d8ea1cf8-58d1-476a-96e1-7ea70707a909 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-56/2012             Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00066-2008-9             Procesinio sprendimo kategorija:              1.1.8.1.1.; 1.2.3.2.6.; 2.1.7.3., 2.1.7.4.1.;                           2.1.7.4.6.; 2.1.15.1.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko (pranešėjo) Svajūno Knizlerio,teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Eugenijui Karažinui, nuteistajam D.

A. ,iÅ¡teisintajam G. D. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo: D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir D.

A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - Å¡eÅ¡iolika metų laisvės atėmimo, bausmę pirmus penkis metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.G. D. iÅ¡teisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimÄ .Nuosprendžiu iÅ¡ D. A. priteista nukentėjusiajam A. S. 50 000 litų neturinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam J. A. 40 litų turtinės žalos atlyginimo ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) 40 litų turtinės žalos atlyginimo bei 9 litai 80 centų teismo iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : D. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 22:00 – 23:00 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tarp D. A. ir K. S. metu, sudavęs 5 smÅ«gius K. S. į veidÄ ir jai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto, pastarÄ jÄ pavijęs pargriovė minėto namo laiptų aikÅ¡telėje ir sudavė nenustatytÄ skaičių smÅ«gių K. S. į įvairias kÅ«no vietas.

K. S. iÅ¡bėgus iÅ¡ namo, D. A. pavijęs jÄ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinio sodo prieigose ir pagriovęs ant žemės, tyčia smogė nukentėjusiajai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, iÅ¡ viso kambaryje, laiptinėje ir lauke suduodamas nukentėjusiajai 10 smÅ«gių kumščiais į veidÄ ir į rankas, 3 smÅ«gius plyta į galvÄ , spaudė rankų pirÅ¡tais rankas ir kairį petį, tyčia peiliu padarė vienÄ pjÅ«vį kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ pjÅ«vį kairiajame smilkinyje, penkis pjÅ«vius ir dÅ«rius kairėje ausyje, du pjÅ«vius deÅ¡inėje ausyje, smÅ«giuodamas padarė apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės atvirÄ lūžį 43 danties srityje, kraujosruvas galvos skliauto minkÅ¡tuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, deÅ¡inėje ir kairėje pakauÅ¡io pusėse, pakauÅ¡kaulio deÅ¡inės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžį, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , bei kraujosruvas smegenų minkÅ¡tuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkinio – kaktos – momens srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimÄ , susiliejančias kraujosruvas bei gleivinės nubrozdinimus abiejų lÅ«pų kairės pusės vidiniame pavirÅ¡iuje, tris nedideles apvalias smakro poodines kraujosruvas, suspaudęs rankų pirÅ¡tais padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairio peties sÄ nario virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, keturias nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto apatinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje ir dvi nedideles apvalias kraujosruvas deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario vidiniame pavirÅ¡iuje, poodines kraujosruvas deÅ¡inio dilbio apatinio trečdalio nugariniame pavirÅ¡iuje, abiejų plaÅ¡takų nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to krumplio srityje, nedidelį odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to nugariniame pavirÅ¡iuje, pjautinę kairiojo smilkinio žaizdÄ , kairės ausies kauÅ¡elio apatinės dalies – lezgelio, kramelio ir vijoklio srities penkias pjautines bei durtines kiaurymines žaizdas, dvi pjautines deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio žaizdas, didelę giliÄ kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizdÄ su ryklės, gerklų ir stambiųjų kaklo kraujagyslių (kairiosios bendrosios miego arterijos, bei abiejų iÅ¡orinių miego arterijų Å¡akų – virÅ¡utinės skydliaukės, liežuvio ir kylančiosios ryklės arterijos) pažeidimu, taip nukentėjusiajai padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus, sukėlė jai didelį fizinį skausmÄ ir kančias.

Kraujosruvos bei nubrozdinimai įvairiose kÅ«no vietose, pjautinės kairės ir deÅ¡inės ausies žaizdos sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , apatinio žandikaulio lūžis ir kiauryminės kairės ausies kauÅ¡elio žaizdos su kremzlės pažeidimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kaukolės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumuÅ¡imas bei pjautinė kaklo žaizda su bendrosios bei iÅ¡orinės miego arterijų pažeidimu ir kiauryminiu ryklės sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuo didelės gilios kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimu, iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam nukraujavimui, K. S. įvykio vietoje mirė. Å iais veiksmais D. A. tyčia itin žiauriai nužudė nukentėjusiÄ jÄ .Be to, D. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 28 d., laikotarpiu nuo 12:00 val. iki 14:00 val., po iÅ¡gertuvių iÅ¡eidamas iÅ¡ J. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė J. A. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 1208 Red“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 149 litai bei Å¡io telefono viduje buvusiÄ 10 litų vertės SIM mobiliojo ryÅ¡io kortelę, kurios sÄ skaita buvo papildyta 20 litų, padarydamas nukentėjusiajam J.

A. 179 litų turtinę žalÄ . Å iais veiksmais D. A. pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas. G. D. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , tačiau dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jis iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Jei teismas nuspręstų, kad nuteistasis kaltas dėl K.

S. nužudymo, apeliantas praÅ¡o Å¡velninti jam už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria dalis nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirta atlikti kalėjime bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, nepagrįstai tikėjo liudytojų A. A. , V. S. , E. S. parodymais. Nuteistojo sutuoktinė A. A. melavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad nuteistasis prieÅ¡ kiekvienÄ apklausÄ skaitė iÅ¡ anksto suraÅ¡ytus parodymus, taip pat, kad jis tariamai klausė jos kaip apgauti melo detektorių.

Tokius parodymus A. A. davė, nes tarp jos ir nuteistojo buvo kilęs konfliktas ir jie ruošėsi skirtis. Todėl Å¡ios liudytojos parodymais remtis negalima. Liudytojo V. S. parodymai nesusiję su byla, nes visas aplinkybes jis sužinojo iÅ¡ savo sutuoktinės E. S. , tačiau pats nieko nematė ir negirdėjo. Liudytoja E. S. taip pat davė parodymus nebÅ«dama visiÅ¡kai įsitikinusi visomis jos nurodytomis aplinkybėmis.Nuteistasis dėsto savo įvykio versijÄ , teigia, jog nukentėjusiajai sudavė tik kelis nestiprius smÅ«gius, tuo tarpu nukentėjusiosios atžvilgiu intensyviai smurtavo, o vėliau plytÄ ir peilį naudojo G.

D. , pradžioje reikalaudamas, kad ji paimtų skolon degtinės, paskui bijodamas, kad nukentėjusioji nepasiskųstų.Be to, apeliantas teigia, kad pareigūnai nepaėmė ir netyrė jo drabužių, kuriais jis vilkėjo įvykio metu, nors esant tokiems kaltinimams tai privalėjo padaryti.Nuteistojo teigimu, parodymus jis keitė bijodamas būti apkaltintu tuo, ko nepadarė, be to, peilio pareigūnams iškart neparodė, nes jį buvo paėmęs iš G. D. ir ant jo galėjo likti apelianto pėdsakų.Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžio dalį dėl G. D. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo G. D. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteisti jį septyniolikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2008 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę - devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Pirmus penkis metus bausmę paskirti atlikti kalėjime, o likusius - pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 8 d. iki 2011 m. vasario 7 d.2. Pripažinti D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad K. S. jis nužudė veikdamas bendrininku grupe bei pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ paskirti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirti galutinę - septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. 3. 50000 Lt neturinę žalÄ A.

S. priteisti solidariai iš D. A. ir G. D. bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš D. A. UAB „A“ (duomenys pakeisti) priteista 40 Lt turtinės žalos atlyginimo ir UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas G. D. dėl padarytos nusikalstamos veikos neteisingai vertino liudytojos E. S. parodymus, toje dalyje, kurioje ši liudytoja parodė kas ir kada išėjo iš G.

D. buto. Å iose teismo iÅ¡vadose yra loginių prieÅ¡taravimų, todėl jos negali bÅ«ti laikomos teisingomis. Byloje esant prieÅ¡taringų įrodymų, turinčių esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, teismas vienus iÅ¡ jų nepagrįstai atmetė, o kitus nepagrįstai priėmė. Teismas nurodė, kad liudytojos E. S. parodymai apie G. D. išėjimÄ iÅ¡ savo kambario, kartu su D. A. ir K. S. , prieÅ¡tarauja D. A. parodymams ir G. D. parodymams. Su Å¡ia iÅ¡vada prokuroras sutinka, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ jų teisingais laikė G.

D. parodymus. Atmesdamas E. S. parodymus teismas nurodo, kad jie prieštarauja D. A. parodymams, tačiau pripažįsta, kad ir D. A. išėjimo iš kambario aplinkybes nurodo ne tokias, kokios buvo iš tiesų. Todėl išvada, kad E. S. parodymai, kurie prieštarauja tiesos neatitinkantiems D. A. parodymams, yra neteisingi - klaidinga. Prokuroro manymu, šioje byloje D. A. parodymai apie įvykio aplinkybes negali būti pagrindu kitų duomenų patikimumui tikrinti, kadangi jo parodymai viso proceso metu nuolat kito, nes jis siekė išvengti ar sušvelninti savo atsakomybę.

Todėl siekiant nustatyti kas, kada ir kokiam laikui buvo išėjęs iÅ¡ G. D. kambario, bÅ«tina vertinti G. D. ir liudytojos E. S. parodymus. Prokuroras mano, kad teisingai iÅ¡vadai padaryti bÅ«tina įvertinti Å¡ių asmenų parodymų formavimÄ si viso proceso metu. G. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kelis kartus tvirtino, kad po to, kai iÅ¡ jo kambario išėjo D. A. ir K. S. , jis niekur išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 132, 155, 159), tai tvirtino ir akistatoje su D. A. (t. 1, b. l. 112-113), tai jis patvirtino ir pradėjus bylÄ nagrinėti teisme 2008 m. spalio 14 d. posėdžio metu (t. 2, b. l. 43).

Tačiau po liudytojos E. S. parodymų apie tai, kad ji girdėjo, jog iÅ¡ kambario išėjo visi trys apytiksliai vienu metu, o G. D. grįžo vienas apytiksliai po pusvalandžio (t. 2, b. l. 47-48), jis savo parodymus pakeitė ir paaiÅ¡kino, kad buvo išėjęs iÅ¡ kambario, nes ėjo parÅ«kyti (t. 2, b. l. 48). Nagrinėjant bylÄ antrÄ kartÄ , 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje G. D. jau paaiÅ¡kinimo, kad buvo išėjęs ir parÅ«kyti, ir net nusileidęs į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ pas kaimynus, tačiau jie neatrakino durų (t. 4, b. l. 67).

Nors liudytoja E. S. nematė iÅ¡einančių kaltinamųjų ir nukentėjusios, tačiau ji paaiÅ¡kino, kad su G. D. gyvena viename bendrabučio „bokse" tik skirtinguose kambariuose, ir dėl plonų sienų ji girdėjo visų trijų balsus koridoriuje, kad G. D. iÅ¡eidamas užrakino duris, o po pusvalandžio G. D. grįžo vienas. Teisme liudytoja paaiÅ¡kino, kad girdėjo kaip grįžo G. D. , nes ji laukė, kad galėtų užrakinti duris, o per tÄ pusvalandį niekas grįžęs nebuvo (t. 4, b. l. 78-81).

Dėl Å¡ių aplinkybių, liudytojos E. S. parodymai yra nuoseklus viso proceso metu ir teismas jais suabejojo nepagrįstai. Todėl bÅ«tina vadovautis liudytojos E. S. parodymais apie tai, kad G. D. buvo išėjęs iÅ¡ namų kartu su D. A. ir K. S. bei namo grįžo tik po pusvalandžio, o G. D. versijÄ , kad jis buvo išėjęs parÅ«kyti ir pas kaimynus į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , vertinti kaip gynybinę pozicijÄ .Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų A. P. ir Al. A. parodymus, konstatuodamas, kad jų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, bei suabejojęs Å¡ių parodymų atsiradimo byloje teisėtumu, nes liudytojai teisme savo parodymų neprisiminė, parodymus davė bÅ«dami sulaikyti, o Al. A. yra D.

A. draugas. Prokuroro manymu, tai, kad liudytojai svarbias bylos aplinkybes iš kaltinamojo pasakojimų sužinojo būdami sulaikyti, o vienas iš jų yra D. A. draugas, nėra įrodymų leistinumo pažeidimas, todėl šiuo pagrindu liudytojų parodymai negali būti nepripažinti įrodymais, o turi būti vertinami kartu su kitais ištirtais įrodymais. Nors liudytojai A. P. ir Al. A. nenurodo, kad G. D. būtų jiems pasakojęs apie tai, kad būtent jis nužudė K. S. ir kaip tai padarė, tačiau liudytojų parodymai apie tai, kad G.

D. buvo išėjęs iÅ¡ namų, kad su K. S. laiptinėje konfliktavo dėl degtinės ir kad vijosi jÄ prie transformatorinės, yra svarbÅ«s vertinant juos kartu su liudytojos E. S. parodymais ir paneigiant G. D. gynybinę pozicijÄ .Be to, aplinkybę, kad G. D. nenuoseklius parodymus, patvirtina psichofiziologinio tyrimo panaudojant poligrafÄ iÅ¡vada apie užfiksuotas G. D. reakcijas į klausimus, susijusius su nusikaltimo aplinkybėmis (t. 1, b. l. 77-78) ir specialisto paaiÅ¡kinimas teisme (t. 2, b. l. 50-51).Prokuroras mano, kad nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, jog D.

A. nurodydamas, jog K. S. atžvilgiu smurtavo ir G. D. , jį apkalba ir pasakoja apie savo atliktus veiksmus. D. A. pripažino pats vartojęs smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu tiek kambaryje, tiek laiptinėje, tiek ir lauke, saugojęs bendrininkÄ , kad nieks nepamatytų, kartu su bendrininku paslėpęs nusikaltimo įrankius, t. y. pripažino atlikęs veiksmus, kurių pakanka pagrįsti jo tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ veikiant bendrininkų grupe. Tačiau, nežiÅ«rint to, D. A. viso proceso metu tvirtino, kad tiek laiptinėje, tiek lauke prie transformatorinės smurtÄ K.

S. atžvilgiu vartojo ir G. D. . Šiuos D. A. parodymus patvirtina ir liudytojų E. S. , A. P. ir Al. A. parodymai. Iš D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nusikaltimo ir nusikaltimo įrankių išmetimo vieta nuo namo, kuriame gyvena G. D. ir D. A. , yra nutolusi apie 100 – 200 metrų atstumais (t. 1, b. l. 109-111), todėl G. D. išėjimas iš namų 30 min. buvo pakankamas laiko tarpas, kad atlikti smurtinius veiksmus netoli namo, kuriame gyvena, netoliese išmesti nusikaltimo įrankius ir grįžti namo.

Todėl apeliantas mano, kad D. A. didžiÄ jÄ dalį smurtinių veiksmų (smÅ«gius plyta ir peiliu, bei gerklės perpjovimÄ ) suversdamas vienam G. D. , siekė suÅ¡velninti savo atsakomybę bendrai su G. D. padarytame nusikaltime. Kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du asmenys, patvirtina ir K. S. teismo medicininio tyrimo specialisto iÅ¡vados apie jos atžvilgiu vartoto smurto intensyvumÄ (daugybiniai sužalojimai veide ir rankose), sužalojimų pobÅ«dį (nukentėjusioji laikyta už rankų), skirtingus nusikaltimo įrankius (plyta ir peilis).

Å ių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma yra pakankama iÅ¡vadai ne tik dėl D. A. , bet ir dėl G. D. dalyvavimo K. S. nužudyme. Tai, kad G. D. su D. A. veikė kartu rodo ir ta aplinkybė, jog sekančios dienos ryte D. A. vėl atėjo pas G. D. ir su juo leido laikÄ . Nors byloje iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyko nustatyti kokius konkrečiai smurtinius veiksmus K. S. atžvilgiu atliko kiekvienas iÅ¡ bendrininkų, tačiau bendrininkų atliktų smurtinių veiksmų kiekis Å¡ioje situacijoje neturi esminės reikÅ¡mės bendrininkų atsakomybei dėl nužudymo atsirasti.

Akivaizdu, kad vienu metu smurtaudami (laikydami nukentėjusiÄ jÄ bei padarydami įvairaus sveikatos sutrikdymo mÄ sto sužalojimus, tame tarpe ir kelis sunkius) bei matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, po to kartu slėpdami nusikaltimo įrankius, abu bendrininkai veikė turėdami bendrÄ tyčiÄ nužudyti, todėl abu privalo atsakyti už nužudymÄ , nepriklausimai nuo to, kurio veiksmai (gerklės perpjovimas) tiesiogiai sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Atliktų veiksmų skaičius ir pobÅ«dis bei intensyvumas turi įtakos tik bendrininkų atsakomybės laipsniui.

Prokuroro nuomone, G. D. ir D. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kadangi panaudojant nusikaltimo įrankius plytÄ ir peilį buvo suduota daug smÅ«gių į galvÄ , sulaužant galvos kaulus, nukentėjusioji badyta peiliu ir galiausiai jai perpjauta gerklė, kas neabejotinai nukentėjusiajai sukėlė didelį fizinį skausmÄ ir kančias, o kaltinamieji tokį gyvybės atėmimo pobÅ«dį suprato ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.Apeliantas mano, kad skiriant bausmę G.

D. bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ , veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, brutaliai smurtavo prieÅ¡ silpnesnę už save moterį, sužalojimams padaryti naudojo įrankius, smurtÄ vartojo intensyviai. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikalto bendrininkų grupe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. D. niekur nedirbo, girtavo.

Jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimÄ . Å ios tiek nusikaltimÄ , tiek kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės rodo padidintÄ G. D. pavojingumÄ visuomenei, todėl prokuroro manymu jam skirtina griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintina su 2008 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.Taip pat prokuroras mano, kad D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, todėl bausmė jam turi bÅ«ti griežtinama.Civilinis ieÅ¡kinys dėl nužudymu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteistinas iÅ¡ kaltinamųjų solidariai.Be to prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuosprendžiu D.

A. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį dėl J. A. telefono vagystės, iÅ¡ D. A. priteista 40 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai. 40 Lt turtinė žala UAB „A“ (duomenys pakeisti) padaryta, nes pagrobtÄ telefonÄ D. A. sutarties pagrindu perdavė UAB „A“ (duomenys pakeisti) (lombardui), o jį suradus ir grÄ Å¾inus savininkui, įmonei padaryta žala nebuvo atlyginta. Prokuroro manymu, BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas civilinis ieÅ¡kinys asmens, kuris žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad UAB „A“ (duomenys pakeisti) 40 Lt turtinė žala buvo ne dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kadangi telefonÄ iÅ¡ D. A. įmonė įgijo sutarties pagrindu (t. 3, b. l. 78 – 79). Todėl Å¡is ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, o juo labiau tenkintas. UAB „A“ (duomenys pakeisti) reikalavimÄ D. A. dėl žalos atlyginimo gali pareikÅ¡ti tik civilinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nes nepalaiko apeliacinio skundo toje dalyje, kuria praÅ¡oma panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „A“ (duomenys pakeisti) civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, nuteistojo D.

A. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis G. D. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, dėl nuteistojo D. A. apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. IÅ¡teisintojo gynėjas praÅ¡o prokuroro ir nuteistojo D. A. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliaciniai skundai atmetami.Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, bylÄ Å¡iuo atveju tikrina paduotų apeliacinių skundų ribose, todėl iÅ¡ esmės apeliacine tvarka netikrinama nuosprendžio dalis, kuria D.

A. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi dėl šios dalies apeliaciniai skundai nepaduoti, taip pat netikrinama nuosprendžio dalis, kuria iš D. A. priteistas žalos atlyginimas UAB „A“ (duomenys pakeisti) naudai, kadangi apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinio skundo šioje dalyje atsisakė (t. 5, b.l. 114).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D.

A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bei jam paskirtos bausmės ir iÅ¡ jo priteisto civilinio ieÅ¡kinio pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde. Be to, apygardos teismas, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertinęs, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl G.

D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina iÅ¡teisintojo G. D. kaltės nužudžius K. S. (BK 129 straipsnio 2 dalis 6 punktas) ir nepaneigia iÅ¡teisintojo nurodytų įvykio aplinkybių.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklaususi liudytojus Al. A. , A.

P. , E. S. ir A. A. , konstatuoja, kad bÅ«tent D. A. , dėl asmeninių nesutarimų konfliktuodamas su K. S. G. D. bute, o vėliau, supykęs, kad pastaroji atsisakė parÅ«pinti jam alkoholinių gėrimų, namo laiptinėje ir lauke, suduodamas kumščiais smÅ«gius nukentėjusiajai į veidÄ ir rankas, taip pat suduodamas smÅ«gius plyta į galvÄ , spausdamas rankų pirÅ¡tais rankas ir kairį petį bei peiliu padarydamas vienÄ pjÅ«vį kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ pjÅ«vį kairiajam smilkinyje, penkis pjÅ«vius ir dÅ«rius kairėje ausyje, du pjÅ«vius deÅ¡inėje ausyje, tyčia itin žiauriai jÄ nužudė.

Tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. A. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2008 m. vasario 19 d. apie 22 val. grįžo iÅ¡ Klaipėdos, kur svečiavosi pas pusbrolį ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pusbroliui parvežus į KretingÄ , norėdamas gauti dar iÅ¡gerti, nuėjo pas G. D. , nes pastebėjo jo kambario lange Å¡viesÄ . Beldėsi į duris, bet G.

D. durų neatidarė. Išėjusi iÅ¡ savo kambario G. D. kaimynė E. S. pasakė, kad G. D. yra parsivedęs namo K. S. . Tada nuteistasis toliau beldė į duris ir G. D. pagaliau jį įsileido. D. A. pažinojo K. S. kaip laisvo elgesio moterį, buvo gėręs su ja alkoholinius gėrimus, o maždaug prieÅ¡ metus laiko turėjo lytinių santykių. D. A. įėjus į kambarį, K. S. pradėjo ant jo Å¡aukti, kodėl jis jiems trukdo. Tuomet nuteistasis, supykęs, kad K. S. bÅ«dama ne savo namuose triukÅ¡mauja, nesmarkiai jai sudavė ranka kokius 6 kartus per veidÄ .

Po to jis paklausė G. D. , ar turi ko iÅ¡gerti, nes matė ant stalo tuščiÄ butelį, bet G. D. atsakė neigiamai. Tuomet jis pasiÅ«lė K. S. su juo pasimylėti. K. S. sutikus, nes ji buvo laisvo elgesio, G. D. neprieÅ¡taraujant, jis su K. S. lytiÅ¡kai santykiavo. Netrukus, tikėdamasis gauti iÅ¡gerti, į kambarį užėjo kaimynas V. S. , o po jo ir E. S. . Pastaroji, pamačiusi pusnuogę K. S. , jÄ iÅ¡varė namo, o nuteistasis išėjo jai iÅ¡ paskos, nes G. D. iÅ¡gerti neturėjo. Beeidamas D.

A. nutarė parÅ«kyti, todėl grįžo pas G. D. ir paprašė cigaretės, bet G. D. neturėjo ir jis vėl išėjo. 4-ame aukÅ¡te jis pasivijo laiptais besileidžiančiÄ K. S. , bet tuo metu G. D. paÅ¡aukė palaukti. D. A. sustojo, o K. S. toliau lipo laiptais žemyn. Priėjęs G. D. pasakė, kad nori degtinės, o D. A. atsakė, kad jis pinigų neturi, o skolon niekas neduos. Tuomet G. D. pasiÅ«lė, kad degtinės skolon paimtų K. S. . PastarÄ jÄ jie pasivijo 2 aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telėje, bet ji skolon imti degtinės atsisakė.

Tada nuteistasis su G. D. pradėjo K. S. stumdyti. Kuris pirmas pastÅ«mė, neprisimena. D. A. K. S. pastÅ«mė ranka, ji atsitrenkė į sienÄ ir nugriuvo, tačiau kaip, nematė, nes buvo tamsu. Tuomet jis kumščiu sudavė gulinčiai K. S. kelis kartus ir liepė eiti parneÅ¡ti degtinės. K. S. mušė ir G. D. , nes jis girdėjo smÅ«gių garsus. Po to nuteistasis atitraukė G. D. nuo K. S. ir ji išėjo į laukÄ , o G. D. jÄ nusivijo. D. A. taip pat nubėgo jiems paskui. Nuteistasis matė kaip G.

D. , pasivijęs K. S. , jÄ parvertė ir prispaudęs prie žemės reikalavo parneÅ¡ti degtinės. Tuomet nuteistasis priėjo prie jų ir pirmas sudavė nukentėjusiajai kumščiu į Å¡onÄ . Po to jis pasitraukė toliau pasižiÅ«rėti, ar niekas jų nemato, ir tuo metu iÅ¡girdo stiprų garsÄ . Atsisukęs D. A. pamatė kaip G. D. kelis kartus plyta sudavė K. S. į galvÄ . Tuomet jis iÅ¡vadino G. D. idiotu ir priėjęs spyrė pastarajam į veidÄ . G. D. nuo smÅ«gio nuvirto, o K. S. tuo metu gulėjo nejudėdama ir nieko nesakė.

Po to, priėjęs prie D. A. , G. D. paklausė: „kas bus, kai ji atsigaus“ ir vėl nuėjo prie K. S. . Tuomet nuteistasis G. D. rankose pamatė peilį, kurį pastarasis visuomet nešiodavosi įsikišęs į rankovę, kai eidavo parsinešti degtinės. Peilis buvo vidutinio dydžio, virtuvinis, tas, kurį D. A. prieš Naujuosius metus buvo atsinešęs pas G. D. užkandai pjaustyti ir ten paliko. Priėjęs prie ant nugaros gulinčios K. S. , nuteistasis išgirdo, kad ji gargaliuoja ir tuomet suprato, kad G.

D. perpjovė nukentėjusiajai gerklę. Tada jis sudavė G. D. kelis smÅ«gius, atėmė iÅ¡ jo peilį, liepė G. D. paimti plytÄ ir abu, norėdami nužudymo įrankius paslėpti, peilį ir plytÄ iÅ¡metė į netoliese esantį melioracijos griovį. RytÄ po įvykio nuteistasis pastebėjo, kad jo sportinių kelnių, su kurias dėvėjo įvykio metu, apačia yra sukruvinta, todėl jas įdėjo į skalbimo maÅ¡inÄ , taip pat iÅ¡skalbė ir savo vilkėtÄ sportinį raudonÄ džemperį, kuris sukruvintas nebuvo.

Kaip jis susikruvino kelnes, paaiÅ¡kinti negali. IÅ¡mestÄ peilį nuteistasis rado gegužės mėnesį su draugu V. K. eidamas pro melioracijos griovį. Norėdamas, kad peilio niekas nesurastų, parsinešė namo ir paslėpė virtuvėje po dujinės viryklės apačia, o po kurio laiko įmetė į stalčių. Vėliau nuteistojo žmona šį peilį padėjo prie naudojamų peilių. Tokių aplinkybių, kad ir jis pats mušė nukentėjusiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo metu nesakė, nes bijojo bÅ«ti apkaltintas dėl jos nužudymo.

Parodymų patikrinimo vietoje jis tyrėjui neparodė tos vietos, kur įmetė peilį į griovį, parodė tik tÄ vietÄ , kur įmetė plytÄ . (t. 4, b.l. 63-74, 77-78, 122). Ikiteisminio tyrimo metu D. A. kitaip aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, tačiau apie Å¡iuos jo parodymus kolegija pasisakys vėliau. IÅ¡teisintasis G. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vakarÄ jis kartu su K. S. svečiavosi pas savo kaimynus, ten gėrė degtinę, po to nuėjo pas G. D. į namus. K. S. liko pas jį miegoti, jis su ja turėjo lytinius santykius.

Savo bute su K. S. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes neturėjo. Apie 22 val. į jo kambario duris pasibeldė nuteistasis D. A. . IÅ¡ pradžių iÅ¡teisintasis nenorėjo jo įsileisti, bet K. S. sutikus, atidarė duris. D. A. buvo iÅ¡gėręs, jis prašė cigaretės, o po to tarp D. A. ir K. S. kilo konfliktas. D. A. sudavė K. S. per veidÄ , reikalavo, kad Å¡i nusirengtų ir su juo lytiÅ¡kai santykiautų, grasino nukentėjusiajai Å¡akute. Jis K. S. užstojo ir atėmė iÅ¡ D. A. Å¡akutę.

Kilus triukÅ¡mui į jo namus atėjo Å¡alia gyvenantys kaimynai S. ir K. S. su D. A. iÅ¡ kambario iÅ¡vijo. K. S. iÅ¡bėgus iÅ¡ kambario, jai iÅ¡ paskos iÅ¡bėgo ir D. A. . Tai buvo apie 22 val. Pats G. D. liko savo namuose ir su jais niekur nėjo. Tik po kurio laiko buvo išėjęs į koridorių parÅ«kyti (t. 4, b.l. 65-69). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus iÅ¡teisintasis G. D. davė ikiteisminio tyrimo metu, taip pat baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai kaltinimas tyčiniu nužudymu buvo pareikÅ¡tas tik G.

D. . Jis paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ su K. S. ramiai bendravo. Eidami iÅ¡ kaimynų, jie kalbėjosi, kad reikėtų dar iÅ¡gerti, tačiau nei jis pats, nei K. S. pinigų neturėjo, o K. S. sakė, kad į skolÄ degtinės jai niekas neduos. Pas jį atėjęs D. A. , buvo labai girtas, susinervinęs, Å¡Å«kavo. Jis buvo anksčiau pažįstamas su K. S. ir jie aiÅ¡kinosi buvusius santykius. D. A. pradėjo muÅ¡ti K. S. , visaip vadinti. Mušė rankos delnu ir kumščiu, sudavė apie penkis smÅ«gius jai į veidÄ .

K. S. jo bute buvo iki pusės nusirengusi. IÅ¡eidama dalį savo rÅ«bų ji apsirengė, o dalį, t.y. antras kelnes ir striukę, pasiėmė. Jis pats niekur nėjo, liko savo namuose (t. 1, b.l. 131-133, 154-155, 158-159, t. 2, b.l. 42-44, t. 3, b.l. 171-172, 176-177).IÅ¡ liudytojos E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, matyti, kad ji gyvena bendrabučio bloko kambaryje, esančiame Å¡alia G. D. kambario. Jų kambarius skiria plona siena, todėl ji girdi, kas vyksta pas G.

D. kambaryje. 2008 m. lapkričio 19 d. apie 17-18 val. matė kaip G. D. parsivedė į savo kambarį K. S. . Abu buvo girti, tačiau kambaryje kalbėjosi tyliai, jokio triukšmo nebuvo. Apie 21 val. pas G. D. atėjo D. A. . Jis ilgai beldėsi į duris, tačiau G. D. jo neįsileido. Liudytoja matė, kad D. A. yra girtas, prašė jo eiti namo, nes G. D. yra parsivedęs K. S. , bet D. A. jos neklausė. Vėliau liudytoja girdėjo, kad G. D. D. A. įsileido. Netrukus G. D. kambaryje pasigirdo triukšmas. Liudytoja girdėjo besibarančių K.

S. ir daugiausia D. A. balsÄ , G. D. beveik nesigirdėjo. Girdėjo K. S. sakant „nelįsk, nemuÅ¡k“. Liudytoja kelis kartus ėjo jų raminti. G. D. kambaryje matė, jog K. S. ir D. A. sėdi ant lovos, atrodė, kad D. A. K. S. prievarta nurenginėja. K. S. buvo iki pusės nuoga, tik su liemenėle. G. D. sėdėjo ant spintelės ir nieko nekalbėjo. Kai pas G. D. ėjo liudytojos vyras V. S. , ji nuėjo jam iÅ¡ paskos ir liepė K. S. eiti namo. Liudytojai išėjus iÅ¡ G. D. buto, triukÅ¡mas nurimo, o po to jie visi iÅ¡siskirstė, išėjo lyg tai visi trys.

Tai buvo apie 22-22.30 val. Girdėjo kaip G. D. , praėjus pusvalandžiui ar mažiau, grįžo į savo kambarį ir po to ji užrakino bendras jų kambario duris (t. 2, b.l.46-48, t. 4, b.l.78-82, t. 5, b.l. 111-112).Liudytojas V. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. vasario 19 d. vakare, bÅ«damas namuose, girdėjo G. D. kambaryje triukÅ¡mÄ , pro durų tarpÄ matė, kad pas G. D. yra K. S. ir D. A. . Naktį liudytojas miegojo, todėl kas vyko po to negirdėjo ir nežino. Žmona sakė, kad ėjo jų raminti. (t. 4, b.l. 82).

BylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant teisme, kuomet tyčiniu K. S. nužudymu buvo kaltinamas tik G. D. , liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, jog po to, kai triukÅ¡mas G. D. bute nurimo, jis girdėjo, kad G. D. bute kažkas yra (t. 2, b.l. 48-49).IÅ¡ liudytojos A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog 2008 m. vasarÄ jos tuometinis vyras D. A. , grįžęs iÅ¡ suėmimo dėl K. S. nužudymo, jai pasakojo, jog jam nuolat sapnuojasi ir vaidenasi Kristinos veidas, kad jis blogai jaučiasi ir jam sÄ Å¾inė nebeleidžia tylėti, kad jis nueis ir pats prisipažins dėl to, kÄ padarė.

Nors D. A. jai tiesiogiai neminėjo, dėl ko jis ruoÅ¡iasi prisipažinti, ji suprato, kad jis nužudė K. S. ir ruoÅ¡iasi dėl to prisipažinti. Po to D. A. pradėjo abejoti, dvejoti ir kalbėti, jog lyg ir ne jis nužudė K. S. , lyg tai padarė G. D. . Taip pat D. A. jai papasakojo, kad po to įvykio, kaip liudytoja suprato, po K. S. nužudymo, jis grįžo namo, nusirengė rÅ«bus, kuriais vilkėjo, Å¡iuos rÅ«bus sudėjo į skalbimo maÅ¡inÄ ir iÅ¡skalbė. Netrukus po K. S. nužudymo liudytoja pastebėjo namuose peilį juoda plastmasine rankena (t. 3, b. l. 38-40, 41-42).

Taigi iÅ¡ pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų, kurie vieni kitus papildo, matyti, jog 2008 m. vasario 19 d. D. A. girtavo. IeÅ¡kodamas, kur dar galima gauti alkoholinių gėrimų, apie 22 val. nuėjo pas savo kaimynÄ G. D. , kur buvo ir nukentėjusioji K. S. . Tarp D. A. ir K. S. G. D. bute kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis sudavė nukentėjusiajai ranka į veidÄ apie Å¡eÅ¡is smÅ«gius. G. D. kaimynams S. atėjus raminti triukÅ¡maujantį agresyviai nusiteikusį D. A. ir su juo besibarančiÄ K.

S. , nukentėjusioji, pasiėmusi savo drabužius, išėjo iÅ¡ G. D. buto, o jai iÅ¡ paskos išėjo ir D. A. . Laiptinėje tarp pastarųjų vėl kilo konfliktas, nes K. S. atsisakė nupirkti D. A. degtinės ar eiti praÅ¡yti jos pas kaimynus į skolÄ . Å is konfliktas tęsėsi ir K. S. iÅ¡bėgus į laukÄ . Å io konflikto metu nuteistasis D. A. tiek namo laiptinėje, tiek ir lauke nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir fotolentelės matyti, kad 2008 m. vasario 20 d. toje vietoje, kurioje, pasak D.

A. , K. S. nugriuvo ir jis jai gulinčiai sudavė vienÄ smÅ«gį, buvo rastas kniÅ«bsčias gulintis nukentėjusiosios K. S. lavonas su pjautiniais ir muÅ¡tiniais sužalojimais. Drabužiai, kuriais buvo apsivilkusi nukentėjusioji iÅ¡tepti purvais ir krauju, Å¡alia guli numesta juodos spalvos odinė striukė ir juodos spalvos kelnės. Kairėje pusėje nuo lavono galvos 0,45 metro atstumu rastas į žemę įspaustas bato pėdsakas (t. 1, b.l. 4-11). Kad D. A. buvo įvykio vietoje patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. 319, iÅ¡ kurios matyti, kad 2008-02-20 įvykio vietoje Å¡alia nužudytosios kÅ«no rastas avalynės pėdsakas nėra paliktas tyrimui pateiktais iÅ¡ įtariamojo G.

D. paimtais batais, bet galėjo bÅ«ti paliktas tyrimui pateiktais batais, paimtais iÅ¡ įtariamojo D. A. (t. 1, b.l. 45-48). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 207-08 (03) patvirtina, kad nukentėjusioji K. S. mirė 2008 m. vasario 19-20 d. naktį nuo didelės gilios kaklo priekinio pavirÅ¡iaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimų, iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam nukraujavimui, į kÄ rodo stambiųjų kaklo arterijų pažeidimas, ryÅ¡ki vidaus organų ir audinių mažakraujystė, krauju sumirkę drabužiai bei kiti požymiai.

Be to nukentėjusiajai K. S. įvykio metu buvo padaryti ir kiti sužalojimai, t.y. pjautinė kairiojo smilkinio žaizda, kairės ausies kaušelio apatinės dalies-lezgelio, kramslio ir vijokio srities penkios durtinės bei durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos, ir dvi paviršinės pjautinės dešinės ausies kaušelio žaizdos, padaryti aštriu įrankiu; apatinio žandikaulio dešinės pusės atviras lūžis 43 danties srityje, kraujosruvos galvos skliauto minkštuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, dešinėje ir kairėje pakaušio pusėse, pakauškaulio dešinės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžis, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimas bei kraujosruvos smegenų minkštuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkininėje – kaktinėje-momeninėje srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimas, susiliejančios kraujosruvos bei gleivinės nubrozdinimai abiejų lūpų kairės pusės vidiniame paviršiuje ir kairiojo žando gleivinėje, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje pusėje bei trys nedidelės apvalios smakro poodinės kraujosruvos.

Å ie sužalojimai muÅ¡tiniai, padaryti bukais daiktais bei pavirÅ¡iais; kraujosruvos odoje ir kraujosruvos odoje ir poodyje kairio peties sÄ nario virÅ¡utiniame pavirÅ¡iuje, keturios nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto apatinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje ir dvi nedidelės apvalios kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario vidiniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio apatinio trečdalio nugariniame pavirÅ¡iuje, abiejų plaÅ¡takų nugariniame pavirÅ¡iuje ir kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to krumplio srityje, nedidelis odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to nugariniame pavirÅ¡iuje.

Visi rasti sužalojimai Å¡vieži, padaryti nedaug laiko prieÅ¡ mirtį. Kaklo žaizda su bendrosios bei iÅ¡orinės miego arterijų pažeidimų ir kiauryminiu ryklės sužalojimu; kaukolės pamato lūžis ir galvos sumuÅ¡imas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apatinio žandikaulio lūžis kvalifikuojamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kiauryminės kairės ausies kauÅ¡elio žaizdos su kremzlės pažeidimu vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai padaryti keliais daiktais ir įrankiais. Tikėtina, kad visi durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tuo pačiu aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu. Kaklo žaizda bei abiejų ausų kaušelių žaizdos padarytos aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte. Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais bei paviršiais. Mirtį sukėlusi pjautinė kaklo priekinio paviršiaus žaizda padaryta vienu pjūviu. Kiti pjautiniai sužalojimai padaryti aštuoniais aštraus duriančio-pjaunančio įrankio poveikiais: kairio smilkinio žaizda – 1 pjūviu, kairės ausies kaušelio žaizdos – 5 dūriais bei pjūviais, dešinės ausies kaušelio žaizdos – 2 paviršiniais pjaunančio įrankio poveikiais.

MuÅ¡tiniai galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 10 smÅ«gių bukais daiktais: galvos skliauto minkÅ¡tųjų audinių sužalojimai ir kaukolės smegeninės dalies lūžiai paaiÅ¡kinami trimis trauminiais poveikiais – į kairio smilkinio sritį (1), pakauÅ¡io deÅ¡inę pusę (1), pakauÅ¡io kairę pusę (1), pakauÅ¡kaulis ir kaukolės pamato kaulai lūžo nuo stipraus pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imo, galvos veido muÅ¡tiniai sužalojimai paaiÅ¡kinami mažiausiai septyniais į veidÄ suduotais smÅ«giais – į apatinio žandikaulio sritį (1), į nosį (1), į burnos kairįjį kampÄ (1), į kairės akies sritį (1), o daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje turėjo atsirasti mažiausiai nuo trijų smÅ«gių.

Kraujosruvos kairio peties sÄ nario virÅ¡utinio pavirÅ¡iaus odoje ir poodyje galėjo atsirasti nuo spaudimo, nedidelės apvalios deÅ¡inės rankos žasto ir rieÅ¡o sÄ nario vidinio pavirÅ¡iaus poodinės kraujosruvos, daugelis smulkių poodinių kraujosruvų abiejų plaÅ¡takų nugariniame pavirÅ¡iuje ir deÅ¡inio dilbio apatiniame trečdalyje atsirado spaudžiant rankų pirÅ¡tais. Poodinė kraujosruva kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to pamatinės falangos nugariniame pavirÅ¡iuje bei poodinė kairės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to krumplio kraujosruva atsirado nuo trijų per rankas suduotų smÅ«gių.Dalis rankų sužalojimų – poodinės kraujosruvos plaÅ¡takų nugariniame pavirÅ¡iuje galėjo gautis pasyviai ginantis, prisidengiant rankomis nuo smÅ«gių į galvÄ . ( t. 1, b. l. 30-43 ).2009 m. gruodžio 3 d. reikalaujamų daiktų pateikimo bei daiktų apžiÅ«ros protokolai patvirtina, kad nuteistojo D.

A. motina V. A. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pateikė jos namuose buvusį virtuvinį peilį juodos spalvos plastmasine rankena su rėveliais (t. 3, b.l. 22, 23-25) IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S 65/10(01) matyti, kad ant Å¡io peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. (t. 4, b.l. 61). Nors kraujo priklausomybės specialistams nustatyti nepavyko, tačiau nuteistasis D. A. atpažino šį peilį kaip nukentėjusiosios K. S. nužudymo įrankį, kurį jis slėpė savo namų virtuvėje (t. 3, b.l. 26-27), o teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent Å¡iuo peiliu (t. 4, b.l. 171-172).Taigi, aukščiau aptarti bei kiti pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kolegijos nuomone, vieni kitus papildo ir sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines įvykio aplinkybes, kad D.

A. G. D. bute, namo laiptinėje ir lauke, suduodamas nukentėjusiajai K. S. smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, taip pat tris smÅ«gius plyta į galvos sritį, spausdamas rankų pirÅ¡tais rankas ir kairį petį bei peiliu padarydamas vienÄ pjÅ«vį kaklo priekiniame pavirÅ¡iuje, vienÄ pjÅ«vį kairiajame smilkinyje, penkis pjÅ«vius ir dÅ«rius kairėje ausyje, du pjÅ«vius deÅ¡inėje ausyje, padarė K. S. pirmiau aptartus nustatytus kÅ«no sužalojimus ir taip, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiÄ jÄ nužudė.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo D. A. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis teigia, jog, nors įvykio metu mušė nukentėjusiÄ jÄ , tačiau tik rankomis, jo smurtas nebuvo intensyvus ir negalėjo sukelti tokių pasekmių. Nuteistojo teigimu, Å¡ie padariniai buvo sukelti iÅ¡teisintojo G. D. veiksmais, kuris smurtavo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu tiek muÅ¡damas rankomis, tiek panaudodamas plytÄ ir peilį. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai G. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisino, nes nustatyti nukentėjusiosios K.

S. kÅ«no sužalojimai buvo padaryti bendrais nuteistojo D. A. ir iÅ¡teisintojo G. D. veiksmais. Tai prokuroro nuomone, patvirtina nuteistojo D. A. , liudytojų E. S. , A. P. , Al. A. parodymai, psichofiziologinio tyrimo panaudojant poligrafÄ iÅ¡vada apie užfiksuotas G. D. reakcijas į klausimus, susijusius su nusikaltimo aplinkybėmis, šį tyrimÄ atlikusio specialisto paaiÅ¡kinimai teisme, nustatytas K. S. atžvilgiu vartoto smurto intensyvumas (daugybiniai sužalojimai veide ir rankose), sužalojimų pobÅ«dis (nukentėjusioji laikyta už rankų), skirtingi nusikaltimo įrankiai (plyta ir peilis), bei ta aplinkybė, jog D.

A. sekančios dienos rytÄ buvo atėjęs pas G. D. . Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo D. A. ir prokuroro apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡iuo konkrečiu atveju tiesioginių įvykio, kurio metu buvo mirtinai sužalota K. S. , liudytojų byloje nėra. Tiek nuteistasis D. A. , tiek iÅ¡teisintasis G. D. , kuriems buvo pareikÅ¡ti kaltinimai tyčiniu itin žiauriu nukentėjusiosios K. S. nužudymu, yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymais galima remtis tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems faktiniams bylos duomenims.

Nors prokuroras teigia, jog G. D. kaltę dalyvavus K. S. nužudyme patvirtina nuteistojo D. A. parodymai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pastarasis viso bylos proceso metu savo parodymus nuolat keitė, prieÅ¡taringai aiÅ¡kino esmines įvykio aplinkybes, derino savo parodymus prie byloje esančių įrodymų. D. A. nuo pat proceso pradžios, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už sukeltas pasekmes, klaidino ikiteisminį tyrimÄ ir teismÄ , visÄ kaltę suversdamas G. D. . Nors vėliau, bylÄ grÄ Å¾inus tyrimui papildyti ir surinkus papildomų įrodymų, nuteistasis, jų verčiamas, pripažino smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu bei paslėpęs nusikaltimo įrankį, tačiau ir tuomet kaip įmanydamas siekė sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.Visų pirma, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, D.

A. skirtingai aiÅ¡kino smurto K. S. atžvilgiu panaudojimo aplinkybes G. D. bute. Pirmųjų apklausų metu pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ D. A. teigė, jog jis deÅ¡inės rankos dviejų pirÅ¡tų galais nestipriai vienÄ kartÄ sudavė K. S. į smakrÄ (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Vėliau teigė, kad sudavė keturis vidutinio stiprumo smÅ«gius deÅ¡inės rankos delnu jai kairį skruostÄ (t. 1, b.l. 102-104, 106-108, 109-111), ir tik bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, jog G.

D. bute sudavė K. S. į veidÄ apie Å¡eÅ¡is smÅ«gius, kas atitinka iÅ¡teisintojo G. D. aiÅ¡kinimÄ , jog D. A. jo bute K. S. sudavė apie penkis smÅ«gius į veidÄ . Duodamas parodymus apie tolesnę įvykio eigÄ , D. A. aiÅ¡kino, kad K. S. ir jam išėjus iÅ¡ G. D. buto, jis grįžo pas G. D. praÅ¡yti cigarečių. Jų negavęs vėl išėjo, o leidžiantis laiptais jį paÅ¡aukė G. D. , kuris siÅ«lė paieÅ¡koti kur dar iÅ¡gerti ir papraÅ¡yti K. S. , kad toji nueitų paimti degtinės skolon.

Tačiau tokie D. A. parodymai prieÅ¡tarauja iÅ¡teisintojo G. D. nuosekliems parodymams viso bylos proceso metu, kad D. A. įvykio vakarÄ pas jį į butÄ buvo atėjęs tik vienÄ kartÄ ir kad jis K. S. ir D. A. išėjus liko savo namuose, bei liudytojos E. S. parodymams, kad po to, kai ji nuramino G. D. bute triukÅ¡maujančius D. A. ir K. S. , triukÅ¡mas G. D. bute nurimo, jie visi iÅ¡siskirstė ir jokių vaikščiojimų ar kalbų tuo metu nesigirdėjo. Tai rodo, jog D. A. aiÅ¡kinimas apie tai, kad jis po išėjimo iÅ¡ G.

D. buto dar kartÄ buvo sugrįžęs, o po to jam iÅ¡ paskos išėjo ir G. D. , neatitinka tikrovės. Be to, kaip matyti iÅ¡ iÅ¡teisintojo G. D. parodymų, jis jau anksčiau, dar eidamas kartu su nukentėjusiÄ ja K. S. pas save į namus, kalbėjosi su pastarÄ ja apie galimybę kur nors gauti dar iÅ¡gerti, nes abu to norėjo, tačiau nei jis pats, nei K. S. pinigų neturėjo, be to ji paaiÅ¡kino, kad į skolÄ jai niekas neduos. Taigi Å¡ios aplinkybės rodo, jog G. D. tuo metu, kai iÅ¡ jo buto išėjo K.

S. ir D. A. , jau žinojo, jog K. S. negali nei nupirkti degtinės, nei jos kur nors pasiskolinti, todėl jam nebuvo jokio reikalo eiti K. S. iÅ¡ paskos ir praÅ¡yti gauti degtinės. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog prieÅ¡taringai D. A. aiÅ¡kino smurto panaudojimo nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu namo laiptinėje aplinkybes. IÅ¡ pradžių jis teigė, jog pats K. S. atžvilgiu smurto namo laiptinėje iÅ¡ viso nenaudojo ir tik 2009-12-03, t.y. po to, kai G. D. baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas grÄ Å¾ino bylÄ tyrimui papildyti ir, surinkus papildomų įrodymų, D.

A. vėl buvo pareikÅ¡tas įtariamas dėl tyčinio K. S. nužudymo, pastarasis pripažino, jog ir jis namo laiptinėje smurtavo K. S. atžvilgiu, t. y. pastÅ«mė K. S. deÅ¡ine ranka į krÅ«tinę, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo, o po to, kai K. S. , G. D. sudavus jai smÅ«gius, pradėjo rėkti, deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį (t. 3, b.l. 140-142). BylÄ nagrinėjant teisme D. A. aiÅ¡kino, jog namo laiptinėje sudavė nuo jo pastÅ«mimo nukritusiai K.

S. kelis kartus ir liepė eiti atneÅ¡ti degtinės. Be to nuteistasis skirtingai aiÅ¡kino ir apie G. D. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu namo laiptinėje. IÅ¡ pradžių jis teigė, jog nuo konfliktuojančių G. D. ir K. S. stovėjo maždaug trijų metrų atstumu ir G. D. suduotų smÅ«gių K. S. nematė, tik girdėjo stiprų pliaukÅ¡telėjimÄ , iÅ¡ ko suprato, jog tai galėjo bÅ«ti G. D. suduotas ranka smÅ«gis K. S. į veidÄ (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Vėliau, kai byloje gavus teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kėjo K.

S. padarytų sužalojimų mastas, D. A. ėmė aiÅ¡kinti, jog matė, kaip G. D. apie pusę minutės mušė K. S. rankomis (t. 1, b.l. 102-104), o parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu jau nurodė tikslų smÅ«gių skaičių, t.y. kad G. D. deÅ¡ine ranka sudavė ne mažiau penkių smÅ«gių K. S. į galvÄ (t. 1 , b.l. 109-111). Teisme D. A. teigė, jog G. D. namo laiptinėje mušė K. S. , nes jis girdėjo smÅ«gių garsus. Ne kÄ mažiau prieÅ¡taringai nuteistasis D. A. aiÅ¡kino įvykio eigÄ nukentėjusiajai K.

S. iÅ¡bėgus į laukÄ . Pirmųjų apklausų metu D. A. nurodė net nematęs, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji parkrito ant žemės, t.y. ar nukrito pati, ar jÄ pastÅ«mė G. D. . Teigė, jog nukentėjusioji nukrito ant pilvo. K. S. nugriuvus, jis iÅ¡girdo duslų garsÄ , o po to pamatė, kad G. D. priklupo prie jos. Jam pribėgus, G. D. kaip tik atsistojo ir jis G. D. kairėje rankoje pamatė peilį (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Tuo tarpu vėliau aiÅ¡kino, jog matė, kaip G. D. , pasivijęs K.

S. , sugriebė jai iÅ¡ už nugaros už pečių ir nusviedė jÄ ant žemės. K. S. nukrito ant nugaros.Po to G. D. abiem kojom atsiklaupė ant žemės gulinčios K. S. krÅ«tinės, kaire ranka įsirėmė jai į krÅ«tinės sritį, o deÅ¡iniosios rankos kumščiu pradėjo smÅ«giuoti merginai į galvÄ . Nurodė, jog nepastebėjo, kiek smÅ«gių ir į kuriÄ galvos sritį G. D. nukentėjusiajai sudavė, tačiau mušė apie minutę laiko. Jis pats tuo metu stovėjo Å¡alia, maždaug už dviejų metrų, ir nieko nedarė, tik stebėjo, kad kas neateitų.

Baigęs muÅ¡ti, G. D. vis dar klÅ«pėdamas nukentėjusiajai ant krÅ«tinės, deÅ¡ine ranka sugriebė ant žemės gulėjusiÄ statybinę plytÄ ir pradėjo ja daužyti K. S. galvÄ . Sudavė apie keturis smÅ«gius. Tai pamatęs D. A. sugriebė G. D. už pakarpos ir atitraukė nuo K. S. , Å¡aukė ant jo. (t. 1, b.l. 102-104). 2008-04-22 papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu D. A. teigė, jog jis G. D. nuo K. S. atitraukė tuomet, kai Å¡is mušė jÄ kumščiais į veidÄ , tačiau pastarasis vėl puolė muÅ¡ti K.

S. , o jis pasitraukė į Å¡alį. Atsisukęs pamatė, kad G. D. rankose turi silikatinę plytÄ , kuria sudavė nukentėjusiajai apie 4 smÅ«gius. Tuomet D. A. pradėjo Å¡aukti ant G. D. ir pastarasis plytÄ iÅ¡ rankų paleido. (t. 1, b.l. 106-108). Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu D. A. jau nurodė tikslų G. D. ant žemės gulinčiai K. S. suduotų smÅ«gių skaičių, t.y. kad Å¡is sudavė ne mažiau septynių smÅ«gių, ir aiÅ¡kino, kad G. D. nuo K. S. jis atitraukė, kai Å¡is mušė nukentėjusiÄ jÄ rankomis, o antrÄ â€“ kai mušė plyta. (t. 1, b.l. 109-111).

Ir tik baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inus tyrimui papildyti, 2009-12-03 apklaustas įtariamuoju D. A. pripažino, jog ir jis lauke gulinčios nukentėjusiosios K. S. atžvilgiu vartojo smurtÄ , tačiau sudavė jai tik vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu į galvos sritį ir iÅ¡ karto nuo jos pasitraukė. (t. 3, b.l. 140-142). BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme D. A. teigė, jog lauke nukentėjusiajai K. S. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į Å¡onÄ . AiÅ¡kindamas apie peilio atsiradimÄ , nukentėjusiosios K.

S. sužalojimÄ juo, ir tolesnių įvykių aplinkybes, D. A. taip pat nebuvo nuoseklus. IÅ¡ pradžių jis teigė, kad G. D. priklupo prie nukentėjusiosios, o kai atsistojo, jis G. D. kairėje rankoje pamatė peilį. D. A. aiÅ¡kino, jog matė, kad nukentėjusiajai iÅ¡ burnos bėga kraujas, tačiau nemanė, kad G. D. jai perpjovė gerklę, manė, kad tik Å¡iaip sužalojo, todėl negalvojo, kad ji gali mirti. Pastebėjęs, jog kažkas rÅ«ko jo namo balkone ir nenorėdamas turėti problemų, nuėjo į savo namus, o G.

D. su K. S. paliko įvykio vietoje. Aiškino, jog nežino, kur G. D. padėjo peilį. Peilis buvo apie 30 cm ilgio, tačiau detaliau jo apibūdinti negali, nes jo neįsidėmėjo, anksčiau nebuvo matęs. (t. 1, b.l. 94-97, 99-101). Papildomai apklaustas įtariamuoju D. A. paaiškino, jog G. D. išsigando, kad sumušta nukentėjusioji niekam apie tai nepapasakotų ir tuomet priėjęs prie K. S. vienu pjūviu perpjovė jai gerklę. Peilį G. D. išsitraukė iš savo rankovės (t. 1, b.l. 102-104).

Vėlesnių apklausų metu D. A. aiÅ¡kino, jog paties momento, kai G. D. pjovė, nematė, tik pastebėjęs, kad nukentėjusiajai iÅ¡ burnos bėga kraujas, jos krÅ«tinė kruvina, suprato, G. D. peiliu perpjovė K. S. gerklę. IÅ¡ kur G. D. paėmė peilį, nežino, jį pamatė tik tuomet, kai G. D. atsikėlė nuo nukentėjusiosios (t. 1, b.l. 106-108, 109-111). Jis pats, iÅ¡sigandęs pasekmių pasakė G. D. , jog reikia eiti Å¡alin. Tuomet G. D. pasiėmė plytÄ , kuria prieÅ¡ tai mušė nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ iÅ¡metė į kanalÄ , esantį už trečio bendrabučio.

Peilis liko pas G. D. . Jie abu grįžo į bendrabutį ir ten iÅ¡siskirstė (t. 1, b.l. 102-104, 106-108, 109-111). Tuo tarpu baudžiamÄ jÄ bylÄ gražinus tyrimui papildyti, po to, kai liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams papasakojo apie namuose po K. S. nužudymo pastebėtÄ peilį, D. A. ėmė kitaip aiÅ¡kinti įvykių aplinkybes: jis nurodė, kad po smurto panaudojimo liepė G. D. atiduoti peilį ir paimti plytÄ , kuriuos abu iÅ¡metė į kanalÄ . Po to, kai 2008-05-07 buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, jis kartu su draugu V.

K. nuėjo į tÄ vietÄ , ir truputėlį tolėliau peilį rado. Jį parsinešė į namus ir paslėpė dujinės viryklės, esančios virtuvėje, kuria naudojosi bendrai su savo motina, apatiniame stalčiuje, o 2009 metų vasarÄ pastebėjo, kad tas peilis virtuvėje padėtas kartu su kitais peiliais (t. 3, b.l. 140-142). BylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis D. A. teigė, kad byloje esantį peilį jis per Naujuosius metus buvo atsinešęs pas G. D. užkandai pjaustyti ir ten jį paliko. Jis aiÅ¡kino, jog G.

D. visuomet su savimi neÅ¡iodavosi peilį, įsikišęs jį į rankovę (t. 4, b. l. 63-74), nors ikiteisminio tyrimo metu teigė nepastebėjęs, kad G. D. neÅ¡iotųsi su savimi peilį. Tokie D. A. parodymai apie įvykio aplinkybes yra ne tik prieÅ¡taringi tarpusavyje, tačiau neatitinka ir kitų faktinių bylos duomenų. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei iÅ¡vadÄ davusio specialisto paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad nukentėjusiosios kÅ«ne nustatyti pjautiniai ir durtiniai-pjautiniai sužalojimai buvo padaryti ne vienu, kaip kad iÅ¡ pradžių teigė D.

A. , o net devyniais aštraus duriančio-pjaunančio įrankio poveikiais, o kaukolės pamato užpakalinės dalies lūžis – suduodant stiprų smūgį ne į galvos priekinę, o į užpakalinę dalį (t. 4, b.l. 171-172), nors D. A. nurodė, jog K. S. , G. D. suduodant smūgius rankomis ir plyta jai į galvos sritį, gulėjo ant nugaros. Be to, kaip matyti iš išteisintojo G. D. parodymų, pastarasis kategoriškai neigė, jog D. A. anksčiau būtų pas jį palikęs kokį nors peilį, o tai atitinka liudytojos V.

A. parodymus, kad byloje esantis peilis, kurį D. A. nurodė kaip nužudymo įrankį, ir kurį ji pateikė policijos pareigÅ«nams, yra jos virtuvinis peilis, kuris ilgesniam laikui iÅ¡ namų nebuvo pradingęs (t. 3, b.l. 25, t. 4, b.l. 121). Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas rodo, jog 2008 m. balandžio 24 d. papildomai apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ bei D. A. nurodytÄ melioracijos kanalÄ , į kurį, kaip jis teigė, įmetė peilį, tiek vizualiai, tiek naudojant metalo ieÅ¡kiklį, nei įvykio vietoje, nei melioracijos kanale ar jos prieigose peilių ar kitų įrankių nebuvo rasta (t. 1, b.l. 12-13).Tuo tarpu liudytoja A.

A. patvirtino, jog peilį juoda plastmasine rankena matė savo namuose neužilgo po K. S. nužudymo, o liudytojas V. K. parodė, kad jis, nors ir bendravo su D. A. ir bÅ«davo kartu su juo 2008 metų pavasarį, tačiau nematė, kad D. A. bÅ«tų radęs kokį nors peilį. (t. 4, b.l. 186-187). Tai,kad nuteistasis D. A. davė ne tik prieÅ¡taringus, tačiau ir tikrovės neatitinkančius parodymus, kolegijos nuomone, patvirtinta ir ta byloje nustatyta aplinkybė, kad pastarasis, bijodamas susipainioti savo parodymuose, savo sugalvotÄ Ä¯vykio versijÄ , kuri neatitinka nei apygardos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nei paties D.

A. vėlesnių parodymų, buvo užsirašęs ant popieriaus lapo ir, kaip nurodė liudytoja A. A. , prieÅ¡ vykdamas į apklausas, juos skaitė (t. 3, b.l. 34-37, 38-40). Nors pats D. A. savo parodymų nenuoseklumÄ aiÅ¡kino baime bÅ«ti apkaltintu padarius nusikaltimÄ , kurio iÅ¡ tiesų jis nepadarė, tačiau toks jo aiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡kas, nes jis nuo pat pirmos apklausos nurodė, kad K. S. nužudė nes jis, bet G. D. . Jei Å¡is D. A. aiÅ¡kinimas atitiktų objektyviÄ tiesÄ , jam nebÅ«tų jokio reikalo klaidinti ikiteisminį tyrimÄ ir teismÄ tiek dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumo, tiek dėl kitų įvykio aplinkybių, slėpti nusikaltimo įrankį.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės, kolegijos manymu, rodo, visai kitas D. A. parodymų keitimo priežastis, t.y. tai, kad jis nenori atsakyti ne už G. D. , o už savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Tai, kolegijos manymu, patvirtina ir nuteistojo D. A. apeliacinis skundas, kuriame nuteitasis jau neigia savo paties parodymus, kuriais rėmėsi apygardos teismas, jog po įvykio jo kelnės buvo iÅ¡teptos nukentėjusiosios krauju, ir nurodo naujÄ aplinkybę, jog kitos dienos rytÄ matė, kad G. D. labai kruopščiai prausėsi.

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegijos manymu vertinti D. A. parodymus apie G. D. dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, kaip patikimus, nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija prokuroras. Tuo tarpu iÅ¡teisintasis G. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog įvykio vakarÄ po to, kai iÅ¡ jo buto išėjo K. S. ir D. A. , jis pats iÅ¡ namų niekur išėjęs nebuvo ir K. S. nužudyme nedalyvavo, tik praėjus kuriam laikui, buvo išėjęs į koridorių parÅ«kyti.

Å iuos iÅ¡teisintojo G. D. parodymus paneigiančių objektyvių faktinių duomenų, kolegijos nuomone, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nustatant tikrÄ sias įvykio aplinkybes, reikÅ¡minga yra tai, kad iÅ¡teisintasis G. D. nei įvykio vakarÄ , nei apskritai nepasižymėjo agresyvumu, o prieÅ¡ingai – buvo bailus, pastumdėlio vietoje. Å ias aplinkybės patvirtino tiek pats nuteistasis D. A. , tiek ir G. D. kaimynai liudytojai E. S. ir V.

S. . IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, jog iki pas G. D. ateinant D. A. , iÅ¡teisintasis su K. S. bendravo ramiai ir su ja nekonfliktavo. Taip pat ramiai jis elgėsi ir tuomet, kai pas jį atėjęs D. A. pradėjo konfliktuoti su K. S. ir jÄ muÅ¡ti. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, D. A. įvykio vakarÄ ieÅ¡kojo, kur dar galima iÅ¡gerti, buvo agresyvus, atėjęs pas G. D. , garsiai rėkavo, be jokios priežasties ėmė muÅ¡ti nukentėjusiÄ jÄ . Aplinkybę,kad D.

A. buvo linkęs smurtauti, patvirtino ir jo buvusi žmona liudytoja A. A. , kuri nurodė, jog pagrindinė jos skyrybų su D. A. priežastis buvo D. A. jos atžvilgiu naudojamas fizinis smurtas. Be to, kaip jau minėta, įvykio metu nukentėjusiajai K. S. buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, tame tarpe pjautiniai, o taip pat būdingi savigynai, jos kūnas ir drabužiai gausiai sutepti krauju ir žemėmis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog žemė prie K. S. lavono buvo ištrypta.

Tai, kolegijos nuomone, rodo, jog įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir jos žudiko vykusių grumtynių metu prieÅ¡ K. S. smurtavusio asmens drabužiai neiÅ¡vengiamai turėjo bÅ«ti sutepti tiek purvu, tiek ir nukentėjusiosios krauju. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2008 m. vasario 20 d.,sekančiÄ dienÄ po įvykio, sulaikius G. D. ir atlikus jo bute kratÄ , jokių krauju ar purvais suteptų arba iÅ¡skalbtų drabužių pas jį rasta nebuvo (t. 1, b.l. 15-16). Atlikus iÅ¡ G. D. paimtos odinės striukės tyrimÄ , jokių purvo ar kraujo dėmių taip pat neaptikta (t. 1, b.l. 50-51).

Tuo tarpu D. A. sekančiÄ dienÄ po įvykio skalbėsi savo drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio vakarÄ , nes, kaip pats patvirtino, jo kelnės buvo suteptos nukentėjusiosios krauju. Kaip jau minėta, įvykio vietoje buvo rasti tik D. A. avalynės pėdsakai, o G. D. avalynės pėdsakų įvykio vietoje nebuvo.Be to, kÅ«no sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti bÅ«tent nuteistojo D. A. peiliu, kurį jis ilgÄ laikÄ po nužudymo slėpė nuo iki teisminio tyrimo pareigÅ«nų.Taigi visos Å¡ios aplinkybės, kolegijos manymu, patvirtina G.

D. aiÅ¡kinimÄ , jog jis K. S. nužudyme nedalyvavo, ir paneigia D. A. aiÅ¡kinimÄ , kad G. D. taip intensyviai K. S. atžvilgiu smurtavo, jog pastarÄ jį ne kartÄ teko nuo jos atitraukti. Juolab, kaip matyti iÅ¡ D. A. parodymų, pastarasis teigė, jog supykęs dėl K. S. atžvilgiu atliktų veiksmų, sudavė G. D. keletÄ smÅ«gių ir spyrė į veidÄ , nuo Å¡io smÅ«gio G. D. nukrito. Taigi, toks fizinio smurto panaudojimas neiÅ¡vengiamai turėjo palikti žymes G. D. veide ar kÅ«ne. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ kitÄ dienÄ su G.

D. bendravusių kaimynų parodymų, nė vienas jų jokių sužalojimų G. D. veide nematė. Jokių sužalojimų nebuvo nustatyta ir tÄ dienÄ sulaikius G. D. . Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog G. D. pateikta įvykio versija, kad jis įvykio vakarÄ K. S. ir D. A. išėjus, liko savo namuose, tik vėliau buvo išėjęs parÅ«kyti, neabejotinai paneigta liudytojų E. S. , A. P. ir Al. A. parodymai.Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ liudytojos E. S. parodymų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pastaroji, apraminusi G.

D. bute triukÅ¡maujančius D. A. ir K. S. , grįžo į savo kambarį ir daugiau iÅ¡ jo neišėjo. Nors liudytoja teigė, jog iÅ¡ buto išėjo tiek K. S. su D. A. , tiek ir G. D. , tačiau paaiÅ¡kino, jog pati betarpiÅ¡kai G. D. iÅ¡einant nematė, tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė tik dėl to, jog bendrame jų kambarių koridoriuje girdėjo visų trijų, tame tarpe ir G. D. balsÄ , o po to rakinamas G. D. kambario duris. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja E. S. nepaneigė galimybės, jog G. D. buvo išėjęs į koridorių parÅ«kyti.

Ji nurodė, kad, G. D. rÅ«kydavo ir savo kambaryje, tačiau jis dažnai neturėdavo cigarečių, todėl eidavo pas kaimynus jų skolintis arba koridoriuje ieÅ¡kodavo cigarečių nuorÅ«kų. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta netrukus po įvykio liudytoja E. S. iÅ¡ viso negalėjo nurodyti, kada K. S. ir D. A. išėjo iÅ¡ G. D. buto, o apie tai, kad kartu su jais išėjo ir G. D. , liudytoja net neužsiminė. Tuo tarpu liudytojas V. S. , apklaustas teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ G.

D. atžvilgiu, nurodė, jog po to, kai G. D. bute triukÅ¡mas nurimo ir visi iÅ¡siskirstė, jis girdėjo ir juto, jog G. D. bute kažkas yra (t. 2, b.l. 48-49). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, pirmÄ kartÄ nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, kuomet tyčiniu nužudymu buvo kaltinamas G. D. , liudytojas A. P. parodė, kad tuo metu, kai jis buvo suimtas už plėšimÄ , pas jį į kamerÄ Ä¯kėlė G. D. . Pastarasis buvo gerai iÅ¡gėręs. Jis sakė, kad su nukentėjusiÄ ja susiginčijo laiptinėje dėl butelio, kad jÄ nusivijo prie transformatorinės, kad tai buvo jam paÅ¡alinė moteris ir kad ji turėjo nupirkti degtinės, kažkÄ Å¡nekėjo apie rÅ«bus, kad buvo numautos kažkokios kelnės, kad jie buvo dviese ir tas kitas žmogus vardu Dovydas ar Deivydas išėjo namo. (t. 2, b.l. 56).

BylÄ nagrinėjant teisme antrÄ kartÄ , D. A. ir G. D. atžvilgiu liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad pokalbio su G. D. detalių nebeprisimena. Pamena, kad G. D. jam pasakojo, kad buvo jis, kitas vyras ir dar moteris. Tarp jų kilo kažkoks konfliktas dėl alkoholio, minėjo kad buvo bendrabutyje, paskui kažkur kitur, ar lauke. Kaip suprato iÅ¡ pasakojimo, konflikto metu tas vyras išėjo vienas (t. 4, b.l. 124-125). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. P. parodė, kad jam G. D. sakė, kad jį įtaria nužudžius moterį, kad jis buvo su Deividu ir nukentėjusiÄ ja, kad trise iÅ¡gėrinėjo, po to kilo konfliktas, lyg tai dėl degtinės. Deividas namo išėjo.

Nesakė tiksliai, kad jis nužudė, pasakojo neriÅ¡liai, paminėjo transformatorinę, bet nepasakė, ar prie jos kÄ darė, ar ne, sakė tik nuotrupas „elektrinė“, „drabužiai“, „kažkoks tai batelis“. Tokių aplinkybių, kad buvo paėmęs peilį, kad dÅ«rė ar mušė, G. D. nepasakojo. Sakė, kad buvo D. A. , ar jis vienas vijosi, ar dviese, jis to pasakyti negali. Pamena, kad jis pasakojo, kad išėjo, kažkur ėjo, apie ėjimÄ pasakojo. Gal sakė, kad D.

A. išėjo. Å io metu gerai neprisimena (t. 4, b.l. 90-91).Liudytojas A. A. G. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad sėdėjo su G. D. vienoje kameroje. Tuo metu jis atlikinėjo bausmę ir jam norėjo „prikabinti“ dar vienÄ bylÄ , todėl vežiojo etapais. G. D. jam sakė, kad jį kaltina K. S. nužudymu. Sakė, kad kartu gėrė, kad susiginčijo. Sakė, kad atsipeikėjo ir pamatė, kad nužudyta. Kur ji buvo nužudyta, liudytojas nežino. Suprato, kad G. D. jÄ nusivijo kažkur į laukÄ .

Sakė, kad buvo kartu su D. A. . Dėl D. A. jis nieko nepasakojo. Sakė, kad kartu buvo ir jį kaltina. Kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų klausė liudytojo, ar jis kalbėjo su G. D. ir tada jis papasakojo. G. D. sakė, kad K. S. vijosi ir daugiau nieko neatsimena. Kad nužudė, taip nesakė.(t. 2, b.l. 58). BylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ teisme Al. A. parodė, kad buvo areÅ¡tinėje su G. D. ir D. A. . KažkÄ jam buvo pasakoję, o kÄ â€“ byloje paraÅ¡yta, dabar neprisimena. Patvirtino ankstesnius parodymus.

D. A. pažįsta apie 10 metų, tačiau bendravo nedaug. (t. 4, b. l. -83-84). Apeliacinės instancijos teisme Al. A. parodė, kad buvo sulaikytas už nusikaltimÄ ir laikomas Kretingos areÅ¡tinėje. Kai pateko į kamerÄ , buvo laikomas kartu su D. A. . Pasakyti tiksliai, kÄ jam pasakojo G. D. , negali, sakė, kad „nori jam prikabinti žmogžudystę“, kažkÄ pasakojo apie savo veiksmus, tačiau tiksliai negali pasakyti. Kad nužudė G. D. nesakė. Sakė, kad išėjo, kad vijosi ir kad jam nori prikabinti žmogžudystę, nes jis kartu gėrė. (t. 5, b.l. 89-90).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų liudytojo A. P. ir Al. A. parodymų, pastarieji nenurodė, kad G. D. bÅ«tų jiems prisipažinęs, jog nužudė K. S. , ar nurodęs kokias nors konkrečias smurto panaudojimo jos atžvilgiu aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pastarasis dalyvavo K. S. nužudyme. Todėl Å¡ių liudytojų parodymai, taip pat kaip ir liudytojos E. S. parodymai, kolegijos manymu, gali bÅ«ti vertinami tik kaip prielaida, kad G. D. įvykio vakarÄ galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ savo buto kartu su D.

A. ir K. S. , taip pat, kad galėjo bÅ«ti nusikaltimo padarymo vietoje ir matyti D. A. K. S. atžvilgiu atliekamus veiksmus bei sukeltas pasekmes, tačiau jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinami kaip neginčijamai patvirtinantys G. D. kaltę smurtavus prieÅ¡ K. S. ir jÄ nužudžius.Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, informacija apie liudytojus A. P. ir Al. A. atsirado praėjus daugiau kaip pusei metų nuo įvykio ir tik po to, kai G. D. baudžiamoji byla buvo perduota į teismÄ . Tuo metu, kai liudytojai A.

P. ir Al. A. buvo apklausiami pirmÄ kartÄ teisme ir davė iÅ¡samius parodymus apie G. D. jiems nurodytas aplinkybes, patys buvo suimti ir įtariami nusikaltimų padarymu, be to, kaip paaiÅ¡kėjo, liudytojas Al. A. yra D. A. senas pažįstamas, jie kartu taip pat buvo laikomi vienoje kameroje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet K. S. nužudymu jau buvo kaltinamas ir D. A. ir G. D. , minėti liudytojai jau negalėjo prisiminti savo ankstesnių parodymų. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai suabejojo Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu ir teisingai nevertino Å¡iuos parodymus kaip patikimumu įrodymų Å¡altiniu, patvirtinančiu G.

D. kaltę tyčia nužudžius nukentėjusiajÄ .Juolab,bÅ«tina atsižvelgti ir į Å¡ių liudytojų atsiradimo Å¡ioje byloje aplinkybes.Atmetami kaip nepagrįsti prokuroro apeliacinio argumentai, jog G. D. kaltę padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ patvirtina nustatytas nukentėjusiosios atžvilgiu vartoto smurto intensyvumas, sužalojimų pobÅ«dis ir panaudoti skirtingi nusikaltimo įrankiai. IÅ¡ tiesų, faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai K. S. įvykio metu buvo padaryta daugybė muÅ¡tinių, taip pat pjautinių ir pjautinių-durtinių sužalojimų, rankų pirÅ¡tais buvo spaudžiamos rankos ir kairysis petys, tačiau nei nustatytų sužalojimų pobÅ«dis ar lokalizacija, nei suduotų smÅ«gių ar poveikių duriančiai pjaunančiu įranku skaičius, kolegijos manymu, nepatvirtina, kad tokių sužalojimų moteriai negalėjo padaryti vienas jaunas ir sveikas vyras, koks įvykio metu buvo D.

A. , panaudodamas kelis įrankius, t.y. lauke atsitiktinai aptiktÄ plytÄ ir su savimi turėtÄ peilį. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis įvykio vakarÄ buvo iÅ¡gėręs ir agresyvus, be to linkęs smurtauti. Kaip vienÄ iÅ¡ G. D. kaltę patvirtinančių įrodymų prokuroras nurodo specialisto, atlikusio G. D. psichofiziologinį tyrimÄ poligrafu iÅ¡vadÄ , kad tyrimo metu buvo užfiksuotos G. D. reakcijos į klausimus, susijusius su tiriamu įvykiu. Tačiau kolegija pažymi, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei 2000 m. rugpjūčio 29 d.

Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nenumato galimybės įtariamojo parodymų teisingumo tikrinti panaudojant poligrafÄ . Taigi, atlikto psichofiziologinio tyrimo rezultatai, užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje, negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis G. D. ar D. A. kaltę. Be to, kaip matyti iÅ¡ minėtÄ tyrimÄ atlikusio specialisto paaiÅ¡kinimų teisme, pastarasis nurodė, jog iÅ¡vadoje užfiksuoti tyrimo rezultatai jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog nukentėjusiÄ jÄ K.

S. nužudė G. D. . Tyrimo poligrafu tikslas yra padėti tyrimui nurodant tam tikras tyrimo kryptis, o ne nustatyti kaltus nusikaltimo padarymu asmenis (t. 2, b.l. 51). Be to, Å¡iuo aspektu, kolegijos nuomone, svarbi yra ir ta aplinkybė, jog poligrafu tiriant D. A. , kurio dalyvavimas nusikaltimo padaryme neginčijamai nustatytas, ir uždavus jam analogiÅ¡kus klausimus, susijusius su tiriamu nusikaltimu, pastarojo reakcijų užfiksuota nebuvo (t. 1, b.l. 78).Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegijos manymu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti duomenys, o juolab ta aplinkybė, jog sekančiÄ dienÄ po įvykio D.

A. buvo atėjęs pas G. D. , negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai, patvirtinantys G. D. dalyvavimÄ inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Kiti byloje surinkti, pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai, kolegijos nuomone, taip pat nepatvirtina G. D. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ .Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nenustatyta objektyvių, patikimų įrodymų neginčijamai patvirtinančių G.

D. kaltę dalyvavus K. S. nužudyme. Pats G. D. nuosekliai neigė dalyvavęs Å¡io nusikaltimo padaryme, nuteistojo D. A. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o kiti byloje surinkti, pirmos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai taip pat negali bÅ«ti vertinami, kaip neginčijamai patvirtinantys G. D. kaltę. Taigi, apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G.

D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Â (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Atmetus prokuroro apeliacinį skundÄ dalyje dėl G. D. iÅ¡teisinimo, atitinkamai atmetami prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti reikalavimai pripažinti D. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tuo pagrindu sugriežtinti jam paskirtÄ bausmę, ir neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam A.

S. priteisti solidariai iš D. A. ir G. D. .Atmestini nuteistojo D. A. apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojų E. S. ir A. A. parodymai nėra patikimi, o liudytojas V. S. iš viso nieko nežino apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš pirmiau kolegijos aptartų liudytojų E. S. ir V. S. parodymų, pastarieji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, be to jų parodymai visiškai atitinka paties D. A. parodymus apie bylai reikšmingas įvykio G. D. bute aplinkybes, taigi nesivadovauti šių liudytojų parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Tuo tarpu liudytojos E. S. parodymus apie tai, kada ir kas išėjo iÅ¡ G. D. buto, apygardos teismas vertino tiek, kiek jie atitiko kitus faktinius duomenis. D. A. teigia, jog liudytoja A. A. jį apkalbėjo, nes ikiteisminio tyrimo metu vyko jų skyrybų procesas. Tačiau apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. A. šį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ paneigė ir nurodė, jog, nors ir pykosi su D. A. , tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kita vertus, liudytoja A. A. pati betarpiÅ¡kai įvykio nematė, todėl jos parodymai nebuvo esminiai sprendžiant D.

A. kaltės klausimÄ . Nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, apygardos teismas liudytojos A. A. parodymus vertino kartu su kitais bylos įrodymais, kuriems jie neprieÅ¡taravo. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo D. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip itin žiaurus žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu.

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du arba kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-361/2006, 2K-253/2011). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajai K.

S. buvo padaryta daugybė muÅ¡tinių sužalojimų nukentėjusiosios galvoje. SmÅ«giai į galvÄ buvo suduodami ne tik kumščiais, bet ir plyta, nuo jų lūžo apatinis žandikaulis bei kaukolės pamatas, buvo sumuÅ¡tos smegenys. Be to nukentėjusiajai buvo padaryta eilė pjautinių ir pjautinių-durtinių smilkinio ir kairės ausies sužalojimų, perpjauta gerklė. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusioji įvykio metu patyrė didelį fizinį skausmÄ ir kančias. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, jog sužalojimų eiliÅ¡kumo nustatyti nėra galimybės, tačiau tikėtina, jog gerklės sužalojimas, sukėlęs nukentėjusiosios mirtį, buvo paskutinis.

Dėl patirtų sužalojimų, ypatingai dėl apatinio žandikaulio lūžio, nukentėjusioji turėjo jausti didelį skausmÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. A. , suduodamas už save silpnesnei moteriai daugybę smÅ«gių į veidÄ ir galvÄ rankomis ir plyta, pjaustydamas jÄ peiliu, perpjaudamas jai gerklę, suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , todėl už tai turi atsakyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D.

A. teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , jo asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Už kito žmogaus kvalifikuotÄ nužudymÄ , t. y. nusikaltimÄ , kuris numatytas BK 129 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Jos dydis numatytas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų. Nuteistajam D. A. Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ : tiesiogine tyčia dėl menko konflikto, kilusio nukentėjusiajai atsisakius nupirkti degtinės, itin žiauriai jÄ nužudė, taip pat į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis praeityje teistas, šį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ (t. 3, b.l. 150-151), niekur nedirbo, girtavo.

Nors nuteistasis tvirtina, jog turi dvi dukteris, kurioms reikalinga jo parama, tačiau bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog D. A. savo vaikais nesirÅ«pino. Maža to, gyveno iÅ¡ jo vaikams valstybės mokamos paÅ¡alpos. Visos Å¡ios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad byloje nustatyta nuteistojo D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nedaug viršijanti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, esant nustatytų aplinkybių visumai, nuteistajam D. A. paskirdamas šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju baudžiamojo įstatymų reikalavimų nepažeidė.

Tokia bausmė yra teisinga. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų Å¡velninti nuteistajam bausmę, kolegija byloje nenustatė.Nuteistasis D. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam A. S. priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , nes jis tokios didelės sumos negalės grÄ Å¾inti. Toks nuteistojo praÅ¡ymas atmestinas. Apygardos teismas visiÅ¡kai tenkino ir nukentėjusiojo A. S. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ nuteistojo D. A. priteisė 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 2K-442/2009 ir kt.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis D. A. itin žiauriai nužudė nukentėjusiojo A. S. seserį K. S. . Tokia staigi smurtinė sesers mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ K.

S. broliui, kuris gyveno kartu su žuvusiÄ ja ir kuriuos siejo glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, neigiamai paveikė jo gyvenimÄ . Kaip matyti iÅ¡ A. S. civilinio ieÅ¡kinio bei jo paaiÅ¡kinimų teisme, jis kartu su seserimi rÅ«pinosi savo motina, turinčia priklausomybę nuo alkoholio, kartu sprendė visas su tuo susijusias problemas, tvarkė buitinius reikalus. Be to jie nuolat tarpusavyje bendravo įvairiais gyvenimiÅ¡kais klausimais, tardavosi, dalindavosi ateities planais. Kolegijos manymu, įvertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiajam priteista 50 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuteistojo D. A. nurodyta aplinkybė, jog jis Å¡iuo metu neturi galimybės sumokėti tokiÄ sumÄ , nesudaro pagrindo mažinti apygardos teismo nustatytÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl, nors ir per ilgesnį laikÄ , turės galimybę padarytÄ Å¾alÄ atlyginti.Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo D. A. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                           Svajūnas Knizleris Teisėjai                                                                  Rūta Mickevičienė                                                                  Linas Šiukšta