2022-05-11 Nr. AB-11847-3-61-3-00459-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-441-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus PN administracija nutraukė centralizuotą viršutinių drabužių ir patalynės skalbimą drausmės grupės sąlygomis kalintiems asmenims. Dėl šios priežasties, pareiškėjas buvo priverstas dėvėti drabužius nuo kurių sklido nemalonus kvapas bei turėjo miegoti nešvarioje patalynėje, todėl pablogėjo jo miego kokybė. Pareiškėjas negalėjo bendrauti su žmonėmis, taip pat sulaukdavo pastabų iš Vilniaus PN darbuotojų, kad skleidžia nemalonų kvapą. Pareiškėjas nurodė, kad po Vilniaus PN darbuotojų pastabų jam pablogėjo emocinė būklė, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, prasidėjo depresija, kuri tęsiasi iki šiol. Dėl pablogėjusios psichinės būklės pareiškėjas buvo priverstas prašyti psichologo pagalbos, tačiau papasakojus apie savo problemas, pareiškėjas nurodė, jog gavo atsakymą, kad pareigūnų įžeidimai ir drabužių skalbimas yra ne psichologo kompetencija. Po tokio atsakymo pareiškėjas nustojo bendrauti su psichologe.

3. Dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. dėl centralizuoto skalbimo nutraukimo bei psichologinės pagalbos nesuteikimo, prasidėjo sveikatos problemos, jis patyrė kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją.

4. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodė, kad kamerose nebuvo galimybės džiovinti išskalbtus drabužius. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad po psichologinės tarnybos darbuotojos pasakymo jis suprato, kad pagalba nebus suteikta.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas paaiškino, jog nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino II gyvenamajame korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius drabužius bei patalynę. Tačiau minėtas nuteistasis su pavestu darbu nesusitvarkydavo, todėl buvo atleistas iš pareigų. Dėl tokių laikinų trikdžių, nuteistieji bei suimtieji negalėjo pasinaudoti Vilniaus PN teikiama skalbimo paslauga. 2020 m. lapkričio 25 d. į šias pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis ir paslaugos buvo atnaujintos ir toliau vykdomos pagal Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo paimti ir išskalbti.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuteistasis buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje, kurioje yra sanitarinis mazgas ir priėjimas prie švaraus tekančio vandens. Kitų, drabužių skalbimui būtinų, priemonių (tokių kaip skalbimo milteliai) galima įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Nuteistiesiems, atitinkantiems nemokumo kriterijus, skalbimo milteliai yra išduodami, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis.

8. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas buvo priimtas psichologo 2020 m. lapkričio 12 d., pagal jo prašymą. Pokalbio metu nuteistasis reiškė nepasitenkinimą, anot, negaunamomis skalbimo paslaugomis. Vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu, nuteistajam išaiškintos psichologo kompetencijos ribos ir siekta atkreipti dėmesį į aktualius sunkumus psichologo profesinio bendravimo ribose. Nuteistasis nesiekė psichologo pagalbos bei pasipiktinus psichologo negalėjimu pakeisti situacijos, tapo agresyvus ir savavališkai pasišalino iš kabineto. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. buvo pakartotinai kviestas pokalbiui kito psichologo, kadangi gauta informacija apie pateiktą raštišką skundą dėl skalbimo paslaugų neprieinamumo ir patiriamų dėl to psichinės sveikatos sunkumų. Pareiškėjui siekta pakartotinai paaiškinti psichologų kompetencijų ribas, tačiau pareiškėjas su psichologu bendrauti atsisakė. Informacijos apie pareiškėjui diagnozuotus psichinės sveikatos sutrikimus nėra.

9. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo T. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos psichologo pagalbos, nustatė, kad pareiškėjas psichologų buvo kviestas priėmimui 2 kartus. Pareiškėjas psichologo buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d., pagal jo prašymą. Pokalbio metu pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą dėl negaunamų skalbimo paslaugų. Pareiškėjas nesiekė psichologo pagalbos bei pasipiktinus psichologo negalėjimu pakeisti situacijos, tapo agresyvus ir savavališkai pasišalino iš kabineto. 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas buvo pakartotinai kviestas pokalbiui su kitu psichologu, tačiau pareiškėjas atsisakė bendrauti su psichologu.

12. Teismas pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos psichologinės pagalbos atmetė kaip nepagrįstus, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas realiai nesiekė psichologo pagalbos, o tik nurodė bendro pobūdžio nusiskundimus dėl skalbimo paslaugų nesuteikimo, be to, pareiškėjas dėl minėto nusiskundimo turėjo teisę kreiptis į Vilniaus PN administraciją su skundu, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. nebuvo centralizuotai skalbiami apatiniai ir viršutiniai drabužiai, patalynė. Byloje pateiktas pareiškėjo 2020 m. lapkričio 9 d. raštas (Vilniaus PN gautas 2020 m. lapkričio 10 d.), kuriame pareiškėjas nurodė Vilniaus PN direktoriui, kad jam 14 dienų nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti drabužius bei patalynę. Vilniaus PN 2020 m. gruodžio 4 d. rašte nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų asmeninių drabužių ir patalynės švarą, nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino II gyvenamajame korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius drabužius bei patalynę. Tačiau pastaruoju metu minėtas nuteistasis su pavestu darbu nesusitvarkydavo, todėl buvo atleistas iš pareigų. 2020 m. lapkričio 25 d. į šias pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis.

14. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas konkrečias nusiskundimo aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjo nusiskundimų, tai, kad pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupėje kamerų tipo patalpoje, teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į centralizuotą viršutinių drabužių, patalynės skalbimą nurodytu laikotarpiu: nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., dėl atsakovo atstovo veiksmų, kadangi šiam darbui atlikti atsakovo atstovas buvo įdarbinęs asmenį, kuris nevykdė pavesto darbo, o atsakovo atstovas to nesukontroliavo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neneigia šio pažeidimo, padaryto Vilniaus PN veiksmais. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo suteikti švarūs viršutiniai drabužiai, patalynė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjui buvo suteiktos tinkamos sąlygos drabužius bei patalynę džiovinti kameroje.

15. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai nustatytais neteisėtais veiksmais siekęs pažeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, diskriminuoti.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, pažeidžiant pareiškėjo teisę centralizuotai skalbti drabužius laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., dėl ko, nors pareiškėjui ir buvo sudaryta galimybė drabužius skalbti kameroje, tačiau nebuvo užtikrinta teisė tinkami juos džiovinti, manytina, kad tokio kiekio drabužiai bei patalynė, tinkamai neišdžiūtų, taip pat kameroje dėl to galėtų padidėti drėgmės lygis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga bei protinga suma yra 60 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį vertino tai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą higieną, tačiau vėliau pareiškėjo drabužiai ir patalynė buvo išskalbti ir išdžiovinti, pareiškėjas į kitas kompetentingas įstaigas su skundais nesikreipė, taip pat daugiau pažeidimų byloje nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Be to, nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pakenkti jam, ar tokiu būdu jį diskriminuoti. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo jausti susierzinimą, taip pat kameroje galėjo būti blogas kvapas.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus PN administracija siekė nedelsiant pašalinti pažeidimus susiklosčius tokiai situacijai ir 2020 m. lapkričio 25 d. įdarbino kitą nuteistąjį asmenį bei atnaujino drabužių skalbimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pažeidimas truko neilgą laiko tarpą ir Vilniaus PN sužinojus apie neteikiamas paslaugas, minėtas pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas.

19. Atsakovo atstovo teigimu, Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25d. neužtikrindamas pareiškėjui viršutinių drabužių skalbimo galėjo veikti ne taip, kaip privalėjo, todėl esant paminėtoms susiklosčiusioms aplinkybėms, galėjo būti pažeista pareiškėjo teisė į asmeninių drabužių švarą (skalbimą), tačiau atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę bei pasekmes, kurias padaryti pažeidimai galėjo sukelti, nustatytina, kad pareiškėjo teisės į asmeninių drabužių ir patalynės švarą pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas T. V. kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (dėl centralizuoto drabužių neskalbimo nuo 2020 m. spalio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d.), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pareiškėjo drabužiai ir patalynė nebuvo skalbiami labai trumpą laiką, dėl ko pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

24. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. spalio 25 d. – 2020 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą higieną (nebuvo skalbiami centralizuotai pareiškėjo drabužiai ir patalynė), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimui, papildomai šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (31 parą pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į centralizuotą patalynės ir drabužių skalbimą), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 60 Eur sumą, kuri laikytina proporcinga ir adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, kurioje priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti dėl pareiškėjo pažeistos teisės į centralizuotą patalynės ir drabužių skalbimą (žr. 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-815/2022).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė