d8edd3ef-5380-41ec-82bd-95cf9e19383f · Kauno apylinkės teismas

                                           Baudžiamoji byla Nr. N1-712-737/2018                                                                             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00086-2017-0                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                       1.1.7.2.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7;

                                                      1.1.11.12; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.2.                                                                                KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d.Jonava                   Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam G.

N., jo gynėjui advokatui Gintautui Matulevičiui ir įstatyminei atstovei V. T., kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui ir įstatyminiams atstovams V. V. ir D. V., nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui ir įstatyminiams atstovams K. I. ir A. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) Senamiesčio gimnazijoje, gyvena (duomenys neskelbtini) r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r., anksčiau neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje, padarymu.T.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) Senamiesčio gimnazijoje, gyvena ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)r., anksčiau neteistaskaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė: G. N. ir T. V., veikdami bendrininkų grupėje, o taip pat kartu su asmenimis, kurie neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2017 m. sausio 27 d., apie 20.00 val., vieÅ¡oje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje, take prie Joninių slėnio esančios vėliavos, be jokios dingsties, įžūliu elgesiu, rodydami aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstruodami elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , aplinkinių akivaizdoje, asmenims, nesančiais nusikaltimo subjektais, ranka sudavus ne mažiau kaip po du smÅ«gius nukentėjusiajam A.

V. į įvairias kÅ«no vietas, o G. N. ranka sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, T. V. tyčia koja spyrė nukentėjusiajam A. V. į į pilvÄ , o jam nugriuvus ant žemės spyrė dar kartÄ Ä¯ nugarÄ , tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. V. poodines kraujosruvas juosmens srityje, deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimÄ kairio kelio srityje, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdinimÄ nugaroje, kaklo sumuÅ¡imÄ , tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apklaustas teisiamajame posėdyje G. N. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad A. V. smÅ«gių nesudavė. PaaiÅ¡kino, kad su draugais iÅ¡ sporto centro ėjo į (duomenys neskelbtini). Nematė, kaip vaikinai iÅ¡ jų grupės užpuolė kitÄ grupelę. Jis stovėjo atokiau su M. Po to iÅ¡girdo, kaip kažkas pasakė bėgti ir bėgo. Girdėjo T. kalbant, kad jis spyrė A. V. į kojÄ ir suprato, kad vyko kažkoks konfliktas. Nematė jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ A.

V.. Vėliau, laikui bėgant iÅ¡siaiÅ¡kino, kas įvyko. Apklaustas teisiamajame posėdyje T. V. savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ Ä—jo iÅ¡ sporto centro link (duomenys neskelbtini) kartu su E. J., A. G., G. N., J. D.. Prie vėliavos pamatė grupelę jaunuolių. Kažkas suÅ¡uko ir visi pradėjo bėgti link vėliavos. Prasidėjo muÅ¡tynės. KonfliktÄ pradėjo E. J. su G. S. ir kai baigė konfliktuoti, priėjo prie A. V. ir pradėjo trankyti jam į galvÄ .

Jis, T. V., įspyrė A. V. į Å¡onÄ , jis nukrito ir tada E. pradėjo spardyti, o po to T. V. dar kartÄ spyrė A. V. į nugarÄ . E. J. ir A. G. daugiausiai smÅ«gius sudavė į galvÄ . Negali nurodyti priežasties, dėl ko mušė nukentėjusįjį. G. nebuvo Å¡alia net per 5 metrus priėjusio, jis tiksliai tai matė. G. stovėjo vienas. A. V. pažinojo tik iÅ¡ matymo.Be kaltinamojo T. V. parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visetu:Nukentėjusysis A.

V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo, su jais nebendrauja. Kaltinime nurodytÄ dienÄ , su G. S., D. J., R. V. ir A. G. einant (duomenys neskelbtini) gatve, jį pradėjo Å¡aukti nuo kalno besileidžiantys vaikinai. Priėjo 5-6 vaikinai. IÅ¡ jų žino tik G. N., T. V., J. D.. Kitų neatpažino. PrieÅ¡ smurtÄ nebuvo jokių žodžių, ar pasiaiÅ¡kinimų. Jam paklausus: „ko norit?“, vienas vaikinas, kurio nepažįsta, jį pastÅ«mė ir tada G.

N. deÅ¡ine ranka trenkė stipriai į galvÄ , nukrito kepurė, jautė fizinį skausmÄ . Tuomet visi užsipuolė. Kažkuris jaunuolis trenkė iÅ¡ kelio ir jis nukrito. Bandė atsikelti, bet tada visi užsipuolė. D. J. bandė apginti, bet pusė grupelės jį irgi užpuolė. T. V. labai stipriai spyrė į nugarÄ . Viso buvo suduoti 5-6 smÅ«giai. D. P. pakėlė jį ir visiems pasakė: „eikit, jau viskas, atstokit“. Jį užpuolę vaikinai nuėjo į (duomenys neskelbtini) kalnÄ laiptais.

Nuo G. smūgio buvo guzas galvoje. Liudytojas D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiojo A. V. artimas draugas. T. V. buvo klasiokas, o G. N. žino iš matymo. D. J. patvirtino, kad įvykio metu jis girdėjo, kaip iš ateinančios vaikinų grupelės kažkas sušuko: „V., palauk“. Iš prieinančių vaikinų atpažino J. D. ir G. N.. Matė, kad kažkas iš priėjusių vaikinų apstumdė A. V., po to trenkė jam. Matė, kad jis pargriuvo. Vėliau pamatė, kad D.

P. jam padėjo atsistoti ir jie lyg kažkÄ pakalbėjo. Nematė, kas sudavė jam smÅ«gį, nes jį patį už peties patraukė ir jis nukrito prie maÅ¡inos ratų, užsidengė rankom veidÄ , jį spardė. Nematė, kas spardė, bet juto, kad daugiau nei vienas. TÄ patį vakarÄ A. V. sakė, kad jį mušė G. Dėl ko buvo vartotas smurtas A. V. ir jo atžvilgiu, nežino. Kai jis pamatė G. N., pastarasis buvo prie vėliavos su visa grupe.Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra A.

V. draugas, kaltinamuosius žino, bet su jais nebendrauja. Liudytojas patvirtino, kad prasilenkiant su vaikinų grupele, jis iÅ¡girdo, kaip kažkas pasakė: „Ė, S.“. Jis pagalvojo, kad jį sumuÅ¡. IÅ¡girdo, kaip kažkas vyksta už nugaros, nes ėjo priekyje. Atsisukęs per petį matė, kaip vyksta konfliktas ir prie A. V. lenda G. G. agresyviai prie jo artėjo, tai matyti buvo iÅ¡ jo kÅ«no kalbos. D. lyg bandė padėti A. V., bandė užkiÅ¡t rankÄ , ir tada G. sudavė ranka A. V..

Ä® kuriÄ vietÄ sudavė nematė, tačiau kad smÅ«gį sudavė G. matė. Matė, kad D. irgi buvo parkritęs, jam irgi buvo suduoti smÅ«giai. Viso įvykio nuosekliai nematė, nes buvo nusisukęs ir dar vykstant konfliktui pabėgo. Kas dar sudavė A. V., nurodyti negali. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. yra jo draugas, T. V. buvęs klasiokas, o G. N. – žinomas iÅ¡ matymo. Ä®vykio metu matė, kad nuo sporto arenos ateina didelė grupė, (10-20) žmonių. Jie priartėję, pasakė:

„Ė, S.“, po to „Ė, V.“. Jis buvo priekyje, atsisukęs, matė, kad priartėję jaunuoliai bando lįst prie A. V.. Įvyko muštynės, mušė A. V., ir D. Matė, kaip jaunuoliai mušė A. V.. Kas mušė konkrečiai negali nurodyti, nes vaikinus matė iš nugarų. A. V. pasakojo, kad jį mušė G. Jis pats nematė, kad G. muštų A. V., bet matė, kad G. buvo toj minioj ir judėjo taip lyg muštų A. V.. Po to matė, kad A. V. gulėjo ant žemės, kad jam buvo nukritusi kepurė, buvo išsipurvinęs. Matė kaip D.

P. pakėlė A. V., kepurę pasiėmė. Matė, kaip vaikinai mušė D. J..Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį A. V. mažai pažįsta, o kaltinamieji yra jo draugai. Patvirtino, kad po bokso varžybų, einant link (duomenys neskelbtini) laiptų įvyko muÅ¡tynės. Matė, kad A. gulėjo ant žemės, suprato, kad buvo sumuÅ¡tas. Nematė kas kÄ mušė, nes stovėjo toliau. G. taip pat stovėjo toliau, jis A. V. nesudavė. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip T.

