d8d080d1-ed6f-4ced-a805-20c150ad31cb · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2-261-664/2022 Teisminio proceso Nr.2-68-3-00564-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 4 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė, sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei, dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R. S., atsakovams P. Z. ir L. Z.. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A.

K. trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atstovams A. A. ir E. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. Z. ir L.

Z., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Teismas nustatė: IeÅ¡kovas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ydamas:

1. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įsakymo Nr. 39VÄ®-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis dėl 1567 kv.m., (0,1567 ha)žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančių į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

3. Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai P. Z. ir L. Z. priima 1567 kv.m., (0,567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (6.1853 ha) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

4. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 1567 kv.m. (0,1567 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 4 iÅ¡ 4.5681 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 329,31 Eur.

5. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 153 kv.m. (0,0153 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 5 iÅ¡ 5.0814 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 30,41 Eur.

6. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 837 kv.m. (0,0837 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 3 iÅ¡ 6.1853 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 165,09 Eur.

7. Priteisti iÅ¡ atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. įsakymu Nr. 39VÄ®-(114.39.22)-237, piliečiams P. Z. ir L. Z., pirkimui, Å iÅ«lėnų kadastro vietovėje buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai. Nurodytame žemėtvarkos projekte nebuvo įraÅ¡o apie valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelios Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai priskyrimÄ V kategorijai bei reikalavimo taikyti projektuojamiems sklypams 18 m. pločio kelio juostÄ .

Remiantis teismų praktika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisiniu reglamentavimu, piliečiams P. Z. ir L. Z., nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo suformuoti ir parduoti, 2011-11-16 Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi , notarinio registro Nr. 3432, patvirtinta Ignalinos rajono I-ojo notarų biuro notarės, netinkamo dydžio žemės sklypai: 4.5681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5.0814 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 6.1853 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo dalimis patenkančius į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

Minėti administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir jų reikalavimus todėl prašoma panaikinti 2011 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis, 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, 2011 m. lapkričio 16 d.

žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ dalyje, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė ir perdavė pirkėjams P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ bei taikant restitucijÄ tai yra grÄ Å¾inant natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn žemės sklypų dalis patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostÄ , priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L.

Z. naudai kompensacijÄ . IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi, teikdama iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje. Tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog atsakovai P. Z. ir L. Z. pilnai pripažįsta ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ ir jame iÅ¡dėstytus reikalavimus, jų veiksmuose nėra kaltės, todėl iÅ¡ jų neturi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. žyminis mokestis ir teismo patirtos procesinės iÅ¡laidos. Spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri Å¡ioje byloje taip pat yra ir Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti institucija.

Atsakovai P. Z. ir L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros patikslintam ieÅ¡kiniam pareiÅ¡kimui. Mano, jog siÅ«loma kompensacija yra objektyviai pagrįsta ir pakankama. Taip pat palaiko ieÅ¡kovo pozicijÄ , jog bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovų P. Z. ir L. Z., kadangi Å¡iame ginče nėra jų kaltės. Kaltė turėtų bÅ«ti pripažinta institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios specialistai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, suformavo žemės sklypus, parengė žemėtvarkos projektus į kuriuos neteisėtai įtraukė valstybinės reikÅ¡mės rajoninio keliui Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai priklausančias dalis, o vėliau Å¡iuos žemės sklypus, atstovaudama valstybei pardavė atsakovams.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, gavęs ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ , jo priedus bei teismo praneÅ¡imÄ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti tenkintinas. Nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėj rengimo metodika ir vadovaujantis Utenos apskrities virÅ¡ininko 2010-06-21 dienos įsakymu Nr. 16-530 patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektu (toliau – žemėtvarkos projektas) bei 2012-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A.

B. įsakymu Nr. 339VÄ®-(114.39.22)-237, piliečiams P. Z. ir L. Z., pirkimui, Å iÅ«lėnų kadastro vietovėje buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai. Nurodytame žemėtvarkos projekte nebuvo įraÅ¡o apie valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelios Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai priskyrimÄ V kategorijai bei reikalavimo taikyti projektuojamiems sklypams 18 m. pločio kelio juostÄ . Pažymėtina, kad Automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos įgaliotų asmenų suderinimai yra nurodyti patvirtintame žemėtvarkos projekte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 55 punktu (toliau – Kelių įstatymas) valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 11446 yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Taip pat kelių suskirstymas į rÅ«Å¡is ir pagal kategorijas, atitinkamai atskirų kategorijų juostų pločiai reglamentuoti dar 1992 metų spalio 9 d, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 751 patvirtintuose Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatuose. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikslino sÄ raÅ¡Ä 1999 m. birželio 9 d. nutarimus Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡u.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 116 d. nutarimu Nr. 2284 nauja redakcija iÅ¡dėstytame Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡e kelias KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai, Nr. 1446 (ilgis – 31,30 km), iÅ¡liko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1645 eilutė). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikÅ¡mės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės keliai, t.y. ir priskirti rajoniniams keliams, iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad kelias – tai inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoj juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti įrenginiai su Å¡ių elementų užimam žeme.

To paties straipsnio 8 dalyje, kad kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Atsakovas nurodo, jog valstybės institucijų darbuotojai ir asmenys įgalioti vykdyti bei dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese bei atliekant žemėtvarkos projektavimo darbus, neįvertinę nurodytų aplinkybių, galimai netinkamai taikė LR Kelių įstatymo nuostatas ir vadovavosi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 n. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207). Dėl nurodytos aplinkybės, piliečiams P. Z. ir L. Z., galimai klaidingai, buvo suformuoti ir parduoti, 2011-11-16 Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3432, patvirtinta Ignalinos rajono I-ojo notarų biuro notarės, netinkamo dydžio žemės sklypai: 4.5681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5.0814 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 6.1853 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo dalimis patenkančius į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 14446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

Tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos gavęs ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ , jo priedus bei teismo praneÅ¡imÄ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl turi bÅ«ti tenkintinas. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte (redakcija, galiojusi nuo 11994 m. liepos 1 d. ir vėlesnėse redakcijose) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, <...> žemė, 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 55 punktu (toliau – Kelių įstatymas) valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 11446 yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato iÅ¡imčių dėl Å¡iame įstatyme nustatytų kelio juostų minimalių pločių mažinimo. Valstybinės reikÅ¡mės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiÅ¡kia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktÅ«ra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelios juostos susiaurinimas keliÄ grėsmę saugiam eismui.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės 9saavivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).

Tretysis asmuo posėdžio metu iÅ¡sakė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti atsiliepime, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat papildė, jog valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai žemės sklypas, priklausantis valstybinės reikÅ¡mės rajoniniam keliui Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti tik 2017 m. kovo 29 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 238), todėl tik po 2017 metų Kelių direkcija atlikusi kadastrinius matavimus nustatė, kad į keliÄ patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir P. Z. ir L.

Z. bendrosios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kuriuos jiems suprojektavo ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2010-2012 m. laikotarpyje perdavė Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai. Todėl nesutinka su atsakovo teiginiu, jog būtent Automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos darbuotojai galimai netinkamai taikė LR Kelių įstatymo nuostatas ir dalyvaudami parengtų žemėtvarkos projektų derinimo procese, suderino teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 n. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos) neatitinkančius žemėtvarkos projektus. Ieškinys tenkintinas. Kadangi atsakovai ir tretysis asmuo pilnai pripažįsta ieškinį, nereiškė teismui jokių prieštaravimų ar savarankiškų reikalavimų, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakovo teise pripažinti ieškinį, atsakovui ieškinį (faktines aplinkybes) šioje byloje visiškai pripažinus, remiantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti sprendimo motyvai.

CPK 42 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad teismas nepriima atsakovo ieškinio pripažinimo, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismas nenustatė, kad atsakovų ieškinio pripažinimas galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, todėl ieškinio pripažinimas priimtinas. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

VieÅ¡asis interesas ABTÄ® 5,56 str. taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis Nr. A146-335/2008). Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo.

Prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl teisės aktų dalių panaikinimo, kuriais buvo suteikta teisė įgyti: 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę, kurio nuomone, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl suteikia jam ne tik teisę, bet ir pareigÄ inicijuoti ginÄÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn. Analizuojant bylos medžiagÄ nustatyta, kad valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias Nr. 1446 KačergiÅ¡kė–ŠiÅ«lėnai–KiniÅ«nai yra V kategorijos kelias, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimÄ Nr. 751, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sÄ raÅ¡Ä . Kelias vėliau taip pat įraÅ¡ytas į Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757. Trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukta valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), vadovaudamasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei kitais teisės aktais, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio valstybinės reikÅ¡mės rajoniniam keliui Nr. 1446 KačergiÅ¡kė–ŠiÅ«lėnai–KiniÅ«nai (toliau – ir Kelias), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nustatė, kad į KeliÄ patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovams P. Z. ir L.

Z. bendrosios nuosavybės teise priklausančio:

1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1567 kv. m. dalis), 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (153 kv. m. dalis), 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (837 kv. m. dalis), adresu (duomenys neskelbtini). Kelių direkcija 2021 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ siekiant panaikinti administracinių aktų ir sandorių dalis, pagal kuriuos ieÅ¡kinyje įvardintų žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybės teisę į dalį Kelio bei jo užimamo žemės sklypo.

Kelių direkcija prie pareiÅ¡kimo pridėjo Kelio užimamo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų schemas, duomenis apie žemės sklypus, kurie patenka į Kelio ribas, taip pat Kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis, taip pat 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintas schemas. Å ie duomenys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypų, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys patenka į Kelio žemės sklypÄ , taip pat, kad buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl Kelio kadastro duomenų patvirtinimo ir suderinimo, tačiau praÅ¡ymai buvo atmesti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2003 m. vasario 24 d.) ir vėlesnių redakcijų 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje, pagal šio straipsnio 2 dalį išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai. Žemės įstatymo (įsigaliojusio nuo 1994 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybiniams keliams, Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima.

Tokios pačios nuostatos įtvirtintos šio įstatymo vėlesnėse redakcijose, įsigaliojusiose nuo 2004 m. vasario 21 d., 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo1994 m. liepos 1 d. ir vėlesnėse redakcijose) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, žemė, 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius.

Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. spalio 15 d.) nurodyta, kad valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė. Šio įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2002 m. kovo 20 d., 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Kelių įstatymo 2 straipsnyje (nuo įstatymo įsigaliojimo 1995 m. gegužės 26 d.) nustatyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui.

Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kiti įrenginiai su Å¡ių elementų užimama žeme. To paties straipsnio 8 dalyje, kad kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.

Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcijose nuo 1995 m. gegužės 26 d.) 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įstatymo redakcijose nuo 2002 m. spalio 23 d.) reglamentuota, kad V kategorijos kelių žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis nustatomas 18 metrų. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl šiame įstatyme nustatytų kelio juostų minimalių pločių mažinimo. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, V kategorija valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra pati žemiausia, todėl ir mažiausias įmanomas valstybinės reikšmės rajoninio kelio juostos plotis yra 18 metrų, t. y. mažesnio pločio valstybinės reikšmės rajoninio kelio juosta iš esmės negali būti.

Todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu Kelias yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrai. Valstybinės reikšmės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ â€“ kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens VÄ® „Lietu vos automobilių kelių direkcija“ atstovų argumentais byloje, kad detaliai iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikÅ¡mės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti Kelių įstatymo straipsniuose, kituose norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo ir valstybės žemės pardavimo sandorio metu ir kad faktiÅ¡kai valstybės nuosavybė į žemę (keliÄ ) atsirado anksčiau nei privataus asmens nuosavybę į namų valdos sklypÄ .

IeÅ¡kinyje, atsiliepimuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, proceso Å¡alių (jų atstovų) paaiÅ¡kinimai duoti teismo posėdžio metu, ir paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad formuojant ginčo žemės sklypÄ , priimant ginčijamÄ administracinį aktÄ , sudarant ginčijamus sandorius žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1567 kv. m. dalis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 153 kv. m. dalis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 837 kv. m. dalis, neteisėtai pateko į Kelio užimtÄ Å¾emės plotÄ , pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas.

