d8fd5fa3-3244-468a-bc22-39b6b24bfec0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-578-423/12                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-00074-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 21., 74 (S)                        KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2012 m. balandžio 26 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui R.

G.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, įgaliotai atstovei E. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : P. R. G.savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Lt neturtinės žalos ir 50 Lt turtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 7, 13-16).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis laikotarpiu nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06 buvo laikomas kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats nerÅ«ko.

Dėl kitų asmenų pastovaus rÅ«kymo jis turėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais, negalėjo ramiai miegoti, nepailsėdavo. Kamavo dusulys, trÅ«ko oro, pablogėjo sveikata, atsirado emocinė depresija, kelis kartus dėl to kreipėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ . Tokiu bÅ«du dėl Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų jis jautė diskomfortÄ , tabako dÅ«mai neigiamai veikė jo savijautÄ , sveikatÄ . Å iais neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmais jam buvo padaryta 10 000 Lt neturtinė žala.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ir 50 Lt turtinę žalÄ , kadangi tiek kainavo skundo padavimas teismui, dokumentų surinkimas, paÅ¡to iÅ¡laidos. Atsakovas atsiliepime į skundÄ ir atsakovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į kameras kartu su rÅ«kančiaisiais asmenimis, nes jokios teisės normos nenumato rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų izoliavimo vienų nuo kitų.

Be to, pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu praÅ¡ymo dėl jo patalpinimo į kamerÄ kartu su nerÅ«kančiais nerašė. Todėl Kauno tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo pareigos laikyti pareiÅ¡kėjÄ atskirai nuo rÅ«kančių asmenų Nėra jokios Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ir atskirų pareigÅ«nų kaltės dėl susidariusios padėties, tardymo izoliatoriaus administracija veikė tinkamai, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir pareiÅ¡kėjui jokios žalos nepadarė. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, jog neturtinė žala jam padaryta neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, patalpinus jį Kauno tardymo izoliatoriuje atskirais laikotarpiais nuo 2008-11-19 iki 2011-10-06 įvairiose kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais asmenimis. Dėl to pablogėjo jo savijauta, jis patyrė dvasinius sukrėtimus bei psichologinį diskomfortÄ .Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Akivaizdu, kad įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, todėl kardomojo kalinimo vietų administracija, neužtikrinusi tokių pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygų, kad jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus bei pareiÅ¡kėjo teises.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ne tik Tabako kontrolės įstatymas, bet ir specialÅ«s kardomojo kalinimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai numato draudimÄ rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ jose numatyto draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai yra pareiga pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu. Taigi, Å¡iuo atveju, Kauno tardymo izoliatoriaus administracija nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Teismas konstatuoja, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija, laikydama pareiÅ¡kėjÄ Â gyvenamosiose patalpose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y.

Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2010-04-11), reikalavimus.CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).Civilinei atsakomybei, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Nesant vieno iÅ¡ jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje nebÅ«tų rÅ«kančių asmenų ir jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais.IÅ¡ byloje pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę 2008-2011 metais jis keletÄ kartų kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , pas gydytojÄ psichiatrÄ , skundėsi dirglumu, blogu miegu, depresija, buvo skirtas gydymas.

Teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, konstatuoja, kad kalint su rÅ«kančiais asmenimis buvo daroma žala pareiÅ¡kėjo sveikatai.Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. bylos Nr. A143 – 1966/2008, Nr. A502-913/2011, Nr. A-438-121/2009, Nr. A502-734/2009), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.).

Netinkamomis, o taip pat neteisėtomis valstybės institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus, nepriklausomai nuo jų kaltės) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu Lietuvos Respublikos piliečiu.Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata. Net kasdieniai užsiėmimai (mankÅ¡ta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natÅ«ralios saulės apÅ¡viesta ir vėdinama kamera nepaÅ¡alino pasyvaus rÅ«kymo padarytos žalos, patirtos tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su rÅ«kančiaisiais. Vien ta aplinkybė, jog sÄ lygos, kuriomis skundžiasi pareiÅ¡kėjas, nebeegzistuoja, nereiÅ¡kia, kad teismai neprivalo nagrinėti ir tirti, ar anksčiau buvusios kalinimo sÄ lygos galėjo turėti ir turėjo įtakos asmens sveikatos pablogėjimui.

BÅ«tų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, nenulėmusiomis objektyviai pamatuojamÄ kalinio fizinės ar psichinės bÅ«klės pablogėjimÄ . NerÅ«kančio asmens kalinimas kartu su rÅ«kančiais kaliniais ir dėlto jo priverstinis kvėpavimas tabako dÅ«mais Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.  Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (kamerose, kuriose buvo rÅ«koma, pareiÅ¡kėjas kalinamas nuo 2008-11-19 iki 2010-05-21 (su neilgomis pertraukomis) ir nuo 2011-09-26 iki 2011-10-06 bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga 800 Lt), teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A502-913/2011, A-502-734/2009, A-756-122/2010, A-502-1774/2011) ir pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertina 1 000 Lt.Skundo reikalavimas dėl 50 litų turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas turėtas skundo padavimo teismui (dokumentų surinkimo, paÅ¡to) iÅ¡laidas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1p., 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a:

P. R. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.P. R. G.priteisti 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                              Asta Urbonienė