d8f89d7a-b7a1-461b-aea5-0f89beec2f7a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1555-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02347-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Remigijui Butkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 1).PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. įvairiais laikotarpiais jis buvo vežamas – etapuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo vietos į kitÄ ir atgal, t. y. iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ , į Laisvės atėmimo vietos ligoninę ir atgal.

Konvojavimo automobiliuose – sunkvežimiuose - buvo sumontuotos dėžės iÅ¡ skardos, viduje jos padalintos į tris ilgus ir siaurus skyrius. Vienos tokios sekcijos ilgis apie 3,5 m, o plotis apie 70 cm, aukÅ¡tis apie 1,7 m. Ä® vienÄ tokiÄ sekcijÄ sutalpindavo 8-11 žmonių su visais daiktais. Kelionė trukdavo 2,5 – 3 val. Konvojaus pareigÅ«nai atsisakydavo daiktus vežti atskirai nuo žmonių. Konvojuojamuose automobiliuose bÅ«davo Å¡alta, tamsu, neveikė ventiliacija, nebuvo įrengti saugos diržai.

KeletÄ kartų pareiÅ¡kėjui teko važiuojant stovėti, kadangi nėra už ko įsikibti, tai važiuojant posÅ«kiuose, griÅ«davo ant kitų nuteistųjų, todėl kildavo konfliktai. Etapuojant spec. autobusiuku, konvojavimo sÄ lygos bÅ«davo žymiai geresnės. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l. 16-18).Atsiliepime į skundÄ bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Visam specialios paskirties transportui, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų specialios paskirties automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Pagal minėtų taisyklių 109 punktÄ yra besÄ lygiÅ¡kai užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti skundus apie žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu, tačiau jokių nusiskundimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gauta. PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sÄ lygų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m. balandžio 20 d. atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nų veiksmų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. atlyginimo.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo konvojavimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. (b.l. 1).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas konvojavimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų jau pirmojo jo konvojavimo 2011 m. spalio 27 d. metu, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų į VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti pirmojo konvojavimo 2011 m. spalio 27 d. metu, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. balandžio 22 d. (b.l. 9). CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų konvojavimo pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 22 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygos nuo 2012 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnyba arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“Taigi Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tina įvertinti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. buvo konvojuojama daugiau asmenų negu nustatyta teisės aktuose, nenaudojamos vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos, automobiliuose neįrengti saugos diržai.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas 2012 m. gegužės 3 d., 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. kovo 13 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 4 d. (b.l. 23).

Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, jog VieÅ¡ojo saugumo tarnybos eksploatuojami spec. automobiliai „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (b.l. 29-30, 33-34, 39-40, 72-73, 75-76, 78-79, 83-84). Pabrėžtina, kad automobiliuose „Iveco“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra 24 sėdimos vietos, VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 sėdimų vietų, VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 sėdimų vietų, VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 sėdimų vietų, VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 sėdimų vietų (b.l. 82, 71, 74, 77). Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. 2B-479, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, patvirtinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, Konvojavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. sausio 8 d.) 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros.

Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Ä® bylÄ pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai bei automobilių kėbulų kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ , automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei įrengta sėdimų vietų (b.l. 28, 32, 38, 41-45, 46-49, 50-53, 54-56, 57-60, 61-64, 65-68, 71, 74, 77, 82).Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu.

Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek bÅ«tinai reikalinga. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vietos trÅ«kumo laikomi nepagrįstais.Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę. Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog Å¡altuoju metų laiku konvojavimo metu bÅ«davo Å¡alta, pažymėtina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų matavimo protokolų (b.l. 25, 26, 27, 31, 35, 36, 37, 69-70, 80-81) matyti, kad konvojavimo automobilių, naudotų pareiÅ¡kėjo pervežimui, apÅ¡vietimas, ventiliacija ir temperatÅ«ra iÅ¡ esmės atitiko Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus, jokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismas nenustatė.Be to, ginčo konvojavimo automobilių Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelių (ataskaitų) bei VÄ® „Regitra“ transporto priemonėms iÅ¡duoti registracijos pažymėjimų duomenys (b.l. 29, 30, 34, 39, 40, 72, 73, 75, 76, 78, 83, 84) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai atitinka techninius reikalavimus (ABTÄ® 57 str.).

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada konkrečiai, jo nuomone, oro temperatÅ«ra automobiliuose neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti, tuo tarpu VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog konvojaus automobiliuose nebuvo saugos diržų.           Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi bÅ«ti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai.

Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas, tinkamumÄ eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiÅ«ros kontrolierių, iÅ¡duotos techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (b.l. 30, 34, 40, 73, 76, 79, 83).

Å ie surinkti duomenys byloje patvirtina, jog atsakovas nepažeidė konvojavimo taisyklių ir užtikrino pareiÅ¡kėjo saugumÄ jo konvojavimo metu, o specialieji automobiliai, kuriais buvo vežamas pareiÅ¡kėjas buvo techniÅ¡kai tvarkingi ir tinkami naudojimui.Konvojavimo taisyklių 106 punkte, 107 punkte nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Byloje nepateikta įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų. Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Administracinėje byloje esančiuose kelionių žiniaraščiuose (b.l. 42, 47, 51, 58, 62, 66) yra tikrinančių konvojaus tarnybÄ asmenų įraÅ¡ai apie tai, kad nusiskundimų ar nusiskundimų dėl sveikatos konvojuojamieji neturi. Byloje duomenų arba atitinkamų įrašų kelionės žiniaraščiuose apie tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų, konvojavimo metu, ar iÅ¡ karto po jo taip pat nėra A(ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog VieÅ¡ojo saugumo tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų (neteisėtų) veiksmų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, taip pat atsakovo kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio nenustatyta. Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).

Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                      Daina Kukalienė