d8faf5cd-cfe0-4f45-9d43-6664286ca4c9 · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-23-519/2016Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00681-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 1.1.11.9.; 1.2.4.2.8.; 2.1.7.; 2.1.4.5.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Lamai Mažeikienei,kaltinamajam R.

Ž. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, nukentėjusiajam F. Å . ir jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, teismo psichologei Vaidai Å arauskienei, ekspertui Henrikui Daujotui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas 9 kl., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, statybininko apdailininko specialybės 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-10-20 Kauno m. apyl. teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. , įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 2013-02-28 Kauno apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 26 parų areÅ¡tu, kuris vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsniu subendrintas su 2011-10-20 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė paskirta 32 paros areÅ¡to; 2013-06-27 Kauno apyl.teismo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 m. 6 mėn. 20 parų laisvės atėmimo; 2014-04-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su 2013-06-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 m. 1 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. Ž. 2014 m. lapkričio 22 dienÄ apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje, vieÅ¡oje vietoje – už (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namų pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rajone, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam F. Å . į veidÄ , dėl ko F. Å . griÅ«damas ant bordiÅ«ro susižalojo galvÄ , taip jam padarė pakauÅ¡kaulio ir kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų kairės kaktinės – smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ smegenėlėse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po galvos smegenų kietuoju dangalu kairėje, muÅ¡tinę žaizdÄ pakauÅ¡kaulyje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.Kaltinamasis R.

Ž. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014-11-22 apie 14 val., susitiko su D. J. miestelyje, po to dar susitiko N. D. su draugu ir visi vakare nuėjo į Å¡okius miestelio kultÅ«ros namuose. PrieÅ¡ tai N. D. primušė netoli Å¡okių, tai buvo F. Å . ir jo draugai, kurie sudavė jam iÅ¡ kumščių, o F. Å . atrodo buvo pasiėmęs kažkÄ iÅ¡ bagažinės ir trenkė jam į nosį, nes jam nosis buvo suskilusi. Po to įvykio su F. Å . nesutarė, be to, jau nuo seniai su juo geruoju nesueina.

D. J. apie mėnesį laiko pažinojo, normalÅ«s santykiai buvo, laikė jį savo draugu, dėl kurio buvo pasiryžęs daug kÄ padaryti. IÅ¡ vietinių ne daug kÄ pažinojo, nes tik rugsėjo 16 d. atsikėlė į (duomenys neskelbtini) vaikų namus ir pradėjo lankyti mokyklÄ . N. D. tÄ vakarÄ buvo su jais, bet iÅ¡važiavo į namus, dėl ko niekam nepasakė, visi manė, kad su F. Å . susipyko. TÄ vakarÄ nei jis, nei D. J. alkoholio nevartojo. BebÅ«nant Å¡okiuose priėjęs D. J. jam pasakė, kad eina pakalbėti su F.

Å . bei pakvietė kartu ir jį. F. Å . jis iki to vakaro nepažinojo, žinojo jį tik iÅ¡ matymo. Visi trys – jis, F. Å . ir D. J. išėjo iÅ¡ kultÅ«ros namų ir nuėjo už kampo pasikalbėti. Matė, kad F. Å . yra labai girtas. Jis nuo F. Å . ir D. J. stovėjo Å¡one, rÅ«kė, ir matė, kad jie tarpusavyje kalbasi, tačiau apie kÄ â€“ jis negirdėjo. Ar tuo metu į laukÄ iÅ¡ salės buvo išėjusi D. A., jis tiksliai nežino, nes nesidairė. Bekalbant pamatė, kad D. trenkė F.

Å ., o Å¡is nuo smÅ«gio pargriuvo, nors ir taip vos pastovėjo ant kojų dėl girtumo. Tada jis priėjo prie jų, o D. J., kuris buvo labai iÅ¡sigandęs, pasakė, kad niekas nematė kaip sudavė ir pasiÅ«lė, jog jie abu bėgtų. Ä® tokį D. J. pasiÅ«lymÄ , jis atsakė, kad nėra ko bėgti, jei kas, tegu sako, jog jis sudavė F. Å .. Kai F. Å . nugriuvo, jo galva buvo Å¡alia bordiÅ«ro. KitÄ dienÄ jis matė, kad ten buvo kraujo klanas, manė, kad F. Å . prasiskėlė galvÄ Ä¯ bordiÅ«rÄ .

F. Å . gulėjo taip, kaip jis teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir dėl F. Å . gulėjimo padėties jo parodymais galima remtis. Po to jie abu su D. J. nuėjo prie salės įėjimo, tačiau jis nepamena ar jis, ar D. J. kÄ nors sakė prie durų stovintiems kitiems vaikinams, kad eitų pasiimti gulintį draugÄ . Prie įėjimo į salę sustojo su kitais parÅ«kyti. Visi nesuprato kas įvyko, klausė kas trenkė, jis atsakė, kad F. Å . trenkė jis, o kai paklausė už kÄ , tai atsakė, kad tai nėra svarbu.

Pasiėmęs striukę, norėjo iÅ¡eiti, tačiau iÅ¡einant iÅ¡ salės prie durų stovėjo nepažįstamas vaikinas, kuriam pasakius pasitraukti, Å¡is nesitraukė, tada jis stumtelėjo jį, o Å¡is vaikinas jam trenkė. Po to, priÅ¡oko dar daugiau žmonių jų iÅ¡skirti. Tada jis pabėgo, D. J. pasakė Å¡okti į jo draugų maÅ¡inÄ . Jis įšoko į D. draugų, kurių nepažinojo, maÅ¡inÄ ir jie jį nuvežė iki vaikų namų. Grįžęs paskambino D. A., ji klausinėjo kas nutiko, nes nieko nesuprato.

Sutarė tÄ patį vakarÄ susitikti. Susitikus D. klausinėjo kas F. Å . trenkė, o jis pasakė, kad tai padarė jis. TÄ patį vakarÄ abu vėl nuėjo į Å¡okius. Tuo metu F. Å . jau buvo nuvežtas į ligoninę, visi klausinėjo, kodėl jis trenkė, bet niekas netikėjo, kad tai padarė jis, visi sakė, kad čia per D. J.. Po to, kažkas kalbėjo, kad F. Å . išėjo iÅ¡ ligoninės. KitÄ dienÄ susitiko jis, D. J., D. A. ir visi kalbėjosi apie tai kas kaip vyko. Å io pokalbio metu pasakė D., kad ne jis, o D.

J. trenkė F. Å .. Visi susitarė, kad sakytų, kad jis trenkė F. Å ., D. J. jo tiesiogiai neprašė taip sakyti, jis pats sakė, kad taip sakytų, kad jis trenkė, manė, kad nebus nieko baisaus, kad F. Å . pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys. O už kaltės prisiėmimÄ D. J. jam žadėjo atsilyginti, susitarė kÄ sakyti teismuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad F. Å . turėjo peilį, bet jis peilio neturėjo, jis su D. A. ir D. J. buvo sutarę taip sakyti, nes norėjo parodyti, kad F. Å . buvo pavojingas su tuo peiliu.

TiesÄ apie tai, kad smÅ«gį sudavė D. J. nutarė sakyti tada, kai jam niekas jokių siuntinių į tardymo izoliatorių nesiuntė ir nedavė pinigų, D. J. su juo nebendravo, taip pat, kai jis sužinojo, jog F. Å . yra sunkiai sužalotas. D. J., A. Å ., N. D. yra jo draugai. IÅ¡ izoliatoriaus laiÅ¡kus rašė A., D. J. ir D. A.. D. ir A. rašė, kad pasakytų tiesÄ kaip viskas buvo. Kai teisme D. A. davė parodymus, A. Å . buvo kartu su ja atvažiavęs.Nukentėjusysis F. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, žinojo, kad jis gyvena miestelyje. 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, buvo Å¡eÅ¡tadienis ir jis su draugais B., K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros centre vykusius Å¡okius.

Ten bebÅ«nant prie jo priėjęs D. J. pakvietė pasikalbėti į laukÄ . Ä® laukÄ jis vienas išėjo, o jo draugai liko Å¡okti. Nuėjo kartu su D. J. ir R. Ž. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kalbėjosi, tačiau apie kÄ â€“ nepamena, kai pajuto smÅ«gį, o po to daugiau nieko nepamena. AikÅ¡telėje prieÅ¡ais jį tuo metu buvo D. J., o kaltinamasis kažkur buvo aplink. SmÅ«gį gavo į pakaušį iÅ¡ nugaros pusės, tačiau kur tuo metu, kai gavo smÅ«gį, buvo kaltinamasis jis nepamena, nes po to smÅ«gio jam sunku prisiminti.

Tuo metu aikÅ¡telėje buvo tamsu, nes ji nebuvo apÅ¡viesta. Nei su kaltinamuoju, nei su D. J. nebuvo susipykęs. Su savimi turėjo telefonÄ , cigarečių, tačiau jokio peilio neturėjo. Girtas nebuvo, nors prieÅ¡ Å¡okius buvo iÅ¡gėręs alaus, tačiau kiek – nepamena. Nepamena, kad po pristatymo ligoninę, jis iÅ¡ jos savavaliÅ¡kai išėjo. Apie tai, jam tik vėliau kiti papasakojo. Mano, kad jį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis, nes jis buvo D. draugas ir tik jis buvo aikÅ¡telėje, be to neteisingai nurodė, kad jis turėjo peilį.

Taip pat kaltinamasis akistatoje nurodė, kad jam trenkė vien dėl, kad manė, kad turėjo peilį. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį 10000 eurų sumai, nes buvo sunkiai sužalotas, taip pat ateityje jam gali bÅ«ti reikalinga dar viena operacija. Taip pat iki sužalojimo atmintimi nesiskundė, o dabar daug kÄ pamirÅ¡ta ir nors dabar dėl sužalojimo kokių nors tiesioginių pasekmių nėra, bet gali bÅ«ti ateityje, o dabar reikia pirktis vaistų, nes užeina galvos skausmai. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, buvo draugai kai buvo laisvėje. 2014 m.

žiemÄ , gali bÅ«ti lapkričio mėnuo, Å¡eÅ¡tadienį, tiksliai laiko nepamena (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namuose vyko diskoteka. Apie 20.30 val. ėjo su R. Ž. nuo centro link diskotekos ir susitiko F. Å .. Jie su R. Ž. buvo blaivÅ«s, F. Å . buvo girtas, nes neriÅ¡liai kalbėjo, nors alkoholio kvapo nesijautė. Patvirtina, kad F. Å . jis ne iÅ¡ salės pasikvietė, o sutiko lauke. Pasisveikino, pradėjo kalbėti ir besikalbant susikivirčijo. Tuo metu jis buvo ant Å¡aligatvio, o nukentėjusysis nulipęs nuo Å¡aligatvio, metro atstumu vienas nuo kito stovėjo.

Kaltinamasis stovėjo Å¡alia jo ant Å¡aligatvio. Vieta kur tuo metu bendravo neapÅ¡viesta, buvo tamsus paros metas. Kai F. Å . pradėjo ant jo Å¡aukti, R. Ž. sudavė nukentėjusiajam iÅ¡ rankos į kairės pusės žandikaulį. Buvo vienas smÅ«gis. Po smÅ«gio F. nukrito ant Å¡aligatvio ir galva trenkėsi ant bordiÅ«ro, griuvo ant kairės pusės, trenkėsi pakauÅ¡iu. R. Ž. sudavė smÅ«gį į kairę pusę, ir nukentėjusysis griuvo ant kairės pusės. Nukrito ir nejudėjo bei nugriuvęs liko gulėti Å¡alia bordiÅ«ro, galva buvo 5 centimetrus nuo bordiÅ«ro, o kojos apie metrÄ nuo bordiÅ«ro.

Jie pamanė, kad F. Å . nestipriai užsigavo, todėl jį paliko ir nuėjo į diskotekÄ . Einant į salę, matė lauke stovinčius B., K., bet nuėjo į salę, nieko jiems nesakydami apie F. Å .. Tik kitÄ dienÄ sužinojo kas jam nutiko. Kai kalbėjosi su F. Å ., jokių žalojančių įrankių neturėjo, taip pat nematė, kad F. Å . bÅ«tų turėjęs peilį ar kokį nors kitÄ Ä¯rankį tuo metu. Jam tik kaltinamasis po įvykio sakė, kad matė F. Å . rankoje peilį, kuriuo norėjo jam durti.

Nukentėjusiojo nesumušė, taip pat neįkalbinėjo kaltinamojo prisiimti kaltės bei už tai jam nežadėjo jokio atlygio. Jų pokalbį su F. Š. galėjo girdėti D. A., nes ji ėjo pro šalį bei vėliau sakė, kad girdėjo pokalbį, tačiau po įvykio su ja nebuvo susitikę. Su nukentėjusiuoju nebuvo piktuoju. Po įvykio nei su kaltinamuoju, kurį buvo sutikęs, nei su D. A., kurios po įvykio iš viso nematė, nieko nesitarė apie tai, kad kaltę už pinigus dėl F. Š. sužalojimo prisiimtų kaltinamasis.

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju dabar nebendrauja, bet, kol jis nebuvo sulaikytas, buvo tiesiog draugai, iÅ¡eidavo kartu į kiemÄ , o su nukentėjusiuoju F. Å . taip pat buvo draugai, ji vienodai sutarė su abiem. Nei įvykio metu, nei dabar nė su vienu nėra susipykusi, pykčio nejaučia nei vienam. Po įvykio sulaikius R. Ž., su juo nebendravo nei telefonu, nei laiÅ¡kais. Su F. Å . bendravo, tačiau apie įvykį nieko nekalbėjo. Su D. J. irgi buvo draugai, bet dabar jam jaučia Å¡iokį tokį pyktį dėl to, kad R. yra sulaikytas, galima sakyti, už niekÄ .

Tarp jų trijų – jos, R. Ž. ir D. J., buvo susitarimas, tik dabar nepamena, ar D. J. pasiÅ«lė R., ar R. Ž. pats pasisiÅ«lė apsiimti kaltę už padarytÄ Å¾alÄ . D. J. lygtai R. kalbėjo apie kažkokį atlygį. Nežino, koks tas atlygis, gal pinigai ar kitas turtas, nes nesigilino, tačiau tokia kalba buvo. Jai jokio atlygio nebuvo žadėta. Buvo susitarimas, kad R. dėl F. Å . sužalojimo kaip nors iÅ¡sisuks, nes D. J. labai norėjo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini). Tas susitarimas įvyko iÅ¡ karto po įvykio ar praėjus dienai, dabar jau tiksliai nepamena.

Nepamena, kiek laiko buvo praėję po įvykio, bet dar iki R. Ž. sulaikymo, jie visi trys susitiko ir, nepamena, ar D. J. paprašė R., ar R. Ž. pats pasisiÅ«lė, apsiimti kaltę. Kiek žino, R. Ž. yra turėjęs su teisėsauga reikalų ir sakė, kad jis kaip nors iÅ¡sisuks, o D. J. už tai duos R. Ž. kažkokį atlygį, nes D. J. labai norėjo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti ir bijojo, kad jam bus paskirtas pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Iki tol apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesÄ ir visÄ tÄ laikÄ melavo, nes jie taip buvo susitarę.

Ä®vykio dienÄ pradžioje viskas buvo taip, kaip ji pasakojo – ji smÅ«gį matė, bet kas konkrečiai trenkė, nematė, bet paskui suprato, kad tai buvo ne R. darbas, nes D. J. jo prašė ar jis pasisiÅ«lė prisiimti kaltę. Kiek žino, R F. Å . nepažinojo ir jie neturėjo jokių reikalų. Å eÅ¡tadienio vakarÄ Å¡okiuose KultÅ«ros namuose buvo su D., R., F., buvo ir kitų draugų, bet daugiausia laiko praleido su D. J. ir R. Ž.. Kas pakvietė F. Å . iÅ¡eiti į laukÄ , nematė, ji tik matė, kad D. su R. priėjo prie F. ir jie trise išėjo į laukÄ .

Ji išėjo iÅ¡ paskos, nes į Å¡okius buvo atėjusi kartu su jais. Pamačiusi, kad jie pasuko už kampo, link automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, pasikalbėti, toliau nebėjo, liko stovėti ant Å¡aligatvio, maždaug 4 metrų atstumu nuo jų. KÄ jie kalbėjo, ji iÅ¡ savo stovėjimo vietos negirdėjo. Vaikinai stovėjo netoli vienas kito, iÅ¡sidėstę trikampiu: D. su R. stovėjo ant Å¡aligatvio apie metro atstumu nuo F. veidu į jį, deÅ¡inėje F. pusėje stovėjo D., iÅ¡ kairės R., o F.

– aikÅ¡telėje prie Å¡aligatvio bordiÅ«ro. F. už nugaros niekas nestovėjo. Vaikinų įdėmiai nestebėjo, todėl negali pasakyti ar jie kalbėdamiesi gestikuliavo rankomis. Ä® juos atsisuko tik iÅ¡girdusį kažkÄ panaÅ¡aus į Å¡Å«ksnį ir pamatė mostÄ , smÅ«gį, tačiau kas konkrečiai sudavė, nematė, nes buvo tamsu, ta vieta neapÅ¡viesta ir labai greitai viskas įvyko. Ji mano, kad F. Å . pataikė į veidÄ , į deÅ¡inį skruostÄ . Dėl anksčiau jos apklausoje nurodyto, kad nukentėjusiojo F.

Å . rankoje pastebėjo kažkÄ Å¡vystelint – to nebuvo, tas dalykas yra jos sugalvotas. SmÅ«gis buvo vienas, toliau nieko nebevyko. SmÅ«gis buvo suduotas plika ranka, nematė, kad rankoje bÅ«tų kas nors buvę. Po smÅ«gio F. Å . krito labiau ant Å¡ono, tačiau tiksliai nepamena ar matė, ar taip mano, kad jis trenkėsi galva į bordiÅ«rÄ ir gulėjo be sÄ monės. R. Ž. su D. J. nuėjo, tik nepastebėjo ar jie grįžo atgal į salę, ar išėjo kažkur kitur, nes ji dar pabuvo prie F.

Å ., palaukė, kol ateis jo draugai. Priėję F. Å . draugai puolė kviesti greitÄ jÄ , o ji nuėjo atgal į Å¡okių salę. Jeigu gerai pamena, tai po to įvykio salėje R. Ž. su D. J. nebebuvo. TÄ vakarÄ ji alkoholinių gėrimų nevartojo. Grįžusi namo, mamai iÅ¡ karto papasakojo, kad vyko Å¡iokios tokios muÅ¡tynės, sakė, kad viskÄ matė, jog F. Å . trenkė R. Ž.. Dabar ji sako tiesÄ , o dėl to, kad apklausiamas D. J. sakė, jog jokio susitarimo nebuvo – tai mano, kad kaip jis sakys ant savęs, nes norėjo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini).

Tiksliai ji neatsimena kada susitarė sakyti, kad smÅ«gį sudavė R. Ž.. Kiek jai yra žinoma, D. turėjo kažkokių reikalų su F. Å . – D. J. ant F. Å . pyko dėl kažko, ar Å¡is buvo kažkÄ pasakęs, ar padaręs. Patvirtina, kad nematė, kuris sudavė smÅ«gį F. Å ., bet mano, kad sudavė D. J., nes jis paprašė R. Ž. prisiimti už tai kaltę.Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra liudytojos D. A. mama. Kaltinamojo R. Ž. nepažįsta, o nukentėjusįjį F.

Å . žino tik iÅ¡ matymo. F. ir D. įvykio metu buvo draugai. 2014 m., tiksliai dienos dabar nepamena, dukra grįžo apie vidurnaktį iÅ¡ Å¡okių ir pasakė, kad prie KultÅ«ros namų įvyko muÅ¡tynės, kad R. Ž. smogė kumščiu F. Å . į veidÄ , į Å¡onÄ . Kalbėjosi apie Å¡ias muÅ¡tynes tÄ patį vakarÄ , kÄ ji tiksliai pasakojo dėl įvykio smulkmenų, dabar ji jau nepamena, tačiau apie tai teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl praÅ¡o remtis tada jos duotais parodymais.

Pamena, kad dukra sakė, jog F. rankoje kažkas sublizgėjo, bet kas ten buvo, nematė. BÅ«tent taip tÄ vakarÄ jai pasakojo dukra, o apie F. dukra tik pasakė, kad jį iÅ¡vežė į ligoninę, ir viskas. Kelias dienas prieÅ¡ praeitÄ teismo posėdį, t. y. prieÅ¡ 2015-06-25, dukra jai pasakė, kad ji melavo ir jai, ir teismui, kad jie visi, kas tada buvo kartu: dukra, D. J. ir R. Ž. buvo susitarę meluoti, kad ne D. J. viskÄ padarė, o R. Ž.. Daugiau nieko apie tai, kodėl buvo toks susitarimas, dukra neaiÅ¡kino.

Kiek ji pamena, tai dukra iÅ¡ Å¡okių grįžo blaivi. PrieÅ¡ įvykį dukra su R. Ž. bendravo, o ar dabar jie palaiko ryšį, to nežino, nepastebėjo. Ä® praeitÄ teismo posėdį birželio 25 d., kai buvo kviesta, dukra neatvyko į teismÄ , nes buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini). Ji skambino dukrai, sakė, kad važiuotų, bet ji nevažiavo, tačiau dėl kokių priežasčių, jai nežinoma. Liudytoja S. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo F.

Å . mama. Ä®vykis, kurio metu buvo sužalotas jos sÅ«nus, įvyko Å¡eÅ¡tadienį, o sekmadienį apie 9.30 val. jai paskambino L. S., tačiau nežino, iÅ¡ kur ji sužinojo jos asmeninio telefono numerį, ir paklausė, kaip sÅ«naus sveikata. Ji labai nustebo, nes nesuprato, kodėl taip teiraujamasi. L. S. paklausė, ar sÅ«nus ne ligoninėje, ji atsakė, kad jis namie. Supratusi, kad ji nieko nežino apie tÄ Ä¯vykį, L. labai sutriko. Paskui iÅ¡ miestelio parėjo kitas sÅ«nus R. Å . ir pasakė, kad vyko muÅ¡tynės, kad jo brolis F. nukentėjo.

F. parėjo namo naktį, o kad jam prakirsta galva ji pamatė tik sekmadienį, po L. S. skambučio. Iki to skambučio nieko nematė, nes F. gulėjo lovoje ir tiek, nes ji su dukra gyvena antrame namo aukÅ¡te, o F. Å . – pirmame. Jos su dukra gyvename namo antrame aukÅ¡te, o jis – pirmame aukÅ¡te. Po L. S. skambučio nuėjusi pažiÅ«rėti sÅ«naus, pamatė kruvinÄ pagalvę, sÅ«nui buvo prakirsta galva pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje. Žaizda buvo gal 2 cm dydžio, ji vis dar kraujavo, nes pagalvė buvo kruvina.

SÅ«nus labai vaitojo, buvo Å¡iek tiek sÄ moningas, bet ji tada dar nemanė, kad taip viskas rimta. Klausė sÅ«naus, kas atsitiko, bet jis yra uždaro bÅ«do, todėl nieko neatsakė. Jis buvo mieguistas, visÄ laikÄ gulėjo, tik atsikeldavo atsigerti vandens ar į tualetÄ ir vėl eidavo miegoti. Tik pirmadienį iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes jau labai blogai sÅ«nui pasidarė. Sekmadienį sÅ«nus F. Å . visÄ dienÄ buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs. Vėliau iÅ¡ žmonių kalbų ir iÅ¡ kito sÅ«naus R.

Å . sužinojo, kad sÅ«nų sužalojo R. Ž. – trenkė jam kastetu ar kažkuo. D. J. pažįsta iÅ¡ matymo. Jis mokykloje užkabinėjo jos dukrÄ L. Ž., liepė pasakyti, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , kad čia nieko tokio nėra, kad sumokės už tai pinigus, tačiau tiesiogiai jai D. J. nieko nesakė, tik per dukrÄ mokykloje. L. S. skambindama įvardijo asmenį, sumuÅ¡usį mano sÅ«nų, nurodė, kad tai padarė R. Ž.. Ji nežino, koks D. J. vaidmuo tame įvykyje. SÅ«nus F. vėliau ligoninėje jai pasakė, kad jį sumušė R.

Ž., kad jie buvo kartu su D. J.. Kad sÅ«nui bÅ«tų sudavęs D. J., sÅ«nus to nesakė.Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju ne giminės, jo nepažįsta, o su nukentėjusiuoju yra pažįstami. Kaip įvyko įvykis nematė. Kadangi dabar nuo įvykio jau praėjo daug laiko, tai ji nelabai tiksliai viskÄ prisimena, teisingai pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, todėl praÅ¡o remtis tais jos parodymais. Å okiuose buvo penkiese, gal keturiese, kas tiksliai - nepamena, tačiau žino, kad kartu buvo ir F.

Å .. Ä®vykio dienÄ buvo iÅ¡gėrusi sidro. Su kuo Å¡okiuose F. Å . bendravo ji nepastebėjo. Paties įvykio, t. y. F. Å . sužalojimo ji nematė. Tik po to išėjo į laukÄ , kur buvo tamsu, buvo susirinkę daug žmonių. Ar ten tuo metu buvo R. Ž., ji negali pasakyti, nes jo nepažinojo. Greitosios pagalbos reikėjo ilgai laukti, jÄ iÅ¡kvietė S. B.. Kokie ten žmonės buvo iÅ¡vardinti negali, tačiau pradžioje stovėjo Å¡alia F. ir I.. Å alia stovėjo S. B., po to jaunesni, kurių nepažįsta.

I. K. nusirengė ir apklojo F., nes labai Å¡alta buvo. S. yra B., nes B. tėvo pavardė tokia. Žino, kad prieÅ¡ tai Å¡okiuose buvo D. J., tačiau ar jis bendravo su F. Å ., ji nematė. Po įvykio girdėjo kalbas, kad R. Ž. sužalojo F., taip kalbėjo susirinkę aplinkiniai. KitÄ dienÄ ji skambino F. Å . motinai, klausė kaip F. sveikata. F. mama atsakė, kad jis namuose, tada ji papasakojo, jog jam vakar buvo labai blogai, kad jį iÅ¡vežė su greitÄ jÄ pagalba. Kaip suprato pokalbio metu, F. mama nieko nežinojo apie sužalojimÄ iki jų pokalbio.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Ž. iki įvykio nepažinojo, tik žinojo iÅ¡matymo. Su nukentėjusiuoju yra pažįstami. 2014 m. lapkričio 22 d. su F. Å . buvo pas jį namuose ir sumanė eiti į Å¡okius. BebÅ«nant namuose iÅ¡gėrė butelį Å¡ampano. Å okiuose kartu su jais buvo P. B.. IÅ¡ Å¡okių jie išėjo į laukÄ parÅ«kyti, kas tokie buvo, tiksliai nepamena. Po to F. R. Ž. ir D. J. pasikvietė už kampo pasikalbėti. Nepamena, kuris iÅ¡ jų pakvietė F.

Š. pasikalbėti. Girdėjo, kad gražiuoju kvietė, sakė einam pasikalbėti. F. Š. kartu su R. Ž. ir D. J. nuėjo už kultūros namų kampo, kur jų nesimatė, o jie liko toje pačioje vietoje rūkyti. Po kiek laiko atėjo D. J. ir R. Ž., kuris  pasakė, kad eitų pasiimti draugo, bet kas atsitiko daugiau nieko nesakė. Kadangi ta vieta yra apšviesta, tai jis matė, kad nei D. J., nei R. Ž. nieko rankose neturėjo. Nuėjęs už kampo pamatė, kad F. Š. guli mašinų stovėjimo aikštelėje, jo galva buvo ant asfalto.

Tuo metu F. Š. gulėdamas pradėjo kratytis, matomai prasidėjo šokas. Matė, kad F. Š. iš galvos bėgo kraujas, tada jis nusivilko megztinį ir padėjo F. Š. po galva. Atvažiavo greitoji pagalba, kas kvietė, jis nežino. Susirinkę prie sužaloto F. Š. žmonės kalbėjo, kad kaltas R. Ž., kad jo draugas nieko nedarė. Su F. Š. mes artimai bendravome. Nežinojo, kad F. būtų piktuoju su R. Ž., ar su D. J.. Kad einant į šokius F. Š. būtų nešęsis peilį ar kokį nors kitokį įrankį, jis nepastebėjo.

D. A. pažįsta, ji su visais draugavo. Kai buvo prie sumušto F., ji taip pat buvo priėjusi, tačiau nepamena, ar ji buvo kartu su jais kai rūkė. Kai D. J. su R. Ž. ėjo pasikalbėti su F. Š., merginų kartu su jais nebuvo. F. Š. vėliau klausė kas jį sužalojo, bet jis nieko neprisimena. Kalbų miestelyje, kad D. J. tartųsi su D. A., sakyti kas sužalojo F. Š., negirdėjo. Taip pat negirdėjo kalbų, kad D. J. keršytų F. Š. už N. D..Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad R.

Ž. nepažįsta, o su F. Å . yra draugai. Kadangi dabar praėjo daug laiko, tai įvykio tiksliai nepamena, viskas teisingai yra suraÅ¡yta jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, todėl praÅ¡o jais vadovautis. Pamena, kad įvykio dienÄ kartu su F. Å . ir I. K. ėjo į Linkuvos kultÅ«ros namus į Å¡okius. PrieÅ¡ iÅ¡einant į Å¡okius vartojo alkoholinius gėrimus, kiek ir kokius, tiksliai nepamena. Tik vėliau sužinojo, kad F. Å . kvietė kalbėtis. Po kelių minučių išėjęs į laukÄ sutiko D.

J., kuris pasakė, kad eitų draugÄ pasiimti, tik kokį ir kur, nepamena ar sakė. Išėjus pamatė F. Å . gulintį automobilių aikÅ¡telėje, jis gulėjo ant nugaros, jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas, aplinkui buvo susirinkę daug žmonių. I. K. buvo F. Å . po galva pakišęs savo džemperį. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo kalba, kad jį sužalojo R. Ž., tačiau jei parodymuose taip paraÅ¡yta, tai taip ir buvo. TÄ vakarÄ jis nei su kuo nesimušė, nei su R. Ž., nei D. J. nekonfliktavo, iki to įvykio taip pat nėra su jais konfliktavęs. Nematė, kad F.

Å . eidamas į Å¡okius, turėtų peilį, tačiau ir anksčiau eidamas į Å¡okius taip pat peilio nesineÅ¡davo. F. Å . nėra konfliktavęs nei su D. J., nei su R. Ž.. Po F. Å . sužalojimo grįžo namo. TÄ vakarÄ neteko bendrauti su D. J. ir R. Ž.. D. A. pažįsta, jÄ tÄ vakarÄ matė, kad ėjo į Å¡okius. Nematė, kad ji tÄ vakarÄ bÅ«tų bendravusi ar Å¡okusi su D. J. ar R. Ž.. Po įvykio ėjo kalbos, kad R. Ž. sužalojo F. Å .. Niekas nekalbėjo, kad D. J. jį sužalojo, taip pat nekalbėjo, kad jis bÅ«tų prašęs R.

Ž. prisiimti kaltę. Negirdėjo ir kalbų, kad R. Ž. už D. J. bÅ«tų prisiėmęs kaltę.Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, o kaltinamasis R. Ž. yra bendraklasis, su abiem nėra nepiktuoju. Pačio įvykio, kuris buvo 2014 m. žiemÄ , ji nematė. IÅ¡ Å¡okių išėjusi pamatė F. Å . gulintį, tada iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . F. Å . gulėjo ant asfalto automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Jis gulėjo prie Å¡aligatvio, kojos buvo ant Å¡aligatvio, kÅ«nas buvo ant asfalto.

Å aligatvis yra aukščiau, yra padarytas gelžbetoninis bordiÅ«ras. Kai pradėjo skambinti greitajai, atėjo I. K., kuris nusivilko marÅ¡kinėlius ir padėjo nukentėjusiajam po galva. Toliau buvo daugiau žmonių, tačiau kas konkrečiai stovėjo, nepamena. D. J. yra bendraklasis, tačiau kai ji išėjo į laukÄ , jo nesimatė. KitÄ dienÄ aplinkiniai kalbėjo, kad F. sumušė R. Ž.. Kiek pamena, tÄ vakarÄ tokių kalbų negirdėjo. Tačiau dabar jau tiksliai visko nepamena, todėl praÅ¡o vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Su D. J. daugiau bendrauja nei su kaltinamuoju, nes seniau kartu mokosi. D. A. pažįsta, tačiau tÄ vakarÄ jos nematė. Liudytojas R. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta su juo nepiktuoju, o nukentėjusysis yra jo brolis. Buvo Å¡eÅ¡tadienis, pernai metais lapkričio 22 d., naktį brolis parėjo iÅ¡ Å¡okių. Duris atrakino jis ir įleido brolį, kuris svyravo, gal buvo iÅ¡gėręs, nieko nekalbėjo, iÅ¡ karto nuėjo miegoti. KitÄ dienÄ pastebėjo, kad brolio F.

Å . veide buvo sužalojimai. Po kelių dienų jam pasidarė blogai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Miestelyje kalbėjo, kad R. Ž. primušė brolį, tačiau nežino, kodėl jis primušė. Po brolio sužalojimo buvo kalba su D. J., jis prašė, kad motina atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl F.. Brolis tuo metu buvo ligoninėje. Nežino, kokius santykius brolis su D. J. palaikė, nėra girdėjęs, ar jie bÅ«tų susipykę. Ekspertas Henrikas Daujotas teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina savo Å¡ioje byloje pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ .

Dėl to, kad nukentėjusysis F. Å . teigia, jog smÅ«gis jam buvo suduotas iÅ¡ nugaros pusės, o kaltinamasis ir liudytojai nurodo, kad smÅ«gis buvo suduotas į veidÄ ir po to smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo – atsižvelgiant į tyrimui pateiktus medicininius duomenis: Pakruojo ligoninės priėmimo skyriaus kortelę, Respublikinės Å iaulių ligoninės ligos istorijÄ , taip pat apklausos metu buvau supažindintas su liudytojų parodymais, apibendrindamas mano, kad labiausiai tikėtina, jog konstatuoti sužalojimai F.

Å . galėjo gautis nuo trauminio poveikio į veidÄ , į jo priekinę pusę, po to griÅ«vant ir pakauÅ¡io sritimi kontaktuojant su kietu, buku pavirÅ¡iumi. TÄ patį parodo ir sužalojimai – pakauÅ¡yje buvo konstatuota žaizda, taip pat pakauÅ¡kaulio lūžis, nueinantis į kaukolės pamatÄ bei galvos smegenų sumuÅ¡imas kaktinėse ir veidinėse dalyse, kurios bÅ«dingos griuviminei traumai kontrasmÅ«gio metu – kai kontaktuojant pakauÅ¡io sritimi traumuojamos vidinės smegenų dalys. Turimuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuoti kokie nors sužalojimai veide, bet nebÅ«tinai jie turėjo bÅ«ti, tai priklauso nuo smÅ«gio stiprumo, intensyvumo.

NebÅ«tinai po kažkokio poveikio turi likti žymės. Sužalojimas pakauÅ¡yje konstatuotas kaip muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, daugiau apraÅ¡yta ji nėra, nenurodyti farmakologiniai požymiai, todėl labiausiai tikėtina, kad buvo kontaktuota su kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu pagrindu. Tai galėjo bÅ«ti ir Å¡aligatvio bortelis. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad, kai nukentėjusysis po traumos buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , jis buvo neblaivus. Å i aplinkybė turi įtakos nukentėjusiajam realiai įvertinti sužalojimÄ , skausmo pojūčius.

Po sužalojimo atsiradęs galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, leido nukentėjusiajam atlikti aktyvius, sÄ moningus veiksmus, bet galvos skausmÄ , svaigimÄ , dezorientacijÄ , vėmimÄ , kurie esant tokiam sužalojimui turėjo bÅ«ti, galėjo slopinti pavartotas alkoholis. Duomenų apie nukentėjusiojo girtumo laipsnį nėra, tik nurodyta, kad jis buvo pristatytas girtas ir nesileido apžiÅ«rimas priėmimo skyriuje. Po patirtų sužalojimų, po patirtos galvos traumos, nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius sÄ moningus veiksmus.

Žaizda pakauÅ¡yje nukentėjusiajam buvo nustatyta jau 2014-11-22 Pakruojo ligoninės priėmimo skyriuje, apžiÅ«rint jį tuoj po įvykio priėmimo skyriuje ir ten jam buvo konstatuota žaizda pakauÅ¡yje, o žaizda atitinka kitus sužalojimus – pakauÅ¡kaulio lūžį, nueinantį į pamatÄ ir visus kitus. Kai jis jau buvo atvežtas į Å iaulių ligoninę, kitų sužalojimų nebuvo rasta, iÅ¡oriÅ¡kai buvo rasta vienintelė ta ankstesnės apžiÅ«ros metu nustatyta žaizda. Nors kaltinamasis R.

Ž. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais: Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų esanti automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., 3–5 b. l.). Iš 2015-03-03 įtariamojo R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis R. Ž. detaliai parodė ir paaiškino, kad jis su D. J. stovėjo ant šaligatvio prieš automobilių stovėjimo aikštelę, priešais F.

Å ., kai F. Å . iÅ¡ deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė peilį ir tai pamatęs R. Ž. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį F. Å . į kairę veido pusę, o nuo smÅ«gio F. Å . griuvo aukÅ¡tielninkas, tačiau nematė, ar F. Å . trenkėsi galva į bordiÅ«rÄ ar ne (1 t., 169–175 b. l.).IÅ¡ 2015-02-27 nukentėjusiojo F. Å . parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad F. Å . parodė, jog D. J. stovėjo ant Å¡aligatvio, o jis – prieÅ¡ais D. J. ant aikÅ¡telės. Jam stovint iÅ¡ nugaros pusės pajuto smÅ«gį į galvÄ , galvoja, kad jam sudavė kumščiu.

Po smūgio griuvo ant kairio šono (1 t., 26–30 b. l.).Iš 2015-02-20 liudytojo I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. K. parodė, kad nuėjęs į aikštelę pamatė ant nugaros gulintį F. Š., kuris gulėjo tolokai nuo bordiūro (1 t. 52–55 b. l.).Iš 2015-02-20 liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. B. parodė, kad kai jis pamatė F. Š., šis gulėjo ant nugaros, jo kojos buvo ant bordiūro, o galva ant aikštelės. Tada I. K. kišo jam po galva megztinį (1 t. 59–63 b. l.).Iš 2015-02-20 liudytojo D.

J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis su R. Ž. stovėjo prieÅ¡ F. Å . ir Å¡iam pradėjus rėkti, R. Ž. kumščiu trenkė F. Å . į kairę veido pusę. Nuo Å¡io smÅ«gio F. Å . nugriuvo ir galva trenkėsi į bordiÅ«rÄ , po to nuslydo nuo bordiÅ«ro ir gulėjo Å¡alia bordiÅ«ro (1 t. 73–79 b. l.).IÅ¡ 2015-03-02 liudytojos D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji nurodė, jog matė F. Å . stovintį prieÅ¡ D. J. ir R. Ž.. Po to F. Å . iÅ¡traukė iÅ¡ kiÅ¡enės deÅ¡inę rankÄ ir atmetė atgal ir tuo metu R.

Ž. kumščiu trenkė vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ . Dėl suduoto smÅ«gio F. Å . griuvo ant nugaros ir galva trenkėsi į bordiÅ«rÄ (1 t. 92–98 b. l.).IÅ¡ 2015-02-25 akistatos tarp nukentėjusiojo F. Å . ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., 159–160 b. l.).IÅ¡ 2015-02-25 akistatos tarp liudytojo I. K. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 t., 162–163 b. l.).

IÅ¡ 2015-02-25 akistatos tarp liudytojo P. B. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų ( 1 t., 165–166 b. l.).IÅ¡ 2015-04-23 akistatos tarp liudytojo D. J. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad jos metu D. J. paneigė R. Ž. parodymus, jog nukentėjusįjį F. Å . sužalojo ne R. Ž., o D. J., o kaltę prisiėmė R. Ž. bei nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo sakyti, jog buvo peilis ir tai buvo gynyba, o D. J. nekerÅ¡ijo F. Å . už draugo N. sumuÅ¡imÄ (2 t., 1–3 b. l.).IÅ¡ 2015-04-23 akistatos tarp liudytojos D.

A. ir įtariamojo R. Ž. protokolo matyti, kad jos metu liudytoja D. A. patvirtino mačiusi, kad smÅ«gį nukentėjusiajam F. Å . sudavė įtariamasis R. Ž., ji niekada netvirtino mačiusi peilį, tikrai matė mostÄ , apie kurį parodė parodymų patikrinimo metu. Patvirtino, jog buvo pokalbis apie peilį, visi trys tarėsi sakyti, kad peilis buvo, tačiau kiti parodymai, duoti teismui apie įvykio aplinkybes, yra teisingi (2 t., 5–7 b. l.).IÅ¡ 2015-01-09 – 2015-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 18/15(04) matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam F.

Å . dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumuÅ¡imo su neurologine simtomatika padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, paveikus pakauÅ¡io sritį (1 t., 126 b. l.).IÅ¡ įtariamojo R. Ž., pirmos apklausos, atliktos 2014 m. lapkričio 27 d., matyti, jog jis nurodė, jog su jam pareikÅ¡tu įtarimu susipažino, jo nuoraÅ¡Ä gavo, įtarimo esmę suprato.

Dėl Å¡io įtarimo jis savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. 2014-11-22 jis buvo Å¡okiuose, kurie vyko (duomenys neskelbtini) kultÅ«ros namuose. Buvo su savo draugu D. J.. PrieÅ¡ 20.00 val. jis kartu su D. J. išėjo iÅ¡ kultÅ«ros namų salės į laukÄ ir prie jų priėjo F. Å ., kuris jo draugui D. pasakė eiti pakalbėti, apie kÄ jie turėjo kalbėtis jis nežino, nežino ar jie turėjo iÅ¡ anksčiau kokių piktumų, Å¡iaip jis F. Å . matė pirmÄ kartÄ , jo vardÄ ir pavardę sužinojo tik po įvykio.

Kadangi jis į laukÄ išėjo kartu su D. J., tai jam einant pakalbėti su F. Å ., jis taip pat ėjo kartu, nors nepamena ar jį vadino kartu kas eiti ar ne. Matė, kad F. Å . prie salės buvo su draugais, bet jie jam nebuvo pažįstami, nei vienas iÅ¡ jų kartu su jais nėjo. Trise nuėjo į už kultÅ«ros namų esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir ten F. Å . su D. J. pradėjo vienas ant kito Å¡aukti. Dėl ko jie Å¡aukė, jis nesuprato, nes viskas vyko labai greitai. Kadangi jis stovėjo greta D.

J., pamatė kaip F. Å . iÅ¡ deÅ¡inės pusės Å¡oninės striukės kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė apie 15 cm peilį, atpažino, kad ten peilis, nes matė jo geležtę, bet daugiau to peilio apibÅ«dinti negali, nors už kultÅ«ros namų buvo tamsu jis gerai viskÄ Ä¯Å¾iÅ«rėjo, nes stovėjo visai Å¡alia D. J. ir F. Å ., ir kad F. Å . iÅ¡sitraukė bÅ«tent peilį suklysti negalėjo. Vos pamatęs peilį, iÅ¡sigando, kad jis gali juo sužaloti tiek jį, tiek D. J., todėl nieko nelaukdamas deÅ¡iniu kumščiu vienÄ kartÄ smogė F.

Å . į kairiÄ jÄ veido pusę. D. Å . nuo smÅ«gio krito ant aikÅ¡telės asfalto, iÅ¡girdo kaip jam iÅ¡ rankų iÅ¡krito peilis, matė peilį ant žemės, bet jo tiek neįžiÅ«rėjo, kad galėtų gerai apibÅ«dinti. Jis pasitraukė nuo įvykio vietos, nes iÅ¡ karto pradėjo bÅ«riuotis jaunimas, kas tokie nežino, kažkas pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ , pradėjo Å¡nekėtis, kad F. Å . praskelta galva ir jis kraujuoja. Jam einant į salę jaunimas, kas tokie konkrečiai įvardinti negali, nes nepažįsta jų, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvena apie 2 mėnesius, todėl dar nespėjo susipažinti, pradėjo sakyti, kad bėgtų iÅ¡ čia, nes jam dabar blogai bus.

Nuėjęs į salę pasiėmė striukę ir ėjo iÅ¡ salės. KeliÄ jam pastojo nepažįstamas jaunuolis, jį pastÅ«mė ir kumščiu trenkė į veidÄ , bet prie to jaunuolio priÅ¡oko kiti jaunuoliai jį apraminti ir jis spėjo pabėgti. Globos namuose buvo kai 20.00 val. skambino D. J. klausė, kas atsitiko F. Å ., sakė, kad jį iÅ¡vežė į ligoninę, kad jo draugų nebėra, jis vėl grįžo į Å¡okius pasikalbėjo su D. J. ir dar kažkokiais jaunuoliais, sakė kad F.

Å . pabėgo iÅ¡ ligoninės, taip suprato, kad nelabai jį sužalojo (1 t., 151–152 b. l.).IÅ¡ 2014 m. gruodžio 19 d. atliktos įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jam pareikÅ¡tas įtarimas yra aiÅ¡kus ir suprantamas, savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to įtarimo pripažįsta visiÅ¡kai. Jis visus savo parodymus yra davęs ankstesnės apklausos metu, juos praÅ¡o laikyti teisingais, savo kaltės neneigia ir labai nuoÅ¡irdžiai gailisi sužalojęs F. Å ., tačiau tai padarė netyčia, neturėdamas jokių piktų kėslų, ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tiesiog norėjo apsaugoti save ir draugÄ nuo sužalojimo.

F. Å . iki tol nepažinojo, jo atžvilgiu neturėjo jokių piktumų, jo iÅ¡ anksto sumuÅ¡ti neplanavo, tai įvyko spontaniÅ¡kai, kai jo rankoje pamatė peilį. Jis net nesuprato kas vyksta ir dėl ko tai vyksta, net nesuprato, ar D. J. sukonfliktavo su F. Å .. Viskas vyko labai greitai. Jei bÅ«tų norėjęs sumuÅ¡ti F. Å . taip ir bÅ«tų padaręs, bet dabar tik vienÄ smÅ«gį jam sudavė, nes jis pagriuvo ir taip jiems pavyko nuo jo apsiginti ir spėti nueiti (1 t., 154 b. l.).IÅ¡ 2015 m. kovo 24 d. atliktos įtariamojo R.

Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog jam pareikÅ¡to įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Pasilieka prie ankstesnių savo duotų parodymų. Savo kaltę pripažįsta dėl to, kad nukentėjusiam sudavė ranka vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Jo sužaloti nenorėjo, o sužalojimus jis patyrė kai griuvo ant betono. Kaip tiksliai jis griuvo jis nepastebėjo, nes buvo tamsu. Kaip ir sakė D. J. ar nukentėjusysis F. Å . įvykio metu pasikvietė pasikalbėti (kuris kurį nežino).

Apie kÄ jie ten kalbėjosi nesigilino, tiesiog buvo Å¡alia D. J.. Buvo trise. F. Å . smÅ«gį sudavė tik tada, kai pamatė jo rankoje peilį, kurį jis iÅ¡sitraukė iÅ¡ deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės. TÄ pačiÄ akimirkÄ , kai tik pamatė peilį, ranka trenkė (kumščiu) į kairę veido pusę, tada F. Å . griuvo. Sudavė kumščiu, rankoje nieko neturėjo. Kodėl F. Å . nurodo, kad jam smÅ«gį sudavė pribėgdamas iÅ¡ už nugaros, jis nežino. Jam smÅ«gį sudavė stovėdamas prieÅ¡ais F.

Å . ir ne į galvÄ , o į veidÄ (1 t., 185–186 b. l.).IÅ¡ 2015 m. balandžio 8 d. atliktos įtariamojo R. Ž. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Jis pripažįsta, kad įvykio metu kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam F. Å ., tačiau jo sužaloti nenorėjo, smÅ«giavo dėl to, kad pas jį rankoje pamatė peilį, jis gynėsi, todėl ir sudavė. Apie įvykį jau viskÄ papasakojo, nieko naujo pasakyti neturi, tvirtina savo ankstesnius parodymus (1 t. 190–191 b. l.).IÅ¡ 2014-12-19 liudytojos D.

A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog 2014 m. lapkričio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, bet buvo Å¡eÅ¡tadienis, buvo nuėjusi į kultÅ«ros namus Linkuvos miestelyje, kur vyko diskoteka. Diskotekoje susitiko D. J. ir R. Ž., su kuriais buvo visÄ vakarÄ . Vėliau D. J. ir R. Ž. prie salės susitiko F. Å . ir visi nuėjo pasiÅ¡nekėti. Ji ėjo kartu su jais. Buvo už keleto metrų nuo D. J., R. Ž. ir F. Å ., kai jie kalbėjosi už kultÅ«ros namų kampo aikÅ¡telėje, nuo jos maždaug 3-4 metrų atstumu.

Apie kÄ jie kalbėjosi, negirdėjo, nelabai stengėsi ir klausytis, tik vienu metu iÅ¡girdo riksmÄ . Kuris iÅ¡ trijų vaikinų surėkė ir kÄ , nenugirdo ir nesuprato, tik atsisuko į jų pusę. Tada pamatė, kad F. Å . iÅ¡traukė rankas iÅ¡ kiÅ¡enių, deÅ¡inę rankÄ atmetė atgal, užsimojo, gestas buvo toks, tarsi norėtų smogti. F. Å . kumÅ¡tis buvo sugniaužtas, jame kažkas sublizgėjo, bet negali pasakyti, kas tai buvo, nes nesuprato, negali tvirtinti, kad rankoje buvo peilis, nes to daikto tikrai nematė, tik pastebėjo blizgesį.

Tada R. Ž. užsimojo deÅ¡ine ranka ir smogė F. Å ., o nuo smÅ«gio F. Å . krito ir galva trenkėsi į Å¡aligatvio bordiÅ«rÄ . TÄ matė aiÅ¡kiai. Toliau F. Å . nebestebėjo, R. ir D. iÅ¡ karto atėjo link jos ir jie nuėjo į salę. Klausė, kas nutiko, bet jie jai nieko nesakė. Buvo salėje, po to išėjo į laukÄ ir pamatė, kad yra atvažiavusi „greitoji pagalba“, o I. K. laiko F. Å . galvÄ , bÅ«riavosi daugiau žmonių. Taip pat atsakydama į papildomai pateiktus teisėjos klausimus, paaiÅ¡kino, kad jai atrodė, kad vaikinai iÅ¡ pradžių kalbėjosi ramiai, vėliau veidų mimikos tapo piktesnės. KÄ jie kalbėjo, negirdėjo, F.

Å . rankos iÅ¡ pradžių buvo kiÅ¡enėse, po to jis rankas iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡sitraukė ir užsimojo deÅ¡ine ranka. R. Ž. F. Å . ranka trenkė į veidÄ . R. Ž. ir D. J. prie jos negėrė, mano, kad jie buvo blaivÅ«s. F. Å . jai atrodė neblaivus. Jai atrodo, kad iki to pokalbio tarp R. Ž., D. J. ir F. Å . jų bendravimo su F. Å . nebuvo. Taip pat atsakydama į papildomai pateiktus prokurorės klausimus paaiÅ¡kino, kad kas pasikvietė pasikalbėti – ar R. Ž. ir D. J. F. Å ., ar F.

Å . pasikvietė juos, negali pasakyti. Ji ėjo kartu, nes buvo kartu su jais atėjusi, galvojo, kad R. ir D. jau iÅ¡eina. Tuo metu, kai iÅ¡eidinėjo į laukÄ , su kuo kalbėjosi F. Å ., negali atsakyti, nes jo nestebėjo ( 1 t., 89– 90 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ .Kaltinamojo R. Ž. parodymai ir jo nuomonė dėl jam reiÅ¡kiamo kaltinimo keitėsi, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose keturiose apklausose jis, kaip įtariamasis, savo kaltę dėl to, kad sudavė smÅ«gį ranka nukentėjusiajam F. Å . į galvÄ dėl ko Å¡is griÅ«damas susižalojo, pripažino bei nurodė, jog smÅ«gį sudavė, nes nukentėjęs rankoje turėjo peilį ir ruošėsi juo suduoti.

Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino ir atliekant jo parodymų patikrinimÄ vietoje bei tokios savo pozicijos laikėsi iki 2015-04-16 papildomos įtariamojo apklausos, kai jos metu R. Ž. nurodė, kad smÅ«gio nukentėjusiajam jis nesudavė, o tai padarė D. J., o jis, iÅ¡ draugiÅ¡kumo bei D. J. pažadėjus atlygį, sutarė prisiimti kaltę. Apie tokį susitarimÄ Å¾ino liudytoja D. A., kuri girdėjo kaip buvo tariamasi. Taip pat jis yra iÅ¡galvojęs aplinkybę, kad nukentėjęs įvykio metu turėjo peilį, nes taip jis norėjo pateikti situacijÄ kaip savigynÄ .

Tokios savo pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus, taip pat kaip priežastį parodymų kitimui nurodydamas tai, kad D. J. kaltę jis prisiėmė todėl, kad su juo buvo draugai, taip pat D. J. žadėjo jam atsilyginti už tai materialiai, tačiau to nedarė, be to jis negalvojo, kad F. Å . yra taip sunkiai sužalotas. TokiÄ kaltinamojo pozicijÄ patvirtino ir liudytoja D. A., kuri pagal teismo kvietimÄ neatvykusi į teisiamÄ jį posėdį 2015 m. birželio 25 d. ir teismui nutarus jos, atsižvelgiant į tai, kad yra apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , neapklausti teisiamajame posėdyje, savanoriÅ¡kai atvyko 2015 m. liepos 30 d. posėdį bei pageidavo duoti parodymus.

Å ios apklausos metu ji nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesÄ , t. y. ji melavo dėl to, kad nukentėjęs įvykio metu kažkÄ turėjo rankoje, taip pat, kad ji matė, jog F. Å . smÅ«gį ranka sudavė kaltinamasis R. Ž.. Ji nurodė, kad buvo įvykio vietoje sužalojimo metu, tačiau tiksliai nematė, kas sudavė smÅ«gį – ar R. Ž., ar D. J., tačiau iÅ¡ to, kad vėliau buvo kalba apie tai, jog kaltę prisiims R. Ž., sprendžia, kad nukentėjusįjį sužalojo D.

J.. Tokius savo parodymus ji patvirtino ir papildomai apklausiama teisiamajame posėdyje 2016 m. sausio 19 d. Teismas tokius kaltinamojo R. Ž. ir liudytojos D. A. parodymus vertina kaip akivaizdžiai prieštaraujančius kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams, nenuoseklius ir prieštaringus lyginant juos tarpusavyje, todėl jais nesiremia ir juos atmeta. Pirmiausiai tai darydamas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje tuoj po sulaikymo kaltinamasis R. Ž. davė nuoseklius, detalius parodymus apie tai, kaip jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šie pirminiai kaltinamojo parodymai yra patvirtinami tiek nukentėjusiojo F. Š. parodymais, jog tuo metu kai jis pajuto smūgį prieš jį stovėjo D. J., o kaltinamojo R. Ž. jis nematė, taip pat liudytojo D. J. nuoseklūs ir detalūs parodymai, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent kaltinamasis. Šiuos parodymus liudytojas D. J. taip pat patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju R. Ž. metu, kai pastarasis jau pakeitė parodymus bei apklausiamas teisme. Kaltinamojo R.

Ž. parodymai taip pat patvirtinami ir specialisto iÅ¡vada bei jo teisme duotais paaiÅ¡kinimais apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmÄ . Teismas atmeta liudytojos D. A. teisme duotus parodymus kaip nenuoseklius, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , ji patvirtino, jog paties sudavimo momento ji nematė, tačiau mano, kad smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė R. Ž., o apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad ji, R. Ž. ir D. J. susitikę kitÄ dienÄ po įvykio, sutarė sakyti, jog smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R.

Ž. ir iš to ji sprendžia, kad nukentėjusįjį sužalojo D. J.. Tokie liudytojos parodymai iš esmės prieštarauja liudytoja apklaustos jos motinos V. A. parodymams, kuri nurodė, kad grįžusi iš karto po šokių dukra pasakė, kad R. Ž. sumušė F. Š.. D. A. ir kaltinamojo R. Ž. parodymus dėl tokio susitarimo paneigia ir kitų įvykio vietoje buvusių, tačiau tiesiogiai smūgio sudavimo nemačiusių liudytojų parodymai, kad iš karto po įvykio jau buvo sakoma, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent R.

Ž.. Liudytojos D. A. parodymų teisingumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju, nukentėjusiuoju ir D. J. bÅ«tų matę D. A., o liudytojas D. J. tik nurodė, kad ji galėjo eiti pro Å¡alį ir girdėti jo pokalbį su F. Å .. Taigi iÅ¡vardintais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis R. Ž. be jokios aiÅ¡kios priežasties, sudavė vienÄ smÅ«gį ranka nukentėjusiajam į veidÄ , nuo ko F.

Å . griÅ«damas patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiÅ¡kinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015).

Paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo F. Š., liudytojų D. J. ir D. A. parodymais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokių išankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje taip pat nekonfliktavo, buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamojo R. Ž. smūgio nukentėjusiajam sudavimas, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iš chuliganiškų paskatų, negali būti vertinamas.Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R.

Ž. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes tarp kaltinamojo R. Ž. be jokios dingsties suduoto nukentėjusiajam R. Ž. smÅ«gio į veidÄ ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismo nuomone, nors R. Ž. suduodamas nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į veidÄ , tiesiogiai tyčia nesiekė sukelti jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau atsižvelgdamas ir įvertindamas nukentėjusiojo girtumÄ , kÄ nurodė pats kaltinamasis ir apklausti liudytojai, jo stovėjimo vietÄ â€“ asfaltuota aikÅ¡telė su aÅ¡triais borteliais, savo smÅ«gio stiprumÄ ir netikėtumÄ , privalėjo numatyti nukentėjusiojo griuvimo galimybę bei galimas to pasekmes, t. y. jo veiksmai kvalifikuotini kaip padaryti veikiant netiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, jog jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam F. Å . ir dėl to Å¡is patyrė sužalojimÄ , tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, todėl teismas tokiÄ jo pozicijÄ vertina kaip savo kaltės nepripažinimÄ . Teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę kaltinamajam R.

Ž., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vienÄ nusikaltimÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas 4 kartus, nusikaltimÄ už kurį teisiamas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nes 2014 m. balandžio 2 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams (2 t., 64–112 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 113–114 b. l.), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir Linkuvos gimnazijos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (2 t., 116, 117, 119 b. l.), Všį Å iaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįraÅ¡ytas (2 t.,123 b. l.), į Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (2 t., 125 b. l.), iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė taikant bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas konkrečias nusikalstamas veikas, neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė ir sÄ lygojo jo tyčiÄ nusikalsti, daro iÅ¡vadÄ , kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, naujÄ nusikaltimÄ kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, anksčiau teistas keturis kartus, jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro vis sunkesnes nusikalstamas veikas, todėl, teismo nuomone, nors nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnamečiu, nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalyje numatytus ypatumus.

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieÅ¡kinio Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 1415,11 eurų civilinis ieÅ¡kinys už nukentėjusiojo F. Å . gydymÄ (1 t. 36–40 b. l.) tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis R. Ž. padarė tyčinį nusikaltimÄ ir atsiradusi žala nukentėjusiojo F. Å . sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo iÅ¡laidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo R. Ž. veika.Su kaltinamojo R. Ž. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. l d. numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamojo R. Ž. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1415,11 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusysis F. Å . yra pareiÅ¡kęs 10 000 eurų ieÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimui (3 t., 5 b. l.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjęs F. Å . ieÅ¡kinio turtinės žalos atlyginimui nėra pareiÅ¡kęs, todėl teismas konstatuoja, jog tokia žala jam nepadaryta, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad buvo sunkiai sužalotas, taip pat ateityje jam gali bÅ«ti reikalinga dar viena operacija, iki sužalojimo atmintimi nesiskundė, o dabar daug kÄ pamirÅ¡ta ir nors dabar dėl sužalojimo kokių nors tiesioginių pasekmių nėra, bet gali bÅ«ti ateityje, Å¡iuo metu reikia pirktis vaistų, nes užeina galvos skausmai.

Tokie nukentėjusiojo aiÅ¡kinimai, teismo nuomone, parodo, kad dėl patirto kÅ«no sužalojimo, jam yra iÅ¡likusios pasekmės, dėl jo turi vartoti vaistus bei kęsti besikartojančius galvos skausmus, todėl yra pagrindas spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei prieÅ¡ jį padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumÄ , tačiau atsižvelgia ir į kaltinamojo R. Ž. turtinę padėtį, nes jis savo turto neturi, Å¡iuo metu mokosi, pragyvena iÅ¡ gaunamos paÅ¡alpos, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas bei įvertina, kad Å¡iuo nusikaltimu nukentėjusiajam turtinė žala nebuvo padaryta.

Å iame kontekste pažymėtina, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktikÄ atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis bÅ«tų 8000 eurų. Dėl proceso iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ , nukentėjusiajam F. Å . buvo skirtas gynėjas advokatas Ričardas Ralys. Byloje gauta 2016-01-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. NTP-7-27 iÅ¡ kurios matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ teisme antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 345,43 Eur (3 t., 161 b. l.).

BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nors kaltinamasis niekur nedirba, jokio savo turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas. Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str., n u s p r e n d ž i a:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su 2014 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams 1 mėnesiui bausme ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams 6 mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo R.

Ž. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ R. Ž. įskaityti sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. liepos 30 d. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir namų areÅ¡tÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias. Priteisti iÅ¡ R. Ž. Å iaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1415,11 eurų (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiolika eurų ir 11 centų) F.

Å . gydymo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ R. Ž. nukentėjusiojo F. Å . naudai 8000 eurų (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ R. Ž. 345,43 eurus (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 43 centus) valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų patirtų atstovaujant nukentėjusįjį F. Å ..LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R. Ž. priklausančiam turtui – piniginėms lėšoms, esančioms jam priklausančiose sÄ skaitose:

Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke palikti iki visiÅ¡ko Å¡iuo nuosprendžiu priteistų piniginių sumų atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gražvydas PoÅ¡kus