d8f55d4e-89af-4f50-a9fd-b41fc4b1ebed · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8888-243/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01818-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 34.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai DamaÅ¡ienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

S.skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. S. skundu praÅ¡o priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), už kalinimo sÄ lygų pažeidimÄ areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d.

Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog areÅ¡tinės kamerose buvo buitinių parazitų, graužikų, Tauragės AVPK neužtikrino kamerų deratizacijos ir dezinfekcijos. Tvirtina, jog areÅ¡tinėje neturėjo galimybės nusiprausti Å¡iltu vandeniu duÅ¡e, prausiantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas privatumas, nes budėtojai buvo pareigÅ«nai vyrai. Teigia, jog čiužiniai buvo supeliję, patalynė purvina, kamerose langas neužsidarydavo, dėl to snigdavo į patalpas. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog dėl Å¡ių pažeidimų jai kilo psichologinės kančios, kurias vertina 500 Eur žala.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėja periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Tauragės AVPK buvo laikoma kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m.; kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m.; kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m. Atsakovės atstovo teigimu, Tauragės AVPK kiekvienÄ mėnesį buvo atliekami graužikų ir nariuotakojų stebėjimo, naikinimo darbai, atliktų nariuotakojų, graužikų stebėjimo ir naikinimo žurnale nurodyta, jog tik vienÄ kartÄ buvo pastebėtos pelės. Tvirtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisų Teismo praktikÄ (toliau – EŽTT) kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, kad graužiko ar parazito atsiradimas pats savaime laikytinas pažeidimu.

Argumentuoja, jog nepažeidė pareiÅ¡kėjos teisės nusiprausti Å¡iltu vandeniu duÅ¡e ir teisės į privatumÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėja turėjo galimybę nusiprausti Å¡iltu vandeniu duÅ¡e, nes visada tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡o patalpa yra įrengta ne pačioje kameroje, kur laikomi asmenys, o yra atskira patalpa su dviem veikiančiais duÅ¡ais, suimtieji į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, asmenys bÅ«dami duÅ¡o patalpoje nėra stebimi darbuotojų ir nusiprausę ir išėję į koridorių yra atgal palydimi į kameras.

Nepagrįstais vertina pareiškėjos teiginius dėl čiužinių ir patalynės, nes patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės, atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra išplauta ir dezinfekuota ir tokias paslaugas nuo 2016 m. birželio 10 d. teikia UAB „Atakras“. Nurodo, jog areštinės kamerų langai yra nedideli, juos galima pilnai atidaryti, todėl kamerų vėdinimas paprastai vyksta natūraliu būdu, visų kamerų langų angos yra uždengtos grotomis.

Teigia, jog skundui aktualiu laikotarpiu nė vienas asmuo nesiskundė dėl kamerose esančių langų bÅ«klės, nebuvo užfiksuota, kad kamerų langai neužsidaro ar yra iÅ¡daužtos orlaidės. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto bendro pobÅ«džio teiginius ir nepateikia argumentacijos, remiantis kuria bÅ«tų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktÄ , nepateikia įrodymų, patvirtintų, jog ji buvo laikoma higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis ir, kad dėl to pablogėjo jos sveikata, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo pareiÅ¡kėjai D. S. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėja savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, jog areÅ¡tinės kamerose buvo buitinių parazitų, graužikų, o Tauragės AVPK neužtikrino kamerų deratizacijos ir dezinfekcijos, negalėjo nusiprausti Å¡iltame duÅ¡e, prausiantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas privatumas, nes budėdavo pareigÅ«nai vyrai, čiužiniai supeliję, patalynė purvina, kamerose langas neužsidarydavo, todėl snigdavo į kameras.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.

Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ , o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Higienos normos HN 134:2015 42 punktas numato, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Higienos normos HN 134:2015 43 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo raÅ¡to „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, jog pareiÅ¡kėja periodiÅ¡kai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Tauragės AVPK areÅ¡tinėje buvo laikoma: nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. viena kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv. m.; nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. viena kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m.; nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. sausio 8 d. viena kameroje Nr. 7, kurios plotas 6,74 kv. m.; aptartoje kameroje nuo 2017 m. sausio 8 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dviese, o nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 18 d. viena (b. l. 17).

Patalpų ploto normos pažeidimų nenustatyta. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41, atlikus patikrinimÄ laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėja buvo laikoma Tauragės AVPK areÅ¡tinėje, nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir (ar) nustačius graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas (b. l. 35-37). Ä® bylÄ pateikta 2015 m. kovo 19 d. vieÅ¡ojo pirkimo sutartis (jos pakeitimas 2016 m. vasario 5 d.), kuria UAB „Dezinfa“ įsipareigojo vykdyti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus, patvirtina apie areÅ¡tinėje vykdomÄ buitinių kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ (b. l. 48).

IÅ¡ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, jog Tauragės AVPK areÅ¡tinėje 2017 m. sausio 26 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2016 m. lapkričio 28 d. buitinių kenkėjų nepastebėta (b. l. 51-53). Nustatyta, jog pelės buvo pastebėtos 2016 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo metu, kurio metu buvo panaudotos atitinkamos priemonės joms iÅ¡naikinti (b. l. 50). Teismo vertinimu, Tauragės AVPK ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiÅ¡kėjos argumentas dėl neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimÄ kamerose, laikytinas nepagrįstu.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 nurodyta, jog policijos areÅ¡tinėje naudojami skalbiniai skalbiami pagal sudarytÄ sutartį su UAB „Atakras“. Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Visuomenės sveikatos centras nustatė, jog nors policijos areÅ¡tinė dezinfekavimo kameros neturi, tačiau yra sudaryta sutartis su UAB „Atakras“, kuris atlieka čiužinių cheminį valymÄ .

Byloje esantys įrodymai įrodo, jog Tauragės AVPK 2016 m. birželio 10 d. su UAB „Atkras“ yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį, kuria UAB „Atakras“ įsipareigojo skalbti, dezinfekuoti pateiktus skalbinius (b. l. 42). Seimo kontrolieriaus 2018 m. vasario 17 d. raÅ¡tas Nr. 2017/1-20/3D-370 patvirtina, kad sulaikytieji areÅ¡tinėje turi po du rankÅ¡luosčius, dvi paklodes ir tinkamos bÅ«klės minkÅ¡tÄ jį inventorių (b. l. 54). Ä®vertinus Å¡iuos įrodymus, nepagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjos argumentai dėl supelijusių čiužinių, purvinos patalynės. PareiÅ¡kėjai neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildinant i iÅ¡ to, jog ji turėjo galimybę nusiprausti tik Å¡altu vandeniu duÅ¡e, nurodytina, jog Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 nustatyta, jog karÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o patalpas.

Atstovės atstovo pateikti įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, kad į duÅ¡ines buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. AK-41 taip pat nurodyta, jog bendrojo naudojimo policijos areÅ¡tinės patalpose esantys įrenginiai, inventorius Å¡varÅ«s, valomos laisvės atėmimo vietos policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka. Kamerose Nr. 6 ir 7 langai pakeisti, todėl yra galimybė kameras vėdinti per langus, karÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o patalpas.

Nors patikrinimo akte nurodyta, jog asmenys, kurie apgyvendinti kamerose Nr. 2, 4 ir 8 negali patys atidaryti orlaidžių ir išsivėdinti patalpų, tačiau pareiškėja dėl šio pažeidimo neturtinės žalos nekildina. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu arba vėliau teikė skundus dėl to, kad kamerų langai neužsidarydavo ir per juos snigo. Iš Tauragės visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, jog Tauragės AVPK niekada nebuvo užfiksuoti neužsidarantys ar išdužę langai (b. l. 28-41).

PareiÅ¡kėjai neturtinės žalos padarymÄ ir atlyginimÄ kildinant iÅ¡ to, kad jai nebuvo užtikrintas privatumas naudojanti duÅ¡u (budėtojai buvo pareigÅ«nai vyrai, galėję jÄ stebėti), pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir įrodymus, pagrindžiančius skundÄ (pvz., kartu kalinčio asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sprendimas byloje M. prie KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) ir kt.)).

PareiÅ¡kėja skunde nedetalizuoja laikotarpio-(ių) kada galimai ji buvo stebima budėtojų, nenurodo kokiu bÅ«du jÄ stebėjo, ar duÅ¡inėse buvo įrengti langai, ar į duÅ¡inės patalpas budėtojai įeidavo, jos buvo be atitvarų ir pan. Atsakovės atstovas nurodė, jog asmenys bÅ«dami duÅ¡o patalpoje nebuvo stebimi darbuotojų ir tik nusiprausę ir išėję į koridorių bÅ«davo atgal palydimi į kameras. PareiÅ¡kėjai skunde nedetalizavus galimo pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo ir nepateikus skundo reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovas neįvykdė teisės aktais numatytų funkcijų ir neužtikrino jai teisės į privatumÄ naudojantis duÅ¡u.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, jog nėra nustatyta pareiÅ¡kėjos nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, veiksmų ar neveikimo laikant jÄ Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo kilti vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu, CK 6.271 straipsniu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjos D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mams.

Teisėja Vida Stonkuvienė