Legislator Case Law & Legislation
d8e1a080-d499-4354-97f7-72e012f4a34c AI generated

d8e1a080-d499-4354-97f7-72e012f4a34c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number d8e1a080-d499-4354-97f7-72e012f4a34c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl piniginės prievolės priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kreditorė UAB „NorvÅ«ksa“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ dėl 5 700 Eur, 6 proc. palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Bayouk Truck & Car S. L. U. Teismas tenkino kreditorės praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ .

Legislator headnote

AI generated

d8e1a080-d499-4354-97f7-72e012f4a34c · Å iaulių apygardos teismas: Toks jurisdikcijos nustatymo faktinis pagrindas nėra paneigtas iki Å¡iol; 12.4. ieÅ¡kovė teigia ir nuo pat proceso pradžios laikėsi pozicijos, kad atsakovė turėjo pateikti ieÅ¡kovei puspriekabę ieÅ¡kovės buveinėje, o kadangi puspriekabės nepateikė, tuomet turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 5 700 Eur sumÄ , t. y. sumokėti į Lietuvoje esančiÄ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , todėl Å¡iuo atveju laikytina, kad turėtų bÅ«ti taikoma specialios jurisdikcijos taisyklė, numatyta Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte; 12.5.

Cited Case Law

AI generated
ECLI:EU:C:2007:262
sprendimo Color Drack, C-386/05, ECLI:EU:C:2007:262, 22, 23 punktus).
ECLI:EU:C:2010:90
ECLI:EU:C:2011:375
sprendimas Electrosteel Europe, C-87/10, ECLI:EU:C:2011:375, 26 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-360-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04166-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.2.;3.3.2.1.;3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.2.9.12 Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „NorvÅ«ksa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NorvÅ«ksa“ ieÅ¡kinį atsakovei Bayouk Truck & Car S. L.

U. dėl piniginės prievolės priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kreditorė UAB „NorvÅ«ksa“ kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ dėl 5 700 Eur, 6 proc. palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės Bayouk Truck & Car S. L. U. Teismas tenkino kreditorės praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ .

2. Skolininkė Bayouk Truck & Car S. L. U. pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl teismo iÅ¡duoto Europos mokėjimo įsakymo, kurie buvo priimti ir kreditorei pasiÅ«lyta per keturiolikos dienų terminÄ , pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles, pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus.

3. IeÅ¡kovė UAB „NorvÅ«ksa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Bayouk Truck & Car S. L. U. dėl 5 700 Eur, 6 proc. palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį priėmė ir panaikino iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ .

4. Atsakovė Bayouk Truck & Car S. L. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip neteismingÄ Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė yra registruota Ispanijos teritorijoje, todėl kilęs ginčas priskirtinas Ispanijos teismų jurisdikcijai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. kovo 5 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „NorvÅ«ksa“ ieÅ¡kinį atsakovei Bayouk Truck & Car S. L. U. dėl piniginės prievolės paliko nenagrinėtÄ . GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 128 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas, nustatęs, kad atsakovė yra Ispanijoje veiklÄ vykdanti įmonė, konstatavo, jog nagrinėjamai civilinei bylai yra bÅ«dingas užsienio elementas, todėl Å¡ios bylos procese yra iÅ¡kilęs ir turi bÅ«ti sprendžiamas tarptautinio teismingumo klausimas.

7. Teismas nurodė, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos SÄ jungos valstybėms narėms, yra iÅ¡dėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau ir – Reglamentas).

8. Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 4 straipsnyje nurodyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami tik taikant Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialaus, iÅ¡imtinio ar sutartinio teismingumo taisykles, pakeičiančias ar papildančias bendrÄ jį teismingumÄ (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas pažymėjo, kad kai ieÅ¡kinys pagal specialios jurisdikcijos normas reiÅ¡kiamas ne atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismuose, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog yra pagrindas nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių.

10. Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė teismui nenurodė jokių Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytų specialaus, iÅ¡imtinio ar sutartinio teismingumo taisyklių, pakeičiančių ar papildančių bendrÄ jį teismingumÄ , todėl nenustačius Reglamente numatytos specialiosios jurisdikcijos, ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.

11. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisę kreiptis į Ispanijos teismÄ . Nurodė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 12. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė UAB „NorvÅ«ksa“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. kovo 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. teismas netinkamai pritaikė Reglamento 1215/2012 teisės normas, nustatančias jurisdikcijÄ ; 12.2.

Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ , nepaisant, kad atsakovės buveinė registruota Ispanijos Karalystėje, tai reiÅ¡kia, kad proceso pradžioje teismui nekilo klausimų ir buvo aiÅ¡ku, kad praÅ¡ymas gali bÅ«ti teismingas ir valstybės narės, kurioje registruota ieÅ¡kovės buveinė, teisme; 12.3. ieÅ¡kovė, teikdama teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , A formos 3 dalyje nurodė teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindÄ â€“ kodas 02 – atitinkamos prievolės įvykdymo vieta.

Toks jurisdikcijos nustatymo faktinis pagrindas nėra paneigtas iki Å¡iol; 12.4. ieÅ¡kovė teigia ir nuo pat proceso pradžios laikėsi pozicijos, kad atsakovė turėjo pateikti ieÅ¡kovei puspriekabę ieÅ¡kovės buveinėje, o kadangi puspriekabės nepateikė, tuomet turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 5 700 Eur sumÄ , t. y. sumokėti į Lietuvoje esančiÄ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , todėl Å¡iuo atveju laikytina, kad turėtų bÅ«ti taikoma specialios jurisdikcijos taisyklė, numatyta Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte; 12.5.

Reglamento 1896/2006 17 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei prieÅ¡taravimo pareiÅ¡kimas pateikiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, iÅ¡skyrus atvejus, kai ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesÄ . Kai ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėjamas pagal Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , nacionalinės teisės nuostatos negali daryti neigiamos įtakos jo padėčiai tolesniame įprastiniame civiliniame procese; 12.6. ieÅ¡kovė praÅ¡ymo iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ 2 priedėlyje buvo nurodžiusi, kad atsakovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovė pageidauja, jog procesas bÅ«tų tęsiamas vadovaujantis bet kurio tinkamo nacionalinio civilinio proceso tvarka, todėl atsakovei pateikus prieÅ¡taravimÄ , Å iaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pranešė ieÅ¡kovei apie teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal ginčo teisenos taisykles, tokiu bÅ«du, antrÄ kartÄ patvirtindamas, kad ginčas bus nagrinėjamas Å iaulių apylinkės teisme; 12.7.

Å iaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties pagrindu, ieÅ¡kovė iniciavo ieÅ¡kinio parengimÄ , jo ir reikalingų įrodymų iÅ¡vertimÄ Ä¯ ispanų kalbÄ , patyrė su tuo susijusias iÅ¡laidas, sumokėjo žyminį mokestį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad procesas bus tęsiamas pagal nacionalinės ginčo teisenos taisykles; 12.8. Reglamento 1896/2006 26 straipsnis nurodo, kad visus procesinius klausimus, kurie Å¡iame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.

Kadangi Å iaulių apylinkės teismas priėmė ieÅ¡kinį pagal nacionalinės teisės taisykles, byla toliau turėjo bÅ«ti nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksÄ , atskirai nebesprendžiant jurisdikcijos klausimo, nes jis jau buvo iÅ¡spręstas pagal Reglamento 1215/2012 nuostatas, nors teismui atskirai dėl to ir nepasisakius, tačiau de facto laikant, kad taikytina Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta specialioji jurisdikcija; 12.9. Teisingumo Teismo sprendime pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad pagal ReglamentÄ Nr. 44/2001 reikalaujama, jog valstybės narės, kurioje iÅ¡duotas Europos mokėjimo įsakymas, teismų tarptautinės jurisdikcijos klausimas bÅ«tų sprendžiamas taikant proceso taisykles, leidžiančias užtikrinti Å¡io reglamento nuostatų veiksmingumÄ ir teisę į gynybÄ , nesvarbu, ar šį klausimÄ spręstų praÅ¡ymÄ priimti prejudicinį sprendimÄ pateikęs teismas, ar jo pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles paskirtas teismas, turintis teisę spręsti dėl reikalavimo, kaip antai nagrinėjamo pagrindinėje byloje, įprasto civilinio proceso tvarka.

13. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė Bayouk Truck & Car S. L. U. praÅ¡o ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nukrypo nuo Reglamente numatytų teismingumo reikalavimų ir nepateikė ieÅ¡kinio pagal atsakovės buveinės vietÄ , kuri yra Ispanijoje. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas tenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 14.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacijos objektÄ sudaro keliamas klausimas dėl teismingumo, t. y. ar Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus, atsiradusius iÅ¡ tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo teisinių santykių, atsakovei Ispanijoje registruotai įmonei, kai byla buvo pradėta Lietuvos teisme dėl Europos mokėjimo įsakymo iÅ¡davimo. Dėl tarptautinės jurisdikcijos nustatymo 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „NorvÅ«ksa“ 2020 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ dėl 5 700 Eur, 6 proc. palÅ«kanų, 363 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 43 Eur žyminio mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės Bayouk Truck & Car S. L.

U. Å io teismo jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, jog prievolė turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvos Respublikoje. Å iaulių apylinkės teismas praÅ¡ymÄ tenkino ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ . Atsakovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pranešė UAB „NorvÅ«ksa“, kad ji, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos turi teisę pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus.

IeÅ¡kovė UAB „NorvÅ«ksa“ 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė ieÅ¡kinį, kurį teismas priėmė ir 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Europos mokėjimo įsakymÄ .

17. Atsakovė Bayouk Truck & Car S. L. U. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kinį priėmusio teismo jurisdikcijos, pažymėdama, kad ji yra Ispanijoje registruota įmonė, todėl jos manymu, jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ turi Ispanijos teismai.

18. Teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „NorvÅ«ksa“ ieÅ¡kinį atsakovei Bayouk Truck & Car S. L. U. dėl piniginės prievolės paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė yra Ispanijoje veiklÄ vykdanti įmonė, o ieÅ¡kovė neįrodė pagrindo nukrypti nuo Reglamento bendrojo teismingumo taisyklių.

19. Apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, jog teismas nepagrįstai jau iÅ¡keltoje byloje pakartotinai sprendė teismingumo klausimÄ ir taip pažeidė 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.1896/2006 nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

20. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iÅ¡ esminių sÄ lygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismÄ . CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikcijÄ bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Be to, CPK 782 straipsnyje nustatyta, jog bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Taigi, užsienio elementÄ turinčioje byloje jurisdikcijos klausimÄ teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas) ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir nagrinėjant bylÄ apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl to, jog teismas pakartotinai sprendė ginčo teismingumo klausimÄ atmestini kaip nepagrįsti.

21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas yra tarptautinio pobÅ«džio, nes Å¡alių buveinės yra skirtingose valstybėse, tarpusavio atsiskaitymas taip pat buvo vykdomas skirtingose valstybėse. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčas sieja dvi Europos SÄ jungos (toliau ir – ES) valstybes nares, t. y. LietuvÄ ir IspanijÄ , taip pat sutinka tiek su ieÅ¡kovo, tiek su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad Å¡iuo atveju, Å¡alių tarpusavio ginčo jurisdikcijos klausimui iÅ¡spręsti turi bÅ«ti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, todėl papildomai dėl to, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja Å¡ios bylos teismingumo klausimÄ , nepasisako. Toliau nutartyje analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Reglamento 1215/2012 teisės normas, nustatančias jurisdikcijÄ .

22. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė.

23. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami (bylos keliamos) atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje. Pagal reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį sutartinių santykių srityje asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles.

24. Pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas reglamente 1215/2012, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys kitoje valstybėje narėje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose, kai byla kyla iÅ¡ sutarčių (7 straipsnio 1 punkto a papunktis). Pagal Å¡iÄ nuostatÄ ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra parduodant prekes – vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo bÅ«ti pateiktos (7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka). Atsižvelgiant į reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto c papunktyje nustatytÄ a ir b papunkčių hierarchijÄ , a papunktyje nustatyta jurisdikcijos taisyklė taikoma tik alternatyviai, jeigu nėra galimybės taikyti b papunktyje esančios jurisdikcijos taisyklės (Å¡iuo klausimu žr.

ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Granarolo, C/196/15, EU:C:2016:559, 30 ir 31 punktus ir juose nurodytÄ jurisprudencijÄ ).

25. Taigi reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies b papunktis yra specialioji norma a papunkčio atžvilgiu ir taikoma daugumai tarptautinių sutarčių, susijusių su prekių pirkimu ir pardavimu bei paslaugų teikimu. Atsižvelgdamas į tai, kiekvienu atveju teismas turi įvertinti, ar ginčas vyksta dėl sutartinės prievolės, jei taip, ar ši prievolė susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu ar paslaugų teikimu. Tik tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti, kad ginčas yra kilęs dėl prievolės, nesusijusios su prekių pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo teisiniais santykiais, gali būti taikomas reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a papunktis.

26. Pažymėtina, kad teismas, gavęs reikalavimÄ su tarptautiniu elementu, kuriam taikomas ES teisinis reguliavimas, turi įvertinti, ar reikalavimas kyla iÅ¡ sutartinių teisinių santykių. IÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros ir lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra kilę iÅ¡ pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl pirkimo – pardavimo sandorio tiesioginio vykdymo, dėl kurio sÄ lygų raÅ¡ytinė sutartis nebuvo sudaryta.

Nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės pirkimo – pardavimo sutarties, nėra galimybės iÅ¡ raÅ¡ytinių duomenų nustatyti Å¡alių susitarimo turinio, t. y. kuri konkrečiai vieta Å¡alių laikoma prekių pristatymo/jų perdavimo pirkėjui vieta, bei kokia yra raÅ¡ytinė valia Å¡iuo aspektu. Tokiu atveju, spręsdamas teismingumo klausimÄ , teismas turi pirmiausia įvertinti patį ginčo turinį, kad bÅ«tų tinkamai parinkta atitinkama jurisdikcijos taisyklė.

27. Ginčui, kilusiam iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, spręsti ieÅ¡kovas yra laisvas pasirinkti, į kurios valstybės teismÄ kreiptis – ar pagal bendrÄ jÄ taisyklę pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (buveinę), ar pagal vienÄ iÅ¡ specialiosios jurisdikcijos taisyklių, nustatytų reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalyje. Šios specialiosios teisės normos papildo bendrÄ jį principÄ , kad bylos asmenims turi bÅ«ti keliamos jų nuolatinės gyvenamosios arba įsisteigimo vietos teisme, ir yra pagrįstos glaudaus sutarties ir sprendimÄ turinčio priimti teismo ryÅ¡io buvimu. Minėtų taisyklių pasirinkimas priklauso nuo ieÅ¡kovo, taigi, taikant Å¡ias taisykles, atsakovui byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta ir vietos, kurioje nagrinėjama prievolė, kuria grindžiamas ieÅ¡kinys, buvo ar turi bÅ«ti įvykdyta, teisme, preziumuojant, kad Å¡is teismas yra su sutartimi glaudžiai susijęs (žr., pvz., ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo Color Drack, C-386/05, ECLI:EU:C:2007:262, 22, 23 punktus).

28. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pradėdama procesÄ dėl piniginės prievolės priteisimo vadovavosi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr.1896/2006 nustatančiu Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , teigdama, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas kitoje valstybėje narėje, jei joje yra atitinkamos prievolės įvykdymo vieta. IeÅ¡kovė pasirinko jurisdikcijos pagrindÄ â€“ atitinkamos prievolės įvykdymo vietÄ .

Pateikdama ieÅ¡kinį savo reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ ir lėšų pervedimo nurodymÄ už prekę, kurios, ieÅ¡kovės teigimu, ji negavo. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės įsiskolinimas susidarė pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu: Å¡alys tarėsi dėl puspriekabės pirkimo - pardavimo, šį faktÄ patvirtina iÅ¡ankstinė sÄ skaita, ieÅ¡kovė sumokėjo už pirkinį, tačiau prekė pristatyta nebuvo.

29. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai ginčas kyla dėl įsipareigojimų, susijusių su prekių pirkimo–pardavimo sandorio vykdymu, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, ar reikalavimÄ pareikÅ¡ti pagal atsakovo nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , ar pagal prekių pristatymo vietÄ .

30. Reglamentas 1215/2012 „pristatymo“ ir „pristatymo vietos“, kaip „atitinkamos prievolės vykdymo vietos“, sÄ vokų neapibrėžia, todėl aiÅ¡kinant minėtas sÄ vokas aktuali ESTT Å¡ioje srityje formuojama praktika. Kadangi reglamentas 1215/2012 pakeičia reglamentÄ 44/2001, todėl ESTT pateiktas pastarojo reglamento nuostatų aiÅ¡kinimas taikomas ir reglamento 1215/2012 nuostatoms, kai Å¡ių dviejų SÄ jungos teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis (2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje Schmidt, C-417/15, EU:C:2016:881, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31. Remiantis reglamento 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka (atitinkančia reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmÄ Ä¯traukÄ ), kurioje vartojama formuluotė „pagal sutartį“, prekių pristatymo vieta iÅ¡ principo yra Å¡alių sutartyje nustatyta vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimas Car Trim, C-381/08, ECLI:EU:C:2010:90, 45, 46 punktai). Jeigu pagal sutarties nuostatas ir nesiremiant sutarčiai taikytina materialiÄ ja teise pristatymo vietos nustatyti neįmanoma, Å¡i vieta yra fizinio prekių perdavimo, kuriuo pirkėjas įgijo ar turėjo įgyti teisę faktiÅ¡kai disponuoti Å¡iomis prekėmis galutiniame pardavimo sandorio paskirties taÅ¡ke, vieta (ESTT 2010 m. vasario 25 d. sprendimas Car Trim, C-381/08, ECLI:EU:C:2010:90, 62 punktas; 2011 m. birželio 9 d. sprendimas Electrosteel Europe, C-87/10, ECLI:EU:C:2011:375, 26 punktas).

32. ESTT yra nurodęs, kad Å¡i specialiosios jurisdikcijos sutartinių prievolių srityje taisyklė nustato pristatymo vietÄ kaip atskirÄ susiejimo kriterijų, kurį reikia taikyti visiems reikalavimams, kylantiems iÅ¡ tos pačios prekių pardavimo sutarties, o ne tik tiems, kurie kyla dėl pačios pristatymo prievolės (ESTT 2007 m. gegužės 3 d. sprendimas Color Drack, C-386/05, ECLI:EU:C:2007:262, 26 punktas).

33. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant dėl jurisdikcijÄ pagrindžiančios vykdymo vietos, lemiamÄ reikÅ¡mę turi prekės perdavimo vykdant sutartį vietos nustatymas. Nenustačius prekės perdavimo vietos, nėra galimybės atsakyti į klausimÄ , ar byla teisminga jÄ nagrinėjusiam teismui.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nustatyta Å¡alių sutarta prekės (puspriekabės) perdavimo vieta, vertinant visas Å¡iuo klausimu reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kurias įrodinėti teisę ir pareigÄ turi bylos Å¡alys, nepaisant teismo pareigos teismingumo klausimÄ iÅ¡spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Atsakovė, turėdama duomenų, paneigiančių byloje konstatuotÄ aplinkybę, kad ginčo sandoris yra pirkimo–pardavimo sutartis, turi galimybę tokius įrodymus pateikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje atsakovė tik kelia klausimÄ dėl bylos teismingumo, nors, pati bÅ«dama ginčo teisinių santykių dalyvė ir žinodama sandorio sÄ lygas bei jo sudarymo aplinkybes, kaip byloje dalyvaujantis asmuo turi pareigÄ bendradarbiauti su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8, 178 straipsniai).

35. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. kovo 5 d. nutartis yra naikinama, o byla perduodama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris dėl bylos (ne)teismingumo turi spręsti nustatęs prekės perdavimo vietÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėja Irena StasiÅ«nienė