d8d71f92-0f1e-4c85-b4ef-381e8087b04f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-2565-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-20469-2014-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų R.

K., R. Č., G. T., J. J., atsakovės Lietuvos advokatÅ«ros ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiančio atsakovės pusėje, L. V. P. apeliacinius skundus, pareikÅ¡tus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovų R. K., R. Č., G. T. ir J. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos advokatÅ«rai dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti auditÄ (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantys atsakovės pusėje, L.

V. P. ir I. V.), n u s t a t ė: ieškovai pareiškė teisme ieškinį, prašydami:

1) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatÅ«ra įraÅ¡yta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, ir advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ , kuriuo I. V. iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku, negaliojančiais;

2) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį, negaliojančia;

3) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. išrinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančia;

4) pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimÄ dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu;

5) įpareigoti revizijos komisijÄ ne vėliau kaip per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ . PaaiÅ¡kino, jog 2014 m. gegužės 16 d. įvyko Lietuvos advokatų eilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimo metu, be kitų darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimo, buvo renkamas advokatų tarybos pirmininkas ir advokatų tarybos nariai, taip pat buvo vertinama bei tvirtinama revizijos komisijos veiklos ataskaita. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡ie susirinkimo sprendimai buvo priimti, pažeidžiant Lietuvos advokatÅ«ros įstatus bei AdvokatÅ«ros įstatymÄ , todėl yra neteisėti.

Lietuvos advokatų susirinkime dalyvavo 1 462 advokatai iÅ¡ 2 033 advokatų, todėl buvo nustatyta, kad kvorumas yra. Dalyviai susirinkimo metu buvo informuoti, kad kandidatų į advokatų tarybos pirmininkus sÄ raÅ¡e, be kitų asmenų, yra ir trečiasis asmuo L. V. P. Balsuojant dėl sÄ raÅ¡e esančių kandidatų įraÅ¡ymo į balsavimo biuletenius, L. V. P. 426 advokatų balsais buvo patvirtintas kandidatu, įraÅ¡ant jo pavardę į balsavimo biuletenį. Advokatas L. V. P. dvi kadencijas iÅ¡ eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas.

Susidarė situacija, jog L. V. P. pretendavo pirmininkauti advokatų tarybai trečiÄ kadencijÄ iÅ¡ eilės, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos advokatÅ«ros veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams. Todėl susirinkimo sprendimas įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. IÅ¡ Å¡eÅ¡ių asmenų, įraÅ¡ytų į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, du kandidatai, pirmajame ture surinkę daugiausia balsų, – I.

V. ir L. V. P. – pateko į antrÄ jį rinkimų turÄ . L. V. P. pirmajame ture surinko 330 balsų, o I. V. – 177 balsus. IeÅ¡kovų teigimu, jeigu L. V. P. nebÅ«tų įraÅ¡ytas į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, pirmajame ture jam tekę 330 balsų bÅ«tų pasiskirstę už kitus kandidatus. Po L. V. P. ir I. V. daugiausia balsų surinko I. K. (165 balsai) ir E. B. (149 balsai). Taigi, už neteisėtai į balsavimo biuletenį įraÅ¡ytÄ kandidatÄ atiduotų 330 balsų dalies bÅ«tų užtekę tiek I.

K., tiek E. B., kad jie, o ne I. V., bÅ«tų patekę į antrÄ jį rinkimų turÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad pirmasis neteisėtas sprendimas įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį nulėmė ir tolesnį neteisėtÄ rezultatÄ , tai yra 330 balsų paskyrimÄ neteisėtai į sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytam kandidatui ir atitinkamai jo iÅ¡rinkimÄ Ä¯ antrÄ jį rinkimų turÄ . Jeigu nebÅ«tų buvusio pirmojo neteisėto veiksmo, didelė tikimybė, kad ne I.

V., o kitas kandidatas bÅ«tų surinkęs daugiausia balsų antrajame rinkimų ture ir bÅ«tų iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku. IeÅ¡kovų vertinimu, abiejų turų rinkimų rezultatai yra neteisėti, todėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo advokatų tarybos pirmininku iÅ¡rinktas I. V., turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. L. V. P. susirinkimo metu buvo pasiÅ«lytas ir sutiko kandidatuoti į advokatų tarybÄ . L. V. P. 2005-2008 metais buvo advokatų tarybos narys, o 2008-2014 metais buvo advokatų tarybos pirmininku, vadinasi, jis kartu ėjo ir advokatų tarybos nario pareigas.

Taigi, L. V. P. advokatų tarybos nariu buvo tris kadencijas iÅ¡ eilės. Jis neturėjo teisės kandidatuoti į advokatų tarybos narius ketvirtai kadencijai iÅ¡ eilės. Todėl susirinkimo sprendimas, kuriuo L. V. P. buvo įraÅ¡ytas į kandidatų, iÅ¡ kurių buvo renkami advokatų tarybos nariai, sÄ raÅ¡Ä , bei sprendimas, kuriuo L. V. P. buvo iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu, yra neteisėti ir turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais. Revizijos komisija, teikdama metinę ataskaitÄ , nepasisakė dėl sprendimų, susijusių su sÄ matos vykdymo tikslingumu.

IeÅ¡kovų vertinimu, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog revizijos komisija, pažeisdama Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 10 punktÄ , neatliko jokio advokatÅ«ros veiklos audito, jos ataskaita neatitinka Lietuvos advokatÅ«ros steigimo dokumento reikalavimų. Revizijos komisijos sprendimas neatlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos audito prieÅ¡tarauja Lietuvos advokatÅ«ros, kaip organizacijos, bei jos narių interesams dėl to, kad pati revizijos komisija pripažino savo ataskaitoje, jog Lietuvos advokatÅ«ra net septyniais atvejais virÅ¡ijo 2013 m. balandžio 12 d. advokatų visuotiniame susirinkime patvirtintÄ pajamų ir iÅ¡laidų 2013 metams sÄ matÄ . 2013 m. balandžio 12 d. advokatų visuotinio susirinkimo patvirtinta sÄ mata tam tikrais epizodais virÅ¡yta net 246 184,69 Lt.

Nepaisant 2013 metų sÄ matos virÅ¡ijimo atvejų, revizijos komisija ne tik neatliko Lietuvos advokatÅ«ros veiklos audito, bet ir savo ataskaitoje įrašė tikrovei prieÅ¡taraujantį teiginį, jog gaunamos lėšos naudojamos, vadovaujantis advokatų visuotinio susirinkimo patvirtinta pajamų ir iÅ¡laidų sÄ mata. Todėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos metinę veiklos ataskaitÄ turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Pripažinus šį sprendimÄ negaliojančiu, revizijos komisija įpareigotina atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ už 2013 metus.

IeÅ¡kovas G. T. bylÄ nagrinėjant teisme papildomai paaiÅ¡kino, jog nėra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti sprendimÄ , kuriuo advokatų tarybos pirmininku buvo iÅ¡rinktas I. V., negaliojančiu pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kovai ginčija visus susirinkimo sprendimus, susijusius su pirmininko rinkimais. IeÅ¡kovė J. J. bylÄ nagrinėjant teisme papildomai paaiÅ¡kino, jog palaiko reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiklos auditÄ , nepaisant to, kad atsakovė pripažino šį reikalavimÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, Å¡is reikalavimas nėra įvykdytas, nes nėra pateikta revizijos komisijos ataskaita. Prašė, teismui laikant, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, atnaujinti šį terminÄ . Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu. Atsikirto, jog ieÅ¡kovai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tai yra jie neturi subjektinės teisės reikalauti pripažinti ginčijamus sprendimus negaliojančiais. Todėl negali bÅ«ti ginama jų teisė į teisminę gynybÄ . Teisinis suinteresuotumas nėra preziumuojamas, ieÅ¡kovai turi įrodyti, kad keliamų reikalavimų tikslas yra apginti pažeistas konkrečias ieÅ¡kovų subjektines teises.

IeÅ¡kovai, ginčydami 2014 m. gegužės 16 d. advokatų visuotinio susirinkimo sprendimus, iÅ¡imtinai remiasi Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi. Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo taikyti Å¡iÄ teisės normÄ , nes ginčijami sprendimai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Lietuvos advokatÅ«ros įstatams ir / ar principams, be to, ginčijami sprendimai nesukėlė neigiamų padarinių Lietuvos advokatÅ«rai, kaip asociacijai, jos nariams ir nepažeidė vieÅ¡ojo intereso. Atsakovės vertinimu, reikalavimo pripažinti sprendimo dalį, kuria L.

V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia patenkinimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių ir nedarys įtakos susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Kandidatavimas pats savaime nepažeidžia Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatūros įstatų nuostatų. L. V. P. nebuvo ir nėra numatyti teisiniai apribojimai būti išrinktam advokatų tarybos nariu 2014-2018 metų kadencijai. Advokatūros įstatyme neliko Lietuvos advokatūros organų narių kadencijų skaičiaus apribojimo.

Be to, L. V. P. anksčiau buvo iÅ¡rinktas ne advokatų tarybos nariu, o advokatų tarybos pirmininku. 2014 m. gegužės 16 d. susirinkime jis buvo renkamas tarybos nariu pirmÄ kartÄ po to, kai nustojo eiti advokatų tarybos pirmininko pareigas. Pirmininkas ex officio eina tarybos nario pareigas, bet jo rinkimų tvarka reguliuojama atskirai. Todėl, atsakovės vertinimu, advokatų tarybos narių rinkimų rezultatai dėl L. V. P. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos nariu negali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais.Atsikirsdama į reikalavimÄ pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ , kuriuo I.

V. iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku, negaliojančiu, nurodė, kad ieÅ¡kovai pirminiu ieÅ¡kiniu nekvestionavo Å¡io susirinkimo sprendimo teisėtumo. Atsakovės teigimu, Å¡is ieÅ¡kovų reikalavimas yra naujas savarankiÅ¡kas reikalavimas. AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimai, kuriems AdvokatÅ«ros įstatymas nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. IeÅ¡kinio senaties terminas advokatų visuotinio susirinkimo sprendimui dėl I.

V. iÅ¡rinkimo pirmininku apskųsti pasibaigė 2014 m. birželio 17 d. IeÅ¡kovai tik 2014 m. spalio 8 d. apskundė šį sprendimÄ . Todėl ieÅ¡kovų reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Be to, reikalavimas yra grindžiamas ieÅ¡kovų prielaidomis. Atsikirto, jog, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, bylos dokumentai patvirtina, kad revizijos komisija atliko 2013 metų Lietuvos advokatÅ«ros finansinės veiklos patikrinimÄ . Nėra teisinio pagrindo teigti, kad revizijos komisija neatliko ar atliko netinkamÄ finansinės veiklos auditÄ , jos pateikta ataskaita yra ydinga / prieÅ¡tarauja teisės aktams.

Todėl ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovai nenurodo jokių galimai neteisingų, neteisėtų, netikslingų, neefektyvių ar kitų ydingų Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimų, kurie keltų abejones dėl finansinės veiklos skaidrumo ar netinkamo Lietuvos advokatÅ«ros turto naudojimo. IeÅ¡kovai nurodo vienintelę aplinkybę, kad buvo virÅ¡ytos tam tikros 2013 metų Lietuvos advokatÅ«ros pajamų-iÅ¡laidų sÄ matos projekte numatytos iÅ¡laidų grupės. Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog bendros Lietuvos advokatÅ«ros 2013 metais patirtos iÅ¡laidos sudarė 94,5 procento advokatų visuotinio susirinkimo patvirtintų iÅ¡laidų, vadinasi, 2013 metais patvirtinta sÄ mata nebuvo virÅ¡yta.

Atsakovė bylÄ nagrinėjant teisme papildomai paaiÅ¡kino, jog turi bÅ«ti atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiklos auditÄ , nes atsakovė jau įvykdė šį reikalavimÄ . Trečiasis asmuo I. V. nesutiko su ieÅ¡kiniu. Atsikirto iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais atsikirtinėjo atsakovė. Trečiasis asmuo L. V. P. neatsiliepė į ieÅ¡kinį ir nedalyvavo bylÄ nagrinėjant teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinio dalį ir:

1) pripažino advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo 6-uoju klausimu dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia;

2) pripažino advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo 7-uoju klausimu dalį, kuria L. V. P. kandidatūra įrašyta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį, negaliojančia;

3) pripažino advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo 16-uoju klausimu dalį, kuria L. V. P. išrinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančia;

4) atmetė kitus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. gegužės 16 d. vyko advokatų visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 1 462 advokatai iš 2 033 advokatų, todėl susirinkimo metu buvo konstatuotas susirinkimo dalyvių kvorumas. 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl kandidatų į advokatų tarybos pirmininkus iškėlimo. Susirinkimo metu kandidatais į advokatų tarybos pirmininkus buvo iškelti 6 asmenys: E. B., I. K., M. K., L. M., L. V. P. ir I. V. Buvo organizuotas balsavimas dėl šių asmenų kandidatūrų įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, kurio metu buvo nuspręsta kandidatais patvirtinti šiuos asmenis:

E. B. („už“ 391 balsas), I. K. („už“ 387 balsai), M. K. („už“ 412 balsų), L. M. („už“ 429 balsai), L. V. P. („už“ 426 balsai) ir I. V. („už“ 371 balsas). Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 19.1 punkte nustatyta, jog tas pats asmuo advokatų tarybos pirmininku gali bÅ«ti ne daugiau kaip dvi kadencijas iÅ¡ eilės. Å i nuostata yra imperatyvi, nes ji be iÅ¡imčių nustato draudimÄ eiti advokatų tarybos pirmininko pareigas daugiau nei dvi kadencijas iÅ¡ eilės. Kandidatuoti į tam tikras pareigas gali tik tie asmenys, kurie atitinka kandidatui keliamus reikalavimus bei gali eiti pareigas, į kurias jie pretenduoja.

Kitoks Å¡ių santykių aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įstatų 19.1 punkte yra nustatytas ne tik ribojamas eiti advokatų tarybos pirmininko pareigas, bet ir ribojimas kandidatuoti į tokias pareigas. Teismas nustatė, jog L. V. P. dvi kadencijas iÅ¡ eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Todėl konstatavo, jog jis negalėjo ir kandidatuoti, ir eiti advokatų tarybos pirmininko pareigų trečiÄ kadencijÄ iÅ¡ eilės. Pripažino, jog advokatų visuotinis susirinkimas pažeidė Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 19.1 punkto nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentÄ , jog ieÅ¡kovai neturi subjektinės teisės ginčyti sprendimus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovų subjektinė teisė ginčyti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimus įtvirtinta tiek įstatuose, tiek įstatyme, be to, tokiÄ teisę ieÅ¡kovams garantuoja ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės.15-uoju darbotvarkės klausimu iÅ¡ patvirtintų kandidatų buvo renkamas advokatų tarybos pirmininkas. Po pirmo balsavimo nei vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, todėl buvo nuspręsta rengti antrÄ rinkimų turÄ .

Pirmame ture daugiausia balsų surinko L. V. P. (330 balsų) bei I. V. (177 balsai). E. B. gavo 149 balsus, I. K. – 165 balsus, M. K. – 118 balsų, L. M. –132 balsus. Antrame balsavimo ture L. V. P. surinko 329 balsus, I. V. – 371 balsÄ , todėl advokatų tarybos pirmininku buvo iÅ¡rinktas I. V. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti sprendimÄ dėl I. V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu yra atskiras ieÅ¡kinio reikalavimas, nesusijęs su nuginčyta sprendimo 6-uoju darbotvarkės klausimu dalimi.

Šie sprendimai buvo priimti atskirais darbotvarkės klausimais, skyrėsi šių sprendimo priėmimo tvarka, be to, skiriasi tokių sprendimų ginčijimo pagrindai bei pasekmės. Todėl sprendimo dalies dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinimas negaliojančia savaime nelemia sprendimo dėl I. V. išrinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl šio sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra grindžiamas prielaidomis, todėl negali būti patenkintas.

Be to, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti šį terminÄ . Teismas atsakovės praÅ¡ymu taikė ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ . 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl kandidatų į advokatų tarybos narius iÅ¡kėlimo. Susirinkimo metu kandidatais į advokatų tarybos narius buvo iÅ¡kelti 37 asmenys, tarp kurių buvo ir L. V. P. Bendru sutarimu, be kitų kandidatÅ«rų, buvo nutarta įraÅ¡yti L.

V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį. 16-uoju darbotvarkės klausimu iÅ¡ patvirtintų kandidatų buvo renkami advokatų tarybos nariai. Be kitų kandidatų, buvo iÅ¡rinktas L. V. P., surinkęs 593 balsus. Bylos ginčas kilo dėl to, ar advokatų tarybos pirmininkas, eidamas savo pareigas, kartu yra ir tarybos narys. Teismo vertinimu, advokatų tarybos pirmininkas, nors jis ir atskirai renkamas advokatų visuotiniame susirinkime, įeina į advokatų tarybos sudėtį ne kaip savarankiÅ¡kas organas, bet kaip kolegialaus organo – advokatų tarybos – narys.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog advokatų tarybos pirmininkas, eidamas Å¡ias pareigas, kartu eina ir advokatų tarybos nario pareigas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog L. V. P. tris kadencijas iÅ¡ eilės ėjo advokatų tarybos nario pareigas, konstatavo, kad jis negalėjo kandidatuoti į advokatų tarybos narius ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu. Advokatų visuotinis susirinkimas, priimdamas sprendimus dėl L. V. P. įtraukimo į kandidatų sÄ raÅ¡Ä bei iÅ¡rinkimo advokatų tarybos nariu, pažeidė įstatų 16.6 punkto nuostatas, draudžiančias asmeniui eiti (ir kandidatuoti į) advokatų tarybos nario pareigas daugiau nei dvi kadencijas iÅ¡ eilės. 14-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas revizijos komisijos veiklos už 2013 metus ataskaitos tvirtinimas.

Ataskaita buvo patvirtinta 495 balsais „už“. Pasak pirmosios instancijos teismo, tiek AdvokatÅ«ros įstatymas, tiek įstatai nedetalizuoja, kokiu bÅ«du ir mastu turi bÅ«ti atliekamas Lietuvos advokatÅ«ros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas, kokie yra formos ir turinio reikalavimai, keliami revizijos komisijos teikiamai veiklos ataskaitai. Ä®statų 12 punkte yra nustatytas baigtinis klausimų sÄ raÅ¡as, kuriais advokatų visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, tarp kurių nėra įtvirtinta advokatų visuotinio susirinkimo teisė tvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ .

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovais, jog finansinės atskaitomybės už 2013 metus auditas atliktas, pažeidžiant įstatų 10 bei 21.7 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, revizijos komisijos nariai, kaip neprofesionalÅ«s buhalteriai ir / ar auditoriai, tinkamai iÅ¡analizavo Lietuvos advokatÅ«ros finansinius dokumentus už 2013 metus bei pateikė iÅ¡samiÄ savo veiklos ataskaitÄ . Ä®statai apskritai nenumato Lietuvos advokatÅ«ros narių teisės ginčyti revizijos komisijos teikiamų ataskaitų tvirtinimus, nes nėra numatyta privaloma tokių ataskaitų tvirtinimo procedÅ«ra.

Teismo vertinimu, advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos advokatÅ«ros įstatams ir protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ pagrįstu, bet, nustatęs, jog Å¡is reikalavimas yra iÅ¡ esmės įvykdytas, atmetė jį kaip perteklinį. IeÅ¡kovai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, ir Å¡ia apimtimi pakeisti sprendimÄ , tenkinant jų reikalavimus.

IeÅ¡kovų apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:reikalavimas pripažinti sprendimÄ dėl I. V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu nėra atskiras reikalavimas; pripažinus sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatÅ«ra įraÅ¡yta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia, atsiranda pagrindas naikinti advokatų tarybos pirmininko rinkimų rezultatus; nebuvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl sprendimo, kuriuo I. V. iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku, pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti.

Teismas, jeigu ir laikė, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, turėjo, siekdamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patenkinti praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo;pirmosios instancijos teismas neaiÅ¡kino įstatymuose ir įstatuose apibrėžtos revizijos komisijos funkcijos – atlikti Lietuvos advokatÅ«ros priežiÅ«rÄ bei veiklos auditÄ â€“ ir nevertino, ar revizijos komisijos pateikta ataskaita atitinka jai įstatymo keliamus tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus;Lietuvos advokatÅ«ros nariai turi teisę ginčyti visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl revizijos komisijos ataskaitos patvirtinimo;visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos ataskaitÄ prieÅ¡tarauja įstatams, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, be to, pažeidė ieÅ¡kovų materialines subjektines teises.

Skundžiame sprendime yra esminis prieÅ¡taravimas – teismas, iÅ¡ vienos pusės, pripažino, kad revizijos komisija neatliko Lietuvos advokatÅ«ros veiklos audito, iÅ¡ kitos pusės, konstatavo, jog tokį esminį trÅ«kumÄ turinčiÄ ataskaitÄ patvirtinęs visuotinio susirinkimo sprendimas yra teisėtas;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė įvykdė reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ . Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog revizijos komisija atliko šį auditÄ , vadinasi, ieÅ¡kovų reikalavimas nėra įvykdytas.

Atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovų reikalavimai, nepakeistÄ . Atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovai pirminiame ieÅ¡kinyje nurodė, jog jie neginčija advokatų tarybos pirmininko rinkimų rezultatų. Todėl ieÅ¡kovų argumentas, kad visuotinio susirinkimo sprendimo dėl tarybos pirmininko iÅ¡rinkimo neteisėtumas nuo pat pradžių buvo ieÅ¡kinio dalykas, neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Reikalavimas panaikinti sprendimÄ dėl I. V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininko yra naujas ir savarankiÅ¡kas reikalavimas; pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė netinkamÄ materialinės teisės normÄ , pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Å is terminas pasibaigė 2014 m. birželio 17 d., o ne 2014 m. rugpjūčio 17 d., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog jie nežymiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Terminas praleistas beveik penkiais mėnesiais.

Terminas yra praleistas žymiai, todėl neabejotina, jog senaties netaikymas pakenktų juridinio asmens veiklos stabilumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovai nepagrįstai savo asmeninį interesÄ sutapatina su vieÅ¡uoju interesu. IeÅ¡kovai neįvardija, kokį vieÅ¡Ä jį interesÄ jie gina, be to, jie nėra vieÅ¡ojo intereso gynimo subjektai. Keturi ieÅ¡kovai nėra pakankamÄ asociacijos narių kiekybinį atstovavimÄ patvirtinanti grupė;ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti sprendimÄ dėl tarybos pirmininko iÅ¡rinkimo negaliojančiu yra grindžiamas jų prielaidomis ir spėlionėmis.

Jos nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimÄ ;visuotinio susirinkimo sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ buvo priimtas, nepažeidžiant teisės nuostatų ir ieÅ¡kovų subjektinių teisių. Å iai ataskaitai patvirtinti nėra privalomas visuotinio susirinkimo sprendimas. Lietuvos advokatÅ«ros įstatai numato, jog visuotinis advokatų susirinkimas tik iÅ¡klauso revizijos komisijos ataskaitÄ . Panaikinus aptariamÄ sprendimÄ , liktų galioti pati revizijos komisijos ataskaita. Toks teismo sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių;pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ .

Atsakovės manymu, nesant teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio, kas tokio audito metu turi bÅ«ti nustatyta, kokios jo atlikimo procedÅ«ros ir principai, kokie reikalavimai yra keliami jo ataskaitai, kaip ir kam ji turi bÅ«ti pateikta, nebÅ«tų įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo revizijos komisija bÅ«tų įpareigota atlikti ieÅ¡kovų reikalaujamÄ auditÄ .Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo dalis dėl L.

V. P. kandidatÅ«ros įraÅ¡ymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinta negaliojančia, ir Å¡ia apimtimi priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ . Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti sprendimo dalį dėl L. V. P. kandidatÅ«ros įraÅ¡ymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį negaliojančia nėra tinkamai suformuluotas reikalavimas, nes jis neatitinka Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įtvirtintų teisių gynybos bÅ«dų.

IeÅ¡kovai Å¡iuo reikalavimu iÅ¡ esmės praÅ¡o konstatuoti faktÄ , kad L. V. P. buvo neteisėtai įraÅ¡ytas į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. Toks konstatavimas nesukels teisinių pasekmių ir nepadarys įtakos susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Aptariamas sprendimas dėl įraÅ¡ymo į rinkimų biuletenį yra procedÅ«rinio pobÅ«džio, jis niekaip nepaveikė ieÅ¡kovų teisių ir pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti šį reikalavimÄ ;ieÅ¡kovai neįrodė, kad jie turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ .

Todėl negalėjo bÅ«ti ginama jų teisė į teisminę gynybÄ ;pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį;advokatai vienijasi į Lietuvos advokatÅ«rÄ ne laisva valia, o privalomai (AdvokatÅ«ros įstatymo 56 straipsnio 2 dalis), todėl Asociacijų įstatymas ir jį aiÅ¡kinanti teismų praktika Lietuvos advokatÅ«ros atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikoma visa apimtimi.Trečiasis asmuo L. V. P., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria visuotinio susirinkimo sprendimo 6-uoju klausimu dalis dėl L.

V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, sprendimo 7-uoju klausimu dalis dėl L. V. P. kandidatūros įrašymo į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir sprendimo 16-uoju klausimu dalis dėl L. V. P. išrinkimo advokatų tarybos nariu pripažintos negaliojančiomis. Trečiojo asmens apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišskyrė advokatų tarybos pirmininko statuso kaip išskirtinio statuso advokatų savivaldoje.

Advokatų tarybos pirmininko statusas aiÅ¡kintinas atskirai nuo advokatų tarybos nario statuso. Advokatų tarybos pirmininkas veikia ex officio, o ne kaip vienas iÅ¡ advokatų tarybos narių;2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo AdvokatÅ«ros įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos advokatÅ«ros organų narių kadencijų skaičiaus ribojimas. Ä®statai Å¡ia apimtimi prieÅ¡taravo AdvokatÅ«ros įstatymui, todėl nebuvo galima vadovautis įstatų nuostatomis;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens kadencijų, einant advokatÅ«ros tarybos pirmininko pareigas, skaičių prilygino kadencijų, lyg jis bÅ«tų ėjęs advokatų tarybos nario pareigas, skaičiui;pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas, kad trečiasis asmuo negalėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas į balsavimo biuletenį, ne tik pažeidžia jo interesus, bet ir visų visuotinio susirinkimo dalyvių, balsavusių už jį, interesus ir valiÄ .

IeÅ¡kovai praÅ¡o atmesti atsakovės ir trečiojo asmens L. V. P. apeliacinius skundus. Atsiliepdami į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , palaikė savuosius argumentus, suformuluotus ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovų atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:skundžiamo sprendimo dalis pripažinti visuotinio susirinkimo sprendimo dalį dėl L. V. P. kandidatÅ«ros įraÅ¡ymo į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį negaliojančia sukelia teisines pasekmes, nes kandidato įraÅ¡ymas į rinkimų biuletenį yra prielaida, kad asmuo galėtų bÅ«ti iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku.

IeÅ¡kovai ginčijo ir pirmininko rinkimų rezultatus, tad abu Å¡ie reikalavimai yra glaudžiai susiję. Konstatavus visuotinio susirinkimo sprendimo neteisėtumÄ , yra apginamos ieÅ¡kovų, kaip Lietuvos advokatÅ«ros narių, teisės;pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ , jų subjektinė teisė ginčyti visuotinio susirinkimo sprendimus yra įtvirtinta tiek įstatuose, tiek AdvokatÅ«ros įstatyme;atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį.

Ginčo objektas yra visuotinio susirinkimo sprendimas, kuris prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatų normai. Pažeidimas yra toks, kuris lemia ir vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ;skundžiamame sprendime nurodyti teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai yra tinkami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Trečiasis asmuo I. V. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinio skundo dalį, kuria jie praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jų reikalavimas dėl sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ .

Trečiojo asmens vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas yra pagrįstas jame suformuluotais argumentais.Trečiojo asmens atsiliepimas į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovų samprotavimus, kad reikalavimas pripažinti sprendimÄ dėl I. V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu nėra savarankiÅ¡kas reikalavimas, paneigia ta aplinkybė, jog jie už šį reikalavimÄ sumokėjo žyminį mokestį. Be to, ieÅ¡kovai ne kartÄ patys pripažino, jog Å¡is reikalavimas yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas reikalavimas;ieÅ¡kovai, ginčydami visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl I.

V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininku, remiasi savo asmenine nuomone ir subjektyviais bei hipotetinio pobÅ«džio pasvarstymais, kurie nesudaro teisinio pagrindo abejoti ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. L. V. P. nebuvo iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku, taigi, tikroji Lietuvos advokatÅ«ros narių valia nebuvo ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡kreipta;prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui pripažinti sprendimÄ dėl I. V. iÅ¡rinkimo advokatų tarybos pirmininku negaliojančiu pareikÅ¡ti nutrÅ«ko, ieÅ¡kovams pateikus pirminį ieÅ¡kinį;byloje neegzistuoja vieÅ¡asis interesas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (apeliacinių skundų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu (apeliaciniais skundais) nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).2014 m. gegužės 16 d. įvyko advokatų visuotinis susirinkimas. 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas įrašyti L. V. P. ir kitų asmenų kandidatūras į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas įrašyti L.

V. P. ir kitų asmenų kandidatÅ«ras į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį. 14-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ . 15-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku. 16-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas iÅ¡rinkti L. V. P. su kitais asmenimis advokatų tarybos nariais. Dėl 6-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumoPirmosios instancijos teismas pripažino advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo, priimto 6-uoju darbotvarkės klausimu, dalį, kuria L.

V. P. kandidatÅ«ra įraÅ¡yta į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį, negaliojančia. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. V. P. apeliuoja į Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Advokatų visuotiniame susirinkime dalyvavo 1 462 advokatai. Už L. V. P. kandidatÅ«ros įraÅ¡ymÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį balsavo 426 advokatai. Vadinasi, sprendimas įraÅ¡yti L. V. P. į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį atitiko Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 19.2 punktÄ , kuriame nustatyta, kad į advokatų tarybos pirmininkus pasiÅ«lytas kandidatas įraÅ¡omas į rinkimų biuletenius, jeigu už tÄ balsuoja ne mažiau kaip viena deÅ¡imtoji advokatų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių.

Iš kitos pusės, L. V. P., iki buvo priimtas ginčo sprendimas, dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Advokatūros įstatymu nėra ribojamas advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičius. Bet Lietuvos advokatūros įstatų 19.1 punkte nustatyta, jog tas pats asmuo advokatų tarybos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė šios Lietuvos advokatūros įstatų nuostatos prieštaringumo Advokatūros įstatymui.

Ä®statymas apskritai nereglamentuoja advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus klausimo. Sprendimas, riboti ar ne advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičių, AdvokatÅ«ros įstatymu nereglamentuojant Å¡io klausimo, paliktas Lietuvos advokatÅ«rai. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 60 straipsnio 1 dalį advokatų tarybos pirmininkÄ renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatÅ«ros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams. Vadinasi, įstatymas advokatų tarybos pirmininko rinkimų tvarkos nenustato, o numato, kad advokatų tarybos pirmininko rinkimai vyksta įstatų nustatyta tvarka.

AdvokatÅ«ros, kaip asociacijos, nariai – advokatai – balsų dauguma yra priėmę sprendimÄ Ä¯statais riboti kadencijų skaičių. Aptariama įstatų nuostata yra absoliuti, nenumato iÅ¡imčių. Todėl ji, kol nėra nustatyta tvarka pakeista ar paÅ¡alinta iÅ¡ įstatų, saisto advokatų visuotinį susirinkimÄ , Å¡iam priimant sprendimus, susijusius su advokatų tarybos pirmininko rinkimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirminė kandidatavimo ir įraÅ¡ymo į rinkimų biuletenį sÄ lyga yra ta, kad pretendentas turi atitikti reikalavimus, kurie yra keliami asmeniui, einančiam pretendento siekiamas užimti pareigas.

Kaip nustatyta, L. V. P. dvi kadencijas iÅ¡ eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Vadinasi, jis nebegalėjo dar kartÄ eiti Å¡ių pareigų. Todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, jis negalėjo kandidatuoti ir bÅ«ti įraÅ¡ytas į rinkimų biuletenį. Atsakovė pagrįstai teigia, jog sprendimas įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį yra procedÅ«rinio pobÅ«džio sprendimas. Kita vertus, Å¡is sprendimas yra bÅ«tinas, kad asmuo galėtų dalyvauti pirmininko rinkimuose.

Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog toks sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. L. V. P. nebuvo iÅ¡rinktas advokatų tarybos pirmininku. Bet sprendimas įraÅ¡yti jo kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį sudarė jam sÄ lygas dalyvauti Å¡iuose rinkimuose, nors tokiÄ jo teisę draudė Lietuvos advokatÅ«ros įstatai. L. V. P. teigia, jog aptariamo sprendimo pripažinimas negaliojančiu pažeidžia visų už jo įraÅ¡ymÄ balsavusių susirinkimo narių interesus ir valiÄ .

Neatmestina, jog sprendimo įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį pripažinimas negaliojančiu kertasi su už tokio sprendimo priėmimÄ balsavusių susirinkimo narių valia ir interesais. Bet tokie interesai neatitinka visų advokatų bendru sprendimu įstatuose nustatyto draudimo dėl kandidatavimo ribojimo, todėl yra neteisėti ir negali bÅ«ti ginami teisme. Tokia balsavusių narių valia prieÅ¡tarauja Lietuvos advokatÅ«ros narių bendrai valiai, kurios iÅ¡raiÅ¡ka – įstatų 19.1 punktas, numatantis advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus ribojimÄ .

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovai neturi materialinės subjektinės teisės (materialinio teisinio suinteresuotumo) ginčyti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ Ä¯raÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį. IeÅ¡kovai yra Lietuvos advokatÅ«ros nariai. Jie, kaip ir bet kurios kitos asociacijos nariai, turi interesÄ , kad visuotinio susirinkimo sprendimai bÅ«tų teisėti. Toks interesas ypač pasireiÅ¡kia tais atvejais, kai yra priimami sprendimai, tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai susiję su valdymo organo narių rinkimais.

IeÅ¡kovams materialinę subjektinę teisę ginčyti visuotinio susirinkimo sprendimus suteikia tiek įstatymas (Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis, AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis), tiek steigimo dokumentas (įstatų 24.5 punktas).Advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį prieÅ¡tarauja Lietuvos advokatÅ«ros steigimo dokumentui, kuriuo Lietuvos advokatÅ«ra kaip asociacija privalo vadovautis savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, pripažino šį sprendimÄ negaliojančiu. Dėl 7-uoju ir 16-uoju darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų teisėtumoPirmosios instancijos teismas pripažino advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų, priimtų 7-uoju ir 16-uoju darbotvarkės klausimais, dalis, kuriomis L. V. P. kandidatÅ«ra įraÅ¡yta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir L. V. P. iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančiomis.

Trečiasis asmuo L. V. P. skundžia Å¡ias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. AdvokatÅ«ros įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. rugsėjo 1 d.) 58 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog tas pats asmuo vienu metu gali bÅ«ti tik vieno Lietuvos advokatÅ«ros organo, iÅ¡skyrus advokatų visuotinį susirinkimÄ , narys, renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iÅ¡ eilės. Vėlesnėse įstatymo redakcijose nebeliko kadencijų skaičiaus ribojimo. IÅ¡ kitos pusės, Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 16.6 punkte numatyta, jog tie patys asmenys Advokatų tarybos nariais gali bÅ«ti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iÅ¡ eilės. Å iame procesiniame sprendime jau buvo atskleistas Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 19.1 punkto, numatančio advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus ribojimÄ , ir AdvokatÅ«ros įstatymo santykis.

AnalogiÅ¡kai aiÅ¡kintinas ir Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 16.6 punkto, numatančio advokatų tarybos narių kadencijų skaičiaus ribojimÄ , ir AdvokatÅ«ros įstatymo santykis. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, kartu atmesdamas trečiojo asmens L. V. P. teiginį, jog aptariama įstatų nuostata prieÅ¡tarauja įstatymui. L. V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog advokatų tarybos pirmininkas yra kolegialaus organo – advokatų tarybos – narys, kitaip tariant, advokatų tarybos pirmininkas, eidamas Å¡ias pareigas, kartu eina ir tarybos nario pareigas.

Jis teigia, kad advokatų tarybos pirmininkas veikia kaip savarankiÅ¡kas (specifinis) subjektas, o ne kaip advokatų tarybos narys. Trečiasis asmuo L. V. P. pagrįstai teigia, jog skiriasi advokatų tarybos narių ir jos pirmininko, kaip tokio, rinkimų procedÅ«ros. IÅ¡ kitos pusės, advokatų tarybos narius ir jos pirmininkÄ renka tas pats Lietuvos advokatÅ«ros organas – advokatų visuotinis susirinkimas (Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 12.3 ir 12.4 punktai). Be to, advokatų tarybos nariai ir jos pirmininkas, kaip toks, yra renkami tam pačiam – trejų metų – laikotarpiui (Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 16.5 ir 19.1 punktai), jiems, kaip jau buvo nustatyta, taikomi analogiÅ¡ki kadencijų skaičiaus ribojimai.

Advokatų tarybos pirmininkas pagal pareigas vadovauja advokatų tarybai, turi balsavimo teisę tarybos posėdžiuose, taigi advokatų tarybos pirmininkas yra advokatų tarybos narys pagal pareigas. Vadinasi, advokatų tarybos pirmininkas, jį išrinkus įstatų nustatyta tvarka, ex officio tampa advokatų tarybos nariu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog advokatų tarybos pirmininkas, eidamas šias pareigas, kartu eina ir tarybos nario pareigas, t.y. advokatų tarybos pirmininkas kartu yra ir advokatų tarybos narys.

Å iÄ iÅ¡vadÄ papildomai pagrindžia Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 17.2 punkto nuostata <...> Visi (advokatų tarybos) nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra advokatų tarybos pirmininko balsas <...>. Kita vertus, minėta, jog Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 16.6 punkte numatyta, kad tie patys asmenys advokatų tarybos nariais gali bÅ«ti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iÅ¡ eilės. Kaip nustatyta, L. V. P. dvi kadencijas iÅ¡ eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas.

Vadinasi, jis kartu ėjo ir advokatų tarybos nario pareigas ir, bÅ«damas advokatų tarybos pirmininku, į advokatų tarybÄ nebuvo renkamas, o tapo tarybos nariu pagal pareigas. Todėl, prieÅ¡ingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad L. V. P. ginčo sprendimu buvo iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu ketvirtai kadencijai iÅ¡ eilės. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog L. V. P. galėjo tiek kandidatuoti, tiek (pirmajai kadencijai) bÅ«ti iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 16.6 punktÄ ir nepagrįstai pripažino, jog advokatų visuotinio susirinkimo sprendimai įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir iÅ¡rinkti jį advokatų tarybos nariu prieÅ¡tarauja Lietuvos advokatÅ«ros įstatams. Teisėjų kolegija naikina aptariamas skundžiamo sprendimo dalis ir Å¡ia apimtimi priima naujÄ sprendimÄ â€“ atmeta ieÅ¡kovų reikalavimus dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įraÅ¡yti L.

V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir iÅ¡rinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais. Dėl 14-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumoÅ iuo darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ . Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti šį sprendimÄ negaliojančiu. IeÅ¡kovai apeliuoja į Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Revizijos komisija – Lietuvos advokatÅ«ros priežiÅ«ros organas, tikrinantis Lietuvos advokatÅ«ros finansinę veiklÄ (AdvokatÅ«ros įstatymo 62 straipsnio 1 dalis, Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 21.7 punktas), tai yra atliekantis finansinės atskaitomybės ir veiklos auditÄ (įstatų 10 punktas).

Veiklos tikrinimo rezultatai yra įforminami ataskaitomis, kurios pristatomos advokatų visuotiniame susirinkime (Lietuvos advokatÅ«ros įstatų 12.11 punktas). IeÅ¡kovai Å¡ios bylos procese iÅ¡imtinai apeliuoja į pačios revizijos komisijos veiklos ataskaitos turinį, teisinis tikslas, kurio jie siekia, yra tas, kad teismine tvarka bÅ«tų panaikinta Å¡i ataskaita. Bet ieÅ¡kovai nepareiÅ¡kė materialinio subjektinio reikalavimo dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos panaikinimo. Jų reikalavimas – pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu.

Atsakovė pagrįstai teigia, jog Å¡ioms ataskaitoms patvirtinti ir galioti nėra privalomas advokatų visuotinio susirinkimo sprendimas. Todėl, net ir nuginčijus aptariamÄ advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ , neprarastų teisinės galios ir todėl galiotų revizijos komisijos veiklos ataskaita. Vadinasi, ieÅ¡kovų reikalavimo pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo negaliojančiu patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, kurių siekia ieÅ¡kovai.

Todėl teismas ginčijamÄ susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta ieÅ¡kovų neginčijama ir be susirinkimo patvirtinimo galiojanti ataskaita, teisėtumÄ turi vertinti tik procedÅ«riniu aspektu. IeÅ¡kovai nenurodė procedÅ«rinių pažeidimų, kuriais galėtų bÅ«ti pagrindžiamas susirinkimo sprendimo neteisėtumas, todėl egzistuoja pagrindas atmesti šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ kaip neįrodytÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AdvokatÅ«ros įstatymas nenumato, kaip turi bÅ«ti atliekamas Lietuvos advokatÅ«ros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas.

Vadinasi, šio klausimo reglamentavimas yra paliktas Lietuvos advokatūros nuožiūrai. Lietuvos advokatūros įstatuose taip pat nėra atskleista, kaip turi būti atliekamas finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas. Vidaus auditas yra specifinė procedūra, jos apimtys, kaip nurodo patys ieškovai, priklauso nuo audituojamo objekto dydžio, organizacinės struktūros bei vadovybės keliamų reikalavimų (10-ojo nacionalinio audito standarto, patvirtinto 2003 m. vasario 28 d. visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkime, 5 punktas).

Lietuvos advokatÅ«ros valdymo organas – advokatų taryba – nėra nustačiusi reikalavimų, keliamų finansinės atskaitomybės ir veiklos auditui. Taigi, revizijos komisijai tiek advokatų visuotinio susirinkimo lygmeniu, tiek advokatų tarybos lygmeniu nėra nustatyti standartai ir / ar patvirtintos gairės, kuriomis Å¡i komisija galėtų ir turėtų vadovautis, atlikdama finansinės atskaitomybės ir veiklos auditÄ . Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, jog revizijos komisija, kuriÄ , beje, sudaro advokatai, nesantys profesionaliais auditoriais ir neturintys specialiųjų žinių, netinkamai atliko jai pavestÄ priežiÅ«ros funkcijÄ .

Å i komisija vykdė jai įstatymu ir įstatais priskirtÄ užduotį tokiomis sÄ lygomis, kokios jai buvo sudarytos. Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo patvirtinti revizijos komisijos veiklos ataskaitÄ pripažinimo negaliojančiu. Dėl įpareigojimo atlikti auditÄ Pirmosios instancijos teismas pripažino ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ pagrįstu, bet atmetė šį reikalavimÄ , motyvuodamas tuo, kad jis yra įvykdytas.

IeÅ¡kovai nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Teisėjų kolegijos vertinimu, kuris jau buvo pateiktas aukščiau, revizijos komisija atliko Lietuvos advokatÅ«ros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditÄ tokiomis sÄ lygomis, kokias jai sudarė pati Lietuvos advokatÅ«ra, tiksliau – jos aukščiausias ir valdymo organai. IeÅ¡kovai reikalauja įpareigoti revizijos komisijÄ atlikti auditÄ , bet nekonkretizuoja, kaip turėtų bÅ«ti įgyvendintas Å¡is jų reikalavimas. Kaip jau buvo nustatyta, nėra advokatÅ«ros lygmeniu patvirtintų standartų, kuriais revizijos komisija galėtų ir turėtų vadovautis, atlikdama finansinės atskaitomybės ir veiklos auditÄ .

Todėl, pritariant atsakovei, konstatuotina, jog priverstine tvarka negalėtų bÅ«ti įvykdytas toks teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros auditÄ . Sprendžiant pagal ieÅ¡kovų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams pateiktus argumentus, jie siekia tokio Lietuvos advokatÅ«ros veiklos audito, kuris prilygtų profesionalių auditorių atliktam patikrinimui. Revizijos komisija (jos nariai) neturi kvalifikacijos tokiam patikrinimui atlikti.

Teismas neturi kompetencijos nustatyti atsakovei pareigų, kurių ji neturi pagal įstatymÄ ir savo įstatus. Be to, kÄ nustatė ir pirmosios instancijos teismas, advokatų taryba 2014 m. gruodžio 4 d., kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, įgaliojo revizijos komisijÄ atlikti veiklos auditÄ už 2013 metus, pasitelkiant trečiuosius asmenis (auditorius, revizorius). Lietuvos advokatÅ«ra ir uždaroji akcinė bendrovė Jungtinė auditorių kontora 2014 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį, pagal kuriÄ Å¡i bendrovė įsipareigojo atlikti Lietuvos advokatÅ«ros finansinį auditÄ .

Vadinasi, atsakovė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯gyvendino. Byloje nėra faktinių duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, buvo ar ne parengta audito ataskaita. Tačiau tie veiksmai, kurių ėmėsi Lietuvos advokatÅ«ra, yra pakankami konstatuoti, jog ji iÅ¡ esmės įvykdė ieÅ¡kovų reikalavimÄ â€“ įpareigoti atlikti auditÄ . Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ .

Dėl 15-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teisėtumoAdvokatų visuotinis susirinkimas sprendimu, priimtu 15-uoju darbotvarkės klausimu, iÅ¡rinko I. V. advokatų tarybos pirmininku. IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teisme ginčijo šį advokatų visuotinio susirinkimo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas dviem pagrindais atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl Å¡io sprendimo pripažinimo negaliojančiu: pirma, konstatavo, jog ieÅ¡kovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė aptariamÄ reikalavimÄ , antra, pripažino, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti ir atsakovės praÅ¡ymu taikė ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kovai nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog jie, reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, patikslino pirminio ieÅ¡kinio dalykÄ . Å is ieÅ¡kovų materialinis subjektinis reikalavimas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra naujas savarankiÅ¡kas reikalavimas. Jis susijęs su reikalavimu pripažinti sprendimÄ Ä¯raÅ¡yti L.

V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį negaliojančiu, bet negali bÅ«ti laikomas iÅ¡vestiniu ir visiÅ¡kai priklausomu nuo Å¡io materialinio subjektinio reikalavimo. Toks materialinis subjektinis reikalavimas galėtų bÅ«ti pagrindas atskirai civilinei bylai pradėti. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės pareiÅ¡kė naujÄ ieÅ¡kinį (naujÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ), kuris buvo iÅ¡nagrinėtas, sujungus jį kartu su pirmiau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Todėl, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, pirmesnio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas nenutraukė ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl sprendimo iÅ¡rinkti I.

V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti. Atsakovė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas taikė netinkamÄ materialinės teisės normÄ , reglamentuojančiÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, konstatavo, jog reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti taikytinas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

AdvokatÅ«ros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visi Lietuvos advokatÅ«ros organų sprendimai, kuriems Å¡is įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vienÄ mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Å i norma yra specialioji, lyginant jÄ su Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, todėl ji ir turi bÅ«ti taikoma. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ . IeÅ¡kovai dalyvavo advokatų visuotiniame susirinkime, vadinasi, jie apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2014 m. gegužės 16 d., kuriÄ vyko susirinkimas (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis).

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. gegužės 17 d. ir baigėsi 2014 m. birželio 17 d. IeÅ¡kovų reikalavimas dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu buvo pareikÅ¡tas 2014 m. spalio 8 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nors ir taikė netinkamÄ materialinės teisės normÄ , pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovai, pagrįstai atmetė jų praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

Terminas reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikÅ¡ti buvo praleistas žymiai – 112 dienomis. Praleidimo laikotarpis yra beveik 4 kartus ilgesnis už patį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, lėmusių tokį žymų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . IeÅ¡kovų teigimu, ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I.

V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu pareikšti atnaujinimas – viešojo intereso reikalas. Nėra pagrindo sutikti su šiuo ieškovų argumentu, nes ieškovai šios bylos procese pirmiausia gina savo, kaip advokatų savivaldos narių, teises ir interesus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos advokatūros narių iškeltas ginčas dėl tarybos pirmininko išrinkimo teisėtumo yra viešojo intereso srities klausimas, kurį spręsdamas teismas gali ar net privalo ignoruoti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes.

IeÅ¡kovams be svarbios priežasties praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jie nebeteko galimybės ginti savo teises, pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį teisme (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis), todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas vien Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį ir Å¡iuo pagrindu atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I. V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu.Kadangi ieÅ¡kinio senaties taikymas – savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti materialinį subjektinį reikalavimÄ , apeliacinės instancijos teismas nepasisako, pagrįstas ar ne ieÅ¡kovų reikalavimas dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimo iÅ¡rinkti I.

V. advokatų tarybos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, nes tai neturi teisinės reikÅ¡mės ir negali pakeisti ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡sprendimo rezultato. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovų reikalavimus dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir iÅ¡rinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais.

Kiti reikalavimai buvo tinkamai iÅ¡spręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ : panaikina sprendimo dalis, kuriomis buvo patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai dėl advokatų visuotinio susirinkimo sprendimų įraÅ¡yti L. V. P. kandidatÅ«rÄ Ä¯ advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir iÅ¡rinkti jį advokatų tarybos nariu pripažinimo negaliojančiais, ir Å¡ia apimtimi priima naujÄ sprendimÄ â€“ atmeta aptariamus ieÅ¡kovų reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kiti apeliantų argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, perskirstymoPakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).IeÅ¡kovai pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kė 6 (Å¡eÅ¡is) materialinius subjektinius reikalavimus, patyrė 250,81 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Å ios bylos procese patenkintas vienas ieÅ¡kovų materialinis subjektinis reikalavimas.

Be to, kaip nustatyta, atsakovė pripažino ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti revizijos komisijÄ atlikti Lietuvos advokatÅ«ros veiklos auditÄ ir jį iÅ¡ esmės įvykdė. Todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistinas 83,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jie pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teisme susidarė 36,52 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ios iÅ¡laidos paskirstomos taip: iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistinas 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, iÅ¡ atsakovės – 12,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme, paskirstymoApeliacinės instancijos teismas atmetė abiejų Å¡alių apeliacinius skundus. Todėl Å¡alių Å¡iame bylos etape patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp jų nepaskirstytinos. Trečiasis asmuo L.

V. P., reikÅ¡damas apeliacinį skundÄ , sumokėjo į valstybės biudžetÄ 42 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 123 Eur žyminį mokestį (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis). Patenkinta trečiojo asmens apeliacinio skundo dalis sudaro 66,67 procento. Jeigu trečiasis asmuo bÅ«tų sumokėjęs visÄ Å¾yminį mokestį, jam priklausytų 82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, kurį turėtų sumokėti ieÅ¡kovai (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Å i procesinė situacija, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, spręstina taip: iÅ¡ ieÅ¡kovų į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis priteistinas trečiojo asmens nesumokėtas žyminis mokestis (81 Eur). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u t a r ė:              pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimÄ :              panaikinti teismo sprendimÄ , kiek juo patenkinti R.

K., R. Č., G. T. ir J. J. reikalavimai pripažinti advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. kandidatÅ«ra įraÅ¡yta į advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį, ir advokatų visuotinio susirinkimo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria L. V. P. iÅ¡rinktas advokatų tarybos nariu, negaliojančiomis, ir Å¡ia apimtimi priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti Å¡iuos R. K., R. Č., G. T. ir J. J. reikalavimus.              Palikti kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalį nepakeistÄ .             Priteisti R.

K., R. Č., G. T. ir J. J. iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros 83,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Priteisti iÅ¡ R. K., R. Č., G. T. ir J. J. į valstybės biudžetÄ po 6,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir po 20,25 Eur žyminio mokesčio.             Priteisti iÅ¡ Lietuvos advokatÅ«ros į valstybės biudžetÄ 12,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .              Teisėjai                                      Vaclovas Paulikas                                           Asta Pikelienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â