Legislator Case Law & Legislation
d8f1e739-a7d2-4260-8188-ff2e4cea40cd AI generated

Appeal dismissed; appellate court upheld murder and assault convictions and sentence as legally correct.

Case Number d8f1e739-a7d2-4260-8188-ff2e4cea40cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the lower court's conviction for intentional murder and intentional injury. The defendant argued for a lighter sentence, but the court found no mitigating circumstances to justify reducing the penalty below the statutory average. Consequently, the court ruled that the original sentence was appropriate and legally sound.

Legislator headnote

AI generated

LR BK 129 str. 1 d.; LR BK 140 str. 1 d.; When no mitigating circumstances exist, a sentence at or slightly above the statutory average is legally correct and cannot be reduced further on appeal.

Keywords

AI generated
intentional murder conviction intentional injury conviction appellate court review statutory sentencing average absence of mitigating circumstances rejection of appeal submerged punishment

Cited Legislation

AI generated
LR BK 129 str. 1 d.
– laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal LR BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis LR BK 63 str.
LR BK 140 str. 1 d.
1 d., ir nuteistas:pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal LR BK 129 str.
LR BK 63 str. 1 d.
– laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.
LR BK 63 str. 2 d.
LR BK 63 str. 5 d. 2 p.
LR BK 54 str. 2 d.
Aukštesnės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė.
LR BK 60 str. 1 d. 9 p.
LR BK 61 str.
LR BK 62 str.
LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-151/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2; 1.2.3.1; 1.1.8.6.2 (S)LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės RÅ«tos Mickevičienės,teisėjų: Aloyzo Kruopio ir Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., 129 str. 1 d., ir nuteistas:pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal LR BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimÄ , griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir R.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ R. J. priteista Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 18784,70 Lt gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. J. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų ir tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent:    2007 m. spalio 31 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V.

J. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė Å¡eÅ¡is smÅ«gius V. J. į galvÄ , krÅ«tinę, kairį Å¡onÄ , rankas, kojas, taip V. J. padarė poodines kraujosruvas apie abi akis, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, krÅ«tinkaulio srityje, kairiame Å¡one, rankose ir kojoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais R. J. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .R. J. taip pat nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 8 d., apie 01 val. 20 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V.

J. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė septynis smÅ«gius V. J. į galvÄ , deÅ¡inės pusės Å¾Ä stÄ ir Å¡launį, tuo padarydamas nukentėjusiajai deÅ¡inio smilkinio srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį smilkinkaulio žvyno lūžiu, galvos smegenų sumuÅ¡imu su kraujo iÅ¡siliejimu po smegenų dangalais, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimÄ kairiajame skruoste, muÅ¡tinę žaizdÄ smakre, poodines kraujosruvas deÅ¡inės pusės žaste ir Å¡launyje, dėl ko kraujui iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ ir pabrinkimÄ , bei komplikavusis abipusiam plaučių uždegimui, kvėpavimo funkcijų sutrikimui 2008 m. vasario 5 d., apie 10 val.

    30 min., VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre V. J. mirė. Å iais veiksmais R. J. padarė LR BK 129 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. praÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, visai neatsižvelgė į jo parodymus. Neneigia Å¡eimyninio konflikto metu sudavęs žmonai į veido sritį bei nugarÄ , pripažįsta, kad Å¡i nuo patirtų smÅ«gių nukrito ant nugaros, o jis tuo tarpu iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bei policijos pareigÅ«nus.

Atkreipia dėmesį, kad V. J. buvo paguldyta į ligoninę, ten gydoma, tačiau po keleto mėnesių mirė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nurodo nenorėjęs jos nužudyti bei palikti vaikus be motinos. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo R. J. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo skundÄ , o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo R.

J. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.IÅ¡ nuteistojo R. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija jo įvykdytos nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, manydamas jÄ esant per griežtÄ .

Apeliantas praÅ¡o iÅ¡ naujo įvertinti jo parodymus, tvirtina nenorėjęs nužudyti savo žmonos, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡samiai įvertino R. J. parodymus. Skundžiamame nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti tiek nuteistojo parodymai, tiek jų vertinimas visumoje kartu su kitais jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Apelianto teiginiai, kuriais jis nurodo pripažįstantis kaltę, nenorėjęs nužudyti savo žmonos, dėl ko nuoÅ¡irdžiai gailisi, matyt, apeliuoja į argumentus dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, nors toks konkretus praÅ¡ymas skunde ir nėra suformuluotas.

Apygardos teismas nenustatė nė vienos R. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tad Å¡ioje vietoje, svarstant klausimÄ , ar yra pagrindas konstatuoti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), iÅ¡ties bÅ«tina apžvelgti nuteistojo parodymus, duotus viso proceso metu. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i aplinkybė nustatoma ne vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ . Tad, sprendžiant, ar analizuojamu atveju kaltininkas prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, bÅ«tina iÅ¡samiai įsigilinti į parodymų turinį, o ne formaliai vadovautis iÅ¡sakyta pozicija dėl inkriminuojamos veikos. Antai, 2007-11-08, 2008-02-22 ir 2009-06-23 įtariamojo apklausų protokolų grafose dėl įtariamojo pozicijos, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra įtariamas, užfiksuota, kad R.

J. kaltę pripažįsta pilnai, tačiau apklausų turinys vargiai leidžia daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ (t. 2, b. l. 76-77, 97-99, 126-127). Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad inkriminuotoje veikoje pagal LR BK 129 str.     1 d. R. J. tyčia rankomis ir kojomis sudavė septynis smÅ«gius V. J. į galvÄ , deÅ¡inės pusės Å¾Ä stÄ ir Å¡launį, padarydamas nukentėjusiajai deÅ¡inio smilkinio srities sumuÅ¡imÄ , poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimÄ kairiajame skruoste, muÅ¡tinę žaizdÄ smakre, poodines kraujosruvas deÅ¡inės pusės žaste ir Å¡launyje, dėl ko kraujui iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, nukentėjusioji V.

J. mirė, t. y. tokiais veiksmais apeliantas tyčia nužudė savo sutuoktinę. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip septynis smÅ«gius – į galvÄ , žastÄ bei Å¡launį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ pradžių R. J. buvo pateiktas įtarimas dėl sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, kurio aplinkybes kaltininkas paaiÅ¡kino taip: „kai ji atsistojo nuo stalo ir ėjo iÅ¡ kambario į virtuvę, aÅ¡ taip pat atsistojau bei pastÅ«miau V..

Ji atsitrenkė į virtuvės durų staktÄ bei nukrito ant grindų“ (t. 2, b. l. 76-77). Vadinasi, kaltininkas nė vienu žodžiu neužsiminė apie V. J. suduotus smÅ«gius ir teigė tik pastÅ«męs pastarÄ jÄ , dėl ko Å¡i atsitrenkė į staktÄ ir nugriuvo. Kitos apklausos metu jis taip pat nepripažino sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gius, o tik pažymėjo, kad pastÅ«mimas buvo gana stiprus,    t. y. „atsistojau, priėjau prie jos iÅ¡ nugaros ir abiem rankomis stipriai jÄ stÅ«miau.

StÅ«miau virÅ¡utinę nugaros dalį, arčiau pečių. Nuo pastÅ«mimo žmonos galva atsitrenkė į durų staktÄ . Man atrodo, kad į staktÄ atsitrenkė kakta, o po to parkrito ant grindų – ant nugaros, į grindis atsitrenkdama pakauÅ¡iu“. Beje, apklausiamas R. J. kategoriÅ¡kai paneigė įvykio naktį „be pastÅ«mimo jokių kitų fizinį skausmÄ sukeliančių veiksmų žmonos atžvilgiu neatlikau, smÅ«gių nesudavinėjau“ (t. 2 , b. l. 81-84). Tokios pozicijos jis laikėsi ir 2008-02-22 įtariamojo apklausos metu, be to, Å¡iuos parodymus patvirtino ir atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje (t. 2, b. l. 97-99, 100-105).

Apklaustas daugiau nei po           3 mėnesių, R. J. jau neigė anksčiau sakęs, kad sutuoktinę pastÅ«mė abiem rankomis ir parodė stÅ«męs tik viena ranka, nuo ko Å¡i „atsitrenkė į durų staktÄ deÅ¡inėje deÅ¡iniuoju petimi ir kakta, t. y. deÅ¡ine jos sritimi. Tada ji susvyravo, t. y. nuo staktos deÅ¡inėje, atsimušė į staktÄ kairėje kairiuoju petimi. Ar atsitrenkė galva, nepastebėjau. AtsimuÅ¡usi, paėjo maždaug du žingsnius į virtuvę ir griuvo.

Nuo ko griuvo, nesupratau. Gal už ko užkliuvo, nežinau, o gal kojÄ ne taip pastatė, nes dėl kojos turėjo problemų < ... > V. J. griuvimo mechanizmo aÅ¡ papasakoti negaliu < ... > ant grindų ji parkrito ne nuo mano veiksmų“ (t. 2, b. l. 106-107).Gavus komisijinę ekspertizę, kuri atlikta siekiant paÅ¡alinti ankstesnėse medicinos specialistų iÅ¡vadose esančius prieÅ¡taravimus, (t. 1, b. l. 89-101), R. J. buvo įteiktas praneÅ¡imas dėl tyčinio V. J. nužudymo (t. 2, b. l. 125), dėl kurio apklausiamas kaltininkas šį kartÄ pripažino kumščiu sudavęs smÅ«gius sutuoktinei, o tada pastÅ«męs „kiek pamenu, pirmiausiai sudaviau smÅ«gį kumščiu į veidÄ , tačiau, į kuriÄ veido sritį, nepamenu.

Vėliau galėjau suduoti ir į rankÄ , kojÄ , bet, į kur tiksliai smÅ«gius sudaviau, konkrečių vietų pasakyti negaliu, neprisimenu“, kÄ jis vėliau patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 126-127, 128-138). Teisme apeliantas savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, jog „pasivijęs žmonÄ trenkiau jai į nugaros sritį kumščiu, žmona tuo metu buvo tarpduryje tarp kambario ir virtuvės < ... > po mano smÅ«gio žmona atsitrenkė į durų staktÄ , iÅ¡ pradžių į vienÄ pusę paskui – į kitÄ , bet dar nenugriuvo, tada aÅ¡ jai dar sudaviau kelis smÅ«gius į galvÄ iÅ¡ nugaros pusės ir Å¡ono.

Kiek tiksliai sudaviau smÅ«gių – neprisimenu. SmÅ«gius sudaviau abiem rankom, žmona suklupo, paskui krito ant nugaros ir galva atsitrenkė į virtuvės grindis“ (t. 3, b. l. 74-75). Tad iÅ¡ aukščiau aptartų nuteistojo R. J. parodymų matyti, kad pastarasis gana ilgÄ laikÄ neigė sudavęs bent vienÄ smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , ir tvirtino nukentėjusiÄ jÄ tik pastÅ«męs, o Å¡i savo ruožtu neva pargriuvo, prieÅ¡ tai atsitrenkdama į durų staktÄ .

Apeliantas akivaizdžiai siekė Å¡velninti savo veiksmus, neigė smÅ«gių sudavimÄ ir naiviai aiÅ¡kino, jog R. J. ant grindų iÅ¡ esmės pargriuvo ne dėl jo veiksmų, o dėl to, kad galbÅ«t „ne taip pastatė kojÄ â€œ. Ir tik turint neginčijamas komisijinės ekspertizės iÅ¡vadas, kuriomis vadovaujantis R. J. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl   V. J. nužudymo suduodant pastarajai ne mažiau kaip 7 smÅ«gius į galvÄ , deÅ¡inės pusės žastÄ ir Å¡launį, apeliantas pripažino iÅ¡ties sudavęs žmonai keletÄ smÅ«gių į galvÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, kad nuteistasis R. J. savo kaltę dėl nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių pripažino iÅ¡ esmės ne savo noru, o dėl byloje surinktų neginčijamų įrodymų. Be to, ir vėliau apeliantas savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, kategoriÅ¡kai neigė norėjęs sutuoktinę nužudyti, parodymų metu akcentavo tai, kad nukentėjusioji griuvimo metu trenkėsi į staktÄ , po to į virtuvės grindis, tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti atsakomybę dėl savo veiksmų.

Kolegija, įvertinusi nuteistojo parodymus, neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad R. J. pripažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Skunde apeliantas akcentuoja tÄ faktÄ , kad jo žmona mirė tik po keleto mėnesių. IÅ¡ties           R. J. buvo sužalota 2007 m. lapkričio 8 d. naktį, o mirė 2008 m. vasario 5 d. Tačiau Å¡ioje vietoje esminę reikÅ¡mę turi ne mirties laikas, o mirties priežastis.

Nustatyta, kad nukentėjusioji mirė dėl deÅ¡inio smilkinkaulio srities sumuÅ¡imo sukeltų komplikacijų (t. 1, b. l. 89-101), o šį mirtinÄ smÅ«gį į galvÄ , kurio metu buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inio smilkinio sritis, sudavė ne kas kitas, o apeliantas (pastarasis sudavė ir daugiau smÅ«gių). Tarp tokių nusikalstamų R. J. veiksmų ir tų veiksmų pasekoje atsiradusių padarinių, t. y. R. J. mirties, yra priežastinis ryÅ¡ys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant Å¡ių aplinkybių, mirties galbÅ«t buvo galima iÅ¡vengti.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios mirtį neabejotinai sukėlė R. J. veiksmai, ta aplinkybė, kad pastaroji mirė ne iš karto po sužalojimo, o praėjus kuriam laikui, veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi. Apelianto nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas pagal LR BK 129 str. 1 d.Galiausiai kolegija pasisakys dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės tinkamumo. Aukštesnės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d., nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (vienas – nesunkus, o kitas – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes ir atėmęs didžiausiÄ vertybę – žmogaus gyvybę), kaltės formÄ (netiesioginę tyčiÄ ), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, darbovietės charakterizuojamas patenkinamai, iÅ¡ darbo atleistas dėl pravaikÅ¡tų, nuo 2008-06-20 įtrauktas į J. psichikos sveikatos centro įskaitÄ , jam diagnozuotas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį) (t. 3, b. l. 2-16), ir pagal LR BK 129 str. 1 d. skyrė bausmę, savo dydžiu lygiÄ straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o pagal LR BK 140 str. 1 d. - kiek didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo dar labiau suÅ¡velninti nuteistajam R. J. paskirtÄ bausmę. Pažymėtina, jog LR BK 61 str., reglamentuojantis bausmės skyrimÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, numato, jog ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė skiriama tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tuo tarpu analizuojamu atveju nenustatyta nė viena iÅ¡ nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadinasi, teismo paskirtos bausmės, kurių dydžiai yra lygÅ«s sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui arba tik nežymiai jÄ virÅ¡ijantys, yra iÅ¡ties teisingos, ne per griežtos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas dar labiau mažinti. Taip pat teismas neturi jokio pagrindo ir skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, kadangi tokiam sprendimui nenustatyta nė viena aplinkybė, numatyta LR BK   62 str. bei 54 str. 3 d.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                 Aloyzas Kruopys                                                                  Jonas Algimantas Venckus