d8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9 · Å iaulių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedM., jo gynÄjui Petrui Rimantui Braziui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. L., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokÄs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis VÄ® (duomenys neskelbtini) projekto administravimo ir techninÄs priežiÅ«ros vadovu, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, R.
Legislator headnote
AI generatedd8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9 · Å iaulių apylinkÄs teismas: Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra. Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos.
Full text
?CivilinÄ byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-15-322/2018 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.11.2; 1.2.19.6; 2.3.6.4.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. KelmÄ Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mų teisÄja Laima BorkovskienÄ, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei, kaltinamajam V. L., jo gynÄjui Algiui StaÅ¡kÅ«nui, kaltinamajai R. T., jos gynÄjui Danieliui Urbonui, kaltinamajam V.
M., jo gynÄjui Petrui Rimantui Braziui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. L., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokÄs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis VÄ® (duomenys neskelbtini) projekto administravimo ir techninÄs priežiÅ«ros vadovu, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, R.
T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietÄ, lietuvÄ, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti projektų vadove uždarojoje akcinÄje bendrovÄje (duomenys neskelbtini), vykdanti individualiÄ veiklÄ , neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje ir V. M., gimÄs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedÄs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje.
Teismas n u s t a t Ä : Kaltinamasis V. L., bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu â VĮ (duomenys neskelbtini) (buveinÄs adresas (duomenys neskelbtini), įmonÄs kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus įsakymu 2009 m. rugpjÅ«Äio 20 d. Nr. Ä®-46 paskirtas projekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmÄmsâ statinio statybos techniniu prižiÅ«rÄtoju ir turÄdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), statinio statybos techninÄ priežiÅ«rÄ , dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, o bÅ«tent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninÄ priežiÅ«ra 7 skyriaus 33.9 punktÄ , privalÄdamas tikrinti per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei pagal 33.10 punktÄ , sužinojÄs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, privalÄdamas kreiptis į statytojÄ (užsakovÄ ), o jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ âBendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄmsâ darbo projekto dalies âÅ ildymas vÄdinimas" reikalavimus, tai yra nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, nenustatÄ, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos darbų sÄ lygų ir negali bÅ«ti realizuojami ir nesikreipÄ Ä¯ statytojÄ arba, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dÄl projektų sprendinių koregavimo, tai yra statybos rangovui UAB â(duomenys neskelbtini)â įrengus kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 pažeidžiant âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojanÄių standartų reikalavimais.
Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra. Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos.
Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, taÄiau Å¡iluminÄs izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apaÄioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelÄmis. DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirÄ nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinÄs dalies pasvirimas horizontalia kryptimi â ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas â ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ .
DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priÄjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vÄdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.
Perskyros storis skaiÄiuojamas nuo dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidinio pavirÅ¡iaus. Atstumas tarp dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Ä® horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi bÅ«ti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros virÅ¡us bÅ«tų 70 mm aukÅ¡Äiau grindų lygio arba pastogÄs užpilamojo sluoksnio virÅ¡aus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dÅ«mtraukių (kaminų) iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti: 130 mm â nuo plytinių ir betoninių dÅ«mtraukių (kaminų); 250 mm â nuo neizoliuotų keraminių dÅ«mtraukių (kaminų); 130 mm â nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dÅ«mtraukių (kaminų).
TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palÄpÄje, dÄl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybÄ paskelbta bažnyÄios vertingÄ ja savybe â Procesijų altorÄlis su paveikslais âNekaltojo PrasidÄjimo Å vÄ.
M. Marija ir Å v. Juozapasâ ir 24 kultÅ«ros vertybÄs, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ â iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bažnyÄios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas âÅ v. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomisâ, (viso 7 dalys), paveikslas âÅ ventoji Å¡eima su Å v. Antanuâ, paveikslas âJÄzaus krikÅ¡tasâ, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidÄs 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyÄių paimti eksponatai â Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas âTrys karaliai, garbinantys KÅ«dikÄlį JÄzųâ su detalių aptaisais bei trys taurÄs, viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. Kaltinamoji R.
T., bÅ«dama valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu â dirbdama uždarojoje akcinÄje bendrovÄje (toliau â UAB) ,, (duomenys neskelbtini)â projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. V-32A bÅ«dama paskirta objekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove ir turÄdama administracinius įgalinimus, dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), pažeisdama teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektÄ privalÄdama pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.01.04:2004 âGaisrinÄ sauga.
