2023-03-21 Nr. CB-2612-2-56-3-00005-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1340

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00005-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. kovo 8 d. paduotu ieškovo G. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Skundas argumentuojamas tuo, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, o antstolis turi būti aktyvus ir spręsti dėl naujos turto rinkos kainos nustatymo, jei atsiranda aplinkybių, kurios leidžia pripažinti, jog pasikeitė rinkos kaina. Byloje pateikta eksperto M. K. konsultacija dėl objekto rinkos vertė įrodo, kad antstolis buvo netinkamai nustatęs turto vertę (reali vertė 285 000 Eur, o vykdymo procese turtas parduotas už 204 000 Eur). Turtas, parduotas už daug mažesnę nei turėjo būti nustatyta kainą, neproporcingai riboja skolininko teises, todėl gali būti pagrindas pripažinti pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą varžytynių aktą negaliojančiu. Teismai, atmesdami ieškovo reikalavimą, nepasisakė, kodėl nesivadovauja šio eksperto pateikta išvada, taigi pažeista CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostata. Eksperto išvada, kuria remtasi vykdymo procese, nebuvo išsami (pasirinkti lyginamieji pavyzdžiai senesni nei lyginamas objektas, bendro ploto pataisa, kai pastato vertė paskaičiuota tik per ploto skirtumą, neatspindi tikrosios pastato vertės). Be to, turto vertintojas R. M. nėra teismo ekspertas, jo surašytas aktas negali būti lygiavertis eksperto M. K. atliktam tyrimui ir vertinimui.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai pažeidė sprendimo prejudicialumo vertinimo taisykles. Teismai, pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 dalį, rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nors toje byloje buvo vertinamas antstolio veiksmų neteisėtumas, įrodinėjama, kad ieškovo sutuoktinė nebuvo tinkamai supažindinta su ekspertizės aktu dėl turto vertės nustatymo, bet nebuvo įrodinėjamas ekspertizės akto kriterijų nepagrįstumas, šio akto turinio neatitiktis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams. Be to, teismai pažeidė dispozityvuno, rungimosi civiliniame procese principus, draudimą peržengti ieškinio ribas, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesvarstytinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė