2025-06-18 Nr. AB-10604-3-61-3-04552-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-398-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04552-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 22/09/S-194 (toliau – ir Sprendimas) 4 punktą ir Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punktą dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009 panaikinimo (toliau – ir Išvada); 2) ištirti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T21/08 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 16 ir 34 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Komisijos 2022 m. vasario 2 d. išvados pagrindu Rūmai priėmė sprendimą pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009 (toliau – ir Atestatai) galiojimą sustabdyti 6 mėnesiams (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.). Rūmai apie tai elektroniniu paštu pranešė pareiškėjui 2022 m. vasario 8 d. raštu, kuriame nurodė, kad sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, nes pareiškėjas nepateikė prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą.

2.2. Jis 2022 m. birželio 19 d. elektroniniu ir 2022 m. birželio 20 d. registruota pašto siunta pateikė Rūmams prašymą dėl Atestatų galiojimo sustabdymo panaikinimo (toliau – ir Prašymas). Prašė įvertinti (užskaityti) kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kai jis vertėsi atestuoto architekto profesine veikla, ir netaikyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu, kai jis objektyviai negalėjo verstis Atestatuose nurodyta veikla, nes nebuvo Rūmų narys. Rūmai 2022 m. birželio 21 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad Prašymą gavo ir į jį atsakys per teisės aktuose nurodytus terminus, t. y. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų; jokie Prašymo trūkumai nebuvo nurodyti. Rūmai 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo pareiškėją, kad Prašymas bus nagrinėjamas Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku atsiuntė pareiškėjui Rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštą, kuriuo informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimas perkeltas į 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdį. Rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku persiuntė Rūmų pirmininko 2022 m. rugsėjo 12 d. raštą „Dėl Lietuvos architektų rūmų sprendimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio išvadą ir jos pagrindu priimtą Rūmų sprendimą panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą. Rašte nėra informacijos apie Prašymo nagrinėjimą Komisijos posėdyje ir šiuo klausimu priimtą sprendimą. Nors Rūmai nurodė negavę registruotino prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą, tačiau iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad Komisija Prašymą tikrai gavo, tačiau jo nenagrinėjo dėl priežasties, kad jis neregistruotinas Rūmų vidaus dokumentų registre.

2.3. Rūmai ir Komisija pažeidė pareiškėjo teises, kurių realizavimui ir gynimui valstybė nustatė teisinį reguliavimą. Rūmai ir Komisija, nenagrinėdami Prašymo, vilkino (vilkina) pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą ir pažeidė įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3, 4, 8 p.). Pagal Aprašo 8, 34, 36.1.2 punktų reikalavimus pareiškėjo Prašymas, pateiktas 10 darbo dienų iki Komisijos 2022 m. liepos 5 d. posėdžio, turėjo būti nagrinėjamas ir sprendimas priimtas 2022 m. liepos 5 d. Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo Rūmuose terminą, 2022 m. birželio 20 d. Rūmuose gautas pareiškėjo Prašymas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2022 m. liepos 18 d., nes pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą Komisija yra rūmų valdymo organas, o ne kita institucija ar konkrečiam tyrimui sušaukta vienkartinė komisija.

2.4. Rūmai ir Komisija priimdami 2022 m. rugsėjo 7 d. Išvadą panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ir teisę tobulinti kvalifikaciją teisės aktų nustatytais būdais. Kadangi pareiškėjo Prašymas nebuvo priimtas, todėl Rūmai pažeidė TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies 3 punkto, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias atestato galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai Rūmams nepateikiami architekto kvalifikacijos tobulinimą įrodantys dokumentai. Minėtų įstatymų normose nėra apibrėžta, kokie kvalifikacijos tobulinimą įrodantys dokumentai turi būti pateikti Rūmams, t. y. įstatymais nėra nustatyta, kad tokie įrodymai turi būti tik kvalifikacinių kursų išklausymą įrodantys dokumentai. Taip pat įstatymų normose nėra įtvirtinta, kad kvalifikacijos atestatų sustabdymo ir panaikinimo sankcijos taikomos būtent už paskaitų neišklausymą. Sankcijos taikytinos tik už kvalifikacijos tobulinimo įrodymų nepateikimą Rūmams.

2.5. Nustatant Statybos įstatymo 12 straipsnio ir TPĮ 40 straipsnio normas galiojo Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – ir RPKPĮ) bei kitų Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų nuostatos, reguliuojančios tą patį visuomeninį teisinį santykį – architektų kvalifikacijos tobulinimą. Todėl architektų kvalifikacijos tobulinimo įrodymus apibrėžia tą patį dalyką reguliuojančių normų visetas, ne vien TPĮ 40 straipsnio 5 dalis ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis. Pareiškėjas Prašyme pateikė kvalifikacijos tobulinimo įrodymus, grindžiamus RPKPĮ, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – ir Direktyva 2005/36/EB), 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (toliau – ir Direktyva 2013/55/ES), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (toliau – ir Rekomendacija 2006/962/EB), 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2008/C 111/01 dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (toliau – ir Rekomendacija 2008/C 111/01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 patvirtinto Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo (toliau – ir Kvalifikacijų sandaros aprašas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Tik išnagrinėję pateiktus įrodymus ir juos įvertinę kaip neatitinkančius architektų kvalifikacijos tobulinimą reguliuojančių teisės normų viseto reikalavimų, Komisija ir Rūmai galėjo daryti išvadą, kad pareiškėjas Rūmams kvalifikacijos tobulinimo įrodymų nepateikė.

2.6. Rūmų pirmininkas ir Komisija pareiškėjo teisių pažeidimus pagrindė abejotino teisėtumo teisės aktų nuostatomis. Aprašo 6 punkto nuostata, kad dokumentai priimami ir registruojami tik tuo atveju, jei jie atitinka šiame Apraše ir jo prieduose (formose) nurodytus reikalavimus, prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 daliai, kur pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai prašymas (skundas) gali būti nenagrinėjamas. To pačio straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad „asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“, tačiau Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 23 punkte ir kitose nuostatose nenustatytas draudimas pasirašyto rašytinio prašymo neregistruoti įstaigos vidiniame registre ir tuo pagrindu nenagrinėti. Aprašo 34 punkto nuostata: „Komisijų posėdžiai organizuojami per 30 darbo dienų nuo Pretendento prašymo užregistravimo dienos“ prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 4 dalies ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkto reikalavimams, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.

2.7. Aprašo 16 punkto reikalavimai dėl architekto kvalifikacijos tobulinimo(si) įvertinimo, nustatyti Rūmams viršijant TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje suteiktus įgaliojimus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6, 7 punktus ir prieštaraujant RPKPĮ, Direktyvos 2005/36/EB, Direktyvos 2013/55/ES nuostatoms, reguliuojančioms architektų kvalifikacijos tobulinimosi. TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nurodyti „kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai“ nėra apibrėžti kaip „kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimų kopijos“ ir nėra nustatyta, kad „kursai ir jų metu išklausytų valandų skaičius turi atitikti Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Rūmų tarybos) reikalavimus“, todėl Aprašo 16.9 punkto nuostatos Rūmų priimtos viršijant įstatymų suteiktus įgaliojimus. Pats architektas turi pasirinkti, kaip tobulintis ir kokius įrodymus Rūmams pateikti (Aprašo 16.5–16.9 p. nuostatos).

2.8. Aprašo 16.9 punkto nuostata: „kursai ir jų metu išklausytų valandų skaičius turi atitikti Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus“ pažeidžia įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (VAĮ 3 str. 4 ir 8 p.) ir VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Rūmai viršijo įgaliojimus). Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta Rūmų funkcija „organizuoja Rūmų narių kvalifikacijos kėlimą“. Ši įstatymo leidėjo nustatyta Rūmų funkcija atskleidžia, kad kvalifikacijos tobulinimas (taip pat ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytu būdu) yra privalomas tik Rūmų nariams, t. y. tik tiems architektams, kurie verčiasi atestuoto architekto veikla (Architektų rūmų įstatymo 4 str. 1 d.). Būtent šios vidinės Rūmų funkcijos vykdymui įstatymų leidėjas nustatė Architektų rūmų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą Rūmų tarybos funkciją „nustato architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką“. Toks įstatyminis įgaliojimas nesuteikia teisės Rūmams nustatyti tvarką, skirtą reguliuoti architektų (ne Rūmų narių) kvalifikacijos tobulinimąsi kitaip, nei pagal TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatas „nustatyti kvalifikacijos tobulinimo įrodymų pateikimo Rūmams tvarką“.

2.9. Aprašo 16.4 punkto nuostata prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 13 punkto nuostatai, nes Rūmai pagal vykdomas funkcijas disponuoja duomenimis apie galiojančius architektų kvalifikacijos atestatus. Taip pat Aprašo 16.2 punkto nuostata nepagrįsta būtinumu ir prieštarauja privačių asmens duomenų apsaugos principams.

2.10. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatose, taip pat ir Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatoje „architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis“ neaiškus sąvokos „kvalifikacijos atestatas“ apibrėžimas. Priešingai nei tą patį visuomeninį santykį reguliuojantys Lietuvos ir ES teisės aktai, sąvoka interpretuojama kaip ūkinės veiklos reguliavimo priemonė „licencija“ ir iš to kildinamos ūkinę veiklą kontroliuojančios institucijos teisės „licenciją“ prevenciškai sustabdyti ar panaikinti, kad nebūtų vykdoma neteisėta atestuoto architekto ūkinė veikla. Architekto kvalifikacijos atestatas nėra leidimas vykdyti atestuoto architekto ūkinę veiklą (licencija), todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos prevencinės ūkinės veiklos reguliavimo priemonės. Neaišku, kurį visuomeninį teisinį santykį sukuria „atestato įgijimas – turėjimas“, ir pažeidžiami Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinti tikslingumo ir aiškumo principai. Architekto kvalifikacijos atestatas apibrėžiamas kaip Europos kvalifikacijų sandara (toliau – ir EKS) ir Lietuvos kvalifikacijos sandaros (toliau – ir LTKS) VII–VIII kvalifikacinius lygius ir juos atitinkančių minimalių žinių, įgūdžių, kompetencijų ir profesinės patirties turėjimą patvirtinantis dokumentas.

2.11. Sisteminė norminių nuostatų analizė: Architektūros įstatymo 9 straipsnio 3, 7–9 ir 11 dalių, Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6, 10–13 dalių, 4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų ir 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 4 punktų, Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo 2.1–2.4, 4, 5 ir 7 punktų, suponuoja išvadas, kad: a) kvalifikacijos atestatas yra atestuoto architekto profesine patirtimi ir mokymusi visą gyvenimą pasiektą, valstybiniu egzaminu patikrintus ir valstybės pripažintus profesinės kvalifikacijos lygius EKS (LTKS) VII ar EKS (LTKS) VIII įrodantis dokumentas – liudijimas, galiojantis neterminuotai; b) leidimas verstis atestuoto architekto profesine veikla (leidimas teikti šioje srityje paslaugas, licencija) Lietuvoje yra kvalifikacijos atestatą turinčio architekto įstojimas į Rūmų narius ir jo pranešimas Rūmams apie ketinimą po 10 dienų pradėti jo kvalifikacijos atestate nurodytą atestuoto architekto profesinę veiklą, t. y. konkretaus atestuoto architekto įrašymas į Rūmų narių (besiverčiančių atestuoto architekto profesine veikla) sąrašą; c) leidimas verstis atestuoto architekto profesine veikla (leidimas teikti šioje srityje paslaugas, licencija) kitoje ES valstybėje narėje yra Lietuvoje kvalifikacijos atestatą įgijusio architekto teisės pripažinimo dokumento išdavimas. Neteisėtą atestuoto architekto veiklą Rūmai gali nutraukti tiek panaikindami atestuoto architekto įrašymą į besiverčiančių Rūmų narių sąrašą, tiek panaikindami jo narystę Rūmuose. Todėl TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatose „architekto kvalifikacijos atestato turėtojas“ naudojamos sąvokos „architekto kvalifikacijos atestatas“ statuso prilyginimas „leidimui verstis atestuoto architekto profesine veikla – licencijai ir/ar leidimui teikti šioje srityje paslaugas“ numatant jo panaikinimo sankcijas už neteisėtus atestato turėtojo veiksmus, nesusijusius su ūkinės veiklos vykdymu, yra neteisėtas.

2.12. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą „įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, prieštarauja RPKPĮ 1 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principui (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p.). Iš Statybos įstatymo 12 straipsnio ir Architektūros įstatymo 7 straipsnio nuostatų matyti, kad Lietuvos ir užsienio architektų teisės nėra lygios: a) užsienio architektams leidimą teikti paslaugas ir teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą suteikia teisės pripažinimo dokumentas, kuris gali būti išduodamas automatiškai, o Lietuvos architektas, įgijęs kvalifikacijos atestatą, leidimą teikti paslaugas ir vykdyti atestuoto architekto verslą gauna tik tuo atveju, jeigu įstoja į Rūmus ir jiems praneša apie ketinimą po 10 dienos pradėti atestuoto architekto veiklą; b) užsienio architektai (teisės pripažinimo dokumento turėtojai) neprivalo tobulinti kvalifikacijos TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis, ir jiems netaikoma sankcija už kvalifikacijos netobulinimą – teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymas ir (ar) panaikinimas.

2.13. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos, kartu su Architektūros įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostata „architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais, privalo kelti architekto kvalifikaciją šiuose įstatymuose nustatytomis sąlygomis“ ir 4 dalies nuostata „architekto kvalifikacijos atestatą privaloma įgyti iki atestuoto architekto veiklos vykdymo pradžios“, jeigu interpretuojamos ta prasme, kad nustato pareigą tobulinti kvalifikaciją valstybės parinkto turinio ir neatlygintinai apmokamų 20 valandų paskaitų išklausymo būdu nesiverčiantiems profesine architekto veikla asmenims, prieštarauja:

a) Konstitucijos 42 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams;

b) Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4 straipsnio 1 dalies, Architektūros įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, kad kvalifikacijos tobulinimo tvarka (teisės, pareigos ir procedūros) nustatoma tik Rūmų nariams, paskelbusiems apie vertimosi atestuoto architekto veikla pradžią, c) RPKPĮ 3 straipsnio 11 dalies, 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, Direktyvos 2005/36/EB aiškinamojo memorandumo 39 paragrafo, 3 straipsnio 1 dalies „l“ punkto, 22 straipsnio „b“ punkto, Direktyvos 2013/55/ES aiškinamojo memorandumo 13 ir 15 paragrafų nuostatoms, kad valstybės uždavinys architektų kvalifikacijos tobulinimesi yra šių specialistų asmeninio intereso užsitikrinti savo praktikos saugumą, efektyvumą ir neatsilikti nuo profesijos raidos mokymosi visą gyvenimą būdu rėmimas – skatinimas, d) Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, 49 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, kad kvalifikacijos tobulinimas yra dirbančių specialistų teisė, o jų kvalifikacijos tobulinimą apmoka darbdavys ir (ar) valstybė iš biudžeto.

Sisteminė teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad nustatymas įstatyminės pareigos nesiverčiantiems atestuoto architekto veikla architektams privalomai išklausyti paskaitas, kurių turinys jiems žinomas dėl profesinės veiklos ar savišvietos, ir apmokėti jas savo lėšomis, gautomis iš nearchitektūrinės darbinės veiklos ar socialinės paramos, nedera su kitomis specialistų kvalifikacijos tobulinimąsi reguliuojančiomis teisės normomis ir neproporcingas, t. y. pažeidžia proporcingumo ir sistemiškumo principus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 1 d. 2 ir 7 p.).

2.14. TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos, kartu su Architektūros įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkto ir 15 dalies 4 punkto nuostatomis, TPĮ 40 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatomis, tiek, kiek jose architekto kvalifikacijos atestatas prilyginamas licencijai ir architektui nustatyta sankcija už 20 valandų paskaitų neišklausymą – panaikinimas galiojimo kvalifikacijos atestato, suteikiančio galimybę užsiimti architekto kvalifikaciją atitinkančia profesine veikla, nepaisant, kad architektas nesivertė / nesiverčia profesine veikla, ir nepaisant, kad versdamasis profesine veikla architektas kvalifikaciją tobulino RPKPĮ, Direktyvoje 2005/36/EB, Direktyvoje 2013/55/ES, Rekomendacijoje 2006/962/EB ir Rekomendacijoje 2008/C 111/01 nurodytais mokymosi viso gyvenimo būdais, prieštarauja:

a) Konstitucijos 42 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams;

b) Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies (2016 m. birželio 30 d. redakcija), TPĮ 40 straipsnio 4 dalies, Architektūros įstatymo 9 straipsnio 2 dalies (2017 m. birželio 8 d. redakcija), Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad kvalifikacijos atestatas kvalifikacinius reikalavimus atitinkantiems architektams išduodamas neterminuotam laikui;

c) Architektūros įstatymo 9 straipsnio (2021 m. birželio 30 d. redakcija) 3, 7–9 ir 11 dalių, Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6, 10–13 dalių, 4 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų ir 4 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 4 punktų, Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtinto Licencijavimo pagrindų aprašo (redakcija nuo 2016 m. liepos 23 d.) 2.1–2.4, 4, 5 ir 7 punktų nuostatoms, kad leidimu verstis architekto profesine veikla (licencija, leidimu teikti paslaugas) yra laikomas architekto įrašymas į Rūmų narių – besiverčiančių valstybės reguliuojama ūkine veikla ūkio subjektų (architektų) sąrašą, o bet koks pripažintą kvalifikaciją turinčių architektų laisvę teikti paslaugas ir ūkinę veiklą ribojantis reikalavimas turi atitikti ES teisės aktų nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) apibrėžtus būtinumo ir proporcingumo principus;

d) RPKPĮ 3 straipsnio 11, 14 ir 22 dalių, 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies, 4 priedo 4 punkto 15 eilutės, Direktyvos 2005/36/EB aiškinamojo memorandumo 27 ir 39 paragrafų, 3 straipsnio 1 dalies „a“, „b“ ir „l“ punktų, 11 straipsnio „a“ punkto „i“ papunkčio, 15 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio „b“ punkto, 48 straipsnio 1 ir 2 dalių, 49a straipsnio 2 dalies „d“ punkto, VI priedo, Direktyvos 2013/55/ES aiškinamojo memorandumo 11, 13 ir 15 paragrafų, Rekomendacijos 2008/C 111/01 aiškinamojo memorandumo 11 ir 12 paragrafų, I priedo „a“ punkto, II priedo 6 eilutės, Kvalifikacijų sandaros aprašo 2.6, 10, 13, 14, 16.4 ir 16.8 punktų, Rekomendacijos 2006/962/EB aiškinamojo memorandumo 15 paragrafo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 patvirtintos Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos (toliau – ir Strategija) 7, 8.9 ir 15.7 punktų, priedo 3 eilutės nuostatoms, kad architekto kvalifikacijos tobulinimas(is) yra architekto teisė.

2.15. Pareiškėjo Prašyme savišvietos būdu įgyti kvalifikacijos tobulinimosi įrodymai buvo pateikti, tačiau Rūmai, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, jo neregistravo ir nenagrinėjo. Todėl yra pagrindas ištirti Aprašo nuostatų atitiktį Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies, RPKPĮ 3 straipsnio 11 punkto ir 20 straipsnio 2 dalies, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 23 ir 25 punktų, VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 3 dalies nuostatoms ta prasme, kad Vidaus aprašo kvalifikacijos tobulinimosi įrodymų pateikimo tvarkoje nenumatytas visų teisės aktuose numatytų kvalifikacijos tobulinimosi mokymosi visą gyvenimą būdų pateikimas ir nenumatytas tokius įrodymus pateikusio asmens prašymo registravimas bei nagrinėjimas. Taip pat ir tai, ar Architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkto, TPĮ 40 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatos suteikia Rūmams įgaliojimus nustatyti architektų, kurie nėra Rūmų nariai, kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką, jos pagrindu reikalauti iš tokių architektų pateikti Rūmams kvalifikacijos kursų išklausymo pažymėjimų kopijas, o jų nepateikus – neregistruoti tokių architektų prašymų ir jų nenagrinėti VAĮ nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl to, jog pareiškėjas klaidiną teismą, yra nepagrįsti. Rūmai ir Komisija 2022 m. rugsėjo 7 d. neturėjo įgaliojimų priimti sprendimų dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo, kai pareiškėjo Prašyme ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. paaiškinimuose pateikti įrodymai leidžia spręsti apie pareiškėjo kvalifikacijos tinkamumą verstis profesine veikla. Pareiškėjo manymu, jo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai buvo pašalinti iš Komisijos darbotvarkės, t. y. nebuvo įvertinti, todėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdyje priimtas sprendimas neabejotinai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas pažymėjo, kad skunde keliamas reikalavimas panaikinti Rūmų ir Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. priimtus aktus dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų panaikinimo apima tiek sprendimo pagal pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymą nepriėmimą, tiek sprendimą (išvadą) panaikinti pareiškėjo atestatų galiojimą. Rūmai nepaaiškino aplinkybių dėl pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymo neišsprendimo, nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie prašymo nagrinėjimą ir šiuo klausimu priimtą sprendimą.

4. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose išreiškė prašymą skirti Rūmams baudą už nevykdymą teismo reikalavimų pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimų 14 punkto 2 ir 4 papunkčiuose nurodytą medžiagą.

5. Atsakovas Lietuvos architektų rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Komisija 2021 m. lapkričio 3 d. posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad iš pareiškėjo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo gautas tinkamas prašymas įvertinti kvalifikacijos tobulinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, teikė jam perspėjimus per 2 mėn. pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus ir tuo pačiu nurodė neigiamas pasekmes, jei tai nebus atlikta. Pareiškėjui neįvykdžius reikalingų veiksmų, Komisija 2022 m. vasario 2 d. posėdyje priėmė išvadą, jog iš pradžių yra tikslinga stabdyti pareiškėjo kvalifikacijos galiojimą 6 mėnesių terminui, per kurį manytina, kad yra objektyviai įmanoma pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus.

5.2. Pareiškėjas klaidina teismą teikdamas savo įvykių interpretaciją dėl neregistruotų dokumentų vidaus dokumentų registre bei kitų aplinkybių. Pareiškėjas iš tiesų kreipėsi į Rūmus su 2022 m. birželio 20 d. prašymu dėl Atestatų sustabdymo panaikinimo. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam parengtiną per 20 darbo dienų atsakymą 2022 m. birželio 21 d. el. laišku. Rūmai pareiškėją 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2022-07/256, informavo, kad jo teiktas Prašymas planuojamas nagrinėti preliminariai 2022 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos posėdyje.

5.3. Pareiškėjo Prašymas buvo vertintas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos vykusiame posėdyje, po kurio pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo pateiktas raštas, kuriuo jis informuojamas, jog Rūmai gavo pareiškėjo paklausimą, kuriuo pastarasis prašė panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą, užskaityti kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau klausimo svarstymas perkeliamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. dėl kvorumo nebuvimo. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 2022/08/278 dar kartą pareiškėjui akcentavo, jog jis iki šiol nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių savo kvalifikacijos tobulinimą, pareiškėjo prašyme pateikta informacija neatitinka kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio. Dar kartą priminė, kad atestuotas architektas ne rečiau kaip kas 5 metus privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose – išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, kurios atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.

5.4. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 2022 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos posėdis buvo suorganizuotas, kurio metu buvo vertintas ir pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašymas laikantis Aprašo 34 punkto reikalavimo, kuriame nustatyta, kad: „Architektų Komisijų posėdžiai organizuojami per 30 darbo dienų nuo Pretendento prašymo užregistravimo dienos.“ Jokio pareiškėjo teisių pažeidimo Rūmai neatliko, o vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu bei laiku informavo pareiškėją apie nagrinėjimo eigą, kol galiausiai 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdyje priėmė išvadą Nr. 22/09/S-194. Išvada priimta vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir / arba TPĮ 40 straipsnio 5 dalies bei Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu – esant šių teisės normų pažeidimams.

5.5. Pareiškėjo suvokimas apie Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas vertintinas kaip jo interpretacija, kuri neatitinka objektyvios tikrovės ir įstatymų leidėjo tikrosios valios. Pareiškėjas nei karto Rūmams nepateikė tinkamai užpildyto prašymo su jo kvalifikacijos tobulinimą kursuose pagrindžiančiais duomenimis, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas išklausė teisės aktuose nurodytas ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, todėl Rūmai turėjo teisę bei pareigą priimti atitinkamą sprendimą, kuriuo Atestatai pareiškėjui buvo pagrįstai panaikinti. Dėl šios priežasties Rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendime Nr. S22/09/303 ir buvo pagrįstai pažymėta, kad Rūmai nebuvo gavę pareiškėjo prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą.

5.6. Pareiškėjo minimos direktyvos nėra tiesiogiai taikomi teisės aktai, todėl jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo, kiti nurodytieji Lietuvos Respublikos teisės aktai jokia apimtimi nereglamentuoja tarp Rūmų ir pareiškėjo susiformavusių teisinių santykių turinio, todėl pareiškėjo teiginiai yra atmestini kaip nesusiję bei nenagrinėtini detaliau.

5.7. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdžių metu buvo sprendžiamas pareiškėjo Prašymo klausimas, tačiau nebuvo atliekamos Aprašo 62 ir 87 punktuose nustatytos procedūros, kurioms yra reikalavimas daryti garso įrašą, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs reikalingų dokumentų, patvirtinančių kvalifikacijos tobulinimą, o pareiškėjo 2022 m. birželio 20 d. prašyme teikta informacija neatitiko kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punktą nutraukė, pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Lietuvos architektų rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 22/09/S-194 4 punkto dalį, kuria architekto kvalifikacijos atestato galiojimas, teisė eiti teritorijų planavimo vadovo pareigas panaikinama S. G. (A 1009, ATP 1009). Teismas netenkino pareiškėjo procesinio prašymo skirti atsakovui Lietuvos architektų rūmams baudą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos architektų rūmų 22,50 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo 4 punkto (kiek tai susiję su pareiškėju) ir Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Aprašo 6, 16 ir 34 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Rūmai 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjui adresuotame rašte nurodė, jog Komisija 2022 m. vasario 2 d. priėmė išvadą stabdyti Atestatų galiojimą 6 mėnesių laikotarpiui; taip pat nurodė, kad pareiškėjui pateikus kvalifikacijos tobulinimo dokumentus Atestatų sustabdymas gali būti panaikintas.

8.2. Pareiškėjas Rūmams pateikė 2022 m. birželio 19 d. prašymą dėl architekto kvalifikacijos atestato Nr. A 1009 ir teritorijų planavimo vadovo kvalifikacijos atestato Nr. ATP 1009 sustabdymo panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą; užskaityti kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. pateiktų dokumentų pagrindu.

8.3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 19 d. atsakovui išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad siunčią prašymą panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą su priedais. Prašė informuoti, ar atsakovui būtinas pasirašyto prašymo originalas, kada ir kokiu būdu pageidauja jį gauti. Taip pat prašė informuoti apie prašymo gavimą, registravimą ir numatomą nagrinėjimo laiką.

8.4. Pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. atsakovui pateikė prašymą dėl Atestatų sustabdymo panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą; užskaityti kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme nurodytų dokumentų pagrindu (Rūmų sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimo).

8.5. Rūmai 2022 m. birželio 21 d. el. paštu informavo pareiškėją, kad prašymą gavo 2022 m. birželio 20 d. ir nurodė, kad į jį atsakys ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

8.6. Rūmai 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo pareiškėją, kad gavo jo paklausimą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą, užskaityti kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d.; nurodė, kad pateiktą prašymą planuoja nagrinėti 2022 m. rugpjūčio 3 d.

8.7. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 1 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad Komisija planuoja 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje Nr. 193 nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą aštuntuoju klausimu.

8.8. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio darbotvarkėje buvo nurodyta, kad į ją įtrauktas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo klausimas (Darbotvarkės dalis: „Kiti klausimai“, pastraipa: „S. G. (A 1009 ATP 1009) Raštas dėl kv. atestato galiojimo sustabdymo panaikinimo“).

8.9. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 193 5.2 punkte nurodyta, kad komisijos narys V. K. nusišalino nuo S. G. prašymo nagrinėjimo, todėl S. G. (A 1009, ATP 1009) prašymas nenagrinėjimas nesant Architektų profesinio atestavimo komisijos kvorumo.

8.10. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 2022/08/278 informavo pareiškėją, kad Komisija planavo nagrinėti pareiškėjo klausimą 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, tačiau dėl kvorumo nebuvimo negalėjo priimti išvadų bei sprendimo, todėl pareiškėjo klausimo svarstymas buvo perkeltas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdį. Rašte taip pat nurodyta, kad dalyvavusių posėdyje Komisijos narių nuomone pareiškėjas iki šiol nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių kvalifikacijos tobulinimą, prašyme pateikta informacija neatitinka kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio.

8.11. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. el. laišku informavo pareiškėją, kad Rūmai dar negavo pareiškėjo registruotino prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą. Prašė Rūmams pateikti prašymą įvertinti kvalifikacijos tobulinimą. Informavo, kad pareiškėjo architekto kvalifikacijos tobulinimo klausimą numatoma spręsti Komisijos posėdyje – 2022 m. rugsėjo 7 d.

8.12. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio darbotvarkėje su pareiškėju susijusi nagrinėjimo klausimo esmė įvardinta kaip: „Nepateiktas registruotinas prašymas kvalifikacijos tobulinimui po 6 mėn. atestato stabdymo: S. G. (A1009, ATP 109).“.

8.13. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo Nr. 194 2 punkte nurodyta, kad buvo svarstytas klausimas: „Kvalifikacijos tobulinimo įvertinimas“. Šio protokolo 2.3 punkte nurodyta, kad „Pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį ir/arba Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu panaikinti S. G. (A 1009, ATP 1009) architekto kvalifikacijos galiojimą“.

8.14. Lietuvos architektų rūmai 2022 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22/09/S-194, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Komisijos protokolu Nr. 194 yra nusprendžiama, kad: <.....> 4) architekto kvalifikacijos atestato galiojimas, teisė eiti teritorijų planavimo vadovo pareigas naikinami šiems subjektams: <.......>, S. G. (A 1009, ATP 1009), <........> .

8.15. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 12 d. Rūmų raštu buvo informuotas apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdyje buvo nagrinėtas jo kvalifikacijos tobulinimo klausimas, tačiau, nustačius, jog buvo pažeistos Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir TPĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatos, Rūmai panaikino pareiškėjo Atestatų galiojimą.

9. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 23 dalies, Aprašo 86, 89 punktų nuostatas, LVAT praktiką, priėjo prie išvados, kad Statybos įstatyme ir Apraše nustatyta, kad Rūmų sprendimas dėl Atestatų galiojimo panaikinimo gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tačiau nei Statybos įstatyme, nei pirmiau nurodytame Apraše nenustatyta teisė skųsti Komisijos išvadų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punktas laikytinas tarpiniu administraciniu sprendimu, kuris tiesiogiai nesusijęs su pareiškėjo teisių pasibaigimu ir negali būti administracinės bylos dalyku. Pareiškėjui materialiąsias teisines pasekmes sukelia ne Komisijos Išvada, o Rūmų Sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundžiamos Komisijos Išvados dalis yra tarpinis sprendimas ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punktą nutraukė.

10. Teismo vertinimu, iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo prašymo (ne)nagrinėjimo, dėl ko galėjo būti neužtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Sprendimo pagrįstumas. Pasisakydamas dėl šių aplinkybių teismas pažymėjo, kad į bylą yra pateikti du pareiškėjo prašymai: 2022 m. birželio 19 d. ir 2022 m. birželio 20 d., kurie buvo adresuoti atsakovui, ir kurių dalykas iš esmės yra tapatus: užskaityti kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir panaikinti Atestatų galiojimo sustabdymą. Atsakovas byloje pateikė 2022 m. birželio 20 d. pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad jis buvo užregistruotas Rūmuose 2022 m. birželio 21 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. 22-194. Taigi, atsakovas gavo ir priėmė (suteikdamas registracijos numerį Nr. 22-194) pareiškėjo prašymą, susijusį su jo kvalifikacijos pripažinimu ir Atestatų sustabdymo panaikinimu, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar prieš priimant skundžiamą Sprendimą buvo išnagrinėtas šis pareiškėjo Prašymas.

11. Teismas įvertino ginčo santykiams aktualias Aprašo 33, 33.1–33.3, 36, 38, 39, 40, 85 punktų nuostatas. Teismas iš aktualaus teisinio reguliavimo nustatė, kad klausimai dėl kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo ir atestatų panaikinimo nagrinėjami būtent Komisijos posėdžiuose, jose vertinant pateiktus dokumentus, kituose gautuose dokumentuose pateiktus duomenis ir priimant sprendimą. Jei nustatomas duomenų trūkumas, Komisija gali nuspręsti įpareigoti Rūmus dėl jų kreiptis į atestato turėtoją. Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas. Nors atsakovas nurodė, kad tiek 2022 m. rugpjūčio 3 d., tiek 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdžių metu buvo sprendžiamas pareiškėjo Prašymo klausimas, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios išvados padaryti negalima. Iš Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 193 matyti, kad posėdyje turėjo būti svarstytas pareiškėjo Prašymas, tačiau jis nebuvo (ir negalėjo būti) nagrinėtas dėl kvorumo nebuvimo (protokolo 5 ir 5.2 p.). Taigi, pagal posėdžio protokole nurodytą informaciją pareiškėjo prašymas nebuvo svarstytas, todėl tai prieštarauja atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje. Rūmai 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 2022/08/278 informavo pareiškėją, kad Komisija planavo nagrinėti pareiškėjo klausimą 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje, tačiau dėl kvorumo nebuvimo negalėjo priimti išvadų bei sprendimo, todėl pareiškėjo klausimo svarstymas buvo perkeltas į 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdį. Kartu buvo nurodyta, kad, dalyvavusių posėdyje Komisijos narių nuomone, pareiškėjas iki šiol nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių savo kvalifikacijos tobulinimą, prašyme pateikta informacija neatitinka kvalifikacijos tobulinimo kursų turinio. Teismo vertinimu, tokia Rūmų pozicija yra prieštaringa, nes, viena vertus, yra nurodoma, kad Prašymo nagrinėjimas buvo perkeltas į kitą posėdį dėl kvorumo nebuvimo, kita vertus, teigiama, jog pareiškėjo Prašymas turi trūkumų, kas galėtų reikšti, jog pareiškėjo Prašymas buvo nagrinėtas.

12. Teismas pažymėjo, kad, nesant posėdžio kvorumo, nebuvo galimybės nagrinėti pareiškėjo prašymo ir priimti sprendimo, kuris, kaip nustatyta pirmiau nurodytose Aprašo nuostatose, turi būti priimamas posėdyje (įskaitant ir klausimą dėl kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo dokumentų (ne)tinkamumo), be to, bet koks priimtas sprendimas (jeigu jis būtų buvęs priimtas) turėjo būti įtvirtintas posėdžio protokole nurodant jo motyvus (Aprašo 39, 85 p.), o to nebuvo padaryta. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo Prašymas 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje svarstytas nebuvo (ir negalėjo būti). Atsakovo teigimu, pareiškėjo Prašymo klausimas buvo svarstytas ir 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdžio metu. Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas: „kvalifikacijos tobulinimo įvertinimas“ (2 p.) (nenurodant subjektų, kurių kvalifikacija vertinama). Protokolo 2.3 punkte nurodoma: „pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį ir/arba Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu panaikinti S. G. (A 1009, ATP 1009) architekto kvalifikacijos galiojimą.“. Taigi, ir šiame posėdžio protokole nėra jokios informacijos apie pareiškėjo Prašymo (įskaitant ir prašymą užskaityti pareiškėjo kvalifikaciją) nagrinėjimą.

13. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio darbotvarkėje nurodyta su pareiškėju susijęs darbotvarkės klausimas įvardytas kaip: „nepateiktas registruotinas prašymas kvalifikacijos tobulinimui po 6 mėn. atestato stabdymo“, kai Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio darbotvarkėje dėl pareiškėjo buvo nurodyta, jog bus nagrinėjamas klausimas: „Raštas dėl kv. atestato galiojimo sustabdymo panaikinimo“. Taigi, nors atsakovas nurodo, kad abiejuose Komisijos posėdžiuose buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymo klausimas, tačiau iš posėdžių darbotvarkių matyti, jog šis klausimas buvo įtrauktas tik į pirmojo posėdžio (2022 m. rugpjūčio 3 d.) darbotvarkę, tačiau nebuvo ir negalėjo būti nagrinėtas dėl kvorumo trūkumo. Iš antrojo posėdžio (2022 m. rugsėjo 7 d.) darbotvarkės ar šio posėdžio protokolo nematyti, kad pareiškėjo Prašymas buvo svarstytas, nes antrojo posėdžio metu, kuriame buvo priimta išvada dėl pareiškėjo Atestatų panaikinimo, su pareiškėju susijusio klausimo esmė skyrėsi nuo pirmojo posėdžio, kuriame buvo ketinta nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Skundžiamame Rūmų Sprendime taip pat nenurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo Prašymo (iš)nagrinėjimo.

14. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog Komisijos posėdžio metu buvo tiriami ir vertinami Prašyme pateikti duomenys, nustatomos sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės ir priimamas motyvuotas sprendimas dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. el. laišku informavo pareiškėją, jog jie dar nėra gavę pareiškėjo registruotino prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą ir prašė pateikti prašymą įvertinti kvalifikacijos tobulinimą, tačiau tokie atsakovo veiksmai neatitinka gero administravimo principo ir vertintini kaip pareiškėjo klaidinimas, nes pats atsakovas jau buvo priėmęs pareiškėjo prašymą, suteikęs jam registracijos numerį ir įtraukęs jo nagrinėjimą į 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdžio darbotvarkę, o po to nurodęs, kad prašymo nagrinėjimas yra perkeliamas į kitą posėdį (2022 m. rugsėjo 7 d.), t. y. pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo prašymas bus nagrinėjamas ir išspręstas.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Rūmų Sprendimas (panaikinti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą) buvo priimtas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos Išvada, kuri buvo priimta neišsprendus tiesiogiai su tuo susijusio Pareiškėjo prašymo (įvertinti (užskaityti) kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kai jis vertėsi atestuoto architekto profesine veikla) ir tik abstrakčiai nurodžius, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų (Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo) nuostatas. Kadangi Komisijos Išvada panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, priimta neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo, nepateikus teisinio vertinimo, nenurodant motyvų, o Rūmų Sprendimas priimtas vadovaujantis vien Komisijos Išvada, nenurodant papildomų motyvų, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Rūmų Sprendimas yra nemotyvuotas. Šios išvados nekeičia ir atsakovo paaiškinimai, kad Rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. rašte Nr. S22/09/303 pažymėjo, jog nebuvo gavę pareiškėjo prašymo įvertinti kvalifikacijos tobulinimą, nes šiuo raštu pareiškėjas tebuvo informuotas apie jau priimtą sprendimą. Kitaip tariant, atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. dokumentas Nr. S22/09/303 yra informacinio pobūdžio raštas, tačiau ne sprendimas, ir pareiškėjui nesukelia materialinių teisinių pasekmių. Be to, jis surašytas jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl nedaro įtakos vertinant Sprendimo motyvacijos (ne)pakankamumą. Pagal VAĮ ir Aprašo nuostatas (38–40, 85 p.) Komisija turėjo pareigą atlikti jai pareiškėjo pateikto Prašymo patikrinimą ir vertinti pareiškėjo prašymo (pripažinti kvalifikaciją ir panaikinti atestato galiojimo sustabdymą) turinį, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta. Šie nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, nes pareiškėjas negalėjo suprasti, ar jo pateiktas prašymas pripažinti kvalifikaciją ir panaikinti atestato galiojimo sustabdymą buvo nagrinėjamas, ar ne; jei buvo nagrinėjamas, koks yra nustatytų aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas, nagrinėjimo rezultatas ir prašymo netenkinimo motyvai. Nors atsakovas Sprendimo priėmimo motyvus nurodė procesiniuose dokumentuose, tačiau tai nedaro įtakos Sprendimo teisiniam vertinimui sprendžiant dėl jo motyvacijos nebuvimo.

16. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Sprendimo 4 punktas (kiek tai susiję su pareiškėjo architekto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimu) yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

17. Nagrinėjamu atveju panaikinus ginčijamą Sprendimą dėl motyvų trūkumo (nebuvimo), nespręsta dėl Aprašo 6, 16 ir 34 punktų sąsajos su nagrinėjama byla ir pareiškėjo prašymas ištirti administracinio akto teisėtumą netenkintas.

18. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 30 d. paaiškinimuose išreiškė prašymą skirti Rūmams baudą už teismo reikalavimų nevykdymą – pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 8 d. paaiškinimų 14 punkto 2 ir 4 papunkčiuose nurodytą medžiagą – vaizdo medžiagą, susijusią su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu; Komisijos sekretorės tarnybinio elektroninio pašto susirašinėjimo su Komisijos nariais medžiagą, susijusią su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu.

19. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, atsakovo pateiktus paaiškinimus, kad garso / vaizdo įrašas nebuvo daromas pareiškėjo klausimo nagrinėjimo apimtyje, todėl jo pateikti negali, o kita pareiškėjo prašoma informacija – Komisijos sekretorės tarnybinio elektroninio pašto susirašinėjimo su Komisijos nariais medžiaga, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi byloje esančios medžiagos pagrindu teismas galėjo padaryti išvadą dėl pareiškėjo Prašymo (ne)nagrinėjimo ir bylos baigties, nelaikė, kad jie yra susiję su bylos nagrinėjamu. Dėl šios priežasties pareiškėjo procesinis prašymas dėl baudos skyrimo atmestas.

20. Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos Išvadą nutraukus kaip nenagrinėtiną teisme, ir tenkinus pareiškėjo skundo dalį dėl Rūmų Sprendimo panaikinimo, teismas padarė išvadą, jog byla išspręsta pareiškėjo naudai. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jo prašymą tenkino, priteisiant jam iš atsakovo 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. 21. Atsakovas Rūmai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Rūmų Sprendimo 4 punkto dalį, ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės kartoja atsiliepime į pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir teismui teiktuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, papildomai akcentuodamas, kad:

21.1. Priešingai nei nustatė teismas, įvertinus Rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą bei lydinamąjį, išvestinį paaiškinamąjį 2022 m. rugsėjo 12 d. Rūmų raštą (pridedama) pareiškėjui, kuris turėjo būti teismo vertinamas sistemiškai kartu su 2022 m. rugsėjo 7 d. Rūmų Sprendimu, o ne tik kaip informacinio pobūdžio, taip pat ankstesnį sistemingą, aktyvų bei savalaikį Rūmų ir Komisijos informavimą pareiškėją apie administracinės procedūros jo atžvilgiu eigą nuo pat 2021 m., akivaizdu, kad Rūmų sprendime ir kituose Rūmų bei Komisijos raštuose yra nurodyti pakankamas teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, o konkretus sprendimas yra motyvuotas ir suprantamas individualiai pareiškėjui, be to, jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus. Rūmų Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, taip pat priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

21.2. Teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdžio metu nebuvo sprendžiamas pareiškėjo prašymo klausimas.

21.3. Rūmų pareiškėjui adresuotas 2022 m. rugsėjo 12 d. dokumentas Nr. S22/09/303 akivaizdžiai daro įtaką, vertinant sprendimo motyvacijos pakankamumą pareiškėjui. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir nevertino šio rašto kaip papildomo įrodymo, kuriuo Rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. S22/09/303 pareiškėjui chronologine tvarka aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto Rūmų sprendimo aplinkybes bei nurodė jo papildomus priėmimo motyvus.

21.4. Pareiškėjas anksčiau jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-1526-815/2021, kurioje kėlė reikalavimą apskritai panaikinti tuometinio Rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2020/12/475 dalį, kuria buvo vėlgi atsisakyta tenkinti jo 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo dalį netaikyti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų atžvilgiu prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla. Teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu buvo atmetęs skundą kaip nepagrįstą, o LVAT administracinėje byloje Nr. eA-35-575/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T21/08 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo 6 punkto ir 16 punkto, kiek juose nustatyta, kad prašymai priimami ir registruojami tik tada, kai jie atitinka apraše ir jo prieduose (formose) nurodytus reikalavimus, atitiktį VAĮ 11 straipsnio 3 daliai ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkto nuostatoms; 34 punkto, kiek jame nustatyta, kad prašymus nagrinėjančių komisijų posėdžiai organizuojami per 30 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo dienos, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 4 daliai ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkto nuostatoms; 56 punkto ir 58 punkto, kiek juose nenustatyta, kad jie taikomi tik Rūmų nariams, atitiktį VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktui; 16.9 punkto, 57 punkto ir 59 punkto, kiek juose nenumatyta, kad Atestatų turėtojams, kurie nėra Rūmų nariai, taip pat ir tiems, kurie nesivertė/nesiverčia atestuoto architekto profesine veikla, TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatyta prievolė kvalifikacijos tobulinimo kursuose per 5 metus išklausyti ne mažiau 20 valandų valstybės nustatyto turinio paskaitų ir su jos vykdymu susiję reikalavimai netaikomi, atitiktį TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatoms kolizijoje su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar TPĮ 40 straipsnio 5 dalis ir 8 dalies 3 punktas, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis, 14 dalies 2 punktas ir 15 dalies 4 punktas, kiek juose nenustatyta alternatyvių nuostatai „asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas“ architektų kvalifikacijos tobulinimo formų ir kiek jose nenumatyta nuostatos „asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas“ netaikymo išimtis asmenims, kurie neturi galimybės nurodytą kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitų kiekį išklausyti nemokamai, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Rūmai apeliaciniame skunde nenurodė reikalavimo naikinti ginčijamą sprendimo dalį juridinio pagrindo. Rūmai nenurodė, kurią materialiosios teisės (VAĮ) nuostatą Prašymo (ne)nagrinėjimo administracinės procedūros vertinime teismas netinkamai pritaikė ar išaiškino. Reikalavimas grindžiamas tik subjektyvia nuomone, kad priimant ginčijamą sprendimo dalį buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės. Apeliacinio skundo prieduose Rūmai pateikė rašytinius dokumentus, kurie jau yra byloje ir buvo teismo įvertinti. Atsakovas nenurodė jokių teismo tariamai neįvertintų įrodymų, kurie įrodytų faktą, kad Rūmai ar Komisija kokiame nors posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Prašyme nurodytus kvalifikacijos tobulinimo duomenis, juos motyvuotai įvertino ir tokio įvertinimo pagrindu priėmė Rūmų sprendimą ar Komisijos išvadą dėl Prašyme keliamų klausimų.

22.2. Pareiškėjas prašė pateikti nuotoliniu būdu vykusių Komisijos posėdžių vaizdo išrašus, kviesti liudyti Komisijos posėdžių sekretorę, išreikalauti jos tarnybinio elektroninio susirašinėjimo medžiagą. Rūmai prašomos medžiagos nepateikė ir niekaip nesistengė pašalinti subjektyvių ir materialių duomenų prieštaringumus.

22.3. Pareiškėjo Prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Komisijos posėdžio metu buvo tiriami ir vertinami Prašyme pateikti duomenys, nustatomos sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės ir priimamas motyvuotas sprendimas dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų aplinkybių. Apeliaciniame skunde atsakovas reikalauja taikyti Statybos įstatymo, TPĮ, Architektų rūmų įstatymo ir poįstatyminių aktų normas, subjektyviai samprotauja apie tęstinę procedūrą ir joje atliktus veiksmus kaip byloje reikšmingus, bet teismo neįvertintus įrodymus. Atsakovas kelia reikalavimus, išeinančius už byloje nagrinėtų ginčo bei teisinio santykio esmės ir įrodinėjimo dalyko ribų.

22.4. Rūmų Sprendimo nemotyvavimas pagrindžiamas visų pirma tuo, kad Komisijos Išvada buvo priimta neišsprendus 2022 m. birželio 20 d. Prašymo, nepateikus Prašyme nurodytų kvalifikacijos tobulinimo duomenų teisinio vertinimo, bei nepateikus jokių motyvų prašymo aspektu, o Rūmų Sprendime taip pat nėra jokių papildomų motyvų dėl Prašymo ir jame nurodytų kvalifikacijos tobulinimo duomenų teisinio įvertinimo. Atsakovas nepaneigė teismo nustatytų objektyvių faktų, kad Prašymas Komisijos posėdžiuose nebuvo nagrinėtas, nepaneigė iš šių faktų kylančios teismo išvados, kad Rūmų Sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovas Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. posėdžio pirminės darbotvarkės formuluotę „nepateiktas registruotinas prašymas kvalifikacijos tobulinimui po 6 mėn. atestato stabdymo“, kuri su pakeitimais nurodyta ir Rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. informaciniame rašte Nr. S22/09/303, traktuoja kaip išsamų, aiškų ir pakankamą Rūmų Sprendimo motyvą tiek tęstinėje procedūroje, tiek Prašymo (ne)nagrinėjimo administracinėje procedūroje, todėl subjektyviai įsitikinęs, kad teismas į šį motyvą neatsižvelgė ir neįvertino, priimdamas ginčijamą sprendimo dalį. Ši subjektyvi atsakovo nuomonė nepagrįsta ir atmestina.

22.5. Pareiškėjas bylos procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Prašymas Rūmams buvo pateiktas dėl pareiškėjo teisių ir pareigų kvalifikacijos tobulinimo teisinio santykio srityje objektyvaus pasikeitimo. Jis akcentavo, kad teisinis santykis esmingai pakito Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ir LVAT 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu įtvirtinus objektyvų faktą, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. nebuvo Rūmų nariu. Dėl šios aplinkybės pareiškėjo atžvilgiu nuo 2017 m. sausio 1 d. negalėjo būti taikomas specialusis reguliavimas, skirtas Rūmų narių kvalifikacijos tobulinimui.

22.6. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas de facto (faktiškai) užginčijo Sprendimo pagrindą, kad Aprašo 6, 16 ir 34 punktų normos nesusijusios su byla, ir, siekdamas teisingo bylos išsprendimo apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies pagrindu teikia prašymą ištirti Aprašo normų atitiktį įstatymams ir Vyriausybės norminiams teisės aktams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos architektų rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 22/09/S-194 (Sprendimas) 4 punkto ir Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. protokolo 2.3 punkto dėl pareiškėjo kvalifikacijos atestatų Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009 panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, panaikino Sprendimo 4 punkto dalį, kuria panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatai Nr. A 1009 ir Nr. ATP 1009, iš esmės konstatavęs, kad toks administracinis sprendimas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Kadangi apeliacinį skundą teismui pateikė tik atsakovas, kuris nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi kaip nemotyvuotą panaikinti Sprendimo 4 punkto dalį dėl pareiškėjui išduotų architekto kvalifikacijos atestatų (A 1009, ATP 1009) galiojimo panaikinimo, likusi teismo sprendimo dalis šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinama.

28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

29. Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

30. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į šiuo metu galiojančio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad jos reiškia, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1465-629/2020).

31. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 8-8.15 p.), nekartodama teismo motyvų, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvuotam vertinimui, kad (i) pareiškėjas 2022 m. birželio 19 d. ir 2022 m. birželio 20 d. atsakovui adresuotais prašymais (Rūmuose užregistruota 2022 m. birželio 21 d.; registracijos Nr. 22-194; toliau – ir Prašymas) siekė, kad būtų užskaitytas jo kvalifikacijos tobulinimas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir būtų panaikintas Atestatų galiojimo sustabdymas; (ii) Prašymas 2022 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje svarstytas nebuvo, o 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos posėdžio metu svarstytas klausimas – „kvalifikacijos tobulinimo įvertinimas“ (2 p.), Protokolo 2.3 punkte nurodyta, kad „pažeidus Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį ir/arba Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu panaikinti S. G. (A 1009, ATP 1009) architekto kvalifikacijos galiojimą“, tačiau ir šiame posėdžio protokole nėra jokios informacijos apie pareiškėjo Prašymo (įskaitant ir prašymą užskaityti pareiškėjo kvalifikaciją) nagrinėjimą; (iii) skundžiamame Rūmų Sprendime taip pat nenurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo Prašymo (iš)nagrinėjimo, jis priimtas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 7 d. Komisijos Išvada, kuri, kaip minėta, buvo priimta neišsprendus tiesiogiai su tuo susijusio pareiškėjo prašymo (įvertinti (užskaityti) kvalifikacijos tobulinimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kai jis vertėsi atestuoto architekto profesine veikla) ir tik abstrakčiai nurodžius, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų (Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo) nuostatas.

32. Nekartojant pirmosios instancijos teismo motyvų, pritartina jo išvadai, jog skundžiamas Rūmų Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi Komisijos Išvada panaikinti pareiškėjo Atestatų galiojimą nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, priimta neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo, nepateikus teisinio vertinimo, nenurodant motyvų, o Rūmų Sprendimas priimtas vadovaujantis vien Komisijos Išvada, nenurodant papildomų motyvų.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendimo, kuris, kaip minėta priimtas 2022 m. rugsėjo 7 d., motyvai esą buvo išdėstyti vėliau priimtame Rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. rašte. Jis nurodo esą teismas nevertino šio rašto Sprendimo motyvacijos pakankamumo aspektu. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginys esą teismas nevertino Rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. rašto Sprendimo motyvacijos pakankamumo aspektu neatitinka tikrovės. Priešingai šiuo klausimu teismas padarė motyvuotą išvadą, kad atsakovo 2022 m. rugsėjo 12 d. dokumentas Nr. S22/09/303 yra informacinio pobūdžio raštas, tačiau ne sprendimas, surašytas jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl nedaro įtakos vertinant Sprendimo, jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai išvadai ir ją pagrindžiantiems motyvams visiškai pritaria.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, ir kad dėl to pareiškėjas negalėjo suprasti, ar jo pateiktas prašymas pripažinti kvalifikaciją ir panaikinti atestato galiojimo sustabdymą buvo nagrinėjamas, ar ne; jei buvo nagrinėjamas, koks yra nustatytų aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas, nagrinėjimo rezultatas ir prašymo netenkinimo motyvai.

35. Kaip teisiškai nereikšmingi ir nekeičiantys išvados dėl Sprendimo motyvacijos nepakankamumo, atmetami apeliacinio skundo teiginiai susiję tuo, kad pareiškėjas anksčiau jau buvo kreipęsis į administracinius teismus, ir kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1526-815/2021 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT administracinėje byloje Nr. eA-35-575/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Viena vertus, paminėtose bylose buvo vertinamas kitas individualus administracinis aktas, nei vertinamasis šioje administracinėje byloje, t. y. Rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2020/12/475 dalis. Kita vertus, paminėta aplinkybė nekeičia vertinimo, jog skundžiamas Rūmų Sprendimas yra nemotyvuotas ir kad tai sudaro pakankamą pagrindą šį Sprendimą naikinti kaip neteisėtą.

36. Kai kuriuos Sprendimo priėmimo motyvus atsakovas nurodė procesiniuose dokumentuose, teismui teiktuose paaiškinimuose. Tačiau tai nedaro įtakos Sprendimo teisiniam vertinimui sprendžiant dėl jo motyvacijos nebuvimo. Šiame kontekste primintina, kad LVAT praktikoje nuolat akcentuojama, kad ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-634-629/2024). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). LVAT 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-714/2013 pažymėta, kad, administraciniame akte nenurodžius teisinio pagrindimo, t. y. nepasisakius, kokie teisės aktai nulėmė priimtą sprendimą, minėtas trūkumas yra reikšmingas ir, nors šis nors trūkumas buvo pašalintas, atsakovui pateikus atsiliepimą, tačiau tai iš principo nėra toleruotina, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto, kad ir neigiamą atsakymą; atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui; taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis. Taigi, atsakovo teismo proceso metu nurodyti argumentai, juo labiau nuolat pildomi / tikslinami / keičiami, negali būti vertinami ir negali pagrįsti ginčijamų sprendimų teisėtumo.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu. Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo:

39.1. ištirti Lietuvos architektų rūmų tarybos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T21/08 patvirtinto Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo 6 punkto ir 16 punkto, kiek juose nustatyta, kad prašymai priimami ir registruojami tik tada, kai jie atitinka apraše ir jo prieduose (formose) nurodytus reikalavimus, atitiktį VAĮ 11 straipsnio 3 daliai ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkto nuostatoms; 34 punkto, kiek jame nustatyta, kad prašymus nagrinėjančių komisijų posėdžiai organizuojami per 30 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo dienos, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 4 daliai ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 25 punkto nuostatoms; 56 punkto ir 58 punkto, kiek juose nenustatyta, kad jie taikomi tik Rūmų nariams, atitiktį VAĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punktui; 16.9 punkto, 57 punkto ir 59 punkto, kiek juose nenumatyta, kad Atestatų turėtojams, kurie nėra Rūmų nariai, taip pat ir tiems, kurie nesivertė/nesiverčia atestuoto architekto profesine veikla, TPĮ 40 straipsnio 5 dalyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatyta prievolė kvalifikacijos tobulinimo kursuose per 5 metus išklausyti ne mažiau 20 valandų valstybės nustatyto turinio paskaitų ir su jos vykdymu susiję reikalavimai netaikomi, atitiktį TPĮ 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies nuostatoms kolizijoje su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis;

39.2. kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar TPĮ 40 straipsnio 5 dalis ir 8 dalies 3 punktas, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis, 14 dalies 2 punktas ir 15 dalies 4 punktas, kiek juose nenustatyta alternatyvių nuostatai „asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas“ architektų kvalifikacijos tobulinimo formų ir kiek jose nenumatyta nuostatos „asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas“ netaikymo išimtis asmenims, kurie neturi galimybės nurodytą kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitų kiekį išklausyti nemokamai, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

40. ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (2 dalis).

41. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai; pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas; teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą; pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-595-575/2022).

42. Taigi ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies pagrindu pradedamas tyrimas, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies pagrindu teikiamas teismo kreipimasis su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją bei įstatymus, nėra savitiksliai. Norminių bylų inicijavimas paminėtais pagrindais privalo būti būtinas, siekiant teisingai išnagrinėti konkrečią individualią bylą. Norminių bylų inicijavimas paminėtais pagrindais tuo atveju, kai tai nėra būtina teisingam sprendimui individualioje byloje priimti, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams (ABTĮ 11 str.).

43. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas panaikintas dėl motyvų trūkumo (nebuvimo), todėl šiai bylai teisingai išnagrinėti nėra reikalingas nei pareiškėjo prašomų ištirti Aprašo normų atitikties įstatymams ir Vyriausybės norminiams teisės aktams tyrimas (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.), nei kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo prašomų ištirti TPĮ ir Statybos įstatymo nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, pastarieji pareiškėjo procesiniai prašymai netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos architektų rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė