d8eb3f3b-9986-4425-b93b-9d22be911aed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Skundas Nr. II-260-1123/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00195-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui S. F.,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Gintautui Radzevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. V. 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20112978190 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio vyresnioji specialistė I. N. 2022 m. sausio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-2214-2022 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį dėl to, kad S. F. 2020 m. balandžio 2 d. 16.21 val., Laisvės pr Vilniuje, X:6060089.0, Y:579207.0 vairavo automobilį Skoda Octavia valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir virÅ¡ijo leistinÄ 60 km/h greitį, važiavo 81 km/h greičiu po paklaidos, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 ir 127 punkto reikalavimus. 2020 m. balandžio 2 d. protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. V. priėmė skundžiamÄ nutarimÄ , kuriuo S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 60 eurų bauda, padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 300 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 300 eurų bauda.

I. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. F. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) teismui pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad jis nesutinka su priimtu nutarimu, nes nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimÄ , neturėjo galimybės pateikti paaiÅ¡kinimų, vairuotojo pažymėjimÄ jis turi, todėl nubaustas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti nepagrįstai.

SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija atsiliepimo nepteikė.

Teismo posėdžio metu S. F. paaiÅ¡kino, kad nesutinka su nutarimu dalyje dėl to, kad jis neva vairavo neturėdamas tokios teisės. S. F. pateikė teismui Ukrainos vairuotojo pažymėjimÄ , nurodydamas, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, teigia, kad su nutarimo dalimi, kuria jis pripažintas kaltu dėl greičio virÅ¡ijimo jis sutinka.

SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos atstovas paaiÅ¡kino, jog nėra duomenų bazės, kurioje bÅ«tų galima matyti, kad asmuo turi kitos valstybės iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Ä®vertinus tai, kad teisme S. F. pateikė Ukrainoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o veikos, susijusios su greičio virÅ¡ijimu neginčija, Institucija sutinka, kad nutarimo dalis dėl vairavimo neturint teisės vairuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį bÅ«tų nutraukta, paliekant S. F. pripažinimÄ kaltu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.

II. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės.

Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politikÄ , eismo dalyvių mokymÄ , pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigÅ«nų ir kitų tikrinančių pareigÅ«nų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKÄ®). Vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ Lietuvos Respublikoje nustato vadovaujantis SEAKÄ® 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/612, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, 2020-04-14 redakcija).

SEAKÄ® 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Ukraina yra prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (Lietuvoje įsigaliojo 1992-11-20) (toliau – ir Konvencija) prisijungusios Å¡alys. Konvencijos 41 straipsnis reguliuoja sÄ lygas, susijusias su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Å io straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimÄ . Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį susitariančios Å¡alys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, suraÅ¡yti atitinkamos Å¡alies valstybine kalba ar viena iÅ¡ Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba suraÅ¡yti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys Å¡ios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys Å¡ios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įraÅ¡ytai kategorijai priskiriamÄ transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį iÅ¡davė kita Susitariančioji Å alis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Å ios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.

1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka – pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja pareiÅ¡kėjÄ su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iÅ¡ SEAKÄ® 13 straipsnio 9 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 2.4. punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau, nei 185 dienas. Å i iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja ir Vienos kelių eismo 1968 m. konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Ukraina yra konvencijÄ pasiraÅ¡iusios Å¡alys) 41 straipsnio 7 dalies a ir b punktams.

Å ių teisės normų analizė leidžia teigti, kad norint traktuoti, jog asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje bÅ«tina nustatyti patį gyvenimo faktÄ 185 dienas arba daugiau bei asmeninių ir darbo ryÅ¡ių vietÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad nubaustasis dirba Lietuvos bendrovėje, tačiau nėra nustatyta, kad S. F. pagrindinė asmeninių ryÅ¡ių vieta yra Lietuvos Respublikoje ir tai, kad S. F. Lietuvoje bÅ«na daugiau kaip 185 dienas.

Kadangi priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo formaliai remtasi duomenimis apie paties asmens deklaruotÄ gyvenamÄ vietÄ , o faktinė gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, teismas pažymi, kad Å¡iame kontekste yra svarbu, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnis numato, jog gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ , gerinti vieÅ¡Ä jį administravimÄ . Taigi iÅ¡ esmės administruoti duomenis apie adresÄ , kuriuo asmuo bÅ«na. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad užsienio valstybių, ne Europos SÄ jungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos RespublikÄ ar keičiantys gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, privalo deklaruoti savo gyvenamÄ vietÄ . S. F. Å¡iuo atveju tai ir įvykdė. Asmuo gali turėti kelias gyvenamÄ sias vietas. Ä®statymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo vienu metu deklaruoja tik vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , net jei gyventų keliose vietose. Asmens teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ neturi bÅ«ti varžoma. Vertinant minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju norint traktuoti, kad S. F. privalėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimÄ , tai yra jis neturi teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, turėjo bÅ«ti įrodyta, kad be darbo santykių ir jo pagrindiniai asmeniniai ryÅ¡iai yra Lietuvos Respublikoje, o vien tik įraÅ¡as gyvenamosios vietos duomenų registre tokio fakto nepatvirtina.

Visos abejonės dėl faktinės situacijos turi būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai įrodyta, kad S. F. gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau kaip 185 dienas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog norint konstatuoti, kad asmens veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo požymiai bÅ«tina nustatyti ir tyčinę arba neatsargiÄ kaltę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. F. teismui pateikė Ukrainoje iÅ¡duotÄ , galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , patvirtinantį teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog transporto priemonę Lietuvos Respublikoje vairuoja neturėdamas tam juridinio pagrindo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Administracinių nusižengimų bylose asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo grindžiant prielaidomis, o iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visi nagrinėjant bylÄ kilę neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų neabejotinai patvirtinančių, kad S. F. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Lietuvoje būna daugiau kaip 185 dienas, be to nėra nustatyta jo kaltė, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2896-2022 keistinas dalyje ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį S. F. atžvilgiu nutrauktina.

Skundžiamu nutarimu S. F. taip pat nubaustas už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , už kurį jam paskirta 60 EUR bauda. Nei savo kaltės dėl Å¡io nusižengimo, nei skirtos baudos S. F. neginčijo, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, nustatant, jog S. F. skundžiamu nutarimu paskirta vienintelė 60 EUR dydžio bauda už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Â

n u t a r i a :

Â

S. F. skundÄ tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir Å¡iÄ administracinio nusižengimo teisenos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda 300 EUR bauda.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2896-2022 dalį, kuria S. F. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 EUR bauda palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė