Legislator Case Law & Legislation
d8d499d9-5835-4dbf-927e-2b2ff400ac76 AI generated

d8d499d9-5835-4dbf-927e-2b2ff400ac76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d8d499d9-5835-4dbf-927e-2b2ff400ac76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovui UAB „Prie Neries“ nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus: apsaugos pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynÄ , valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 339 000 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ .PareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo ieÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ padidino reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai piniginę kompensacijÄ iki 583 500 Lt sumos.IeÅ¡kovas nurodė, kad 1996-11-07 panaudos sutarties Nr. 19 K01/96-11601 (toliau – Panaudos sutartis I) pagrindu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija perdavė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai neatlygintinai naudotis žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

d8d499d9-5835-4dbf-927e-2b2ff400ac76 · Lietuvos apeliacinis teismas: Stretch v. UnitedKingdom, no. 44277/98, 24 June 2003, § 38; Moskal v. Poland, no. 10373/05, 15 September 2009 ir kt.). EŽTT iÅ¡ esmės sutinka, kad ultra vires doktrinos taikymas suteikia svarbius saugiklius (apsaugÄ ) nuo vietos ar įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų, veikiančių ne pagal vidaus teisę suteiktÄ kompetencijÄ , piktnaudžiavimo suteikta galia; EŽTT neginčija Å¡ios doktrinos, kuri iÅ¡ tiesų atspindi teisės virÅ¡enybės, sudarančios Konvencijos pagrindÄ , mintį, tikslo ar naudingumo; vis dėlto pabrėžtina, kad taikant Å¡iÄ doktrinÄ turi bÅ«ti gerbiamas proporcingumo principas (žr. cituotÄ Stretch v.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1381/2014Procesinio sprendimo kategorija 51; 121.14. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2550-553/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovui UAB „Prie Neries“ nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus: apsaugos pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynÄ , valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 339 000 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ .PareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo ieÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ padidino reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai piniginę kompensacijÄ iki 583 500 Lt sumos.IeÅ¡kovas nurodė, kad 1996-11-07 panaudos sutarties Nr. 19 K01/96-11601 (toliau – Panaudos sutartis I) pagrindu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija perdavė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybai neatlygintinai naudotis žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba 1996-12-06 su ieškovu UAB „Prie Neries“ sudarė nurodyto žemės sklypo Žemės panaudos sutartį (toliau– Panaudos sutartis II), kuria perdavė jį neatlygintinai ieškovui saugomos automobilių aikštelės įrengimui ir eksploatavimui. Žemės panaudos sutartyje buvo nurodyta, kad ji galioja iki 2008-12-31, tačiau šalys turi teisę sutartį pratęsti, o ieškovas turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis.

Nurodytos sutarties pagrindu ieÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ įsipareigojo savo lėšomis parengti aikÅ¡telės įrengimo projektÄ , sÄ matÄ , suderinti projektÄ su Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriumi bei pilnai įrengti saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Žemės panaudos sutarties galiojimo metu UAB „Prie Neries“ savo lėšomis parengė projektÄ , suderino jį, gavo leidimÄ statybai, įrengė aikÅ¡telę su lietaus kanalizacijos ir valymo įrenginiais, jÄ aptvėrė tvora, pastatė apsaugos pastatÄ , t. y. visiÅ¡kai įvykdė sutartinius įsipareigojimus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o 1996-10-25 Žemės panaudos sutarties Nr. 19 K01/96-11601 pagrindu šio žemės sklypo naudotoju yra įregistruota Lietuvos kelių policijos tarnyba. 2008 metais atliekant kadastrinius matavimus yra suformuoti ir ginčo žemės sklype ieškovo UAB „Prie Neries“ lėšomis sukurti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisė į šiuos daiktus iki šiol nėra įregistruota, nepaisant 1996-12-06 Žemės panaudos sutarties 4 priede šalių įtvirtintos nuostatos, kad UAB „Prie Neries“ lėšomis šios sutarties pagrindu sukurtas ir šio sklypo valdymui bei naudojimuisi įgytas turtas yra UAB „Prie Neries“ nuosavybė.

IeÅ¡kovas savo nuosavybės teisių į pastatytus daiktus negali įregistruoti, nes Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teisių perėmėju yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, nedavė atitinkamo sutikimo. IeÅ¡kovas, remdamasis nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo iÅ¡vada, tuo atveju, jeigu atsakovas nesutinka su reikalavimu pripažinti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus, praÅ¡o teismo priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo 339 000 Lt kompensacijÄ .

PareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo ieÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimÄ dėl kompensacijos padidino iki 583 500 Lt sumos, atsižvelgdamas į byloje atliktos teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadas. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai;

įpareigoti UAB „Prie Neries“ pasiimti – nusikelti Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo ir atlaisvinti savo lėšomis žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1996-12-06 panaudos sutartį tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ nuo panaudos sutarties pabaigos 2008-12-31. Atsakovas nurodė, kad 1996-12-06 Žemės panaudos sutartis pasibaigė 2008-12-31, tačiau valstybinis žemės sklypas iki Å¡iol UAB „Prie Neries“ nėra atlaisvintas, jame Å¡iuo metu yra apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnyba negali naudoti žemės sklypo pagal savo poreikius.

Atsakovo teigimu, 1996-10-25 Žemės panaudos sutarties Nr. 19 K01/96-11601 10 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypo panauda ir nuoma trečiajam asmeniui galima tik valstybinės žemės valdytojui leidus, o esÄ toks jo leidimas nebuvo duotas. Be to, UAB „Prie Neries“ negalėjo bÅ«ti panaudos gavėja, nes neatlieka valstybės ar savivaldybės funkcijų. Jei asmuo neturi teisės naudotis žemės sklypu, jo pastatyti statiniai atitinkamame sklype negali bÅ«ti laikomais pastatytais teisėtai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ ieÅ¡kinio netenkino, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pripažino negaliojančia 1996-12-06 tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ sudarytÄ panaudos sutartį nuo jos sudarymo momento bei pripažino, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai.

Likusios dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas netenkino. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ naudai 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ valstybės naudai 6 390 Lt žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ 9 Lt ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 37 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika padarė iÅ¡vadÄ , kad tam, jog asmuo galėtų įgyti nuosavybės teises į statinį, vien statinio projekto ir statybos leidimo nepakanka, nes asmuo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teises gali tik tuomet, kai žemės sklypÄ valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas aplinkybę, kad jis buvo teisėtas Žemės sklypo naudotojas, grindė Panaudos sutartimi II.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ Panaudos sutartį II pripažinti negaliojančia nuo Å¡ios sutarties pabaigos 2008-12-31, tokį reikalavimÄ motyvuodamas tuo, kad valstybinės žemės valdytojas nedavė leidimo sudaryti Panaudos sutarties II ir UAB „Prie Neries“ negalėjo bÅ«ti panaudos gavėja, nes neatlieka valstybės ar savivaldybės funkcijų. Teismo vertinimu, pirmasis atsakovo motyvas yra nepagrįstas, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Kelių policijos valdyba 1996-11-14 raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus apskrities valdytojÄ A.

M. leidimo sudaryti panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Prie Neries“ ir toks leidimas buvo duotas Aplinkybė, kad ant paminėto praÅ¡ymo esančios Vilniaus apskrities valdytojo A. M. 1996-11-19 rezoliucijos tekste nėra tiesiogiai nurodoma, kad leidimas duodamas, nesudaro pagrindo vertinti, kad esančia rezoliucija „praÅ¡au įregistruoti panaudos sutartį nustatyta tvarka“ buvo iÅ¡reikÅ¡ta kitokia žemės valdytojo valia, nei sutikimas/leidimas sudaryti Panaudos sutartį II. AntrÄ jį atsakovo nurodytÄ motyvÄ teismas pripažino pagrįstu.

Teismas nurodė, kad Panaudos sutarties II sudarymo metu galiojusio Žemės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2262 įstatymo redakcija) 22 straipsnis reglamentavo, jog valstybinė žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai naudotis įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto, nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 1.1 punktas taip pat nustatė, kad valstybinė žemė suteikiama naudotis įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto.Teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas Panaudos sutartį II pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ši sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nuostatas – valstybinė žemė neatlygintinai naudotis buvo suteikta UAB „Prie Neries“, nors šis juridinis asmuo akivaizdžiai neatitiko įstaigos ar organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, statuso ir neturėjo teisės lengvatine tvarka naudotis valstybine žeme.

Pripažinus Panaudos sutartį II negaliojančia nuo jo sudarymo momento 1996-12-06, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus: apsaugos pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinierinius tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdynÄ , valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinierinius statinius – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu yra nepagrįstas ir netenkintinas.Teismas sprendė, kad pagal procesiniuose dokumentuose nurodytÄ faktinį pagrindÄ pareikÅ¡tas alternatyvus ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 583 500 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ taip pat nepagrįstas.

IeÅ¡kovas nenurodė Å¡io reikalavimo teisinio pagrindo, tačiau, remdamasis aplinkybėmis, kad eksperto 583 500 Lt verte įvertintas ginčo turtas buvo sukurtas UAB „Prie Neries“ lėšomis, prašė priteisti atitinkamo dydžio kompensacijÄ . Teismas nurodė, kad pripažinus Panaudos sutartį II negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir konstatavus, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti jo teisės į ginčo turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas turėtų rinktis kitokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ .Teismo sprendime nurodyta, kad tais pačiais motyvais, o bÅ«tent pripažinus Panaudos sutartį II negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir konstatavus, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių, yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimÄ ir pripažinti, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai.Atsakovas taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „Prie Neries“ pasiimti – nusikelti Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo ir atlaisvinti savo lėšomis Žemės sklypÄ .

Atsakovas šį reikalavimÄ grindžia Civilinio kodekso 4.98 straipsnio nuostata, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju neginčytinai nustatyta, jog Žemės sklypo savininkas yra Lietuvos valstybė. Antroji bÅ«tina aplinkybė – kad yra pažeistos Žemės sklypo savininko teisės – grindžiama motyvais, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti ginčo statiniai pažeidžia Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos teises naudoti Žemės sklypÄ pagal savo poreikius.

Aplinkybių, kokie yra Lietuvos policijos eismo priežiÅ«ros tarnybos poreikiai, atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo. Teismas yra nustatęs, kad Panaudos sutarties I pagrindu Valstybinės žemės valdytojas perdavė Žemės naudotojui (Policijos departamento Kelių policijos valdybai) Žemės sklypÄ neatlygintinai 99 metams, nurodant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo pobÅ«dis: kitai ne žemės Å«kio veiklai (automobilių stovėjimo aikÅ¡telei eksploatuoti).

Vėlesni Žemės naudotojo veiksmai taip pat patvirtino, kad jis tiesiogiai buvo suinteresuotas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu ir eksploatavimu, būtent todėl jis siekė sudaryti ir sudarė Panaudos sutartį II, o, pastačius automobilių stovėjimo aikštelę, naudojosi jos 40%. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog automobilių stovėjimo aikštelės poreikis išnyko ir kad yra susiformavęs kitoks Žemės sklypo panaudojimo poreikis, pakeista jo naudojimo paskirtis ir pobūdis.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimai (nekilnojamieji daiktai) pažeidžia atsakovo teises. Akcentuotina, kad ieÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ atsakovui nereiÅ¡kia reikalavimo nugriauti statinius, t. y. nereikalauja savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniai Žemės sklype buvo statomi be esminių nukrypimų nuo projekto, pagal 1998-08-25 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. KP 98-119, atliekant kadastrinius matavimus jie yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atitinkami statybos darbai toje vietoje apskritai buvo galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali bÅ«ti paÅ¡alinami ne tik nugriaunant ginčo statinius. Civilinio kodekso 6.557 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti savo prigimtimi panaÅ¡ius santykius, numato galimybę teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus atitinkančius statinius įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas vertino, kad sprendimas, įpareigojantis ieÅ¡kovÄ nugriauti ginčo statinius (Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto pasiėmimas objektyviai kitaip neįmanomas) bÅ«tų neproporcingas ir neatitiktų protingumo bei racionalumo principų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ ieÅ¡kinys ir iÅ¡ dalies patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti į Vilniaus apygardos teismÄ iÅ¡ naujo spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ dėl tinkamo atsakovo. Tuo atveju, jeigu bus nuspręsta nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, tenkinti ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ ieÅ¡kinį ir pripažinti nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus ginčo nekilnojamuosius daiktus.

Tuo atveju, jeigu bÅ«tų paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovo sudarytos 1996-12-06 žemės panaudos sutarties pripažinimo niekine, spręsti restitucijos klausimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo – Lietuvos valstybės 583 500 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už Å¡ių ieÅ¡kovo lėšomis sukurtų nekilnojamųjų daiktų vertę rinkos kainomis. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Pirmos instancijos teismas pripažino, kad nėra ginčo ir dėl to, kad visi daiktai sukurti bÅ«tent ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ lėšomis, tačiau daiktinės (nuosavybės) teisės į ieÅ¡kovo sukurtÄ turtÄ neįregistruotos tik todėl, kad nebuvo gautas atitinkamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sutikimas. Teismas turėjo atsižvelgti, kad toks leidimas buvo gautas ir tai patvirtina įraÅ¡as, padarytas tuometinio Vilniaus apskrities valdytojo ranka 1996-11-14 Kelių policijos valdybos raÅ¡te Nr.5/14/1.

2. Lietuvos valstybės prieÅ¡ieÅ¡kinis Vilniaus apygardos teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d. reikalavimų.3. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad valstybinė žemė privatiems juridiniams asmenims buvo suteikiama ne tik 1996-12-06, bet ir 1997-06-12, ir ji ne tik buvo iÅ¡nuomojama tiesiogiai privatiems juridiniams asmenims, bet jau pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nagrinėjant Lietuvos valstybės ir UAB „Prie Neries“ ginÄÄ Vilniaus apygardos teisme, 1997-06-12 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis dar ir pratęsiama dar 10 metų laikotarpiui. Nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo pateiktiems motyvams.

4. Pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad valstybinė žemė iÅ¡imtinai gali bÅ«ti suteikta tik įstaigoms ir organizacijoms, kurios iÅ¡laikomos iÅ¡ biudžeto, yra niekuo nepagrįsta, nes tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 str. 1 d. redakcija (galiojusi nuo 1996-09-24 iki 1997-06-24), aiÅ¡kiai įvardijo galimų žemės naudotojų sÄ raÅ¡Ä â€“ tai ne tik valstybinės žemės nuomininkai, bet ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos suteikė teisę naudotis žeme.

Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog valstybinė žemė gali bÅ«ti nuomojama arba suteikiama panaudos pagrindais iÅ¡imtinai tik valstybės institucijoms ar kitoms organizacijoms, iÅ¡laikomoms iÅ¡ biudžeto, yra nepagrįsta.5. 2009 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.629 (Žin., 2009, Nr.76-3135) buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (o bÅ«tent į Å¡ių asmenų grupę patenka ir ieÅ¡kovas), naudojantys valstybinę žemę, kurios jiems reikia iki 2009-06-28 perduotiems patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais ar nuosavybėn įsigytiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti (...), su kuriais nesudarytos valstybinės žemės panaudos sutartys, privalo pateikti praÅ¡ymÄ perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypÄ .

Minėtu nutarimu Nr.629 tiems, kurie nuosavybės teise turėjo statinius, buvo nustatytas terminas sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartis. IeÅ¡kovui UAB „Prie Neries“ sudaryti naujos panaudos sutarties nereikėjo, tačiau nurodytame nutarime numatytos pasekmės (kai savininkas jau turi sukÅ«ręs daiktÄ ir įregistravęs savo daiktines teise į jį) turi bÅ«ti taikomos ir ieÅ¡kovui, kÄ ignoravo pirmosios instancijos teismas. 6. 2005 m. spalio 23 d. įsigaliojus 1995-11-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 pakeitimui, Å¡iuo nutarimu patvirtintos Taisyklės buvo pakeistos ir jose nebeliko 1.1 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo (įstaigos ar organizacijos, iÅ¡laikomos iÅ¡ biudžeto).7.

IeÅ¡kovo nuomone, jeigu teismas pripažinęs sandorį niekiniu, tuo pačiu nepasisako dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir dėl jo kaltės, tai jis turėjo toje pačioje byloje iÅ¡spręsti ir niekinio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimÄ .8. Kadangi apeliacinės instancijos teisme neįmanoma pakeisti trečiojo asmens procesinės padėties į atsakovo (jeigu jau prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo ginčijamas sandoris ir teismas ex officio tokį sandorį pripažino niekiniu, todėl privalėjo pasisakyti ir dėl kitos niekinio sandorio Å¡alies), todėl yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti į pirmos instancijos teismÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas neteisingai interpretuoja teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės panaudos, nuomos ir naudojimo teisinius santykius, nuostatas.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų), kadangi Kelių policijos valdybos teisių perėmėjas dalyvavo Å¡ioje byloje kaip atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas, kuris pažymėtina, savo procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu reiÅ¡kė pozicijÄ , kuria sutinkama su pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir jo reikalavimais.

3. Žemės įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintos žemės naudotojų teisės yra suteikiamos asmenims tik su sÄ lyga, kad valstybinė žemė jiems buvo suteikta įgalioto valstybės atstovo. Å iuo atveju panaudos davėju UAB „Prie Neries“ atžvilgiu buvo Kelių policijos valdyba, t. y. ne tas asmuo, kuris pagal teisės aktų nuostatas galėjo bÅ«ti panaudos davėju (ne Vyriausybė ir ne jos įgaliota institucija). Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė atstovaujama Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ .

Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, taip pat, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Atsiliepime pažymėjo, kad UAB „Prie Neries“ nėra iÅ¡ valstybės iÅ¡laikoma įstaiga ir organizacija, todėl nebuvo teisinio pagrindo suteikti jai panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypu. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės panaudos 1996-12-06 sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ buvo sudaryta negavus apskrities valdytojo sutikimo, darytina iÅ¡vada, jog UAB „Prie Neries“ daiktÄ pagerino neturėdama daikto teisėto patikėtinio sutikimo, todėl ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo praÅ¡yti įpareigoti priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kompensacijÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).             Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo arba kompensacijos už Å¡iuos statinius priteisimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo              Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamos bylos Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje bÅ«tinumas nekonstatuotinas.              Dėl valstybinės žemės panaudos santykių reglamentavimo Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas UAB „Prie Neries“ patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti ieÅ¡kovui UAB „Prie Neries“ nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl kurių nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, o tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiktų su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 583 500 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ .

Tuo tarpu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, prašė pripažinti, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai yra pastatyti neteisėtai; įpareigoti UAB „Prie Neries“ pasiimti – nusikelti Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo ir atlaisvinti savo lėšomis žemės sklypÄ ; pripažinti negaliojančia 1996 m. gruodžio 6 d. panaudos sutartį tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ nuo panaudos sutarties pabaigos 2008 m. gruodžio 31 d.Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Prie Neries“ ieÅ¡kinio netenkino, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Teismas pripažino negaliojančia 1996 m. gruodžio 6 d. tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ sudarytÄ panaudos sutartį nuo jos sudarymo momento bei pripažino, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai. Likusios dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas netenkino. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta ir teisėta teismo sprendimo dalį, kuria teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, žemės panaudos sutartį, sudarytÄ tarp Kelių policijos valdybos ir UAB „Prie Neries“ pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento, o dėl kitos sprendimo dalies pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas laiko nepagrįstomis, todėl kita teismo sprendimo dalis naikintina.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus apskrities valdytojas A. M. (Valstybinės žemės valdytojas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdyba (toliau – Žemės naudotojas), atstovaujama vyriausiojo komisaro E. M., 1996 m. lapkričio 7 d. sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 19 K01/96-11601, kurios pagrindu Valstybinės žemės valdytojas perdavė Žemės naudotojui neatlygintinai 99 metams naudotis žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo pobÅ«dis: kitai ne žemės Å«kio veiklai (automobilių stovėjimo aikÅ¡telei eksploatuoti).

Å ios sutarties 10 punkte numatyta, kad galima panauda ir nuoma trečiajam asmeniui, Valstybinės žemės valdytojui leidus (t. 1, b. l. 75). Pateiktas Kelių policijos valdybos 1996 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tas Nr. 5/14/1, adresuotas Vilniaus apskrities valdytojui A. M., patvirtina, kad Žemės naudotojas kreipėsi į Valstybinės žemės valdytojÄ leidimo sudaryti panaudos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įrengimo ir eksploatavimo (t. 1, b. l. 87a). Ant Å¡io raÅ¡to yra Vilniaus apskrities valdytojo A.

M. 1996 m. lapkričio 19 d. rezoliucija: „praÅ¡au įregistruoti panaudos sutartį nustatyta tvarka“. Apelianto teigimu nurodyta rezoliucija patvirtina, kad žemės valdytojas davė sutikimÄ sudaryti panaudos sutartį su UAB „Prie Neries“. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡iuo dokumentu, priėjo iÅ¡vados, kad valstybės žemę valdančios institucijos leidimas sudaryti su ieÅ¡kovu panaudos sutartį buvo duotas. Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Å¡iuo atveju, nežiÅ«rint, kad buvo duotas leidimas panaudos sutarčiai sudaryti, tačiau Å¡ios sutarties teisėtumui svarbi yra ne Å¡i aplinkybė, o tai, kad tokios panaudos sutarties sudarymÄ imperatyviai draudė tuo metu žemės panaudÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Pažymėtina, kad Panaudos sutartis II buvo sudaryta galiojant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) redakcijai, galiojusiai nuo 1996-10-16 iki 1997-07-09, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 1428) redakcijai, galiojusiai nuo 1995-11-18 iki 2005-10-23. Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad valstybinė žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai naudotis įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto, nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės nuomojimo tvarkÄ nustato Ä®statymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl darytina iÅ¡vada, kad tam, jog bÅ«tų galima sudaryti panaudos sutartį, asmuo, norintis naudoti valstybinę žemę panaudos sutarties pagrindu privalo atitikti tokius kvalifikuojančius požymius:

1) turėti įstaigos ar organizacijos statusÄ ;

2) privalo bÅ«ti iÅ¡laikomas iÅ¡ biudžeto lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo, su kuriuo valstybinės žemės valdytojui leidus galėjo bÅ«ti sudaryta valstybinės žemės panaudos (subpanaudos) sutartis taip pat privalėjo atitikti tuos pačius reikalavimus, kaip ir pirminis panaudos gavėjas (bÅ«ti įstaiga ar organizacija, kuri iÅ¡laikoma iÅ¡ biudžeto). Valstybinės žemės panaudos sutarties požymis – neatlygintinumas. Tuo tarpu valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai naudotis tam tikriems asmenims, t. y. valstybinės žemės perdavimas be aukciono ir be atlygio – nemokant nuomos mokesčio, gali bÅ«ti susijęs su valstybės pagalbos elementais, galinčiais iÅ¡kraipyti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ ypač, jei Å¡i valstybės pagalba suteikiama ekonominę veiklÄ vykdantiems subjektams – subjektams, siekiantiems pelno ir dalyvaujantiems rinkoje.

Todėl įstatymu buvo numatyta, kad valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai tik tam tikriems subjektams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas Panaudos sutartį II pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ši sutartis buvo sudaryta, pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų nuostatas – valstybinė žemė neatlygintinai naudotis buvo suteikta UAB „Prie Neries“, nors šis juridinis asmuo neatitiko įstaigos ar organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, statuso ir neturėjo teisės lengvatine tvarka naudotis valstybine žeme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada ir jai pritaria. Pripažinus, kad Panaudos sutartis II negalioja nuo jos sudarymo momento, t.y. nuo 1996 m. gruodžio 6 d., teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti jam nuosavybės teises į ieÅ¡kovo lėšomis sukurtus nekilnojamuosius daiktus ir šį reikalavimÄ atmetė. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos valstybės prieÅ¡ieÅ¡kinis Vilniaus apygardos teisme negalėjo bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d. reikalavimų.

Apelianto teigimu, prašant pripažinti negaliojančia Panaudos sutartį II, atsakovu nurodyta tik viena šio dvišalio sandorio šalis – UAB „Prie Neries“, nors atsakovu turėjo būti traukiama Kelių policijos valdyba. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 329 straipsnis, reglamentuojantis pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas atvejus, tokio atvejo tarp absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenumato. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis minėto straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi Kelių policijos valdybos teisių perėmėjas dalyvavo šioje byloje kaip atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl vadovaujantis Å¡ia nuostata, Lietuvos policijos kelių tarnybos procesinės padėties ne/pakeitimas laikytinas formaliu procesiniu trÅ«kumu, kuris neįtakojo teismo sprendimo pagrįstumo ar bylos teisingo iÅ¡sprendimo.Apeliantas skunde nurodo, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog valstybinė žemė privatiems juridiniams asmenims buvo suteikiama ne tik 1996-12-06, bet ir 1997-06-12, ir ji ne tik buvo iÅ¡nuomojama tiesiogiai privatiems juridiniams asmenims, bet jau pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nagrinėjant Lietuvos valstybės ir UAB „Prie Neries“ ginÄÄ Vilniaus apygardos teisme, 1997-06-12 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis dar ir pratęsiama dar 10 metų laikotarpiui.

Apeliacines instancijos teismas laiko nereikÅ¡mingais nagrinėjamam ginčui Å¡iuos apelianto argumentus, nes apelianto argumentai dėl su kitu juridiniu asmeniu sudarytos nuomos sutarties nagrinėjamu atveju yra nesusiję su nagrinėjama byla, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Kaip vienÄ iÅ¡ nesutikimo su teismo sprendimu argumentų, apeliantas nurodo, kad UAB „Prie Neries“ patenka į Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų grupę, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimÄ Nr. 629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ pakeitimo“ tokie asmenys, su kuriais nesudarytos valstybinės panaudos sutartys, privalo per 3 mėnesius nuo Å¡io nutarimo įsigaliojimo pateikti valstybinės žemės patikėtiniui praÅ¡ymus perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus.

Minėto nutarimo priėmimo metu galiojusi Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija (nuo 2008-11-25 iki 2009-12-27) numatė, kad „Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali bÅ«ti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miÅ¡kų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybiniu parkų direkcijoms, kitoms iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų iÅ¡laikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, vieÅ¡osioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymÄ , kai bent vienas iÅ¡ jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, vieÅ¡osioms įstaigoms, turinčioms Å vietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti.

Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali bÅ«ti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti <...>.“ Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nė į vienÄ iÅ¡ nurodytų subjektų grupę UAB „Prie Neries“ nepatenka, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 629.Apeliantas nurodo, kad 2005 m. spalio 23 d.

įsigaliojus 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 pakeitimui, Å¡iuo nutarimu patvirtintos Taisyklės buvo pakeistos ir jose nebeliko 1.1 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo (įstaigos ar organizacijos, iÅ¡laikomos iÅ¡ biudžeto). Pažymėtina, kad Taisyklių pakeitimas sietinas su 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1983, kuomet Žemės įstatymas buvo iÅ¡dėstytas nauja redakcija. IÅ¡dėsčius žemės įstatymÄ nauja redakcija, jo 8 straipsnyje buvo apibrėžtas panaudos gavėjų subjektų ratas, todėl nebeliko kvalifikuojančio anksčiau galiojusiose Žemės įstatymo 22 straipsnio redakcijoje numatyto reikalavimo panaudos gavėjui bÅ«ti įstaiga ar organizacija, iÅ¡laikoma iÅ¡ biudžeto.

Kaip jau buvo minėta, UAB „Prie Neries“ nei sudarant ginčijamÄ panaudos sutartį nebuvo įstaiga ar organizacija, iÅ¡laikoma iÅ¡ valstybės biudžeto, nei patenka į subjektų ratÄ numatytÄ Å½emės įstatymÄ iÅ¡dėsčius nauja redakcija. Todėl minėti apelianto argumentai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti jo sudarytÄ Å¾emės panaudos sutartį teisėta ir pagrįsta ir panaikinti teismo sprendimo dalį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos konstatavimo ir įrodymų vertinimo Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pripažinęs sandorį niekiniu, tuo pačiu nepasisakė dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir dėl jo kaltės, todėl jis turėjo toje pačioje byloje iÅ¡spręsti ir niekinio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių klausimÄ .

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal procesiniuose dokumentuose nurodytÄ faktinį pagrindÄ pareikÅ¡tas alternatyvus ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 583 500 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ yra nepagrįstas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas nenurodė Å¡io reikalavimo teisinio pagrindo, tačiau, remdamasis aplinkybėmis, kad eksperto 583 500 Lt verte įvertintas ginčo turtas buvo sukurtas UAB „Prie Neries“ lėšomis, prašė priteisti atitinkamo dydžio kompensacijÄ .

Pirmosios instancijos teismo vertinimu pripažinus Panaudos sutartį II negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir konstatavus, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti statytoju ir įgyvendinti statytojo teisių, nėra pagrindo pripažinti jo teisės į ginčo turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas turėtų rinktis kitokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Byloje nustatyta, kad Kelių policijos valdyba 1996 m. gruodžio 6 d. su ieÅ¡kovu UAB „Prie Neries“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panaudos sutartį II, kuria perdavė jį neatlygintinai ieÅ¡kovui saugomos automobilių aikÅ¡telės įrengimui ir eksploatavimui.

Panaudos sutarties II 4. 1 ir 4.2 punktais UAB „Prie Neries“ įsipareigojo savo lėšomis parengti aikÅ¡telės įrengimo projektÄ , sÄ matÄ , suderinti projektÄ su Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektÅ«ros skyriumi bei pilnai įrengti saugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (t. 1, b. l. 30-32). IeÅ¡kovas Panaudos sutarties II galiojimo metu parengė ir su atitinkamomis institucijomis suderino automobilių aikÅ¡telės projektÄ (t. 2 b. l. 1-86), gavo leidimÄ vykdyti statybos darbus (t. 1, b. l. 8), atitinkamai ieÅ¡kovo statomi statiniai buvo numatyti ir teritorijos detaliajame plane (t. 2 b. l. 46).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Prie Neries“ visiškai įvykdė savo Panaudos sutarties II pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ir kad ginčo nekilnojamieji daiktai yra sukurti ieškovo UAB „Prie Neries“ lėšomis. Priedu Nr. 4 prie Panaudos sutarties II šalys susitarė, kad visas UAB „Prie Neries“ lėšomis teisėtai naudojamame žemės sklype sukurtas ir šio sklypo valdymui bei naudojimuisi įgytas turtas yra UAB „Prie Neries“ nuosavybė. UAB „Prie Neries“ daiktinės teisės į ginčo nekilnojamuosius daiktus nebuvo įregistruotos, negavus Vilniaus apskrities viršininko atitinkamo sutikimo.

Nors, kaip minėta, ieškovas negali būti pripažintas statytoju Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1996 m. rugsėjo 1 d.) 3 straipsnio prasme, nes jis nėra teisėtas žemės sklypo naudotojas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jo pastatyti nekilnojamieji daiktai negali būti laikomi pastatytais neteisėtai. Visų pirma, byloje nustatyta, kad statinių pastatymo poreikis iškilo atsakovui, nes žemės sklype, kurį ir pats naudojo panaudos sutarties pagrindais, Kelių policijos veiklai buvo reikalinga transporto aikštelė.

Tuo tikslu su ieÅ¡kovu ir buvo sudaryta žemės panaudos sutartis. Be to, kaip jau buvo aptarta anksčiau, ieÅ¡kovui valstybės institucijos iÅ¡davė atitinkamus statybÄ leidžiančius dokumentus – statybos leidimÄ , projektÄ , vietovės kadastro dokumentus. Statinių statyba truko nuo 1998 iki 2008 metų, jÄ pagal įstatymÄ turėjo prižiÅ«rėti atitinkamos valstybės institucijos (Statybos įstatymo 24 str.). Todėl tai nebuvo savavalė statyba, tÄ konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Ä®vertinus minėtus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį pripažinti neteisėtai pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės į vykdant Panaudos sutartį II turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ , atitinkančiÄ statinių vertę, sprendė kaip daikto (Å¡iuo atveju žemės sklypo) pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodė, jog daiktui pagerinti nebuvo gautas daikto savininko sutikimas, be to, ieÅ¡kovas, nebÅ«damas teisėtu statytoju, neturi teisės į pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Visų pirma, ieškovas nepareiškė ieškinio dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, jis nurodė, kad sukūrė nekilnojamuosius daiktus, todėl prašo atlyginti jų vertę. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad dėl nekilnojamųjų daiktų sukūrimo ieškovo lėšomis, ginčo nėra, atsakovas taip pat sutinka, kad ginčo žemės sklype esantys nekilnojamieji daiktai pastatyti ieškovo lėšomis. Taip pat nustatyta, kad ieškovas negali būti laikomas teisėtu žemės sklypo naudotoju, vadinasi, ieškovo sukurti nekilnojamieji daiktai lieka teisėto žemės naudotojo žinioje.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.105 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du (nustatant žemės servitutÄ ar pan.) naudotis žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į statinius ieÅ¡kovui negali bÅ«ti pripažintos dėl to, kad jis negalėjo bÅ«ti teisėtu žemės sklypo naudotoju.

Tačiau vien Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į jau paminėtus argumentus (kad turtas sukurtas ieÅ¡kovo lėšomis, nekilnojamieji daiktai pastatyti ne savavaliÅ¡kai, o turint atitinkamų valstybinės valdžios institucijų suderintus statybų dokumentus) negali bÅ«ti pagrindu netaikyti minėtos CK normos, sprendžiant dėl atlyginimo ieÅ¡kovui jo pastatytų statinių vertės. Tokiu atveju valstybei bÅ«tų sudarytos prielaidos neteisėtai praturtėti kito asmens sÄ skaita (tiek žemės sklypui, tiek sukurtiems nekilnojamiesiems daiktams liekant valstybės žinioje), o tai prieÅ¡tarauja pamatiniams teisės principams.

Å iÄ aplinkybę yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika nurodė, kad EŽTT jurisprudencijoje, kurioje pripažintas bendrasis principas, kad valstybės valdžios institucijoms neturėtų bÅ«ti užkirsta galimybė iÅ¡taisyti savo padarytas klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerÅ«pestingumo – prieÅ¡inga pozicija pažeistų nepagrįsto praturtėjimo doktrinÄ ; kita vertus, Å¡is principas negali vyrauti situacijose, kai individas turi patirti nepagrįstai didelę naÅ¡tÄ dėl jam pritaikytos priemonės; pati valstybė turi prisiimti visÄ atsakomybę dėl savo padarytų klaidų, ir tos klaidos jokiu bÅ«du neturi bÅ«ti taisomos kitų asmenų interesų sÄ skaita (žr.

Stretch v. UnitedKingdom, no. 44277/98, 24 June 2003, § 38; Moskal v. Poland, no. 10373/05, 15 September 2009 ir kt.). EŽTT iÅ¡ esmės sutinka, kad ultra vires doktrinos taikymas suteikia svarbius saugiklius (apsaugÄ ) nuo vietos ar įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų, veikiančių ne pagal vidaus teisę suteiktÄ kompetencijÄ , piktnaudžiavimo suteikta galia; EŽTT neginčija Å¡ios doktrinos, kuri iÅ¡ tiesų atspindi teisės virÅ¡enybės, sudarančios Konvencijos pagrindÄ , mintį, tikslo ar naudingumo; vis dėlto pabrėžtina, kad taikant Å¡iÄ doktrinÄ turi bÅ«ti gerbiamas proporcingumo principas (žr. cituotÄ Stretch v.

UnitedKingdom, § 38, taip pat Dacia S.R.L. v. Moldova,no. 3052/04, 18 March 2008,§ 63) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).TokiÄ nuostatÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kuria teismas iÅ¡analizavęs įrodymus, sprendė, jog nenustatyta, kad atsakovui iÅ¡nykęs poreikis Å¡iuo metu naudotis ieÅ¡kovo sukurta automobilių stovėjimo aikÅ¡tele (tuo pačiu, ir kitais nekilnojamaisiais daiktais).Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl statinių vertės priteisimo.

Tačiau nustatant ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydį, svarbu iÅ¡aiÅ¡kinti daugelį papildomų aplinkybių. Visų pirma, teismas turi įvertinti, ar neteisėtai sudarant žemės sklypo panaudos sutartį su ieÅ¡kovu, buvo tik valstybės institucijų (pareigÅ«nų) neteisėti veiksmai, ar ir paties ieÅ¡kovo kaltė (ar ieÅ¡kovo valdymo organai, dalyviai žinojo ar turėjo žinoti apie žemės panaudos sutarties neteisėtumÄ , kai buvo gauti statybos leidimai, projektai, kiti dokumentai ir pan.) Tai svarbu įvertinant priteistinos kompensacijos dydį (CK 6.253 str., 6.271 str. 1 d.).Statinių vertės nustatymui byloje yra pateikta 2013 m, kovo 18 d. eksperto iÅ¡vada dėl valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto susidedančio iÅ¡ apsaugos pastato, inžinierinių tinklų – lietaus kanalizacijos vamzdyno, valymo įrenginių, kitų inžinierinių statinių – tvoros ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo.

Teismo eksperto iÅ¡vadoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto atkuriamoji vertė, apskaičiuota iÅ¡laidų (kaÅ¡tų) metodu, yra 583 500 Lt.Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju, statiniai teisingai buvo įvertinti atkuriamÄ ja (kaÅ¡tų) verte, nes ji tiksliausiai atspindi, kiek lėšų yra panaudota nekilnojamojo turto sukÅ«rimui. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio, tikslinga atsižvelgti į paminėtas aplinkybes – abiejų Å¡alių veiksmus, sÄ Å¾iningumÄ , elgesį po sutarties sudarymo.

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio dalies dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo kaip neteisėtai pastatytų pagrįstumo klausimÄ , nepagrįstai Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį tenkino, todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neatskleidė bylos dalies dėl priteistinos ieÅ¡kovui kompensacijos dydžio nustatymo, todėl Å¡i dalis perduotina teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad bylos dalis dėl priteistinos ieškovui kompensacijos dydžio nustatymo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas šios bylos dalies esmės neatskleidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl kompensacijos dydžio nustatymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims klausimas spręstinas bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimÄ pakeisti. Palikti nepakeistÄ sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 1996 m. gruodžio 6 d. tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ sudaryta panaudos sutartis nuo jos sudarymo momento.Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad UAB „Prie Neries“ pastatyti nekilnojamieji daiktai: apsaugos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinieriniai tinklai – lietaus kanalizacijos vamzdynas, valymo įrenginiai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra pastatyti neteisėtai ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie Neries“ ieÅ¡kinys dėl piniginės kompensacijos priteisimo netenkintas, panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Konstantinas Gurinas Audronė Jarackaitė