Lithuanian court dismisses appeal and remands case for retrial due to missing parties and unexamined evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appellant's appeal and ordered the case to be remanded to the first-instance court for a new trial. The appellant argued that the lower court failed to examine the case fully because not all parties were present to provide explanations or submit new evidence. The court agreed that the procedural defect required a complete re-examination of the case's substance.
Legislator headnote
AI generatedCPK 326 s. 1 d. 4 p.; CPK 327 s. 1 d. 2 p.: If an appeal is based on the failure to examine the case fully or the absence of necessary parties, the appeal is dismissed and the case is remanded for retrial.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1778-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21255-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.5.4; 2.4.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), RÅ«tos PetkuvienÄs ir Ingos StaknienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs (apeliantÄs) J.
N. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2‑1684-845/2020 pagal ieÅ¡kovÄs J. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovÄms O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, dÄl pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimo, tretieji asmenys VÄ® Registrų centras, N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarÄ D. J.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1.
IeÅ¡kovÄ J. N. kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovÄms O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, praÅ¡ydama pripažinti nekilnojamÄ jį daiktÄ ValstybÄs Ä®monÄs Registrų centro 2005 m. gegužÄs 4 d. pažymÄjime įraÅ¡ytÄ kaip butas, (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi; pripažinti 2018 m. rugsÄjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojanÄia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes - abiÅ¡alÄ restitucijÄ ; tuo atveju, jei teismas netenkintų Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovÄ praÅ¡o jai perkelti pirkÄjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsÄjo 10 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo â pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokÄti atsakovei O.
J. K. 35 199 Eur sumÄ , taip pat praÅ¡Ä priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 22/100 dalis gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) (toliau â Gyvenamasis namas), kita 22/100 dalis Gyvenamojo namo priklauso ieÅ¡kovÄs seseriai N. F., o likusi gyvenamojo namo dalis (56/100) priklausÄ â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai. IeÅ¡kovÄ, įgijusi nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 22/100 Gyvenamojo namo dalis, kartu su bendrasavininke N. F. siekÄ iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs (toliau â SavivaldybÄ) nusipirkti pastarajai priklausanÄiÄ namo dalį.
Savivaldybei priklausiusi Gyvenamojo namo dalis (56/100) nesant teisinio pagrindo ir jį pagrindžianÄių dokumentų, 2005 metais buvo įregistruota kaip butas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovÄs teigimu, negalima tokia teisinÄ situacija, kai dalis (44/100) to paties nekilnojamojo turto objekto (Gyvenamojo namo) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip gyvenamasis namas, o kita dalis (56/100) â kaip butas. GinÄo objektas visada buvo ir yra gyvenamasis namas, o butas (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių turÄjo bÅ«ti įregistruotas ne kaip butas, o kaip Gyvenamojo namo dalis.
IeÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, jog yra Å¡io Gyvenamojo namo bendraturtÄ, turÄjusi pirmenybÄs teisÄ pirkti iÅ¡ SavivaldybÄs jai priklausiusias 56/100 Gyvenamojo namo dalis. SavivaldybÄ, parduodama atsakovei O. J. K. aukcione jai priklausiusiÄ Gyvenamojo namo dalį, t. y. registruotÄ kaip butas (duomenys neskelbtini) (toliau â GinÄo patalpa, butas), pažeidÄ ieÅ¡kovÄs pirmenybÄs teisÄ pirkti šį turtÄ , todÄl ieÅ¡kovÄ praÅ¡o jai perkelti pirkÄjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsÄjo 10 d.
GinÄo patalpos pirkimo â pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
2. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija atsiliepimu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad pagal 1999 m. rugsÄjo 8 d. priÄmimo â pardavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybÄs teise priklausÄ butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jau 1999 m. minÄtame akte ginÄo objektas yra nurodomas kaip (duomenys neskelbtini), t. y. butas, o ne gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis. 1992 m. rugsÄjo 24 d. sutartyje tarp Vilniaus miesto Rasų seniÅ«no S. B. ir S. L.
M. (pirkÄjas) nurodyta, kad pirkÄjas gyvena (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), ir tai rodo, kad jau 1992 metais Gyvenamasis namas, buvo suskirstytas į butus. PažymÄjo, kad VÄ® Registrų centras, o ne SavivaldybÄ Ä¯registravo GinÄo patalpÄ , kaip butÄ , o ne kaip gyvenamÄ jį pastatÄ . AtsakovÄs manymu, ieÅ¡kovÄs reikalavimai yra kilÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo konkurso rezultatų, todÄl tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinas 1 mÄnesio ieÅ¡kinio senaties terminas. VieÅ¡asis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 13 d. iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 16 d., tuo tarpu į teismÄ ieÅ¡kovÄ kreipÄsi tik 2019 m. birželio 27 d., t. y. ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ praleidus 1 mÄnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
3. AtsakovÄ O. J. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. AtsakovÄs manymu, 1997 m. gruodžio 16 d. kadastrinÄs bylos duomenys patvirtina, kad toks turto vienetas kaip butas jau egzistavo kadastrinÄs bylos sudarymo metu, t. y. 1997 metais. PaaiÅ¡kino, kad kadastrinÄs bylos kopija atlikta pagal 1948 m. spalio 14 d. inventorizacijÄ , todÄl tikÄtina, kad butas, kaip atskiras turto vienetas, gyvenamajame name buvo suformuotas dar iki 1948 metų, todÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimas pripažinti butÄ 56/100 gyvenamojo namo dalimi nepagrįstas. AtsakovÄ pabrÄžÄ, jog ieÅ¡kovÄ dar 2018 metų spalio mÄnesį žinojo apie sandorį, taÄiau nelaikÄ, kad jos teisÄ yra pažeista ir nesiÄmÄ jokių veiksmų tokiÄ teisÄ apginti, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovÄ siekÄ parduoti jai priklausantį turtÄ ir siÅ«lÄ jį pirkti atsakovei.
4. TreÄiasis asmuo VÄ® Registrų centras praÅ¡Ä nagrinÄti bylÄ teismo nuožiÅ«ra. PažymÄjo, kad VÄ® Registrų centro 2005 m. gegužÄs 4 d. pažymÄjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre GinÄo patalpa yra registruota kaip butas. Registrų centro funkcija yra Registro duomenų įraÅ¡ymas pagal jam pateiktus dokumentus, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nuosavybÄs teisÄs į GinÄo patalpÄ , įregistruotos remiantis 1998 m. liepos 13 d.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 m. rugsÄjo 8 d. PriÄmimo â perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nuosavybÄs teisÄs į Gyvenamojo namo dalį (44/100), įregistruotos remiantis 1992 m. rugsÄjo 24 d. Pirkimo â pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovÄs tÄvas L. S. nupirko 44/100 gyvenamojo namo dalies. IeÅ¡kovÄ nenuginÄijo Nekilnojamojo turto registre esanÄių duomenų ir nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad buto statuso registracija yra neteisÄta ir nepagrįsta, kadangi Registrų centras duomenis registravo pagal jam pateiktus dokumentus.
PažymÄtina, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovÄ siekia nuginÄyti paÄiÄ registracijÄ , ji turÄtų ginÄyti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija.
5. Tretieji asmenys N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarÄ D. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs J. N. atsakovei O. J. K. 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs į valstybÄs biudžetÄ 691 Eur žyminio mokesÄio ir 25,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso â 716,65 Eur.
7. Teismas nustatÄ, kad jau 1954 metais ginÄo pastate buvo du butai, įraÅ¡ai apie ginÄo pastate esanÄius butus nuolat buvo tikslinami ir duomenys iÅ¡liko nuoseklÅ«s, todÄl sprendÄ, jog VÄ® Registrų centre 2005 metais visiÅ¡kai teisÄtai ir pagrįstai buvo įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). GinÄo patalpa niekada nebuvo įregistruota kaip gyvenamojo namo dalis. Teismo vertinimu, 2014 m. liepos 28 d. SÄ® Vilniaus miesto bÅ«sto raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas ieÅ¡kovei, aiÅ¡kiai nurodÄ, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 metų buvo iÅ¡nuomotas, jo gyventojas mirÄ 2013 metais, o duomenų apie Å¡io buto privatizavimÄ Ä¯monÄ neturÄjo, patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo žinomas ir suprantamas GinÄo patalpos â buto statusas.
Taip pat 2010 m. lapkriÄio 17 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ, 2010 m. gruodžio 7 d. gaudama paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , aiÅ¡kiai žinojo, jog ginÄo pastate yra du butai, suformuoti kaip atskiri turto vienetai. Kadangi įrodymų, jog Å¡alys bÅ«tų kreipÄsi dÄl 2005 metais Registrų centre užfiksuotų įrašų, byloje nÄra ir įvertinus tai, kad ieÅ¡kovÄ 2005 metų teisinÄ registracijÄ pradÄjo ginÄyti tik tuomet, kai atsakovÄ O.
J. K. įgijo ginÄo butÄ , teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄ pateiktu ieÅ¡kiniu siekia pakeisti nekilnojamojo turto objekto statusÄ , o ne ginÄyti teisinÄ registracijÄ , taÄiau Å¡iam ieÅ¡kovÄs tikslui, teismas nenustatÄ nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklausÄ Savivaldybei ne bendrÄ jÄ daline nuosavybe, ji teisÄtai organizavo jo pardavimÄ aukciono bÅ«du, o ieÅ¡kovÄ, kaip ir kiti aukciono dalyviai, lygiomis teisÄmis galÄjo dalyvauti pirkime.
8. Teismas pažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ nesiÄmÄ savalaikių priemonių savo galimai pažeistoms teisÄms apginti, t. y. teismo neįtikino, jog ieÅ¡kovÄ apie pažeistas jos teises sužinojo tik 2019 metų balandį. Taigi aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄ praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ priskirtina jos elgesiui. Teismas spendÄ, jog ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas nagrinÄjamojoje byloje taip pat sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. e2-1684-845/2020 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas, kuriame padarytos viena kitai prieÅ¡taraujanÄios iÅ¡vados apie ginÄo turto statusÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir teisÄtas. IeÅ¡kovÄs keliamas ginÄas dÄl daikto teisinio statuso neiÅ¡vengiamai turÄs įtakos atsakovÄs nuosavybÄs teisÄms ir susiklosÄiusiems civiliniams teisiniams santykiams, kadangi ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kia reikalavimÄ dÄl pirkÄjo teisių pagal pirkimo â pardavimo sutartį perkÄlimo. 10.2.
Teismas nagrinÄdamas civilinÄ bylÄ neatskleidÄ jos esmÄs, t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄios aplinkybÄs dÄl vieÅ¡o aukciono bÅ«du Savivaldybei priklausanÄio objekto perleidimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas taisykles ir dÄl sandorio, kuriame įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie žemÄs sklypÄ , teisÄtumo, liko neiÅ¡nagrinÄtos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nÄra tikslinga pasisakyti dÄl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes teismo manymu, jie yra iÅ¡vestiniai.
ApeliantÄ ginÄija sandorį, kuris yra sudarytas, pažeidžiant imperatyvias teisÄs normas, nustatanÄias, jog valstybei ar savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausantis nekilnojamasis turtas vieÅ¡o aukciono bÅ«du turi bÅ«ti parduodamas kartu su jam priskirtu žemÄs sklypu bei imperatyvias teises normas, reikalaujanÄias aptarti pirkÄjo teises į žemÄs sklypÄ (LR VyriausybÄs 2014 10 28 nutarimo 1178 2.1 punktas, CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužÄs 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-1174-624/2019). 10.3.
ApeliantÄ nesutikdama su pirmosios instancijos teismu nurodÄ, kad teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog apeliantÄs tÄvas S. L. M. 1992 m. rugsÄjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butÄ , o ne 44/100 medinio gyvenamojo namo dalį su priklausiniais. Taip pat be jokio teisinio pagrindo konstatuota, jog ieÅ¡kovÄ, 2010 m. gruodžio 7 d. gaudama paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , aiÅ¡kiai žinojo, jog ginÄo pastate yra du butai, suformuoti kaip atskiri turto vienetai bei tai, kad ginÄo butas buvo atidalintas iÅ¡ bendrosios nuosavybÄs ir CK 4.76-4.79 straipsnių nuostatos ieÅ¡kovÄs atžvilgiu netaikomos. 10.4.
ApeliantÄ pažymÄjo, jog žemÄs sklypas, kuriame stovi ginÄo namas, patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko ir (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , kuri pagal Vilniaus miesto bendro plano sprendinius namų valdos, esanÄios âmiÅ¡kuoseâ ir âmiÅ¡kinguose teritorijoseâ yra nedalomos, t. y. bet kokį namų valdos padalinimÄ ar atidalinimÄ ginÄo teritorijoje draudžia bendrojo plano sprendiniai.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog kiekvienÄ kartÄ atlikus duomenų atnaujinimus, ginÄo pastato patalpų charakteristikoje buvo nurodyta ta pati informacija apie nekilnojamojo turto statusÄ (dvibutis pastatas) ir apie pastate esanÄių butų skaiÄių. AtsakovÄ pabrÄžÄ, jog įraÅ¡ai apie ginÄo pastate esanÄius du butus buvo padaryti 1959 m. lapkriÄio 18 d., 1960 m. lapkriÄio 19 d., 1966 m. lapkriÄio 21 d., o pastato inventorinių žinių duomenimis, užfiksuotais 1982 m. gegužÄs 10 d., nustatyta, jog skiltyje butų skaiÄius pažymÄti du butai ginÄo pastate.
IÅ¡ 1982 m. gegužÄs 10 d. pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog butų numeriai yra pažymÄti skaiÄiais 1 ir 2, taip pat nurodyti kiekvieno buto kambarių numeriai. Nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio teiginius apie tai, kad ginÄo objektas visada buvo ir yra gyvenamasis namas, o butas (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių turÄjo bÅ«ti įregistruotas ne kaip butas, o kaip gyvenamojo namo dalis. 12.2. Apeliantei nesutinkant su vieÅ¡uosiuose registruose esanÄia informacija dÄl nekilnojamojo turto statuso, turÄtų bÅ«ti ginÄijami bÅ«tent Nekilnojamojo turto registre esantis duomenys, taÄiau tokiu atveju turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ingÄ informacijÄ pagrindžiantys duomenys ir įrodymai.
Bylos nagrinÄjimo metu apeliantÄ nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad buto statuso registracija yra neteisÄta ir nepagrįsta. Tuo atveju, jeigu apeliantÄ siektų nuginÄyti paÄiÄ registracijÄ , ji turÄtų ginÄyti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. 12.3. GinÄo patalpos nebuvo bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalis, Å¡ios patalpos buvo parduodamas be bendro naudojimo patalpų, todÄl informaciniai praneÅ¡imai Gyvenamojo namo gyventojams nebuvo siunÄiami, SavivaldybÄ nelaikÄ apeliantÄs ginÄo objekto bendraturte.
PažymÄjo, jog negalima laikyti, jog apeliantÄs teises Å¡iuo atveju buvo pažeistos, kadangi pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį numatyta, jog dalies, esanÄios bendrÄ ja nuosavybe, pardavÄjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturÄiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį, taÄiau Å¡iuo konkreÄiu atveju, pagal 2018 m. rugsÄjo 11 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pirkÄjai O. J. K. buvo parduotas Å¡is butas be priklausinių. 12.4. Teismas sprendimu tinkamai nesprendÄ klausimo dÄl vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du parduodamo turto taisyklių nustatymo, nes ieÅ¡kinys iÅ¡ esmÄs buvo pateiktas dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu ir pirkÄjo teisių pareigų perkÄlimo, o ne dÄl vieÅ¡ojo aukciono taisyklių pažeidimo.
Tiek SavivaldybÄs, tiek kitų proceso Å¡alių atsiliepimuose yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju, SavivaldybÄ nÄra nekilnojamojo turto â žemÄs sklypo savininkÄ, todÄl negali bÅ«ti remiamasi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi. SavivaldybÄ nÄra žemÄs sklypo savininkÄ, žemÄs sklypÄ patikÄjimo teise valdo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba, todÄl SavivaldybÄ laikosi pozicijos, kad vieÅ¡ojo aukciono sÄ lygos nebuvo pažeistos. 12.5. ApeliantÄs reikalavimai bÅ«tent ir yra kilÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo konkurso rezultatų, todÄl tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinas 1 mÄnesio ieÅ¡kinio senaties terminas.
VieÅ¡asis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 13 d. iki 2018 m. rugpjÅ«Äio 16 d., tuo tarpu į teismÄ ieÅ¡kovÄ kreipÄsi tik 2019 m. birželio 27 d., taigi praleidusi 1 mÄnesio terminÄ . Atsižvelgiant į tai, jog vieÅ¡ojo aukciono rezultatai nebuvo ginÄyti įstatymo nustatytu terminu, jie laikytini teisÄtais bei pagrįstais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ O. J. K. praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ O. J. K. praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovei aiÅ¡kiai buvo žinomas ir suprantamas GinÄo patalpų statusas â butas ir todÄl pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ pakeisti Nekilnojamojo turto registro Centro duomenų banko duomenis. Taigi, ieÅ¡kovÄs argumentas, kad teismas priÄjo dviejų viena kitai prieÅ¡taraujanÄių iÅ¡vadų yra absoliuÄiai nepagrįstas. 14.2. IeÅ¡kovÄs argumentai, jog parduodant butÄ vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du buvo pažeistos VyriausybÄs 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos taisyklÄs, t. y. be nekilnojamojo turto objektui priskirtino žemÄs sklypo, yra nepagrįsti, nes ŽemÄs sklypas nuosavybÄs teise priklausÄ Lietuvos Respublikai, o ne Vilniaus miesto savivaldybei.
PažymÄjo, jog analogiÅ¡kai ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui bei VyriausybÄs 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytoms taisyklÄms, Lietuvos Respublikos 6.394 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas taikytinas tik tais atvejais kai nekilnojamojo daikto pardavÄjas ir žemÄs sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas savininkas sutampa. 14.3. AtsakovÄs teigimu, apeliantÄ aiÅ¡kiai supranta, kad teisiÅ¡kai tam, jog jos atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti civiliniame kodekse įtvirtintÄ bendraturÄio pirkimo pirmenybÄs teisÄ bÅ«tina nustatyti ir faktÄ , kad ginÄo butas neteisÄtai registruotas kaip butas ir pripažinti jį 56/100 dalimis Gyvenamojo namo. 14.4.
