Legislator Case Law & Legislation
d8ed090e-31a2-409d-a01f-a1e0b19d0bb7 AI generated

Court dismissed car repair claim due to buyer's failure to inspect vehicle before purchase.

Case Number d8ed090e-31a2-409d-a01f-a1e0b19d0bb7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for car repair costs and non-material damages against the seller. The plaintiff argued that hidden engine defects existed at the time of sale, while the seller maintained the vehicle passed technical inspection. The court ruled that the plaintiff failed to utilize the right to inspect the vehicle before purchase, thereby accepting the associated risks.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 6.328; Civil Procedure Code Art. 12, 178, 176, 182: A buyer who fails to inspect a purchased item before taking possession assumes the risk of hidden defects and cannot claim damages for them.

Keywords

AI generated
buyer's right to inspect hidden defects liability risk assumption civil procedure burden of proof vehicle purchase contract

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 6.328
Civil Procedure Code Art. 12
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 176
Civil Procedure Code Art. 182

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1680-944/2018Proceso Nr. 2-69-3-16508-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.1; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 3 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, Eglei BunevičiÅ«tei–Kostenko,dalyvaujant ieÅ¡kovei E. P.,atsakovei J. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. P. ieÅ¡kinį atsakovei J.

P. dėl automobilio remonto iÅ¡laidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė priteisti 758 Eur automobilio remonto iÅ¡laidų ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove. KitÄ dienÄ nupirkto automobilio variklis sunkiai užsivedė. PaaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ dienÄ bandė susisiekti su automobilį pardavusio asmens sÅ«numi ir nurodyti trÅ«kumus, tačiau į skambučius jis neatsakė.

Nuvežus automobilį į autoservisÄ , Å¡iltu varikliu automobilio variklis dirbo be priekaiÅ¡tų. Per naktį palikus ginčo automobilį autoservise, buvo atlikta kompiuterinė diagnostika ir kompresijos matavimas, kurio metu paaiÅ¡kėjo, kad viename cilindre nėra reikiamos kompresijos bei tinkamai neveikia variklio purkÅ¡tukai. IeÅ¡kovės vertinimu, pirkimo metu net ir atlikus kompiuterinę diagnostikÄ minėti trÅ«kumai nebÅ«tų paaiÅ¡kėję. IeÅ¡kovės vertinimu automobilio trÅ«kumai nuo jos buvo nuslėpti, nes apie juos automobilio pardavėja negalėjo nežinoti.

Kadangi buvo atlikti trÅ«kumų Å¡alinimo darbai, todėl atsakovė turi atlyginti su jomis susijusiÄ Å¾alÄ bei atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, neseniai buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, kurios metu nurodyta, kad ji atitinka techninius reikalavimus. Per mėnesį laiko po atliktos patikros ieÅ¡kovės nurodyti trÅ«kumai negalėjo atsirasti. Teigia, kad po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ginčo automobiliu ieÅ¡kovė dar naudojosi, kol jis buvo iÅ¡registruotas atsakovės. Atsakovės vertinimu ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose nėra fiksuojami automobilio gedimai, nurodyti tik atlikti darbai ir panaudotos medžiagos.

Pažymi, kad automobilis nebuvo naujas, tačiau pagal savo metus atitiko techninius reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė apžiÅ«rėti automobilio variklio, Å¡alims konstatavus trÅ«kumus, leisti atsakovei Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alinti savo sÄ skaita. Atsakovės vertinimu, jeigu buvo keičiamos detalės, turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nusidėvėjimas. Teigia, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. IeÅ¡kovė dubliku prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad variklio defektai negalėjo bÅ«ti pastebėti, nes „šiltu varikliu“ jis dirba gerai. Aplinkybė, kad kuro bakas nesandarus sužinojo, tik nuvykusi į autoservisÄ , nes iÅ¡ jo laÅ¡a kuras. Teigė, kad automobilio pirkimo metu teiravosi dėl ratų guolių, tačiau ieÅ¡kovei buvo nurodyta, kad rato guoliai buvo keisti prieÅ¡ techninę apžiÅ«rÄ , todėl reikia atlikti ratų suvedimÄ ir pakeisti padangas. RuoÅ¡iantis atlikti ratų suvedimÄ , servise buvo nurodyta, kad reikia keisti rato guolį.

Å ios aplinkybės buvo nuslėptos nuo ieÅ¡kovės, todėl Å¡ios aplinkybės vertinamos, kaip nepateikimas sutarties sudarymui esminės informacijos. Pažymi, kad žinojusi Å¡iÄ informacijÄ automobilio nebÅ«tų pirkusi. Pažymi, kad su atsakovės sÅ«numi bandė susisiekti tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pastebėti trÅ«kumai, tačiau telefono abonentas buvo nepasiekiamas. Vėliau, susisiekusi su atsakovės sÅ«numi, siÅ«lė jam suremontuoti automobilį, atsakovės sÅ«nus atsisakė atvažiuoti į servisÄ bei nesiėmė veiksmų trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Atsakovė nepasinaudojo teise pačiai atlikti remonto trÅ«kumo Å¡alinimo darbus, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai juos atliko ir reikalauja sumokėti už juos. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis.Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ tripliko nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2017-05-06 buvo atlikta techninė apžiÅ«ra transporto priemonei TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiÅ«ra, kuri galioja iki 2019-08-04 (el. b. l. 6). 2017-06-10 sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. l. 61). 2017-06-15 UAB „ORDO“ raÅ¡tas dėl automobilio gedimo nustatymo (el. b. l. 7).

VÄ® „Regitra“ pažymÄ apie pasikeitusių duomenų registravimÄ (el. b. l. 64). 2017-06-19 užsakymas paraiÅ¡ka Nr. 0002915 (el. b. l. 8), 2017-06-20 užsakymas paraiÅ¡ka Nr. 0002940 (el. b. l. 9). IeÅ¡kovės pretenzija atsakovei (el. b. l. 10–11). UAB „ORDO“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija AAB, Nr. 1061660 (el. b. l. 12), serija AAB, Nr. 1061661 (el. b. l. 13), UAB „ORDO“ kvitas (el. b. l. 14). UAB „ORDO“ raÅ¡tas dėl automobilio kuro bako keitimo (el. b. l. 39). IeÅ¡kovės mokėjimo nurodymai (el. b. l. 65, 66).

Byloje reiÅ¡kiami reikalavimai dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto – automobilio, kokybės reikalavimų pažeidimÄ .Teismas nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus.

Vykdydamas jÄ pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Ä®prasti reikalavimai daiktui – automobiliui Å¡iame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lÅ«kesčių principas).Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

CK 6.333 straipsnyje iÅ¡dėstytos normos turinyje įtvirtinta specialioji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė sprendžiant ginčus dėl parduoto daikto kokybės. Å io straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra lengvasis automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2007-12-05. Ginčo automobilio 2016-06-10 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti šie duomenys: transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas (markė) bei identifikavimo numeris, variklio numeris, rida. Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad transporto priemonei galiojo techninė apžiūra, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nebuvo.

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ , kad atsakovė nuslėpė ir nenurodė parduodamo automobilio trÅ«kumų: kuro purkÅ¡tukų defekto, kuro bako defekto ir netinkamo rato guolio. Teismas nurodo, kad 2015-10-26 Valstybinės kelių transporto inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2B-231 „Dėl motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡as.

Jame nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Å iuo atveju pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2017-06-10, t. y. po minėto įsakymo įsigaliojimo, visi aptarti duomenys nebuvo nurodyti, tačiau tarp Å¡alių ginčo nebuvo dėl privalomai nurodomų duomenų, t. y. duomenys apie galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ ieÅ¡kovei buvo pateikti, byloje nekeliamas klausimas dėl galimų eismo įvykių, kuriuose galimai galėjo bÅ«ti apgadinta transporto priemonė. Teismo vertinimu svarbu įvertinti ir minėtame įsakyme Nr. 2B-231 nustatytus motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomus trÅ«kumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apÅ¡vietimo ir Å¡viesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų iÅ¡metimo sistemos.

Tokio pobÅ«džio duomenų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, duomenų, kad Å¡alys buvo juos atskirai aptarusios nėra. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad atsakovė nenurodė jokių automobilio trÅ«kumų, t. y. transporto priemonė buvo tvarkinga ir atitiko esminius tokio pobÅ«džio automobiliams keliamus reikalavimus. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo bÅ«dai (pakeisti daiktÄ , sumažinti jo kainÄ , paÅ¡alinti daikto trÅ«kumus ar atlyginti to iÅ¡laidas, grÄ Å¾inti kainÄ ir atsisakyti sutarties).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti remonto išlaidas. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu – 2017-06-10, automobiliui galiojo techninė apžiūra, t. y. techninės apžiūros atlikimo laikas –2017-05-06, ji galiojo iki 2019-04-08. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovė ir apklausti liudytojai nurodė, kad ginčo transporto priemonė važiavo. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad nuvyko apžiūrėti ginčo automobilio, kurį aprodė liudytojas A. K.. Ieškovė paaiškino, kad minėtas asmuo nurodė, kad automobilis yra tvarkingas.

IeÅ¡kovė teigė, kad liudytojas A. K. kategoriÅ¡kai atsisakė tikrinti ginčo automobilį servise , nes automobiliui buvo neseniai atlikta techninė apžiÅ«ra. Kita dienÄ po įsigijimo pastebėjo automobilio defektus: Å¡altu varikliu automobilis sunkiai užsivedė. Kadangi iÅ¡ karto nepavyko susisiekti su liudytoju A. K., kreipėsi į autoservisÄ , kad bÅ«rų nustatytas gedimų mastas. IÅ¡ karto gedimų nepavyko nustatyti, nes automobilio variklis buvo Å¡iltas, tik palikus automobilį per naktį, buvo įmanoma nustatyti variklio defektus.

Palikus per naktį automobilį, taip pat paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ automobilio bako truputį teka kuras, nežymiai, t. y. jis yra su defektu. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad nuvežus automobiliui atlikti ratų suvedimÄ paaiÅ¡kėjo, kad blogas rato guolis, todėl jis turės bÅ«ti pakeistas. Nustačius konkrečius ginčo automobilio trÅ«kumus pakartotinai bandė susisiekti su liudytoju A. K., tačiau jis, taip pat ir atsakovė, neigė gedimus (2018-01-25 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 6 min.–18 min.).Ä®vertinus ieÅ¡kovės duotus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu į apžiÅ«ros vietÄ atvažiavo liudytojas A.

K., ieÅ¡kovė su Å¡iuo automobiliu pavažinėjo, vizualiai jį apžiÅ«rėjo ir ginčo automobiliu grįžo į Alytų. Abejonių dėl automobilio bÅ«klės ieÅ¡kovei nekilo. Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pati ieÅ¡kovė pripažino, kad į autoservisÄ automobilis nuvyko pats, t. y. važiavo, nuvykus į autoservisÄ nepavyko nustatyti gedimų iÅ¡ karto, nes variklis veikė be priekaiÅ¡tų. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina UAB „ORDO“ 2017-06-15 raÅ¡tas dėl automobilio gedimo, kuriame nurodyta, kad automobilis buvo pristatytas Å¡iltu varikliu ir kompiuterinė diagnostika trÅ«kumų nerodė, trÅ«kumai galėjo bÅ«ti nustatyti tik kitÄ dienÄ , t. .y, kad neveikia variklio purkÅ¡tukai.

Darytina iÅ¡vada, kad automobilio įsigijimo metu, jis tiesioginę funkcijÄ atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Ä®sigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau daugiau nei devynis metus naudotas automobilis, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumÄ (techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje nurodyta rida 208246 km), ieÅ¡kovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trÅ«kumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad automobilis savo tiesioginę funkcijÄ atliko, su juo ieÅ¡kovė grįžo į Alytų, po to nuvyko į autoservisÄ . Pastebėtina, kad pačiame servise iÅ¡ karto nepavyko nustatyti gedimų, tiek UAB „ORDO“ raÅ¡tai, tiek sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad buvo atliekami darbai, tačiau ar be jų automobilio tolesnė eksploatacija nebuvo galima, nėra pateikta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu remontÄ atlikęs meistras, nebuvo kviečiamas, kaip liudytojas, nes tokio praÅ¡ymo nepateikė nė viena Å¡alis, pati ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti ir paaiÅ¡kinti atliktų darbų, nurodytų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, atliko bÅ«tinumo ir apimties, nurodytų defektų kilimo priežasties, galimybės juos pastebėti ir kt.

Teismo posėdžio metu apklaustas, kaip liudytojas ieškovės sutuoktinis, nurodė, kad specialių žinių neturi, todėl paaiškinti ir detalizuoti atliktus darbus taip pat negalėjo. Ieškovė negalėjo paaiškinti atliktų darbų būtinumo ir proporcingumo, t. y. ar buvo būtina keisti naujomis detalėmis (teismo posėdžio metu ieškovė ir jos sutuoktinis nurodė, kad kuro purkštukai buvo nauji, tačiau nėra jokių duomenų ar nebuvo galima remontuoti/restauruoti senuosius purkštukus, kuro bakas remontuotinas ar kt.) pakeistų detalių likutinės vertės (pakeisto kuro bako, kaip metalo laužo vertės ir kt.) ir pan.

Apklausti kaip liudytoja remontÄ atlikusį meistrÄ , kuris turi specialių žinių neprašė. Darytina iÅ¡vada, kad vien ta aplinkybė, kad po automobilio įsigijimo buvo atliekami tam tikri remonto darbai, neįrodo, kad tie darbai buvo bÅ«tini, kad automobilis bÅ«tų naudojamas pagal paskirtį toliau. IeÅ¡kovė nurodo Å¡iuo automobilio trÅ«kumus, paaiÅ¡kėjusius po jo įsigijimo: variklio purkÅ¡tukų gedimai, kuro bako nesandarumas, bei rato guolio gedimas. Å iuos defektus grindžia serviso raÅ¡tais ir PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis.

Teismas nurodo, kad 2017-05-06 techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelėje nurodyta, kad techninės apžiÅ«ros atliko data 2017-05-06, rida 208246 km. Ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2017-06-10, joje rida nurodyta 200000 km. Pirmiausia iÅ¡ duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad po techninės apžiÅ«ros atlikimo, kuri galioja dvejus metus, praėjus mėnesiui ginčo automobilis buvo perleistas ieÅ¡kovei. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti netikslÅ«s ridos duomenys, nes jie nurodyti mažesni nei techninės apžiÅ«ros atlikimo metu, nėra galimybės nustatyti, automobilio naudojimo intensyvumo per mėnesį, kol buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis .

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad automobilio techninė būklė nebuvo blogesnė nei techninės apžiūros atlikimo metu. Teismas nurodo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, kuriuose nurodyta, techninės apžiūros atlikimo metu vertinami parametrai, atliekami veiksmai ir pan. Minėto teisės akto IV dalyje reglamentuoti techniniai reikalavimai ir techninės būklės vertinimo kriterijai, kurių 5 grupėje tikrinami ratai ir pakaba bei nurodyta, kad neturi būti didesnio laisvumo ratų guoliuose.

Darytina iÅ¡vada, kad ginčo automobilio 2017-05-06 ratų guoliai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, o duomenų dėl automobilio naudojimo intensyvumo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ar vėliau, nėra pateikta. Pastebėtina, kad pakabos elementas rato guolis, turi bÅ«ti keičiamas periodiÅ¡kai, t. y. priklausomai nuo eksploatacinių sÄ lygų ir pan. IeÅ¡kovė nurodė, kad apžiÅ«rint automobilį, jai kilo abejonių dėl rato guolio, tačiau pasikliovė liudytojo A. K. patikinimu, kad bÅ«tina atlikti ratų suvedimÄ .

Pastenėtina, kad tiek darbų užsakymo lapuose, tiek iÅ¡raÅ¡ytuose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nurodyta ginčo automobilio ridos duomenys. Teismo vertinimu rato guolis, kaip pakabos elementas gali sugesti, bet kuriuo metu. Taip pat pastebėtina, kad aptartas teisės aktas nustato, kad techninės apžiÅ«ros metu 7 grupėje tikrinamas variklis ir transmisija bei nurodyta, kad neturi bÅ«ti degalų prasisunkimo. Teismo posėdžio liudytojų apklaustas A. K. nurodė, kad ginčo automobiliui 2017-05-06 techninė apžiÅ«ra buvo atliekama antrÄ kartÄ , nes pirmÄ kartÄ buvo nustatyta, kad iÅ¡ kuro bako prasiskverbia degalai, buvo perdegusios lemputės ar pan.

Tokio pobÅ«džio duomenų byloje nėra pateikta. Å is liudytojas nurodė, kad prieÅ¡ atliekant techninę apžiÅ«ra antrÄ kartÄ buvo nupirktas ir pakeistas naujas kuro bakas. AntrÄ kartÄ atliekant techninę apžiÅ«rÄ nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, t. y. Å¡is defektas buvo paÅ¡alintas. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kuro bako defektÄ pastebėjo ne iÅ¡ karto, o tik nuvažiavus į servisÄ , t. y. akivaizdžių kuro prasiskverbimo pėdsakų nesimatė.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad apie šį defektÄ nežinojo, ji nebuvo pastebėjusi kuro prasiskverbimo pėdsakų. IeÅ¡kovė šį automobilio defektÄ grindžia UAB „ORDO“ raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad buvo bÅ«tina keisti kuro bakÄ , galimai dėl nekokybiÅ¡ko bako nustojo tinkamai veikti variklio purkÅ¡tukai. IeÅ¡kovė kėlė versijÄ , kad techninei apžiÅ«rai automobilis galimai važiavo nepilnu baku, todėl Å¡is defektas nefiksuotas. Å iai versijai pagrįsti duomenų nebuvo pateikta.

Be Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ir serviso raÅ¡tų, kitų duomenų Å¡alys nepateikė. Teismas nurodo, kad byloje pateiktos remonto darbų sÄ skaitos faktÅ«ros, savaime nereiÅ¡kia, kad visi Å¡ie remonto darbai buvo bÅ«tini ar kad automobilio bÅ«klė iki jo pardavimo buvo tokia, kad juo naudotis nebuvo galima. Teismas nurodo, kad UAB „ORDO“ raÅ¡tuose nurodyta serviso vadovo nuomonė apie purkÅ¡tukų sugedimo priežastis laikytina tam tikrais samprotavimais, Å¡is asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, nebuvo įpareigotas ar įgaliotas nustatyti variklio kuro purkÅ¡tukų defektus, taip pat nėra duomenų, kad jis realiai atliko remonto darbus (jis yra Å¡io serviso vadovas, o ne darbuotojas, atlikęs remonto darbus).

IeÅ¡kovė yra klientė, kuriai buvo atlikti remonto darbai, tad yra finansiÅ¡kai suinteresuotas dėl darbų apimties ir kt. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų apie Å¡io asmens – M. Ž., kompetentingumÄ pateikti raÅ¡tuose nurodytÄ pozicijÄ dėl automobilio defektų ir jų Å¡alinimo apimties bei bÅ«do.Vadovaujantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas Å¡alių praÅ¡ymu gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

PraÅ¡ymų dėl ekspertizės nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė, todėl realių duomenų dėl kuro purkÅ¡tukų gedimo priežasties, dėl kuro bako defekto jo apimties ir taisymo galimybių nėra galimybės nustatyti. Pastebėtina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei toms naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobÅ«dis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultacijÄ pagal jam pateiktus duomenis.

NekokybiÅ¡ku daiktÄ galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasi neapdairiai ieÅ¡kovė turi prisiimti savo veiksmų rizikÄ . IeÅ¡kovė turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotÄ automobilį iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo ir bÅ«ti atidesnė ir rÅ«pestingesnė bei imtis priemonių siekiant visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«kle.

CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sÄ lygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trÅ«kumus negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trÅ«kumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo bÅ«ti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktÄ iÅ¡ asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Teismas sprendžia, kad atsakovė ieÅ¡kovei nesuteikė naudoto automobilio garantijos, o ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trÅ«kumų.

CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieÅ¡ mokant ar prieÅ¡ priimant daiktÄ jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė, pirkdama daugiau nei 9 metų naudotÄ transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę bÅ«klę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui – atsakovei iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretÅ«s automobilio trÅ«kumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl kuro purkÅ¡tų, automobilio bako ar rato guolio trÅ«kumo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad jai nebuvo leidžiama patikrinti automobilio servise, argumentuojant, kad neseniai buvo atlikta techninė apžiÅ«ra.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad sutiko važiuoti, kad ir į Alytų, jeigu ieÅ¡kovė nupirks kuro. Papildomai duomenų, kad nebuvo leidžiama patikrinti automobilio techninės bÅ«klės byloje nebuvo pateikta. Teismo vertinimu nėra pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovei buvo trukdoma tinkamai patikrinti automobilio techninę bÅ«klę, o atitinkamai neleidus to padaryti, kaip atidus ir rÅ«pestingas asmuo, sutikdama netikrinti servise automobilio techninės bÅ«klės, prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Be to, pati ieÅ¡kovė teigė, kad aptariami defektai, t. y. kuro purkÅ¡tukai, bako defektas nebÅ«tų pastebėti, nes Å¡iltu varikliu jokių įtarimų nekilo, atitinkamai, nepripylus pilno bako, nebÅ«tų galimybės pastebėti, kad prasiskverbia kuras iÅ¡ kuro bako, tačiau galimybė pastebėti, kad netinkamas rato guolis buvo. Darytina iÅ¡vada, kad CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamÄ daiktÄ ieÅ¡kovė nepasinaudojo, prisiimdama su tuo susijusiÄ rizikÄ . Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ä®statymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , o atsakovas – nesutikimo su ieÅ¡kovo reikalavimais pagrindÄ . Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad buvusiai automobilio savininkei – atsakovei iki daikto perdavimo buvo žinomi ieškovės nurodyti trūkumai, negali kilti atsakovės atsakomybė dėl šių trūkumų, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas.Ieškinį atmestus ieškovė turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.Teisėja                                                                               Aušra Barškietytė