Legislator Case Law & Legislation
d8d922f4-7c8b-40c4-9288-6fc5ae0d489e AI generated

d8d922f4-7c8b-40c4-9288-6fc5ae0d489e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d8d922f4-7c8b-40c4-9288-6fc5ae0d489e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1921 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

Legislator headnote

AI generated

d8d922f4-7c8b-40c4-9288-6fc5ae0d489e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pradėdamas veiklÄ ir gavęs leidimÄ pareiÅ¡kėjas sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laisva valia atliko veiksmus. Leidimas gaminti parengtas vadovaujantis Ä®statymu ir kitais teisės aktais, tiksliai įgyvendinant jų nuostatas, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Energetikos ministerija vadovaujasi galiojančiais įstatymais, todėl negali elgtis savo nuožiÅ«ra ir priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-809-142/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02856-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Farmlyga“ skundÄ dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas UAB „Farmlyga“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Farmastars“) (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1921 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ pakeisti LeidimÄ gaminti ir jame nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjui priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (t. I, b. l. 1–7).PareiÅ¡kėjas 2014 m. kovo 17 d. pateikė teismui pastiklintÄ skundÄ , kuriame nurodė, kad reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 10 156,5 Lt dydžio žalos priteisimo (t. I, b. l. 131–137).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia 2011 m. gegužės 12 d. ir 2012 m. birželio 21 d. redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 7 dalimi, Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtino Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o 8.2 punktu, kuriuose buvo nustatyta, kad gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyti fiksuoti tarifai.

Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23. Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija (2013 m. sausio 17 d. redakcija), pagal kuriÄ fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo momentu.

Tai reiÅ¡kia, kad asmenims, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2013 m. sausio 31 d. negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma 2013 m. sausio 17 d. Ä®statymo 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama dvylikos metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ . Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galioja Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas 0,69 Lt/kWh.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame leidime gaminti elektros energijÄ yra nustatyta, kad „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“. Vadinasi, nors leidimÄ plėsti elektros energijos gamybÄ pareiÅ¡kėjas gavo galiojant 2012 m. birželio 21 d. Ä®statymo redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui bus taikomas tik 0,69 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms jėgainėms.

PareiÅ¡kėjui Ä®statymo nuostata taikoma atgal nepagrįstai sumažinus tarifus. Tuo pažeidžiami teisės aktai ir teisėti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai bei interesai. Remiasi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad nuo 2013 m. sausio 17 d. pakeistos Ä®statymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013 m. vasario 1 d. ir negalėjo bÅ«ti taikomos santykiams, susiklosčiusiems iki 2013 m. vasario 1 d. Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ .

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui leidimÄ gaminti elektros energijÄ , pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas leidimo iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Todėl mano, kad skundžiama leidimo gaminti sÄ lyga turi bÅ«ti panaikinta ir pakeista kita sÄ lyga. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu.

Dėl minėtų Energetikos ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ neintegruotoje saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB LESTO parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.Teisme atstovas palaikė skundÄ ir prašė tenkinti.Atsakovai Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimuose nesutinka su skundu ir patikslintu skundu, praÅ¡o atmesti (t.

I, b. l. 48–56, 59–67, t. II, b. l. 1–11, 12–22). PaaiÅ¡kina, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ prieÅ¡ lex retro non agit.

Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame leidime plėtoti elektros energijÄ nurodytos veiklos sÄ lygos, tarp kurių yra pareiga laikytis Taisyklių VII skyriaus reikalavimų, taip pat nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis; elektrinė pradedama eksploatuoti tik gavus leidimÄ gamybai.

Pradėdamas veiklÄ ir gavęs leidimÄ pareiÅ¡kėjas sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laisva valia atliko veiksmus. Leidimas gaminti parengtas vadovaujantis Ä®statymu ir kitais teisės aktais, tiksliai įgyvendinant jų nuostatas, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Energetikos ministerija vadovaujasi galiojančiais įstatymais, todėl negali elgtis savo nuožiÅ«ra ir priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ .

Nesutinka su reikalavimu atlyginti žalÄ . Nurodo, kad žalos atlyginimas negalimas nesant Seimo ir Energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atsakovų atstovams nedalyvaujant t. II, b. l. 44).Skundas netenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui UAB „Farmastars“, pavadinimas 2013 m. spalio 4 d. pakeistas į UAB „Farmlyga“ (t. I, b. l. 116–118) 2013 m. birželio 20 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1921 nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčydamas Å¡ias veiklos sÄ lygas pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti jam žalÄ , susidariusiÄ dėl skirtingų tarifų taikymo.Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui 2012 m. spalio 25 d. iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2995 (t. I, b. l. 8).Å iame leidime buvo nurodytos tokios veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas; elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla: (duomenys neskelbtini). Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: pavadinimas – FARMASTARS (duomenys neskelbtini) saulės elektrinė, elektrinės instaliuota galia MW – 0,03, elektrinės tipas – saulės elektrinė, projektinė metinė elektros energijos gamyba, kWh – 29 000.Energetikos ministerija 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1921 (t. I, b. l. 19). Leidime nurodytos reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Nurodytas elektrinės pavadinimas kaip ir leidime plėsti gamybÄ , įrengtoji galia MW – 0,02989, elektrinės tipas – saulės elektrinė. PrieÅ¡ gaunant LeidimÄ gaminti, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos surašė 2013 m. gegužės 23 d. energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 18Ä®P2-42011 (t. I, b. l. 9).PareiÅ¡kėjas 2012 m. rugpjūčio 17 d. buvo pateikęs Energetikos ministerijai praÅ¡ymÄ leidimui plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ (t.

I, b. l. 69–70). AB „Lesto“ 2012 m. liepos 23 d. iÅ¡davė iÅ¡ankstines sÄ lygas (t. I, b. l. 74–76). Tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Soltec Europe Industries“ 2013 m. sausio 18 d. sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2013-01. Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise įsigijo įrangÄ saulės elektrinei už 205 365,86 Lt (su PVM) (t. I, b. l. 10–18). PareiÅ¡kėjas pateikė Energetikos ministerijai 2013 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (t.

I, b. l. 85, 86). PareiÅ¡kėjas su AB Lesto 2013 m. rugpjūčio 9 d. sudarė elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231801 (t. I, b. l. 100–107), Å¡i sutartis buvo vykdoma, elektros energija iÅ¡ pareiÅ¡kėjo superkama (t. I, b. l. 108, 109).PareiÅ¡kėjo netenkina Leidime gaminti nurodyta sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, t. y. nustatytas teisės aktuose fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kadangi iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Energetikos ministerija 2012 m. spalio 25 d. iÅ¡davė leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Leidime nurodytas jo iÅ¡davimo pagrindas ir reglamentuojamos veiklos sÄ lygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas 2013 m. birželio 20 d.Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas remiantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2013 m. vasario 1 d., o leidimas gaminti elektros energijÄ â€“ pagal pakeistÄ saulės energetikos plėtros reguliavimÄ , galiojantį nuo 2013 m. vasario 1 d.

Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, kad dėl leidimo gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po 2013 m. vasario 1 d., leidimas iÅ¡duotas 2013 m. birželio 20 d., daroma iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi iÅ¡duodant LeidimÄ gaminti galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Todėl Å¡i nuostata negali bÅ«ti panaikinta ar pakeista į nuostatÄ , kad supirkimo kaina turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į tarifÄ , galiojusį 2012 m. spalio 25 d.Nuo 2013 m. vasario 1 d.

įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalis (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija). Galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ ir visus tokiam leidimui gauti bÅ«tinus dokumentus pateikė 2013 m. gegužės mėnesį ir ginčijamÄ LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reguliavimui.Gaudamas leidimÄ plėtoti gamybÄ pareiÅ¡kėjas pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimÄ Â teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ Ä¯gijo.

Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiÅ¡kėjas atliko investicijas (2013 m. sausio 18 d. sutartis ir kt.) ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų. Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis teisminiu precedentu.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) iÅ¡nagrinės administracinę bylÄ Nr. A822-632/2014, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai. Todėl vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus teismas atsižvelgia į LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį minėtoje byloje.LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tam tikrais atvejais leidžia asmens teisių ir laisvių ribojimÄ , jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (LVAT nukreipia į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Taip pat teismas atsižvelgia į LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013.

