d8e11714-dfe3-4eed-a5ea-dc0ed549a03d · Panevėžio apygardos teismas

                                                                             Civilinė byla Nr.B2-447-755/2015            Teisminio proceso Nr.2-59-3-00074-2015-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija (S) 126.8; 126.4             ;117.1                                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus atstovėms A.S. S.,R. K.,suinteresuotam asmeniui G. P.,BUAB “Skaiteka“ administratoriui nedalyvaujant,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs bankrutuojančios UAB „Skaiteka“ bankroto byloje administratoriaus praÅ¡ymÄ UAB „Skaiteka“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu n u s t a t ė:             bankroto administratorius L.

P. praÅ¡o UAB „Skaiteka“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu , nurodydamas, kad jis po bankroto bylos iÅ¡kėlimo neperėmė iÅ¡ bendrovės vadovo G. P. jokio bendrovės turto ir dokumentų , nes pastarasis vengia tai padaryti, kur jie nežinoma, tai stabdo bankroto procedÅ«ras, gali nukentėti kreditorių interesai, gali bÅ«ti, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan.Teisiniu pagrindu nurodė Ä®monių bankroto įstatymo ( toliau Ä®BÄ®) 20 str. jo nesukonkretindamas.             G.

P. praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti, nes jis nesiekė tyčinio bendrovės bankroto, jo veiksmai ar neveikimas jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes veiksmai ar neveikimas turėjo sÄ lygoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o tas nenustatyta.VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės A.S. S., R. K. mano, jog gali bÅ«ti, jog bankrotas tyčinis, nes su bendrovės verslo partneriais dažniausiai buvo atsiskaityta užskaitomis, nesilaikyta mokėjimų eiliÅ¡kumo.             PraÅ¡ymas tenkintinas ( Ä®BÄ® 20 str. 3 d.).             UAB „Skaiteka“ Panevėžio apygardos teisme iÅ¡kelta bankroto byla, reikalavimus pareiÅ¡kė VMI prie finansų ministerijos dėl 5088,76 € ir VSDFV Panevėžio skyrius dėl 3935,38 €.

G. P. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, už Å¡io įpareigojimo nevykdymÄ G. P. teismo paskirta bauda.Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje, kurie įrodinėjami pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, o Å¡io straipsnio 3 dalyje įvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis ir kurias paneigti turi buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 str.).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent vienam iÅ¡ jų) teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra išaiškinęs, kad tiriant tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).G.

P. kaip įmonės buvęs vadovas bankroto administratoriui neperduoda dokumentų ir turto. Pati savaime Å¡i aplinkybė nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taigi akivaizdu, kad sprendžiant dėl tyčinio bankroto teisinę reikÅ¡mę turi įmonės vadovų veiksmai / neveikimas iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ .

Buvusių įmonės valdymo organų, savininko (savininkų), vyriausių buhalterių etc. pareiga pateikti teismui / perduoti administratoriui įmonės turtÄ , dokumentus, duomenis etc. atsiranda teismui rengiantis nagrinėti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ar iÅ¡kėlus tokiÄ bylÄ (Ä®BÄ® 9 str. 2 d. 1 p., 4 p., 10 str. 7 d. 1 p.). Taigi, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatytus buvusio vadovo veiksmus / neveikimÄ teismas neturi pagrindo vertinti kaip tyčinius veiksmus / neveikimÄ , priežastiniu ryÅ¡iu susijusius su bendrovės nemokumu bei bankroto bylos iÅ¡kėlimu.

Buvusio įmonės vadovo veiksmai / neveikimas (turto ir (ar) dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, vengimas pateikti procesui reikalingÄ informacijÄ ) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi yra įvertintas skiriant baudÄ , pakartotinai svarstomas klausimas dėl tų pačių priežasčių apriboti jam teisę eiti vieÅ¡ojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu (Ä®BÄ® 10 str. 14 d.). Kreditoriaus atstovės tyčinio bankroto galimybę teismo posėdyje grindė ir iki bankroto paskelbimo bendrovėje buvusia atsiskaitymų eiliÅ¡kumo nesilaikymo aplinkybe.

Nagrinėjamu atveju tyčinis bankrotas administratoriaus nebuvo grindžiamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje nustatytomis prezumpcijomis, bet turint omenyje tai, jog bankroto bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad teismas bankroto bylose bÅ«tų aktyvus, teismas svarsto ir šį kreditorių pareiÅ¡kimÄ . Ä®BÄ® 20 str.3 d. nustatytos prezumpcijos-preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930“1“ straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Aplinkybė, jog UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesilaikė mokėjimų eiliÅ¡kumo ir kaip taisyklė visų pirma atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais darant užskaitas ir taip apeinant ankstesnių eilių kreditorius, nustatyta įsiteisėjusia 2014-09-10 teismo nutartimi iÅ¡kelti UAB „Skaiteka“ bankroto bylÄ . Tai pripažinta viena iÅ¡ bendrovės nemokumÄ sÄ lygojusių priežasčių, toks atsiskaitymų kelias pažeidė kreditorių teises, nes nevykdant atsiskaitymų per finansų įstaigas faktiÅ¡kai nebuvo įvykdomi VSDFV nurodymai sumokėti įsiskolinimus soc. draudimo biudžetui.

Tokia atsiskaitymo tvarka buvo galima tik bendrovės vadovo nurodymais, taigi tyčiniais veiksmais. Liudytoja R. A. iki 2014-04 tvarkiusi bendrovės apskaitÄ , lėšas, paaiÅ¡kino,jog atsiskaitymai priklausė tik nuo G. P. nurodymų, nors buvo iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai, bet grynųjų lėšų jai neperduodavo. Nors pagal sutartį su UAB“Bana“ 6 procentus( 35340 Lt) už pagamintus skaitiklius „Bana“ turėjo sumokėti „Skaitekai“ grynais ar pavedimu, bet nėra duomenų, jog tokios lėšos buvo gautos ir panaudotos atsiskaitymui su aukÅ¡tesnių eilių kreditoriais,.Pagal sutartį su „Intelektu“ atsiskaitymas už darbÄ buvo numatytais ir pavedimu , grynaisiais , bet bylos aplinkybės rodo, jog Å¡iais bÅ«dais nesinaudota ( bankroto bylos 2 t.,b.l.20,21).

Teismo vertinimu , G. P. negalėjo nesuvokti, jog taip išvengiama atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV ir pažeidžiami šio turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiais pirmos instancijos teismo argumentais. Kadangi šis faktas nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, jis nebeįrodinėtinas ( CPK 182 str.2 p.). Bankroto byla buvo inicijuota kreditorių, o ne tuometinio bendrovės vadovo. Apibendrintai sprendžiama, kad G. P. paaiškinimai įstatymu nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepaneigė.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismasn u t a r i a :             pripažinti BUAB „Skaiteka“ bankrotÄ tyčiniu.             Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.              Teisėjas                                       Eigirdas Činka