2021-04-14 Nr. AB-7565-3-62-3-01373-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-254-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01373-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis serga (duomenys neskelbtini). Dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjui buvo paskirtas gydymas ir skirti vaistai bei gydytoja pabrėžė, jog juos reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. nedavė pareiškėjui vaistų (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Alytaus PN nėra (duomenys neskelbtini), kuris galėjo paskirti kitą vaistą. Nutraukus šių vaistų vartojimą bent tris dienas, progresuoja liga. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė, jog 2018 m. vasario mėn. Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką, t. y. gydymas turi būti pradedamas nustačius ir patvirtinus užsikrėtimą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistas (duomenys neskelbtini) yra vienas iš pirmo pasirinkimo vaistų pradedant minėtos ligos gydymą ir plačiai skiriamas Lietuvos gydytojų. Pasikeitus gydymo metodikai šio vaisto poreikis padidėjo iki 2 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus (duomenys neskelbtini) poreikiui, galimai šio vaisto gamintojas negali pilnai aprūpinti tiekėjų, veikiančių Lietuvoje, reikiamu vaisto kiekiu, kad pilnai būtų patenkintas poreikis. Nurodė, kad Lietuvoje yra eilė kitų vaistų skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui. Esant vieno ar kito vaisto nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis pas gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam bus parinktas ir paskirtas kitas tinkamas vaistas vietoje trūkstamo. Sutartis su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. galioja iki 2019 m. gegužės 17 d. Pastebėjus, kad padidėjo vaisto (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių, vaistai užsakomi telefonu. Tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė 18 dėžučių, tad pritrūko šio vaisto atsargų nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Vaistai buvo užsakinėjami telefonu ir tiekėjas vis žadėjo pristatyti laiku, tačiau UAB „Tamro“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei pranešė, kad šių vaistų neturi, kad baigėsi vaisto atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d. UAB „Tamro“ neužtikrino vaistų tiekimo Alytaus PN. Pagal sutartį vaistai turi būti pristatomi per dvi dienas po užsakymo pateikimo. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs Alytaus PN (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN neturės šio vaisto. Jis galėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas būtų pakeistas kitu vaistu.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1, 3, 16 punktais, ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – ir Aprašas), 4, 19–20 punktais.

7. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui 2018 m. birželio 8 d. dėl (duomenys neskelbtini), skirta (duomenys neskelbtini) (skirti (duomenys neskelbtini) vaistai). Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui nebuvo išduotas vaistas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, jog vaistas pareiškėjui nebuvo išduotas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. vaistai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduoti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, jog sutartis su vaistų tiekėju „Tamro“ sudaryta 2018 m. gegužės 17 d. bei pateikė minėtą sutartį prie bylos. Atsakovo atstovas nurodė, kad pastebėjus, kad padidėjo vaisto (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiai, vaistai buvo užsakinėjami atitinkamai didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Tamro“ buvo informuota, kad Alytaus PN per mėnesį reikės 60 dėžučių. Nurodė, jog vaistai užsakomi telefonu. Tiekėjas per rugsėjo mėnesį pristatė tik 18 dėžučių. Vaistai buvo užsakinėjami telefonu ir tiekėjas žadėjo pristatyti laiku, tačiau UAB „Tamro“ vadybininkas 2018 m. spalio 8 d. 10.41 val. paskambinęs vaistininkei pranešė, kad šių vaistų neturi, kad baigėsi vaisto atsargos Lietuvoje. Vaistai buvo pristatyti tik 2018 m. spalio 16 d.

10. Iš pateiktos atsakovo sutarties 4.1 punkto teismas nustatė, jog atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, jog prekės (vaistai) užsakomi telefonu.

11. Rašytinių duomenų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovui reikės 60 dėžučių vaisto bei apie tai, jog minėto vaisto trūksta, nebuvo pateikta į bylą. Iš pateiktų teismui duomenų buvo matyti, jog vaistas buvo užsakytas tik 2018 m. spalio 9 d. Kokie veiksmai buvo atliekami 2018 m. rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesio pradžioje atsakovas į byla nepateikė. UAB „Tamro“ nurodė, jog vaistas bus pateiktas 2018 m. spalio 16 d. Iš pateiktos sutarties 4.2 punkto matyti, jog prekių pristatymo terminas 2 darbo dienos nuo atskiro prekių užsakymo gavimo dienos. Tačiau sutarties 4.10.3 punkte numatyta, jog jei atsirado priežastys, nepriklausančios nuo tiekėjo, kurių jis neturėjo ir negalėjo numatyti, ir dėl kurių prekių pristatymas laiku tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo. Per dvi darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos užsakovas raštu išreiškia sutikimą pratęsti prekių pristatymo terminą arba informuoja tiekėją, kad šis terminas nebus pratęstas. Duomenų apie tai, jog tiekėjas kreipėsi ir nurodė priežastis, dėl ko negali pristatyti laiku vaistų į bylą nepateikta, taip pat nepateikta ir duomenų apie tai kaip atsakovas kontroliavo sutarties sąlygų vykdymą.

12. Pateiktas elektroninio susirašinėjimo laiškas nepatvirtino tos aplinkybės, jog tiekėjas negalėjo pateikti atsakovui rugsėjo mėnesį daugiau vaistų. Be to, žinodami tas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką bei matydami keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodami bei turėdami savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą bei numanydami apie poreikio padidėjimą turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų kaip numato Aprašo nuostatos.

13. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuota, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (9 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 9 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinus tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad 100 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie jam padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, išdėstytas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

18. Pareiškėjas R. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos dydžio.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl to, kad Alytaus PN neišdavė jam paskirtų vaistų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, nes nustatė, jog pareiškėjui, kuris serga (duomenys neskelbtini), Alytaus PN nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. (9 dienas) neišdavė gydytojų paskirtų vaistų (duomenys neskelbtini), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 100 Eur kompensaciją.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas, ir nurodo, kad pareiškėjo argumentai apie jam padarytą neturtinę žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nėra neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teigia, kad yra kilęs civilinis ginčas.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015; 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; kt.).

26. BVK 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 str.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

27. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui gydytojų paskirtų vaistų neišdavimu, nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Pagal bylos duomenis pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos, t. y. pareiškėjui diagnozuota liga ir paskirti vaistai, o pareiškėjas dėl šių aplinkybių nesuskundžia. Pareiškėjas kaip neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus (neveikimą) įvardija paskirtų vaistų neišdavimą.

28. Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Aprašo 19–20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

29. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga (Alytaus PN) yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis, patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020 kt.).

30. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas.

31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su vaistų užsakymu, jų gavimu, nustatė, kad nėra įrodymų apie tai, jog UAB „Tamro“ buvo informuota, kad per mėnesį atsakovo atstovui reikės 60 dėžučių vaisto, bei apie tai, jog minėto vaisto trūksta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo atstovas, žinodamas aplinkybes, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini), gydymo metodiką, matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančių nuteistųjų sąrašus ir duomenis apie paskirtą gydymą bei numanydamas apie poreikio padidėjimą, turėjo iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas.

32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinąsias sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (9 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini). Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, ir atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė CK 6.271 straipsnio 1 dalies prasme, o šios išvados nepaneigia atsakovo nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; kt.).

34. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

35. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Priteistą neturtinės žalos sumą mažinti ar visiškai nepriteisti žalos atlyginimo pinigais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog jam turi būti priteistas 4 750 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nenurodo jokių kriterijų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta būtent jo nurodyta suma.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. C. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius