d8db0452-6952-4490-8a1d-4da04d8fcbf7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracin? byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10688-806/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09991-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2013 m. spalio 14 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., iÅ¡nagrinėjusi A. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,              n u s t a t ė:

             A. P. 2013-08-28 apie 16.20 val., Antakalnio g. 87, Vilniuje, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 promilių, atsižvelgiant į ±1,7% paklaidÄ ), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimÄ , numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Å iais savo veiksmais A. P. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.             Apklaustas teisme A. P. parodė, kad jis važiavo ir tuo metu pasijuto blogai, gal dėl to kad pradėjo vartoti vaistus ir iÅ¡gėrė bokalÄ alaus.

Pasak A. P., jis vaistus vartojo ryte, važiuojant jam pasidarė bloga, sustojo parduotuvėje ir nusipirko mineralinio ir cigarečių. Grįžtant prie jo, A. P. priÅ¡oko apsaugos darbuotojas ir pradėjo aiÅ¡kinti, kad jis yra girtas ir iÅ¡kvies policijÄ . Jis, A. P. tada susinervino, be to turėjo problemų Å¡eimoje, iÅ¡ streso iÅ¡gėrė trauktinės. Anot A. P., trauktinės turėjo automobilyje, pareigÅ«nai atvykę nelabai norėjo girdėti jo paaiÅ¡kinimų ir labiau tikėjo apsaugos darbuotoju.

A. P. paaiÅ¡kino, kad jis buvo tokioje bÅ«senoje, kad nebegalėjo susivaldyti, todėl laukdamas policijos iÅ¡gėrė, buvo baisus nerimas. Pasak A. P., jis nesuprato, kodėl apsaugos darbuotojas jį sustabdė, iÅ¡ tų nervų prisigėrė. Jis, A. P. žino, kad padarius įvykį negalima gerti, bet jis to nepadarė, policijai pasakė tÄ patį kÄ ir teismui. A. P. paaiÅ¡kino, kad kai statė automobilį buvo blaivus, per pietus apie 14 val. iÅ¡gėrė bokalÄ alaus, gerai jautėsi ir važiavo, jis buvo užmiršęs, kad pavartojo vaistus, nes po ilgos pertraukos pavartojo vaistus.

Pasak A. P., Å¡ituos vaistus kartu vartoja, tÄ dienÄ juos abu ryte iÅ¡gėrė, nes kurį laikÄ nevartojo, jam blogai pasidarė ir ryte pavartojo. Anot A. P., jis norėtų pakartoti savo parodymus, kad alkoholį iÅ¡gėrė tik po to, kai jį sulaikė „Rimi“ apsaugos darbuotojas, negalėdamas pakelti streso ir įtampos, automobilio neblaivus nevairavo, galiojančių įstatymų nepažeidė.             Apklaustas teisme liudytojas T. P. parodė, kad po pietų, galėjo bÅ«ti 2013-08-28, A.

P. užėjo neblaivus į parduotuvę „Rimi“, Antakalnyje, pastarasis lingavo, griuvo į vitrinÄ , paėmė du butelius mineralinio, pilietis susimokėjo ir išėjo, po pusės valandos jis vėl grįžo. Tada jis, T. P. iÅ¡vedė A. P. iÅ¡ parduotuvės, kai pastarÄ jį vedė jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Pasak T. P., jis A. P. iÅ¡vedė iÅ¡ parduotuvės, nes neblaivus, galėjo kÄ sudaužyti. Jis, T. P. pastebėjo, kad A. P. eina į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, sėdo į automobilį, užkÅ«rė variklį ir bandė važiuoti.

Tada jis, T. P. iÅ¡bėgo iÅ¡ parduotuvės, sustabdė automobilį, atėmė raktelius ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. T. P. paaiÅ¡kino, kad A. P. jo atsipraÅ¡inėjo, kai atėmė raktelius ir padėjo ant automobilio, pastarasis jam siÅ«lė pinigų, po to paėmė raktelius ir norėjo vėl sėsti, bet nebespėjo. Pasak T. P., kol sulaukė policijos, visÄ tÄ laikÄ buvo Å¡alia A. P., automobilyje pastarasis alkoholio nevartojo, A. P. jau atėjo į parduotuvę neblaivus. Anot T. P., jo akivaizdoje A.

P. alkoholio nevartojo, tik mineralinį, kai sulaukė policijos parašė pareiÅ¡kimÄ ir viskas. T. P. paaiÅ¡kino, kad jis sakė A. P., kad eitų pėsčiomis, pastarasis pasakė, kad kvailas buvo, taip ir reikėjo daryti. Pasak T. P., A. P. pavažiavo gal kokius 5 m, bet jis iÅ¡bėgo ir pastarÄ jį sulaikė, matėsi, kad A. P. buvo girtas, pastarÄ jį pardavėja palydėjo iki kasų, jis „blÅ«dinėjo“ po parduotuvę, bet susimokėjo ir išėjo. Po to jis, T. P. pastebėjo, kad vėl tas pats atėjo, A.

P. iÅ¡ karto iÅ¡vedė iÅ¡ parduotuvės, nes galėjo viskÄ iÅ¡daužyti.              Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad jis atsimena įvykį, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad prie prekybos centro „Rimi“, Antakalnyje, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Su kolega porininku atvykę rado apsaugos darbuotojÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad prekybos salėje pastebėjo žmogų vaikščiojantį, apsvaigusį ir neblaivų, vėliau tas asmuo sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti, apsaugos darbuotojas pribėgęs prie automobilio, pastarojo teigimu, atidarė duris ir iÅ¡traukė raktelius.

R. M. paaiÅ¡kino, kad jiems, policijos pareigÅ«nams atvykus asmuo savo pažeidimo neneigė, buvo stipriai apsvaigęs, patikrino alkotesteriu ir surašė protokolÄ , asmuo neprieÅ¡taravo, ramiai elgėsi, gan daug pripÅ«tė į alkotesterį, savo pažeidimo neneigė, sakė, kad pastarajam netoli čia pavažiuoti iki namų.               Apklaustas teisme liudytojas G. T. parodė, kad jis atsimena įvykį, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų vairuotojÄ , atvykus į vietÄ , vairuotojas sėdėjo prie vairo, matėsi, kad yra stipriai iÅ¡gėręs, kadangi sunkiai orientavosi ir neriÅ¡liai su jais, policijos pareigÅ«nais kalbėjosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Pasak G. T., apsaugos darbuotojas aiÅ¡kino, kad asmuo vaikščiojo po parduotuvę ir griuvinėjo, taip pat asmuo sėdo į automobilį ir pavažiavo, bet apsaugos darbuotojas priėjęs iÅ¡traukė raktelius ir pastarÄ jį sulaikė, asmuo sutiko su viskuo. Teisėjai pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ Â â€“ liudytojas patvirtino, kad Å¡ie parodymai yra teisingi.             A. P. savo 2013-09-10 praÅ¡yme nurodė, kad 2013-08-28 apie 15.30 val., jis važiavo iÅ¡ savo naujo, remontuojamo buto, maždaug nuo 14 val. pradėjo silpnai fiziÅ¡kai jaustis.

Jo, A. P. bendrÄ organizmo silpnumÄ galėjo sÄ lygoti pietų metu iÅ¡gertas 0,5 litrų bokalas alaus, netinkamai organizme suveikęs su ryte iÅ¡gertais antidepresantais. Kad tÄ dien po pertraukos buvo iÅ¡ ryto vartojęs gydytojo iÅ¡raÅ¡ytus antidepresantus per savo didelį užimtumÄ paprasčiausiai užmirÅ¡o, todėl grįždamas sustojo prie parduotuvės „Rimi“ nusipirkti mineralinio vandens ir cigarečių. IÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės sėdo į jo, A. P. naudojamÄ automobilį „TOYOTA COROLLA“.

Prie jo, A. P. priėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis yra girtas ir negali vairuoti savo automobilio. Žinodamas, kad jis, A. P. tikrai yra blaivus (kaip minėta, iki atvykimo į parduotuvę prieš maždaug 40-60 min. buvo prie pietų stalo išgėręs 0,5 alaus), o tik silpnai jautėsi (kaip vėliau prisiminė, kad tos dienos ryte buvo išgėręs ankščiau gydytojo išrašytų antidepresantų), pasakė apsaugos darbuotojui, kad ne pastarajam spęsti ir kad neturi jokios teisės riboti jo kaip laisvo žmogaus, nepadariusio jokio teisės pažeidimo, judėjimo laisvės. Tokie jo, A.

P. silpnumo momentai prieÅ¡ šį įvykį buvo keli, bet bÅ«damas namuose ir iÅ¡gerdamas 200-400 g konjako ar degtinės pasijusdavo geriau ir po kelių valandų Å¡ie negalavimo simptomai praeidavo ir net nereikėdavo kreiptis pas specialistus. Taip galvojo pasielgti ir tÄ dienÄ . Kadangi jausdamas, kad tuo metu (kai apsaugos darbuotojas neleido jam, A. P. važiuoti namo) pasikartojo jam jau turėta silpnumo bÅ«klė ir nežinodamas kiek dar laiko apsaugos darbuotojas tęs savo neteisėtus veiksmus – jis dar labiau pradėjo blogiau jaustis.

Puikiai žinodamas tai, kad jo, A. P. teisės vartoti alkoholį jo naudojamojoje, stovinčioje transporto priemonėje neriboja jokie teisės aktai (nebuvo teisėtai sustabdytas policijos pareigÅ«nų, nebuvo padaręs eismo įvykio po kurio negalėtų vartoti alkoholio ir jokių kitų administracinės ar baudžiamosios teisės leidimų) ir žinodamas, kad pavartotas alkoholis (kaip ir bÅ«davo anksčiau) greičiau ir žymiai pagerins jo savijautÄ (sumažins silpnumÄ , grÄ Å¾ins dvasinę ramybę dėl vykdomų neteisėtų apsaugos darbuotojo teisėtų veiksmų), jis iÅ¡gėrė savo transporto priemonėje buvusios trauktinės. Kadangi, kaip minėta, pakankamai silpniau jautėsi, kartu ir buvo smarkiai susijaudinęs dėl teisėtų apsaugos darbuotojo neteisėtų veiksmų, tÄ kartÄ net pats nepastebėdamas iÅ¡gėrė daugiau, nei bÅ«tų padaręs normalioje namų aplinkoje.

Po kiek laiko atvažiavę policijos darbuotojai užfiksavo jo, A. P. girtumÄ , teikdami, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Sunkiai suprasdamas kaip jie gali konstatuoti, kad jis, A. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, jei patys jo nesustabdė, nei matė jo vairuojančio, suprato, kad platesnių paaiÅ¡kinimų neverta duoti, nes jie greičiau patikės savo kolegos (beveik kolegos) paaiÅ¡kinimais kas ir matėsi iÅ¡ jų elgesio. Jis, A. P. kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kia, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.20 val., Antakalnio g. 87, Vilniuje, atvykęs prie parduotuvės „Rimi“ buvo blaivus, t. y., per tos dienos pietus buvo iÅ¡gėręs tik 0,5 bokalÄ alaus, 5 laipsnių stiprumo.

Išėjęs iÅ¡ parduotuvės jis, A. P. norėjo važiuoti namo bÅ«damas blaivus. Alkoholinių gėrimų nevartojo nei eidamas į parduotuvę, nei joje, nei iÅ¡eidamas iÅ¡ parduotuvės. Alkoholį vartojo tik po neteisėtų jo, A. P. atžvilgiu taikytų apsaugos darbuotojo veiksmų. Todėl atsakingai pareiÅ¡kia, kad užfiksuotas 2,57 promilių girtumas buvo pasekmė dėl vartoto alkoholio, kurį jis, A. P. vartojo tik nuo jo įsėdimo į jo naudojamÄ transporto priemonę, kai suprato, kad apsaugos darbuotojas neteisėtai apribojo jam judėjimo laisvę.

Paskutinėmis dienomis dažnai moraliÅ¡kai silpnai jausdavosi, nes smarkiai pergyvendavo dėl Å¡eimoje dažnai kylančių konfliktų su sutuoktine (artimiausiu metu galvoja skirtis) ir dėl mylimos mamos turimos sunkios onkologinės ligos. Kaip jau minėta, jis, A. P. nevairavo transporto priemonės, bÅ«damas neblaivus. Alkoholį vartojo tokioje vietoje ir tokiu bÅ«du, kurio nedraudžia įstatymai. Kaip jau buvo minėta, jis, A. P. vartojo alkoholį stovinčioje jo naudojamojoje transporto priemonėje pilnai įsitikinęs tuo, kad turi tam teisę ir norÄ pataisyti pasilpnėjusiÄ sveikatÄ .

IÅ¡ žemiau pateiktos ir matomos jo, A. P. socialinės-demografinės charakteristikos matoma, kad Å¡iais jo teiginiais netikėti nėra jokio pagrindo. BÅ«tent, jis, A. P. niekada nėra baustas už Å¡iurkščius administracinės teisės pažeidimus (vairavęs transporto priemones pavartojęs alkoholio ir kt.), nėra niekada teistas. Dažnai netgi pats smerkdavo asmenis, kurie panaÅ¡iai elgdavosi - virÅ¡ydavo leistinÄ greitį, vairuodami transporto priemonę, vairuodavo transporto priemonės pavartoję alkoholio ir/ar darydami panaÅ¡ius pažeidimus.

Ne kartÄ pats gyvenime buvo pranešęs policijos pareigÅ«nams apie girtus vairuotojus, apie įtartinai pavojingai manevruojančius kelyje vairuotojus. Todėl gerai žinodamas pasekmes ir atsakomybę jokiu bÅ«du nebÅ«tų sėdęs prie vairo pavartojęs alkoholio. Teismo praÅ¡o administracinę bylÄ jo, A. P. atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė administracinės teisės pažeidimo, reglamentuoto LR ATPK 126 str. 4 d. Jeigu vis dėlto teismas manys, kad jo, A. P. veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo sudėtis, praÅ¡o, vadovaujantis žemiau iÅ¡dėstytu neatimti iÅ¡ jo teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui, nei iÅ¡dėstyta sankcijos ribose, nes: pirma, Å¡iuo metu slaugo (pastoviai rÅ«pinasi) sunkiai sergančiÄ savo mamÄ G.

P.. Pastaroji serga sunkia onkologine liga. Be jo, A. P. mama nėra kam pasirÅ«pinti. Akivaizdu, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės nesugebėtų tinkamai mama pasirÅ«pinti, ko pasėkoje nukentėtų jo, A. P. sunkiai serganti mama. Jo, A. P. tėvas yra miręs. Antra, nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas – sÄ lygos jo, A. P. negalėjimÄ tinkamai ir laiku atlikti darbo funkcijų. IÅ¡ prie praÅ¡ymo pridedamos dvi darbo sutartys (dirba dvejuose darbovietėse), iÅ¡ kurių matyti, kad norint tinkamai atlikti darbo funkcijas bÅ«tina yra turėti teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl darbo funkcijų (važinėjimas po skirtingas vietoves) transporto priemonės vairavimas yra neatsiejamas nuo kasdieninės jo, A. P. darbo veiklos. Teisė vairuoti transporto priemones atėmimas vienareikšmiškai lemtų tai, kad jam, A. P. būtų atimta galimybė tinkamai ir laiku atlikti savo pagrindines darbo funkcijas, ko pasėkoje netektų darbo. Galimas darbo netekimas, dėl teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimo, neigiamai paveiktų jo, A. P. finansinę padėtį (negalėtų sumokėti kredito), sunkiai serganti mama, jo mažamečiai vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpinimasis.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«simas darbdavys (artimiausiu metu ketina keisti vienÄ darbovietę) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), tinkamai apibudino jo, A. P. asmenybę. Ketvirta, turi du nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikams reikalingas iÅ¡laikymas ir rÅ«pinimasis jais, kurio pilnai užtikrinti neturint teisės vairuoti transporto priemones jis, A. P. negalėtų. Penkta, yra su banku sudaręs paskolos sutartį 100 932 EUR sumai.

Darbo netekimas dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas pilnai sužlugdytų jį, A. P. finansiÅ¡kai, dėl ko tiesiogiai nukentėta ir su Å¡iuo pažeidimu visai nesusiję asmenys: sunkiai serganti mama, du mažamečiai vaikai, jo sutuoktinė. A. P. mano, kad skiriant jam didesnę baudÄ neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo atitiktų visus įstatyme numatytus kriterijus, bÅ«tų proporcinga padarytam jo pažeidimui ir efektyvi siekiant administracinės nuobaudų tikslų.

LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos papildomos visos nuobaudos skyrimas neužeinant už sankcijos ribų jam, A. P. yra aiÅ¡kiai neproporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jo pavojingumo laipsniui, todėl teismo praÅ¡o administracinę bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Jei vis dėlto teismas matys, kad yra padarytas LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, praÅ¡o teismo, atsižvelgiant kas buvo iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir LR ATPK 301 str. 1 d., skirti jam, A.

P. mažesnę nuobaudÄ nei numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, t. y. neatimti iÅ¡ jo teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti minimaliai trumpesniam nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje.              T. P. 2013-08-28 paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2013-08-28 apie 16.20 val., iÅ¡ parduotuvės „Rimi“, Antakalnio g. 87, Vilniuje, išėjo visiÅ¡kai neblaivus vyriÅ¡kis ir nuėjo į lengvÄ jį automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis, T.

P. pamatė, kad automobilis pradėjo po truputį važiuoti, jis nedelsiant išbėgo iš parduotuvės ir jį stabdė, atidarė vairuotojo dureles, užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius. Kaip vėliau paaiškėjo, atvykus pareigūnams, automobilį vairavo A. P., kuris automobilyje buvo vienas, vairavo automobilį „Rimi“ aikštelėje, važiavo link išvažiavimo į pagrindinę Antakalnio gatvę. (b.l. 7)Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių PR 2 kuopos 3 būrio patrulio G.

T. 2013-08-28 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2013-08-28 apie 16.30 val. gavo praneÅ¡imÄ , jog prekybos centro „Rimi“ aikÅ¡telėje, Antakalnio g. 87, Vilniuje, apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų vairuotojÄ . Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko T. P., kuris paaiÅ¡kino, kad dirbdamas pastebėjo kaip visiÅ¡kai neblaivus vyriÅ¡kis išėjo iÅ¡ parduotuvės, sėdo į automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietÄ ir pradėjo važiuoti. T. P. tuo metu puolė prie vairuotojo durelių, iÅ¡traukė raktelius iÅ¡ spynelės ir jį sustabdė, po to iÅ¡kvietė policijÄ .

Automobilio vairuotojas A. P. paaiÅ¡kino, kad vairuoti automobilio nenorėjo, tik norėjo patraukti į kitÄ stovėjimo vietÄ Å¡alia. Automobilio vairuotojui nustatytas 2,57 promilių girtumas. (b.l. 8)Patikros alkotesteriu duomenimis 2013-08-28 17.21 val. A. P. nustatytas 2,62 promilių girtumo laipsnis. (b.l. 6)Ä®vertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. P. pažeidė KET 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Nors A. P. neigė savo kaltę, jo padarytÄ pažeidimÄ patvirtina nuoseklÅ«s liudytojo apsaugos darbuotojo T.

P., liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir G. T. parodymai, alkotesterio kvito rodmenys, kita bylos medžiaga. Pažeidėjo A. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jo parodymai, jog jis transporto priemonės neblaivus nevairavo, alkoholį išgėrė tik po to, kai jį sulaikė „Rimi“ apsaugos darbuotojas, negalėdamas pakelti streso ir įtampos, paneigti tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusio liudytojo T. P. parodymais, alkotesterio kvito rodmenimis.

Apklaustas teisme liudytojas T. P. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad kol sulaukė policijos, visÄ tÄ laikÄ buvo Å¡alia A. P., automobilyje pastarasis alkoholio nevartojo, A. P. jau atėjo į parduotuvę neblaivus. Anot T. P., jo akivaizdoje A. P. alkoholio nevartojo, tik mineralinį vandenį. T. P. paaiÅ¡kino, kad matėsi, jog A. P. buvo girtas, pastarÄ jį pardavėja palydėjo iki kasų, jis „blÅ«dinėjo“ po parduotuvę, bet susimokėjo ir išėjo. Pasak T. P., A. P. užėjo neblaivus į parduotuvę „Rimi“, pastarasis lingavo, griuvo į vitrinÄ , paėmė du butelius mineralinio, pilietis susimokėjo ir išėjo, po pusės valandos jis vėl grįžo.

Tada jis, T. P. iÅ¡vedė A. P. iÅ¡ parduotuvės, kai pastarÄ jį vedė jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Jis, T. P. pastebėjo, kad A. P. eina į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, sėdo į automobilį, užkÅ«rė ir bandė važiuoti. Tada jis, T. P. iÅ¡bėgo iÅ¡ parduotuvės, sustabdė automobilį, atėmė raktelius ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad policijos pareigÅ«nams atvykus A. P. savo pažeidimo neneigė, buvo stipriai apsvaigęs, patikrino alkotesteriu ir surašė protokolÄ , asmuo neprieÅ¡taravo, ramiai elgėsi, gan daug pripÅ«tė į alkotesterį, savo pažeidimo neneigė, sakė, kad pastarajam netoli čia pavažiuoti iki namų.

Apklaustas teisme liudytojas G. T. parodė, kad atvykus į vietÄ , vairuotojas sėdėjo prie vairo, matėsi, kad yra stipriai iÅ¡gėręs, kadangi sunkiai orientavosi ir neriÅ¡liai su jais, policijos pareigÅ«nais kalbėjosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netikėti liudytojo apsaugos darbuotojo bei tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigÅ«nų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu paaiÅ¡kinimu ir tarnybiniu praneÅ¡imu ir neprieÅ¡taravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad Å¡ie asmenys galėtų bÅ«ti suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, bÅ«tų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryÅ¡iais ir siektų jam pakenti.

Kreiptinas dėmesys, į tai, kad patikros sertifikato duomenimis alkotesteris, kuriuo A. P. nustatytas neblaivumas, yra tinkamas, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu A. P. neginčijo. Aplinkybių, jog A. P. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nenustatyta.A. P. praÅ¡o teismo taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ nuobaudÄ . Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba Å¡velnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama. Pagal teismų praktikÄ , administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008).

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

A. P., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobÅ«dis nėra iÅ¡imtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimÄ padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ , ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės Å¡velninimÄ . Kitos A. P. nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Å¡iuo metu slaugo sunkiai sergančiÄ savo motinÄ , kuri gyvena viena kitame miesto gale, A.

P. bÅ«simas darbdavys jį charakterizavo teigiamai, turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas iÅ¡laikymas ir rÅ«pinimasis, yra su banku sudaręs paskolos sutartį, darbo netekimas dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį) taip pat neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos suÅ¡velninimo. Å ių aplinkybių nepakanka A. P. praÅ¡ymui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Skiriant administracinę nuobaudÄ , atsižvelgtina į pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į pažeidėjo asmenybę – dirba dvejuose darbovietėse, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi du mažamečius vaikus, pažeidėjui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, automobilis reikalingas darbui, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl A.

P. skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas n u t a r i a: A. P. už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., skirti 2000 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė