d8fd0222-a5cf-4cff-8c7d-2a151b143c8b · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-19-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04844-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.19 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8500-837/2020 pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. G. ir valstybės įmonė Turto bankas. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. K. prašė atnaujinti terminÄ I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui testamento pagrindu priimti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kime nurodė, kad I. G. 2007 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kėjo naudai sudarė testamentÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui suteikė teisę paveldėti ir įteisinti nuosavybės teises į bet kokio dydžio ir bet kokios paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perkeltus į Vilniaus apskritį pagal 2007 m. vasario 14 d.

Panevėžio apskrities iÅ¡vadÄ Nr. 291 Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pažymėjo, kad apie I. G. mirtį sužinojo 2019 m. liepos 22 d. PareiÅ¡kėjo įgaliotinis V. K. 2019 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į notarę Ž. B. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡ jos gavo informacijÄ , kad I. G. palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė sÅ«nus V. G., pagal testamentÄ palikta teisė nėra paveldėta. PareiÅ¡kėjo su mirusiÄ ja I. G. giminystės ryÅ¡iai nesiejo, todėl jis neturėjo jokios galimybės sužinoti apie jos mirtį ir realizuoti paveldėjimo teisę po jos mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2020 m. spalio 26 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 17,10 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

3. Teismas nustatė, jog testamentiniam įpėdiniui A. K. palikimas pagal testamentÄ atsirado 2015 m. kovo 23 d. – mirus I. G., tačiau įpėdinis pagal testamentÄ apie palikėjos I. G. mirtį nežinojo ir jokių veiksmų per tris mėnesius po palikėjos mirties neatliko. IÅ¡ pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nustatė, kad apie I. G. mirtį (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas sužinojo 2019 m. liepos 22 d., tačiau tik po dvejų mėnesių (2019 m. rugsėjo 5 d.) pareiÅ¡kėjo įgaliotinis V. K. kreipėsi į notarę Ž. B. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡ jos gavo informacijÄ , kad I. G. palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė sÅ«nus V. G., pagal testamentÄ palikta teisė nėra paveldėta.

4. Teismas taip pat sprendė, kad apie testamento buvimo faktÄ pareiÅ¡kėjui buvo žinoma. IÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad kartu su testamentu pas notarę J. S. testatorė pareiÅ¡kėjui buvo suteikusi 2007 m. vasario 22 d. įgaliojimÄ deÅ¡imčiai metų – iki 2017 m. vasario 22 d. Å io testatorės suteikto įgaliojimo pagrindu pareiÅ¡kėjas ir įgaliotinis I. G. vardu vykdė jos nuosavybės teisės į žemė sklypÄ atkÅ«rimo procedÅ«ras.

5. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjas įgaliotinio pareigas atliko netinkamai, nes su įgaliotoja nebendradarbiavo, neteikė jai ataskaitos apie savo veiklÄ , kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.150 straipsnis, be to savo, kaip įgaliotinio, pareigas perleido V. K., 2011 m. rugsėjo 21 d. suteikdamas perįgaliojimÄ , nors įgaliojimo turinys pareiÅ¡kėjui tokios teisės nesuteikė. Pasibaigus įgaliojimo terminui 2017 m. vasario 22 d., pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigos atsiskaityti įgaliotojai apie įgaliojimo įvykdymÄ .

Dėl nurodyto teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas apie I. G. mirtį 2015 m. kovo 23 d. turėjo sužinoti vykdydamas savo, kaip įgaliotinio, pareigas. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad apie I. G. mirtį jis sužinojo tik 2019 m. liepos 22 d. teismas vertino pareiÅ¡kėjo, kaip įgaliotinio, nerÅ«pestingumÄ ir nepareigingumÄ Ä¯galiotojos atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad terminas palikimui priimti daugiau nei ketveriems metams po testatorės mirties yra praleistas žymiai dėl nepateisinamų priežasčių.

6. Vertindamas pareiÅ¡kėjo elgesį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai ir terminÄ palikimui priimti praleido žymiai. Kadangi suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad jis priėmęs palikimÄ kartu priėmė ir žemės sklypÄ , į kurį jo motinai atkurta nuosavybės teisė ir faktiÅ¡kai jį valdo, todėl teismas vertino, kad termino atstatymas neigiamai paveiktų jau per šį laikÄ susiklosčiusių teisinių santykių stabilumÄ . Teismas konstatavo, kad nenustačius termino praleidimo palikimui priimti svarbių priežasčių, praÅ¡ymas jį atnaujinti atmestinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. K. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

8. Nurodo, kad nors teismas faktines bylos aplinkybes nustatė tinkamai, tačiau juridiniu aspektu atliko netinkamÄ vertinimÄ ir priėmė nepagrįstas iÅ¡vadas, kas nulėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimÄ .

9. Akcentuoja, kad jam nebuvo žinoma ir negalėjo bÅ«ti žinomas visas testamento turinys. O net ir esant tokiam faktui, tai niekaip neįrodo fakto, kad pareiÅ¡kėjas galėjo žinoti apie testatorės mirtį. Be to, testatorė iki pat mirties testamentÄ galėjo keisti, modifikuoti, teismas neatskleidė, kaip dažnai pareiÅ¡kėjas privalėjo domėtis, ar testatorė yra gyva, ir siekti realizuoti savo paveldėjimo teises, ir kÄ nagrinėjamos bylos aspektu galėjo lemti faktas, ar asmuo žinojo apie galimÄ testamento faktÄ .

10. Pažymi, kad teismui byloje buvo pateikta visa paveldėjimo byla, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui notaras jokia forma apie I. G. mirtį nepranešė. Teismas nepaneigė, jog pareiÅ¡kėjo ir testatorės gyvenamoji vieta buvo skirtingos, Å¡alių nesiejo giminystės ryÅ¡iai ir artimų tarpusavio santykių jos nepalaikė, dėl ko ir Å¡i aplinkybė įtakojo, kad apeliantas negalėjo savalaikiai sužinoti apie testatorės mirtį. Atsižvelgus į tai, mano, kad tai turėjo bÅ«ti pagrindu atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ .

11. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo ir bylos dalyku nebuvo nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso analizė ir pareiÅ¡kėjo veikimo Å¡iame santykyje tinkamumas ar netinkamumas, kadangi savo subjektines teises į paveldėjimÄ apeliantas kildina testamento pagrindu, o ne įgaliojimo ar kito juridinio dokumento pagrindu, todėl teismas atlikęs Å¡ių aplinkybių vertinimÄ iÅ¡ dalies peržengė pareiÅ¡kimo nagrinėjimo ribas ir pažeidė rungimosi principÄ santykyje su suinteresuotu asmeniu.

Teismas Å¡iuo aspektu nebuvo surinkęs visų duomenų, kad galėtų tiksliai vertinti ir žinoti, kaip Å¡is procesas vyko ar buvo vykdomas, jeigu laikė, kad tai reikÅ¡minga ir analizuotina bylos aspektu. Teismas Å¡iuo atžvilgiu vadovavosi iÅ¡imtinai suinteresuoto asmens atstovo pateikta pozicija / nuomone, jog pareiÅ¡kėjas turėjo velionei teikti ataskaitas ir visiÅ¡kai nevertino pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, jog tokio pobÅ«džio bylų, kurias jis vedė tuo laikotarpiu, buvo itin daug, siekė Å¡imtais, pats nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas truko itin ilgÄ laikotarpį, todėl akivaizdu, kad kontrolė kiekvieno atvejo ir kiekvieno asmens sveikata ar bÅ«kle, kurio vardu veikiama, nėra sÄ Å¾ininga ir teisinga.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kokius nors savo veiksmus būtų atlikęs pažeidžiant velionės interesus ir kad ataskaitų (ne)teikimas tai būtų kaip nors įtakojęs. Todėl net jei ir buvo teismo minima aplinkybė, tai būtų formalumas, kuris nepaneigia asmens subjektyvios paveldėjimo teisės.

12. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad termino atstatymas neigiamai paveiktų jau per šį laikÄ susiklosčiusių teisinių santykių stabilumÄ . Nurodo, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo bÅ«tų priėmęs žemės sklypÄ , į kurį pretenduoja apeliantas, per paveldėjimo santykius. Testatorės mirties dienÄ Å¾emės sklypo natÅ«ra net nebuvo, o nuosavybės teisės atkurtos ir registruotos testatorės vardu tik 2017 m., kas paneigia teismo iÅ¡vadas dėl sklypo faktinio valdymo. Suinteresuotam asmeniui tapo žinoma apie nepriimtÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ paties pareiÅ¡kėjo, byloje nebuvo pateikta jo valdymÄ patvirtinančių dokumentų. Akcentuoja, jog iki testatorės mirties už atkuriamÄ nuosavybę, kuri palikta testamento pagrindu apeliantui, testatorei buvo sumokėta. Tokiu bÅ«du atmetus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ yra pažeisti turtiniai pareiÅ¡kėjo interesai.

13. Taip pat nurodo, kad nuo to momento, kai 2019 m. liepos 22 d. sužinojo apie testatorės mirtį, buvo aktyvus – 2019 m. rugpjūčio 12 d. suteikė įgaliojimÄ V. K. vesti paveldėjimo bylÄ ir tvarkyti visus nuosavybės klausimus jo vardu, 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo pateikta užklausa notarei Ž. B., kuri 2019 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu pateikė informacijÄ ir tuomet buvo inicijuota byla teisme.

14. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ V. G. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeista, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ .

15. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinomas testamento buvimo faktas, jo turinys, todėl, norėdamas priimti palikimÄ , jis turėjo domėtis testatorės sveikata, jos gyvenimu, imtis priemonių, kad sužinotų laiku apie testatorės mirtį. Jo žiniomis, pareiÅ¡kėjas už perleistas teises su I. G. nėra atsiskaitęs ir neturi teisės į žemę, kuri grÄ Å¾inta I. G. atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡duotas įgaliojimas, sudarytas testamentas buvo nuosavybės atkÅ«rimo teisių perleidimo sandorio sudedamosios dalys, todėl teismas, svarstydamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turėjo vertinti visetÄ Ä¯rodymų ir svarstyti ar pareiÅ¡kėjas elgėsi rÅ«pestingai, atidžiai turėdamas sutartinius santykius.

16. Mano, kad pats pareiÅ¡kėjas yra kaltas dėl to, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. nepriėmė palikimo. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nėra giminaitis, neleidžia jo atžvilgiu taikyti kitokių reikalavimų svarstant klausimÄ dėl termino atnaujinimo. Nebuvimas giminaičiu nėra objektyvi aplinkybė, kuri galėjo sukliudyti pareiÅ¡kėjui laiku atlikti veiksmus dėl palikimo priėmimo.

17. Pažymi, kad be jokių iÅ¡lygų priėmė visÄ palikimÄ , tame tarpe ir teisę atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę į grÄ Å¾intas žemes. Jo teisių niekas neginčijo, per įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ niekas kitas dėl turto paveldėjimo į notarÄ nesikreipė, niekas kitas palikimo nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

20. Byloje nustatyta, kad I. G. 2007 m. vasario 22 d. sudarė testamentÄ , notarinio registro Nr. JS-1150, kuriuo I. G. atkurtas nuosavybės teises į bet kokio dydžio ir bet kokios paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perkeltus į Vilniaus apskritį pagal 2007 m. vasario 14 d. Panevėžio apskrities iÅ¡vadÄ Nr. 291 Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, I. G. paliko pareiÅ¡kėjui A. K.. TÄ pačiÄ dienÄ I. G. taip pat surašė įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. JS 1149, kuriuo pareiÅ¡kėjÄ A.

K. įgaliojo tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo bei įregistravimo, atlikti bÅ«tinus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Testatorė I. G. 2015 m. kovo 23 d. mirė. PareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo 2015 m. birželio 19 d. palikimo atsiradimo vietos notarui padavė I. G. įstatyminis įpėdinis – sÅ«nus V. G., kuriam 2015 m. liepos 7 d. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notarinio registro Nr. 2443, į mirusiosios I. G. turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neiÅ¡mokėtÄ kompensuojamosios senatvės pensijÄ , neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už suteiktas protezavimo paslaugas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 45S-152 buvo atkurtos nuosavybės teisės į I. G. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį 6,4245 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 30,0503 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėjas A. K. į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2019 m. spalio 28 d., tokį savo praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėjo su testatore nesiejo jokie giminystės ryÅ¡iai, todėl jis neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie testatorės mirtį ir realizuoti paveldėjimo teisių iÅ¡kart po testatorės mirties ir apie testatorės mirtį sužinojo tik 2019 m. liepos 22 d., renkant duomenis dėl atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypus testatorės vardu įregistravimo.

21. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminÄ pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytÄ teismų praktikÄ termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) klausimu, taip pat įvertinęs pareiÅ¡kėjo pirmosios instancijos teismui teiktus duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino apeliantui termino palikimui priimti, nes jo nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms priežastims keliamų kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir argumentais, kurių pagrindu praÅ¡ymas netenkintas, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų atskirojo skundo argumentų.

23. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog apelianto ir testatorės gyvenamoji vieta buvo skirtingos, jų nesiejo giminystės ryÅ¡iai ir artimų tarpusavio santykių jos nepalaikė, ir nepagrįstai nelaikė Å¡ios aplinkybės svarbia, pateisinančia termino priimti palikimÄ praleidimÄ .

24. Atmesdamas Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

25. Palikimo priėmimo terminai įstatymų leidėjo nustatyti, be kita ko, siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumÄ ir teisinių santykių stabilumÄ . Å ių principų požiÅ«riu bÅ«tų nepateisinama situacija, jei įpėdiniui terminas priimti palikimÄ bÅ«tų atnaujinamas praėjus itin ilgam laiko tarpui nuo palikimo atsiradimo, remiantis vien tuo, kad įpėdinis nežinojo apie palikėjo mirtį, nors tokį nežinojimÄ sÄ lygojo iÅ¡imtinai paties įpėdinio elgesys. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bÅ«tų egzistavusios objektyvios kliÅ«tys apeliantui pasidomėti testatorės likimu per 4 metų laikotarpį, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

AtskirÄ jame skunde nurodoma, jog Å¡iuo atveju testamentas buvo sudarytas apeliantui nupirkus iÅ¡ I. G. teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ apelianto atstovo teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, atskirojo skundo argumentų darytina iÅ¡vada, kad tokio pobÅ«džio veikla yra jo įprastinė Å«kinė-komercinė veikla, tokio pobÅ«džio bylų tuo laikotarpiu buvo itin daug, siekė Å¡imtais, todėl jam, kaip profesionaliam verslininkui, pelno siekiančiam asmeniui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai.

BÅ«tent apelianto veiklos pobÅ«dis lėmė jo pareigÄ domėtis testatorės gyvenimu, tam pasitelkti tokius žmogiÅ¡kuosius ir kitus iÅ¡teklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visus su vykdoma veikla susijusius procesus, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiÅ¡kai reikÅ¡mingiems veiksmams atlikti. Ūkinės-komercinės veiklos organizavimas (taip pat ir duomenų, susijusių su vykdoma veikla, surinkimas) yra subjektyvi ir nuo apelianto valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė.

Todėl pripažintina, jog apeliantas Å¡iuo atveju subjektyviai pasirinko, kaip elgtis dėl I. G. testamento, o nepagrįstas delsimas pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui laikytinas neapdairiu ir nerÅ«pestingu paties apelianto elgesiu, kurio pasekmės tenka pačiam apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, vertinant apelianto elgesį, negalima konstatuoti, jog jis buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trejų mėnesių terminÄ .

26. CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dienÄ ir apie jÄ praneÅ¡ti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentÄ , pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kiek įmanoma greičiau praneÅ¡ti jiems apie testamento turinį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusiÄ subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimÄ palikimo sudėtį. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedÅ«rÄ ir notaro pareigÄ nustatyti visus įpėdinius bei praneÅ¡ti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, jog bÅ«tų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymÄ , o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

27. AtskirÄ jame skunde nurodoma, kad palikimo atsiradimo vietos notaras apie I. G. mirtį apeliantui jokia forma nepranešė, kas vertintina kaip esminis pagrindas, pateisinantis termino priimti palikimÄ praleidimÄ , tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžiant Å¡iÄ bylÄ minėta aplinkybė neturi lemiamos reikÅ¡mės. Apeliantas iÅ¡ esmės neneigia, kad jam buvo žinomas tiek pats testamento sudarymo faktas, tiek bent dalis testamento turinio. Kaip minėta, pats apeliantas buvo atsakingas už duomenų, susijusių su vykdoma veikla, surinkimÄ , todėl nuo apelianto valios bei atitinkamų sprendimų priėmimo taip pat priklausė apelianto savalaikis sužinojimas apie atsiradusiÄ subjektinę teisę paveldėti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Todėl šiuo atveju aplinkybė, kad palikimo atsiradimo vietos notaras neįvykdė CK 5.33 straipsnyje jam numatytos pareigos, savaime nepašalina paties apelianto atsakomybės dėl netinkamo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos organizavimo.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismai turi ieÅ¡koti pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimÄ jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo Å¡altinio, neteko iÅ¡laikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminÄ , interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ , ar prieÅ¡ingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

29. Nagrinėjamu atveju apeliantas akcentuoja, jog iki testatorės mirties už atkuriamÄ nuosavybę, kuri palikta testamento pagrindu apeliantui, testatorei buvo sumokėta, tokiu bÅ«du atmetus apelianto praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ yra pažeisti turtiniai apelianto interesai, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad apeliantas ilgÄ laikÄ nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teisingas apelianto ir suinteresuoto asmens, palikimo atsiradimo vietos notarui taip pat pateikusio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti papildomÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ motinos I.

G. vardu atkurtam žemės sklypui, teisėtų interesų balansas lemia bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ terminÄ .

30. Atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo veikimo pagal įgaliojimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese (ne)tinkamumÄ , nepagrįstai buvo aktyvus ir galimai virÅ¡ijo savo veikimo ribas, nesilaikant neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo kriterijų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įgaliojimo pagrindu susiklosčiusius apelianto ir testatorės teisinius santykius tyrė ir vertino tik tiek, kiek tai buvo reikÅ¡minga sprendžiant dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo ir nurodytų konkrečių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant, ar apeliantas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad apeliantas apie testatorės mirtį 2015 m. kovo 23 d. turėjo sužinoti vykdydamas ir savo, kaip įgaliotinio, pareigas, kadangi pasibaigus įgaliojimo terminui 2017 m. vasario 22 d., apeliantas turėjo pareigÄ atsiskaityti įgaliotojai apie įgaliojimo įvykdymÄ .

Jokių įrodymų, išskyrus paties apelianto teiginius, leidžiančių suabejoti tokios išvados pagrįstumu, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

31. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimÄ , nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Dėl nurodytų motyvų atskirÄ jame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

32. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o suinteresuotam asmeniui V. G. pripažintina teisė į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuotas asmuo V. G. pateikė tik 2020 m. lapkričio 9 d. sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už advokato teisines paslaugas Nr. 128 rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , 400 Eur sumai, tačiau nepateikė jos apmokėjimÄ patvirtinančių įrodymų (pateiktas 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10 už teisines paslaugas byloje Nr. e2-5501-281/2020, 300 Eur sumai), t. .y nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos faktiÅ¡kai buvo patirtos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rita Dambrauskaitė