LVAT nagrinėjo beveik analogiÅ¡kÄ bylÄ (nebuvo tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo) ir nurodė, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) pasekmių.

Žinoma, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, ir teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Nagrinėjamoje byloje nėra iÅ¡skirtinių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad tolesnė pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla, susijusi su elektros energijos gamyba, neteko prasmės, tapo visais atžvilgiais nuostolinga.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. kovo 17 d. pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡ valstybės priteisti žalÄ 10 156,5 Lt dydžio, susidariusiÄ dėl netinkamo tarifo taikymo už pateiktÄ energijÄ , kai nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. sausio mėnesio už pareiÅ¡kėjo elektrinės pateiktÄ elektros energijÄ buvo taikomas supirkimo tarifas 0,69 Lt/kWh vietoje 1,44 Lt/kWh kaip tikėjosi pareiÅ¡kėjas – skirtumas sudaro 0,75 Lt/kWh, šį skirtumÄ pareiÅ¡kėjas įvardija nuostoliais.Pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad didelę dalį supirkimo tarifo sudaro VIAP (t.

I, b. l. 147–149), t. y. pareiÅ¡kėjui ir toliau mokama valstybės remiama supirkimo kaina, kaip ir numato Ä®statymas. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 48 dalį, VIAP yra vieÅ¡uosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, Å«kio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Vykdant tokius privalomus įpareigojimus surinktos lėšos yra panaudojamos apmokėti ir skatinti elektros energijos gamybÄ saulės elektrinėse.PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos padarymo faktas, nepatvirtina, kad Å«kinės veiklos objekto tolesnis eksploatavimas nebeteko ekonominės prasmės, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, patvirtinančių, kad dėl mokamos supirkimo kainos jo Å«kinė veikla – saulės elektrinės eksploatavimas – tapo nuostolinga, investicijos niekada ar per 12 metų, kurie numatomi Ä®statyme, neatsipirks.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įgyta teisė vykdyti Å¡iÄ Å«kinę veiklÄ buvo visiÅ¡kai paneigta ar esmingai pažeista.Dėl principo lex retro non agit taikymo. Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus LeidimÄ gaminti. LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėta norma veikia retrospektyviai.

Teikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti energijÄ pareiÅ¡kėjas jau žinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , todėl turėjo žinoti, kad bus taikomi tarifai, nustatyti Å¡io leidimo gavimo momentu. Byloje nėra duomenų, kad Energetikos ministerija bÅ«tų pareiÅ¡kėjÄ suklaidinusi neteisingai aiÅ¡kindama pasikeitusias įstatymo nuostatas, be to, Energetikos ministerijos sprendimas buvo aiÅ¡kiai įraÅ¡ytas Leidime gaminti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo leidimo iÅ¡ dalies ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui naujÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ , kuriame bÅ«tų nustatytas supirkimo tarifas, galiojęs 2012 m. spalio 25 d., kai buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ .Teismo vertinimu, kadangi ginčijamÄ LeidimÄ gaminti Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė remdamasi iÅ¡duodant jį galiojusia Ä®statymo redakcija, atsakovas veikė pagal savo kompetencijÄ .

Todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (aktus) ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo apskaičiuotos negautos pajamos yra žala, kaip ji suprantama suformuotoje bendros kompetencijos teismų praktikoje (kai sprendžiami ginčai dėl negautų pajamų atlyginimo), kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kaip apskaičiavo numatytas gauti pajamas pradėdamas planuoti gamybÄ , neįrodė, kad gaudamas leidimÄ gamybai pagrįstai tikėjosi gauti tas pajamas, kai teisės aktuose jau buvo numatytos kitos tarifų taikymo sÄ lygos, o dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų nebuvimo jau pasisakyta.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).Kadangi nėra visumos bÅ«tinųjų civilinės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo UAB „Farmlyga“ skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Arūnas Kaminskas Margarita Stambrauskaitė Halina Zaikauskaitė