d8fcb52d-cb1d-4881-9be1-fb3d421a7a1d · Kelmės rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-27-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00511-2013-8                 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7.; 1.2.4.5.; 1.2.27.1.; 2.3.6.4.5.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 6 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Almai Å vedaitei,  dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei, nukentėjusiajam K. P., kaltinamajam A. G., gynėjui advokatui Petrui Simėnui, vertėjai Jevgenijai Zitai BajarÅ«nienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA.

G., gimęs 1972 m. liepos 28 d. Ukrainoje, rusas, Latvijos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus Latvijos Respublikoje, paskutinį kartÄ 2011-12-15 dėl veiksmų, numatytų Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 253 str. (neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, įsigijimas, laikymas, vežimas, perdavimas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, ir n u s t a t ė :

             Kaltinamasis A. G. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 8 val. 07 min (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių policijos kuopos vyresniajam patruliui K. P., atliekančiam tarnybines pareigas ir veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytose kompetencijos ribose, t. y. siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, tyčia vienÄ kartÄ koja įspyrė vyresniajam patruliui K. P. į kairę rankÄ , tuo padarydamas kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to tiesiamojo raumens sausgyslės plyÅ¡imÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .                       Be to, kaltinamasis A.

G. 2013 m. lapkričio 13 d. apie 8 val. 07 min (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ Ä¯spirdamas K. P. į kairę rankÄ , tuo padarydamas kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to tiesiamojo raumens sausgyslės plyÅ¡imÄ , padarė K. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to tiesiamojo raumens sausgyslės plyÅ¡imo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imčiai dienų.             Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis, menkai pažįstamų draugų Sergėjaus ir Lino įkalbėtas, sutiko tapti kažkokios įmonės direktoriumi ir važiuoti su jais į LietuvÄ , kur turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡inėjami kažkokie dokumentai dėl įmonės. Apie 21 val. iÅ¡vyko į LietuvÄ , apie 24 val. sustojo prie kažkokio namo Lietuvoje.

Po kurio laiko prie jų mikroautobusu atvažiavo Lino ir Sergėjaus draugai, kurie tarpusavyje bendravo lietuviÅ¡kai. Ryte Sergėjus paprašęs jo paso dokumentų pasiraÅ¡ymui, tačiau, kaip pasirodė, pasÄ jis buvo palikęs namuose. Su savimi turėjo tik vairuotojo pažymėjimÄ , Sergėjus dėl to supyko, iÅ¡koneveikė jį. Apie 7 val. prie jų privažiavo automobilis „Honda CRV“ su rusiÅ¡kais valstybiniais numeriais. Sergėjus pasakęs, kad jis ne veltui čia atvažiavęs, turėsiÄ s nuvaryti „Honda“ markės automobilį iki Rusijos sienos.

Jis pastebėjęs, kad automobilis užvestas specialiu prietaisu, o ne automobiliniais rakteliais, tačiau Sergėjus jį nuramino, parodė automobilio techninį pasÄ . Kad automobilis vogtas, jis nežinojo. Sergėjus padavė jam mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su laisvų rankų įranga ir liepė važiuoti iÅ¡ paskos jo automobilio. Važiuojant jis prisivijo automobilį su skiriamaisiais ženklais, tačiau, kokios tarnybos automobilis, nekreipė dėmesio, parodė posÅ«kio signalÄ ir, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, aplenkė pareigÅ«nų automobilį.

Tuomet įsijungė pareigūnų automobilio švyturėliai, jis suprato, kad yra stabdomas ir tuo metu prisiminė Sergėjaus automobilyje palikęs savo rankinę su dokumentais, todėl paskambinęs Sergėjui. Tuo metu, kai policijos automobilis prisigretino prie jo automobilio ir reikalavo sustoti, jis kalbėjosi telefonu su Sergėjumi, kuris pasakęs jam, kad tai ne policijos pareigūnai, o Lietuviška savivalė, perspėjo, kad jei norįs gyventi, turįs bėgti. Jis, supratęs, kad jo gyvybei gresia pavojus, nusprendė nestoti, padidino greitį.

Kad pabėgtų nuo jį persekiojančių policijos pareigÅ«nais persirengusių nusikaltėlių, jis buvo priverstas pasukti į vieÅ¡kelį ir ieÅ¡koti namo, prie kurio galėtų sustoti ir papraÅ¡yti pagalbos. Jo manymu jis automobiliu, bandydamas pabėgti nuo jį persekiojusių pareigÅ«nų, nuvažiavo apie 5 kilometrus, pamatęs sodybÄ , sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir bėgo. Jį vijosi, girdėjo Å¡audant, bet jis nesustojo. Jam įbėgus į kalnÄ , jį suparalyžavo nugaros skausmas, jis sustojo ir pradėjo ristis nuo kalno kÅ«lversčiais.

PareigÅ«nas bėgo Å¡alia jo ir vis mėgino jį sugriebti. Jis įsitikinęs, kad bÅ«tent tuo metu pareigÅ«nas ir susižalojo pirÅ¡tÄ . Nusiritęs nuo kalno, jis gulėjo, atsistojęs nebuvo, nesiprieÅ¡ino sulaikomas, pareigÅ«nui nespyrė. PrieÅ¡ingai, pareigÅ«nai jį spardė ir mušė, uždėjo antrankius. Kai jį nuvedė prie policijos automobilio, jis suprato, kad tai tikri pareigÅ«nai ir jo gyvybei grėsmės nebėra, tuomet jis nusiramino.              Kaltinamojo kaltė įrodyta.

             Nukentėjusysis K. P., Å iaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d. kartu su vyresniuoju patruliu E. J. tarnybiniu automobiliu „Skoda Octavia“, žymėtu skiriamaisiais policijos ženklais, patruliavo kelyje Ryga-Å iauliai-Tauragė-Kaliningradas. Juos aplenkusį automobilį „Honda CRV“ su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais pirmiausia stabdė Å¡vyturėlio pagalba, po to garsiniu signalu, prisigretinę prie automobilio – per langÄ policijos pareigÅ«no lazdele, tačiau vairuotojas, nepaklusęs pareigÅ«nų reikalavimams sustoti, padidino greitį, staigiu posÅ«kiu iÅ¡suko iÅ¡ pagrindinio kelio į vieÅ¡elį, vedantį link Kurtuvėnų gyvenvietės. Gyvenvietėje suko į provėžuotÄ miÅ¡ko keliÄ , privažiavęs keliÄ Bubiai-Ramučiai, pasuko į kairę, pavažiavęs keturis kilometrus asfaltuota danga, pasuko į vieÅ¡kelį link Vainagių girininkijos, įvažiavęs į girininkijos teritorijÄ nesustojo, pasuko lauko keliuku link piliakalnio.

Automobiliui artėjant prie Vainagių piliakalnio, iÅ¡ važiuojančio automobilio per priekines keleivio dureles iÅ¡Å¡oko žmogus ir leidosi bėgti link piliakalnio. Nevaldomas automobilis įvažiavo į griovį ir sustojo. E. J. nusivijo bėglį, į orÄ iÅ¡Å¡ovė tris perspėjamuosius Å¡Å«vius. Jis, bÅ«damas piliakalnio papėdėje, akimis sekė bėgantį automobilio „Honda“ vairuotojÄ ir kolegÄ , matė, kaip bėglys krito ant žemės ir kÅ«lversčiais ėmė ridentis žemyn nuo kalno.

