2019-11-20 Nr. AB-21866-3-61-3-02482-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1060-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02482-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Vilniaus RAAD) direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-4942 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-1.2-09 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2. Pareiškėjas nurodė Privalomajame nurodyme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 1 ir 2 punktais, pareiškėjui buvo nurodyta pateikti visus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1424 „Pranešimas apie planinį teminį patikrinimą“ (toliau – ir Raštas) prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus. Reikalavimo įvykdymo terminas nustatytas iki 2017 m. birželio 19 d. Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė visus atvejus, kuriems esant įgalioti pareigūnai turi teisę pateikti privalomuosius nurodymus. Tačiau nei viename iš nurodytų atvejų, nėra suteikta teisė teikti privalomąjį nurodymą, susijusį su planiniu teminiu patikrinimu ir / ar dokumentų nepateikimu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjui nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Tokie administracinio akto trūkumai pripažįstami esminiais ir sudarančiais pagrindą jį panaikinti. Esant tokio pobūdžio Privalomojo nurodymo turinio trūkumams, nėra aiškios administracinio ginčo ribos skundžiant aktą. Tai pažeidžia subjekto, kuriam duotas Privalomasis nurodymas, teises bei apsunkina darbą institucijų, nagrinėjančių ginčą, ir neturinčių kompetencijos savarankiškai suformuluoti teisės aktų pažeidimus, kurie neįvardyti Privalomajame nurodyme.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Rašte yra išsamiai nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis yra prašomi pateikti reikalaujami dokumentai. Rašte nurodyta, jog dokumentus prašoma pateikti vadovaujantis Kontrolės įstatymo 12 ir 14 straipsniais. Todėl akivaizdu, kad prašant pateikti reikalaujamus dokumentus nebuvo ir neegzistavo joks dokumentų pateikimo pagrindas, kurį galima būtų sieti su Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais pagrindais. Pareiškėjas teigė, jog Privalomasis nurodymas buvo pateiktas nepagrįstai ir neteisėtai, bei galimai piktnaudžiaujant tarnybiniais įgalinimais ir tai įrodo susiklosčiusią konfliktinę situaciją su atsakinga institucija.

5. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Rašte išdėstyti reikalavimai yra neteisėti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, planiniai patikrinimai atliekami ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus RAAD pradėtas patikrinimas yra trečias per kalendorinius metus, todėl yra neteisėtas ir privalėjo būti nutrauktas.

6. Pareiškėjas nurodė, jog dėl Rašte reikalaujamų dokumentų nepateikimo yra pradėta savarankiška administracinio nusižengimo procedūra, kurios pagrindu bus skiriama administracinė nuobauda. O už Privalomojo nurodymo nevykdymą taip pat yra numatyta administracinė atsakomybė. Taigi atsakingi pareigūnai savo neteisėtais veiksmais galimai siekia inicijuoti dvi atskiras administracines procedūras ir taikyti administracines nuobaudas, nors tai ir būtų dvigubas nubaudimas už tą pačią faktinę veiką.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pripažįstama, jog už Rašte reikalaujamų dokumentų nepateikimą yra surašytas 2017 m. birželio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-VILANP-106294963-17 pareiškėjo atsakingam asmeniui už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, nes nebuvo pateikti dokumentai pagal tą patį raštą, kuris nurodytas ir Privalomajame nurodyme. Šiame Sprendime taip pat pripažįstama, jog už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku yra nustatyta atsakomybė ANK 317 straipsnio 1 dalyje. Taigi, už Rašto reikalavimų nevykdymą jau yra surašytas protokolas pareiškėjo vadovui už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, o atsakovas siekia nubausti pareiškėją antrą kartą, pažeisdamas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakyme į Raštą nurodė, jog neatsisako pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau siekia, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas nešališkas ir objektyvus pareiškėjo patikrinimas. Taip pat nurodė, kad 2016 metais pareiškėjas buvo tikrintas net 43 kartus. Pareiškėjas manė, jog tokiais veiksmas atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

9. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-15 buvo patvirtintas Vilniaus RAAD 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, kurio 2017 metų pirmajame ketvirtyje numatytas UAB Atliekų tvarkymo centro planinis patikrinimas. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad planinio patikrinimo pradžia 2017 m. kovo 20 d. ir, kad nustatyta pareiga pateikti pranešime apie planinį teminį patikrinimą nurodytus dokumentus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai.

Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. AP-170217-7 (toliau – ir pareiškėjo Raštas) nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. (49-l)-D8-1601 informavo pareiškėją, jog taikant regioninės rotacijos principą, UAB Atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikrinimus atliks Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, tačiau, Vilniaus RAAD, informavus Aplinkos ministeriją apie pradėtą patikrinimą, Aplinkos ministerija 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (49-l)-D8-2816 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus RAAD šiuo metu atlieka UAB Atliekų tvarkymo centro (duomenys neskelbtini), planinį teminį patikrinimą ir į tai, kad 2017 m. kovo 13 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija dėl galimo neskaidraus UAB Atliekų tvarkymo centro patikrinimo taikant regioninės rotacijos principą, pasirinktinai atlikti 1 iš Aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. (49-l)-D8-1588 priede nurodytų UAB Atliekų tvarkymo centro veiklos vietų patikrinimą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, o ne Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. VR-V-85 buvo patvirtintas atnaujintas Vilniaus RAAD 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas, kuriame numatyti 2 UAB Atliekų tvarkymo centro planiniai patikrinimai, kuriuos 2017 metų pirmajame ketvirtyje atlieka Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra ir 2017 metų trečiajame ketvirtyje atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šios aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra teisėtai atliko veiksmus inicijuodama numatytą planinį patikrinimą.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad planinis patikrinimas yra trečias per kalendorinius metus, neatitinka tikrovės, kadangi apie tai, jog per šiuos kalendorinius metus bus atliekami 2 pareiškėjo planiniai patikrinimai, buvo nurodyta ir Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2017 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-2886.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl administracinių nuobaudų pagrįstumo peržengia šio skundo ribas. Tačiau pažymėjo, kad Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 27 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-VILANP-106294963-17 nurodyta, kad atsakingam asmeniui protokolas surašytas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, nes nebuvo pateikti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai planiniam patikrinimui atlikti reikalingi dokumentai, kurių buvo prašoma Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros raštuose: Rašte, 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (38-14)-VR-l.7-2250 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, 2017 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (38-14)-VR-1.7-2886 „Dėl planinio teminio patikrinimo“, t. y. aiškiai apibrėžtas konkretus administracinės atsakomybės skyrimo faktinis pagrindas, todėl nėra pažeistas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB Atliekų tvarkymo centro skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas (vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) R. M. Privalomąjį nurodymą, kuriame, vadovaudamasis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 punktais, 54 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Aprašo 4 priedo 1.2.1 punktu, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 115 punktu, UAB Atliekų tvarkymo centrui nurodė pateikti visus Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Raštu prašomus planiniam teminiam patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus iki 2017 m. birželio 19 d. ir juos įvykdžiusi privalo nedelsdama informuoti Privalomąjį nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus RAAD, prašydamas panaikinti Privalomąjį nurodymą. Vilniaus RAAD Sprendime nurodė, kad Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus tokio dokumento turiniui, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai asmeniui, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, todėl, vadovaujantis Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundas netenkinamas ir Privalomasis nurodymas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus RAAD sprendimu, kreipėsi į teismą.

15. Teismas analizavo Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus privalomojo nurodymo davimo atvejus, Kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomojo nurodymo turinio elementus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su privalomojo nurodymo turiniu, jo tikslais, pagrįstumu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 punktų, 54 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 13 punktu, Aprašo 4 priedo 1.2.1 punktu ir Taisyklių 115 punktu. Teismas nustatė, kad Privalomajame nurodyme nurodyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, t. y. iš Privalomojo nurodymo matyti, kad nepateikti Raštu prašomi pateikti duomenys. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ir prevenciniais tikslais, todėl nėra būtina, kad būtų kilusi žala, kadangi žalą nustatyti galima tik gavus dokumentus. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad nepateikus prašomų pateikti dokumentų, negali būti nustatyta, jog yra pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai. Privalomajame nurodyme nurodytos ir konkrečios priemonės kilusioms grėsmėms pašalinti, t. y. įpareigojimas pateikti pareiškėjai Rašte nurodytus dokumentus. Minėtas įpareigojimas apibrėžtas laike, t. y. pareiškėjas įpareigotas pateikti Rašte prašomus pateikti dokumentus iki 2017 m. birželio 19 d. Teismas nurodė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas (žr., pvz.. 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011) ir nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju Privalomajame nurodyme esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra aiškūs, nukreipti į konkretų asmenį, teisiškai pagrįsti. Teismas akcentavo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros Rašto turinys pareiškėjui buvo gerai žinomas, t. y. jis žinojo, kokius dokumentus iš jo buvo prašoma pateikti. Taip pat Privalomajame nurodyme nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos tiek pareiškėjo pareigos sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, tiek aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų teisė gauti iš pareiškėjo informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išsiaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus ir t. t. Teismas nustatė, kad nėra jokių esminių trūkumų, sukliudžiusių teisės akto adresatui suprasti teisės akto esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, todėl, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Privalomasis nurodymas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nusprendė, jog dėl nurodytų priežasčių taip pat nėra pagrindo panaikinti Sprendimą.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nėra keliamas pareiškėjo nubaudimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą klausimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4020-908/2017 (toliau – ir Nutarimas) pripažino pareiškėjo vadovą kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam baudą. Teismas akcentavo, kad baudos skyrimas neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pateikti atsakovui prašomus dokumentus. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įpareigojimą įvykdė. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, jog šiame kontekste administracinės atsakomybės taikymas už Privalomojo nurodymo nevykdymą, t. y. ir toliau nevykdant teisėto atsakovo reikalavimo pateikti dokumentus, negali būti laikomas ANK 2 straipsnio 5 dalyje įvirtinto principo, pagal kurį draudžiama bausti antrą kartą už tą pačią veiką, pažeidimu.

III. 18. Pareiškėjas UAB Atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant Sprendimą bei Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

18.1. Teismas nepaneigė ANK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo pažeidimo ir neatsižvelgė į faktinę situaciją, jog atsakovas dėl to paties pažeidimo pradėjo dvi savarankiškas administracines ir procedūras ir siekia du kartus nubausti už tą pačią veiką. Pareiškėjas teigia, kad iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad pareiškėjo vadovas nubaustas už Raštu reikalaujamų dokumentų nepateikimą, o atsakovas 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo vadovui surašė administracinio nusižengimo protokolą už Privalomojo nurodymo nevykdymą (t. y. už Raštu reikalaujamų dokumentų nepateikimą) vadovaujantis ANK 317 straipsnio 1 dalimi ir pateikė administracinį nurodymą susimokėti 75 Eur baudą, taigi akivaizdu, kad už tą pačią veiką, tik vadovaujantis skirtingais straipsniais. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 15 d. raštu atsakovas vėl pareikalavo, kad pareiškėjas pateiktų dokumentus planiniam patikrinimui, kurie nurodyti Rašte t. y. kartojama administracinė procedūra už kurią jau buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neatsisako pateikti reikalaujamus dokumentus, o siekia, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas nešališkas ir objektyvus pareiškėjo patikrinimas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėtų atkreipti dėmesį į akivaizdžiai konfliktinę situaciją, susiklosčiusią tarp pareiškėjo ir atsakovo.

18.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas atitinka Kontrolės įstatymo 18 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes Privalomajame nurodyme nesuformuluotas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas, nenurodytos jį pagrindžiančios faktinės aplinkybės, neaišku, ar pareiškėjui nurodyta imtis priemonių, kad būtų išvengta pažeidimo, nutraukti pažeidimą ar pašalinti pažeidimo pasekmes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nors teismas sprendimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau iš cituotų bylų nėra nė vieno atvejo, kuomet būtų privalomasis nurodymas duotas dėl dokumentų pateikimo planiniam teminiam patikrinimui, taigi nurodyta praktika patvirtina, kad privalomasis nurodymas negali būti duodamas tais atvejais, kai atsakovas, nesant grėsmės žalai atsirasti, reikalauja pateikti dokumentus planiniam teminiam patikrinimui, o už tokių reikalavimų nevykdymą yra numatyta atsakomybė ANK 505 straipsnyje. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog Kontrolės įstatymo 18 straipsniu suteikta teisė reikalauti pateikti dokumentus planiniam teminiam patikrinimui. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Raštu prašant pateikti reikalaujamus dokumentus nebuvo ir neegzistavo joks dokumentų pateikimo pagrindas, kurį galima būtų sieti su Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytais pagrindais. Pareiškėjas teigia, jog teismas šios aplinkybės nenagrinėjo ir dėl jos nepasisakė.

19. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo UAB Atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad jam nėra suprantama, kokią teisinę reikšmę turi klausimų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimas administracinėje byloje, kurioje nekeliami klausimai dėl nubaudimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Atsakovas pabrėžia, kad šioje byloje ginčijamas Vilniaus RAAD Sprendimas ir Privalomasis nurodymas, tad administracinės atsakomybės klausimai yra už administracinės bylos nagrinėjimo ribų.

21. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su išskirtiniu dėmesiu ir padidintos administracinės naštos sukūrimu, nurodo, jog jis yra aplinkos apsaugos kontrolę vykdanti instituciją, kurios kiekvienas ūkio subjekto patikrinimas turi neginčijamą faktinį ir teisinį pagrindą, o patikrinimų dažnumas tiesiogiai priklausomas nuo ūkio subjekto veiklos rizikingumo aplinkosauginiu aspektu. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, o Vilniaus RAAD 2016 m. atliko tik 2 planinius patikrinimus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas įtrauktas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (t. y. mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą suteikiančius dokumentus) atliekų tvarkytojų sąrašą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimais, atsakovas turi pareigą kasmet tikrinti pareiškėją bei atliekų siuntas.

22. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, jog neegzistavo Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodyti pagrindai, teigia, jog teismas teisingai pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme nurodyti veiksniai, kurie sudaro prielaidas aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, t. y., kad nepateikti Raštu prašomi pateikti duomenys, o nepateikus prašomų pateikti dokumentų, negali būti nustatyti, išaiškinti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimai, ar įvertinta žala, todėl Privalomajame nurodyme nurodytos ir konkrečios priemonės kilusioms grėsmėms pašalinti, t. y. įpareigojimas pateikti pareiškėjui Rašte nurodytus dokumentus. Atsakovas nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai savo priimtame sprendime pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-243/2010).

23. Atsakovas teigia, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas yra konkretus ir aiškus, pagrįstas norminiais teisės aktais ir visiškai atitinka tiek Kontrolės įstatymo 20 straipsnio, tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus viešojo administravimo subjekto priimamo individualaus teisės akto turiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD Sprendimo ir Privalomojo nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra priimti teisėtai bei pagrįstai, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde kvestionuoja Privalomajame nurodyme suformuluoto įpareigojimo pateikti Rašte nurodytus dokumentus teisėtumą bei siekį jį du kartus nubausti už tą pačią veiką.

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, kadangi nėra aplinkybių, nustatytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti nepaisoma apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl jų nekartoja ir nekeičia, o atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, iš dalies papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog Privalomasis nurodymas negali būti duodamas tais atvejais, kai atsakovas, nesant grėsmės žalai atsirasti, reikalauja pateikti dokumentus planiniam teminiam patikrinimui, pažymi, kad Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 13 punktas (redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo davimo metu) nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą.

28. Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje.

29. Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, kad privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, bei to paties straipsnio 2 punktu, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.

30. Byloje nustatyta, kad atsakovas Raštu informavo pareiškėją apie planinio patikrinimo pradžią ir nustatė pareiškėjui pareigą pateikti Rašte nurodytus dokumentus planiniam teminiam patikrinimui atlikti. Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, kad Raštu prašyti dokumentai nepateikti, o pareiškėjas įpareigotas iki 2017 m. birželio 19 d. įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pateikti prašomus dokumentus. Pastebėtina, kad prašomi dokumentai yra reikalingi atsakovo funkcijoms, susijusioms su ūkio subjektų veiklos priežiūra, atlikti, o nepateikus prašomų dokumentų, negali būti nustatyti, išaiškinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų pažeidimai, ar įvertinta žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas Kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su privalomojo nurodymo davimu, yra nurodęs, kad privalomasis nurodymas gali būti duodamas ne tik teisės aktų pažeidimo atvejais, bet ir pažeidimų prevencijos tikslais (žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-243/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2133-662/2015), tad įvertinant aplinkybę, kad ūkio subjektų priežiūra apima ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą, darytina išvada, jog pareiškėjas savo pasyviais veiksmais (nepateikdamas prašomų pateikti dokumentų) sudarė prielaidas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Privalomajame nurodyme įtvirtinto įpareigojimo teisėtumą.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su siekiu jį du kartus nubausti už tą pačią veiką, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tikrinamas viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne sprendžiamas pareiškėjo nubaudimo už Privalomojo nurodymo nevykdymo klausimas. Pareiškėjui skundžiamais teisės aktais nebuvo taikyta jokia poveikio priemonė, tad bylos nagrinėjimo ribos sietinos tik ta apimtimi, kiek tai liečia atsakovo kompetenciją priimti Sprendimą bei Privalomąjį nurodymą. Galimas baudimas – veiksmas nukreiptas į ateitį, taigi jis negali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnyje, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, tai pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018). Taigi, įmanoma situacija ir ne dėl vienos sankcijos taikymo, tačiau, kaip jau buvo paminėta šios nutarties 31 punkte, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

33. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn (Kontrolės įstatymo 2 str. 3 p.). Tam yra naudojami Kontrolės įstatyme įtvirtinti teisiniai įrankiai, inter alia (liet. be, kita ko, įskaitant) privalomasis nurodymas, kuris gali būti tikrinamas teismine tvarka. Jo panaudojimo teisėtumas bei pagrįstumas šiuo konkrečiu atveju abejonių nekelia.

34. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius