Legislator Case Law & Legislation
d8eca1ff-c274-4b3c-a424-b8a5e23e38a8 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal and remands case for retrial due to missing parties and unexamined evidence.

Case Number d8eca1ff-c274-4b3c-a424-b8a5e23e38a8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal and ordered the case to be remanded to the first-instance court for a new trial. The appellant argued that the lower court failed to examine the case fully because not all parties were present to provide explanations or submit new evidence. The court agreed that the procedural defect required a complete re-examination of the case's substance.

Legislator headnote

AI generated

CPK 326 s. 1 d. 4 p.; CPK 327 s. 1 d. 2 p.: If an appeal is based on the failure to examine the case fully or the absence of necessary parties, the appeal is dismissed and the case is remanded for retrial.

Keywords

AI generated
civil procedure appeal remand for retrial missing parties new evidence examination substantive re-examination

Cited Legislation

AI generated
CPK 326 s. 1 d. 4 p.
butas, o ne gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis. 1992 m.
CPK 327 s. 1 d. 2 p.
butas, o ne gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis. 1992 m.
CPK 93 s. 3

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1778-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21255-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.1.5.4; 2.4.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) J.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2‑1684-845/2020 pagal ieÅ¡kovės J. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys VÄ® Registrų centras, N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė D. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė J. N. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, praÅ¡ydama pripažinti nekilnojamÄ jį daiktÄ Valstybės Ä®monės Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įraÅ¡ytÄ kaip butas, (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi; pripažinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes - abiÅ¡alę restitucijÄ ; tuo atveju, jei teismas netenkintų Å¡io reikalavimo, ieÅ¡kovė praÅ¡o jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti ieÅ¡kovę sumokėti atsakovei O.

J. K. 35 199 Eur sumÄ , taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 22/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), kita 22/100 dalis Gyvenamojo namo priklauso ieÅ¡kovės seseriai N. F., o likusi gyvenamojo namo dalis (56/100) priklausė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. IeÅ¡kovė, įgijusi nuosavybės teisę į 22/100 Gyvenamojo namo dalis, kartu su bendrasavininke N. F. siekė iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) nusipirkti pastarajai priklausančiÄ namo dalį.

Savivaldybei priklausiusi Gyvenamojo namo dalis (56/100) nesant teisinio pagrindo ir jį pagrindžiančių dokumentų, 2005 metais buvo įregistruota kaip butas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės teigimu, negalima tokia teisinė situacija, kai dalis (44/100) to paties nekilnojamojo turto objekto (Gyvenamojo namo) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip gyvenamasis namas, o kita dalis (56/100) – kaip butas. Ginčo objektas visada buvo ir yra gyvenamasis namas, o butas (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių turėjo būti įregistruotas ne kaip butas, o kaip Gyvenamojo namo dalis.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog yra Å¡io Gyvenamojo namo bendraturtė, turėjusi pirmenybės teisę pirkti iÅ¡ Savivaldybės jai priklausiusias 56/100 Gyvenamojo namo dalis. Savivaldybė, parduodama atsakovei O. J. K. aukcione jai priklausiusiÄ Gyvenamojo namo dalį, t. y. registruotÄ kaip butas (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo patalpa, butas), pažeidė ieÅ¡kovės pirmenybės teisę pirkti šį turtÄ , todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d.

Ginčo patalpos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo – pardavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jau 1999 m. minėtame akte ginčo objektas yra nurodomas kaip (duomenys neskelbtini), t. y. butas, o ne gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis. 1992 m. rugsėjo 24 d. sutartyje tarp Vilniaus miesto Rasų seniÅ«no S. B. ir S. L.

M. (pirkėjas) nurodyta, kad pirkėjas gyvena (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), ir tai rodo, kad jau 1992 metais Gyvenamasis namas, buvo suskirstytas į butus. Pažymėjo, kad VÄ® Registrų centras, o ne Savivaldybė įregistravo Ginčo patalpÄ , kaip butÄ , o ne kaip gyvenamÄ jį pastatÄ . Atsakovės manymu, ieÅ¡kovės reikalavimai yra kilę iÅ¡ vieÅ¡ojo konkurso rezultatų, todėl tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas. VieÅ¡asis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2019 m. birželio 27 d., t. y. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praleidus 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

3. Atsakovė O. J. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovės manymu, 1997 m. gruodžio 16 d. kadastrinės bylos duomenys patvirtina, kad toks turto vienetas kaip butas jau egzistavo kadastrinės bylos sudarymo metu, t. y. 1997 metais. PaaiÅ¡kino, kad kadastrinės bylos kopija atlikta pagal 1948 m. spalio 14 d. inventorizacijÄ , todėl tikėtina, kad butas, kaip atskiras turto vienetas, gyvenamajame name buvo suformuotas dar iki 1948 metų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti butÄ 56/100 gyvenamojo namo dalimi nepagrįstas. Atsakovė pabrėžė, jog ieÅ¡kovė dar 2018 metų spalio mėnesį žinojo apie sandorį, tačiau nelaikė, kad jos teisė yra pažeista ir nesiėmė jokių veiksmų tokiÄ teisę apginti, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė siekė parduoti jai priklausantį turtÄ ir siÅ«lė jį pirkti atsakovei.

4. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė nagrinėti bylÄ teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad VÄ® Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre Ginčo patalpa yra registruota kaip butas. Registrų centro funkcija yra Registro duomenų įraÅ¡ymas pagal jam pateiktus dokumentus, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nuosavybės teisės į Ginčo patalpÄ , įregistruotos remiantis 1998 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 m. rugsėjo 8 d. Priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nuosavybės teisės į Gyvenamojo namo dalį (44/100), įregistruotos remiantis 1992 m. rugsėjo 24 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ieškovės tėvas L. S. nupirko 44/100 gyvenamojo namo dalies. Ieškovė nenuginčijo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buto statuso registracija yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Registrų centras duomenis registravo pagal jam pateiktus dokumentus.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė siekia nuginčyti pačiÄ registracijÄ , ji turėtų ginčyti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija.

5. Tretieji asmenys N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė D. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. N. atsakovei O. J. K. 2000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 691 Eur žyminio mokesčio ir 25,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso – 716,65 Eur.

7. Teismas nustatė, kad jau 1954 metais ginčo pastate buvo du butai, įraÅ¡ai apie ginčo pastate esančius butus nuolat buvo tikslinami ir duomenys iÅ¡liko nuoseklÅ«s, todėl sprendė, jog VÄ® Registrų centre 2005 metais visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo patalpa niekada nebuvo įregistruota kaip gyvenamojo namo dalis. Teismo vertinimu, 2014 m. liepos 28 d. SÄ® Vilniaus miesto bÅ«sto raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas ieÅ¡kovei, aiÅ¡kiai nurodė, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 metų buvo iÅ¡nuomotas, jo gyventojas mirė 2013 metais, o duomenų apie Å¡io buto privatizavimÄ Ä¯monė neturėjo, patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo žinomas ir suprantamas Ginčo patalpos – buto statusas.

Taip pat 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. gruodžio 17 d. Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog ieÅ¡kovė, 2010 m. gruodžio 7 d. gaudama paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , aiÅ¡kiai žinojo, jog ginčo pastate yra du butai, suformuoti kaip atskiri turto vienetai. Kadangi įrodymų, jog Å¡alys bÅ«tų kreipęsi dėl 2005 metais Registrų centre užfiksuotų įrašų, byloje nėra ir įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė 2005 metų teisinę registracijÄ pradėjo ginčyti tik tuomet, kai atsakovė O.

J. K. įgijo ginčo butÄ , teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu siekia pakeisti nekilnojamojo turto objekto statusÄ , o ne ginčyti teisinę registracijÄ , tačiau Å¡iam ieÅ¡kovės tikslui, teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė Savivaldybei ne bendrÄ jÄ daline nuosavybe, ji teisėtai organizavo jo pardavimÄ aukciono bÅ«du, o ieÅ¡kovė, kaip ir kiti aukciono dalyviai, lygiomis teisėmis galėjo dalyvauti pirkime.

8. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nesiėmė savalaikių priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti, t. y. teismo neįtikino, jog ieÅ¡kovė apie pažeistas jos teises sužinojo tik 2019 metų balandį. Taigi aplinkybė, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ priskirtina jos elgesiui. Teismas spendė, jog ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas nagrinėjamojoje byloje taip pat sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1684-845/2020 ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismo sprendimas, kuriame padarytos viena kitai prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados apie ginčo turto statusÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovės keliamas ginčas dėl daikto teisinio statuso neiÅ¡vengiamai turės įtakos atsakovės nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, kadangi ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl pirkėjo teisių pagal pirkimo – pardavimo sutartį perkėlimo. 10.2.

Teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ neatskleidė jos esmės, t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės dėl vieÅ¡o aukciono bÅ«du Savivaldybei priklausančio objekto perleidimo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas taisykles ir dėl sandorio, kuriame įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie žemės sklypÄ , teisėtumo, liko neiÅ¡nagrinėtos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes teismo manymu, jie yra iÅ¡vestiniai.

Apeliantė ginčija sandorį, kuris yra sudarytas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nustatančias, jog valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas vieÅ¡o aukciono bÅ«du turi bÅ«ti parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu bei imperatyvias teises normas, reikalaujančias aptarti pirkėjo teises į žemės sklypÄ (LR Vyriausybės 2014 10 28 nutarimo 1178 2.1 punktas, CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1174-624/2019). 10.3.

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismu nurodė, kad teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog apeliantės tėvas S. L. M. 1992 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butÄ , o ne 44/100 medinio gyvenamojo namo dalį su priklausiniais. Taip pat be jokio teisinio pagrindo konstatuota, jog ieÅ¡kovė, 2010 m. gruodžio 7 d. gaudama paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , aiÅ¡kiai žinojo, jog ginčo pastate yra du butai, suformuoti kaip atskiri turto vienetai bei tai, kad ginčo butas buvo atidalintas iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir CK 4.76-4.79 straipsnių nuostatos ieÅ¡kovės atžvilgiu netaikomos. 10.4.

Apeliantė pažymėjo, jog žemės sklypas, kuriame stovi ginčo namas, patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko ir (duomenys neskelbtini) kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , kuri pagal Vilniaus miesto bendro plano sprendinius namų valdos, esančios „miÅ¡kuose“ ir „miÅ¡kinguose teritorijose“ yra nedalomos, t. y. bet kokį namų valdos padalinimÄ ar atidalinimÄ ginčo teritorijoje draudžia bendrojo plano sprendiniai.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog kiekvienÄ kartÄ atlikus duomenų atnaujinimus, ginčo pastato patalpų charakteristikoje buvo nurodyta ta pati informacija apie nekilnojamojo turto statusÄ (dvibutis pastatas) ir apie pastate esančių butų skaičių. Atsakovė pabrėžė, jog įraÅ¡ai apie ginčo pastate esančius du butus buvo padaryti 1959 m. lapkričio 18 d., 1960 m. lapkričio 19 d., 1966 m. lapkričio 21 d., o pastato inventorinių žinių duomenimis, užfiksuotais 1982 m. gegužės 10 d., nustatyta, jog skiltyje butų skaičius pažymėti du butai ginčo pastate.

IÅ¡ 1982 m. gegužės 10 d. pastatų vidaus plotų eksplikacijos matyti, jog butų numeriai yra pažymėti skaičiais 1 ir 2, taip pat nurodyti kiekvieno buto kambarių numeriai. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teiginius apie tai, kad ginčo objektas visada buvo ir yra gyvenamasis namas, o butas (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių turėjo bÅ«ti įregistruotas ne kaip butas, o kaip gyvenamojo namo dalis. 12.2. Apeliantei nesutinkant su vieÅ¡uosiuose registruose esančia informacija dėl nekilnojamojo turto statuso, turėtų bÅ«ti ginčijami bÅ«tent Nekilnojamojo turto registre esantis duomenys, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ingÄ informacijÄ pagrindžiantys duomenys ir įrodymai.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buto statuso registracija yra neteisėta ir nepagrįsta. Tuo atveju, jeigu apeliantė siektų nuginčyti pačiÄ registracijÄ , ji turėtų ginčyti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. 12.3. Ginčo patalpos nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, Å¡ios patalpos buvo parduodamas be bendro naudojimo patalpų, todėl informaciniai praneÅ¡imai Gyvenamojo namo gyventojams nebuvo siunčiami, Savivaldybė nelaikė apeliantės ginčo objekto bendraturte.

Pažymėjo, jog negalima laikyti, jog apeliantės teises Å¡iuo atveju buvo pažeistos, kadangi pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį numatyta, jog dalies, esančios bendrÄ ja nuosavybe, pardavėjas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitiems bendraturčiams apie ketinimÄ parduoti savo dalį, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjai O. J. K. buvo parduotas Å¡is butas be priklausinių. 12.4. Teismas sprendimu tinkamai nesprendė klausimo dėl vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du parduodamo turto taisyklių nustatymo, nes ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo pateiktas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių pareigų perkėlimo, o ne dėl vieÅ¡ojo aukciono taisyklių pažeidimo.

Tiek Savivaldybės, tiek kitų proceso Å¡alių atsiliepimuose yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, Savivaldybė nėra nekilnojamojo turto – žemės sklypo savininkė, todėl negali bÅ«ti remiamasi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi. Savivaldybė nėra žemės sklypo savininkė, žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl Savivaldybė laikosi pozicijos, kad vieÅ¡ojo aukciono sÄ lygos nebuvo pažeistos. 12.5. Apeliantės reikalavimai bÅ«tent ir yra kilę iÅ¡ vieÅ¡ojo konkurso rezultatų, todėl tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas.

VieÅ¡asis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2019 m. birželio 27 d., taigi praleidusi 1 mėnesio terminÄ . Atsižvelgiant į tai, jog vieÅ¡ojo aukciono rezultatai nebuvo ginčyti įstatymo nustatytu terminu, jie laikytini teisėtais bei pagrįstais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė O. J. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė O. J. K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. IeÅ¡kovei aiÅ¡kiai buvo žinomas ir suprantamas Ginčo patalpų statusas – butas ir todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pakeisti Nekilnojamojo turto registro Centro duomenų banko duomenis. Taigi, ieÅ¡kovės argumentas, kad teismas priėjo dviejų viena kitai prieÅ¡taraujančių iÅ¡vadų yra absoliučiai nepagrįstas. 14.2. IeÅ¡kovės argumentai, jog parduodant butÄ vieÅ¡ojo aukciono bÅ«du buvo pažeistos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos taisyklės, t. y. be nekilnojamojo turto objektui priskirtino žemės sklypo, yra nepagrįsti, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o ne Vilniaus miesto savivaldybei.

Pažymėjo, jog analogiÅ¡kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui bei Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytoms taisyklėms, Lietuvos Respublikos 6.394 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas taikytinas tik tais atvejais kai nekilnojamojo daikto pardavėjas ir žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas savininkas sutampa. 14.3. Atsakovės teigimu, apeliantė aiÅ¡kiai supranta, kad teisiÅ¡kai tam, jog jos atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti civiliniame kodekse įtvirtintÄ bendraturčio pirkimo pirmenybės teisę bÅ«tina nustatyti ir faktÄ , kad ginčo butas neteisėtai registruotas kaip butas ir pripažinti jį 56/100 dalimis Gyvenamojo namo. 14.4.

Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, ir nurodo, jog sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 19.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 22/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å iÄ gyvenamojo namo dalį ji įgijo 2010 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po tėvo L. S. mirties, kurio nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį (44/100), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 1992 m. rugsėjo 24 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

IÅ¡ 2019 m. spalio 23 d. VÄ® Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad kitos 22/100 gyvenamojo namo dalys priklauso ieÅ¡kovės seseriai N. F. IÅ¡ 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre matyti, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini) (56/100 gyvenamojo namo dalis), priklausė Savivaldybei, nuosavybės teisės į butÄ , esantį adresu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos remiantis 1998 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 ir 1999 m. rugsėjo 8 d. Priėmimo - perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais. 2013 m. birželio 1 d. VĮ Registrų centro duomenimis nurodytas gyvenamasis namas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 347/1578 šio žemės sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei, 347/1578 žemės sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso ieškovės seseriai N. F., o likusios 884/1578 dalys priklausė Lietuvos Respublikai (šiuo metu – atsakovei O.

J. K.). O. J. K. laimėjo aukcionÄ , su ja 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo pasiraÅ¡yta Ginčo patalpos, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2020 m. liepos 3 d. Registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (884/1578) nuosavybės teise priklauso atsakovei O. J. K. 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės (apeliantės) ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Dėl neatskleistos bylos esmės 21. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės dėl vieÅ¡o aukciono bÅ«du Savivaldybei priklausančio objekto perleidimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytas taisykles ir dėl sandorio, kuriame įraÅ¡yti aiÅ¡kiai neteisingi duomenys apie žemės sklypÄ , teisėtumo, liko neiÅ¡nagrinėtos.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes teismo manymu, jie yra iÅ¡vestiniai. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas naikintinas ir bylÄ perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia aptaria apeliantės reikalavimus ir nagrinėjamos civilinės bylos iniciavimo tikslÄ . Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybÄ (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir pasirinkti vienÄ ar kelis savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, juos sujungiant (CPK 13 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos bÅ«dų sÄ raÅ¡as yra iÅ¡vardintas CK 1.138 straipsnyje. Dažniausiai civilinių teisių gynybos bÅ«dus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.

23. Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktas).

24. Taigi, asmuo, inicijuojantis teisme konkretų ginÄÄ dėl savo teisių pažeidimo ir jų gynimo, turi nurodyti konkrečius faktus, leidžiančius teismui įvertinti, ar jo teisės bei įstatymu saugomi interesai buvo pažeisti tų asmenų, kuriems per teismÄ nukreipti jo reikalavimai, atliktais veiksmais / neveikimu arba sudarytais sandoriais, bei Å¡iuos faktus pagrįsti įrodymais, tačiau neprivalo nurodyti teisinio savo reikalavimų pagrindo. Procesiniuose dokumentuose nurodytų faktų teisinį kvalifikavimÄ atlieka pats teismas vadovaudamasis principu iura novit curia (teismas žino teisę).

Net jei ieÅ¡kovas nurodo ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginÄÄ , jį keisti ir taikyti kitÄ , nei nurodė ieÅ¡kovas, teisinį pagrindÄ , nes teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinė bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , pats privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes.

25. IeÅ¡kinio turinys ir jame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje apeliantė J. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų jos nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, kad buvo pažeista jos įstatyme įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti turtÄ (CK 4.79 straipsnis). Å ias savo pažeistas teises ji prašė ginti pripažįstant nekilnojamÄ jį daiktÄ Valstybės įmonės Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įraÅ¡ytÄ kaip butas, (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi ir panaikinti byloje dalyvaujančių asmenų sudarytus sandorius, perkelti pirkėjo teises.

26. Pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrindiniu, o kitus iÅ¡vestiniais - reikalavimas pakeisti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis apie butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant įraÅ¡Ä â€žButas/ Patalpa - Butas“, vietoje jo įraÅ¡ant „Pastatas - Gyvenamasis namas“. IeÅ¡kovė tiek pirmosios instancijos teisme, teik apeliaciniame skunde šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia tik tuo, jog negalima tokia teisinė situacija, kai dalis (44/100) to paties nekilnojamojo turto objekto (Gyvenamojo namo) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip gyvenamasis namas, o kita dalis (56/100) – kaip butas. Tačiau ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nemotyvuoja savo argumentų (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais pagal šiuo metu byloje turimus duomenis nesutinka. Pirmiausia, jokie teisės aktai nedraudžia viename nekilnojamojo turto objekte įregistruoti patalpas kaip butus, o likusius kaip pastato dalis. Antra, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių pastate esantis butas negali būti registruotas kaip butas. Byloje esantis VĮ Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjimas (I tomas b. l.

50) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre (registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu - (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini) name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 dalį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, kad registro duomenų teisingumas užtikrinimas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti. Kadangi nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys įraÅ¡omi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti Å¡ių duomenų teisingumÄ , turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įraÅ¡yti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007 ir kt.).

Nors apeliantė teigia, kad savivaldybei priklausiusi gyvenamojo namo dalis (56/100) neteisėtai ir nepagrįstai nekilnojamojo turo registre 2005 m. buvo įregistruota kaip butas, (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje esantys duomenys priešingai patvirtina, kad kad ginčo objektas ir anksčiau buvo registruotas kaip butas. Šias aplinkybes pagrindžia ir 1999 m. rugsėjo 8 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad objektas (duomenys neskelbtini) yra perduodamas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir kiti buto dokumentai (II tomas b. l. 43).

Atsižvelgiant į tai, apeliantei nesutinkant su vieÅ¡uosiuose registruose esančia informacija dėl nekilnojamojo turto statuso, turėtų bÅ«ti ginčijami bÅ«tent Nekilnojamojo turto registre esantis duomenys, tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ingÄ informacijÄ pagrindžiantys duomenys ir įrodymai. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad buto statuso registracija yra neteisėta ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant atmesto pirmojo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo - pakeisti buto teisinį statusÄ , kuris galimai buvo netinkamai pasirinktas, neįvertinus visų pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, apeliantė viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino apie jos kaip bendraturtės pirmumo teisės įsigyti ginčo turtÄ pažeidimÄ . Tokie sujungti į vienÄ ieÅ¡kinį reikalavimai bei apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančios faktinės aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai padaryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantės kreipimosi į teismÄ tikslas yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas su visomis iÅ¡ to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis (CK 1.138 straipsnio 2 punktas), siekiant kelių teisinių instrumentų pagalba įgyvendinti bendraturčio pirmumo teisę įsigyti ginčo pastato dalį.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įraÅ¡ai apie ginčo pastate esantį butÄ nuolat buvo tikslinami ir duomenys iÅ¡liko nuoseklÅ«s, todėl sprendė, jog VÄ® Registrų centre 2005 metais visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės Å¡iai apylinkės teismo iÅ¡vadai pritaria, tačiau neturi pagrindo pritarti, jog kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡vestiniai.

30. Kaip minėta, ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ tikslas yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas, siekiant užtikrinti jos kaip bendraturtės pirmumo teisę į ginčo turtÄ . Dėl to, akivaizdu, jog nepaisant atmesto pirmojo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡ esmės nagrinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes. Skundžiamu teismo sprendimu liko visiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėtas bendraturčio pirmenybės teisės pirkti savivaldybės parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, klausimas, dėl ko nepasisakyta ir dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (CK 4.79 straipsnio 3 dalis), taip pat dėl galimybės vieÅ¡o aukciono bÅ«du savivaldybei priklausantį objektÄ perleisti be nekilnojamojo turto objektui priskirto žemės sklypo.

31. Teisėjų kolegija, visiÅ¡kai sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė Å¡io konkretaus ginčo esmės ir neteisingai įvertino joje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pirmiausia atkreipia dėmesį į pačiÄ svarbiausiÄ teismui tenkančiÄ pareigÄ â€“ vykdyti teisingumÄ . Teisingumo vykdymo pareiga yra konstitucinė, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje. Konstitucinė teismo pareiga ginti pažeistas asmenų civilinės teises ir taip vykdyti teisingumÄ , aiÅ¡kinant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tiesiogiai nustatyta ir kituose teisės aktuose – Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, 1.138 straipsnyje, CPK 3 ir 6 straipsniuose, kt.

Materialiuoju požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad teismui yra suteikta iÅ¡imtinė teisė valstybės vardu iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir pasakyti, kuri Å¡alis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teisingumas yra neatskiriamas nuo teisėtumo. Jeigu teismo sprendimas – galutinis teisingumo vykdymo rezultatas – bus neteisėtas, tai nebus galima teigti, kad konkrečioje byloje teismas įvykdė teisingumÄ .

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daline nuosavybės teisė priklauso ieÅ¡kovei J. N. ir trečiajam asmeniui N. F. po 22/100 dalis (44/100), o likusi namo dalis, įregistruotas kaip butas, priklauso atsakovei O. J. K. (anksčiau priklausė Vilniaus miesto savivaldybei) (II tomas b. l. 151, 170). Taigi, visiÅ¡kai akivaizdu, kad pastatas padalintas į dvi dalis, nepriklausomai nuo teisinio statuso (butas ar pastato dalis) priklauso bendrÄ ja daline nuosavybe (CK 4.73 straipsnis). Dėl to spręstina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, organizuodama AukcionÄ ir apie jį neinformavusi ieÅ¡kovės, galimai pažeidė ieÅ¡kovės, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti ginčo turtÄ , tačiau apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nenagrinėjo, taip pat nesprendė ieÅ¡kovės reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu anksčiau minėtos nenustatytos ir nevertintos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl sÄ lygų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimui – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismui netinkamai identifikavus ieÅ¡kinio pagrindÄ bei nenustačius ir nevertinus faktinių aplinkybių, susijusių su bendraturčio pirmenybės teisės pirkti savivaldybės parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, liko neatskleista ginčo esmė.

34. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakove dalyvavo tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybė šioje byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, nors pagal byloje pateiktus įrodymus būtent Vilniaus miesto savivaldybė, o ne savivaldybės administracija buvo ginčijamo turto savininke.

35. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su specifiniu teisiniu objektu – Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuris ginčijama Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės atsakovės O. J. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas atsakovei.

36. Remiantis CK 2.35 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės yra juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo. Savivaldybės vadovas yra meras (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

37. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, t. y. viena iÅ¡ institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė ir kuri, be kita ko, turi herbinį antspaudÄ ir sÄ skaitų bankuose. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

38. Taigi tiek savivaldybė, tiek savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, turintys savo atskirus juridinių asmenų kodus bei atskiras sÄ skaitas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniuose nenumatyta, kad savivaldybės administracija ar jos direktorius pagal įstatymÄ atstovauja savivaldybei teisme. Dėl savivaldybės ir savivaldybės administracijos kaip dviejų juridinių asmenų atribojimo yra pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktÄ ). Nors nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau vien tam tikri faktinių aplinkybių skirtumai nesudaro pagrindo nesiremti bendro pobÅ«džio kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

39. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog bylÄ nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto savivaldybė turi bÅ«ti įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, taip pat bÅ«tina svarstyti Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į procesÄ klausimÄ , kuri patikėjimo teise valdo valstybei priklastančiÄ Å¾emės sklypo dalį, dėl kurios įsigijimo teisėtumo taip pat yra kilęs ginčas (CPK 37 straipsnis, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko taikydamas 1.125 straipsnio 3 dalies (vieno mėnesio) ieÅ¡kinio senatį, nevertino ar teisinis santykis patenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, iÅ¡ konkurso rezultatų atsirandantys reikalavimai, kai reikalavimus reiÅ¡kia geriausiÄ konkurso organizatoriaus nurodytÄ rezultatÄ pateikęs subjektas, kuriam vieÅ¡o konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys, ar panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

Nagrinėjamu atveju tokio pobÅ«džio reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami. Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nebuvo tiriamos ir vertinamos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡nagrinėti aplinkybės, teismo nustatyti faktai nevertinti bendraturčio pirmenybės teisės pirkti savivaldybės parduodamÄ dalį nekilnojamojo daikto, esančio bendrÄ ja nuosavybe aspektu. Taip pat nevertintos aplinkybės, susijusios su valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimu. NeiÅ¡tirtų aplinkybių mastas (faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams taikyti neatskleidimas / nevertinimas) ir pobÅ«dis, naujų įrodymų gavimo aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi ir naujais aspektais.

Nepaisant aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl pirmojo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo pakeisti buto teisinį statusÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu iÅ¡ esmės visi reikalavimai yra glaudžiai susiję, be to byloje nebuvo įtraukti visi dalyvaujantys byloje asmenys, kurie bylÄ nagrinėjant pakartotinai turės teisę teikti tiek paaiÅ¡kinimus, tiek naujus įrodymus, dėl to ir reikalavimo pagrįstumas turės bÅ«ti vertinamas pakartotinai ir galimai kitais aspektais, kuris nebÅ«tinai gali sutapti su ankstesniu įvertinimu, todėl byla turi perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant neapriboti Å¡alių teisės į apeliacijÄ , teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui naikinti visÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ visa apimtimi grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas tenka iÅ¡ naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) pateikė įrodymus, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 100,00 Eur iÅ¡laidų už dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ ;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir jai atidėtas už apeliacinį skundÄ mokėtino 653,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės apeliacinis skundas; atsakovė O. J. K. prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ; kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės J. N. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys VÄ® Registrų centras, N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė D.

J., atmestas, ir visÄ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė