d8e9dca4-eb9b-4a5d-b3b0-d2f5d0ca7a01 · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajonoBaudžiamoji byla Nr. 1-801-831/2018 Proceso Nr. 1-01-1-25954-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilkaviškis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, prokurorams V. N. ir R. M., dalyvaujant: kaltinamajam Ž. P., kaltinamojo gynėjui advokatui K.

D. nukentėjusiajai B. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, be iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2016-02-12 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla prieÅ¡ Ž. P., pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai B. T. susitaikius, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, n u s t a t ė : Ž. P. sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui, bÅ«tent: 2018-06-01 apie 14.00 val., namo esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje mušė ir kitaip smurtavo prieÅ¡ motina B. T., t.y. Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, tyčia smaugė jÄ bei ranka sudavė ir spyrė nukentėjusiajai atitinkamai į krÅ«tinę ir sėdmenis, tuo Å¡eimos nariui ir artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmÄ , bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad gulėjo kambaryje ant sofos. Pabudo, mama sėdėjo Å¡alia ir sako „Žilvinai ar tu neturi rakto?“ Jis paklausė kokio rakto, nelabai suprato, buvo nelabai pabudęs. Ji sakė, kad pametė kambario raktÄ . Jis truputį susinervavo, ji pradėjo rėkauti, parėkavo abudu, jis kojÄ pakėlė ir prilietė jai prie Å¡ono ir paskui išėjo iÅ¡ kambario. Sakė, kad eina kapus palaistyti. Lauke vėl parėkavo ir paskui ji pasiėmė telefonÄ , ir viskÄ girdėjo brolio žmona, ir atvažiavo.

Atvežė atsarginį raktÄ . Jis parėjo iÅ¡ kapų palaistęs, pabuvo namuose ir paskui išėjo prie upės. Paskui atvažiavo pareigÅ«nai. Jis maudėsi, kitoje pusėje buvo ir neatėjo. Kada viskas vyko, kuriÄ dienÄ , neatsimena. Galėjo bÅ«ti birželio 1 diena, kažkur po pietų atrodo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesÄ pareigÅ«nams. Buvo apklaustas 2018-06-06. Spyrė. Ar mama galėjo jausti skausmÄ jis jos neklausė, gal ir pajuto skausmÄ . Buvo kaip pastÅ«mimas koja, nu prievartos veiksmas.

Nepagalvojo darydamas tai. Buvo susinervavęs, kad ji raktÄ pametė. Raktai turi bÅ«ti ten kur jų vieta. Supranta, kad ne taip turi bÅ«ti sprendžiami klausiamai. TÄ rytÄ buvo vartojęs alkoholio. Buvo iÅ¡gėręs kokia pusantro litro alaus 7,5 stiprumo. IÅ¡ vakaro irgi gėrė, kiek nepamenu, bet tokį patį alų. Ryte, birželio 1 dienÄ , irgi alų gėrė su kaimynu. Kaimynas buvo pas jį atėjęs ir gėrė ne namuose, o pavėsinėje. Tada iÅ¡gėrė pasiÅ¡nekėdami gal tris ar keturias bonkas, neatsimena ir iÅ¡siskirstė, jis pats nuėjo gulti.

IÅ¡gėrė greitai, gal po kokios valandos ir grįžo namo. PasiÅ¡nekėdami iÅ¡gėrė ir apie kokiÄ 13 val. grįžo. IÅ¡gėręs atsigulė ir po to atėjo mama prie lovos ir paklausė ar nežino kur raktas. Dėl smaugimo tai nebent anksčiau taip buvo, bet ne tÄ dienÄ , o kada neįsivaizduoja, nepamena. Gal prieÅ¡ kokius du metus irgi tÄ patį parodė, gal norėjo kažkÄ padaryti. Anksčiau buvo teistas už smurto naudojimÄ prieÅ¡ mamÄ . Teisė 2016 metais, nepamena kÄ tada padarė, nieko nepadarė.

Iš dalies pripažįsta kaltę. Gal vos vos prisilietė ranka, bet taip tai nesudavė. Buvo susinervavęs, ieškojo laistytuvo, norėjo eiti ant kapų ir gal praeidamas kažkaip palietė. Jei ji duoda tokius parodymus tai gal tada kai ėjau koridoriumi raktus pasiimti, kai livaro ieškojau, kad palieti kapus ir palietė tuo tarpu. Gal praeidamas ranka prilietė, gal vėliau eidamas. Dėl smaugimo kategoriškai neigia, kad taip buvo. Nežino kodėl ji taip sako, gal pasikarščiavo. Policijai pranešė brolio žmona.

Mama jai skambino, kad atvežtų atsarginį raktÄ ir ji viskÄ per telefonÄ girdėjo, kaip jie rėkia, ten prie paradinių lauko durų ji stovėjo ir buvo neiÅ¡jungus telefono. Brolio žmona viskÄ girdėjo, po to atvežė mamai tÄ raktÄ ir pasikarščiavo „dabar mes jam padarysime“ matyt. Kito smurto be to kur buvo nuteistas nebuvo. Gali bÅ«ti, kad jis ne viskÄ gerai prisimena. Turi baisiÄ depresijÄ ir nežino. TÄ dienÄ iÅ¡ ryto gėrė, o po to atsigulė. Kai pradėjo gerti buvo gal 10.30 val.

Gėrė gal valandÄ , gal pusantros, po to ėjo miegoti ir pamiegojo gal pora valandų. Per tiek laiko gal ir neiÅ¡siblaivė. ViskÄ daro gėrimas. IÅ¡ vakaro taip pat buvo gėręs ir alus buvo pagirioms. Ar dienÄ prieÅ¡ tai gėrė neatsimena. Diena iÅ¡ dienos tai negeria, kai draugai paskambina, atsineÅ¡a tai iÅ¡geria, o jis tai neturi už kÄ gerti. Paskambina į savaitę pora sykių gal. ViskÄ atrodo prisimena. (b.l. 82-83) KaltinimÄ pagrindžia Å¡ie duomenys: Nukentėjusioji B. T. teismo posėdžio metu parodė, kad dažnai nutinka, kad kai geria kaltinamajam sukyla nervai, kai supyksta tai baisu, o po to neprisimena kÄ sako ir daro.

Nervai nuo gėrimo. Kai negeria tai geras žmogus ir padeda viskÄ , valgyti padaro, susitvarko kambarius, žolę pjauna, o kai geria tai triukÅ¡mauja. Atsitiko viskas kai ji jo paklausė ar jis nematė rakto. Tas raktas nuo salono, ten jos kambarys ir visi daiktai, rÅ«bai. Ji tÄ raktÄ laiko prie savęs. Kaltinamasis pradėjo rėkti ant jos visokiais žodžiais ir Å¡okosi griebti smaugti, bet jis nepagriebė tik kėsinosi. Po to spirti bandė tai Å¡onu koja nučiuožė ir skausmo net nepajuto. Po to atsikėlęs Å¡oko muÅ¡ti kumščiu, bet nesumušė.

Sutrukdė marti, ji buvo atvažiavusi. Ji Å¡oko tuoj policijÄ kviesti, jos neatsiklausė, o ji sakė, kad nieko neatsitiko. Policininkas jÄ apklausė. Buvo atvažiavę ne vienÄ kartÄ . KÄ pasakojo pareigÅ«nams nelabai atsimena, sakė tiesÄ . Su apklausos protokolu susipažino. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu. Su marčia bendravo, ji policijÄ iÅ¡kvietė atvažiavusi. TÄ pačiÄ dienÄ su ja bendravo, tiesiogiai bendravo. Kai susiskambino telefonu tai telefonas buvo įjungtas ir ji viskÄ girdėjo.

Ji atvažiavo ir pati girdėjo kai telefonu kalbėjome, ir papasakojo jai, kad sÅ«nus norėjo sumuÅ¡ti, kad ant jos rėkia, Å¡aukia. Marti T. S.. Ž. P. viskÄ namuose daro, ji nuo jo priklausoma. Jis viskÄ daro namuose, tvarkosi, valgyti padaro, žolę nupjauna, viskÄ daro. Nereikėtų jo bausti, gal pasikeis. Å iek tiek nori jį apsaugoti. Teisingas įspÅ«dis jums susidarė, kad Å¡iek tiek palaiko jį. (b.l. 83-84) LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsintame B. T. apklausos protokole užfiksuota, kad 2018-06-01 apie 14.00 val. jai bÅ«nant namų, esančių (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio raj. sav., kambaryje kartu gyvenantis sÅ«nus Ž.

P. prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ , t.y. smaugė bei rankos kumščiu sudavė į krÅ«tinę bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į sėdmenis dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ . Po to, jai iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus Å¡is pabėgo. PrieÅ¡ jÄ sÅ«nus smurtauja ne pirmÄ kartÄ (b.l. 23-25). Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad mama paskambino, kad neduoda ramybės. Žmona nuvažiavo ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ar mama buvo sumuÅ¡ta nematė, kokių žymių buvo ar ne nežino, nematė.

Jis darbe buvo. Gal jis paskambino po pietų. Jis pas Å«kininkÄ dirba ir darbo valandos nenormuotos. Galėjo bÅ«ti birželio 1 diena, darbo laiku paskambino, po pietų. Tikslaus laiko neatsimena, žino, kad darbe buvo. Mama pasakė, kad brolis neduoda ramybės, kad iÅ¡gėręs, kad stÅ«mė ar spyrė, kažkÄ padarė. Susinervavo ir sakė žmonai, kad kviestų policijÄ ir bus ramu. Jis pats ten nebuvo, nedalyvavo, nusiuntė žmonÄ , kad ji nuvažiuotų pas mamÄ . Pasitarė telefonu, kad nuvažiuotų ir sakė „kviesk policijÄ ir viskas.“ Tiek ji ir pati žino.

Ji greitai nuvažiavo. Ji iki 17 val. dirba, o kai kalbėjo buvo jau po darbo, o kiek tų valandų galėjo bÅ«ti tiksliai nepasakys. Mama paskambino ir pasiskundė, kad brolis triukÅ¡mauja, ramybės neduoda ir, kad sudavė. Žmona pasakojo, kad kai nuvažiavo tai Ž. P. mamos atsiprašė, atsiklaupė lyg, sakė „mama nepyk, atsipraÅ¡au“ ir į rankÄ lyg pabučiavo. Sakė, kad Ž. P. buvo išėjęs, po to parėjo vienu tarpu ir vėl išėjo. IÅ¡kvietė policijÄ , surašė viskÄ ir viskas.

Nesakė, kad sumuÅ¡ta buvo ar kas padaryta. Žmona grįžo gal apie 22 val., ji ten laukė policijos. Grįžusi pasakojo, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir ji palaukė kol atvažiavo. Sakė, kad Ž. P. parėjęs buvo, atsiklaupė ir atsiprašė, sakė „mama nepyk, nesipykstam“ ir vėl išėjo. Jis pats tÄ dienÄ nebuvo nuvykęs ten. Žmona mamÄ parsivežė pas juos į namus, pas juos nakvojo. Mama dažnai skambina ir skundžiasi, kad brolis geria ir nenori nieko daryti namie. Problema yra alkoholis. (b.l. 84-85) Liudytoja S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo brolio žmona.

Jo motina jai paskambino kai grįžo po darbo ir pasakė, kad dienÄ jis jÄ smaugė, stÅ«mė, suduodamas vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę. Ji po darbo nuvažiavo pas jÄ , nes ji buvo sakiusi, kad kaltinamasis stipriai iÅ¡gėręs ir ji bijo su juo bÅ«ti. Nuvažiavusi iÅ¡kvietė policijÄ ir mama papasakojo policijai kas vyko. Policija jį dar gaudė, bet jis slėpėsi nes buvo neblaivus, o mamÄ po to vakare ji parsivežė pas save į namus. Ji pirmoji bendravo su nukentėjusiÄ ja po visko. Ji kaip senas žmogus buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad bijo su kaltinamuoju bÅ«ti, nežino kas jam darosi.

B. T. toje vietoje kur yra žandikaulis tai suspaudė, o ten protezai ir matėsi ant žando raudona. Ne mėlyna, o raudona, žinote kaip senas žmogus. Matėsi tik paraudimas, o daugiau nieko nesimatė. Kai kalbėjo su nukentėjusiÄ ja telefonu tai Ž. P. buvo namie ir kaip visada motinÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Vyko kaip ir konfliktas tarp jų, kad ji skambina, skundžiasi. Grasinimų negirdėjo. Pyko Ž. P.. Su kaltinamuoju tÄ vakarÄ kalbėjo. Kai jį tik susitiko pasakiau jam „lauk policijos nes girtas esi, bÅ«k namie“, o jis sakė, kad nieko nedarė.

Jis visada ginasi ir visada teisus. Čia tokia jo taktika, visada taip. Šis kartas jau ne pirmas kai jis taip elgiasi. (b.l.

99) Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį žino iÅ¡ matymo, mokinosi toje pačioje mokykloje tik kitose klasėse, pažinojo. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje. Tai buvo dėl smurto artimoje aplinkoje, kad sÅ«nus mušė mamÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Jis paėmė pareiÅ¡kimÄ , apklausė liudytojÄ , įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo, nukentėjusiÄ ja pripažino. Su nukentėjusiÄ ja bendravo, nelabai atsimena jos apklausos. Žino, kad mažiausiai vienas smÅ«gis jai buvo į sėdmenis suduota, įspirta, už kaklo suimta ir spausta, bet gali pameluoti nes bylų tokių daug.

Bendrauti su nukentėjusiÄ ja sekėsi pakankamai normaliai, pagal metus tikrai gerai viskas buvo. Pavyko gerai, nuosekliai, iÅ¡ eilės viskÄ , kÄ ji sakė užfiksavo. Su protokolu ji susipažino. Tarnybinis parneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje ne jo suraÅ¡ytas. Gal patruliai kai ieÅ¡kojo kaltinamojo tai gal jie vėliau surašė, dabar jau eigÄ sunku nusakyti. Jis laikÄ fiksavo tiksliai koks buvo, o į įvykio vietÄ atvažiavo kitas patrulių ekipažas ir jie pagal save rašė. Kai bendravo su nukentėjusiÄ ja ji buvo blaiviame prote, kalbėjo. (b.l. 100) Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad B.

T. nurodė, jog sÅ«nus sudavė jai du kartus į krÅ«tinę ir sėdmenis bei smaugė (b.l. 16-19). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys (b.l. 13-15). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4642018(09) konstatuota, kad B. T. sveikatos sutrikdymas nekvalifikuotinas, tačiau dėl pavartoto smurto galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l. 33). Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡vardintų duomenų leistinumÄ , liečiamumÄ , patikimumÄ juos pripažįsta įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo iÅ¡vadas.

Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimÄ arba susargdinimÄ . Sužalojimas tai žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.

Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Kaltinamasis Ž. P. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str.2 d., prisipažino iÅ¡ dalies teigdamas, kad jis nukentėjusiajai spyrė. Ar mama galėjo jausti skausmÄ jis jos neklausė, gal ir pajuto skausmÄ .

Tačiau tvirtino, kad ranka nukentėjusiajai nesudavė, tik gal praeidamas ranka prilietė, gal vėliau eidamas. Dėl smaugimo kategoriÅ¡kai neigia, kad taip buvo. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. T. tvirtino, kad po įvykio matė ant nukentėjusiosios veido, vietoje kur yra žandikaulis, kad buvo spausta ir matėsi ant žando paraudimas. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad Ž. P. prieÅ¡ jÄ vartojo smurtÄ , t.y. smaugė bei rankos kumščiu sudavė į krÅ«tinę bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į sėdmenis dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsižvelgiant į tai teismas kaltinamojo parodymus traktuoja, kaip jo užimtÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir kaltinamojo parodymais nesivadovauja. Teismas sprendžia, kad yra nustatyta, kad Ž. P. vartojo smurtÄ savo motinos B. T. atžvilgiu - tyčia smaugė bei ranka sudavė ir spyrė nukentėjusiajai atitinkamai į krÅ«tinę ir sėdmenis. Dėl Å¡ių veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ .

Teismas nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimÄ padarė kaltinamasis Ž. P., jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansÄ . Ä®vertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nelikę. Kaltinamasis neteistas, tačiau 2016-02-12 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nutraukta baudžiamoji byla prieÅ¡ Ž. P., pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai B.

T. susitaikius (b.l. 66-69), administracine tvarka nebaustas (b.l. 57). Ä®vertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumÄ ir pobÅ«dį, asmenybę, Ž. P. pagal BK 140 str. 2 d. skirtina laisvės apribojimo bausmė artima įstatymo numatytam vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. P. ne pirmÄ kartÄ teisimas už smurtinį nusikaltimÄ , jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 722 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 70 str.

– per 6 mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Teismas, remdamasis virÅ¡ paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d., n u s p r e n d ž i a : Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme – nuo 2018-06-02 d. 10.10 val. iki 2018-06-02 d. 11.12 val. jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę numatytÄ BK 722 str. – 4 (keturis) mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę numatytÄ BK 70 str.

– per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Ž. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Vitalijus Krivičius