Jis, sekdamas bėglio judėjimo trajektorijÄ , ėjo link tos vietos, kur turėjo nusiridenti jiems nepaklusęs vairuotojas. Nusiridenęs nuo kalno, bėglys atsistojo, jis bandė jį sučiupti, tačiau bėglys muistėsi, mosikavo rankomis, koja spyrė į jį. Jis ranka bandė sugriebti bėgliui už kojos, tačiau nepavyko, koja pataikė jam į rankÄ , nuo ko ir buvo sužalotas pirÅ¡tas. Pribėgus kolegai E. J., pavyko sulaikyti besiprieÅ¡inantį vairuotojÄ . Nepaklusęs reikalavimui sustoti automobilio „Honda CRV“ vairuotojas nuo pareigÅ«nų bėgo visÄ keliÄ keldamas pavojų aplinkiniams - Kurtuvėnų gyvenvietėje važiavo apie 140 kilometrų per valandÄ greičiu, kelio Ramučiai-Bubiai atkarpoje kitas transportas priemones lenkė sukeldamas avarinę situacijÄ .

Vairuodamas visureigį, kurio pravažumas ženkliai geresnis nei policijos pareigūnų automobilio, jis rinkosi tokius kelius, kuriais pareigūnų automobilis galėjo ir nepravažiuoti. Sulaikytas bėglys prašė paleisti, siūlė piniginį atlygį už tai.             Liudytojas E. J., Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyresnysis patrulis, parodė analogiškai nukentėjusiajam K. P.              Iš 2013-12-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (21 b. l.) matyti, kad K.

P. iš karto po A. G. sulaikymo kreipėsi į Šiaulių ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyrių, kur jam buvo atlikta chirurginė operacija – sausgyslės fiksacija viela, kuri pašalinta po šešių savaičių, pirštas fiksuotas ortopediniu įtvaru. Medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad K. P. padarytas kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimas, tikėtina, jog šis sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje.

K. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos IV piršto tiesiamojo raumens sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.              Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pateiktame vaizdo registratoriaus, įrengto tarnybiniame automobilyje „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų automobilio, kurį vairavo kaltinamasis A. G., persekiojimas (149 b. l.).             Iš policijos duomenų bazės informacinių pranešimų (5-9 b. l.) matyti, kad buvo gautas pranešimas iš Latvijos Respublikos policijos apie tai, kad automobilis „Honda CRV“, registruotas Rusijoje, kurį vairavo A.

G., 2013 m. lapkričio 9 d. pavogtas Rygoje.              Nukentėjęs K. P. ir liudytojas E. J. – policijos pareigÅ«nai, nėra pažįstami su kaltinamuoju ar prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę jo atžvilgiu, nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, tarpusavyje sutampantys. PareigÅ«no patirtas sužalojimas einant tarnybines pareigas, sulaikant nuo pareigÅ«nų bandantį pabėgti galimai nusikaltusį asmenį, pareigÅ«nui kompensuojamas nepriklausomai nuo patirto sužalojimo pobÅ«džio – tyčia įspiriant sulaikomam asmeniui ar sulaikymo metu taikant specialiÄ sias priemones.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų parodymais.               Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, tyčinis smÅ«gių sudavimas, kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nukentėjęs K. P. - Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis, t. y. valstybės tarnautojas, ir pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį turėjo vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų – nukentėjusiojo K. P. ir liudytojo E. J. parodymų, įvykio metu užfiksuotų vaizdo įrašų, kaltinamojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis ir liudytojas, kurie tarnybiniu automobiliu persekiojo kaltinamÄ jį, vilkėjo tarnybines uniformas, važiavo tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, kaltinamojo vairuojamÄ automobilį stabdė įsijungę Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ , todėl kaltinamajam buvo akivaizdu, jog prieÅ¡ jį yra savo tarnybines pareigas vykdantys policijos pareigÅ«nai.

Kaltinamojo versija, jog jis manęs, kad tai neteisėta veika užsiimantys policijos pareigÅ«nais persirengę žmonės, ketinantys su juo susidoroti, yra akivaizdžiai iÅ¡galvota, jo gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas Å¡ios transporto priemonės dokumentų, užvestÄ ne automobilio rakteliu, o tam skirtu prietaisu, neturėjo savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikytas policijos pareigÅ«nams prisistatė ne savo pavarde.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, kad automobilis, kurį jis vairavo, yra vogtas, iÅ¡kilus grėsmei bÅ«ti sulaikytam policijos pareigÅ«nų, visomis įmanomomis priemonėmis bandė to iÅ¡vengti – dideliu greičiu važiavo iki tol, kol buvo įmanoma, patekus į automobiliui nepravažiuojamÄ vietÄ , iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio ir bėgo. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų, filmuoto persekiojimo įraÅ¡o matyti, kad bėgdamas nuo pareigÅ«nų, važiavo Kurtuvėnų gyvenviete, ryte, prieÅ¡ 8 val., prieÅ¡ mokyklų, parduotuvių, kitų įstaigų darbo pradžiÄ , prasilenkė su keliomis transporto priemonėmis, todėl kaltinamojo versija, kad jis skubėjo ir ketino sustoti prie kokio nors namo, kur praÅ¡ytis pagalbos, yra prieÅ¡taraujanti realiai tikrovei, jo veiksmams, akivaizdžiai iÅ¡galvota.

Nukentėjęs K. P., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vykdydamas savo pareigas, veikė neperžengdamas Policijos veiklos įstatyme suteiktų įgaliojimų ribų (Ä®statymo 3 str., 16 str. 1 d., 2 d.). Policijos pareigÅ«nų veiksmai, stabdant kaltinamojo vairuojamÄ automobilį, persekiojant ir sulaikant asmenį, nepaklususį pareigÅ«nų reikalavimui sustoti, galimai padariusį neteisėtÄ veikÄ , nekėlė grėsmės kaltinamajam, policijos pareigÅ«nai nesielgė neteisėtai, prieÅ¡ingai, jie vykdė savo pareigas ir funkcijas tarnybinių pareigų atlikimo metu.

Teisės aktų apibrėžti, teisėti pareigūnų veiksmai, jeigu jais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi. Specialiųjų priemonių panaudojimas – antrankių uždėjimas po nepaklusimo teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti, mėginimo pabėgti, pademonstruoto pasipriešinimo - negali būti laikomas neteisėtu, pavojingu kėsinimusi į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis aktyviai priešinosi teisėtam pareigūnų reikalavimui, dėl to spyrė pareigūnui K.

P.. Nuo tyčinio spyrio koja plyÅ¡o pareigÅ«no pirÅ¡to raumens sausgyslė, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta K. P. sveikata. Kaltinamojo versija, kad pareigÅ«nas galėjo susižaloti mėgindamas jį sugriebti, kai Å¡is ridenosi nuo kalno, atmestina, kadangi paneigta pareigÅ«nų parodymais, kurie patvirtina, kad bėgantį kaltinamÄ jį vijosi pareigÅ«nas E. J., K. P. į kalno viršų nebuvo užbėgęs, nuo kalno besiridenančio kaltinamojo laukė piliakalnio papėdėje. IÅ¡ aptartų aplinkybių visumos darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

                Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              IÅ¡ „Europol“ informacijos (50 b. l.) matyti, kad kaltinamasis A. G. keturis kartus teistas Latvijoje, paskutinį kartÄ 2011 m. gruodžio 15 d. Praėjus trejiems metams jis ir vėl nusikalto, įvykdė du nesunkius nusikaltimus, tačiau nusikalto penktÄ kartÄ , todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausiÄ bausmę - laisvės atėmimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimas padarytas vieno smÅ«gio metu, paskyrus griežčiausiÄ bausmės rūšį, numatytÄ už jo padarytus nusikaltimus BK 286 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose, skirtinos negriežtos bausmės.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :              A. G. pripažinti kaltu :padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams; padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne apimant Å¡velnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.              Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. vasario 6 d. į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 6 d.

             KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. palikti suėmimÄ .             Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Vilma Raščiuvienė