2017-05-23 Nr. AB-10994-3-61-3-03890-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3606-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03890-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1254(00696); priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1–8).

Paaiškino, kad 2016 m. sausio 31 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) dėl darbo reikalų, tačiau dėl ligos jam gydytojų buvo nerekomenduojama skristi, todėl užsienyje užsibuvo gerokai ilgiau nei planavo. Akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „SALYANA EU“ pareiškėjas yra vienintelis akcininkas ir direktorius. 2005 m. sausio 23 d. su uždaraja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Baltic Hub“ sudarė verslo partnerių susitarimą, kuriuo sutarė šalia bendrovės „Baltic Hub“ turimo autoserviso atidaryti automobilių plovyklą, 2015 m. sausio 23 d. pervedė į bendrovės „Baltic Hub“ sąskaitą 15 000 Eur. Siekdamas sustiprinti savo pozicijas bendrovėje „Baltic Hub“, 2015 m. spalio 13 d. įsigijo 1 140 vienetų paprastųjų akcijų, kas sudarė 55 procentus akcijų, kurių vertė 33 014, 40 Eur. Bendrovėje iki 2016 m. vidurio buvo 9 (prieš tai ir daugiau) darbuotojų, o 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei „Baltic Hub“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėjo verslo planai Lietuvoje buvo pristabdyti jo nesėkmingų investicijų bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet negalėjo pradėti vykdyti planuotos veikos, t. y. šalia bendrovės „Baltic Hub“ autoserviso atidaryti automobilių plovyklos.

Pareiškėjui būnant užsienyje, bendrovės, taip pat kitus pareiškėjo klausimus tvarkė bendrovės „SALYANA EU“ buhalteris R. Z., kuris turėjo jo buto raktus. Būtent R. Z., jam nežinant, bute leido pagyventi kitam asmeniui. Pareiškėjas 2016 m. birželio 18 d. grįžęs į Lietuvą, turėjo daugybę reikalų (duomenys neskelbtini), taip pat lankė draugą (duomenys neskelbtini), leido kurį laiką bute pagyventi minėtam asmeniui, kol susiras, kur išsikelti. Dauguma įmonių yra registruotos vienoje vietoje, o realią veiklą vykdo visiškai kitoje vietoje, todėl nereikia stebėtis, kad bute nebuvo rasta įmonės veiklos požymių. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo aiškinimu, kad patikrinus užsieniečio įmonę ir nustačius, kad vos keletą dienų bendrovėje buvo mažiau darbuotojų nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), atsakovui turėjo kilti įtarimų, kad bendrovė fiktyvi. Taip pat nurodė, jog netinkamas atsakovo įstatymo nuostatų aiškinimas, kad bendrovėje mėnesį ar kelis dėl finansinių sunkumų neišgalint darbuotojams mokėti sutarto darbo užmokesčio, atsakovas gali užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų.

Teigė, kad nepaisant to, jog už 2016 m. birželį ir 2016 m. liepą beveik negavo darbo užmokesčio iš bendrovės „SALYANA EU“, pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje. Iš pažymos apie banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) turimas lėšas matyti, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. banko sąskaitoje buvo 2 435 385, 18 (duomenys neskelbtini) rupijų, kas sudaro 20 726,30 Eur. Be to, Lietuvoje pareiškėjas nuosavybės teise taip pat turi ir 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad priešingai nei teigia atsakovas, Lietuvoje pareiškėjas turi ilgus ir tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–6).

Atsiliepime paaiškino, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas ir bendrovė „Salyana EU“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai). Atsakovas įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, apklausos metu pateiktus paaiškinimus, nurodė, jog ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne dirbti bendrovėje „Salyana EU“ direktoriumi ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

Jau 2015 m. spalio 13 d. Migracijos grupei patikrinus duomenis apie bendrovę „Salyana EU“ dirbančius asmenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad 2015 m. spalio mėn. 2–5 dienomis (t. y. praėjus nuo leidimo gyventi išdavimo mažiau nei mėnesiui) atleisti visi šios bendrovės darbuotojai. 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui, kuris yra bendrovės „Salyana EU“ vienintelis akcininkas ir direktorius, buvo išsiųsti kvietimai atvykti į Migracijos grupę ir pateikti paaiškinimus apie bendrovės „Salyana EU“ veiklą, atvykęs pareiškėjas pateikė darbo sutartis, įrodančias, kad 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. minėtoje bendrovėje buvo įdarbinti nauji darbuotojai.

Atsakovas apklausos metu nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. birželio 18 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas kaip bendrovės „Salyana EU“ veiklos vykdymo dokumentus pateikė kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad per 2015–2016 m. bendrovė „Salyana EU“ teikė paslaugas vieninteliam pirkėjui – asociacijai „Azijos-Baltijos verslo forumas“, vadovaujamai administracijos vadovo R. Z., kuris dar ir tvarko bendrovės „Salyana EU“ buhalteriją. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti pareiškėjo ir už laikotarpį, kuriuo metu pareiškėjo net nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat pateikė bendrovės „Salyana EU“ banko sąskaitos išrašą už 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 20 d. laikotarpį, pagal kurį buvo nustatyta, kad bendrovė „Salyana EU“ negavo įplaukų už vykdomą veiklą nuo pastarojo leidimo laikinai gyventi išdavimo 2015 m. rugsėjį. Bendrovės „Salyana EU“ darbuotojai taip pat buvo raštu kviečiami apklausai, tačiau nei vienas jų į Migracijos grupę neatvyko.

2016 m. gegužės 31 d. gydytojo raštas buvo pateiktas tik kartu su skundu, o ne tuomet, kai pareiškėjas buvo kviečiamas į apklausą. Pareiškėjo paaiškinimus, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas buvo išnuomotas be jo žinios, vertino kritiškai. Tokios aplinkybės atsakovui leido numanyti, kad tiek įmonės buhalteris, tiek pats pareiškėjas žinojo, kad artimiausiu laiku pareiškėjas neplanuoja grįžti į Lietuvą. 2016 m. birželio 22 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad yra trys darbuotojai, tačiau teigė mintinai nežinantis savo darbuotojų vardų ir pavardžių, negalėjo nurodyti darbuotojų pareigybių, nieko neužsiminė dėl to, kad darbuotojams nemokamas darbo užmokestis, patikslino, kad darbuotojai veiklą vykdo nuotoliniu būdu, todėl jo įmonei nėra reikalingas biuras. Pareiškėjas atsakovui nepateikė duomenų dėl turimų kitų lėšų, ginčijamame sprendime pagrįstai buvo teigiama, kad jis netenkina Įstatymo reikalavimų dėl pragyvenimo lėšų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo Z. A. skundą atmetė (VI t., b. l. 75–83).

Teismas nurodė, kad įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, iš esmės sutiko su Migracijos departamento sprendimu, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis nevykdo deklaruotos veiklos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų vykdant veiklą, neturi lėšų pragyvenimui. Byloje išnagrinėjęs ir įvertinęs Migracijos skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo faktus, kurie surašyti byloje pateiktuose dokumentuose, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl „SALYANA EU“ veiklos, teismas nustatė, kad minėtas užsienietis neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas buvo pateikęs tik darbo sutartį, pagal kurią jam turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatė, kad pagal Sodros duomenis pareiškėjui už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis. Teismo vertinimu atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad „SALYANA EU“, kurios vadovas yra pareiškėjas, yra fiktyvi, t. y. ši įmonė atitinka Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nurodytus fiktyvios įmonės veiksnius, o pagal Įstatymo 50 straipsnio nuostatas buvo pagrindas leidimui panaikinti, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktus, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Teismas sutiko su tokiu vertinimu, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai nepatvirtino jo nurodytų teiginių dėl realiai vykdomos veiklos. Be to, teismas atsižvelgė į Sodros duomenis, taip pat į tą aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, jog turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis turi lėšų pragyvenimui, piniginės lėšos randasi banko sąskaitoje, nes atsakovui nebuvo pateikti duomenys dėl pareiškėjo turimų kitų lėšų, todėl padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas netenkina Įstatymo reikalavimų dėl pragyvenimo lėšų. Teismas vadovavosi tik tais faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti ir pateikti iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad negalima tokia situacija, kuomet atsakovas, net nesiaiškindamas priežasčių, nebendraudamas su užsieniečiu, priima sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl to, kad užsienietis neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę pateikti išsamius paaiškinimus apie bendrovės veiklą, asmeniškai dalyvavo 2016 m. birželio 22 d. apklausoje, tačiau nepaaiškino jokių aplinkybių, susijusių su bendrovės veiklos vykdymo kliūtimis, nepateikė paaiškinimų dėl negalėjimo darbuotojams mokėti darbo užmokestį, nebuvo linkęs teikti papildomų dokumentų. Tuo tarpu Migracijos departamentas siekė išsamiai, pilnai ištirti pareiškėjo bendrovės veiklą, jo gyvenimo sąlygas, kitas aplinkybes susijusias su pareiškėjo gyvenimu ir vykdoma veikla Lietuvos Respublikoje, kvietė pareiškėją į apklausą keletą kartų, tačiau pareiškėjas nebuvo linkęs geranoriškai, išsamiai, nuosekliai atskleisti visas jam žinomas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjo teiginiai, kad turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (yra įmonės bendrasavininkas, turi butą (duomenys neskelbtini)), nesudarė pagrindo išduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintas baigtinis pagrindų sąrašas leidimui išduoti, o nekilnojamojo turto turėjimas taip pat nesudaro pagrindo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas pastebėjo, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi panaikinamas, esant tai patvirtinančių dokumentų, pradedama sprendimo panaikinti leidimą priėmimo procedūra. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu, be kita ko, paaiškėja, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma (Įstatymo 50 str. 1 d. kontekste, leidimas panaikinamas), jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Būtent šiuo pagrindu rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje nustatyta, kad pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą pradėti pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiribojo juridinio fakto (jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi) konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, ar ieškojo užsakovų ir darbuotojų veiklai vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo atitrūkęs nuo įmonės vidinių reikalų, galėjo neteisingai nurodyti kai kurias organizacinio pobūdžio aplinkybes, atsakovui ir teismui nepateikė jokių šios įmonės veiklos aplinkybių ar įrodymų. Priešingai – atsakovas pateikė informaciją iš Sodros, kad 2015 m. spalio mėn. 2–5 dienomis visi šios bendrovės darbuotojai atleisti, 2015 m. spalio 14 d. atsakovui pareikalavus paaiškinimų apie bendrovės veiklą, kad bendrovės, kurios akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka vienos iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigtos trys darbo vietos, jose nedirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir, kad jo leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas, pareiškėjo bendrovė 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė kitas darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad asmenys dirbs visą darbo laiką, t. y. 40 val. per savaitę, išmokant ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Pažymėjo, kad atsakovui papildomai patikrinus Sodros informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad bendrovėje „Salyana EU“ 2016 m. rugsėjo 14 d. dirbo pats pareiškėjas ir trys Lietuvos Respublikos piliečiai: V. B. (įdarbintas bendrovėje „Salyana EU“ 2016 m. birželio 3 d.) už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis; O. G. (įdarbinta bendrovėje „Salyana EU“ 2016 m. birželio 3 d.) už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis; N. G. (įdarbintas bendrovėje 2016 m. rugpjūčio 19 d.), informacijos apie darbo užmokestį nebuvo. Pagal Sodros 2016 m. spalio 17 d. duomenis N. G. darbo užmokestis apskritai nebuvo mokamas. Pareiškėjas darbo sutarčių su šiais asmenimis nepateikė, o Sodros duomenys vienareikšmiškai patvirtina aplinkybę, kad minėti asmenys bendrovėje „Salyana EU" nedirbo visą darbo laiką. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 380 Eur, visas darbo laikas – 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę. Be to, pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. birželio 18 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai patvirtino atvykimo išvykimo spaudai užsieniečio pase. Atsakovas 2016 m. birželio 29 d. patikrinęs pareiškėjo nurodytą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), jo nerado – butas išnuomotas Lietuvos Respublikos pilietei.

Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su sunkumais, iškilusiais dėl bendrovės „Baltic Hub“ bankroto, nesudarė pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo bendrovė nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurią turi atitikti visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, taigi, Migracijos departamentas darbuotojų įdarbinimą vertino kaip siekį formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnyje nustatytas sąlygas, tuo tarpu bendrovėje visą darbo laiką nedirbo 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Bendrovė, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, o užsieniečio pagrindinis tikslas buvo atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jokių papildomų paaiškinimų ar dokumentų apie bendrovės veiklą nepateikė, įsigydamas bendrovę siekė tik formaliai įgyvendinti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 punkte nurodytą tikslą – dirbti įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje ir užsiimti teisėta veikla. Teismo vertinimu pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad bendrovė šiuo metu vykdo realią veiklą ir pareiškėjas turi reikšmingų ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsižvelgė į pareiškėjo socialinius, šeiminius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jis buvo panaikintas, atsižvelgta į, be kita ko, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika. Be to, pabrėžė, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikoje negyvena jo šeimos nariai (pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdyje paaiškino, kad jis nori šeimą atsigabenti į Lietuvą.

Teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai vertino minėtas aplinkybes, iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. A. prašo panaikinti 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Pareiškėjo Z. A. skundą, t. y. panaikinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1254 (00696) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. A., panaikinimo (VI t., b. l. 86–92).

Pareiškėjas nurodo, kad kartu su skundu pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė patvirtintą jo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke išrašą. Iš pateikto išrašo matyti, kad pareiškėjo banko sąskaitoje 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo 2 435 385,18 (duomenys neskelbtini) rupijų, kas sudaro 20 726,30 EUR. Taigi Pareiškėjas turi daugiau nei pakankamai lėšų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje. Be to, papildomai pastebi, kad Lietuvoje Pareiškėjas nuosavybės teise taip pat turi ir 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodo, kad pareiškėjas Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą atitiko. Taigi turima situacija, kai užsienietis atitinka įstatyme numatytą reikalavimą, tik atsakovui nepateikė papildomų įrodymų (buvo pateikta tik darbo sutartis), įrodančių atitiktį šiam reikalavimui.

Atkreipia dėmesį, kad priimtame sprendime atsakovas nurodo, jog pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas už 2016 m. birželio ir liepos mėn., kas reiškia, jog už prieš tai ir po to ėjusį laikotarpį darbo užmokestis buvo mokamas pilnai. Be to, pastebi, jog pats atsakovas nurodė, kad tikrino pareiškėjo įmonės UAB „Salyana EU“ banko sąskaitos išrašą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d., tad atsakovas tikrai turėjo matyti, kad pareiškėjas Z. A. į įmonės UAB „Salyana EU" sąskaitą įnešdavo savo asmeninių pinigų (2015 m. kovo 27 d. pervesta 1 500 Eur; 2015 m. liepos 9 d. pervesta 1 035 Eur; 2015 m. spalio 18 d. įnešta 150 Eur; 2015 m. lapkričio 28 d. įnešta 2 300 Eur; 2015 m. lapkričio 29 d. įnešta 100 Eur; 2016 m. sausio 26 d. įnešta 663 Eur), kas netiesiogiai patvirtina, kad į įmonės sąskaitą įnešdamas tokias pinigų sumas, pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų, būtinų pragyvenimui Lietuvoje. Be to, pastebi, kad priimtame sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas migracijos valdybos (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas 2016 m. birželio 22 d., ir jos metu aiškinosi informaciją, susijusią su įmonės veikla, o ne su pareiškėjo turimomis pajamomis, o be to, ir to susitikimo metu nebuvo iškilęs klausimas dėl pareiškėjo turimų lėšų. Šiuo atveju, atsakovas, patikrinęs Sodros informaciją ir pastebėjęs, kad už 2016 m. liepos ir birželio mėnesius pareiškėjas negauna darbo užmokesčio, motyvuodamas tai tuo, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė kitų duomenų apie gaunamas ar turimas pinigines lėšas, nepasitikslinęs šios informacijos pas pareiškėją, padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, reikiamų pragyventi Lietuvoje, nors, kaip aukščiau jau minėta, atsakovo turimi netiesioginiai įrodymai (UAB „Salyana EU“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti apie pareiškėjo pervedimus įmonei, pareiškėjo nuosavybės teise turimas butas (duomenys neskelbtini)), leidžia daryti išvadas, kad pareiškėjas visgi turi pakankamai lėšų reikiamų pragyvenimui Lietuvoje.

Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, jog 2005 m. sausio 23 d. pareiškėjas su įmone UAB „Baltic Hub" (juridinio asmens kodas: 302855766) sudarė verslo partnerių susitarimą, kuriuo sutarė, kad pareiškėjo įmonė šalia UAB „Baltic Hub“ turimo autoserviso atidarys automobilių plovyklą. Pastebėtina, jog partnerių susitarimui įgyvendinti 2015 m. sausio 23 d. Pareiškėjas į UAB „Baltic Hub" sąskaitą pervedė 15 000 Eur. Vėliau, t. y. 2015 m. spalio 13 d., siekdamas sustiprinti savo pozicijas įmonėje UAB „Baltic Hub“, pareiškėjas įsigijo 1 140 vienetų paprastųjų įmonės akcijų, kas sudarė 55 (penkiasdešimt penkis) procentus įmonės akcijų, kurių vertė 1 140 akcijų x 28,96 Eur = 33 014,40 Eur. Taip pat buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad įmonėje UAB „Baltic Hub“ iki 2016 m. vidurio buvo 9 (prieš tai ir daugiau) darbuotojų, o 2016 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei UAB „Baltic Hub“ buvo iškelta bankroto byla. Taigi iš pateikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėjo verslo planai Lietuvoje buvo pristabdyti jo nesėkmingų investicijų bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kuomet pareiškėjas negalėjo pradėti vykdyti planuotos veikos, t. y. šalia UAB „Baltic Hub“ autoserviso atidaryti automobilių plovyklos, kadangi įmonei UAB „Baltic Hub“ buvo iškelta bankroto byla.

Paaiškina, kad nepavykus įgyvendinti automobilių plovyklos idėjos, tačiau turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas pradėjo galvoti, kokia kita veikla jo įmonė galėtų užsiimti, arba kur ir su kokiais partneriais galėtų vykdyti anksčiau planuotą autoserviso bei automobilių plovyklos veiklą. Tačiau dėl to, kad pareiškėjas verslo reikalais (kur jis taip pat turi savo įmonių) kuriam laikui buvo išvykęs į savo kilmės valstybę, o vėliau dėl ligos (kvėpavimo takų ligos), gydytojų jam buvo rekomenduojama neskraidyti, pareiškėjas negalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant pradėti naują verslą. Taigi iš į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas investavo Lietuvoje pakankamai dideles pinigų sumas, turėjo čia verslo idėjų, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, šių planų nepavyko įgyvendinti. Atkreipė dėmesį, kad nepavykus įgyvendinti automobilių plovyklos idėjos, pareiškėjas ieškojo kito verslo galimybių Lietuvoje ir nuo 2016 m. spalio – lapkričio mėnesio pradėjo prekybą mobiliaisiais telefonais, jų priedais bei aksesuarais. Pažymi, jog verslas yra dinamiškas dalykas, tad natūralu, kad įmonės susiduria su pakilimais ir nuosmukiais, verslas neša pelną, arba priešingai, patiriami nuostoliai. Pareiškėjo manymu, yra visiškai neteisinga bei neproporcinga tokia situacija, kai užsienietis, darantis šalyje investicijas, čia yra pageidaujamas tol, kol dirba sėkmingai, o susidūrus su sunkumais, migracijos institucijos nedelsiant siekia jo atsikratyti.

Pareiškėjui yra visiškai nesuprantamas ir pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, kad teismas nesutiko su tokiu vertinimu, kad pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai nepatvirtino jo nurodytų teiginių dėl realiai vykdomos veiklos. Pareiškėjui visiškai nesuprantama ir skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti argumentai neišsklaido pagrįstai pripažintų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog bendrovė šiuo metu vykdo realią veiklą ir pareiškėjas turi reikšmingų ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, įrodydamas, jog nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pareiškėjo turima įmonė UAB „Salyana EU" ėmėsi naujos veiklos, o būtent ėmė prekiauti mobiliaisiais telefonais, jų priedais ir aksesuarais, pateikė šiuos įrodymus: 1) 2016 m. spalio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, įrodančią, kad pareiškėjo įmonė nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose yra vykdoma veikla; 2) Įmonės reklamą internetiniame puslapyje „www.1551.lt“; 3) Sąskaitą, įrodančią, kad buvo pirktos reklamos paslaugos „www.1551.lt“ ir didžiausiame Panevėžio apskrities skelbraštyje „Panevėžio kontaktas“; 4) Darbuotojų darbo sutartis bei Sodros pažymą apie darbuotojų skaičių įmonėje; 5) Sąskaitas, patvirtinančias prekių įsigijimą; 6) Banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti įmonės gautos pajamos už klientų atsiskaitymus kortelėmis; 7) UAB „Salyana EU“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas.

Nurodo, jog minėti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog UAB „Salyana EU“ nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vykdo realią veiklą, taip pat skundžiamame sprendime nėra paaiškinta, kas yra reikšmingi ekonominiai ryšiai su Lietuva, kurių šiuo atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nesant, yra pagrindas palikti atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Pastebi, jog atsakovui reikalaujant ir teismams palaikant tokį atsakovo reikalavimą dėl reikšmingų ryšių su Lietuva, nei vienas naujai į Lietuvą atvykęs užsienietis negaus leidimo laikinai gyventi, nes neturės reikšmingų ekonominių ryšių su Lietuva.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl pakankamai turimų lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Mano, jog teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes. Pažymi, kad kartu su prašymu, pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas buvo pateikęs tik darbo sutartį, pagal kurią jam turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatyta, kad pagal Sodros duomenis pareiškėjui už 2016 m. birželį darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o už 2016 m. liepą buvo mokamas 2,32 Eur darbo užmokestis (šios aplinkybės pareiškėjas neneigia). Pažymi, kad priešingai negu teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, apklausos metu pareiškėjas buvo paprašytas nurodyti, iš kokių lėšų ketina gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas į šį klausimą atsakė, jog gyvenimui turi savo butą. Taigi pareiškėjas, atsakydamas į jam užduotą konkretų klausimą apie pragyvenimo lėšas, nepateikė informacijos apie sąskaitose turimas lėšas banke, taip pat nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs darbuotojams mokamo darbo užmokesčio dydį, aplinkybę, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 380 Eur, visas darbo laikas – 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (įmonėje turi būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai), padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir UAB „Salyana EU“ neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad ir kitos aplinkybės (2015 m. spalio mėn. 2–5 dienomis (t. y. praėjus nuo leidimo gyventi išdavimo mažiau nei mėnesiui) atleisti visi šios bendrovės darbuotojai; 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui, kuris yra UAB „Salyana EU“ vienintelis akcininkas ir direktorius, buvo išsiųsti kvietimai atvykti į Migracijos grupę ir pateikti paaiškinimus apie UAB „Salyana EU“ veiklą – atvykęs pareiškėjas pateikė darbo sutartis, įrodančias, kad 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. minėtoje bendrovėje buvo įdarbinti nauji darbuotojai) buvo tinkamai įvertintos duomenų visumoje.

Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjo pareikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų Migracijos departamento įtarimų dėl realios įmonės veiklos vykdymo. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atsakymai į jam užduotus konkrečius klausimus apie įmonės veiklą ir savo funkcijas įmonėje (t. y. esminius klausimus, vertinant pareiškėjo tikslo – dirbti įmonėje – realumą) vertintini kaip neišsamūs, neinformatyvūs, abstraktūs ir formalūs.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos grupė vykdė patikrinimą įmonės buveinės adresu, kuri sutampa ir su pareiškėjo deklaruota gyvenamąja vieta adresu (duomenys neskelbtini) (šį adresą kaip įmonės buveinę pareiškėjas įvardijo ir 2016 m. birželio 16 d. apklausos metu), vietoj gyvenančio pareiškėjo buvo rasta šį butą išsinuomojusi Lietuvos Respublikos pilietė. Minėtu adresu esantis butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo bute nuo 2016 m. gegužės nuomos pagrindu yra apsigyvenusi Lietuvos Respublikos pilietė A. M.. Ji paaiškino, kad 2016 m. gegužę butą išsinuomojo per pažįstamus iš R. Z. (UAB „Salyana EU“ buhalteris) neterminuotam laikotarpiui, teigė, kad bus sudaryta nuomos sutartis ir ji čia deklaruos gyvenamąją vietą.

Migracijos departamento vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad UAB „Salyana EU“ nuo 2016 m. lapkričio mėnesio vykdo kitą veiklą (prekybą mobiliaisiais telefonais) nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą, kuris buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 15 d. Teigia, kad nagrinėjant užsieniečio skundą teisme turėtų būti vadovaujamasi tais faktiniais duomenimis, kurie buvo surinkti iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1254(00696), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nevykdo deklaruotos veiklos, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų, jis neturi lėšų pragyvenimui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai nustatė buvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindus.

Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

Pažymėtina, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.

Įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, tuo tarpu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punktas – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas fiktyvios įmonės apibrėžimas, nurodant, kad tai Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be to Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 100 punktą, veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 p.);

įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 p.); įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 p.);

įmonė nemoka Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės, nekilnojamojo turto ir kt.) ir jų nedeklaruoja (100.8 p.); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (100.9 p.); įmonė, kurios pateiktuose jos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodyta, kad pagrindinė šios įmonės veikla – prekyba ar paslaugų teikimas, pastaruosius 2 metus deklaruoja įmonės veiklos nuostolius (išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl investuotų lėšų į įmonės veiklą) arba iš savo vykdomos veiklos negauna pajamų (įplaukų) ar pelno (100.10 p.); yra įrodymų, kad užsienietis praeityje buvo fiktyvios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys (100.11 p.); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 p.).

Kalbant apie informacijos pateikimą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40.7 punkte numatyta, jog įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, priimantis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu su juo pateikiamus dokumentus, privalo, kai Įstatymo nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti pateikiami Aprašo 22.21 ar 22.22 punkte nurodyti dokumentai ir yra įtarimų, kad užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsiimti teisėta veikla (užsienietis negali atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla, iš įmonės veiklos negauna pajamų ir pan.) – pareikalauti pateikti veiklos aprašymą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.), jeigu tai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017; 2017 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3432-858/2017), turi būti įrodyta, kad įmonė veiklą vykdė realiai, kokios paslaugos buvo teiktos ar prekės parduotos, pateikti tai patvirtinantys įrodymai (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3296-662/2017).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, kilus įtarimų dėl pareiškėjo ir UAB „Salyana EU“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjas, realios ūkinės veiklos vykdymo, pareiškėjas 2015 spalio 14 d. (t. II, b.l. 97) ir 2016 m. gegužės 15 d. (t. II, b.l. 109-113) buvo kviečiamas atvykti ir paaiškinti apie savo ir UAB „Salyana EU“ veiklą. Iš 2016 m. birželio 22 d. apklausos lapo (t. II, b.l. 111-113) matyti, kad pareiškėjas šios įmonės veiklą apibūdino itin bendrais bruožais (prekyba ir paslaugos). Iš banko SEB pateikto UAB „Salyana EU“ 2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 20 d. banko sąskaitos išrašo (t. II, b.l. 114-121) nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši įmonė minėtu laikotarpiu vykdė kokią nors ūkinę veiklą. Į bylą taip pat pateikti UAB „Salyana EU“ kasos pajamų orderiai (t. II, b.l. 134-147), išrašyti vieninteliam subjektui - asociacijai „Azijos-Baltijos verslo forumas“, jie išrašyti „už paslaugas“, tačiau nėra aišku, už kokias konkrečiai paslaugas jie buvo išrašyti, kokios paslaugos buvo suteiktos, tokios informacijos nepateikė ir pareiškėjas. Atsakovui ar į bylą nebuvo pateiktos sutartys, kurias vykdant buvo išrašyti minėti pajamų orderiai. Be to, kaip matyti iš minėtų kasos pajamų orderių, asociaciją „Azijos-Baltijos verslo forumas“ atstovavo R. Z., kuris kartu buvo ir UAB „Salyana EU“ buhalteris (t. II, b.l. 112). Pareiškėjas nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė konkrečios, išsamios informacijos apie realią UAB „Salyana EU“ ūkinę veiklą, tokios informacijos nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. UAB „Salyana EU“ ėmėsi naujos ūkinės veiklos, sutiktina su atsakovo argumentu, kad šios bylos vertinimo objektas – atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1254(00696) teisėtumas ir pagrįstumas (analogiškai žr. 2016 m. gegužės 5 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016). Šiuo atveju sutiktina su argumentu, jog vertinamas atsakovo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo, jei, jo manymu, jis atitinka Įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ne visu ginčui reikšmingu laikotarpiu UAB „Salyana EU“ buvo įdarbinti bent trys darbuotojai, kad ne visuomet jiems buvo mokamas bent minimalus darbo užmokestis. Be to nors apeliaciniame skunde teikiami argumentai, susiję su pareiškėjo, kaip akcininko, veikla, susijusia su UAB „Baltic Hub“, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog ši įmonė bylai reikšmingu laikotarpiu būtų vykdžiusi realią ūkinę veiklą.

Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Salyana EU“ ginčui aktialiu laikotaroiu nevykdė realios veiklos. Nustačius šią faktinę aplinkybę argumentai, jog pareiškėjas turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, yra teisiškai nereikšmingi ir negali nulemti kitokio sprendimo.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė