d8e60cb2-5df6-4223-aaef-4ccf4ab1cc57 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1037-232/2017             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09901-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų J. B., V. B. ir N. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. B., V. B., N. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. L., A. M. dėl žemės sklypų planų panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerija, VÄ® „Registrų centras“. nustatė:Ginčo esmė I. J. B., V. B. ir N. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) pripažinti 2006-05-15 A. M. personalinės įmonės sudaryto, ieÅ¡kovams priklausančio, žemės sklypo, unikalus Nr., kadastro Nr., turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, planÄ , kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje negaliojančiu( Toliau tekste planas Nr.1);

2) pripažinti 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2007-02-27 atlikto žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio R. g., Vilniuje, priklausančio atsakovui S. L., planÄ (toliau tekste planas Nr. 2), kuris 2009-10-22 buvo įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklype ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir R. g., Vilniuje, esančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , negaliojančiais;

3) pripažinti, kad žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, riba su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu R. g., Vilniuje, sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, o, būtent, natūraliu objektu- upelio vaga bei dirbtiniu objektu ieškovams priklausančia tvora;

4) įpareigoti atsakovÄ A. M. savo sÄ skaita atlikti tikslius matavimus, parengiant naujÄ , atitinkančiÄ keliamus reikalavimus, ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio bendrai 2155 kv. m. ploto, esančio R. g., Vilniuje, kadastrinių matavimų bylÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad:2006-04-04 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-2926-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo R. g., Vilniaus mieste dalies pardavimo pilietėms“ buvo nustatytas žemės sklypo, esančio R. g., Vilniaus mieste, plotas 2155 kv. m. bei leista minėtÄ Å¾emės sklypÄ parduoti gyvenamojo namo bendrasavininkams pagal įsakyme nustatytas dalis. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirto gyvenamojo namo, esančio R. g., Vilniuje, namų valdos savininkais tapo ieÅ¡kovai.

Pagal VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä J. B. priklauso 1287/4310 žemės sklypo dalis, V. B. priklauso 1287/4310 žemės sklypo dalis ir N. B. priklauso 868/2155 žemės sklypo dalis. Naudojamo žemės sklypo iki privatizavimo ir įsigyto žemės sklypo ribos nesikeitė ir sutapo su namų valdÄ juosiančia tvora. Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos miesto plano iÅ¡traukose pridėtose prie 1997-09-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 1534V ir 2002-09-26 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1829V. 2006-05-15 A.

M. personalinė įmonė, kurioje geodezininku dirbo atsakovas A. M., atliko ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktÄ ir sudarė žemės sklypo planÄ , kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Remiantis žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, atliktais matavimais ir atsakovo A. M. sudarytu planu, UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 2007-02-27 atliko gretimo žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkams F.

D. ir N. K., jų žemės sklypo ribų paženklinimÄ ir sudarė sklypo planÄ , kuris įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.Atliekant patikslintus ieÅ¡kovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo neatitikimai, dėl kurių minėto žemės sklypo ribos susikerta su gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir tuo pagrindu buvo priimtas VÄ® „Registrų centras“ 2014-05- 05 sprendimas Nr. ZN-558, kuriuo atsisakyta įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimus.

Iš kadastrinius matavimus atlikusio atsakovo geodezininko A. M. paaiškinimo išaiškėjo, kad atliekant gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu R. g., Vilniuje, kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida ir nepagrįstai dalis žemės sklypo su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, priklausančiais ieškovams priskirta R. g., Vilniuje, sklypo savininkui.Atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovo A. M. neteisingai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pasėkoje sumažėjo ieškovų žemės sklypas bei nepagrįstai dalis žemės sklypo su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, priklausančiais ieškovams priskirta Rytų g. 19, Vilniuje, sklypo savininkui, todėl atsakovo A.

M. klaidingai sudarytas žemės sklypo planas, kuris 2006-05-15 buvo įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, turėtų bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.Kadangi gretimo žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkai F. D. ir N. K., organizuodami jiems priklausančio žemės sklypo matavimų atlikimÄ , ieÅ¡kovų, kaip gretimo sklypo savininkų nekvietė dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų paženklinimÄ ir parodymÄ ir jiems nepagrįstai atiteko ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo dalis su tvoros dalimi, tualetu ir pavėsine, todėl jie trauktini į bylÄ atsakovais.

Tačiau pastarieji 2011-08-23 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu perleido savÄ jį žemės sklypÄ S. L., gim. 1981-12-09, todėl atsakovu trauktinas žemės sklypo, esančio R. g., Vilniuje, savininkas S. L..IeÅ¡kovai, siekdami, kad bÅ«tų paÅ¡alinti pažeidimai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atliko visus galimus veiksmus, tačiau rasti kompromiso su atsakovu S. L. nepavyko ir žemės sklypų ribos liko tokios, kokios atsakovo A. M. atliktų klaidingų matavimų pagrindu yra įregistruotos VÄ® „Registrų centras“.

Jeigu atsakovui S. L. palikti jo savavaliÅ¡kai užimtÄ ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo dalį, tai ieÅ¡kovų namų valdos žemės sklypas faktiÅ¡kai sumažėtų, t.y. sumažėtų ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į žemę apimtis, o atsakovo atitinkamai padidėtų. A. S. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad:Skundžiami kadastriniai matavimai ir jų registravimas VÄ® „Registrų centras“ yra administraciniai aktai, kurių apskundimui yra nustatytas 1 (vieno) mėnesio terminas.

IeÅ¡kovai savo skundimo teise nepasinaudojo ir praleido 1 (vieno) mėnesio terminÄ . IeÅ¡kovai nenurodo apskritai jokių reikÅ¡mingų aplinkybių Å¡io termino atnaujinimui. Sudarant žemės sklypo planÄ , ieÅ¡kovai dalyvavo ir jį patvirtino savo paraÅ¡ais.IeÅ¡kovai teikia ieÅ¡kinį praÅ¡ydami pripažinti žemės sklypų planus negaliojančiais. Tokio pobÅ«džio reikalavimai kyla iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo santykių ir yra teismingi administraciniam teismui.IeÅ¡kovai 2006 m. sklypo planÄ ginčija remdamiesi 1949, 1997 metų žemės sklypo planais, tačiau Å¡ie planai nepagrindžia nei vienos svarbios aplinkybės. 1949 metų plane žemės sklypo plotas apskritai nenurodytas, o 1997 m. plane nurodytas ženkliai mažesnis nei ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypo plotas.

Tai rodo, kad šie planai yra itin netikslūs ir iš jų negalima nustatyti tiksliai ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų. Ieškovai ieškinyje nenurodo konkrečiai, kokie netikslumai 2006 m. žemės sklypo plane yra padaryti.Ieškovams priklauso 2155 kv. m žemės sklypas. 2006 m. kadastriniame plane nurodyta, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas 2155 kv. m., dėl to yra nepagrįsta jų ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog neva jų žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjo, jei ieškovams nėra aišku, kur natūroje yra tikroji žemės sklypus skirianti riba, tai jie gali kreiptis į matininkus, kad ši riba būtų atžymėta.

Tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais.IeÅ¡kovai niekada nesikreipė į atsakovÄ S. L. dėl žemės ribų patikslinimų, jis nedalyvavo sudarant žemės sklypo planÄ , žemės sklypÄ pirko 2011 metais, ieÅ¡kovai jokių reikalavimų ieÅ¡kiniu jam nereiÅ¡kia, ieÅ¡kiniu iÅ¡ jo praÅ¡oma tik priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl Å¡ių priežasčių, mano, kad yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Atsakovas A. M. nurodo, kad pagal dabartinį matavimÄ ieÅ¡kovų žemės sklypo plotas yra 2155 kvadratiniai metrai ir ieÅ¡kovaie siekia užsigrobti dar svetimos žemės. Kai jis žemę žymėjo vadovaujant N. B. 2001 metais, nebuvo jokios pavėsinės, dviejų kanalizacijos iÅ¡sėmimo duobių.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes ieÅ¡kovai siekia neteisėtai praplėsti valdas, jų sklypo plotas atitinka suteiktÄ plotÄ . Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį, prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad VÄ® „Registrų centro“ 2014 05 05 sprendime Nr. ZN-558 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos tinkamumo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre“ nurodoma, kad Žemės sklype Nr. 17 kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų: nesilaikyta Nuostatų 65 punkto, kad minėtÄ kadastro duomenų bylÄ turi tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius.

Vilniaus miesto skyriuje saugomoje Žemės sklypo Nr. 17 tvarkymo byloje nėra duomenų apie tai, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bÅ«tų teikusi Vilniaus miesto skyriui patikslintus Žemės sklypo Nr. 17 kadastrinius matavimus, dėl kurių ieÅ¡kovai 2014 04 18 praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® „Registrų centrÄ â€œ, kad bÅ«tų pakeisti Žemės sklypo Nr. 17 kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Tuo atveju, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno iÅ¡ savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažinimas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida yra taikytina abiem gretimiems sklypams.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį prašė nagrinėti jį teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2006-05-17 buvo įregistruotas nekilnojamojo turto objektas - 0,2155 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis R. g., Vilniuje, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisės į jį. Ši registracija Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre atlikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens 2006-05-11 pateiktų dokumentų (2006-05-11 prašymo, A.

M. personalinės įmonės parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-04-04 įsakymo Nr. 2.3.-2926-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo R. g., Vilniaus mieste, dalies pardavimo pilietėms“) pagrindu. Vėliau nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ perleistos privatiems asmenims. Kitas nekilnojamojo turto objektas - 0,1608 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis R. g., Vilniuje, Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas 2009-10- 22, o Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos patikėjimo teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2009-10-27.

Ši registracija Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre atlikta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens 2009-10-06 pateiktų dokumentų (2009-10-06 prašymo, UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-29 įsakymo Nr. 2.3.-15491-01 „Dėl žemės sklypo R. g., Vilniaus mieste, pardavimo pil.

F. D.“) pagrindu. Vėliau nuosavybės teisės į šį žemės sklypÄ perleistos privatiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovo S. L. įteisintoje žemės valdoje yra dalis ieÅ¡kovų pavėsinės, kanalizacijos duobės, tvoros dalis. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis reikalauja panaikinti žemės sklypų planus, permatuoti žemės sklypų ribas.

Teismo vertinimu, neteisėti ieÅ¡kovų veiksmai nulėmė aplinkybes, kad dalis ieÅ¡kovams priklausančių daiktų atsirado atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ pateiktų planų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas didėjo nuo 2000 kv.m. iki 2155 kv.m. Teismas, iÅ¡tyręs planÄ (b.l.15) ir sudėjęs plotus plane, konstatavo, jog gaunamas plotas atitinkantis 2006-04-04 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakyme (b.l.13, 14) nustatytÄ plotÄ Rytų g. 17, Vilniuje, 2155 kvadratiniai metrai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal žemės naudojimo patikrinimo aktÄ atsakovas S. L. naudojasi dar buvusio savininko F. D. įteisintu žemės sklypo plotu. Teismas konstatavo, jog faktinės aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovai, neiÅ¡simatavę tiksliai užimamo sklypo, svetimo sklypo ribose pasistatė pavėsinę, iÅ¡sikasė dvi kanalizacijos duobes. Buvęs sklypo savininkas F. D. nurodė, kad leido pagal sklypo ribÄ kasti kanalizacijÄ , įrengti pavėsinę. Atsakovas A. M. nurodė, kad 2001-12-14 matavimÄ atliko dalyvaujant ieÅ¡kovei N. B., kuri paprašė iÅ¡tiesinti žemės sklypÄ , pavėsinės, kanalizacijos duobių nebuvo.

IeÅ¡kovės N. B. žemė iÅ¡pirkta 2006-06-15. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai statinius pastatė, iÅ¡kasė kanalizacijos duobes atsakovo sklype ir reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti žemės sklypų plotų teisinę registracijÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kinys atmestinas.Teismas pabrėžė, jog atsakovu turi bÅ«ti ne A. M., o neribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo – A. M. personalinė įmonė. Be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytos pažeistos ieÅ¡kovų teisės: kaip pavyzdžiui persidengia žemės sklypai, ar atsakovas neteisėtai yra užėmęs – valdo, naudojasi ieÅ¡kovų žemės sklypu.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai valdo nuosavybės teise žemės sklypo plotÄ , suteiktÄ norminiais aktais, o atsakovas S. L. disponuoja nuosavybės teise turimu žemės plotu. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. L. pagal žemės naudojimo patikrinimo aktÄ nesinaudoja ieÅ¡kovų žeme. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju reikalavimo teisę paÅ¡alinti nuosavybės valdymo pažeidimus turi atsakovas, kurio žemės sklypo ribose yra ieÅ¡kovų tvora, pavėsinė, kanalizacijos grioviai. Teismas atkreipė dėmesį, kad reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo plano panaikinimo, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys kartu dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktų, nuosavybės įsigijimo, ginčijamas žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatytas ir įteisintas žemės plotas, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti grindžiamas norminių aktų pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai siekia praplėsti žemės sklypo plotÄ atsakovo žemės sklypo ploto sÄ skaita, nors pagal planÄ užimamas plotas atitinka registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ , suteiktÄ plotÄ . Teismas pažymėjo, kad statiniai ir duobės yra žemės sklypo priklausiniai, kaip pagrindinis ir antraeilis daiktas. Antraeilio daikto buvimo vieta neapsprendžia pagrindinio daikto likimÄ , ar asmens teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovai nesilaikė sklypo ribų ir statybos techninio reglamentavimo statant pavėsinę, kasant duobes.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus visus įrodymus, nepasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiÅ¡kai, todėl priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ ir, todėl toks sprendimas turi bÅ«ti panaikintas žemiau iÅ¡vardintų motyvų pagrindu:Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų bylÄ asmenų, t.y.

žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, savininko, kurį ieÅ¡kovai prašė pirmos instancijos teismo patraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovas A. M., atlikdamas geodezinius matavimus, padarė klaidÄ , dėl ko ieÅ¡kovų ir atsakovo S. L. žemės sklypų riba pasislinko į ieÅ¡kovų pusę, todėl atitinkamai pasislinko ir ieÅ¡kovų bei žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, riba į žemės sklypo R. g., Vilniuje, pusę. Todėl žemės sklypo, esančio adresu R. g., Vilniuje, savininkei M.

V. pagal teismo sprendimÄ tenka pareiga atitraukti žemės sklypÄ juosiančiÄ tvorÄ , kuri pastatyta pagal buvusias nustatytas ribas dar iki atsakovui A. M. atliekant geodezinius matavimus. Dėl Å¡ių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies. 2 punkto pagrindu. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų, o, bÅ«tent, dėl 2001-12-14 A. M. personalinės įmonės geodezininko atsakovo A. M. suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto ir 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atlikto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio R. g., Vilniuje, priklausančio atsakovui S. L., kuris 2009-10-22 buvo įregistruotas VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje ir R. g., Vilniuje, esančio žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto.

Teismas sprendime nurodė, kad reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo plano panaikinimo, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys kartu dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų panaikinimo. Teismas, nepagrįstai padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neginčija minėtų žemės sklypų ribų paženklinimo- parodymo aktų netenkino ieÅ¡kinio, todėl toks teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas.Teismas, priimdamas sprendimÄ , nepasisakė kokiais įrodymais remiasi ir kokius įrodymus atmeta.

NeaiÅ¡ku, kodėl teismas nevertino ir nepasisakė dėl visos eilės ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų. IeÅ¡kovai, patikslindami ieÅ¡kinio aplinkybes, nurodė, kad 2001-12-14 A. M. personalinė įmonė, kurioje geodezininku dirbo atsakovas A. M., surašė žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktÄ , nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, kuriame nurodė, kad žemės sklypų ribos paženklintos 10 riboženklių, o kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais.

NatÅ«ralus objektas yra upelis, skiriantis ieÅ¡kovų ir atsakovo S. L. sklypus, kurio vagÄ užpylė atsakovas S. L., o dirbtinis objektas yra ieÅ¡kovams priklausanti tvora, kuriÄ nugriovė atsakovas S. L. su savo tėvu. Teismo posėdžio metu A. M. pripažino, kad suraÅ¡ant žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktÄ gretimų žemės sklypų savininkai ir bendraturčiai nedalyvavo, bei patvirtino, kad žemės sklypų ribos buvo paženklintos 10 riboženklių, o kitos ribos sutapo su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais.

Taip pat teismo posėdžio metu A. M. patvirtino, kad byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas, kad A. M., atlikdamas matavimus, padarė klaidÄ , dėl ko ieÅ¡kovų ir atsakovo sklypų riba pasislinko į ieÅ¡kovų pusę yra paraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paties A. M.. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl Å¡io įrodymo vertinimo. Kadangi A. M., surašė žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktÄ nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams, tai toks aktas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes buvo suraÅ¡ytas pažeidžiant įstatymo reglamentuotÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo- parodymo atlikimo tvarkÄ .

Taip pat pačiam matavimų vykdytojui pripažinus, kad buvo padaryta klaida, dėl kurios sklypų riba pasislinko į ieÅ¡kovų sklypo pusę sudaro pagrindÄ tokius žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktus pripažinti negaliojančiais.Teismas nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad neteisėti ieÅ¡kovų veiksmai nulėmė aplinkybes, kad dalis ieÅ¡kovams priklausančių daiktų atsirado atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. IeÅ¡kovai savo sklype pastatė pavėsinę ir įrengė nuotekų kanalizacijos Å¡ulinius, nes atliekant statybos darbus sklypo ribos sutapo su natÅ«raliais (upeliu skiriančiu ieÅ¡kovų ir atsakovo sklypus) ir dirbtiniais (ieÅ¡kovų tvora, kuri buvo pastatyta dar 1940 metais) objektais.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai siekia praplėsti žemės sklypo plotÄ atsakovo žemės sklypo ploto sÄ skaita, nors pagal planÄ užimamas plotas atitinka registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ .

PrieÅ¡ingai iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų (2016-01-19 Vilniaus miesto savivaldybė atsakymas, reg. Nr. A51-4515/16(2.14.2.12-MP-8, su priedais) matyti, kad atsakovo S. L. naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo apie 60 kv. metrų ir dėl Å¡ios žemės sklypo dalies pastarasis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl jo neteisėtai užimto ieÅ¡kovų sklypo dalies įsigijimo, kaip valstybinės žemės. Atsakovo žemės sklypas savaime negalėjo padidėti ir 2007-02-27 UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo padidėjęs. Atsakovo sklypas padidėjo po to, kai A.

M., atlikdamas matavimus, padarė klaidÄ . Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis vien atsakovo A. M. žodiniais teiginiais, kurių niekas negalėjo patvirtinti, kad abiem žemės sklypams ploto užtenka. Nustatant ar realiai pakanka ieÅ¡kovų ir atsakovo žemės sklypams ploto turėjo bÅ«ti skiriama kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikimo įregistruotiems planams ekspertizę.Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė LR CPK 14 str., 185 str., 263 str. nuostatas, neiÅ¡tyrė ir neįvertino viseto principu visų byloje surinktų įrodymų nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ dalyje - atmesdamas ieÅ¡kinį, todėl tokia sprendimo dalis turėtų bÅ«ti panaikinta.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas S. L. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti atsakovo turėtas iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ , prašė nagrinėti jį teismo nuožiÅ«ra. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.IeÅ¡kovai yra sklypo R. g., Vilniuje bendrasavininkiai.

Ginčo žemės sklypas priklauso ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Privatizavimo proceso eigoje sklypo plotas buvo padidintas nuo 2000 kv.m. iki 2155 kv.m. Vilniaus miesto 1997 09 25 sprendimu Nr. 1534V nustatytas 2000 kv. m, sklypo plotas, vėliau 2002 09 26 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1829V sklypo plotas patikslintas nustačius, jog jo plotÄ sudaro 2155 kv.m. Toks plotas nustatytas ir Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko 2006 04 04 įsakymu Nr. 2.3.-2926-01.Tokio dydžio plotas buvo nustatytas atsakovo inžinieriaus geodezininko A.

M., 2001 12 14 sudaryto ginčo žemės sklypo planu, kuriuo remiantis 2005 05 15 sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Sklypo Nr. 19 geodeziniai matavimai ir ribos nustatytos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 02 27, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas sklypo Nr. 17 ribas, sudarytÄ planÄ , o jo ribos kadastro žemėlapyje įregistruotos 2009 10 02.IÅ¡ esmės pateiktu ieÅ¡kiniu apeliantai siekia įrodyti, jog nustatytoji riba tarp jų sklypo Nr. 17 ir atsakovo S. L. sklypo Nr.19 pažeidžia jų teises ir nustatyta klaidingai.

IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti Å¡alių žemės sklypus Nr. 17 ir Nr.19 skiriančiÄ ribÄ kitaip, pagal natÅ«ralius objektus upelio vagÄ ir tvorÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad žemės sklypus skirianti riba pasistÅ«mėjo į jų sklypo pusę dėl geodezininko A. M. klaidos sudarant planÄ ir atliekant kadastrinius matavimus, dėl kurios nustatyta riba neatitinka ilgalaikio faktinio žemės sklypų naudojimo, dėl to ieÅ¡kovui V. B. priklausantys objektai: dvi kanalizacijos duobės ir pavėsinė atsidÅ«rė sklype Nr.19 bylos nagrinėjimo metu priklausančiame atsakovui S. L. 2011 08 19 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

I. V. B. teigė, jog minėtus statinius pastatė gavęs leidimÄ iÅ¡ ankstesnio sklypo Nr. 19 savininko F. D. leidimÄ juos pastatyti arčiau sklypų ribos nei tai numatyta galiojančiame reguliavime. Tačiau minėti statiniai pastatyti jau po ieÅ¡kovams priklausančio sklypo ribų įregistravimo kadastre, todėl ieÅ¡kovai turėjo jų laikytis.   Kolegija pažymi, jog. Sklypo Nr.17 ribos nustatytos atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotos anksčiau nei sklypo Nr.

19. Nei ieÅ¡kovai, nei ankstesnieji sklypo Nr. 19 savininkai, privatizavę šį sklypÄ pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ plane nustatytas ribas ir vėliau jį pardavę atsakovui S. L., F. D. ir M. D. iki 2014 metų pretenzijų dėl ribos aiÅ¡kumo ar klaidingo nustatyto nekėlė.Žemės sklypo ribų nustatymÄ reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų.

PirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietÄ ir jos konfigÅ«racijÄ yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatinėjamos iÅ¡ naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimÄ tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panaÅ¡iais atvejais (LAT 2010 05 03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 11 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (LAT 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 11 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013). Å ioje byloje ieÅ¡kovai nėra pateikę jokių duomenų jog sklypus skirianti riba nėra aiÅ¡ki, ji nustatyta pagal aukščiau minėtus kadastrinius matavimus ir pažymėta kadastre.

Atsakovai siekdami įrodyti, kad nustatytoji sklypų riba pažeidžia jų teises, nes pagal nustatytas ribas jų sklypo plotas sumažėjo ir ieÅ¡kovo statiniai atsidÅ«rė atsakovo sklype, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pagal valstybinę koordinačių sistemÄ sudarytÄ planÄ , pagal kurį turėtų bÅ«ti nustatytos jų sklypo ribos, bei atsispindėtų ginčo sklypų plotas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos Å¡alių žemės sklypus skirianti riba (ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos) yra aiÅ¡ki, nustatyta pagal pačių ieÅ¡kovų atliktus kadastrinius matavimus bei atsakovo atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, o ta aplinkybė, kad jau po atliktų kadastrinių matavimų ir sklypo ribų įregistravimo kadastre ieÅ¡kovas pastatė statinius už įregistruotų sklypo ribų nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.Be to, ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti, kad jų sklypo riba su sklypu Nr.19, sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais upeliu ir tvora negali bÅ«ti tenkinamas, nes pirma patys ieÅ¡kovai yra nurodę, jog tvora nugriauta, o upelio vaga užberta žemėmis, taigi Å¡ie objektai nebeegzistuoja; antra pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ sklypų ribos nustatomos remiantis geodeziniais matavimais atliktais pažymint posÅ«kių taÅ¡kus, kaip beje jos ir pažymėtos Å¡alių planuose.

Byloje nepateikta ir įrodymų, kad atlikdamas ieÅ¡kovų sklypo kadastrinius matavimus atsakovas A. M. suklydo. Tiek savo raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime, tiek teismo posėdyje jis teigė, jog sklypo ribÄ atitraukė nuo tvoros, skiriančios Å¡alių sklypus, ieÅ¡kovės N. B. praÅ¡ymu. Nurodė, kad ieÅ¡kovė paprašė taip padaryti nurodydama, jog tvora ribojasi su Å¡laitu, kuris pastoviai slenka, todėl ieÅ¡kovai vis tiek negali dalimi žemės naudotis. Apeliacinio skundo argumentas jog į bylÄ turėjo bÅ«ti trečiuoju asmeniu įtraukta gretimo sklypo Rytų Nr. 15 savininkė M.

V., nes neva ieÅ¡kovų sklypas pasislinko į jos sklypo pusę ir taip buvo pažeistos jos teisės atmestinas kaip neįrodytas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodė, jog 2014 metais kreipėsi į A. M. praÅ¡ydami patikslinti kadastrinius matavimus. IÅ¡ byloje pateikto VÄ® Registrų centro 2014 05 05 sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas pakeisti kadastro duomenis ir prie jo pridėtos kadastro žemėlapio iÅ¡traukos matyti, jog ieÅ¡kovai siekdami pakeisti kadastro duomenis buvo pateikę patikslinta kadastrinių duomenų bylÄ , kurios duomenys neatitiko kadastre pažymėtų ribų, dėl ko VÄ® registrų centras atsisakė atlikti kadastro duomenų pakeitimus Å¡iuo sprendimu.

Prie sprendimo pateiktoje kadastro žemėlapio kopijoje matyti, kad pagal patikslintus duomenis sklypų Nr.17 ir Nr. 19 ribos persidengia, o tarp sklypų Nr. 15 ir 17 pagal įregistruotus kadastro duomenis eina riba. Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovų pateiktus patikslintus kadastrinius matavimus, kadastro duomenų keitimui Å¡ių sklypų ribos nesueina tarp jų yra tarpas, kas taip pat patvirtina A. M. parodymus, jog atlikdamas kadastrinius matavimus, kurių pagrindu įregistruotos sklypų ribos kadastre jis ribÄ su sklypu Nr. 19 atitraukė nuo tvoros į sklypo Nr. 15 pusę, tuo tarpu patikslintuose matavimuose paslinkus ribÄ su sklypu Nr. 19, pusę atsirado tarpas tarp sklypų Nr. 15 ir Nr.17.

Todėl VÄ® Registrų centras atsisakė pakeisti kadastro duomenis (t.1,b.l. 19-21) ir pateiktas planas nebeatitiko įregistruotų sklypo ribų. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl Nr. 15 savininkės M. V. įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nes jos interesai sprendžiant Å¡alių ginÄÄ nepažeisti.Tai, kad S. L. sklypas padidėjo užimtos valstybinės žemės sÄ skaita dėl ko jam buvo suraÅ¡ytas žemės patikrinimo aktas 2015 01 30 Nr. 19ŽN-68 ir jis kreipėsi į savivaldybę siekdamas šį papildomÄ plotÄ iÅ¡pirkti, neįrodo aplinkybės, kad Å¡is ploto padidėjimas atsirado ieÅ¡kovų sklypo sÄ skaitÄ , nes kaip matyti iÅ¡ prie akto pateiktos schemos ir kaip teismo posėdyje paaiÅ¡kino A.

M. užimtas valstybinės žemės plotas yra tarp sklypo ir gatvės paliktoje žaliojoje zononoje (t. 1,b.l. 168-170).Taigi, pagal ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus tenkinti jų ieÅ¡kinio reikalavimus nėra pagrindo. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinius skundus iÅ¡ jų atsakovo S. L. naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurios pagal jo pateiktÄ kvitÄ sudaro 700 eurų ir kurios mažinamos atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas ir atsiliepimo apimtį bei bylos sudėtingumÄ iki 90 eurų, priteisiant jas lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 30 eurų.            Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                             NUTARIA:      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d.  sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

 Priteisti atsakovo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovų: J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 30 Eur, (trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno.               Teisėjai                                                                 Rita Kisielienė                                                                                             Vidas Stankevičius                                                                                 Liuda Uckienė                 Â