d8f4d50f-4a44-4060-bc5c-46dddc81522a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1038/2012Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos, E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1078-253/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios (Å¡iuo metu bankrutavusios) uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, E. Bružio gamybinei – komercinei firmai ir uždarajai akcinei bendrovei „PajÅ«rio birÅ¡tva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties, triÅ¡alio susitarimo protokolo ir triÅ¡alio atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Edija“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, Gaisrininkų apskrities gaisrininkų draugijai, UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“, UAB „Žvejų rezidencija“, ir ieÅ¡kinį patikslinęs, prašė:1) pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovės E. Bružio gamybinės - komercinės firmos sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 negaliojančia ab initio, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistÄ 50 608,57 Lt sumÄ ;

2) pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovės Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ab initio, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistÄ 24 981,85 Lt sumÄ ;

3) pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytÄ triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistÄ 143 598 Lt sumÄ .Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2110-125/2009, UAB „Edija“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi minėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2009/09/30, pagal kuriÄ BUAB „Edija“ perleido E. Bružio gamybinei – komercinei firmai savo 50 608,57 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“; 2009 m. spalio 2 d. tarp UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudarytas TriÅ¡alio susitarimo protokolas Nr. 9-10/02-1, pagal kurį BUAB „Edija“ perleido Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai savo 24 981,85 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“; 2009 m. liepos 10 d.

UAB „Edija, UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarė TriÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10, pagal kuriÄ UAB „Edija“ perleido UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ savo 143 598,00 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žvejų rezidencija“. Anot ieÅ¡kovo, minėtos reikalavimo perleidimo sutartys turi bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis, nes yra visos sÄ lygos pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį. Pažymėjo, kad protokolas buvo pasiraÅ¡ytas ir sudarytas jau po to, kai UAB „Edija“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o sutartis - bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ .

Todėl akivaizdu, kad tuo metu įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, buvo nemoki, o tokiais veiksmais buvo pažeisti įmonės ir likusių kreditorių interesai. Anot ieÅ¡kovo, vertinant UAB „Edija“ ir atsakovų veiksmus sÄ Å¾iningumo aspektu, konstatuotina, kad Å¡alys, sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartis, buvo nesÄ Å¾iningos. IeÅ¡kovo vertinimu, UAB „Edija“ neprivalėjo sudaryti sandorių, nes nėra duomenų apie tai, jog UAB „Edija“ turėjo kokiÄ nors teisinę pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius.

Taigi, esant visoms actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygoms, pasak ieÅ¡kovo, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu, Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2009/09/30, TriÅ¡alio susitarimo protokolas Nr. 9-10/02, TriÅ¡alė atsiskaitymo sutartis Nr. 09/07/10 pripažintini negaliojančiais ab initio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino:

1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 ir nusprendė taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 50 608,57 Lt sumÄ ;

2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 ir nusprendė taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumÄ ;

3) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytÄ triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo RUAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 143 598 Lt sumÄ .Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, kuria UAB „Edija“ iÅ¡kelta bankroto byla, nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog 2009 m. rugsėjo 30 d.

UAB „Edija“ veikė nuostolingai, taip pat nustatė, jog bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Edilija“ dalis turto buvo įkeista AB DnB Nord bankui ir kad jis negalėjo sumokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Anot teismo, nors trišalė atsiskaitymo sutartis tarp ieškovo, UAB „Pajūrio birštva“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryta 2009 m. liepos 10 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau šiuo sandoriu patenkinta kreditoriaus reikalavimo suma yra didelė – 143 598 Lt.

Todėl pripažino, jog yra pakankamas pagrindas teigti, jog sudarius šį ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakako atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, tarp jų ir darbuotojais. Pasak teismo, panaikindamas šį įsiskolinimÄ atsakovui, ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių ir taip akivaizdžiai sumažino įmonės turto dalį bei savo mokumÄ , taip pat sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, taip sumažindamas kitų kreditorių galimybę susigrÄ Å¾inti skolas.

Taigi, tokį sandorį, kuris pažeidžia kreditorių teises, anot teismo, UAB „Edija“ neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str. 1 d.). Teismas taip pat pažymėjo, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovo skolos mokėjimo terminai dar nebuvo suėję, todėl trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK 6.67 str. 5 p.).Teismas, nustatęs, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sandoris tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės - komercinės firmos bei 2009 m. spalio 2 d. sandoris tarp UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ buvo sudaryti teismui iÅ¡kėlus UAB „Edija“ bankroto bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus ir perleisdamas savo reikalavimo teises į UAB „Žvejų rezidencija“ ieÅ¡kovui mokėtinas sumas, suteikė pirmenybę minėtiems kreditoriams ir taip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus (CK 6.67 str. 5 p.).

Pažymėjo, kad atsakovai jau 2009 m. rugpjūčio mėn. galėjo žinoti, kad bendrovė turi didelių finansinių įsipareigojimų, nes iÅ¡ Turto areÅ¡to registro duomenų atsakovams turėjo bÅ«ti žinoma, kad yra įregistruotas didelis skaičius UAB „Edija“ turto areÅ¡tų įvairių institucijų priimtų dokumentų pagrindu, kas byloja bendrovės skolas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino.

             III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas E. Bružio gamybinė – komercinė firma prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo už akių dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 50 608,57 Lt;

2) jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo bylos iÅ¡ esmės, neiÅ¡nagrinėjo atsakovo argumentų, fragmentiÅ¡kai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo actio Pauliana taikymo sÄ lygų, neatsižvelgė į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui.

