d8fc8dd7-2c5c-4aab-a69f-46a5d6667ecc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-133/2012Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gruodžio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su T. Ž. 2012 m. gruodžio 3 d. gautu prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Irmos Čuhraj ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 29 d. faksu, o 2012 m. gruodžio 3 d. paÅ¡tu gautas T. Ž. praÅ¡ymas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Irmos Čuhraj ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012.PareiÅ¡kėja praÅ¡o perduoti bylÄ kitam tos pačios pakopos teismui, nes nepasitiki teisėja Irma Čuchraj ir visais kitais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Teisėja I. Čuchraj yra dirbusi Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kuriame dirba teisėja A.

Romanovienė, 2011 m. sausio mėn. iÅ¡ kerÅ¡to inicijavusi baudžiamÄ jį persekiojimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu. Dėl Å¡ios priežasties Teisėja I. Čuchraj negalės neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti minėtų civilinių bylų. Visi kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai taip pat turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ pareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos atžvilgiu, yra padarę daug žalos, todėl pareiÅ¡kėja jais nepasitiki. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja T. Ž. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 Å¡iame teisme negali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtos apeliacine tvarka.

Iš pareiškėjos nušalinimo pareiškimo turinio, ir Lietuvos apeliacinio teismo anksčiau nagrinėtų T. Ž. pateiktų nušalinimo pareiškimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2KT-155/2011, 2012 m. balandžio 10 d. nutartys Nr. 2KT-43/2012, Nr. 2KT-44/2012, Nr. 2KT-45/2012) spręstina, kad pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta Klaipėdos apygardos teismo anksčiau priimtais procesiniais sprendimais. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, todėl anksčiau priimti pareiškėjai nepalankūs procesiniai sprendimai kitose bylose negali būti laikomi teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi įrodymas.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos.Aplinkybė, kad teisėja Irma Čuchraj negalės neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti civilinių bylų, nes yra buvusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja, kuriame dirba teisėja A.

Romanovienė, pareiÅ¡kėjos teigimu, iÅ¡ kerÅ¡to inicijavusi jos atžvilgiu baudžiamÄ jį persekiojimÄ , vertintina kaip pareiÅ¡kėjos subjektyvi, įrodymais nepagrįsta nuomonė, nesudaranti pagrindo spręsti apie teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėja T. Ž. nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Taigi, pareiškėjos keliamos abejonės dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, jog Klaipėdos apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 gali būti nešališkai išnagrinėtos.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, T.

Ž. pareiÅ¡kimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Atmetus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ , nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Å¡ių civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a:

Atmesti T. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1855-513/2012, Nr. 2S-1857-513/2012 ir Nr. 2S-1856-513/2012 nagrinėjimo bei Å¡ių civilinių bylų perdavimo kitam apygardos teismui. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                    ArtÅ«ras Driukas