Todėl turi bÅ«ti panaikintos ir pripažintos negaliojančiomis atitinkamos minėtų aktų ir sandorių dalys, nes jos priimtos neįvertinus Kelio bei jo užimamo žemės ploto patekimo į ginčo sklypÄ ir prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Kadangi perleidžiant žemės sklypÄ privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės kelio dalis, restitucija turi bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iÅ¡ atsakovų Kelio dalį, patenkančiÄ Ä¯ atsakovams priklausantį žemės sklypÄ . Taikius restitucijÄ ir grÄ Å¾inus šį turtÄ valstybės nuosavybėn, valstybė turėtų bÅ«ti įpareigota atlyginti atsakovams Nekilnojamojo turto registre nustatytÄ vidutinę grÄ Å¾inamo turto (žemės sklypo dalies) rinkos vertę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinis aktas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iÅ¡ esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio iÅ¡imtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi Å¡ios teisės negali bÅ«ti ginamos, o tai reiÅ¡kia, kad turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ , grÄ Å¾inamas valstybei nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012-04-12 pažymėta, kad, taikant restitucijÄ , konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, bÅ«tina įvertinti restitucijÄ lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifikÄ . Å ioje byloje viena restitucijÄ lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikÅ¡mės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms.

Å ioje byloje atsakovų L. Z. ir P. Z. teisė į nuosavybę nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad dalis jiems priklausančių žemės sklypų, patenkančių į rajoninio kelio Nr. 1446 dalį, jiems negalėjo bÅ«ti perleisti. Byloje taip pat nenustatyta, kad L. Z. ir P. Z., kuriems buvo suformuotos, o vėliau parduotos žemės sklypo dalys, patenkančios į valstybinės reikÅ¡mės kelio dalį, bÅ«tų darę kokiÄ nors įtakÄ valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuotų žemės sklypų plotus.

Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikÅ¡mės kelio perdavimÄ privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių virÅ¡ininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434;

Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 p. nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių virÅ¡ininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių virÅ¡ininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kus, vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, todėl taikant restitucijÄ , bÅ«tent valstybę atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atlyginti žemės vertę ir sumokėti atsakovams P. Z. ir L.

Z. viso 524,81 Eur (329,31 Eur + 30,41 Eur + 165,09 Eur). Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Be to teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restitucijÄ natÅ«ra asmenys įpareigojami grÄ Å¾inti neteisėtai įgytÄ turtÄ , tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiÅ«ra) iÅ¡laidų, jų atlyginimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas pagal iÅ¡laidas patyrusių asmenų ieÅ¡kinį, t.y. atsakovams (fiziniams asmenims) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu prieÅ¡ valstybę.

Todėl tuo aspektu teismas vertina, kad nėra pagrindo iÅ¡eiti iÅ¡ prokurorp pateikto ieÅ¡kinio ribų, taikant restitucijÄ , nustatyti didesnes atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės ribas. Teismas, sprendimu iÅ¡spręsdamas ginÄÄ , turi pareigÄ paskirstyti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokurorės ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, jÄ atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba.

Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kinį byloje, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, Å¡i procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, kuriam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Atitinkamai teismas Å¡ioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270, 307 straipsniais, teismas nusprendžia: Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. kovo 18 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įsakymo Nr. 39VÄ®-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis dėl 1567 kv.m., (0,1567 ha)žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančių į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai P. Z. ir L. Z. priima 1567 kv.m., (0,567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (6.1853 ha) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai juostos užimtÄ Å¾emę.

Taikyti restitucijÄ : įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 1567 kv.m. (0,1567 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 4 iÅ¡ 4.5681 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L.

Z. naudai 329,31 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 31 ct) natÅ«ra grÄ Å¾inamos valstybės nuosavybėn žemės vertės. Taikyti restitucijÄ : įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 153 kv.m. (0,0153 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 5 iÅ¡ 5.0814 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas ; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L.

Z. naudai 30,41 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 41 ct) natÅ«ra grÄ Å¾inamos valstybės nuosavybėn žemės vertės. Taikyti restitucijÄ ir : įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 837 kv.m. (0,0837 ha) pagal pridedamÄ schemÄ , ieÅ¡kinio priedas Nr. 3 iÅ¡ 6.1853 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 KačergiÅ¡kė-Å iÅ«lėnai-KiniÅ«nai ribas; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L.

Z. naudai 165,09 Eur. (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 9 ct) natÅ«ra grÄ Å¾inamos valstybės nuosavybėn žemės vertės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų nepriteisti. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mus. Teisėja Irena Vapsvienė