2018-11-06 Nr. AB-19706-3-61-3-02587-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-746-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02587-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 2 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas su pridėtais priedais (b. l. 1). Vienas iš priedų buvo pareiškėjo A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui kopija (b. l. 2–5). Šiame skunde pareiškėjas prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis; 2) įpareigoti Teisingumo ministeriją per teismo nustatytą konkretų terminą (įmanomai trumpiausią laiką) atlyginti pareiškėjui moralinę žalą, kuri atsirado dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikimo (neveikimo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą (iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.) pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti naują skundą, kuriame būtų nurodyta: pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; atsakovas(-ai), kurio(-ių) veiksmai skundžiami; skundžiamas konkretus veiksmas (neveikimas) ar aktas; skundo reikalavimas(-ai) ir jį (juos) pagrindžiančios aplinkybės, pagrįstos konkrečiais įrodymais; visos valstybės civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos (konkretūs neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos); pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra teisėtas J. M. paveldėtojas; nurodyti argumentus, kodėl prašoma neturtinė žala turi būti priteista ne tik pareiškėjui, bet ir mirusiam J. M.; pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 40–42). Teismas minėta nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (b. l. 50–51).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartyje nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

III. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugsėjo 3 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas elektroninis laiškas (b. l. 53), prie kurio buvo pridėta A. M. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo kopija (b. l. 54–56).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (b. l. 59–60).

2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą (originalą) (b. l. 63–65).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra šališka, neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Pareiškėjas nurodo, kad už Lietuvos gyventojų genocido tyrimo trukdymą, vilkinimą, turimos medžiagos bei informacijos slėpimą, naikinimą, atsisakymą liudyti fiziniai ir juridiniai asmenys (valstybinės institucijos) atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau Lietuvos valstybė šių įstatymų dar nepriėmė.

Pareiškėjas paaiškina, kad yra J. M. (1941 m. spalio 14 d. nužudyto Oneglage) anūkas ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduota archyvinė pažyma Nr. 1/30AP-84 yra falsifikuota. Be to, pareiškėjas nurodo, kad valstybės įmonė Registrų centras 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui išdavė pažymą Nr. GR1A-5866, iš kurios visiškai neaišku, koks tiksliai A. M. yra jo sūnus ir kokie tiksliai J. ir B. M. yra jo tėvai (nenurodyti asmens kodai, pasų numeriai).

Manipuliavimas, neigimas ir slėpimas dėl pareiškėjo šeimos giminystės ryšių, pareiškėjo nuomone, yra susijęs su 1940–1941 m. Lietuvos gyventojų genocido tyrimo trukdymu, vilkinimu, turimos medžiagos bei informacijos slėpimu, naikinimu ir su „official forgery“ (galimai lietuviškai falsifikacija – tarnybinis oficialus dokumentų sukeitimas). Tai, pasak pareiškėjo, reiškia Teisingumo ministerijos jau 28 m. trunkantį piktnaudžiavimą teisėmis per veikimą (neveikimą). Pareiškėjas pažymi, kad nepriimtas ir įstatymas dėl žalos atlyginimo už manipuliacijas asmens ir turto duomenimis nukentėjusių nuo 1940–1941 m. genocido.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę ir pareigą ginti žmogų nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo. Be to, pasak pareiškėjo, valstybė įpareigojama atsakyti už visus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus, kuriuos padarė bet kokie valstybės organai (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė valdžia).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų.

Kaip minėta, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekė, kad Teisingumo ministerija atlygintų jam neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikimo ar neveikimo. Pareiškėjas taip pat siekė, kad teismas įpareigotų Teisingumo ministeriją tam tikru nurodytu būdu papildyti Baudžiamąjį kodeksą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, įpareigojo pašalinti skundo trūkumus, įspėdamas, kad nepašinus trūkumų skundas bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėjui nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui yra įtvirtinti ABTĮ 24 straipsnyje. Aiškindamas šių reikalavimų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teismui paduodamas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų pareiškėjo paduoto skundo turinys neatitinka. Pareiškėjo paduoto skundo pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą, išspręsti jo priimtinumo ir rūšinio teismingumo klausimus bei tinkamai išnagrinėti bylą. Pareiškėjas skunde nurodė daug faktų, tačiau teismui turi būti aišku, kokios konkrečios aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nepakankamai aiškiam pareiškėjo skundo turiniui, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pateiktų naują skundą, atitinkantį ABTĮ nuostatas, o tokio skundo pareiškėjui nepateikus, teisėtai ir pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atitinkamai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė