d8dab97e-e84b-49a0-8777-f3f8d5ca74bc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-940-629/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03376-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Rudzinskui, atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovei V.

K., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ skundÄ atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : Uždaroji akcinė bendrovė „Rudalita“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. birželio 14 d. sprendimÄ Nr. VILRS-1118, Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. liepos 25 d. sprendimÄ Nr. csprl-185 bei įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o registro Nr. 10/167562 7.1 p. įregistruotÄ juridinį faktÄ â€“ „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais Å¡io punkto įraÅ¡ais.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo statinius (sargo namelį ir automobilių saugojimo aikÅ¡telę), esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004, kuriuo tenkino Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ per du mėnesius likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančius statinius. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog, pareiÅ¡kėjui neįvykdžius sprendimo dėl statinių nugriovimo per nustatytÄ terminÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus Bendrovės lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikiamas lėšas. 2004 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į antstolį V. Milevičių su praÅ¡ymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui, kuriuo antstoliui buvo pavesta įvykdyti 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimÄ dėl statinių nugriovimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo taikytos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo neįvykdymo pasekmės. Kadangi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neatliko veiksmų, bÅ«tinų sprendimo vykdymui, antstolis V. Milevičius 2005 m. kovo 22 d. patvarkymu grÄ Å¾ino 2004 m. kovo 18 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ atgal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi į RC Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu įraÅ¡yti pastabÄ nekilnojamojo turto registre, t. y. pareiÅ¡kėjai priklausančių statinių registro duomenų bylose atlikti įraÅ¡Ä nurodant, kad 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimu pareiÅ¡kėja yra įpareigota nugriauti statinius. RC 2005 m. gegužės 24 d. atliko įraÅ¡Ä duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 7 skirsnyje „Juridiniai faktai“, kurio 7.1. p. nurodė „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas“.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nors minėtas juridinis faktas buvo įregistruotas, tačiau Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija per pastaruosius 12 metų taip ir neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo, Å¡io sprendimo vykdomoji byla buvo nutraukta 2005 m. kovo 22 d. antstolio patvarkymu, todėl faktiÅ¡kai sprendimas dėl nugriovimo nėra ir nebegali bÅ«ti vykdomas, todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, nebesukelia teisinių pasekmių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statusui, tačiau skundžiamais sprendimais minėtÄ juridinį faktÄ atsisakoma iÅ¡registruoti.

PareiÅ¡kėja pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRÄ®) 12 str. 7 p. nustato, kad nekilnojamojo turto registre yra registruojami įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. IÅ¡ to seka, jog registruojami gali bÅ«ti tik tie teismo sprendimai ir nutartys, kurie sukelia teisines pasekmes ir daro įtakÄ nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. nutartis nebegali bÅ«ti vykdoma, kadangi vykdomosios senaties terminas praleistas daugiau nei dvigubai, t. y. teismo nutartis yra nebevykdytina, todėl nebesukuria teisinių padarinių nekilnojamojo turto (statinio) statusui.

Teismo sprendimas nebeturintis juridinės galios ir nebegalintis daryti įtakos daiktinėms teisėms ir / ar turto statusui, negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu registruotinu nekilnojamojo turto registre NTRÄ® 12 str. 7 p. prasme. PareiÅ¡kėjos teigimu, senatis skirta užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinant tai daryti kuo operatyviau. Teisės teorijoje senaties terminai yra siejami ne su materialinės subjektinės teisės egzistavimu (t. y. suėjus senaties terminui teisės neiÅ¡nyksta), tačiau su priverstinio materialinės teisės įgyvendinimo galimybių praradimu.

Dėl šios priežasties materialinė subjektinė teisė, kuri nors ir nėra išnykusi, tačiau nebegali būti vykdoma, negali būti laikoma juridiniu faktu sukeliančiu materialinius padarinius, todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. 10/167562 7.1. p. įrašytas juridinis faktas „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ yra objektyviai nebeegzistuojantis, nes teismo sprendimas nors ir yra įsiteisėjęs, tačiau nebeturi ir negali turėti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.

PaaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o registro Nr. 10/167562 7.1 punkte paliekant, kaip galiojantį, įraÅ¡Ä apie įpareigojimÄ nugriauti statinius, kai faktiÅ¡kai nurodytas įpareigojimas yra nebevykdytinas, iÅ¡ esmės yra apribojamos Bendrovės teisės ir neužtikrinamas civilinių santykių stabilumas. Dėl egzistuojančio įraÅ¡o pareiÅ¡kėja negali disponuoti jai priklausančiu turtu, su pareiÅ¡kėja atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, patiriami kiti nuosavybės teisės ribojimai ir nepatogumai.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad Registrų centras neatsižvelgė į aplinkybę, jog konkretus raÅ¡ytinis dokumentas, patvirtinantis, kad sprendimas yra nebevykdytinas, neegzistuoja, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo vykdymas tapo negalimu ne dėl individualaus taikymo teisės akto priėmimo, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų pagrindu. PareiÅ¡kėjos nuomone, atsakovas bei Komisija formaliai vertino NTRÄ® 16 str. 2 d. reikalavimus dėl dokumentų pateikimo ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja objektyviai neturėjo galimybės pateikti juridinio fakto pasibaigimÄ patvirtinančio dokumento nes toks dokumentas neegzistuoja.

Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 54–56). Nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių NTRÄ® 16 str. 2 d. nurodytų dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimÄ . Tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminai, nurodyti CPK 606 str. 2 d., yra pasibaigę, nepatvirtina fakto, jog teismo sprendimas yra negaliojantis ar nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat, kad Å¡is sprendimas nebus vykdomas, pasinaudojus CPK 608 str.

įtvirtinta praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo tvarka. Atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iÅ¡ jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamÄ jį turtÄ perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrÄ . Ä®statymas nesuteikia teisės Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pačiam vertinti tam tikrų faktų ir aplinkybių egzistavimo, tuo tarpu Bendrovė nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisių ir pareigų ribas.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ne kartÄ teismuose ginčijo kitų institucijų priimtus sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statiniai, nuomos. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, su ja valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta, tačiau ji buvo nutraukta dėl priežasčių, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymu ir Å¡ios valstybinės žemės nuomos sutarties neiÅ¡vieÅ¡inimu. Taigi viena iÅ¡ valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo priežasčių leidžia daryti iÅ¡vadas, jog valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) teismo sprendimo nelaiko nevykdytinu, todėl akivaizdu, jog NŽT ir pareiÅ¡kėja praÅ¡omo iÅ¡registruoti juridinio fakto (ne)pasibaigimÄ vertina skirtingai, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kompetencija vertinti vertinamojo pobÅ«džio aplinkybes – kurio iÅ¡ suinteresuotų asmenų vertinimas yra pagrįstas, nesuteikta.

Esant skirtingoms pareiÅ¡kėjos ir NŽT pozicijoms, vien tik pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas iÅ¡registruoti juridinį faktÄ apie įsiteisėjusį teismo sprendimÄ Å¡iuo atveju nebuvo pakankamas teisinis pagrindas, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinantis praÅ¡omo iÅ¡registruoti juridinio fakto pasibaigimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime nurodė, jog su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka Komisijos 2016 m. liepos 25 d. sprendime Nr. csprl-185 iÅ¡dėstytais motyvais (b. l. 38). Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagristÄ .

Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės aktai nenustato teismo sprendimo galiojimo laike ribų, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, nepaisant jo priėmimo laiko, yra galiojantis ir vykdytinas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad CPK nustatytas terminas vykdomajam raštu pateikti vykdyti nėra naikinamasis ir per se nepaneigia galimybės jį atnaujinus kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, todėl šio termino praleidimas nepanaikina teismo sprendimo teisinės galios ir nesudaro pagrindo kvestionuoti teismo sprendimo vykdytinumo.

Pabrėžė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ , Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas, t. y. Å¡alis, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus teismo sprendimas privalo atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba atvirkščiai, nuo jų susilaikyti. Tuo tarpu Å¡alis, kurios atžvilgiu priimtas palankus sprendimas, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokiu bÅ«du ji sieks sprendimo įvykdymo – kreipsis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ar sieks įvykdyti teismo sprendimÄ savarankiÅ¡kai, galimai bendradarbiaudama su kita proceso Å¡alimi.

Vadinasi, teismo sprendimas gali bÅ«ti vykdomas ne tik priverstine tvarka, tačiau ir gera Å¡alių valia. Todėl, net ir tuo atveju, jei iÅ¡ieÅ¡kotojas neturėtų net ir teorinės galimybės kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, Å¡i aplinkybė nesuponuotų iÅ¡vados, kad sprendimas skolininkui nėra privalomos ir nesukuria teisinių padarinių objekto, dėl kurio Å¡is sprendimas buvo priimtas, atžvilgiu, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

NŽT nuomone, teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas ir revizuojamas iÅ¡imtinai tik instancine tvarka, o joks kitas subjektas negali kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio, jo teisinės galios ir vykdytinumo, todėl negalima teisinė situacija, kai administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Registrų centro teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo, priimtu sprendimu pripažintų netekusiu galios bendrosios kompetencijos teismo priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ .

Taip pat pažymėjo, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto iÅ¡registravimas galėtų sukelti neigiamų padarinių, pvz. tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja nuspręstų perleisti statinius, kurie teismo sprendimo pagrindu turėjo bÅ«ti nukelti, tretiesiems asmenims, kurie galimai nebÅ«tų informuoti apie Å¡io turto atžvilgiu taikomus suvaržymus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Mano, kad bylÄ reikėtų stabdyti ar atidėti dėl civilinės bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo dokumento pagal 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimÄ pateikimo vykdyti termino atnaujinimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovė prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Trečiojo suinteresuoto asmens Registrų centro atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas: k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl juridinio fakto iÅ¡registravimo iÅ¡ nekilnojamojo turto registro.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statiniai – sargo namelis ir automobilių saugojimo aikštelė, esantys Minties g. 1B, Vilniuje (b. l. 13–14). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei AB „Rudalita“, ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo AB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius – sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę.

Be to, teismas nustatė, kad AB „Rudalita“ neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus AB „Rudalita“ lėšomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ AB „Rudalita“ reikiamas iÅ¡laidas (b. l. 15–19). Minėtas teismo sprendimas kaip juridinis faktas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, 2005 m. gegužės 24 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama iÅ¡registruoti juridinį faktÄ , įraÅ¡ytÄ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o registro Nr. 10/167562 septintoje eilutėje dėl 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimo, nes juridinis faktas yra iÅ¡nykęs. PraÅ¡yme paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas niekada nebuvo įvykdytas.

Teismo sprendimas, kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra nurodytas, kaip juridinio fakto įregistravimo pagrindas, buvo priimtas prieÅ¡ 12 metų, todėl teismo sprendimo vykdymui yra suėjusi senatis ir sprendimas yra nebevykdytinas. Teismo sprendimui tapus nebevykdytinu, juridinis faktas nurodytas Registrų centro centrinio duomenų iÅ¡raÅ¡o 7-ame punkte – įpareigojimas nugriauti statinius – yra iÅ¡nykęs (b. l. 58–59). Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. VILRS-1118 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino, motyvuodamas, kad Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėto juridinio fakto pasibaigimÄ (b. l. 10).

Nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu, Bendrovė jį apskundė Komisijai (b. l. 39–42), tačiau Komisija pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja neįvykdė teismo sprendimo per nurodytÄ terminÄ ir NŽT iki Å¡ios dienos nepasinaudojo teismo suteikta teise įgyvendinti nurodytÄ teismo sprendimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas neteko galios. Å iuos savo teiginius pareiÅ¡kėja turėtų patvirtinti dokumentais, o ne savo pačios pateiktu įstatymų aiÅ¡kinimu, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įraÅ¡us Nekilnojamojo turto registre keičia tik dokumentų pagrindu (b. l. 11–12).

Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir juridinių faktų iÅ¡registravimÄ reglamentuoja NTRÄ® 16 str., kurio 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas iÅ¡registruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Ä®registruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir Å¡ių teisių suvaržymais, iÅ¡registruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraÅ¡e panaikinant žymÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja atsakovui jokių dokumentų, patvirtinančių juridinio fakto pabaigÄ , nepateikė, tačiau savo praÅ¡ymÄ grindžia CPK nuostatų aiÅ¡kinimu. Pažymėtina, kad pagal NTRÄ® 22 str. 2 p. vienas iÅ¡ juridinį faktÄ patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d., įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis statinių registro įraÅ¡e Nr. 10/167562 registruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Juridinio fakto įregistravimo pagrindas: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004. Kaip matyti iÅ¡ minėto teismo sprendimo, pastaruoju pareiÅ¡kėja buvo įpareigota per du mėnesius savo lėšomis likviduoti statinius, o pareiÅ¡kėjai neįvykdžius Å¡io sprendimo per nustatytÄ terminÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teises perėmė NŽT, turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus pareiÅ¡kėjos lėšomis ir kartu iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Bendrovės reikiamas iÅ¡laidas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡e ginčijamo judrinio fakto apraÅ¡yme taip pat nurodyta: „Dėl įpareigojimo likviduoti sargo namelį bei automob. saugojimo aikÅ¡telę“. Taigi įregistruoto juridinio fakto esmė – įpareigojimas nugriauti statinius. Byloje nėra ginčo, kad minėti statiniai vis dar nėra nugriauti, todėl teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos teiginį, kad ginčo juridinis faktas yra iÅ¡nykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tad įpareigojimas nugriauti statinius vis dar nėra iÅ¡nykęs, todėl ir Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie tokį įpareigojimÄ negali bÅ«ti panaikinti.

Teismas pritaria atsakovo bei Komisijos pozicijai, kad tai, jog pareiÅ¡kėja neįvykdė teismo sprendimo per nurodytÄ terminÄ , o NŽT iki Å¡ios dienos nepasinaudojo teismo suteikta teise įgyvendinti nurodytÄ teismo sprendimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismo sprendimas neteko galios. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos ginčijamas juridinis faktas galėtų bÅ«ti iÅ¡registruotas tuo atveju, jei bÅ«tų įvykdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimas, t. y. bÅ«tų nugriautas sargo namelis bei likviduota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė ir atsakovui bÅ«tų pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, vien tik teismo sprendimo vykdymo senaties termino suėjimas nesudaro pagrindo iÅ¡registruoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo pagrindu įregistruoto judrinio fakto.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė iÅ¡registruoti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. VILRS-1118 ir Komisijos 2016 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. csprl-185 bei įpareigoti Registrų centro Vilniaus filialÄ panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o registro Nr. 10/167562 7.1 p. įregistruotÄ juridinį faktÄ â€“ „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turinti įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ su kitais Å¡io punkto įraÅ¡ais.

Taigi pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė Margarita Stambrauskaitė Milda Vainienė