d8ee4a89-5a50-4a4c-b078-4cd3d4f0df0f · Kauno apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-2596-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-00391-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;15.2.3.; 74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gitaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. P. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad 2014 m. gegužės 7, 8, 12, 13 ir 14 dienomis buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, kur negaudavo arbatos ir tik pusryčiams sumuÅ¡tiniui duodavo duonos, taip pat negaudavo vaisių ir cukraus.

Neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Jurbarko rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų, t.y. tiekiamo maisto kokybės ir kiekybės. PareiÅ¡kėjas nurodo areÅ¡tinėje gaudavęs nepakankamÄ maisto porcijÄ , kuri neatitiko nustatytų normų reikalavimų, t.y. tiekiamo maisto vertė buvo nuo 1300 kcal iki 1500 kcal. Kadangi nenumatyta teisės aktuose, artimieji negalėjo perduoti maisto, todėl buvo marinamas badu. Teigė, kad dėl tokių pažeidimų kreipėsi į Tauragės visuomenės sveikatos centrÄ , Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ prie Vidaus reikalų ministerijos ir į Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ .

Pažymi, jog maitinimo pažeidimai buvo nustatyti įvardintų institucijų. Dėl tokių įkalinimo sÄ lygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sutriko sveikata. Mano, jog dėl to buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnis. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 15-19) su pareiÅ¡kėjo skundu sutiko iÅ¡ dalies.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas 2014 m. gegužės 7 ir 8 dienomis bei 2014 m. gegužės 12-14 dienomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. gruodžio 7 d. sudaryta ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-1878 tarp Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Geliuksus", kuri yra atsakinga už parduodamų paslaugų kokybę, skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius asmenims, laikomiems policijos komisariato areÅ¡tinėje bei asmenų maitinimÄ 3 kartus per dienÄ .

Akcentavo, jog sulaikymo patalpose ne visada bÅ«na sulaikytų asmenų, todėl iÅ¡ankstiniai valgiaraščiai ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo sudaromi, maistas buvo užsakomas iÅ¡ minėtos bendrovės kiekvienu konkrečiu atveju, kai sulaikymo patalpose bÅ«davo sulaikytų asmenų. Pripažino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo neužtikrinta teisė tinkamai maitintis, t.y. 2014 m. gegužės 13 d. nustatytu laiku pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta vakarienė, atitinkanti mitybos normas, tačiau pažymėjo, jog policijos komisariato pareigÅ«nai to nesiekė sÄ moningai ir ėmėsi visų priemonių, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų suteiktas maitinimas.

Akcentavo, kad nors policijos komisariate 2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenes sveikatos centras atlikęs patikrinimÄ nustatė maitinimo tvarkos neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams, tačiau buvo imtasi priemonių kad ateityje panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimai nepasikartotų. Taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupė atliko tyrimÄ dėl R. P. skundo ir nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato patrulių bÅ«rio vadas V.

T. padarė pažeidimÄ užtikrinant ir organizuojant maisto pristatymÄ sulaikymo patalpose esančiam pareiÅ¡kėjui, todėl jis buvo įpareigotas ateityje griežtai laikytis jo tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į pareigÅ«nus dėl sveikatos bÅ«klės, medicininės pagalbos ar laikymo sÄ lygų. Duomenų, kad galimai netinkamas maitinimas policijos komisariate bÅ«tų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiÅ¡kėjo sveikatai nėra.

Nurodė, kad visų laikomų asmenų artimiesiems yra suteikiama galimybė perduoti jiems maistÄ . Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiÅ¡kėjo netinkamo maitinimo laikant jį Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apsk. VPK) Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Jurbarko r.

PK) ilgalaikio sulaikymo patalpose atitinkamais laikotarpiais, t.y. 2014 m. gegužės 7 ir 8 dienomis bei 2014 m. gegužės 12-14 dienomis, atlyginimo.PareiÅ¡kėjo skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1267/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1685/2013 ir kt.).

Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos atlyginimo klausimus. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK jam nebuvo užtikrinta pakankama maisto norma, todėl buvo marinamas badu. Teigia, jog dėl tokių įkalinimo sÄ lygų patyrė didelius dvasinius skausmus, depresijÄ , sutriko sveikata, jautėsi kankinamas, buvo pažeistos žmogaus teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, su niekuo neturi bÅ«ti žiauriai, nežmoniÅ¡kai ar žeminant jo orumÄ elgiamasi, ar jis baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Ginčui aktualios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės), Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau -Instrukcija) nuostatos.Lietuvos higienos norma HN 37:2009 reglamentuoja policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas). Minėtos higienos normos 8 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius (9 punktas).

Taisyklių 7.11 punkte yra numatyta, kad asmenys turi teisę gauti tinkamÄ maistÄ . Konkrečias policijos įstaigų areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Taisyklių IX skyriuje įteisintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areÅ¡tinėje laikomų asmenų maitinimo tvarkÄ (59 punktas). Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų mitybos normos yra patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse" maitinimo tvarka.

Taisyklių 61 punktas nustato, jog asmenys maistÄ turi gauti pagal fiziologines mitybos normas ir iÅ¡ anksto sudarytÄ valgiaraÅ¡tį. Taisyklių 62 punkte numatyta, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, maitinami 3 kartus per dienÄ . Jei su asmeniu ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami teritorinėje policijos įstaigoje, kurioje nėra policijos areÅ¡tinės, Å¡i įstaiga atsakinga už Å¡io asmens pamaitinimÄ . Asmuo tokioje teritorinėje policijos įstaigoje nustatytu laiku privalo bÅ«ti pamaitintas arba turi bÅ«ti organizuotas jo grÄ Å¾inimas į policijos areÅ¡tinę, iÅ¡ kurios jis buvo atvežtas, asmenų maitinimo joje metu (68 punktas).Policijos sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo tvarka nustatyta Instrukcijoje.

Instrukcijos 42.1 punkto nuostatos numato, asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Budėtojas ar kitas įgaliotas asmuo turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir higienos reikalavimus. Geriamasis vanduo turi bÅ«ti prieinamas kiekvienam ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomam asmeniui. Instrukcijos 42.2 punkte yra numatyta, kad asmenys maistÄ gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

ValgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ teikianti įmonė. Maistas pateikiamas vienkartiniuose maitinimui skirtuose induose. Instrukcijos 42.3 įtvirtinta nuostata, kad asmenys, laikomi sulaikymo patalpoje, maitinami 3 kartus per dienÄ (maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų). Byloje esantys duomenys patvirtina, t.y. 2012 m. gruodžio 7 d. ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis Nr. 64-98-IL-1878, sudaryta tarp Marijampolės apskr. VPK ir UAB „Geliuksus" (toliau - Sutartis), kad maistas ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims pristatomas 3 kartus per dienÄ pagal Sutartyje numatytÄ laikÄ (2.2 punktas).

Sutarties 3.4 punktas numato, kad maistas užsakomas pagal faktiÅ¡kÄ tuo metu esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose sulaikytų asmenų skaičių nurodytu telefonu kasdien ne vėliau iki 8 val. 10 min. Užsakymas gali bÅ«ti pakeistas pasikeitus ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų skaičiui, apie tai informuojant maisto tiekėjÄ likus ne mažiau kaip 2 val. iki maitinimo pradžios.IÅ¡ nagrinėjamoje byloje pateikto UAB „Geliuksus" ginčo laikotarpio meniu, matyti, kad jis atitinka Sutarties 2.2 sÄ lygÄ , Taisyklių 62 punktÄ bei Instrukcijos 42.3 nuostatÄ , kad maistas tiekiamas 3 kartus per dienÄ (b.l. 24-26).

Kaip minėta, pagal Taisyklių 61 punktÄ ir analogiÅ¡kÄ Sutarties 2.1 punktÄ asmenys maistÄ turi gauti pagal fiziologines mitybos normas ir iÅ¡ anksto sudarytÄ valgiaraÅ¡tį. Å iame sutarties punkte taip pat nurodyta, jog skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai asmenims, laikomiems policijos komisariato areÅ¡tinėje, patvirtinti Lietuvos policijos komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse, patvirtinimo".

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pristatytas 2014 m. gegužės 7 d. 17 val. 30 min. ir laikomas iki 2014 m. gegužės 8 d. 15 val. 00 min. bei 2014 m. gegužės 12 d. buvo pristatytas nuo 12 val. 10 min. ir laikomas iki 2014 m. gegužės 14 d. 11 val. 40 min. (b.l. 36-37). PareiÅ¡kėjo nuomone, laikant jį minėtame policijos komisariate, nebuvo pasirÅ«pinta jo tinkamu maitinimu. SkundÄ dėl netinkamo maitinimo 2014 m. gegužės 19 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Marijampolės apskr.

VPK skundÄ , kur buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu, t.y. 2014 m. birželio 18 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 64-IS-71, nustatyta, kad 2014 m. gegužės 13 d., Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK patrulių bÅ«rio vadas V. T., atlikdamas budėtojo pareigas, privalėjo laikytis Instrukcijos, užtikrinti ir organizuoti maisto pristatymÄ ilgalaikio sulaikymo kamerose laikomiems asmenims, tačiau neveikė taip kaip tai reikalauja jo tarnybinę veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, t.y. nesuteikė tinkamo maitinimo buvusiems suimtiesiems ir tuo pažeidė Instrukcijos 42.1 punkto nuostatas (asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis) (b.l. 20-22).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundus dėl netinkamo jo maitinimo Marijampolės apsk.

VPK Jurbarko r. PK nagrinėjo ir Tauragės visuomenės sveikatos centras bei Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (b.l. 9-10, 39-40).2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktu Nr. AK-82 konstatavo, kad Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo tvarka neatitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 8 ir 9 punktų reikalavimų, taisyklių 61 ir 68 punktų reikalavimų ir 2012 m. gruodžio 7 d. sudarytos ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo pardavimo sutarties Nr. 64-98-IL-1878 tarp Marijampolės apskr.

VPK ir UAB „Geliuksus" sÄ lygų (b.l. 39-41). Pažymėtina, kad pateiktas į bylÄ Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK 2014 m. birželio 20 d. raÅ¡tas Nr. 64-98-S-3485 „Dėl patikrinimo metu nustatytų trÅ«kumų Å¡alinimo“ adresuotas Tauragės visuomenės sveikatos centrui įrodo, kad Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. AK-82 nustatyti trÅ«kumai dėl netinkamo maitinimo yra paÅ¡alinti (b.l. 42).2014 m. birželio 16 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos raÅ¡tu Nr. 11D-231 į pareiÅ¡kėjo 2014 m. gegužės 19 d. skundÄ nurodė, kad iÅ¡analizavus 2014 m. gegužės 7, 8,12, 13, 14 dienų valgiaraščius asmenims, laikomiems Marijampolės apsk.

VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose, neduodama arbata, mažai duodama duonos, t.y. nustatyta, kad maitinimas neatitinka Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių (b.l. 9-10).Kaip matyti, ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ maitinimÄ , tai pripažįsta ir atsakovas atsiliepime, pažymėdamas, jog UAB „Geliuksus“ meniu nebuvo nurodyti patiekalų kiekiai kolorijos, valgiaraÅ¡tis nebuvo suderintas su Marijampolės apsk. VPK. Taip pat pripažino, kad 2014 m. gegužės 13 d. nustatytu laiku pareiÅ¡kėjas negavo jam priklausiusios vakarienės. Atsižvelgiant į Å¡ias faktines aplinkybes, konstatuotinas Marijampolės apsk.

VPK Jurbarko r. PK veiksmų neteisėtumas. Atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti maitinamam maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas. Tai leidžia teigti, kad valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271). Pažymėtina, kad suimtiems/kalinamiems garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A143-1966/2008;

Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Remdamasis tuo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo laikymas Marijampolės apsk. VPK Jurbarko r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose ir maitinant maistu, neatitinkančiu fiziologines mitybos normas sukėlė jam esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK bÅ«tų kreipiÄ sis su skundais ar praÅ¡ymais į pareigÅ«nus dėl sveikatos bÅ«klės, medicininės pagalbos ar laikymo sÄ lygų, taip pat nėra duomenų, kad netinkamas maitinimas policijos komisariate bÅ«tų turėję poveikį fizinei ar psichinei pareiÅ¡kėjo sveikatai. Be to, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad giminės neturėjo teisės perduoti jam maisto, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į bylÄ pateiktame 2015 m. balandžio 10 d.

Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko K. K. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 64-IL-9529 nurodyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų artimiesiems yra suteikiama galimybė perduoti maistÄ (b.l. 32). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamo maitinimo jam bÅ«nant Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK buvo sužalota sveikata, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. AiÅ¡kindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ , teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo.

Å iuo atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo pobÅ«dis yra susijęs su jo esminių laisvių, įtvirtintų Konvencijos 3 straipsnyje pažeidimu – draudimu elgtis nežmoniÅ¡kai ar žeminant asmens orumÄ . Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę ( 68 val. 20 min. (nepilnos trys paros)), bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas PK (pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam visus teisės aktais keliamus reikalavimus atitinkančiose ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo pažeista) Marijampolės apskr.

VPK Jurbarko r., bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ buvimo Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK laikotarpį nei karto dėl sveikatos bÅ«klės, medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Marijampolės apskr. VPK Jurbarko r. PK, neesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atvirkščiai, 2014 m. birželio 18 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 64-IS-71 patvirtina, kad pareigÅ«nas, sužinojęs apie susidariusiÄ situacijÄ , ėmėsi priemonių, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų suteiktas maitinimas.

Be to, 2014 m. birželio 19 d. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu Nr. AK-82 nustatyti ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomų asmenų maitinimo pažeidimai, nedelsiant, t.y. jau sekančiÄ dienÄ buvo paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad nuo 2014 m. gegužės 7 d. 17 val. 30 min. iki 2014 m. gegužės 8 d. 15 val. 00 min. bei nuo 2014 m. gegužės 12 d. 12 val. 10 min. iki 2014 m. gegužės 14 d. 11 val. 40 min. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ fiziologinę mitybos normÄ , o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2014 m. gegužės 7, 8 dienomis, 2014 m. gegužės 12-14 dienomis buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ tinkamÄ maitinimÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate.PareiÅ¡kėjo R. P. reikalavimÄ dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Gintaras Čekanauskas