2016-01-06 Nr. AB-471-3-61-3-05180-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-35-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05180-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M., L. S. ir N. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., L. S. ir N. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. M., L. S. ir N. L. patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A30-2620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A30-2620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Teismas išaiškino pareiškėjams teisę ginčą dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A30-2620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ spręsti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Teismas priėmė pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai vienu iš patikslinto skundo reikalavimų prašė panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A30-2620, kuriuo yra pradedamas rengti apie 875 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės). Teismas nurodė, kad minėtu skundžiamu įsakymu pradedami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamieji darbai, kitos projekto stadijos: visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas, sukeliančios teisinius padarinius pareiškėjams, vyks vėliau. Teismas pažymėjo, kad visuomenės informavimo ir supažindinimo su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu stadijos metu pareiškėjai galės pareikšti savo pastabas ir siūlymus dėl rengiamo projekto. Teismas rėmėsi Taisyklių 83 punktu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalimis ir darė išvadą, kad tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, todėl pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. A30-2620 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teismas atsisakė priimti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas nurodė, kad kita pareiškėjų patikslinto skundo dalis atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimama (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kadangi reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A30-2620 panaikinimo atsisakyta priimti, atitinkamai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą teismas sprendė kito skundžiamo akto, dėl kurio patikslintas skundas priimtas – Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“, atžvilgiu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad pareiškėjų nurodyti argumentai nepagrindžia teismų praktikoje suformuluotų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-3617, kurio galiojimą pareiškėjai prašo sustabdyti, priimtas 2014 m. spalio 14 d., t. y. nuo jo priėmimo praėjo jau daugiau nei metai. Šiame įsakyme nėra nustatyta jokių įpareigojimų pareiškėjams. Tai, kad pareiškėjai nurodo dėl pakeisto pastato adreso patirsiantys nepatogumų, materialinę žalą, susijusią su duomenų pasikeitimu dokumentuose, teismo nuomone, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir stabdyti ginčijamo akto galiojimą. Teismas konstatavo, kad ginčo nagrinėjimo metu galiojant skundžiamam Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymui Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ nebus sukurtos tokios teisinės pasekmės, kurios padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjai R. M., L. S. ir N. L. atskiruoju skundu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ galiojimą iki bus priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-11707-790/2015.

Pareiškėjai nurodo, kad jiems nėra aišku, kuo jie turi vadovautis, siekiant įgyvendinti savo teisėtus interesus – ginčijamu Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu, iki jo priėmimo galiojusiu teisiniu reguliavimu, ar Administracijos Miesto plėtros departamento 2011 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. A51-108383/15-(2.14.2.12-MP8) praneštu sprendimu dar kartą keisti pastato adresą į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų manymu, tokia padėtis pažeidžia teisinio tikrumo principą. Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčijamame teisės akte nenustatyta jokių įpareigojimų pareiškėjams, ir pažymi, kad apie atsakovo priimtą teisės aktą sužinojo tik tada, kai vienas iš pareiškėjų kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento išdavimo ir gavo informaciją, kad jo nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose esantys duomenys yra pakeisti, vadovaujantis ginčijamu teisės aktu. Pareiškėjai daro išvadą, kad taip buvo pažeistos jų teisės disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, pareiškėjai jau patyrė žalą. Pareiškėjų teigimu, jei būtų patenkintas jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, būtų užtikrintas teisinio tikrumo principo įgyvendinimas, t. y. teisės aktų poveikis pareiškėjams taptų aiškus ir nuspėjamas bei neliktų kliūčių teismo sprendimo įgyvendinimui nepriklausomai nuo jo turinio. Pareiškėjų manymu, teismas turėtų įvertinti pareiškėjų ir atsakovo patiriamos žalos sisteminį ryšį. Pareiškėjai nurodo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, Administracija žalos nepatirtų, o jos nepritaikius, pareiškėjai patirtų žalą, ir tuo atveju, jei teismas tenkintų jų skundą, kreiptųsi dėl žalos išieškojimo teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjai pabrėžia, kad ginčo objektas yra ne tik pareiškėjų patiriami finansiniai nuostoliai bei nepatogumai, bet ir jų, kaip vietos bendruomenės atstovų, teisė ginti Vietos savivaldos įstatyme nustatytus principus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipia dėmesį, kad skundžiamas aktas buvo priimtas 2014 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei prieš metus, juo pareiškėjams nebuvo nustatyta jokių įpareigojimų, skundžiamo įsakymo galiojimas ginčo nagrinėjimo metu nesukuria tokių teisinių pasekmių, kurios apsunkintų ar padarytu negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl, atsakovo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas ir neadekvatus. Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant skundžiamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas pažymi, kad galimi pareiškėjų nuostoliai dėl skundžiamo akto galiojimo galėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. tokių nuostolių, kaip nurodo pareiškėjas, dokumentų bei duomenų keitimo išlaidų atlyginimas būtų įmanomas ir nesudėtingas. Atsakovo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas labiau nei jos taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų viešąjį interesą, nes galiojant skundžiamam įsakymui yra aiškiai ir vienodai suprantama pastato buvimo vieta, o pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo įsakymo galiojimo sustabdymą, susidarytų situacija, kai tuo pačiu adresu būtų du unikalūs pastatai, kas prieštarauja Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintoms Adresų formavimo taisyklėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų R. M., L. S. ir N. L. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš susiformavusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Svarbu ir tai, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Pareiškėjų skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. A30-3617 „Dėl adreso pastatui (duomenys neskelbtini) suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ suteiktas adresas pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto savivaldybėje pagal priedą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą iki bus priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Kaip matyti, pareiškėjai, prašydami laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. A30-3617 galiojimą, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą iš esmės sieja su jiems galimai kilsiančiais neigiamais turtinio pobūdžio padariniais.

Įvertinusi nagrinėjamos bylos faktinius duomenis, nurodytus pareiškėjų paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Kitaip tariant, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant skundžiamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus jam palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar itin komplikuotas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pareiškėjai tvirtina, kad patirtų žalą nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, tačiau nenurodo, kokia konkrečiai žala jiems kiltų. Pažymėtina, kad galimi pareiškėjų nuostoliai dėl skundžiamo akto galiojimo galėtų būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Tai nurodo ir patys pareiškėjai, atskirajame skunde pažymėdami, kad, jei teismas patenkintų jų skundą, jie kreiptųsi dėl žalos išieškojimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjams nėra aišku, kokiu teisiniu reguliavimu vadovautis, siekiant įgyvendinti savo teisėtus interesus, taip pat nėra pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Byloje nenustatyta, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų pažeistas pareiškėjų nurodomas viešasis interesas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties dalimi pagrįstai nusprendė netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus situacijai, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje galėtų būti svarstomas iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. M., L. S. ir N. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas