d8de62be-ebcc-4802-b714-c784d22a4db9 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-720-659/2014                                                                                             (proceso numeris 4-06-3-03769-2013-0)                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 39.2;          45.4.3;52.3.                                                                                             Registro objektas ROIK:07-13-7758379 (S)                                                                                             KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS 2014 m. liepos 23 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Vitai Šimkienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A.

Å ., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, kurioje A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebaustas administracine tvarka n u s t a t ė:

             A. Å . administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad jis, 2013 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.25 val., bÅ«damas neblaivus, nustatytas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (2,6 +1,7 % promilės), ties Minijos ir Smiltelės gatvėmis, Klaipėda, vairavo transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu bÅ«du A. Å . pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad 2013-08-23, 8 val. ryte nuvažiavo į darbÄ .

Pamatęs, kad vyksta virinimo darbai, su kapitono leidimu, sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas mamÄ . Važiuodamas pas mamÄ nusipirko alaus ir pasikepė duonos su česnaku. Jis sėdėjo, kalbėjosi su mama, gėrė alų, rÅ«kė, valgė duonÄ su česnaku ir tuo metu jam paskambinęs kapitonas pasakė, kad atvežė inventorių ir kad reikia atvažiuoti į darbÄ . Buvo vaistų privalgęs, dar cigaretės, duona su česnaku, viskas susidėjo į vienÄ . Jis buvo kÄ tik to alaus atsigėręs ir iÅ¡ karto iÅ¡važiavo.

Kai pareigÅ«nai jį sustabdė, maÅ¡inoje kvapas ėjo nuo cigarėčių, česnako ir alaus. Patys pareigÅ«nai, matyt, suabejojo, jie galėjo pasiÅ«lyti jam pas medikus nuvažiuoti. Jis paaiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad buvo kÄ tik alaus iÅ¡gėręs, bet jie surašė jam protokolÄ . Jam liepė iÅ¡sikviesti kitÄ asmenį, su maÅ¡ina važiuoti neleido. Jis paskambino mechanikui, kuriam atvažiavus, persėdo į pastarojo maÅ¡inÄ ir nuvažiavo su juo į darbÄ . Mechanikas matė jį iÅ¡ karto ir kapitonas matė.

Net nesuprato, kad jam yra suraÅ¡ytas protokolas už automobilio vairavimÄ neblaiviam. Teismo praÅ¡o neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes gyvena Å ilutės rajone, Å ylių kaime, kur susisiekimaws su miestu yra labia problematiÅ¡kas. Jo žmona ligota, niekur nedirba ir jis yra vienintelis Å¡eimos maitintojas – netekus vairuotojo pažymėjimo, jis prarastų darbÄ , dėl to ne tik jis pats nukentėtų – jo visa Å¡eima bÅ«tų pastatyta į labia sunkiÄ padėtį.Liudytojas R. M. paaiÅ¡kino, kad yra laivo kapitonas, dirba kartu su A.

Å .. Jis paskambino A. Å . tÄ dienÄ ir iÅ¡kvietė į darbÄ . A. Å . į darbÄ atvažiavo jau po visko, tada ir sužinojo, kad jį sustabdė policija. A. Å . visas buvo susijaudinęs. Nepasakytų, kad A. Å . atrodė iÅ¡gėręs, nes taip neatrodė. Kai jis paskambino A. Å ., kad Å¡is atvyktų į darbÄ , A. Å . pasakė, kad atvažiuos be problemų. A. Å . atvažiavo vienas. Kai A. Å . atvažiavo, jis dirbo ant laivo. Jam žinoma, kad per sankryÅ¾Ä pravažiavo A. Å . ir jį sustabdė policija.

Mechanikas dirbo, jis nuėjo A. Å . maÅ¡inÄ paimti ir į darbÄ jie grįžo kartu.              Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad su A. Å . dirbo kaimyniniuose laivuose. A. Å . jam apie 11 val. paskambino, kad paimtų pastarojo automobilį, nes jis buvo sustabdytas policijos. Atvykęs, paėmė A. Å . maÅ¡inÄ ir kartu su A. Å . nuvažiavo į laivÄ dirbti. A. Å . buvo susijaudinęs, dirbo iki dienos galo. Laive buvo tarnybinis alkotesteris. A. Å . po darbo, apie 16 val., papÅ«tė į vietinį alkotesterį, alkotesteris parodė nulius.

PrieÅ¡ darbÄ Ä¯ alkotesterį pÅ«sti neprivaloma, darbuotojai Å¡iaip jį nusipirko. Kai atvažiavo ryte paimti A. Å ., jis jam neatrodė girtas. A. Å . jam paskambino, kad atvažiuotų paimti maÅ¡inÄ , nes jį sustabdė policija. Kadangi alkotesteris parodė nulius, A. Å . važiavo. Kai atvažiavo paimti A. Å . maÅ¡inos, policija dar buvo. Jis negali pasakyti, ar A. Å . tiesiai vaikščiojo, nes jis tik stovėjo. Su policija A. Å . nesiginčijo, tiesiog sulaukė jo.             Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

             Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino visiÅ¡kai - jis neneigė, kad prieÅ¡ įvykį buvo vartojęs alų ir vaistų, tačiau nesutinka, kad dėl to galėjo bÅ«ti nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

Tuo labiau, kad ir iÅ¡ alkotesterio parodymų kvito (b.l. 9), negalima nustatyti, kokio neblaivumo laipsnio patikrinimo metu buvo A. Å . – sunkaus ar vidutinio. Ant kvito matyti tik 2 promilės, o po kablelio tyrimo rezultatas nesimato. Liudytojas, policijos pareigÅ«nas A. Z., duodamas parodymusteisme, pažymėjo, jog sulaikymo metu A. Å . buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. IÅ¡ byloje esančio alkotesterio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1234008 matyti, kad minėto modelio alkotesterio patikros sertifikatas patikrinimo dienÄ buvo galiojantis ir tinkamas naudoti (b. l. 10).

Tačiau policijos pareigÅ«nai, pastebėję, kad kvitas atspausdintas netinkamai, privalėjo dokumentus sutvarkyti tinkamai, kad jie taptų neginčijamais įrodymais, traukiant atsakomybėn A. Å .. Liudytojai R. M. ir A. K. paaiÅ¡kino, kad vizualiai nelabai suprato, kad A. Å . yra girtas.              Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad A. Å . kaltė vairavus transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam visiÅ¡kai įrodyta.

Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį .              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant bÅ«tų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai bÅ«tų galima skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę Å¡velninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės.              Atsižvelgiant į tai, jog ilgalaikis teisės vairuoti atėmimas, atimtų A.

Å . galimybę dirbti, nes jo darbo valandos nenormuotos, dirba žvejybiniame laive ir bet kada, paskambinus kapitonui, gali bÅ«ti iÅ¡kviestas į darbÄ . Atvykimas iÅ¡ Å ilutės rajono, kaip jau aukščiau minėta, sudėtingas. A. Å . netekus darbo, nukentėtų visa jo Å¡eima, ne tik jis. Kaip nustatyta, A. Å . yra vienintelis Å¡eimos maitintojas, netekus darbo, bÅ«tų pažeista jo socialinė aplinka, teigiami ryÅ¡iai su Å¡eima. Atsižvelgiant į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas ir vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai A. Å . atžvilgiu bus pasiekti, jam paskyrus mažesnę papildomÄ nuobaudÄ , negu nutatyta įstatyme.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30(1) straipsniais, 126 straipsnio 4 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, teismas, nutaria:              A. Å . pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taikant LR ATPK 30 (1) str., paskirti 2 000 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 11 mėnesių (vienuolikai mėnesių).

             IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos. BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtÄ baudÄ bÅ«tina pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.              Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį nutarimÄ priėmusį teismÄ .             Teisėja                                                                 Violeta BalčiÅ«nienė