2025-07-09 Nr. AB-11476-3-61-3-01922-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-800-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01922-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekolaužas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Metalo laužas“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1. Patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. akto Nr. ŽVP-1-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių) Klaipėdos mieste ir nuomos sutarčių nutraukimo“ (toliau – ir Aktas) teisėtumą ir:

1.1. Leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

1.2. Leisti UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių;

1.3. Panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20-45/2016ž/20-2016-559, sudarytą tarp valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (dabar – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir UAB „Ekolaužas“;

1.4. Panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20100104/01 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp UAB „Ekolaužas“ ir UAB „Metalo laužas“ dėl UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti atsakovui UAB „Ekolaužas“ 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

3. Nustatyti, kad atsakovui UAB „Ekolaužas“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. aktu Nr. ŽVP-1-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių) Klaipėdos mieste ir nuomos sutarčių nutraukimo“ paimtą nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 66 952 Eur.

Atsakovas UAB „Ekolaužas“ teismo prašė netvirtinti Akto teisėtumo ir atmesti išvestinius reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo pareiškimu sutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metalo laužas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas netvirtino Akto teisėtumo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad yra galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 445 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiojo plano sprendinius procedūros pradžios“ (toliau – ir Nutarimas) (Nutarimas yra galiojantis).

Nutarimo aiškinamojo rašto 79 punkte nurodyta, kad, įgyvendinant specialiojo plano sprendinius, planuojamoje teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypas / žemės sklypai, statiniai) turi būti paimamas visuomenės poreikiams savininkams teisingai atlyginant Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Visuomenės poreikiams paimame žemės sklype / sklypo dalyje valstybinės žemės nuomos sutartys nutraukiamos. Nutarimo aiškinamojo rašto 20 lentelės „Griaunami ir visuomenės poreikiams paimami statiniai“ 15 eilutėje nurodyta, kad visuomenės poreikiams paimamas statinys, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paskirtis – administracinė), savininkas – UAB „Ekolaužas“. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, jog nėra teisinės galimybės nurodyto įstatymo pagrindu paimti visuomenės poreikiams nuosavybės teisę valdomą pastatą. Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, numatytas ir kitas turto naudotojas – žemės nuomininkas, asmuo, valdantis žemę patikėjimo ar panaudos teise, taip pat asmuo, turintis daiktinių teisių į žemę ar jų suvaržymų, ir kito nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, savininkas ar naudotojas.

Teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Minėtą aplinkybę patvirtino prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai. Remiantis bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialųjį planą projektas, kuris patvirtintas NŽT direktoriaus 2024 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1P-190-(1.1.E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Klaipėdos valstybino Jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialųjį planą projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Projektas).

Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, kad parengta UAB „Atamis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 23/10-617KL (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Teismas nustatė, kad NŽT direktorius 2025 m. sausio 9 d. priėmė Aktą, kurio 1.1. punktu nutraukta 2016 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (dabar – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir UAB „Ekolaužas“, dėl 0,0045 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šis valstybinės žemės sklypas reikalingas visuomenės poreikiams. Taip pat Akto 1.2. punktu nutraukta 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartis Nr. 20100104/01, sudaryta tarp UAB „Ekolaužas“ ir UAB „Metalo laužas“, dėl pastato – įstaiginio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šis pastatas reikalingas visuomenės poreikiams. Akto 2 punktu nustatytas nuostolių dėl sutarčių nutraukimo ir žemės sklype esančio nekilnojamo daikto – pastato, paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 66 952,00 Eur. Nurodyta, jog išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo daikto terminas – 6 mėnesiai (Akto 2.2 p.), kvietimas pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą (2.3 p.), atlyginimo pervedimo sąlygos (2.4 p.), Akto nepasirašymo pasekmės (2.5 p.), teisė įregistruoti Akto 1.1 ir 1.2 nurodytą juridinį faktą (2.6).

Teismas, įvertinęs priimto Akto turinį, nusprendė, kad NŽT direktorius Aktu jokio nekilnojamojo turto, reikalingo visuomenės poreikiams, nepaėmė. Aktu tik nutrauktos nuomos sutartys bei nustatytas nuostolių dydis, tačiau nenurodyta, kad nekilnojamasis turtas (nagrinėjamu atveju – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) paimamas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas pareiškime prašė leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą, tačiau Akte nėra įtvirtinta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra paimamas visuomenės poreikiams. Nepaėmus nekilnojamojo turto visuomenės poreikiams, Lietuvos Respublika neįgyja teisės į šį turtą.

Teismas, įvertinęs Aktą, nurodė, kad prašomame patvirtinti Akte nėra duomenų, kad turtas (ir koks turtas) yra paimamas visuomenės poreikiams.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas ir pateikė NŽT direktoriaus Aktą, kuriuo formaliai įgyvendino Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą, tačiau minėtu aktu nepaėmus nekilnojamojo turto visuomenės poreikiams, tolimesnė procedūra nėra galima. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą patvirtinti Akto teisėtumą.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo patvirtinti Akto teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus, susijusius su Akto teisėtumo tvirtinimu: 1) leisti įregistruoti šiuo Aktu visuomenės poreikiams paimamą UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 2) leisti UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių; 3) panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20-45/2016ž/20-2016-559, sudarytą tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (dabar – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir UAB „Ekolaužas“; 4) panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20100104/01 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp UAB „Ekolaužas“ ir UAB „Metalo laužas“ dėl UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).; 5) nustatyti atsakovui UAB „Ekolaužas“ 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

III. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

1. Patvirtinti Akto teisėtumą ir:

1.1. leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu;

1.2. Leisti UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių;

1.3. Panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2016 m. spalio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20-45/2016ž/20-2016-559, sudarytą tarp valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (dabar – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) ir UAB „Ekolaužas“;

1.4. Panaikinti juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre apie 2010 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. 20100104/01 (su vėlesniais pakeitimais), sudarytą tarp UAB „Ekolaužas“ ir UAB „Metalo laužas“ dėl UAB „Ekolaužas“ nuosavybės teise valdomo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti atsakovui UAB „Ekolaužas“ 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą įsiteisėjimo momento, atlaisvinti (išsikelti iš) visuomenės poreikiams paimto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

3. Nustatyti, kad atsakovui UAB „Ekolaužas“ atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus Aktu paimtą nuosavybės teise valdomą pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 66 952 Eur.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino, jog byloje yra pateikti šie įrodymai: priimti ir galiojantys Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, Nutarimas, Projektas, parengta Vertinimo ataskaita, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, atlyginimo suma pervesta į notaro depozitinę sąskaitą.

Nutartyje teismas taip pat patvirtino, kad yra išpildytas ir Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas, kad „yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas“, tačiau „Teismas, įvertinęs priimto Akto turinį sprendžia, jog NŽT direktorius 2025 m. sausio 9 d. aktu jokio nekilnojamojo turto, reikalingo visuomenės poreikiams, nepaėmė. Aktu tik nutrauktos nuomos sutartys bei nustatytas nuostolių dydis, tačiau nenurodyta, kad nekilnojamasis turtas (nagrinėjamu atveju – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)) paimamas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus“. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Vertinant, ar administracinis sprendimas – Aktas – yra teisėtas, reikia nustatyti, ar jis priimtas, vadovaujantis Įstatyme tokiems aktams nustatytiems reikalavimams. Įstatymo 5 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte turi būti nurodyta paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (kadastro numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis). Pareiškėjas pažymi, kad nuosavybė (žemės sklypas) paimama, kai ji priklauso privatiems asmenims, o kai savininkas yra valstybė – žemė yra paimama iš naudotojo per naudojimosi sutarčių nutraukimo procesą, t. y. nutraukiamos tiek sudarytos sutartys, tiek faktinis žemės naudojimas. Nekilnojamasis turtas, kuris patenka į Projekto teritoriją ir yra ant visuomenės poreikiams paimamos žemės, turi būti identifikuotas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte ir už jo netekimą turi būti atlyginta, tačiau Įstatyme nėra nurodyta, kad statiniai turi būti dirbtinai atskiriami nuo žemės sklypo.

Pareiškėjas paaiškina, kad iš Akto nuostatų yra akivaizdu, jog viešojo administravimo subjektas NŽT laikėsi Įstatymo nuostatų, Akte nurodė visą Įstatyme nustatytą privalomą informaciją Akto turiniui, taip pat aiškiai išreiškė valią dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Aktas nėra surašytas neaiškiai, nesuprantamai ar prieštaraujant Įstatymo nuostatoms.

Pareiškėjas apibendrina, kad Aktas atitinka tiek Įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra surašytas aiškiai ir suprantamai. Pirmosios instancijos teismui manant, kad Akte buvo galima naudoti kitokią formuluotę dėl visuomenės poreikiams paimamo statinio, turėjo papildomai įvertinti, ar NŽT naudojama formuluotė Akte turėtų būti laikoma trūkumu ir ar toks trūkumas galėjo būti esminis, sukliudęs atsakovui suprasti Akto turinį ir esmę, t. y. kad iš atsakovo yra visuomenės poreikiams paimamas jam nuosavybės teise priklausantis statinys ir nutraukiamos sudarytos nuomos sutartys. Pareiškėjo nuomone, Akto turinys atsakovui buvo suprantamas ir neužkirto kelio jo teisių gynybai, ką patvirtina byloje esantys atsakovo atstovo teikti procesiniai dokumentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patvirtinti Akto teisėtumą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Akto teisėtumo patvirtinimo, neteisingai įvertino tiek Akto turinį, tiek materialinės teisės normas, numatytas Įstatyme. Teigia, kad Įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra numatyta, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte reikia nurodyti (įvardinti), kad paimamas statinys visuomenės poreikiams. NŽT nuomone, nuosavybė į žemės sklypą gali būti paimama, kai ji priklauso privatiems asmenims, o kai žemės sklypo savininkas yra valstybė – žemė paimama iš naudotojo nutraukiant naudojimosi žemės sklypu sutartis (šiuo atveju tai ir buvo padaryta). Akte yra aiškiai identifikuojamas tiek visuomenės poreikiams reikalingas žemės sklypas, tiek visuomenės poreikiams paimamas statinys (Akto 1.1, 1.2 ir 2.2 p.). Atsižvelgdama į Įstatymo 5 straipsnio 21 dalyje numatytą teisinį reglamentavimą bei į Akto turinį (jame nurodytus duomenis), NŽT daro išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti Akto teisėtumą.

Atsakovas UAB „Ekolaužas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskiruosius skundus atmesti.

Atsakovas sutinka, kad atitinkamo turinio Akto teisėtumas negalėjo būti patvirtinamas. Visgi, atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo motyvai turėjo būti kiti.

Atsakovas ginčija pareiškėjo teisę paimti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes, tokia galimybė nėra konkrečiai numatyta Įstatyme. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, numatytas ir kitas turto naudotojas – žemės nuomininkas, asmuo, valdantis žemę patikėjimo ar panaudos teise, taip pat asmuo, turintis daiktinių teisių į žemę ar jų suvaržymų, ir kito nekilnojamojo turto, esančio žemės sklype, savininkas ar naudotojas. Teismas įvertino, kad šios sąvokos buvimas lemia atsakovo pozicijos nepagrįstumą. Atsakovas neginčija to, kad Įstatyme yra įtvirtinta žemės naudotojo sąvoka, tačiau teigia, jog ši sąvoka užtikrina visuomenės poreikiams imamo žemės sklypo naudotojų ir kitų asmenų interesus ir jų apsaugą (pavyzdžiui, užtikrina, kad įkeitimo turėtojas gautų visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę kaip jo reikalavimo padengimą), tačiau tokios sąvokos buvimas įstatyme savaime nedaro atsakovo pozicijos nepagrįsta ir nesukuria institucijoms teisės paimti nuosavybę, kai to konkrečiai nenumato įstatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnis numato, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, todėl institucijos negali paimti nuosavybės iš savininko, kai nėra konkretaus tokią teisę apibrėžiančio įstatymo.

Atsakovo vertinimu, teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad jo įvardijami Akto turinio trūkumai yra sąlygojami būtent tos teisinės problemos, kurią akcentuoja atsakovas, t. y. Įstatymas nenumato galimybės paimti nuosavybės teise valdomus pastatus iš privačių ūkio subjektų, kai nėra paimama privačios nuosavybės teise priklausanti žemė. Atsakovas paaiškina, kad nuosavybės paėmimas grindžiamas ne konkrečia įstatymo raide, o institucijos priimamu individualiu administraciniu aktu ir jame įvardijamu poreikiu. Atsakovo teigimu, tokia praktika yra grubus antikonstitucinis veiksmas ir teisinės valstybės principų nepaisymas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad atmestini pareiškėjo motyvai dėl žemės nuomos teisių nutraukimo bei galimybių naudoti žemės sklypą. Atsakovas neneigia, kad žemės nuomos teisės gali būti nutrauktos, tačiau žemės nuomos teisių nutraukimas nesudaro teisės paimti nuosavybę, kai nėra tokią teisę įtvirtinančio įstatymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Akto teisėtumą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, teismas įvertina, ar: 1) galioja Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašo patvirtinimo; 2) galioja Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas – Vyriausybės nutarimas dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo; 3) žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita, o kai įgyvendinamas karinės infrastruktūros pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektas, yra parengti karinės infrastruktūros projektas, kuriame numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Nagrinėjamo pobūdžio bylose valstybės institucija, atsakinga už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, turi pagrįsti, kad egzistuoja Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visuma. Atitinkamai, šios aplinkybės nustatymas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimas) yra pakankamas pagrindas apygardos administraciniam teismui nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Jei apygardos administracinis teismas nutartyje įvertina visas minėtas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, konstatuodamas jų buvimą arba nebuvimą, laikytina, kad teismas nurodė motyvus, kuriais jis priėjo savo išvadas, t. y. tinkamai motyvavo nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-415/2020).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra įvykdytos visos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, išskyrus tai, kad Akte nėra nurodyta (įtvirtinta), jog UAB „Ekolaužas“ priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra paimamas visuomenės poreikiams. Teismas, įvertinęs priimto Akto turinį, nusprendė, jog Aktu nėra paimto jokio nekilnojamojo turto, reikalingo visuomenės poreikiams. Teismas akcentavo, kad Aktu tik nutrauktos nuomos sutartys bei nustatytas nuostolių dydis, tačiau nenurodyta, jog nekilnojamasis turtas (nagrinėjamu atveju – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda) paimamas visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Įstatymo 5 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įrašius ar pakeitus paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis ir žemės sklypų, suformuotų pertvarkius žemės sklypų dalis, likusias nuo visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, kadastro duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Šis sprendimas įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodoma: 1) paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo kadastro duomenys (kadastro numeris, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo plotas, adresas, jeigu yra suteiktas, unikalus statinio numeris, statinio pavadinimas, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis); 2) žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, kurių valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito turto nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos ir panaikinamos daiktinės teisės ir jų suvaržymai į žemę ir joje esantį kitą turtą, vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; 3) atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis (įskaitant atlyginimą už nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus), šiame įstatyme nustatytas jo sumokėjimo terminas ir tvarka; turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę ir kitą turtą dydis turi būti mažinamas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytame projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo susitarime nurodytų paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių paliekamų žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pačiam išsikelti sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus verte, jeigu toks susitarimas sudarytas po turto vertinimo atlikimo dienos; 4) statinių patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), kurį nurodo projektą įgyvendinanti institucija; 5) protingas išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto terminas, kuris negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai skaičiuojant nuo pasirašytame žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytos atlyginimo sumos pervedimo į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą dienos. Šis terminas nustatomas atsižvelgus į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nuomonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Akto turinį, prieina prie išvados, kad jame laikytasi Įstatymo 5 straipsnio 21 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad nuosavybė į žemės sklypą gali būti paimama, kai ji priklauso privatiems asmenims, o kai žemės sklypo savininkas yra valstybė (kaip šiuo atveju), žemė paimama iš naudotojo nutraukiant naudojimosi žemės sklypu sutartis. Akte aiškiai įvardijamas tiek visuomenės poreikiams reikalingas žemės sklypas, tiek visuomenės poreikiams paimamas statinys (Akto 1.1, 1.2 ir 2.2 p.), iš Akto turinio yra aišku, kad iš atsakovo yra visuomenės poreikiams paimamas jam nuosavybės teise priklausantis statinys ir nutraukiamos sudarytos nuomos sutartys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtota praktika mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) aktuali ir nagrinėjamu atveju.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui pačiam detaliai įvertinus pareiškėjo pareiškimo argumentaciją ir pasisakius dėl išvestinių reikalavimų, susijusių su Akto teisėtumo tvirtinimu, bylos proceso šalys prarastų galimybę dėl šių naujų esminių motyvų teikti paaiškinimus ar prieštaravimus, todėl nustatyti skundžiamos teismo nutarties trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo Susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atskiruosius skundus tenkina iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisakoma dėl atsakovo UAB „Ekolaužas“ atskirojo skundo argumentų, kuriais ginčija pareiškėjo teisę paimti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes, tokia galimybė nėra konkrečiai numatyta įstatyme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. sausio 9 d. akto Nr. ŽVP-1-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), su pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtrai teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių) Klaipėdos mieste ir nuomos sutarčių nutraukimo“ teisėtumą ir su tuo susijusius kitus prašymus grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis