d8e738bb-cc27-4feb-9352-e60bdf63b6d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-616/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67794-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.5; 1.2.4.1.2.7; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistajam R.

B. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, nuteistajam V. J. (V. J.) ir jo gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro, nuteistojo V. J. ir nuteistojo R. B. gynėjo advokato Sergejaus Milovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo: R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ laisvės atėmimo bausme 4 metams; - pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; - pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams; - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 4 metams; - pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu jam paskirta bausme. R. B. iÅ¡teisintas: pagal BK 284 straipsnį (nusikalstama veika prieÅ¡ S. C.), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. (V. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ laisvės atėmimo bausme 4 metams; - pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams; - pagal BK 284 straipsnį (dėl vieÅ¡oje vietoje padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo S. C.) laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams; - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimÄ , ir V.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. V. J. pagal BK 258 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. V. J. (toliau – ir V. J.) ir R. B. (toliau – ir R. B.) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 284 straipsnį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, vieÅ¡oje vietoje - kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ padarė A.

C. (A. C.; toliau – ir A. C.) sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jie, veikdami pagal iÅ¡ anksto sutartÄ nusikaltimo planÄ , siekdami atkerÅ¡yti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktÄ tarp A. C. ir V. J., kurio metu V. J. buvo sumuÅ¡ta nosis, naudodami technines priemones - sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 22 d. V. J. pritvirtino prie A. C. naudojamo automobilio V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu bÅ«du stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. gruodžio 14 d., nustačius A.

C. buvimo vietÄ prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 val. R. B. vairuojant automobilį V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. J. vieÅ¡ojoje vietoje, minėto daugiabučio namo kieme, pro minėto automobilio deÅ¡inės pusės galinį langÄ , kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tyčia iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ iÅ¡ neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo Nr. 87366 į A. C., tokiu bÅ«du padarė daugybinius vidaus organų pažeidimus (kairiajame sėdmenyje, iÅ¡angės srityje, kairėje kirkÅ¡nyje, su daugybiniais, Å¡autiniais plonųjų žarnų ir Å¡lapimo pÅ«slės pažeidimais bei deÅ¡imčia įstrigusių svetimkÅ«nių dubens audiniuose), kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko jie pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos su R.

B. vairuojamu automobiliu V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: 2.1. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. tiksliai tyrimo nenustatytÄ dienÄ , užsisakęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neteisėtai įgijo 1000,22 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentinolo (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), nurodęs Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ atsiųsti paÅ¡tu savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydamas — E. T. (toliau – ir E. T.), tokiu bÅ«du iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos neteisėtai atsiuntė per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , į Vilniaus teritorinės muitinės „O“ posto prižiÅ«rimÄ â€žD“ paÅ¡to skirstymo terminalÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), oro siuntÄ Nr. 5058572643 su minėtu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, kuri 2016 m. spalio 17 d. siuntos patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigÅ«nų ir iÅ¡imta; 2.2. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai atėmė žmogui laisvę panaudojant fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: jis, 2015 m. gruodžio 10 d., apie 00.40 valandÄ , (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. X, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas atkerÅ¡yti A.

S. (toliau – ir A. S.) už 2015 metais lapkričio mėnesį prie naktinės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kilusį konfliktÄ , pribėgo su tyrimo nenustatytu asmeniu prie A. S. ir sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , bei spyrė nemažiau trijų kartų kojomis į įvairias kÅ«no vietas, po ko nenustatytas asmuo sudavė vienÄ smÅ«gį A. S. į veidÄ bei papurÅ¡kė dujų, po ko abu užlaužė A. S. rankas, tokiu bÅ«du atimdami galimybę prieÅ¡intis ir prieÅ¡ nukentėjusiojo A.

S. valiÄ Ä¯sodino į ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ automobilį, kuriame R. B. suriÅ¡o A. S. viela rankas, tuo padarydamas A. S. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o srities odos nubrozdinimÄ , kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ ir neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę bei nuvežė į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur pririÅ¡o pastarÄ jį prie medžio ir iÅ¡ jo tyčiojosi, kiÅ¡damas pagalį tarp A. S. sėdmenų bei fotografuodamas.

3. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: 3.1. pagal BK 284 straipsnį už tai, kad vieÅ¡oje vietoje – kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ padarė S. C. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: siekdamas atkerÅ¡yti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktÄ tarp A. C. (S. C. brolio) ir V.

J., kurio metu V. J. buvo sumuÅ¡ta nosis, naudodamas technines priemones – sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 5 d. V. J. pritvirtino prie S. C. naudojamo automobilio F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu bÅ«du stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. lapkričio 12 d., 22.20 val., po ko V. J. vieÅ¡ojoje vietoje, S. C. esant prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės, tyčia iÅ¡Å¡ovė ne mažiau tris kartus iÅ¡ neteisėtai laikomo pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT, Nr. JUI2936, į S. C. ir pataikė pastarajam į deÅ¡inę kojÄ , tokiu bÅ«du padarė vienkartinį Å¡autinį kiaurinį deÅ¡inės blauzdos sužalojimÄ , kuris pasireiÅ¡kė Å¡Å«vio įėjimo ir išėjimo žaizdomis deÅ¡inėje blauzdoje, tuo S. C. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; 3.2. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , (duomenys neskelbtini), autobuso galinėje stotelėje iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens vardu V. už 1072 Eur (3700 Lt) neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis – pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletÄ Nr. JUI2936, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu yra priskirtas prie B kategorijos Å¡aunamųjų ginklų su ne mažiau kaip 5 Å¡audmenimis ir fabrikinės gamybos 20 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo Nr. 87366 nupjautvamzdį, pagamintÄ savadarbiu bÅ«du sutrumpinant vamzdžius ir nupjaunant buožę, kuris yra Å¡aunamasis ginklas ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, su ne mažiau kaip 2 Å¡audmenimis, kuriuos užkasė miÅ¡kelyje (duomenys neskelbtini), netoli XX autobuso galinės stotelės, ir laikė ten iki 2014 metų.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ , 2014 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , Å¡iuos Å¡aunamuosius ginklus su Å¡audmenimis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Vilniaus miesto ir rajono gatvėmis į miÅ¡ko masyvÄ (duomenys neskelbtini) rajone, kur juos užkasė ir laikė iki 2016 m. lapkričio 12 d., 18 val., kai iÅ¡ minėtos vietos pramoninės gamybos Tokarevo konstrukcijos, 1930/33 m. pavyzdžio, 7,62 mm kalibro pistoletÄ Nr. JUI2936 su ne mažiau kaip 5 Å¡audmenimis iÅ¡sikasė ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno V. miesto ir rajono gatvėmis nenustatytu automobiliu ir panaudojo, t. y. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. XX, (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė į S. C.

Po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2016 m. gruodžio 14 d., 18 valandÄ , iÅ¡ minėtos slėptuvės (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikasė fabrikinės gamybos 20 kalibro dvivamzdžio lygiavamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo Nr. §7366 nupjautvamzdį su ne mažiau kaip 2 Å¡audmenimis ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno V. miesto ir rajono gatvėmis nenustatytu automobiliu ir panaudojo, t. y. 2016 m. gruodžio 14 d., apie 20 val., prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡Å¡ovė į A.

C.; 3.3. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016 metų vasarÄ , tiksliai nenustatytu laiku, muzikos festivalyje, kuris vyko V. rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje iÅ¡ nenustatyto asmens nusipirko 2 tabletes, kurių svoris 0,656 g, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, 0,271 g, 2 tabletes, kurių svoris 0,386, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų - MeO-MET (5-metoksi-N-metil-H-etiltriptamino) ir 5-Metoksi-EPT (5-metoksi-Netil-N-propiltriptamino), kurių kiekis nenustatytas, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra Å¡ių pamatinių medžiagų, bei 0,711 g baltos spalvos birios medžiagos, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė 0,468 g., kurias laikė savo bute, (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. gruodžio 21 d., kol Å¡ias medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ONKT skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį R. B. nuteisimo dalyje pakeisti: R. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 metų 6 mėnesiams.

Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 metų 6 mėnesiams. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to nuteistajam R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė neteisingÄ bausmę.

Teismas, ženkliai sumažindamas bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , nesivadovavo teismų praktika (nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-54-648/2016), tinkamai neįvertino nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir pavojingumo bei nuteistojo R. B. asmenybės. R. B. nuteistas už psichotropinės medžiagos (1 kg) įgijimÄ , tokia nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, keliančių didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, veika baigta, tyčinė.

R. B. ankščiau teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, jam yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, apkaltinamasis nuosprendis už dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje ir disponavimÄ narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Nuteistasis psichotropines medžiagas siuntėsi tikslu platinti, nes tokiu bÅ«du norėjo užsidirbti, jas perkant nurodė ne savo vardÄ ir pavardę, o E. T., tokiu bÅ«du bandydamas iÅ¡vengti atsakomybės, jeigu nusikalstama veika bÅ«tų atskleista.

R. B. įgytos psichotropinės medžiagos kiekis ženkliai virÅ¡ijo labai didelį kiekį ir tokia medžiaga priskiriama sinteninei. R. B. veikė tiesiogine tyčia. Nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje, nuteistojo pasÄ monėje suformuoja nebaustinumo nuotaikÄ , kuri skatina nusikalsti pakartotinai. 4.2. Teismas, teisingai pritaikęs BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir pagrįstai nusprendęs subendrinti skundžiamu teismo nuosprendžiu R.

B. paskirtas bausmes su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme, nepaskyrė galutinės bausmės. Apeliantas pažymi, kad nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytomis taisyklėmis ir praÅ¡o taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , 9 dalį nuteistajam R. B. pagal du nuosprendžius paskirti galutinę subendrintÄ bausmę.

5. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bausmės skyrimo yra formalus, nemotyvuotas ir prieÅ¡taringas. Teismas realiai nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. 5.2.

Apeliantas nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių, apysunkio ir vienas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jo veiksmais, kurie kvalifikuoti kaip labai sunkus nusikaltimas, nebuvo sukelti nepaÅ¡alinami padariniai. Jis suvokia, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiÅ«riu ir pripažįsta, kad jo poelgis yra nepateisinamas. Jis pilnai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , nuo jo veiksmų nukentėję asmenys jam neturi jokių pretenzijų, atleido ir jis su nukentėjusiais faktiÅ¡kai susitaikė.

Å ios aplinkybės, apelianto nuomone, pripažintinos kaip mažinančios jo nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ . 5.3. Teismas taip pat nevertino jo asmenybės ir socialinės aplinkos. Jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau, skirdamas bausmę, į jÄ neatsižvelgė. Jis turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius: turi legalų pajamų Å¡altinį (dirba), Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai.

Dėl jam paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės gali iÅ¡kilti grėsmė jo Å¡eiminiams santykiams, atsirasti jam ir jo Å¡eimai ekonominiai - socialiniai padariniai, kurie bus nepalyginamai sunkesni nei jo faktiÅ¡kai padarytu nusikaltimu kilę padariniai. Nuo nusikaltimo padarymo dienos yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, per kurį jis nepadarė jokių teisės pažeidimų, naujų nusikalstamų veikų. 5.4. Apelianto teigimu, visumÄ jo nurodytų, apygardos teismo neįvertintų aplinkybių, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. paskyrus Å¡velnesnę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo atitinkamo straipsnio sankcijoje, kriminalinę bausmę.

Tokia bausmė atitiktų proporcingumo principÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (2007-06-28 „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos“) ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ .

6. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį R. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 284 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dalyje ir Å¡ioje dalyje R. B. priimti naujÄ , iÅ¡teinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis R. B. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 284 straipsnį, 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R.

B. kaltės. 6.2. Nepagrįsta įrodymais teismo iÅ¡vada, kad R. B., veikdamas bendrininkų grupe su V. J., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ , padarė A. C. sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas). R. B. jokių pavojingų veiksmų, kurie atitiktų BK 135 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius, neatliko. Tokius veiksmus atliko A. J. Todėl R. B. nėra ir negali bÅ«ti pripažintas nusikaltimo vykdytoju. R. B. vaidmuo prieÅ¡ A.

C. padarytame nusikaltime pasireiÅ¡kė tuo, kad jis vairavo automobilį, kuriuo buvo sekamas nukentėjusysis ir iÅ¡ kurio į pastarÄ jį buvo Å¡auta, todėl tokie R. B. veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik kaip padėjimo (BK 24 straipsnio 6 dalis). Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad R. B. žinojo apie V. J. planus Å¡audyti į A. C. ir jo norÄ , kad V. J. taip veiktų, t.y. byloje nenustatyta R. B. tyčia sužaloti A. C. Byloje nustatyta, kad R. B. nepažinojo nukentėjusiojo A.

C., o pastarasis – R. B. R. B. buvo žinoma apie tai, kad V. J. ruoÅ¡iasi aiÅ¡kintis santykius su A. C., kad jis nori A. C. pagÄ sdinti, tačiau jis nežinojo, kad V. J. turi ginklÄ ir ketina jį panaudoti. Ä®vykio metu V. J. sėdėjo automobilio gale, rankose turėjo planÅ¡etę, kuriÄ matė automobilį vairavęs R. B. GinklÄ V. J. laikė krepÅ¡yje ir jį iÅ¡sitraukė tik prieÅ¡ pat Å¡audymÄ , todėl R. B. ginklo nematė ir negalėjo jo matyti iki Å¡audymo. Po įvykio V. J. paslėpė ginklÄ R.

B. nuomojamame garaže slapta nuo R. B. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad R. B., padėdamas V. J., žinojo apie jo planus šaudyti į A. C. ir taip jį sužaloti, nepatvirtina ir teismo nuosprendyje nurodomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-12-20 tarnybinio pranešimo „Dėl gautos informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-53200-16” duomenys. 6.3.

Nuteistajam R. B. netinkamai taikytas BK 284 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 284 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, pagal kuriÄ esminė tokios teisės normos taikymo aplinkybė yra realiai dėl tokios veikos atsiradę padariniai, t.y. realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-135/2011, 2K-49/2013 ik kt.). Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad dėl V. J. ir R. B. veiksmų aplinkiniams bÅ«tų sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, jie buvo Å¡okiruoti, kilo sumaiÅ¡tis ar padaryta kitokia reikÅ¡minga žala vieÅ¡ajai tvarkai.

Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko naktį, vieÅ¡ojoje vietoje, kurioje tuo metu paÅ¡alinių asmenų nebuvo. V. J. užpulti nukentėjusį pasirinko nuoÅ¡alesnę vietÄ , tokiu bÅ«du siekdamas neatkreipti į save aplinkinių dėmesio, likti nepastebėtam ir neatpažintam. Apeliantas taip pat pažymi, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl sprendžiant kaltės klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į kaltininko elgesio paskatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Bylos įrodymai nepatvirtina, kad V. J. turėjo tyčiÄ prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, rodyti nepagarbÄ Å¾mogui ir visuomenei, taip pat byloje neįrodyta, kad V. J. suprato savo veiksmus kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , numatė tokius padarinius ir jų siekė. 6.4. Teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, visiÅ¡kai ignoravo objektyviai nustatytus duomenis, kurie kelia abejonių dėl R.

B. kaltės, o bylos įrodymus, kuriais grindė iÅ¡vadas, įvertino netinkamai, dėl to padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . R. B. teisme parodė, kad interneto svetainėje, kurioje jis užsakė atsiųstÄ medžiagÄ buvo nurodyta, kad ji nėra draudžiama ES Å¡alyse. Psichotropinė medžiaga – N-etilpentinolis, kuriÄ R. B. atsisiuntė paÅ¡tu iÅ¡ Kinijos, nėra tiesiogiai nurodyta ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡uose ir 2003 m. balandžio 23 d įsakymu patvirtintuose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. N-etilpentinolis yra tik vienas iÅ¡ katinono ir katinono bioizosterinių darinių, kurie nurodyti minėtų SÄ rašų 1-ojo sÄ raÅ¡o 42 punkte. Lietuvos teismo ekspertizių centro (toliau- LTEC) ekspertė, iÅ¡tyrusi jai Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjo pateiktÄ medžiagÄ , nustatė, kad tai yra „- 2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalÄ fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistÄ amino grupę alkilu (etil).“, kuris savo sudėtimi skiriasi nuo I SÄ raÅ¡o 42 punkte nurodyto darinio:

„alkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje“. Remiantis Å¡ia aplinkybe, apeliantas teigia, kad tyrimÄ atlikusi ekspertė nepagrįstai kvalifikavo iÅ¡tirtÄ medžiagÄ kaip psichotropinį N-etilpentinolį ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina bylos dokumentai. SiuntÄ apraÅ¡ančių dokumentų, kurie buvo pritvirtinti prie siuntos iÅ¡orės (siuntos apžiÅ«ros protokolas ir fotonuotraukos), turinys liudija, kad juose yra apraÅ¡yta ne ta medžiaga, kuriÄ iÅ¡tyrė LTEC ekspertė. Dokumentuose apraÅ¡yta medžiaga, į kurios sudėtį įeina: 10 proc. mėtos, 80 proc. jÅ«ros mineralų, 5 proc. bazinės klasės sudedamųjų dalių, 2 proc. dažomosios medžiagos ir 3 proc. kitų medžiagų.

ApraÅ¡yme taip pat nurodyta, kad medžiaga, kurios pavadinimas verčiamas, kaip „intensyvaus poveikio sielų pudra“ nėra nei toksinė, nei žalinga. Teisme R. B. patvirtino, kad jis siuntėsi medžiagÄ , kuri turi svaiginantį poveikį, tačiau nėra nei narkotinė, nei psichotropinė, ir tai iÅ¡ esmės atitinka siuntos apraÅ¡ymÄ . Byloje esantis XXX darbuotojos elektroninis laiÅ¡kas, adresuotas Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėjui, patvirtina, kad R. B. užsakyta siunta keliavo marÅ¡rutu Kinija–Vokietija–Lietuva.

Siuntos siekimo programos duomenimis nustatyta, kad siunta nuo 2016-09-21 iki 2016-10-15 buvo sulaikyta Vokietijos muitinėje. Prie elektroninio laiÅ¡ko XXX darbuotoja pridėjo vokiečių kalba suraÅ¡ytÄ Vokietijos muitinės raÅ¡tÄ , kuris nors ir neiÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ , patvirtina, kad siuntos turinį Vokietijos muitinės pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo ir iÅ¡tyrė (raÅ¡te nurodyta, kokios spalvos ir formos yra siuntoje esanti medžiaga, nors jÄ lydinčiuose dokumentuose tokių duomenų nėra).

Po patikrinimo siunta buvo perduota XXX siuntų tarnybai ir keliavo toliau į LietuvÄ . Å i aplinkybė, apelianto nuomone, patvirtina, kad siuntoje nebuvo jokios draudžiamos medžiagos ir Vokietijos muitinė neturėjo siuntos turiniui jokių pretenzijų, nes prieÅ¡ingu atveju siunta bÅ«tų buvusi sulaikyta Vokietijoje ir pradėtas atitinkamas patikrinimas. Byloje įrodymų, kurie leistų spręsti, kad R. B. turėjo tyčiÄ parsisiųsti ir siuntėsi psichotropinę, teisės aktais apyvartoje uždraustÄ medžiagÄ , nėra. 6.5.

Apeliantas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018-06-07 raÅ¡ytinis praÅ¡ymas papildyti įrodymų tyrimÄ : iÅ¡versti byloje esantį dokumentÄ vokiečių kalba ir pavesti prokurorui nustatyti priežastis, dėl kurių siunta buvo sulaikyta Vokietijos muitinėje, kokius veiksmui Vokietijos muitinė atliko siuntos ir jos turinio atžvilgių, kodėl siunta buvo grÄ Å¾inta XXX tarnybai tolesniam jos siuntimui į LietuvÄ , pavedant Å¡iuos veiksmus atlikti prokurorui.

Teismas šio prašymo netenkino, dėl to liko neištirtos R. B. kaltę galimai paneigiančios aplinkybės ir tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Todėl apeliantas prašo šiuos įrodymų tyrimo veiksmus atlikti apeliacinės instancijos teisme.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ ir atmesti nuteistojo V. J. bei nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinius skundus; nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ ; nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinį skundÄ ir atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ . Nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Prokuroro ir nuteistojo V. J. apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Dėl prokuroro ir nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinių skundų argumentų Dėl bendrininkavimo, BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo 8. Nagrinėjamoje byloje R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. J., vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, panaudodami Å¡aunamÄ jį ginklÄ , padarė A.

C. sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: R. B. ir V. J., veikdami pagal iÅ¡ anksto sutartÄ nusikaltimo planÄ , siekdami atkerÅ¡yti už 2016 m. spalio 30 d. sporto klube „I“ įvykusį konfliktÄ tarp A. C. ir V. J., kurio metu V. J. buvo sumuÅ¡ta nosis, naudodami technines priemones - sekimo įrenginį, kurį ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 22 d. V. J. pritvirtino prie A. C. naudojamo automobilio V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nuotoliniu bÅ«du stebėjo pastarojo judėjimo kryptį iki 2016 m. gruodžio 14 d., nustačius A.

C. buvimo vietÄ prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), apie 20 val., R. B. vairuojant automobilį V., V. J. vieÅ¡oje vietoje, minėto daugiabučio namo kieme, pro minėto automobilio deÅ¡inės pusės galinį langÄ , kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, tyčia iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ iÅ¡ neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo į A. C., tokiu bÅ«du padarė daugybinius vidaus organų pažeidimus (kairiajame sėdmenyje, iÅ¡angės srityje, kairėje kirkÅ¡nyje, su daugybiniais, Å¡autiniais plonųjų žarnų ir Å¡lapimo pÅ«slės pažeidimais bei deÅ¡imčia įstrigusių svetimkÅ«nių dubens audiniuose), kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko jie pasiÅ¡alino iÅ¡ nusikaltimo padarymo vietos R.

B. vairuojamu automobiliu V. Tokius R. B. ir V. J. veiksmus teismas vertino kaip padarytus bendravykdytojų ir kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir 284 straipsnį.

9. Apeliantas – nuteistojo R. B. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl bendrininkavimo, BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 284 straipsnio nuostatų taikymo, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R. B. vaidmens Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme, todėl netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Gynėjas apeliaciniame skunde pateikia savitÄ bylos aplinkybių vertinimÄ ir remiantis juo praÅ¡o R. B. pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes jo veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties, o pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ iÅ¡teisinti arba R. B. veiksmus vertinti kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumÄ , sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo R. B. gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas A. C. sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. ir V. J. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ A.

C., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, padarė veikdami bendrai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. B. gynėjo skundo argumentais dėl neteisingo R. B. vaidmens nustatymo Å¡ių nusikaltimų padaryme ir dėl to netinkamai taikytų BK bendrosios dalies, reglamentuojančios bendrininkavimÄ (BK 24 straipsnis), nuostatų. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis R. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

11. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis:

žodžiu, raÅ¡tu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibÅ«dinančias bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ .

12. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, esant bent vienam iÅ¡ trylikos požymių, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje. Å ioje byloje nustatytas vienas sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojantis požymis sunkus sveikatos sutrikdymas kitų žmonių pavojingu bÅ«du (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Objektyviai sveikatos sutrikdymÄ sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai yra:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika;

2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi bÅ«ti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

13. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keturi alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, nagrinėjamai bylai aktualus bÅ«das – įžūlus elgesys. Å i nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Pagal teismų praktikÄ visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.

14. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. V. J. tyčia vienÄ kartÄ Å¡ovė iÅ¡ neteisėtai laikomo lygiavamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo į A. C. ir tokiu bÅ«du padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių taip pat matyti, kad į įvykio vietÄ V. J. automobiliu V. atvežė R. B. ir jų atvykimas nebuvo atsitiktinis, o buvo iÅ¡ anksto suplanuotas. Nuteistasis V. J. pripažino, kad jo iniciatyva nukentėjusiojo A.

C. judėjimas buvo sekamas, tikslu pastarÄ jį pagÄ sdinti. Tokius neteisėtus veiksmus V. J. vykdyti padėjo R. B. Å iÄ aplinkybę pripažino ir nuteistasis R. B., nurodęs, kad jis, V. J. praÅ¡ymu, įvykio dienÄ vairavo automobilį ir vežė V. J. pastarojo nurodytu marÅ¡rutu. Taip pat R. B. prisipažino įvykio vietoje, V. J. praÅ¡ymu, iÅ¡leidęs orÄ iÅ¡ A. C. automobilio V. padangų, kad Å¡is negalėtų pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu bÅ«du sudarė V. J. palankiÄ situacijÄ veikti.

Nuteistasis V. J. tokia situacija pasinaudojo, nukentėjusiajam A. C. valant sniegÄ nuo automobilio V. langų, V. J. per automobilio, kurį vairavo R. B. langÄ , iÅ¡Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ A. C. ir paskui V. J. ir R. B. kartu iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie bendrÄ V. J. ir R. B. veikimÄ sužalojant A. C. Byloje taip pat nustatyta, kad A. C. buvo sužalotas, panaudojant medžioklinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vieÅ¡oje vietoje – gyvenamojo namo kieme, apie 20 val., netoli įvykio vietos esant paÅ¡aliniams asmenims.

Liudytojas K. Č. ikiteisminio turimo metu parodė ir pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis 2016 m. gruodžio 14 d. apie 20 val. ėjo į darbÄ , eidamas link savo automobilio, iÅ¡girdo garsÄ panašų į petardos sprogimÄ ir pamatė nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį V. Priėjęs prie savo automobilio, kuris stovėjo Å¡alia automobilio V., pamatė gulintį perÅ¡autÄ vyrÄ ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 4, b. l. 116-117, 163). Tokie nuteistųjų veiksmai atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal kasacinio teismo praktikÄ ir BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017).

Tai, kad nukentėjusysis A. C. buvo sužalotas Å¡aunamuoju ginklu vieÅ¡oje vietoje, netoliese esant kitiems asmenims, rodo nuteistųjų siekį demonstruoti nepagarbÄ nusistovėjusioms moralės normoms ir patvirtina, kad buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ir sutrikdyta visuomenės tvarka ir žmonių rimtis. Tokiu bÅ«du nuteistieji pažeidė ne vienÄ , o dvi įstatymo saugomas vertybes – asmens sveikatÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su byloje nustatyta sunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančia aplinkybe, t. y., kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du (BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

TokiÄ aplinkybę patvirtina ne tik įvykio vieta, kurioje buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas A. C., bet ir nusikaltimo padarymo bÅ«das – medžioklinio Å¡autuvo panaudojimas vieÅ¡oje vietoje. Å iame punkte minėta, kad V. J. Å¡audant vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ medžioklinio ginklo netoliese buvo paÅ¡alinių asmenų, o tai rodo, kad nuteistųjų pasirinktas veikimo bÅ«das buvo pavojingas kitų žmonių gyvybei. Todėl abu nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymo.

15. Tačiau nuteistųjų V. J. ir R. B. įvykio vietoje atlikti konkretÅ«s veiksmai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad V. J. ir R. B. veikė kaip bendravykdytojai. Minėta, kad nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. tiesiogiai savo veiksmais nusikaltimų, numatytų BK 135 ir 284 straipsniuose, objektyviųjų požymių nerealizavo.

A. C. sunkus sveikatos sutrikdymas vieÅ¡oje vietoje, panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , buvo padarytas V. J. veiksmais, t. y. Å¡iam vieÅ¡oje vietoje, vakaro metu (apie 20 val.), netoliese esant paÅ¡alinių žmonių, vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡aunat iÅ¡ neteisėtai laikomo medžioklinio ginklo. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. B. veiksmai buvo nukreipti padėti V. J., Å¡iam įgyvendinti sumanymÄ atkerÅ¡yti ir pagÄ sdinti A. C., ir R. B. veiksmai pasireiÅ¡kė priemonių vykdytojui teikimu (automobilio vairavimas) ir kliūčių Å¡alinimu (oro iÅ¡ nukentėjusiojo automobilio padangų iÅ¡leidimas).

Toks nuteistojo R. B. veikimas yra nusikalstamas, nes jis padėjo vykdytojui V. J. įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ , todėl R. B. pripažintinas vykdytojo V. J. padėjėju (BK 24 straipsnio 6 dalis).

16. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo R. B. gynėjo skundo teiginys, kad R. B. nežinojo, kad V. J. su savimi gali turėti ir A. C. pagÄ sdinimui naudoti ginklÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y., kad R. B. suprato kokiu bÅ«du bus gÄ sdinamas A. C. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ : pirma, R. B. buvo įvykio vietoje, kai V. J. analogiÅ¡ku bÅ«du prieÅ¡ mėnesį (2016-11-12) sužalojo S. C. brolį S. C.; antra, R.

B. matė, kad V. J. su savimi turėjo kuprinę, Å¡iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. J. sužalojo A. C. medžiokliniu Å¡autuvu, kurio sunarstyto ilgis yra 496 mm (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-31 Specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2796 (16)), todėl neįtikėtina, kad R. B. galėjo nepastebėti, kad V. J. su savimi turi ginklÄ ; trečia, R. B. suvokimÄ , kad V. J. gÄ sdins A. C. analogiÅ¡ku, kaip ir pastarojo brolį S. C., bÅ«du, patvirtina ir paties R. B. parodymai, kad jis prieÅ¡ įvykį įspėjo V.

J., kad ,,nebÅ«tų kaip pirmÄ kartÄ , kad viskas bÅ«tų gražiai“.

17. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta 14–16 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir A. C. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei R. B. atliktų veiksmų apimtis (sutikimas dalyvauti nukentėjusiojo A. C. sekime, V. J. nurodymų vykdymas (automobilio vairavimas, oro iÅ¡ nukentėjusiojo automobilio padangų iÅ¡leidimas) rodo bendrininkavimui bÅ«dingÄ nusikalstamų veiksmų ir tyčios bendrumÄ , tačiau pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. B. nusikalstama veika vertintina ne kaip bendravykdytojo, o kaip padėjėjo, teikusio priemones ir Å¡alinusio kliÅ«tis (BK 24 straipsnio 6 dalis).

18. Pagal BK 26 straipsnio nuostatas bendrininkai atsako už tÄ vykdytojo veika, kuriÄ apėmė jo tyčia. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad R. B. viso įvykio metu buvo kartu su V. J., betarpiÅ¡kai matė pastarojo veiksmus ir jiems pritarė, vykdė jo nurodymus ir tokiu bÅ«du padėjo V. J. įgyvendinti jo nusikalstamÄ sumanymÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. tyčia apėmė visus vykdytojo V. J. veiksmus, t. y. ir jo pavojingÄ veikimÄ kitų žmonių pavojingu bÅ«du sužalojat A. C. ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

19. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta 8–18 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. J., padedant R. B., Å¡iam teikiant priemones ir Å¡alinant kliÅ«tis, vieÅ¡oje vietoje – kieme prie daugiabučio namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du A. C. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie V. J. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, sudėtis, o R. B. veiksmai – nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 284 straipsnyje, sudėtis.

20. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad V. J. ir R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarė veikdami ne kaip bendravykdytojai, o kaip vykdytojas ir padėjėjas, t. y. sudėtinga bendrininkavimo forma, naikintina abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Dėl BK 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies taikymo 21. Nagrinėjamoje byloje R. B., be kita ko, pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ , t.y. už tai, kad 2016 m. rugsėjo - spalio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytÄ dienÄ , užsisakęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje internetinėje svetainėje, neteisėtai įgijo 1000,22 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentilono (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), ir Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ atsiuntė iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Vilniaus teritorinės muitinės „O“ posto prižiÅ«rimÄ â€žD“ paÅ¡to skirstymo terminalÄ , kur siunta buvo sulaikyta ir iÅ¡imta Vilniaus teritorinės muitinės pareigÅ«nų.

Tokia nusikalstama veika teisiškai įvertinta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

22. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, selektyviai vertino bylos įrodymus, todėl padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl nusikaltimo dalyko ir R. B. kaltės, ir dėl to netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įrodymus vertino kaip visumÄ , lygino iÅ¡ įvairių Å¡altinių gautus duomenis, vertino tiek R. B. kaltinančius įrodymus, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, ir remiantis byloje surinktų įrodymų visuma padarė teisingÄ , byloje nustatytas aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės neteisėtai įgijus ir iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ atsisiuntus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – N-etilpentilono.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis R. B. internetinėje svetainėje užsisakė ir įgijo 1000,22 g miltelių, kuriuos atsiuntė iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , ir kurie Vilniaus teritorinės muitinės pareigÅ«nų buvo sulaikyti ir iÅ¡imti kaip psichotropinė medžiaga. Viso bylos proceso metu nuteistasis R. B. iÅ¡ esmės vienodai ir nuosekliai teigė, kad jis internetu užsisakė narkotinę medžiagÄ â€“ miltelius, kuriais galima svaigintis.

Tačiau nuteistojo teigimu, jis prieÅ¡ užsakant narkotinę medžiagÄ Å¾iÅ«rėjo kažkokias lenteles ir jo iÅ¡sirinkta ir užsakyta narkotinė medžiaga nebuvo Lietuvoje uždrausta. Jo atsisiųstos medžiagos legalumÄ patvirtina ir tai, kad jo siunta nebuvo iÅ¡imta Vokietijoje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai nurodomi ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Taigi esminiai nuteistojo R. B. ir jo gynėjo nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu dėl nuteistajam inkriminuoto neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga argumentai yra: pirma, kad R.

B. įgyta ir atsisiųsta psichotropinė medžiaga nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, dalykas, ir antra, kad nuteistasis R. B. neturėjo tyčios neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo ir jo gynėjo argumentai nepagrįsti.

25. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams bÅ«dingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bÅ«tina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Pagal BK 269 straipsnį narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us (1 dalis), kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis).

Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡ais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo.

26. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialius tyrimus ir gavus specialisto iÅ¡vadas Nr. 11-2231(16) Nr. 11-811(17) nustatyta, kad tyrimui pateikta kristalinė medžiaga, kurios masė – 1000,22 g, yra psichotropinė medžiaga - N-etilpentilonas (efilonas,1-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-1-pentanonas), kurioje yra 832,2 g (83,2%) gryno N-etilpentilono (skaičiuojant bazės pavidalu). N-etilpentilonas – 2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalÄ fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistÄ amino grupę alkilu (etil).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sÄ raÅ¡e (toliau – ir I sÄ raÅ¡as) (su Å¡iai bylai aktualiais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-868 padarytais pakeitimais) kaip psichotropinė medžiaga yra ir katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-(2-naftil)-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (iÅ¡skyrus bupropionÄ ), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkiliden-, alkilidendioksi-, haloalkil-, hidroksi-, propiliden- arba halogeno radikalų fenilo žiede; alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; mono- arba di- pakeistÄ amino grupę alkilu, benzilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktÅ«rÄ .

Taip pat Å¡ių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi.“ (42 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskiriamos medžiagos (1961 m. Bendrosios konvencijos I sÄ raÅ¡o 66 punktas) labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos – N-etilpentilono (efilonas,1-(1,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-1-pentanonas) grynasis kiekis, kuriuo disponavo R. B., yra 832,2 g, todėl toks kiekis pagal Rekomendacijose pateiktÄ lentelę atitinkÄ nurodytÄ labai didelį kiekį.

27. Siekiant paÅ¡alinti apelianto – nuteistojo R. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytÄ abejonę dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko (apeliantas skunde teigia, kad LTEC ekspertė, iÅ¡tyrusi pateiktÄ medžiagÄ , nepagrįstai jÄ kvalifikavo kaip psichotropinį N-etilpentinolį, nes ekspertės nustatytas darinys „-2-amino-1-fenil-l-propano darinys, turintis alkilidendioksi- radikalÄ fenilo žiede, alkil grupę 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje ir mono- pakeistÄ amino grupę alkilu (etil)“, savo sudėtimi skiriasi nuo I SÄ raÅ¡o 42 punkte nurodyto darinio:

„alkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje“) apeliacinės instancijos teisme buvo gautas ir iÅ¡tirtas LTEC medžiagų ir gaminių ekspertinių skyriaus vyriausiosios ekspertizės S. K. paaiÅ¡kinimas dėl jos atlikto ekspertinio tyrimo iÅ¡vadų. Ekspertė raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad N-etilpentilonas (kiti pavadinimai: efilonas, l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(etilamino)-l-pentanonas) yra katinono ir katinono bioizosteriniams dariniams priskiriama medžiaga, kaip ir nurodyta specialisto iÅ¡vadoje 11-2231 (16), t. y. yra 2-amino-l-fenil-l-propanono darinys, turintis alkilidendioksi (metilendioksi)- radikalÄ fenilo žiede; alkil (etil)- radikalÄ 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; mono- pakeistÄ amino grupę alkilu (etilu).

Medžiagos į sÄ raÅ¡us įraÅ¡omos konkrečiais pavadinimais arba kaip darinių grupei priskiriama medžiaga. Å iuo atveju yra darinių grupei priskiriama medžiaga su iÅ¡vardintais Å¡ios konkrečios medžiagos, N-etilpentilono, radikalais. Darinių grupės apibrėžime yra nurodyti bendriniai radikalų pavadinimai (pvz. akil-, alkiliden- ir kt.) ir į jÄ patenka daugybė medžiagų. Å i konkreti medžiaga yra viena iÅ¡ jų. Atlikti papildomÄ tyrimÄ netikslinga, nes medžiaga buvo iÅ¡tirta ir nustatyta, kad tai tikrai yra N-etilpentilonas.

Be to, vėliau (specialisto iÅ¡vada 11-811 (17)) buvo atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant pamatinę (standartinę) medžiagÄ , kas dar kartÄ patvirtina, kad tai yra ta medžiaga. N-etilpentilonas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us patenka nuo 2011-08-10 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-776) (t. 14, b. l. 169).

28. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta 25-27 punktuose, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje surinktais objektyviais įrodymais nustatyta, kad R. B. įgyta, iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ atsisiųsta medžiaga, kurioje yra labai didelis kiekis – 832,28 g psichotropinės medžiagos N-etilpentinolo (efilonas,l-(l,3-benzodioksol-5-il)-2-(tilamino)-l-pentanonas), yra psichotropinė medžiaga, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, ir tai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, dalykas.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad R. B. siunta buvo sulaikyta Vokietijoje, tačiau vėliau buvo grÄ Å¾inta D. tarnybai tolimesniam siuntimui į Lietuvos RespublikÄ , nepaneigia R. B. kaltės dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad T. B. adresuota siunta buvo gabenama marÅ¡rutu Kinija-Vokietija-Lietuva ir buvo sulaikyta Vokietijoje, Drezdeno centrinėje muitinėje ir joje saugojama nuo 2016-09-21 iki 2016-10-15, tačiau paskui buvo grÄ Å¾inta D. tarnybai tolimesniam siuntimui į Lietuvos RespublikÄ ir 2016-10-17 siuntos patikrinimo metu sulaikyta ir iÅ¡imta Vilniaus teritorinės muitinės pareigÅ«nų (t. 1, b. l. 192, 193, 194 (Å¡io dokumento vertimas iÅ¡ vokiečių kalbos t. 14, b. l. 166, 167), 195).

Tokie bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad R. B. siuntos turinys sukėlė įtarimus ir Vokietijos muitinės pareigÅ«nams, tačiau siuntÄ buvo nuspręsta atiduoti tolimesniam siuntimui pagal joje nurodytÄ adresÄ . Vokietijos muitinės pareigÅ«nų veiksmai nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas R. B. baudžiamosios atsakomybės klausimas jam pareikÅ¡to kaltinimo kontekste, pagal nagrinėjamoje byloje surinktus, teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad siunta, kurioje buvo rasta psichotropinė medžiaga, buvo skirta R. B.

30. BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas Å¡ias nusikalstamas veikas asmuo suvokia pavojingÄ jų pobÅ«dį ir nori taip veikti. Teismų praktikoje atskleidžiant kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ veikÄ turinį laikomasi nuostatos, kad asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai (nagrinėjamoje byloje įgijimas ir siuntimas), yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.

Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai medžiagos, jų įpakavimas (dydis, svoris) ir pan. Atskleidžiant kaltės padarius BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ veikÄ turinį turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena (nagrinėjamu atveju siunčia) uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.

31. Bylos proceso metu apklaustas nuteistasis R. B. neneigė, kad jo tikslas buvo įsigyti psichotropinę medžiagÄ , ir jis, suradęs tokiÄ medžiagÄ internete, jÄ Ä¯sigijo ir siuntėsi iÅ¡ Kinijos į Lietuvos RespublikÄ , tačiau manė, kad jo iÅ¡sirinkta ir įgyja medžiaga Lietuvoje neuždrausta. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje atliktais ekspertiniais tyrimais nustatyta, kad R. B. įgyta ir iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos RespublikÄ paÅ¡tu atsisiųsta medžiaga yra psichotropinė medžiaga, disponavimas kuria yra kontroliuojamas (28 punktas).

Tai, kad nuteistajam R. B. nepakako specialiųjų (chemijos) žinių medžiagos, kuriÄ jis užsisakė ir atsisiuntė, cheminei sudėčiai nustatyti, nepaneigia jo tyčios įsigyti ir atsiųsti narkotinę (psichotropinę) medžiagÄ . Nuteistojo R. B. tyčios disponuoti narkotinėmis medžiagomis nepaneigia ir prie siuntos pridėti dokumentai, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad siuntoje neva yra 1,2 kg intensyvaus poveikio pėdų pudra, kurios bendra deklaruota kaina 10 USD (t. 1, b. l. 137–168), nes tokie duomenys prieÅ¡tarauja nuteistojo R.

B. parodymams, kuriuose jis nurodė, kad jis pirko 1 kg medžiagos, kuria galima svaigintis, ir už jÄ sumokėjo 1 300 eurų. Nuteistojo tyčiÄ Ä¯gyti narkotinę medžiagÄ patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad R. B. siuntos gavėju nurodė ne savo asmens, o E. T. duomenis. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. B. anksčiau yra teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį), o tai taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. suvokė daromos veikos pavojingÄ pobÅ«dį. Byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad psichotropinė medžiaga buvo gabenama iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos RespublikÄ per Lietuvos Respublikos sienÄ .

R. B., bÅ«damas normalaus protinio iÅ¡sivystymo, pagal savo amžių, brandÄ ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bendrais bruožuos suvokė, jog daro pavojingÄ veikÄ , susijusiÄ su psichotropinių medžiagų gabenimu per Lietuvos Respublikos sienÄ , ir to norėjo.

32. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta 21–31 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių R. B. tyčiÄ disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, jas gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , todėl nuteistajam R. B. pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 3 dalis – pritaikytas tinkamai. Dėl nuteistajam paskirtų bausmių 33.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtos bausmės: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ 4 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau nepaskirta galutinė subendrinta bausmė.

34. Prokuroras skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik R. B. nuteisimo dalyje. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai Å¡iam nuteistajam taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to paskyrė neteisingÄ bausmę, todėl praÅ¡o skundžiamÄ teismo nuosprendį R. B. nuteisimo dalyje pakeisti: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį R. B. paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, subendrinti su skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 metų 6 mėnesiams.

Å iÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir R. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 metų 6 mėnesiams. Toks prokuroro praÅ¡ymas atmestinas. 34.1. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R.

B. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams. Teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ motyvavo tuo, kad R. B. nors ir teistas, tačiau yra jauno amžiaus, vedęs, dirba, augina mažametį vaikÄ , jam nustatytas 55 proc. darbingumas, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Tokių aplinkybių kontekste teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad formalus BK nuostatų taikymas skiriant bausmę, kuriÄ numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija, bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisingas ir neadekvatus, tokia bausmė nepadėtų ugdyti pakankamai jauno žmogaus ir nepaÅ¡alintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo tolimesnį gyvenimÄ , požiÅ«rį į teisę ir moralės normas ir tuo grindžiamus visuomeninius santykius. Tokias aplinkybes teismas pripažino iÅ¡imtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir paskiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numato pažeisto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. 34.2.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės skyrimo R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ motyvus bei apelianto – prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad prokuroro nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. 34.3. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). 34.4.

Nagrinėjamoje byloje R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtÄ labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimÄ ir siuntimÄ . Kaip teisingai nurodo prokuroras, tokia nusikalstama veika yra tyčinė, baigta ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant Å¡ios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad nors R. B. įgijo ir atsisiuntė medžiagÄ , kurioje buvo nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, ja realiai disponuoti jis negalėjo, nes psichotropinė medžiaga buvo surasta ir iÅ¡imta muitinės pareigÅ«nų, todėl reali žala žmonių sveikatai bei gyvybei nepadaryta.

Vertinant nuteistojo R. B. asmenybę, prokuroras iÅ¡ esmės akcentuoja vienÄ aplinkybę, kad R. B. jau teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis ir jo atžvilgiu yra priimtas, tačiau neįsiteisėjęs, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis, be kita ko, nuteistas ir už disponavimÄ narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į jo teistumus ir Å¡iÄ aplinkybę vertino kitų byloje nustatytų, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. B. Å¡ioje byloje pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi nusikaltęs, Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia. Prokuroras Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių duomenų visuma rodo mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Atmestinas kaip deklaratyvus apelianto prokuroro skundo teiginys, kad nuteistajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nuteistojo pasÄ monėje susiformuoja nebaustinumo nuotaika, kuri skatina nusikalsti pakartotinai.

IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistajam R. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, tik jos dydis, atsižvelgiant į byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažintas iki 4 metų. Taigi R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarytÄ yra nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

35. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta 34.1.–34.4. punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam R. B. tinkamai taikytas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl keisti teismo nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė R. B. kaip bendrininko vaidmenį nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padaryme, ir dėl to netinkamai R. B. taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , sprendžia, kad dėl Å¡ių aplinkybių nuteistajam R. B. paskirtos ir neteisingos bausmės, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

37. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ (BK 135 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų; už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (BK 284 straipsnis) – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ arba areÅ¡tÄ arba laisvė atėmimÄ iki dvejų metų.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam R. B. kaip padėjėjui (BK 24 straipsnio 6 dalis) naujas bausmes pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir BK 284 straipsnį, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo nustatytÄ R. B. kaip padėjėjo vaidmenį Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme, jo konkrečiai atliktus neteisėtus veiksmus ir jų įtakÄ vykdytojo V.

J. neteisėtiems veiksmams. Taip pat teisėjų kolegija, skirdama bausmes, atsižvelgia į tai, kad panaikinus nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikos padarymÄ bendrininkų grupe, nelieka R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų bausmių skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad nuteistajam R. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jų dydį artimesnį sankcijose numatytiems bausmių minimumams.

39. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. naujas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymÄ , nuteistajam R. B. iÅ¡ naujo skiria ir galutinę subendrintÄ bausmę ir tokiu bÅ«du iÅ¡taiso pirmosios instancijos teismo padarytÄ klaidÄ , kuria teisingai apeliaciniame skunde nurodė ir prokuroras, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. nepaskyrė galutinės subendrintos bausmės. Nuteistajam R. B. naujai paskirtos bausmės už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 284 straipsnyje, padarymÄ bendrinamos apėmimo bÅ«du, nes jos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimis, bendrintina apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį. Taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R.

B. iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitas nusikalstamas veikas.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta Å¡io procesinio sprendimo 8-39 punktuose, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas, kurio esminis praÅ¡ymas nuteistajam R. B. skirti griežtesnę galutinę subendrintÄ bausmę, netenkinamas, o nuteistojo R. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumentų 41. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės bei nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme, teigdamas, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo bausmės skyrimo taisyklėmis ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Apeliantas praÅ¡o skundžiamÄ teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

42. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. paskyrė tokias bausmes: pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę 4 metams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį (dėl vieÅ¡oje vietoje padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo S. C.) – laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo bÅ«du ir V. J. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 metams.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo V. J. motyvai neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J., bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas netinkamai taikė bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ , bausmę.

44. BK 54 straipsnyje yra iÅ¡dėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindai iÅ¡dėstyti Å¡io procesinio sprendimo 34.3 punkte, todėl dar kartÄ nekartotini.

45. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principÄ ir individualizuodamas nuteistajam V. J. skirtinÄ bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuteistasis V. J. padarė penkias baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ä®vertinta ir nuteistojo V. J. asmenybę charakterizuojanti medžiaga.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio procesinio sprendimo 20 punkte konstatavo, kad V. J. ir R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarė veikdami ne bendrininkų grupe, o sudėtinga bendrininkavimo forma, todėl naikintina abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir panaikinus nuteistojo V.

J. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nuteistajam V. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarymÄ paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl Å¡velninti jas nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs nuteistojo V. J. vaidmenį Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme, t.y., kad V. J. buvo Å¡ių nusikalstamų veikų vykdytojas, bÅ«tent jis, panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių pavojingu bÅ«du, padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ A.

C. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. J. yra teistas, tačiau savo neteisėtų veiksmų pakankamai kritiškai neįvertino ir teisingų išvadų nepadarė, tai V. J. charakterizuoja kaip asmenį linkusį pažeidinėti įstatymus.

47. Nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės: jo nusikalstamų veiksmų padariniai, byloje nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis, atlyginta žala), nukentėjusiųjų pozicija, taip pat nuteistojo socialiniai ir Å¡eiminiai ryÅ¡iai (turi Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , dirba) buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir bÅ«tent Å¡ių aplinkybių visuma sÄ lygojo nuteistajam V. J. paskirtų bausmių dydžius, kurie yra mažesni nei baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Laikyti nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes iÅ¡imtinėmis, duodančiomis pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam Å¡velnesnę bausmę, nėra teisinio pagrindo.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo V. J. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principÄ ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Todėl nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti R. B. ir V. J. (V. J.) atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 284 straipsnyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. R. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei 146 straipsnio 2 dalį, ir R. B. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu R. B. paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių subendrinta bausme, ir R. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo prokuroro ir nuteistojo V.

J. (V. J.) apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Ernesta Montvidienė Regina Pocienė Algimantas Valantinas