AtsakovÄ sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, ir nurodo, jog sprendimas yra pagrįstas ir teisÄtas, todÄl jį naikinti ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo VÄ® Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
17. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, nagrinÄdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). DÄl esminių faktinių bylos aplinkybių 19.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybÄs teise priklauso 22/100 dalis dvibuÄio gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å iÄ gyvenamojo namo dalį ji įgijo 2010 m. gruodžio 7 d. paveldÄjimo pagal įstatymÄ teisÄs liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po tÄvo L. S. mirties, kurio nuosavybÄs teisÄs į gyvenamojo namo dalį (44/100), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 1992 m. rugsÄjo 24 d. Pirkimo â pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
IÅ¡ 2019 m. spalio 23 d. VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad kitos 22/100 gyvenamojo namo dalys priklauso ieÅ¡kovÄs seseriai N. F. IÅ¡ 2005 m. gegužÄs 4 d. pažymÄjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre matyti, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) (56/100 gyvenamojo namo dalis), priklausÄ Savivaldybei, nuosavybÄs teisÄs į butÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos remiantis 1998 m. liepos 13 d.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimo Nr. 870 ir 1999 m. rugsÄjo 8 d. PriÄmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais. 2013 m. birželio 1 d. VÄ® Registrų centro duomenimis nurodytas gyvenamasis namas yra žemÄs sklype, esanÄiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 347/1578 Å¡io žemÄs sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybÄs teise priklauso ieÅ¡kovei, 347/1578 žemÄs sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieÅ¡kovÄs seseriai N. F., o likusios 884/1578 dalys priklausÄ Lietuvos Respublikai (Å¡iuo metu â atsakovei O.
J. K.). O. J. K. laimÄjo aukcionÄ , su ja 2018 m. rugsÄjo 10 d. buvo pasiraÅ¡yta GinÄo patalpos, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. Registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog žemÄs sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (884/1578) nuosavybÄs teise priklauso atsakovei O. J. K. 2019 m. lapkriÄio 22 d. ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
20. Byloje kilo ginÄas dÄl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovÄs (apeliantÄs) ieÅ¡kinys dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, dÄl pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimo. DÄl neatskleistos bylos esmÄs 21. ApeliantÄ, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmÄs motyvuoja tuo, jog apylinkÄs teismas neatskleidÄ bylos esmÄs, t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄios aplinkybÄs dÄl vieÅ¡o aukciono bÅ«du Savivaldybei priklausanÄio objekto perleidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytas taisykles ir dÄl sandorio, kuriame įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie žemÄs sklypÄ , teisÄtumo, liko neiÅ¡nagrinÄtos.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nÄra tikslinga pasisakyti dÄl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes teismo manymu, jie yra iÅ¡vestiniai. ApeliantÄs vertinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir bylÄ perduotina nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.
22. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pirmiausia aptaria apeliantÄs reikalavimus ir nagrinÄjamos civilinÄs bylos iniciavimo tikslÄ . Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinÄmis teisÄmis, taip pat teise į gynybÄ (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisÄ laisvai disponuoti procesinÄmis teisÄmis, tame tarpe ir pasirinkti vienÄ ar kelis savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, juos sujungiant (CPK 13 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos bÅ«dų sÄ raÅ¡as yra iÅ¡vardintas CK 1.138 straipsnyje. Dažniausiai civilinių teisių gynybos bÅ«dus nustato teisÄs normos, reguliuojanÄios konkretų teisinį santykį.
23. Teismas, iÅ¡tyrÄs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginÄo santykius, aiÅ¡kina teisÄs normas ir taiko jas ginÄo santykiui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipÄsi į teismÄ dÄl pažeistos teisÄs ar teisÄto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginÄo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktas).
24. Taigi, asmuo, inicijuojantis teisme konkretų ginÄÄ dÄl savo teisių pažeidimo ir jų gynimo, turi nurodyti konkreÄius faktus, leidžianÄius teismui įvertinti, ar jo teisÄs bei įstatymu saugomi interesai buvo pažeisti tų asmenų, kuriems per teismÄ nukreipti jo reikalavimai, atliktais veiksmais / neveikimu arba sudarytais sandoriais, bei Å¡iuos faktus pagrįsti įrodymais, taÄiau neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo. Procesiniuose dokumentuose nurodytų faktų teisinį kvalifikavimÄ atlieka pats teismas vadovaudamasis principu iura novit curia (teismas žino teisÄ).
Net jei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginÄÄ , jį keisti ir taikyti kitÄ , nei nurodÄ ieÅ¡kovas, teisinį pagrindÄ , nes teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva. Taigi, teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ , pats privalo konkreÄiam ginÄo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisÄs normÄ , atitinkanÄiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.
25. IeÅ¡kinio turinys ir jame iÅ¡dÄstytos faktinÄs aplinkybÄs suponuoja teisÄjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamoje byloje apeliantÄ J. N. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl pažeistų jos nuosavybÄs teisių gynimo, tvirtindama, kad buvo pažeista jos įstatyme įtvirtinta pirmenybÄs teisÄ Ä¯sigyti turtÄ (CK 4.79 straipsnis). Å ias savo pažeistas teises ji praÅ¡Ä ginti pripažįstant nekilnojamÄ jį daiktÄ ValstybÄs įmonÄs Registrų centro 2005 m. gegužÄs 4 d. pažymÄjime įraÅ¡ytÄ kaip butas, (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi ir panaikinti byloje dalyvaujanÄių asmenų sudarytus sandorius, perkelti pirkÄjo teises.
26. Pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrindiniu, o kitus iÅ¡vestiniais - reikalavimas pakeisti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis apie butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant įraÅ¡Ä âButas/ Patalpa - Butasâ, vietoje jo įraÅ¡ant âPastatas - Gyvenamasis namasâ. IeÅ¡kovÄ tiek pirmosios instancijos teisme, teik apeliaciniame skunde šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia tik tuo, jog negalima tokia teisinÄ situacija, kai dalis (44/100) to paties nekilnojamojo turto objekto (Gyvenamojo namo) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip gyvenamasis namas, o kita dalis (56/100) â kaip butas. TaÄiau ieÅ¡kovÄ visiÅ¡kai nemotyvuoja savo argumentų (CPK 178 straipsnis).
27. ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iais apeliantÄs argumentais pagal Å¡iuo metu byloje turimus duomenis nesutinka. Pirmiausia, jokie teisÄs aktai nedraudžia viename nekilnojamojo turto objekte įregistruoti patalpas kaip butus, o likusius kaip pastato dalis. Antra, pirmosios instancijos teismas nenustatÄ ir apeliantÄ apeliaciniame skunde nenurodÄ naujų aplinkybių, dÄl kurių pastate esantis butas negali bÅ«ti registruotas kaip butas. Byloje esantis VÄ® Registrų centro 2005 m. gegužÄs 4 d. pažymÄjimas (I tomas b. l.
50) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre (registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini) name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 dalį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginÄyti įstatymų nustatyta tvarka.
CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginÄijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra konstatavÄs, kad registro duomenų teisingumas užtikrinimas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti. Kadangi nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginÄyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisÄti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-249/2007 ir kt.).
Nors apeliantÄ teigia, kad savivaldybei priklausiusi gyvenamojo namo dalis (56/100) neteisÄtai ir nepagrįstai nekilnojamojo turo registre 2005 m. buvo įregistruota kaip butas, (duomenys neskelbtini), taÄiau apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog byloje esantys duomenys prieÅ¡ingai patvirtina, kad kad ginÄo objektas ir anksÄiau buvo registruotas kaip butas. Å ias aplinkybes pagrindžia ir 1999 m. rugsÄjo 8 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad objektas (duomenys neskelbtini) yra perduodamas Vilniaus miesto savivaldybÄs nuosavybÄn ir kiti buto dokumentai (II tomas b. l. 43).
Atsižvelgiant į tai, apeliantei nesutinkant su vieÅ¡uosiuose registruose esanÄia informacija dÄl nekilnojamojo turto statuso, turÄtų bÅ«ti ginÄijami bÅ«tent Nekilnojamojo turto registre esantis duomenys, taÄiau tokiu atveju turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ingÄ informacijÄ pagrindžiantys duomenys ir įrodymai. ApeliantÄ nei pirmosios instancijos teismui, nei bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių, kad buto statuso registracija yra neteisÄta ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
28. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog nepaisant atmesto pirmojo ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimo - pakeisti buto teisinį statusÄ , kuris galimai buvo netinkamai pasirinktas, neįvertinus visų pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, apeliantÄ viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino apie jos kaip bendraturtÄs pirmumo teisÄs įsigyti ginÄo turtÄ pažeidimÄ . Tokie sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį reikalavimai bei apeliantÄs procesiniuose dokumentuose nurodytos Å¡iuos reikalavimus pagrindžianÄios faktinÄs aplinkybÄs leidžia teisÄjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄs kreipimosi į teismÄ tikslas yra buvusios iki teisÄs pažeidimo padÄties atkÅ«rimas su visomis iÅ¡ to kylanÄiomis teisinÄmis pasekmÄmis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), siekiant kelių teisinių instrumentų pagalba įgyvendinti bendraturÄio pirmumo teisÄ Ä¯sigyti ginÄo pastato dalį.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad įraÅ¡ai apie ginÄo pastate esantį butÄ nuolat buvo tikslinami ir duomenys iÅ¡liko nuoseklÅ«s, todÄl sprendÄ, jog VÄ® Registrų centre 2005 metais visiÅ¡kai teisÄtai ir pagrįstai buvo įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), todÄl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ. Kaip minÄta, apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs Å¡iai apylinkÄs teismo iÅ¡vadai pritaria, taÄiau neturi pagrindo pritarti, jog kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai.
30. Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄs kreipimosi į teismÄ tikslas yra buvusios iki teisÄs pažeidimo padÄties atkÅ«rimas, siekiant užtikrinti jos kaip bendraturtÄs pirmumo teisÄ Ä¯ ginÄo turtÄ . DÄl to, akivaizdu, jog nepaisant atmesto pirmojo ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas privalÄjo iÅ¡ esmÄs nagrinÄti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaranÄias aplinkybes. Skundžiamu teismo sprendimu liko visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinÄtas bendraturÄio pirmenybÄs teisÄs pirkti savivaldybÄs parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esanÄio bendrÄ ja nuosavybe, klausimas, dÄl ko nepasisakyta ir dÄl pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis), taip pat dÄl galimybÄs vieÅ¡o aukciono bÅ«du savivaldybei priklausantį objektÄ perleisti be nekilnojamojo turto objektui priskirto žemÄs sklypo.
31. TeisÄjų kolegija, visiÅ¡kai sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidÄ Å¡io konkretaus ginÄo esmÄs ir neteisingai įvertino joje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmiausia atkreipia dÄmesį į paÄiÄ svarbiausiÄ teismui tenkanÄiÄ pareigÄ â vykdyti teisingumÄ . Teisingumo vykdymo pareiga yra konstitucinÄ, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje. KonstitucinÄ teismo pareiga ginti pažeistas asmenų civilinÄs teises ir taip vykdyti teisingumÄ , aiÅ¡kinant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tiesiogiai nustatyta ir kituose teisÄs aktuose â Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, 1.138 straipsnyje, CPK 3 ir 6 straipsniuose, kt.
Materialiuoju požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta iÅ¡imtinÄ teisÄ valstybÄs vardu iÅ¡sprÄsti Å¡alių ginÄÄ ir pasakyti, kuri Å¡alis teisi, kuri â ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios â ne. Teisingumas yra neatskiriamas nuo teisÄtumo. Jeigu teismo sprendimas â galutinis teisingumo vykdymo rezultatas â bus neteisÄtas, tai nebus galima teigti, kad konkreÄioje byloje teismas įvykdÄ teisingumÄ .
32. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daline nuosavybÄs teisÄ priklauso ieÅ¡kovei J. N. ir treÄiajam asmeniui N. F. po 22/100 dalis (44/100), o likusi namo dalis, įregistruotas kaip butas, priklauso atsakovei O. J. K. (anksÄiau priklausÄ Vilniaus miesto savivaldybei) (II tomas b. l. 151, 170). Taigi, visiÅ¡kai akivaizdu, kad pastatas padalintas į dvi dalis, nepriklausomai nuo teisinio statuso (butas ar pastato dalis) priklauso bendrÄ ja daline nuosavybe (CK 4.73 straipsnis). DÄl to sprÄstina, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ, organizuodama AukcionÄ ir apie jį neinformavusi ieÅ¡kovÄs, galimai pažeidÄ ieÅ¡kovÄs, kaip bendraturtÄs, pirmumo teisÄ Ä¯sigyti ginÄo turtÄ , taÄiau apylinkÄs teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nenagrinÄjo, taip pat nesprendÄ ieÅ¡kovÄs reikalavimo dÄl pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių.
33. TeisÄjų kolegijos vertinimu anksÄiau minÄtos nenustatytos ir nevertintos faktinÄs aplinkybÄs gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl sÄ lygų pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimui â egzistavimo. Pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus ieÅ¡kinio pagrindÄ bei nenustaÄius ir nevertinus faktinių aplinkybių, susijusių su bendraturÄio pirmenybÄs teisÄs pirkti savivaldybÄs parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esanÄio bendrÄ ja nuosavybe, liko neatskleista ginÄo esmÄ.
34. Be kita ko, apeliacinÄs instancijos teismas pastebi ir tai, kad nagrinÄjamu atveju byloje atsakove dalyvavo tik Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, o Vilniaus miesto savivaldybÄ Å¡ioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, nors pagal byloje pateiktus įrodymus bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybÄ, o ne savivaldybÄs administracija buvo ginÄijamo turto savininke.
35. NagrinÄjamas ginÄas yra susijÄs su specifiniu teisiniu objektu â Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄiu nekilnojamuoju turtu, kuris ginÄijama Vilniaus miesto savivaldybÄs ir atsakovÄs atsakovÄs O. J. K. 2018 m. rugsÄjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas atsakovei.
36. Remiantis CK 2.35 straipsnio 2 dalimi, savivaldybÄs yra juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybÄ â tai įstatymo nustatytas valstybÄs teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenÄ turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisÄ, įgyvendinamÄ per to valstybÄs teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybÄs tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybÄs institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs ir savivaldybÄs tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. SavivaldybÄ yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. SavivaldybÄs vadovas yra meras (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau â Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
37. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybÄs administracija yra savivaldybÄs įstaiga, t. y. viena iÅ¡ institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisÄ ir kuri, be kita ko, turi herbinį antspaudÄ ir sÄ skaitų bankuose. SavivaldybÄs administracijos direktorius vadovauja savivaldybÄs administracijai. Jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).
38. Taigi tiek savivaldybÄ, tiek savivaldybÄs administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sÄ skaitas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniuose nenumatyta, kad savivaldybÄs administracija ar jos direktorius pagal įstatymÄ atstovauja savivaldybei teisme. DÄl savivaldybÄs ir savivaldybÄs administracijos kaip dviejų juridinių asmenų atribojimo yra pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktÄ ). Nors nagrinÄjamos bylos ir minÄtos kasacinio teismo bylos faktinÄs aplinkybÄs nÄra tapaÄios, taÄiau vien tam tikri faktinių aplinkybių skirtumai nesudaro pagrindo nesiremti bendro pobÅ«džio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).
39. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog bylÄ nagrinÄjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto savivaldybÄ turi bÅ«ti įtraukta byloje dalyvaujanÄiu asmeniu, taip pat bÅ«tina svarstyti NacionalinÄs žemÄs tarnybos įtraukimo į procesÄ klausimÄ , kuri patikÄjimo teise valdo valstybei priklastanÄiÄ Å¾emÄs sklypo dalį, dÄl kurios įsigijimo teisÄtumo taip pat yra kilÄs ginÄas (CPK 37 straipsnis, ŽemÄs įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. PažymÄtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko taikydamas 1.125 straipsnio 3 dalies (vieno mÄnesio) ieÅ¡kinio senatį, nevertino ar teisinis santykis patenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidÄjo valia derÄtų teisme ginÄyti itin operatyviai, galÄtų bÅ«ti, pavyzdžiui, iÅ¡ konkurso rezultatų atsirandantys reikalavimai, kai reikalavimus reiÅ¡kia geriausiÄ konkurso organizatoriaus nurodytÄ rezultatÄ pateikÄs subjektas, kuriam vieÅ¡o konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisÄs (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginÄija jį pralaimÄjÄ asmenys, ar panašūs atvejai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).
NagrinÄjamu atveju tokio pobÅ«džio reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami. DÄl procesinÄs baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų 41. Nors apeliacinÄs instancijos teismas turi teisÄ ir pareigÄ iÅ¡nagrinÄti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡sprÄsti ginÄÄ iÅ¡ esmÄs, taÄiau tokia apeliacinÄs instancijos teisÄ ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinÄs instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmÄ ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs apeliacinÄs instancijos teisme.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes â jeigu dÄl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄs instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinÄjama beveik visa apimtimi ir dÄl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmÄs neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
42. TeisÄjų kolegijos vertinimu, aukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs leidžia sprÄsti, kad nagrinÄjamu atveju visiÅ¡kai nebuvo tiriamos ir vertinamos reikÅ¡mingos ginÄui iÅ¡nagrinÄti aplinkybÄs, teismo nustatyti faktai nevertinti bendraturÄio pirmenybÄs teisÄs pirkti savivaldybÄs parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esanÄio bendrÄ ja nuosavybe aspektu. Taip pat nevertintos aplinkybÄs, susijusios su valstybinÄs žemÄs sklypo dalies įsigijimu. NeiÅ¡tirtų aplinkybių mastas (faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti neatskleidimas / nevertinimas) ir pobÅ«dis, naujų įrodymų gavimo aplinkybÄs, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinÄje instancijoje turÄtų bÅ«ti nagrinÄjama iÅ¡ esmÄs visa apimtimi ir naujais aspektais.
Nepaisant aplinkybÄs, kad apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dÄl pirmojo ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti buto teisinį statusÄ , taÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu iÅ¡ esmÄs visi reikalavimai yra glaudžiai susijÄ, be to byloje nebuvo įtraukti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie bylÄ nagrinÄjant pakartotinai turÄs teisÄ teikti tiek paaiÅ¡kinimus, tiek naujus įrodymus, dÄl to ir reikalavimo pagrįstumas turÄs bÅ«ti vertinamas pakartotinai ir galimai kitais aspektais, kuris nebÅ«tinai gali sutapti su ankstesniu įvertinimu, todÄl byla turi perduodama nagrinÄti iÅ¡ naujo visa apimti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant neapriboti Å¡alių teisÄs į apeliacijÄ , teisÄjų kolegija sprendžia esant pagrindui naikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ visa apimtimi grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo dÄl neatskleistos bylos esmÄs (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. ApeliacinÄs instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinÄje instancijoje nesprendžiamas. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas tenka iÅ¡ naujo nagrinÄsianÄio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinÄ baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis). TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ) pateikÄ Ä¯rodymus, kad bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme ji patyrÄ 100,00 Eur iÅ¡laidų už dalies žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ ;
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 24 d. nutartimi buvo tenkintas ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas ir jai atidÄtas už apeliacinį skundÄ mokÄtino 653,00 Eur žyminio mokesÄio sumokÄjimas iki bus iÅ¡nagrinÄtas ieÅ¡kovÄs apeliacinis skundas; atsakovÄ O. J. K. praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs 1028,50 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinÄ pagalbÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ; kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie apeliacinÄje instancijoje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas nepateikÄ.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovÄs J. N. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, dÄl pirkÄjo teisių ir pareigų perkÄlimo, tretieji asmenys VÄ® Registrų centras, N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarÄ D.
J., atmestas, ir visÄ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta PetkuvienÄ Inga StaknienÄ