÅ«kumus ieÅ¡kovai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ir dalyko bei pagrindo pakeitimo. Nurodė, kad atsakovu yra traukiamas BUAB „FF lizingas“, pareiÅ¡kiant reikalavimus dėl Å¡io juridinio asmens valdymo organo (kreditorių susirinkimo) nutarimų, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nurodytus teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje, laikyti paÅ¡alintais. Taip pat reiÅ¡kia reikalavimus:

1) atnaujinti terminÄ pateikti reikalavimams dėl pripažinimo negaliojančias nuo jų priėmimo momento 2014 m. liepos 8 d. BUAB „FF Lizingas“ kreditorių susirinkimo nutarimÄ Nr. 3 dėl UAB „Baltic Arms“ iÅ¡rinkimo BUAB „FF Lizingas“ kreditorių susirinkimo pirmininku ir nutarimÄ Nr. 4.3.1 dėl UAB „Baltic Arms“ iÅ¡rinkimo BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto nariu ir pripažinti Å¡iuos nutarimus negaliojančiais nuo priėmimo momento;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo pasiraÅ¡ymo momento 2020 m. gegužės 15 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic Arms“ teisių perleidimo dalis, kuriomis UAB „Baltic Arms“ perėmė iÅ¡ BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į Z. V. ir „Ellora“ Ltd. pagal Å¡ios sutarties priede nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus. Nurodo, kad pripažinus negaliojančia nuo pasiraÅ¡ymo momento M. M. ir UAB „Baltic Arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, atsakovas UAB „Baltic Arms“ netektų teisės bÅ«ti BUAB „FF Lizingas“ kreditoriumi ir įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui atsirastų pagrindas tenkinti kitus ieÅ¡kovų reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo papildymÄ , o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje nustatytų trÅ«kumų.

6. Nurodė, kad dar nustatydamas trÅ«kumus konstatavo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „FF lizingas“ yra pasibaigusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams, kad kaip juridinis asmuo ieÅ¡kovų trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė nebeegzistuoja. Tuo tarpu teikdami papildymÄ ir Å¡alindami trÅ«kumus ieÅ¡kovai BUAB „FF lizingas“ nurodo nebe trečiuoju asmeniu, bet atsakovu (atitinkamai reiÅ¡kia reikalavimus Å¡iam asmeniui).

Pažymėjo, kad toks procesinės padėties pakeitimas teisinės situacijos nekeičia, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro, iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinio asmens registro momentas reiÅ¡kia juridinio asmens pabaigÄ , o juridinis asmuo nuo jo iÅ¡registravimo nustoja teisiÅ¡kai egzistuoti bei praranda visus juridinio asmens požymius, nurodytus CK 2.33 straipsnio 1 dalyje. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas BUAB „FF lizingas“ yra pasibaigęs ir nuo iÅ¡registravimo momento nebegali bÅ«ti bylos Å¡alimi.

7. Teismas pažymėjo, kad Å¡alindami trÅ«kumus ieÅ¡kovai taip pat pareiÅ¡kė reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų bankroto procese, pripažinimo negaliojančiais, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia pasibaigusio asmens bankroto procedÅ«rų tęstinumÄ . Pažymėjo, kad pagal teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti iÅ¡registruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens iÅ¡registravimÄ ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus juridinių asmenų registre, be to, tokių reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieÅ¡kovams jokių materialinių teisinių padarinių. Todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo papildymÄ atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Nurodė, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas ieÅ¡kovams buvo iÅ¡aiÅ¡kintas nutartyje, kuria nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nustatė, kad ieÅ¡kovai Å¡alindami trÅ«kumus nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančių įrodymų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovai paÅ¡alino nustatytÄ trÅ«kumÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 9. Atskiruoju skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) Z.

V. praÅ¡o panaikinti 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovų reikalavimo dalies, kuria ieÅ¡kinys papildomas reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasiraÅ¡ymo momento. Aplinkybė, jog BUAB „FF Lizingas“ iÅ¡registruotas ir Juridinių asmenų registro, neatima iÅ¡ ieÅ¡kovų teisės ginčyti ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais sutartį, turinčiÄ teisinę reikÅ¡mę ieÅ¡kovų teisėms ir pareigoms; 9.2. papildžius ieÅ¡kinį reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ieÅ¡kovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Papildžius ieÅ¡kinį minėtu reikalavimu, ginčijama sutartis, kurios viena iÅ¡ Å¡alių buvo bankrutuojanti įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ir vertinti Å¡ias aplinkybes iÅ¡ naujo; 9.3. nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kadangi dar neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio egzempliorius su priedais.

Å i aplinkybė pagrindžia teisėjos suinteresuotumÄ nenagrinėti bylos. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

3. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

4. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo papildymÄ , o ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

5. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. PrieÅ¡ingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

6. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Å is ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam ir ekonomiÅ¡kam teismo procesui užtikrinti.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2022 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė, kad pateiktas ieÅ¡kinys turi trÅ«kumų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis už pareikÅ¡tÄ neturtinį reikalavimÄ ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat trečiuoju asmeniu įtraukta iÅ¡registruota dėl bankroto pasibaigusi įmonė. Taip pat teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas, kadangi ieÅ¡kovai ginčija reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurios Å¡alimi nebuvo bankrutuojanti įmonė.

8. IeÅ¡kovai teikė ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo papildymÄ , praÅ¡ydami laikyti, jog ieÅ¡kinio trÅ«kumai paÅ¡alinti. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieÅ¡kovai trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl atsisakė priimti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

9. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį ieÅ¡kovai atskirajame skunde nurodo, jog ieÅ¡kinys papildytas reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasiraÅ¡ymo momento, todėl jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teiginiu neturi pagrindo sutikti.

10. Viena iÅ¡ CPK nustatytų teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį), pareiÅ¡kimÄ dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl ginčo dalyko, pareiÅ¡kimÄ jau pradėtoje byloje, pareiÅ¡kimÄ ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas Å¡ioje teisės normoje nustatyta tvarka.

Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieÅ¡kinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieÅ¡kinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, jog procesinis dokumentas yra paduotas su trÅ«kumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti.

11. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikÅ¡ti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismÄ bÅ«tų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas bÅ«tų naudojamas kaip paskutinė priemonė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

Siekdamas užtikrinti Å¡ių tikslų įgyvendinimÄ , įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ .

12. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , tam tikrais įstatyme aiÅ¡kiai iÅ¡vardytais atvejais asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokios aplinkybės, kurioms esant į teismÄ besikreipiantis asmuo nėra saistomas pareigos sumokėti žyminį mokestį, yra iÅ¡dėstytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Å ioje nuostatoje iÅ¡vardyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai yra skirti palengvinti teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-859-464/2021).

13. IeÅ¡kovai atskirajame skunde nurodo, kad ginčijant BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimas yra reiÅ¡kiamas bankrutavusiai įmonei, todėl jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , kuriame nurodyta, kad bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose nuo žyminio mokesčio yra visiÅ¡kai atleidžiami ieÅ¡kovai ir turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiantys asmenys. Grįsdami savo pozicijÄ , ieÅ¡kovai nurodo, kad, nors UAB „FF lizingas“ yra bankrutavusi ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, tai neatima iÅ¡ ieÅ¡kovų teisės ginčyti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ieÅ¡kovus nuo pareigos mokėti už ieÅ¡kinį žyminį mokestį vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti.

Å i norma taip pat realizuoja lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos bankrutuojančios ir restruktÅ«rizuojamos įmonės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).

15. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.).

Kartu teismų praktikoje detalizuota, kad Å¡i teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bÅ«tent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai reiÅ¡kiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamÄ ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiÅ¡kiamas turtinis reikalavimas, susijęs bÅ«tent su Å¡ios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieÅ¡kovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai, pareiÅ¡kę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems Å¡ios bankrutuojančios (ar restruktÅ«rizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieÅ¡kovui) atsiradimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

16. IeÅ¡kovų nuomonė, jog papildžius ieÅ¡kinį reikalavimu pripažinti negaliojančiomis BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ buvo perleistos UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisės ieÅ¡kovų atžvilgiu, ieÅ¡kinys atitinka jam keliamus reikalavimus, yra subjektyvaus pobÅ«džio. Ä®vertinęs ieÅ¡kovų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovai tokiu reikalavimu papildė ieÅ¡kinį, nekeičia vertinimo, jog ieÅ¡kovai turi pareigÄ mokėti už neturtinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje apskaičiuotÄ ir nurodytÄ sumokėti žyminį mokestį.

Teikiant ieÅ¡kovų nurodomÄ ieÅ¡kinio papildymÄ , nėra suformuluota jokių reikalavimų, susijusių su UAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų ieÅ¡kovams priteisimu, todėl ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡iuo atveju nenulems jokių naujų UAB „FF Lizingas“ prievolių ieÅ¡kovams atsiradimo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovai nurodo ginčijantys Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios viena iÅ¡ Å¡alių buvo BUAB „FF lizingas“, nekeičia situacijos dėl prievolės sumokėti žyminį mokestį, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata nėra taikoma tokiems reikalavimams, kurie, nors ir yra tam tikru bÅ«du susiję su bankroto procesu, nesukelia bankrutuojančiam asmeniui turtinių prievolių ieÅ¡kovų atžvilgiu.

17. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nesumokėto žyminio mokesčio trÅ«kumas nepaÅ¡alintas, apeliantai nepaneigė savo pareigos nagrinėjamu atveju sumokėti žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį ieÅ¡kovams.

18. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė ieÅ¡kinio papildymÄ atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nors apeliantai praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį visa apimtimi, tačiau argumentų dėl to neiÅ¡skiria, akcentuodami tik tai, jog ginčydami 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantams nenurodant jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl atsisakyto priimti ieÅ¡kinio papildymo nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantų argumentÄ , jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , apelianto nurodomų pažeidimų nenustatė. Teismas laiko, kad, viena vertus, neturi teisinės reikÅ¡mės pačios skundžiamos nutarties turiniui aplinkybė, jog buvo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams priedai neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai.

Kita vertus, toks procesinis veiksmas nereiÅ¡kia ir sprendusios ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ bei priėmusios procesinius sprendimus teisėjos suinteresuotumo nenagrinėti civilinės bylos, kaip kad nurodo apeliantai. Matyti, jog ieÅ¡kinio egzempliorius su priedais ieÅ¡kovams grÄ Å¾intas priėmus skundžiamÄ nutartį, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams neiÅ¡taisius nustatytų trÅ«kumų. Taigi apeliantų argumentai dėl suinteresuotumo nenagrinėti civilinės bylos laikytini nepagrįstais subjektyvaus pobÅ«džio pasvarstymais.

20. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nepaÅ¡alino nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį laikė nepaduotu bei grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovų atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: netenkinti apeliantų atskirojo skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Loreta Bujokaitė