d8f2333a-e878-453e-b7f6-ccbedcd457f6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                        Administracinė byla Nr. I-266-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03737-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja S. B. skunde praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009-05-01 iki skundo padavimo dienos – 58 289,43 Lt. Nurodo, kad nuo 1991-11-26 iki Å¡iol dirba Lietuvos Respublikos valstybės kontrolėje (A lygio 16 kategorija), nuo 2007-02-01 suteikta 1 kvalifikacinė klasė. Nuo 2006-11-26 nustatytas 15 proc., nuo 2009-11-26 – 18 proc., o nuo 2012-11-26 – 21 proc. priedas už tarnybos staÅ¾Ä . Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15-20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, o 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus.

Taip pat Seimas 2009-07-17 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009-08-01) pakeitė valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d. ir nustatė, kad priedas už 3 kvalifikacinę klasę yra 10 proc. (vietoj buvusių 15), už 2 kvalifikacinę klasę – 20 proc. (vietoj buvusių 30) ir už 1 kvalifikacinę klasę – 30 proc. (vietoj buvusių 50). PareiÅ¡kėjos tarnybos laikotarpiu pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,7 iki 8,4, nuo 2009-08-01– nuo 8,4 iki 8,1, taip pat priedas už kvalifikacinę klasę nuo 50 proc. iki 30 proc.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriame konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjos darbo užmokestį, prieÅ¡tarauja Konstitucijai (b. l. 1-5).Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko tiek, kiek jame praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ Valstybės kontrolės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės kontrolės, ir prašė skundÄ Å¡ioje dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Valstybės kontrolė yra netinkamas atsakovas byloje, taip pat ir netinkamas valstybės atstovas. Mano, kad tinkamu atsakovu turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Darbo užmokestis pareiÅ¡kėjai buvo mokamas pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Valstybės kontrolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiÅ¡kėjai buvo sumažintas darbo užmokestis ir susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Pažymėjo, kad pagal Darbo kodekso 301 str., kuriame nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus, pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti priteisiama darbo užmokesčio nepriemoka ne daugiau kaip už tris metus (b. l. 19-21).             Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė sumažinus pareiginės algos koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases, priteisimo.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ .Atsakovas praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-01-09 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2013-09-20, praÅ¡ydama priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ . PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kyla pareiÅ¡kėjos reikalavimas, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumo.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.

įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Å iai administracinei bylai iÅ¡spręsti yra aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtas darbo užmokesčio dalies teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos S. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                RÅ«ta Miliuvienė