Nagrinėjamu atveju nėra esminių sÄ lygų, kurios bÅ«tinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.2009 m. rugsėjo 30 d. sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį, skolininkas UAB „Žvejų rezidencija“ privalėjo įvykdyti prievolę ne pradiniam kreditoriui (UAB „Edija“), o naujajam kreditoriui - E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, dėl ko įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, UAB „Edija“ skola pagal 2009 m. birželio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 naujajam kreditoriui sumažėjo 50 608,57 Lt suma.

Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad pagal 2009 m. birželio 19 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriumi E. Bružio gamybine - komercine firma. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiama sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės nevertino.Sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30, UAB „Edija“ nepažeidė nei savo pačios, nei kreditorių interesų. E. Bružio gamybinei - komercinei firmai, sudarant ginčijamÄ sutartį, nebuvo žinoma apie Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties priėmimÄ , kuria buvo nutarta iÅ¡kelti UAB „Edija“ bankroto bylÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. sandoris tarp UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos buvo sudarytas teismui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl UAB „Edija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta.Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ paskatino ne bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas, o ankstesni Å¡alių (UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos) tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai – 2009 m. birželio 19 d. sudaryta Pirkimo – pardavimo bei atliekamų paslaugų sutartis Nr. 509.

Derybos dėl reikalavimo sutarties sudarymo ir sÄ lygų tarp Å¡alių vyko apie mėnesį. UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. rugsėjo 24 d. pateikė DnB NORD bankui praÅ¡ymÄ dėl 14 657,26 EUR (50 608,57 Lt) kredito dalies iÅ¡mokėjimo. DnB NORD bankas UAB „Žvejų rezidencija“ praÅ¡ymÄ tenkino ir Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/09/30 pagrindu UAB „Žvejų rezidencija“ suteikė 50 608,57 Lt kreditÄ . DnB NORD banko kreditas UAB „Žvejų rezidencija“ buvo suteiktas su ta sÄ lyga, jog kredito gavėjas (UAB „Žvejų rezidencija“) naudos kredito sumÄ tam tikram tikslui - E. Bružio gamybinės - komercinės firmos skolos (50 608,57 Lt) padengimui.2009 m. rugsėjo 30 d.

Reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo, taip pat nesumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertės.IeÅ¡kovas nepaneigė UAB „Edija“, E. Bružio gamybinės – komercinės firmos bei UAB „Žvejų rezidencija“ atžvilgiu taikomos sÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Teismas suabsoliutino kreditorių teises. Kreditoriams neturėtų bÅ«ti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Å iuo atveju, sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo iÅ¡laikyta kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens interesų pusiausvyra.E. Bružio gamybinei – komercinei firmai 2009 metų rugpjūčio mėn. nebuvo žinoma apie UAB „Edija“ įvairių institucijų priimtų dokumentų pagrindu taikytus areÅ¡tus. Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. L2-1376-824/2009 2009 m. rugpjūčio 20 d. priėmė nutartį, kuria UAB „Edija“ atžvilgiu nutarė taikyti turto areÅ¡tÄ .

Siekiant nustatyti, ar minėta teismo nutartimi UAB „Edija“ turtui faktiÅ¡kai buvo taikytas areÅ¡tas 2009 m. rugsėjo 30 dienai (ginčijamo sandorio sudarymo dienai), iÅ¡ vykdomuosius dokumentus vykdžiusių antstolių gauti duomenys apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 30 dienai UAB „Edija“ turimoms turtinėms teisėms areÅ¡tas taikytas nebuvo. Be to, kitos teismų nutartys, kuriomis nuspręsta areÅ¡tuoti UAB „Edija“ turtÄ , apie kurias į bylÄ ieÅ¡kovo pateikta informacija iÅ¡ Turto areÅ¡tų registro, apskritai nesusiję su UAB „Edija“ turtinėmis teisėmis.Teismas tik formaliai, fragmentiÅ¡kai įvertino pateiktus įrodymus, nenustatė visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, tuo tarpu tai buvo bÅ«tina padaryti.

Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu. Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas negali keisti ar plėsti ieÅ¡kinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.).

BUAB „Edija“ administratorius prašė pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos, UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ab initio, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ BUAB „Žvejų rezidencija“ perleistÄ Â 24 981,85 Lt sumÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos 24 981,85 Lt sumÄ priteisė atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“, kai tuo tarpu atsakovas BUAB „Žvejų rezidencijÄ â€œ tokio reikalavimo nebuvo pareiÅ¡kęs. Dėl ieÅ¡kovo BUAB „Edija“ ieÅ¡kinio reikalavimo teismas apskritai nepasisakė.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolu buvo suteikta pirmenybė Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai.

TriÅ¡alio susitarimo Å¡alys siekė susitarti dėl UAB „Žvejų rezidencija“ dalies skolos UAB „Edija“ dydžio - 24 981,85 Lt, bei jos grÄ Å¾inimo bÅ«do – UAB „Žvejų rezidencija“ tiesiogiai apmokant už darbus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, o ne kreditoriui UAB „Edija“, kas buvo padaryta 2009 m. spalio 9 d. pavedimu Nr. 416171. Po tokio mokėjimo UAB „Žvejų rezidencija“ liko neskolinga UAB „Edija“. Minėtas sandoris neprieÅ¡taravo įmonės interesams, nes buvo naudingas pačiai įmonei - buvo sumažinti įmonės įsipareigojimai.