V. pastūmė nukentėjusįjį A. V..Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. pažįsta. Kaltinamieji yra draugai. Patvirtino, kad konflikto metu buvo kaltinamųjų pusėj. Matė, kaip E. su kitu jaunuoliu pribėgo prie A. V. ir pradėjo rankomis jį trankyti. T. V. spyrė A. V., kad po jo smūgio buvo nukritęs ant žemės ant žemės. D. P. pradėjo bėgti ir sakė, kad daugiau niekas nelįstų, pakėlė jį nuo žemės. G. N. stovėjo šone prie mašinų aikštelės ir nieko nedarė.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. nepažįsta, patvirtino, kad sudavė A. V. apie Å¡eÅ¡is smÅ«gius. Nuo jo smÅ«gių nukrito A. V. kepurė. T. V. spyrė kartÄ iÅ¡ kojos, tuo tarpu G. stovėjo su J. prie maÅ¡inos. Priežasties muÅ¡ti nebuvo. Liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu kaltinamojo nepažinojo, pažinojo tik G. N., E. J., A. G.. Einant nuo sporto arenos keliu pakėlęs galvÄ pamatė, kaip vieni vaikinai gaudo, kiti kitus. Tuo metu jis į kažkokiÄ krÅ«vÄ atbėgęs, pamatė nukentėjusįjį A. gulintį ant žemės. Jis jį pakėlė ir pasakė, kad daugiau niekas nelįstų prie jo.

Nematė, kad kažkas suduotų smÅ«gius A. V.. Kai mušė A. V., G. stovėjo su M. S. ir T. K.. Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ėjo nuo arenos tako link vėliavos, iÅ¡ pradžių ėjo didelė gauja žmonių, apie 10-15, ir iÅ¡ Å¡ono nuo darželio „(duomenys neskelbtini)“ ateidinėjo gal 5-6 žmonės. KažkÄ suriko didelė grupė ir prasidėjo muÅ¡tynės. Pamena, kad A. laikė D. už apykaklės, matė, kad kokie 5 žmonės mušė, spardė kojom prie maÅ¡inos gulintį kitÄ Å¾mogų.

Kažkas suÅ¡uko, kad kvies policijÄ , tada greitai visi apsiramino ir iÅ¡silakstė. Ä®vykio metu matė G., jis stovėjo prie maÅ¡inų aikÅ¡telės su keliais draugais. Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po bokso varžybų ėjo prie arenos su D. P. ir su M. S.. Buvo daug žmonių priekyje jų. Jie rėkavo. Jis ėjo grupelės gale. Kai priėjo prie vėliavos, matė grupelę žmonių, tačiau niekas nesimušė. Kad buvo muÅ¡tynės, sprendžia iÅ¡ to, kad daug žmonių ir apie tai jam po to papasakojo draugai. Liudytoja V.

M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidama pro Å¡alį matė stovinčiÄ Å¾monių grupelę. Kažkas ten vyko, bet kas bÅ«tent, nežino. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V. yra jo draugas. PrieÅ¡ įvykį ėjo kartu su nukentėjusiųjų grupele, bet kai iÅ¡girdo, kad kitų vaikinų grupelė Å¡Å«kauja, suprato, kad kažkas gali įvykti ir pabėgo. Kai užlipo laiptais, susiskambino ir susitiko su A. ir kitais. A. sakė, kad susimušė. D. lyg irgi sakė, kad jį sumušė.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarÄ grįžo sÅ«nus apie 21 val. ir nuėjo į savo kambarį. Paskaičius sÅ«naus žinutes, suprato, kad įvyko muÅ¡tynės. SÅ«nus buvo visas drebantis, labai suirzęs ir nieko nepasakojo, sakė, kad nieko nebuvo. Vėliau pasakė, kad mušė nepažįstami, minėjo, kad G. stovėjo Å¡alia truputėlį už nugaros ir trenkė į galvÄ , dėl ko nukrito kepurė. Sakė, kad T. spyrė iÅ¡ kojos.

Priežasties, dėl ko mušė, neįvardijo, bet jis galvojo, kad dėl ankstesnių nesutarimų su G. TÄ patį vakarÄ matė ant sÅ«naus kÅ«no sumuÅ¡imų žymes. Priekyje krÅ«tinės srityje buvo raudonos dėmės, ant kojos, ant nugaros, ant kaklo įdrėskimas. Minėjo, kad D. P. jam padėjo atsistoti ir sakė, kad jis geriau niekam nepasakotų, nes po to bus problemų. Sakė, kad ir D. J. sumušė, bet jis nenorėjo niekam to pasakoti. TÄ vakarÄ apžiÅ«rėjus sÅ«naus rÅ«bus matė, kad jo striukė buvo purvina, kelnės, batai Å¡iek tiek neÅ¡varÅ«s. SÅ«nus neįgalus, serga hormonų sutrikimu, todėl stresas, bei infekcinės ligos jam kenkia, dėl ko tenka padidinti geriamų vaistų dozę.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad einant po bokso varžybų, kažkas iÅ¡ draugų suÅ¡uko: „V“. E. J. pradėjo bėgti ir sudavė A. V. smÅ«gius. T. V. A. V. spyrė iÅ¡ kojos. Jis pats A. V. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į petį. G. stovėjo atokiau. Jis nematė, ar G. A. V. smÅ«gius. Priežasties jo muÅ¡ti nebuvo. 2017-02-08 apžiÅ«ros protokolu, kad apžiÅ«rėjus vietÄ (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvės gale, link (duomenys neskelbtini) slėnio.

PrieÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę yra Å¡aligatvis, prie jo takelis vedantis link betoninio pagrindo. Betoninio pagrindo viduryje yra stovas su Lietuvos Respublikos vėliava. ApžiÅ«rint įvykio vietÄ daiktinių įrodymų ir pėdsakų tinkančių identifikacijai nerasta. (1 tomas, b. l 34-35).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G262/2017(02) nustatyta, kad A. V. konstatuota poodinės kraujosruvos juosmens srityje, deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai nugaroje, kaklo sumuÅ¡imas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y 2017-01-27. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 tomas, b. l 48).Specialistė Z. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis atvyko su mama, buvo apžiÅ«rėtas. Konstatuota poodinės kraujosruvos juosmens srityje, deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje, kairės alkÅ«nės sumuÅ¡imas, odos nubrozdinimai nugaroje, kaklo sumuÅ¡imas.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu, buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y 2017-01-27. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kad galvoje bÅ«tų buvęs gumbas, neužfiksavo, vadinasi tokio sužalojimo nebuvo. 2017-11-02 akistatos tarp G. N. ir G. S. protokolu nustatyta, kad liudytojas G. S. akistatos metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis aiÅ¡kiai matė kaip G. N. sudavė smÅ«gį A. V.. Tuo tarpu G.

N. šio smūgio nepripažino. (2 t.b.l.24).2017-04-18 akistatos tarp G. N. ir A. V. protokolu nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad įvykio metu G. N. jam sudavė delnu į galvos sritį, ko pasekoje jam nukrito kepurė. G. N. neigė sudavęs smūgį. Tiek G. N., tiek A. V. akistatos metu patvirtino, kad prieš kelerius metus G. N. konflikto pasekoje buvo sudavęs smūgį A. V.. A. V. nurodė, kad dėl to turi nuoskaudų ir tarp jų santykiai šiuo metu yra įtemti. (2 t.b.l.19-21).2017-06-01 akistatos tarp T.

V. ir A. V. protokolu nustatyta, kad A. V. patvirtino, kad įvykio metu T. V. spyrė jam. To neneigė ir T. V.. Duodamas parodymus apie G. N. veiksmus, T. V. nurodė, kad, kad G. N. ėjo grupės gale, jis nemušė A. V., o mušė D. (2t.b.l.56-57). Ä®rodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimÄ bÅ«tina nustatyti kilusius padarinius (kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka) ir priežastinį ryšį tarp kaltininkų veiksmų ir kilusių padarinių. Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieÅ¡taringi dviejų skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iÅ¡ jų yra nuoseklÅ«s, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

G. N. bei T. V. kaltinami bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais, kartu su asmenimis negalinčiais bÅ«ti nusikaltimo subjektais, įvykdę vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Teisiamojo posėdžio metu nėra ginčijamos nustatytos aplinkybės, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, grupė jaunuolių užpuolė A. V., suduodami jam smÅ«gius kojomis ir rankomis, tokiu bÅ«du padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sutrikdydami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Liudytojų, E. J., A. G. ir kaltinamojo T.

V. parodymais, nustatyta, kad jie sudavė A. V. kaltinime nurodytus smÅ«gius. Konkrečiu atveju ginčijamas tik kaltinamojo G. N. dalyvavimas nusikaltime, suduodant vienÄ smÅ«gį A. V. į galvos sritį. Kaltinamasis G. N. pats neigia atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, T. V. bei smÅ«gius A. V. sudavę E. J. ir A. G. (neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė) taip pat neigia, kad veikė kartu su G. N.. Kad kaltinamasis G. N. sudavė inkriminuojamÄ Â smÅ«gį nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, patvirtina pats A.

V., šiuos jo parodymus taip pat patvirtina tiesiogiai smūgį matęs G. S.. Liudytojas R. V. nors nurodė, kad G. N. pripuolusį prie A. V. matė tik iš nugaros, tačiau iš jo kūno judesių sprendžia, kad jis sudavė A. V.. Kad G. N. smurtavo prieš nukentėjusįjį pats A. V. iš kart po įvykio sakė savo draugui D. J. bei motinai. Tiek G. S., tiek A. V. parodymus dėl G. N. suduoto smūgio patvirtino ir ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos metu. Teismas neturi pagrindo netikėti G. S., R.

V. bei D. J. parodymais, nes nenustatyta jokių duomenų, dėl ko Å¡ie asmenys galėtų apkalbėti G. N., todėl nurodytų asmenų parodymai laikytini patikimais duomenimis. Nors G. N. kaltė yra ginčijama, ir kaip vienas iÅ¡ pagrindų apkalbėti kaltinamÄ jį nurodomi ankstesni jo ir nukentėjusiojo nesutarimai, teismas Å¡iuos gynybos argumentus atmeta dėl žemiau nurodytų priežasčių: visų pirma, neginčijamai nustatyta, kad vaikinų grupė, kurioje ėjo abu kaltinamieji, pirmi puolė ant grupės vaikinų, kurioje ėjo nukentėjusysis, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tiek vienoje, tiek ir kitoje grupėje buvę asmenys; antra, tai kad bÅ«tent G.

N. sudavė smÅ«gį nurodo ne tik nukentėjusysis A. V., bet ir tiesiogiai smÅ«gį matęs liudytojas G. S.; trečia pats savaime faktas, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo G. N. buvo įtempti santykiai, kad nukentėjusysis pyko ant kaltinamojo dėl ankščiau patirtų skriaudų, neįrodo, kad kaltinamasis fizinio smurto nepanaudojo šį kartÄ . PrieÅ¡ingai, Å¡i aplinkybė kaip tik įrodo, tai kad G. N. sistemingai priekabiavo prie nukentėjusiojo, tad tikslas pažeminti nukentėjusįjį G.

N. paskatino smurtauti ir kaltinime inkriminuotu atveju. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo G. N. jam suduoto smūgio patvirtina aukščiau nurodyti liudytojai, teismas laiko patikimais ir remiasi jais grįsdamas savo išvadas.Liudytojai J. D., A. T., E. J., D. P. nurodė, kad G. N. smūgio nesudavė, kad jis viso konflikto metu stovėjo nuošaliau, prie automobilių stovėjimo aikštelės. A. G. nurodė, kad G. stovėjo atokiau.

Jis nematė, ar G. sudavė A. V. smÅ«gius. Teismas kritiÅ¡kai vertina nurodytų liudytojų parodymus dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, teismas atsižvelgia į tai, kad nurodyti asmenys su kaltinamuoju yra draugiÅ¡kuose santykiuose, todėl yra suinteresuoti duoti kaltinamÄ jį teisinančius parodymus. Antra, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojai nedetalizavo G. N. buvimo vietos įvykio metu, tačiau duodami parodymus teisme nurodyti liudytojai stengėsi kuo detaliau nupasakoti, kad G.

N. stovėjo Å¡alia automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, tokiu bÅ«du negalėdamas suduoti nukentėjusiajam smÅ«gio. Nurodyti liudytojai negali detalizuoti kÄ Ä¯vykio metu darė ir kurioj vietoj stovėjo kiekvienas iÅ¡ su jais buvusių vaikinų, tačiau visi labai gerai įsidėmėjo bÅ«tent G. N. stovėjimo vietÄ . Å ios aplinkybės duoda teismui pagrindÄ manyti, kad liudytojai iki apklausos teisiamajame posėdyje tarpusavyje susižinojo su suderino savo parodymus. Trečia, nurodytų liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja teisiamojo posėdžio metu nustatytoms kitoms bylos aplinkybėms, konkrečiu atveju aukščiau aptartiems G.

S., A. V., R. V. bei D. J. parodymams. Pats kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo stadijoje, tarp jo ir nukentėjusiojo atliktos akistatos metu nurodė, kad G. N. įvykio metu mušė D. Taigi, Å¡ie parodymai taip pat paneigia tÄ aplinkybę, kad G. N. stovėjo nuoÅ¡alėje ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste teismas J. D., A. T., E. J., D. P. parodymais tiki tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms, tai yra konkrečiu atveju nelaiko įrodančiais, kad G.

N. nukentėjusiajam nesudavė smūgio į galvos sritį.Kaltinamojo G. N. gynėjas advokatas Gintautas Matulevičius prašė nevertinti kaip įrodymų liudytojų teisiamojo posėdžio metu braižytų schemų. Teismas atkreipia gynėjo dėmesį, į tai kad įstatymas nedraudžia liudytojams savo parodymų papildyti patiems užrašant tam tikras aplinkybes, ar nubraižant schemas ar planus. Konkrečiu atveju liudytojai sutiko schematiškai papildyti savo parodymus, todėl teismas nurodytas schemas prijungė prie bylos.

Tačiau atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad teismas nurodytų schemų nevertina kaip savarankiÅ¡kų įrodymų, o laiko jas neatsiejama liudytojų parodymų dalimi ir vertina bendrame kontekste su parodymais.Teisiamojo posėdžio metu taip pat ginčas kilo dėl nukentėjusiojo galvoje užčiuopto guzo. A. V. nurodė, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis pakauÅ¡yje užčiuopė skausmingÄ guzÄ . Mano, kad jis atsirado bÅ«tent nuo G. N. suduoto smÅ«gio. Teismas nesieja nurodyto guzo su inkriminuojama veika visų pirma dėl to, kad nurodytas sužalojimas nebuvo užfiksuotas specialisto apžiÅ«ros metu.

Antra, Å¡is sužalojimas, kaip suduoto smÅ«gio pasekmė kaltinamiesiems nėra inkriminuojamas. Kaltinamieji teisiami dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo, taigi, konkrečiu atveju vien smÅ«gių sudavimas sukelia BK 284 str. įvardintas pasekmes – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nebÅ«tina, kad dėl kiekvieno smÅ«gio bÅ«tų sutrikdyta sveikata. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausiama specialistė patvirtino, kad suduodant delnu į plaukuotÄ jÄ galvos dalį, guzo dažniausiai nelieka, nebent bÅ«tų suduota delno pamatine dalimi.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis.

Konkrečiu atveju G. N. ir T. V. susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ bendrai iÅ¡reiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį, ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais; abu kaltinamieji suprato smurto pavojingumÄ ir suvokė jų padarinius. Kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir juos tenkino bet kokio pobÅ«džio atsiradę padariniai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, jų dviejų veiksmai, atsižvelgus į kilusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str., numatantį atsakomybę už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Nustatyta, kad abu kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, taigi jie veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje bÅ«dami abu Å¡io nusikaltimo vykdytojais. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Konkrečiu atveju veika buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini) gatvėje, take prie (duomenys neskelbtini) slėnio esančios vėliavos, taigi, viešoje vietoje. Dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto fakto, įvykį matę asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, buvo sutrukdytas jų laisvalaikis, bei įprastinis gyvenimo ritmas.

Kaltinamieji be jokios dingsties užpuolė nukentėjusįjį ir prieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ , taigi įžūliu elgesiu, rodė aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , demonstravo elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , aplinkinių akivaizdoje. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. T. V. ir G. N. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.Aukščiau iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika įrodyta visiÅ¡kai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. N. ir T. V., veikdami bendrininkų grupėje, o taip pat kartu su asmenimis, kurie neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vieÅ¡oje vietoje asmenims, nesančiais nusikaltimo subjektais, ranka sudavus ne mažiau kaip po du smÅ«gius nukentėjusiajam A. V. į įvairias kÅ«no vietas, o G. N. ranka sudavus smÅ«gį nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį, T. V. tyčia koja spyrė nukentėjusiajam A. V. į į pilvÄ , o jam nugriuvus ant žemės spyrė dar kartÄ Ä¯ nugarÄ , tuo bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamųjų veika kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje.Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi bei iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė veikÄ Ä¯vykdęs veikdamas bendrininkų grupėje su G. N., tačiau konkrečiu atveju jis visiÅ¡kai pripažino savo įvykdytus veiksmus, nurodė, kad dėl veikos gailisi, todėl nurodytu atveju bendrininkavimo fakto neigimo teismas nelaiko kliÅ«timi, pripažinti prisipažinimÄ kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Teisme gautas T. V. tėvo V. V. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant kaltinamojo tėvÄ .

Teismas, vertindamas šį praÅ¡ymÄ , kurį palaikė ir kaltinamojo gynėjas, pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės norma netaikytina, kadangi T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) nusikaltimo padarymo metu (2017 m. sausio 27 d.) buvo nepilnametis (16 m.), todėl spręstinas klausimas dėl nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų jo atžvilgiu taikymo. BK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiÅ¡kinimas, atsižvelgus į bendrÄ baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemÄ , leidžia teigti, kad kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015, 2K-24-976/2016).              Kad bÅ«tų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi bÅ«ti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sÄ lygos. Nustatyta, kad T. V. padarė tyčinę nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Veika yra baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. T. V. veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . T. V. atsakomybę sunkina viena aplinkybė – kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pasak nepilnamečio įstatyminio atstovo V. V., kaltinamasis T. V. užaugęs pilnoje Å¡eimoje, pilnai aprÅ«pintas, lėtinėmis ligomis neserga, branda atitinka amžių.

Psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neregistruotas. Kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini) senamiesčio gimnazijoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų padaręs kitų nusikalstamų veikų, o nagrinėjamu atveju jo veika sužalojant nukentėjusįjį pasireiÅ¡kė dviem kojos spyriais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamas nusikaltimas buvo pavienis atsitiktinis atvejis ir yra pagrindo manyti, kad T. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu mokosi savo elgesį vertina neigiamai ir dėl to gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra sÄ lygos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.BK 93 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ , atleidžiant nepilnametį kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, skirti jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, M. J. amžių bei socialinę padėtį, į tai, kad jis turi pareigÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T. V. skirtina auklėjamoji priemonė – elgesio apribojimas (BK 82 str. 1 d. 5 p.), susijęs su įpareigojimu tęsti mokslÄ arba dirbti maksimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 87 str. 1 d. ir 2 d. 2 p.). Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai Kaltinamasis G. N. padarė vienÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma.

Kaltinamojo veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė: nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė bendrininkų grupėje, bÅ«damas bendravykdytoju. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 6), mokosi. Kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas padarė bÅ«damas nepilnamečiu (16 m.). Motinos V. T. charakterizuojamas kaip vidutiniÅ¡kai besimokantis, sveikas, darbÅ¡tus vaikas. Nepilnametis Å¡iuo metu auga pilnoje Å¡eimoje.

Duomenų apie tai, kad bÅ«tų registruotas psichiatro ir narkologo įskaitose nėra. Kaltinamojo branda atitinka amžių. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Taigi, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, G. N. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kas mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbant po 15 valandų visuomenės labui.

Civilinis ieÅ¡kinys  Byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiojo A. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamųjų T. V. ir G. N. lygiomis dalimis nukentėjusiojo A. V. naudai 1000 eur neturtinės žalos atlyginimo, o kaltinamiesiems neturint uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalÄ lygiomis dalimis iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jų tėvų: V. V. ir D. V. bei V. T. ir V. N.. 1000 Eur neturtinę žalÄ A. V. praÅ¡o priteisti iÅ¡ abiejų kaltinamųjų dėl to, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus, jam teko vykti pas medikus, specialistus, jis patyrė fizinį skausmÄ ir didelį stresÄ , pažeminimÄ .

Nukentėjusysis yra neįgalus, todėl bet koks sveikatos sutrikdymas kenkia jo sveikatai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Neabejotina, jog tyčiniais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , į tai, kad veikos metu nukentėjusysis patyrė trumpalaikį fizinį skausmÄ . Dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis neabejotinai buvo pažemintas savo draugų ir paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir vėliau bendraamžių rate.

Nukentėjusysis A. V. nurodė, kad jo atžvilgiu buvo išsakomos replikos. Neabejotina, kad A. V. patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo išsigandęs. Neturtinė žala A. V. padaryta tyčiniais smurtiniais kaltinamųjų veiksmais. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, A. V. į medikus nesikreipė, nėra duomenų, kad būtų vartojęs medikamentus stresui gydyti, todėl darytina išvada, kad patirti išgyvenimai nebuvo itin stiprūs, ilgalaikiai ir reikalaujantys gydymo.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamųjų veiksmais turtinė žala A. V. nepadaryta.Kaltinamieji žalÄ padarė bÅ«dami nepilnamečiais. Å iuo metu abu kaltinamieji yra moksleiviai, iÅ¡laikomi tėvų. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pasekmes, kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas mano, jog praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas, atsižvelgiant į priteistas teismų sumas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

Teismo vertinimu, neturtinei žalai atlyginti priteistina 700 eurų suma atitiks sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus.Pagal LR CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalÄ asmenys atsako solidariai, tačiau jeigu skolininkų pareiga yra solidari. Esant solidariajai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o žalÄ priteisti lygiomis dalimis, todėl nevirÅ¡ydamas ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, teismas šį praÅ¡ymÄ tenkina.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo T. V. atstovas pateikė mokėjimo nurodymÄ , pagrindžiantį, kad atlyginta dalis praÅ¡omos priteisti žalos, tai yra 100 Eur, todėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡ T. V. suma mažintina. Už nepilnamečių veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , pastariesiems neturint lėšų ar turto į kurias galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsako jų tėvai, atsiranda dalinė Å¡ių asmenų atsakomybė, nes jie patys žalos nepadaro, tik netinkamu auklėjimu ir nepakankama priežiÅ«ra sukuria prielaidas žalai atsirasti.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. V. naudai neturtinės žalos atlyginimui priteistina: iÅ¡ T. V. 250 Eur bei iÅ¡ G. N. – 350 Eur, o jam neiÅ¡galint, iki jo pilnametystės subsidiariai iÅ¡ - iÅ¡ civilinių atsakovių V. T. ir V. N.. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Proceso iÅ¡laidos Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

IÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginti klausimas grindžiamas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, todėl teismas Å¡ių iÅ¡laidų gali nepriteisti ar jas sumažinti tik atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį. Dėl Å¡ių aplinkybių, sprendžiant iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti klausimÄ , atsižvelgiama į padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , sunkumÄ , kaltės pobÅ«dį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumÄ , sugaiÅ¡tÄ laikÄ ir pan.

Å ioje byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis turėjo 2581,33 eurų proceso iÅ¡laidų: už susipažinimÄ su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir skundo dėl Å¡io nutarimo rengimas – 342,83 Eur, už vykimÄ ir susipažinimÄ su ikiteisminio tyrimo medžiaga - 242 Eur, civilinio ieÅ¡kinio parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui bei atstovavimas 2018-03-07 teisiamajame posėdyje – 1028,50 Eur, pasirengimas ir atstovavimas kituose keturiuose teismo posėdžiuose – 968 Eur (3 t. b.l. 46-47).

Ä®vertinus veikos, dėl kurios A. V. nukentėjo sunkumÄ bei pavojingumÄ Â tai, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, teisminis nagrinėjimas užtruko tris mėnesius, buvo surengti penki teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas, darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios atstovo suteiktų paslaugų apimčiai, nėra aiÅ¡kiai per didelės, todėl turi bÅ«ti priteisiamos pilnai lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų, o nepilnamečiui G.

N. neiÅ¡galint – iÅ¡ jo tėvų (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-129-238/2014). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai (septyni), kuriuose yra laikmenos su A. V., D. M., T. K., R. V., G. S., V. M., A. G. apklausomis, paliktini saugoti byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kas mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbant po 15 valandų visuomenės labui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. N. kardomosios priemonės neskirti. T. V. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis LR BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., T. V. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti (bÅ«ti registruotam darbo biržoje).Kardomosios priemonės raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti T.

V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) 250 Eur, iš T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) neturtinės žalos atlyginimui; bei 350 Eur iš G. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) – o jam neišgalint, iki jo pilnametystės subsidiariai iš - iš civilinių atsakovių V. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir V. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.Priteisti iš A. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) po 1290, 67 Eur iš kiekvieno kaltinamojo, tai yra T. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir G. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), o G. N. neišgalint iki jo pilnametystės subsidiariai iš civilinių atsakovų: V. T. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir V. N. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) proceso išlaidų.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – septynis vokus, kuriuose yra laikmenos su A.

V., D. M., T. K., R. V., G. S., V. M., A. G. apklausomis, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja                                                     JÅ«ratė PetraÅ¡kienė