Kadangi pagal rangos sutartis UAB „Žvejų rezidencija“ turėjo atsiskaityti bÅ«tent su UAB „Edija“, todėl prievolės įvykdymo sÄ lygos galėjo bÅ«ti keičiamos tik kreditoriaus, Å¡iuo atveju UAB „Edija“, sutikimu.Pagal 2009 m. spalio 2 d. susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 atsakovas UAB „Žvejų rezidencija“ pripažino, jog yra skolinga UAB „Edija“, o UAB „Edija“ skolinga Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai. UAB „Edija“ prašė UAB „Žvejų rezidencija“, kad Å¡i už ieÅ¡kovÄ pervestų pinigus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai ir taip sumažėtų UAB „Žvejų rezidencija“ skola kreditoriui UAB „Edija“.

Byloje nenustatyta kliūčių, trukdžiusių kreditoriui UAB „Edija“ perleisti reikalavimo teises Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai į skolininkÄ UAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumai. Reikalavimo perleidimu nepažeistos skolininko UAB „Žvejų rezidencija“ teisės kreditoriaus UAB „Edija“ atžvilgiu bei skolininko UAB „Edija“ teisės kreditoriaus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos atžvilgiu ir nesuvaržytos UAB „Edija“ prievolės.Sudarant triÅ¡alį susitarimo protokolÄ , nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ bÅ«tų buvusi nemoki – jo nemokumo faktas nustatytas dar po ginčo sandorio sudarymo, t. y. teismo nutarčiai iÅ¡kelti UAB „Edija“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjus.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, kai Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti finansines prievoles ieÅ¡kovui dar nebuvo taikomas. Todėl UAB „Žvejų rezidencija“ nebuvo pagrindo abejoti naujuoju kreditoriumi – Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija, bei pareiga atsiskaityti su juo.Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį Pauliano ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidžiantį sandorį.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ konstatuotina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Edija“ įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 26 dienos. Kadangi teismas priėmė sprendimÄ už akių, nepaaiÅ¡kinęs jo teisinių pasekmių, tad nebuvo ir realios galimybės teismo posėdžio metu pareikalauti taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino BUAB „Edija“ dėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų.

Nagrinėjamoje byloje nėra būtinų pagrindų actio Paulina taikymui, t. y. ieškovas privalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad dėl ginčo sandorio ieškovas tapo nemokus ar kad ieškovas buvo nemokus sandorio sudarymo metu. Be to, nėra duomenų, kad minėtu sandoriu būtų pažeistos kreditorių teisės. Priešingai, minėtu sandoriu ieškovo kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo. Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Pajūrio birštva“ prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo, susijusios su atsakovu RUAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“, atmesti;

2) jam priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nėra savarankiÅ¡kas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kad Ä®monių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiÅ¡kų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik nurodo ginčytinų sandorių požymius - prieÅ¡ingumÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir galimÄ Ä¯takÄ Ä¯monės nemokumui.

Bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3-917/2003 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos santykiai - subrangovas UAB „Pajūrio birštva“ sutarties su UAB „Edija“ pagrindu atliko darbus užsakovo UAB „Žvejų rezidencija“ pavedimu, tuo pačiu, rangos sutarčių pagrindu užsakovas buvo įsipareigojęs apmokėti rangos pagrindu veikusioms bendrovėms už atliktus darbus.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims tarpusavio sutarimu keisti savo teises ir pareigas pagal pirmiau šalių sudarytas sutartis, įvairiai jas modifikuojant. 2009 m. liepos 10 d. UAB „Pajūrio birštva“, UAB „Edija“ ir UAB „Žvejų rezidencija“ trišale atsiskaitymo sutartimi Nr.09/07/01 susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos - t. y. faktinio prievolės įvykdymo - modifikavimo. Bylos duomenys rodo, kad už darbus, kuriuos apeliantas atliko užsakovo (BUAB ,,Žvejų rezidencija“) objekte, užsakovas atsiskaitė tiesiogiai su subrangovu UAB „Pajūrio birštva“.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad panaikindamas įsiskolinimÄ subrangovui RUAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių ir taip akivaizdžiai sumažino įmonės turto dalį bei savo mokumÄ , taip pat sukėlė realiÄ grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, taip sumažindama kitų kreditorių galimybę susigrÄ Å¾inti skolas. Pažymi, kad kiti kreditoriai jokiu bÅ«du negalėjo pretenduoti į pagal triÅ¡alį susitarimÄ užsakovo tiesiogiai subrangovui sumokėtus pinigus, nes Å¡ie buvo skirti konkrečių sutartimi sutartų subrangovo objekte atliktų statybos darbų apmokėjimui.

Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas apeliantui 143 598 Lt ir turėjo pareigÄ Å¡iÄ sumÄ jam sumokėti. Bankroto byla UAB „Edija“ buvo iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po ginčijamo susitarimo sudarymo. Taigi, susitarimo pasiraÅ¡ymo metu nebuvo jokių kliūčių sudaryti šį susitarimÄ , UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ buvo sÄ Å¾ininga, siekdama gauti apmokėjimÄ už atliktus darbus. Be to, civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.Skundžiamu sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės 2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 bei pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovo finansinė padėtis nepasikeitė - teismas 143 598 Lt sumÄ priteisė iÅ¡ subrangovo RUAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ užsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“, o tai neatitinka pagrindinių protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, prieÅ¡tarauja esminiams rangos principams.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas BUAB „Žvejų rezidencija“ prašo teismo apeliantų apeliacinius skundu spręsti savo nuožiūra. Nurodo, kad UAB „Žvejų rezidencija“ buvo statybos darbų užsakovu, statant gyvenamosios paskirties su verslo patalpomis statinius sklype Žvejų g. 4, Klaipėdoje. UAB „Edija“ buvo pagrindiniu statybos darbų rangovu. Statybos procese UAB „Edija“ sudarė įvairias subrangos sutartis, kurių pagrindu subrangovai atliko darbus ir tiekė medžiagas statinių, esančių Žvejų g. 4, Klaipėdoje, statybai.

UAB „Žvejų rezidencija“ įsiskolino pagrindiniam rangovui UAB „Edija“, o UAB „Edija“, savo ruožtu, įskolino savo subrangovams. Kadangi UAB „Žvejų rezidencija“ priklausantys statiniai, esantys Žvejų g. 4, Klaipėdoje, buvo įkeisti bankui DnB Nord ir Å¡is bankas kreditavo statybos darbus, UAB „Edija“ subrangovai reikalavo padengti susidariusius įsiskolinimus ne tik iÅ¡ UAB „Edija“, bet ir statinių savininko UAB „Žvejų rezidencija“. Apelianto duomenimis, tokios faktinės aplinkybės lėmė ginčijamų sutarčių sudarymÄ .

Anot jo, pagal buhalterinius duomenis, kuriuos perėmė bankroto administratorius, galima spręsti, kad UAB „Žvejų rezidencija“ atsiskaitė pagal ginčijamas sutartis: su E. Bružio gamybine firma buvo atsiskaityta, pervedant 50 608,57 Lt sumÄ iÅ¡ DnB Nord banko bendrovei UAB „Žvejų rezidencija“ skirto kredito; Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai atliktas 24 981,85 Lt mokėjimas iÅ¡ UAB „Žvejų rezidencija“ sÄ skaitos 2009 m. spalio 9 dienÄ ; su UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ atliktas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas 2009 m. liepos 10 d.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir 6.145 straipsnio 1 dalimi, darytina iÅ¡vada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamas sutartis negaliojančiomis, priteisė BUAB „Žvejų rezidencija“ naudai tas sumas, kurias pagal nuginčytus sandorius ji sumokėjo. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas BUAB „Edija“ praÅ¡o teismo atmesti apeliantų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Pajūčio birÅ¡tva“ apeliacinius skundus ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Protokolas buvo pasiraÅ¡ytas jau po to, kai Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „Edija“ bankroto bylÄ .

Sutartis buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl akivaizdu, kad tuo metu įmonė turėjo rimtų finansinių sunkumų, buvo nemoki, o tokiais veiksmais (sudarydamas ginčijamus sandorius) buvo pažeisti įmonės ir likusių kreditorių interesai. Sudarytais ginčijamais sandoriais akivaizdžiai buvo suteikta pirmenybė vieniems kreditoriams kitų atžvilgiu, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas.Atsakovai, kaip rÅ«pestingi ir atidÅ«s verslininkai, turėjo žinoti, kad ginčo sutartys pažeidžia ieÅ¡kovo kreditorių teises.

SÄ Å¾ininga gali bÅ«ti laikoma tik ta sutarties Å¡alis, kuri jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandoriu nėra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės.Ginčo sandorių Å¡alys sudarė susitarimus, kurių neprivalėjo sudaryti, nes jie pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja:Atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliaciniai skundai netenkintini, atsakovo UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai IeÅ¡kovo bankrutuojančios (Å¡iuo metu bankrutavusi) uždarosios akcinės bendrovės „Edija“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl sandorių, sudarytų prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ieÅ¡kovui (2009 m. rugsėjo 30 d.) ir nutarties, kuria buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjimÄ (2009 m. lapkričio 26 d.) – 2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alės atsiskaitymo sutarties, 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolo – pripažinimo negaliojančiais grindžiamas actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) taikymo pagrindu.

Actio Pauliana institutas yra skirtas kreditorių teisių gynimui nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais skolininkas, siekdamas iÅ¡vengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtÄ kitiems asmenims. Tokio ieÅ¡kinio tikslas yra taikant restitucijÄ sugrÄ Å¾inti skolininko turtÄ , kurį Å¡is nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims, ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Taip pat yra nustatyta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana taikymo sÄ lygos, tai reikalavimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Ä®statymas (CK 6.66 str.) iÅ¡skiria Å¡ias actio Pauliana taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino – pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais ir taikė restitucijÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.Nesutikdami su tokiu sprendimu, atsakovai Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija,          E. Bružio gamybinė - komercinė firma ir restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliaciniais skundais ginčija minėtÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigdami, kad nėra visų esminių sÄ lygų, kurios bÅ«tinos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Kadangi apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovai padavė atskirai, Å¡iuose skunduose iÅ¡dėstydami iÅ¡ dalies skirtingus argumentus bei aplinkybes, jų nuomone, paneigiančias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sÄ lygų egzistavimo, toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumentų atskirai. Dėl E. Bružio gamybinės – komercinės firmos apeliacinio skundo Savo apeliaciniame skunde Å¡is atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Å¡iame straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui.

Pasak jo, nagrinėjamu atveju nėra esminių sÄ lygų, kurios bÅ«tinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų sandorių galiojimo (negaliojimo) klausimÄ CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, nustatė, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. spalio 2 d. sandorius su E. Briužio gamybine - komercine firma ir Klaipėdos apskrties gaisrininkų draugija, buvo nemokus, turėjo rimtų finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl perleisdamas reikalavimo teises į UAB ,,Žvejų rezidencija“ ieÅ¡kovui mokėtinas sumas, suteikė pirmenybę minėtiems kreditoriams (taigi ir apeliantui E. Briužio gamybinei - komercinei firmai) ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atskovai jau 2009 m. rugpjūčio mėn. galėjo žinoti, kad yra registruotas didelis skaičius UAB ,,Edija“ turto areÅ¡tų, kas, pasak teismo, byloja apie bendrovės skolas. Byloje nebuvo ginčijama, kad be apelianto ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, turinčių neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovÄ . Å ių aplinkybių pagrindu pirmosios instanciujos teismas ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamus sandorius (taigi ir 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalvimo perleidimo sutartį, sudarytÄ su apeliantu) negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.

Todėl su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu pripažinti negaliojančiais sandorius bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Å¡iame straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, sutikti nėra pagrindo.Nėra pagrįstas ir apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju nėra esminių sÄ lygų, kurios bÅ«tinos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.Apeliantas teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 buvo bÅ«tina sudaryti tam, kad pagal 2009 m. birželio 19 d.

Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 509 bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta su kreditoriumi E. Bružio gamybine - komercine firma.Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatÄ , sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo bÅ«ti sudarytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sÄ lygÄ â€žneprivalėjo“ aiÅ¡kina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimÄ . Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju UAB „Edija“ turėjo neiÅ¡vengiamÄ pareigÄ sudaryti ginčijamus sandorius. Tokios pareigos nepatvirtina vien ta aplinkybė, kad UAB „Edija“ ir atsakovÄ siejo tarpusavio teisiniai santykiai. Skola kitam kreditoriui ir pareiga jÄ sumokėti negali bÅ«ti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - reikalavimo perleidimo sutartį.Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/09/30 buvo pažeisti kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai.

Šį savo teiginį apeliantas grindžia ta aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, kad, jo teigimu, 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo, nesumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertės, o Å¡ios sutarties sudarymÄ paskatino ne bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktas, o ankstesni UAB „Edija“ ir apelianto tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai.Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, viena iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, sudarančių ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo sudėtį, yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei jis, turėdamas kelis kreditorius ir bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesÄ Å¾iningas tuo, kad, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.

Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi bÅ«ti įrodinėjamas ne kaip nemokumas Ä®BÄ® prasme, kuris turėtų bÅ«ti patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o bÅ«tent kaip viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų. Esminę reikÅ¡mę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.Ä®siteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d.

Å¡ios įmonės turtas sudarė 4 258 317 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 8 276 595 Lt. Å ioje nutartyje taip pat nustatyta, kad dalis UAB ,,Edija“ turto yra įkeista bankui, o pati bendrovė patvirtino, kad dėl susidariusios padėties ji negali darbuotojams iÅ¡mokėti darbo užmokesčio, bei konstatuota, kad yra pagrindas įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl nemokumo (8 b. l., 1 t.). Taigi, nepaisant to, kad nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ ginčijamo sandorio (2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 2009/09/30) sudarymo metu dar nebuvo įsiteisėjusi, akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki.

Vėliau, įsiteisėjus nutarčiai, kuria UAB „Edija“ iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindÄ pradėti nemokumo procedÅ«ras. Todėl aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, esminės reikÅ¡mės neturi. Taigi, bÅ«damas nemokumo situacijoje, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamu sandoriu - 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi - ieÅ¡kovas UAB „Edija“ patenkino tik vieno kreditoriaus - E. Briužio gamybinės - komercinės firmos reikalavimus, atsiskaitydamas su Å¡iuo kreditoriumi - padengdamas 50 608,57 Lt įsiskolinimÄ jam perleidžiamu reikalavimu į savo skolininkÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir taip padarydamas žalÄ likusiems kreditoriams.

Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisų pažeidimas ir skolininko nesÄ Å¾iningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Dėl Å¡ių priežasčių faktai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nesukėlė bendro skolininko UAB „Edija“ nemokumo ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ paskatino ankstesni UAB „Edija“ ir E. Bružio gamybinės – komercinės firmos tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės negali turėti.Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Taigi, kita bÅ«tinoji sÄ lyga pripažinti sandorį negaliojančiu yra trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, nesÄ Å¾iningumas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Nagrinėjamu atveju ginčijamÄ sandorį (2009 m. rugsėjo 30 d. sutartį) sudarė įmonės, užsiimančios Å«kine-komercine veikla (verslininkai) - UAB „Edija“, E. Briužio gamybinė - komercinė firma, UAB „Žvejų rezidencija“. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi, jos turtine padėtimi, kiek to įprastai reikia, kad sandoris bÅ«tų sudarytas nepažeidžiant įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Tai daroma ir jo (jų) paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Šioje nutartyje jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, kuria ieškovui iškelta bankroto byla, buvo konstatuota sunki finansinė įmonės padėtis jau 2009 m. rugpjūčio 31 d., jos negalėjimas atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir nemokumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovai (taigi ir apeliantas E. Bružio gamybinė – komercinė firma) galėjo žinoti apie tai, kad UAB ,,Edija“ turi didelių finansinių įsiskolinimų. Å iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtina byloje esantys duomenys apie registruotÄ UAB ,,Edija“ turto areÅ¡tÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad vien 2009 m. rugpjūčio 13 d. - 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu turto areÅ¡to aktų registre buvo užregistruoti UAB ,,Edija“ turto areÅ¡to aktai, kuriais buvo apribota disponavimo turtu teisė net 10-ies kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma virÅ¡ijo 800 tÅ«kst. litų, įvykdymui užtikrinti (73-122 b. l., 1 t.).Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 4 straipsnio nuostatÄ , juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra vieÅ¡a ir teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i. Su Å¡iais duomenimis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre.Taigi, atsakovas E. Bružio gamybinė - komercinė firma, o taip pat ir kiti atsakovai, bÅ«dami verslininkai, sudarydami sandorį, nagrinėjamu atveju – 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kovu, kuriuo pastarasis, perleisdamas turimÄ 50 608,57 Lt reikalavimÄ Ä¯ savo skolininkÄ , iÅ¡ esmės atsiskaitė su Å¡iuo atsakovu, taip suteikdamas jam pirmenybę prieÅ¡ kitus savo kreditorius, tarp jų pirmesnės eilės kreditorius, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar tokiu sandoriu nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti Å¡io atsakovo, kaip trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku (ieÅ¡kovu) nesÄ Å¾iningumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų taikyti actio Pauliana, ir teigti, kad Å¡io atsakovo, o taip pat ir UAB ,,Žvejų rezidencija“ nesÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta, nėra pagrindo. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes, kaip jau minėta, atsakovai, tarp jų ir E. Bružio gamybinė - komercinė firma turėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu, suteikiant Å¡iam atsakovui pirmenybę prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovo kreditorius, yra pažeidžiamos kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės ir teisėti interesai: sumažinama kitų kreditorių galimybė gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.Apelianto teiginys, kad 2009 m. rugsėjo 30 dienai UAB „Edija“ turimoms turtinėms teisėms areÅ¡tas taikytas nebuvo, nepaneigia iÅ¡vados apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant su ieÅ¡kovu 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nes tokia aplinkybė niekaip negali paneigti fakto, jog ieÅ¡kovo finansinė padėtis Å¡io sandorio sudarymo metu buvo itin sunki ir jis nebuvo pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais, tarp jų ir su savo darbuotojais, ir buvo faktiÅ¡kai nemokus, kas apeliantui prieÅ¡ sudarant sutartį turėjo bÅ«ti žinoma.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog yra visos sÄ lygos pripažinti ginčijamÄ 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir fragmentiÅ¡kai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 str.).

Dėl atsakovo Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliacinio skundo Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame iÅ¡dėstytais argumentais bei iÅ¡vadomis, atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ jo atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumÄ , kai tuo tarpu atsakovas BUAB „Žvejų rezidencija“ tokio reikalavimo nebuvo pareiÅ¡kęs, o dėl ieÅ¡kovo BUAB „Edija“ ieÅ¡kinio reikalavimo teismas apskritai nepasisakė.

IÅ¡ Å¡ių apeliacinio skundo argumentų bei su jais susijusių teiginių, t. y. kad teismas negali keisti ar plėsti ieÅ¡kinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs UAB „Edija“, Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. spalio 2 d. sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 negaliojančiu ir taikydamas restitucijÄ â€“ priteisdamas iÅ¡ jo atsakovui BUAB „Žvejų rezidencija“ 24 981,85 Lt sumÄ , peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pažeisdamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintÄ dispozityvumo principÄ ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatÄ .Atsižvelgdama į Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grÄ Å¾inant tokio sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo momento. Teismas privalo taikyti restitucijÄ nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas taikyti restitucijÄ yra pareikÅ¡tas, ar ne. Pagal 2009 m. spalio 2 d. sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Edija“ savo turėtÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“ už pastarajam atliktus darbus pagal statybos rangos sutartį 24 981,85 Lt apimtyje perleido savo kreditoriui Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, kuriai minėtÄ sumÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir sumokėjo (186-187 b. l., 1 t.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2009 m. spalio 2 d. sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ negaliojančiu sandoriu, minėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos priteisė atsakovui UAB ,,Žvejų rezidencija“, kaip pagal negaliojantį sandorį gautus pinigus. Todėl teigti, kad teismas peržengė byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, nėra pagrindo, nes reikalavimas taikyti restitucijÄ nėra savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio reikalavimas.Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė, taigi pirmosios instancijos teismo nustatyto restitucijos taikymo bÅ«do jis neginčija, o apelianto Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos teisių toks restitucijos bÅ«das niekaip nepažeidžia.

Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolu buvo suteikta pirmenybė Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai. Jo teigimu, minėtu dokumentu Å¡alys siekė susitarti dėl UAB „Žvejų rezidencija“ dalies skolos UAB „Edija“ dydžio - 24 981,85 Lt, bei jos grÄ Å¾inimo bÅ«do, UAB „Žvejų rezidencija“ tiesiogiai apmokant už darbus Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, o ne kreditoriui UAB „Edija“, kas ir buvo padaryta.Å ioje nutartyje jau minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesÄ Å¾iningas tuo, kad, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui.

Taip pat nustatyta, kad nors 2009 m. rugsėjo 30 d. sutarties Nr. 2009/09/30 sudarymo metu nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui dar nebuvo įsiteisėjusi, akivaizdu, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (taigi ir 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolo sudarymo metu) ieÅ¡kovas buvo faktiÅ¡kai nemoki įmonė. Todėl ginčijamu sandoriu - 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolu, kaip ir 2009 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, ieÅ¡kovas UAB „Edija“ patenkino tik vieno kreditoriaus, Å¡iuo atveju Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos reikalavimus, atsiskaitydamas su Å¡iuo kreditoriumi - padengdamas 24 981,85 Lt įsiskolinimÄ jam perleidžiamu reikalavimu į savo skolininkÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“ ir taip padarydamas žalÄ likusiems kreditoriams.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Žvejų rezidencija“ liko neskolingas ieÅ¡kovui, o pastarojo įsipareigojimai taip pat buvo sumažinti, kitų kreditorių teisių pažeidimo neeliminuoja, nes ginčijamu sandoriu perleidus reikalavimo teisę, sumažėjo ieÅ¡kovo turtas (reikalavimo teisių apimtis), o atsakovas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija gavo savo reikalavimo patenkinimÄ pirmiau už kitus kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius (pvz., įmonės darbuotojus).

BÅ«tent įmonės nemokumo bÅ«sena ir buvo kliÅ«tis ieÅ¡kovui ginčijamu sandoriu perleisti savo turėtÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“ savo kreditoriui Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijai, taip su juo atsiskaitant pirmiau už kitus turimus kreditorius. Tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo skolininko UAB ,,Žvejų rezidencija“ teisės ir paties ieÅ¡kovo, kaip Å«kio subjekto, teisės, kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisų pažeidimo fakto nepaneigia.Apeliantas teigia, kad sudarant triÅ¡alį susitarimo protokolÄ , nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ bÅ«tų buvęs nemokus – jo nemokumo faktas, pasak apelianto, buvo nustatytas dar po ginčo sandorio sudarymo.Å ioje nutartyje jau minėta, kad nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų ir esminę reikÅ¡mę turi aplinkybės, ar ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, nustatymas.

Tuo tarpu aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Edija“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusi, esminės reikÅ¡mės neturi. Taip pat minėta, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovai (taigi ir apeliantas Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugija) galėjo ir turėjo žinoti apie tai, jog UAB ,,Edija“ turi didelių finansinių įsiskolinimų, tuo labiau, kad iki ginčijamo 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolo pasiraÅ¡ymo jau buvo paskelbta teismo nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ .

Todėl teigti, kad, sudarant ginčijamÄ 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alį susitarimo protokolÄ , nebuvo duomenų, jog UAB „Edija“ bÅ«tų buvęs nemokus, nėra pagrindo. Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu gali bÅ«ti pareikÅ¡tas per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ â€“ toks terminas nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.).

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatÄ , laikoma, administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.Apelianto teigimu, konstatuotina, kad administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Edija“ įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. lapkričio 26 dienos.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Å¡ioje byloje ir nėra nustatyta, kada administratoriui buvo perduoti dokumentai, susiję su Å¡ioje byloje ginčijamų sandorių sudarymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas 2010 m. lapkričio 26 d. (2 b. l., 1 t.), t. y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo nutarties iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, teigti, jog buvo praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo sudarytiems ir Å¡ioje byloje ginčijamiems sandoriams nuginčyti, nėra pagrindo.

Nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, aplinkybė, ar apeliantas turėjo galimybę teismo posėdžio metu pareikalauti taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovui BUAB „Edija“ dėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų, ar ne, nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės negali turėti. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra bÅ«tinų pagrindų actio Pauliana taikymui, t. y. ieÅ¡kovas privalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ir nėra duomenų, kad dėl ginčo sandorio ieÅ¡kovas tapo nemokus ar kad ieÅ¡kovas buvo nemokus sandorio sudarymo metu, kad minėtu sandoriu bÅ«tų pažeistos kreditorių teisės. PrieÅ¡ingai, minėtu sandoriu ieÅ¡kovo kreditoriniai įsipareigojimai sumažėjo.Atsižvelgdama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog skola kitam kreditoriui ir pareiga jÄ sumokėti negali bÅ«ti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - sandorį, kuriuo ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai perleido savo kreditoriui reikalavimo teisę į savo skolininkÄ , taip su pastaruoju atsiskaitydamas, jau buvo pasisakyta Å¡ioje nutartyje, aptariant atsakovo E. Bružio gamybinės – komercinės firmos apeliacinio skundo argumentus.

Minėtoje Å¡ios nutarties dalyje taip pat pasisakyta ir dėl atsakovų, kaip su skolininku (ieÅ¡kovu) ginčijamus sandorius sudariusių trečiųjų asmenų, nesÄ Å¾iningumo bei kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisių pažeidimo esmės, kaip sÄ lygų pripažinti ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (actio Pauliana). Å ie argumentai, susiję su visumos sÄ lygų taikyti actio Pauliana egzistavimu, taikytini ir 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolo pripažinimui negaliojančiu, todėl jie nekartojami.

Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti ginčijamÄ 2009 m. spalio 2 d. triÅ¡alio susitarimo protokolÄ , kaip pažeidžiantį ieÅ¡kovo kreditorių teises, negaliojančiu sandoriu CK 6.66 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu (actio Pauliana pagrindu). Dėl atsakovo UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliacinio skundo Negalima nesutikti su atsakovo UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliacinio skundo teiginiu, kad Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nėra savarankiÅ¡kas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, kad Ä®BÄ® nereglamentuoja savarankiÅ¡kų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų.

IÅ¡ tiesų, Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankroto administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios UAB ,,Edija“ administratorius, vykdydamas minėtoje Ä®BÄ® normoje jam nustatytÄ pareigÄ , Å¡ioje byloje ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl sandorių, tarp jų ir ieÅ¡kovo bei atsakovų UAB ,,PajÅ«rio birÅ¡tva“ ir UAB ,,Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytos triÅ¡alės atsiskaitymo sutarties, kaip sandorių, kuriais, ieÅ¡kovo įsitikinimu, buvo pažeisti įmonės ir likusių jos kreditorių interesai, pripažinimo negaliojančiais bÅ«tent CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu.

Å ioje nutartyje jau minėta, kad skola kitam kreditoriui ir pareiga jÄ sumokėti negali bÅ«ti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį, nagrinėjamu atveju - triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį. Tokios pareigos nepatvirtina ir aplinkybė, kad UAB „Edija“ ir atsakovÄ UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ siejo tarpusavio teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ subrangos sutarties. Sutarties laisvės principas jokiu bÅ«du nesuteikia Å¡alims teisės sudaryti sutartis, prieÅ¡taraujančias įstatymui bei pažeidžiančias kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Taigi faktas, kad ieÅ¡kovas UAB ,,Edija“ turėjo pareigÄ atsiskaityti su savo kreditoriumi UAB ,,PajÅ«rio birÅ¡tva“ nereiÅ¡kia, kad jis privalėjo sudaryti atsiskaitymo sutartį, kuria, su Å¡iuo savo kreditoriumi atsiskaitė, faktiÅ¡kai perleisdamas turėtÄ reikalavimo teisę į savo skolininkÄ UAB ,,Žvejų rezidencija“, tokiu bÅ«du prarasdamas Å¡iÄ reikalavimo teisę ir minėtam kreditoriui suteikdamas pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus savo kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius.

IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o bankrutuojančios įmonės turtas, taigi ir turtinės teisės, pinigai, gauti iÅ¡ bankrutuojančios įmonės debitorių, bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti gali bÅ«ti naudojami tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pagal Ä®BÄ® nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p., 34-36 str.). Todėl sutikti su apelianto teiginiu, kad kiti kreditoriai negalėjo pretenduoti į pagal triÅ¡alį susitarimÄ užsakovo tiesiogiai subrangovui sumokėtus pinigus, kurie, pasak apelianto, buvo skirti konkrečių sutartimi sutartų subrangovo objekte atliktų statybos darbų apmokėjimui, nėra pagrindo.

Atsakovas UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ savo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, jog bankroto byla UAB „Edija“ buvo iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 30 d., jo teigimu, praėjus trims mėnesiams po ginčijamo susitarimo sudarymo, jokių kliūčių sudaryti ginčijamÄ susitarimÄ (2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį) nebuvę, todėl jis buvęs sÄ Å¾iningas, siekdamas gauti apmokėjimÄ už atliktus darbus. Apeliantas taip pat pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu yra trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, nesÄ Å¾iningumas: pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų sÄ Å¾iningumo, sudarant ginčijamus sandorius klausimÄ , pažymėjo, kad atsakovai jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį galėjo žinoti, kad bendrovė (ieÅ¡kovas) turi didelių finansinių sunkumų, iÅ¡ turto areÅ¡to registro duomenų atsakovams buvo žinoma, kad yra registruotas didelis skaičius UAB ,,Edija“ turto areÅ¡tų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ginčijama triÅ¡alė atsiskaitymo sutartis buvo sudaryta 2009 m. liepos 10 d., t. y. dar iki teismo minimų turto areÅ¡to aktų įregistravimo (73-122 b. l., 1 t.), o aplinkybė, kad jau 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo sunki ir atitiko nemokumo bÅ«senÄ , dar nereiÅ¡kia, kad tokia ieÅ¡kovo padėtis buvo ir 2009 m. liepos 10 d., kai buvo pasiraÅ¡yta ginčijama triÅ¡alė atsiskaitymo sutartis.

CK 6.67 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nekonstatavo, kad atsakovo UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ nesÄ Å¾iningumas, sudarant 2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį, yra preziumuojamas, ir iÅ¡ esmės nesprendė Å¡io atsakovo sÄ Å¾iningumo klausimo, taigi ir nenustatė, kokia ieÅ¡kovo UAB ,,Edija“ finansinė padėtis buvo sudarant šį sandorį, ir aplinkybės, ar atsakovas UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“, sudarydamas šį sandorį, turėjo ir galėjo apie ieÅ¡kovo finansinę padėti žinoti, t. y.

žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises. Taigi atsakovo UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“, kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, nesÄ Å¾iningumas, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį, byloje liko nenustatytas. Siekiant nustatyti, ar Å¡is atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad Å¡is sandoris pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises, bÅ«tina nustatyti, kokia ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo Å¡io sandorio sudarymo metu, ar ji atitiko faktinę nemokumo bÅ«senÄ bei tai, ar duomenys apie tokiÄ ieÅ¡kovo įmonės bÅ«senÄ galėjo bÅ«ti prieinami atsakovui UAB ,,PajÅ«rio birÅ¡tva“.

Tik nustačius Å¡ias aplinkybes, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos, tarp jų ir Å¡io sandorio Å¡alies UAB ,,PajÅ«rio birÅ¡tva“ nesÄ Å¾iningumas, 2009 m. liepos 10 d. triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nenustatė, taip pažeisdamas proceso teisės normas, ir dėl Å¡ių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos dalies negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančia ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytÄ triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restitucijÄ , naikinama, Å¡iÄ bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 263, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovo E. Bružio gamybinės komercinės firmos 2009 m. rugsėjo 30 d. sudarytÄ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/09/30 bei 2009 m. spalio    2 d. ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos ir UAB „Žvejų rezidencija“ sudarytÄ triÅ¡alio susitarimo protokolÄ Nr. 9-10/02-1 ir nusprendė taikyti restitucijÄ , turėtų bÅ«ti naikinama apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančia ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytÄ triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restitucijÄ , naikinama dėl Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų. Atmetus atsakovų E. Bružio gamybinės – komercinės firmos ir Klaipėdos apskrities gaisrininkų draugijos apeliacinius skundus, jų praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinami (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.Atsakovas UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jo praÅ¡ymas priteisti tokias iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:                          Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia ieÅ¡kovo UAB „Edija“ ir atsakovų UAB „PajÅ«rio birÅ¡tva“ bei UAB „Žvejų rezidencija“ 2009 m. liepos 10 d. sudarytÄ triÅ¡alę atsiskaitymo sutartį Nr. 09/07/10 ir nusprendė taikyti restitucijÄ , panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                Vytas Milius                                                                                                Donatas Å ernas                                                                                                                    Â