Pagrindiniai reikalavimaiâ įgyvendinti esminį statinio reikalavimÄ âGairinÄ saugaâ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ pagal STR 1.09.04:2007 âStatinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡oâ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalÄdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įraÅ¡yti į statybos darbų žurnalÄ , į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiÅ«rÄ âBendrabuÄio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmÄms (duomenys neskelbtini)â dalyje âÅ ildymas-vÄdinimasâ, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ âGaisrinÄ saugaâ, nes rengdama projektus nepateikÄ reikalavimų kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams, kaip numato 1998 m. rugpjÅ«Äio 31 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. 162 âDÄl statybos taisyklių įregistravimoâ, kuriuo patvirtintos âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklÄsâ ST 8860237.02:1998, o bÅ«tent nenurodÄ saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ apraÅ¡omojoje dalyje nenurodÄ gaisrinÄs saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikÄ saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiÅ«ros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkriÄio 28 d. neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ âBendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄms darbo projekto dalies âÅ ildymas vÄdinimasâ reikalavimus ir, statybos rangovui UAB â (duomenys neskelbtini)â 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu įrengus dÅ«mtraukį pažeidžiant âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykliųâ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojanÄių standartų reikalavimais.
Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra. Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos.
Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, taÄiau Å¡iluminÄs izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apaÄioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelÄmis. DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirÄ nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinÄs dalies pasvirimas horizontalia kryptimi â ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas â ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ .
DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priÄjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vÄdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.
Perskyros storis skaiÄiuojamas nuo dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidinio pavirÅ¡iaus. Atstumas tarp dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto. ( Ä® horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi bÅ«ti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros virÅ¡us bÅ«tų 70 mm aukÅ¡Äiau grindų lygio arba pastogÄs užpilamojo sluoksnio virÅ¡aus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dÅ«mtraukių (kaminų) iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti: 130 mm â nuo plytinių ir betoninių dÅ«mtraukių (kaminų); 250 mm â nuo neizoliuotų keraminių dÅ«mtraukių (kaminų); 130 mm â nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dÅ«mtraukių (kaminų).
TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir tokiu bÅ«du pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palÄpÄje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palÄpÄje ir sumontuoti su iÅ¡linkimu, metalinius dÅ«mtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįraÅ¡Ä Ä¯ statybos darbų žurnalÄ Å¡ių atliktų statybos darbų, neatitinkanÄių statinio projekto sprendiniams, tai yra, kad kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dÅ«mtraukiai, įrengti vienuolyno pastato palÄpÄje sumontuojant juos su iÅ¡linkimu ir pravalymo durelÄmis iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal 2011 metų âBendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄms darbo projekto dalies âÅ ildymas vÄdinimasâ statinio projekto numatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dÅ«mtraukiai privalo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s (be iÅ¡lenkimų), nepateikÄ nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymÄjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikÄ Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011 m. lapkriÄio 28 d. suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19.34), dÄl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybÄ paskelbta bažnyÄios vertingÄ ja savybe â Procesijų altorÄlis su paveikslais âNekaltojo PrasidÄjimo Å vÄ.
M. Marija ir Å v. Juozapasâ ir 24 kultÅ«ros vertybÄs, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ - iÅ¡ TytuvÄnų Å vÄ. MergelÄs Marijos bažnyÄios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas âÅ v. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomisâ, (viso 7 dalys), paveikslas âÅ ventoji Å¡eima su Å v. Antanuâ, paveikslas âJÄzaus krikÅ¡tasâ, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidÄs 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyÄių paimti eksponatai â Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas âTrys karaliai, garbinantys KÅ«dikÄlį JÄzųâ su detalių aptaisais bei trys taurÄs, iÅ¡ viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. Kaltinamasis V.
M., bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privaÄioje įmonÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â (įmonÄs kodas (duomenys neskelbtini), buveinÄs adresas (duomenys neskelbtini)) statybų vadovu, ir turÄdamas teisÄ veikti Å¡ios įmonÄs vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovÄs vadovo įsakymu bÅ«damas paskirtas statybų rangovo UAB â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio adresu (duomenys neskelbtini), statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 âStatybos darbaiâ XIV skyriaus 59.12 punktÄ privalÄdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ , dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ , laikytis nustatytų statinio projektavimo sÄ lygų reikalavimo, statybos metu nesilaikÄ darbo projekto BendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) dalies Å¡ildymas-vÄdinimas reikalavimų, o bÅ«tent 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu įrengÄ kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ne pagal projektÄ , taip pažeisdamas 1998 m. rugpjÅ«Äio 31 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 âDÄl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykliųâ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojanÄių standartų reikalavimais. Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra.
Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, taÄiau Å¡iluminÄs izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apaÄioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelÄmis.
DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirÄ nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinÄs dalies pasvirimas horizontalia kryptimi â ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas â ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priÄjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vÄdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
Perskyros storis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaiÄiuojamas nuo dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidinio pavirÅ¡iaus. Atstumas tarp dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Ä® horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi bÅ«ti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros virÅ¡us bÅ«tų 70 mm aukÅ¡Äiau grindų lygio arba pastogÄs užpilamojo sluoksnio virÅ¡aus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dÅ«mtraukių (kaminų) iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti:130 mm â nuo plytinių ir betoninių dÅ«mtraukių (kaminų); 250 mm â nuo neizoliuotų keraminių dÅ«mtraukių (kaminų); 130 mm â nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dÅ«mtraukių (kaminų).
TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitÄ kamino konstrukcijas (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palÄpÄje, dÄl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras, ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybÄ paskelbta bažnyÄios vertingÄ ja savybe â Procesijų altorÄlis su paveikslais âNekaltojo PrasidÄjimo Å vÄ.
M. Marija ir Å v. Juozapasâ ir 24 kultÅ«ros vertybÄs, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ - iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bažnyÄios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas âÅ v. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomisâ, (viso 7 dalys), paveikslas âÅ ventoji Å¡eima su Å v. Antanuâ, paveikslas âJÄzaus krikÅ¡tasâ, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidÄs 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyÄių paimti eksponatai â Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas âTrys karaliai, garbinantys KÅ«dikÄlį JÄzųâ su detalių aptaisais bei trys taurÄs, viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. Kaltinamasis V.
L. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009 m. VÄ® â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) vienuolyno objektÄ vykdyti techninÄ priežiÅ«rÄ . Objektas 2011 m. lapkriÄio 28 d. dienÄ buvo priduotas, o 2012 m. naktį iÅ¡ sausio 25 į 26 dienÄ jame kilo gaisras. Darbus objekte, kaip jungtinÄ veiklos partnerÄ vykdÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â - statybos ir specialiuosius statybos darbus, pasitelkus subrangovus UAB â(duomenys neskelbtini)â, UAB â(duomenys neskelbtini)â, ir kaip jungtinÄs veiklos partneris UAB â(duomenys neskelbtini)â, kuri atliko restauravimo darbus.
KaltÄs pažeidus Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punktÄ ir STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ 7 skyriaus 33.9 punkto ir 33.10 punktų reikalavimus, nepripažįsta, nes pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ statinio statybos techninio prižiÅ«rÄtojo pareigos yra tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybÄ, ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų.
Restauravimo darbai buvo vykdomi pagal techninio projekto sprendinius, taÄiau darbo metu paaiÅ¡kÄjus, kad techninio projekto dalyje Å¡ildymas - vÄdinimas numatytų sprendinių įgyvendinti nÄra galimybÄs, buvo kreiptasi į statytojÄ VšĮ â(duomenys neskelbtini)â dÄl Å¡ios dalies projekto keitimo, užsakovas tam pritarÄ ir 2009 m. spalio mÄnesį buvo iÅ¡leista Å¡ildymas â vÄdinimas dalies techninio projekto laida âAâ su patikslintais sprendiniais vÄdinimo sistemos įrengimo ir kaminų iÅ¡kÄlimo Å¡alia kapitalinÄs sienos.
TodÄl kaltinimas, kad nebuvo kreiptasi į statytojÄ yra nepagrįstas. VÄliau, vykdant pastato katilinÄs įrengimo statybos darbus rangovo darbuotojai pastebÄjo, kad katilinÄs dÅ«mtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto Å¡ildymas - vÄdinimas âAâ laidoje gali bÅ«ti netinkami, nes pagal sprendinį mÅ«rinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukÅ¡to perdangos skliauto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad nuo mÅ«rinio kamino didelÄs koncentruotos apkrovos skliautas gali įlūžti.
TaÄiau rangovas Å¡iuo klausimu kreipÄsi ne į jį kaip į statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ , o tiesiai į užsakovÄ - VšĮ Piligrimų centro direktorių P. J., o jo nurodymu - į projekto vadovÄ R. T.. Kiek jam žinoma, Å¡is klausimas buvo sprendžiamas vietoje, tai yra objekte, dalyvaujant projekto vadovei R. T., statybos vadovui A. D. ir statybų vadovui V. M.. Jis, V. L., apie Å¡io klausimo aptarimÄ objekte nebuvo informuotas, todÄl aptarime ir nedalyvavo. SekanÄiÄ savaitÄ, tai buvo 2010 m. kovo ar vasario mÄnuo, atvykÄs į objektÄ pamatÄ iÅ¡muÅ¡tas angas per pirmo ir antro aukÅ¡to palÄpÄs perdangas, iÅ¡ A.
D. ir V. M. sužinojo, kad projekto vadovÄ buvo atvykusi į objektÄ , kad jie sprendÄ, kaip reikia atlikti dÅ«mtraukio įrengimo darbus ir kad projekto vadovÄs R. T. nuomonÄ buvo tokia, kad mÅ«rinis kaminas negali bÅ«ti perkeltas ant celÄs skliauto, ir ji pritarÄ rangovo pasiÅ«lymui dÅ«mtraukį mÅ«ryti ant Å¡alia esanÄios kapitalinÄs sienos. Tokiu sprendiniu faktiÅ¡kai iÅ¡ karto buvo užprogramuotas dÅ«mtraukių iÅ¡linkimas kaminų vamzdžiuose palÄpÄs patalpoje, ir R. T., kaip projekto vadovÄ apie tai turÄjo informuoti savo subrangovÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â, kuris ruoÅ¡Ä Å¡itos projekto dalies projektinius sprendinius.
Kiek vÄliau jis kalbÄjosi Å¡iuo klausimu su projekto vadove R. T., niekas neprieÅ¡taravo kad dÅ«mtraukį reikia mÅ«ryti ant Å¡alia esanÄios kapitalinÄs sienos, bet kaip tÄ sprendinį reikÄjo tinkamai įforminti, tai nÄra jo, kaip statinio statybos techninÄs priežiÅ«ros vadovo kompetencija, nes techninis prižiÅ«rÄtojas jokių sprendinių pats savavaliÅ¡kai inicijuoti objekte negali. Ar Å¡iuo klausimu R. T. informavo subrangovo UAB â(duomenys neskelbtini)â projektuotojus, jam nežinoma.
Kadangi projekto vadovÄ R. T. jau buvo lankiusis objekte ir su rangovo atstovais be jo, V. L., buvo iÅ¡sprendÄ kur įrengti dÅ«mtraukį, jis nemanÄ, kad kaip nors papildomai dar turi informuoti statinio projektuotojÄ R. T.. VÄliau, tiksliai neprisimena, susitikimo metu ar telefonu, su projekto vadove R. T. kalbÄjosi ir ji patikino, kad jai tie sprendiniai dÄl dÅ«mtraukio įrengimo yra žinomi, ir kad ji darbo projekto rengimo metu ar vÄliau į statybos darbų žurnalÄ apie pakeitimus įraÅ¡ys, ji tvirtino, kad pakeitimai nÄra esminiai projekto sprendinių pakeitimai, kad iÅ¡linkimus taisyklÄs leidžia daryti.
Jis pats taip pat manÄ, kad kamino pasukimas nÄra esminis statinio projekto sprendinys, o neesminį statinio projekto sprendinį pagal teisÄs aktus atlieka techninį projektÄ parengÄs projektuotojas, todÄl įrengiant dÅ«mtraukį vadovavosi gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄmis, ir iÅ¡ dalies projekto vadovÄs pažadu, kad galutiniame variante tie dalykai bus įforminti. DÄl ko statinio projektuotoja R. T. Å¡io sprendinio niekaip neįformino, jam nÄra žinoma. Jokio kito dokumento, kažkokio projekto, ar brÄžinio nebuvo, saugÅ«s atstumai jokiame dokumente nebuvo numatyti.
DÅ«mtraukis buvo įrenginÄjamas pagal žodinį susitarimÄ â rangovo su projektuotoja, be brÄžinių. Ä®rengiant dÅ«mtraukį angų padÄtį įtakojo visos įrangos iÅ¡dÄstymas katilinÄs patalpoje, kadangi katilinÄje įrenginių labai daug, o katilinÄs plotas nÄra didelis, tai sÄ lygojo tam tikrÄ vietÄ kur galÄtų iÅ¡lįsti dÅ«mtraukiai, todÄl darbai buvo atliekami vertinant esamÄ realiÄ situacijÄ , o kadangi vadovavosi gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcija, konkreÄiais paties atliktais matavimais vietoje, tai visi saugÅ«s atstumai nuo dÅ«mtraukio iki degių medžiagų buvo iÅ¡laikyti ir dÅ«mtraukis buvo įrengtas tinkamai.
DÅ«mtraukio Nr.1 atstumas buvo ne mažiau 26 cm, kai reikalinga 14,5 cm ekspertų teigimu. TaÄiau kamine ne vienÄ kartÄ kilo suodžių gaisrai ir dÄl to turÄjo bÅ«ti pažeista izoliacinÄ metalinio dÅ«mtraukio medžiaga, kuri nebeturÄjo jokių izoliacinių savybių, ir tokiu atveju atstumai nebeturi lemiamos įtakos. Vvykdant projektÄ , techninio projekto Å ildymas â vÄdinimas dalies aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dokumentų žiniaraÅ¡tyje buvo nurodyta, kad projektas atliktas pagal architektÅ«rinÄ statybinÄ dalį, butaforinis mÅ«rinis kaminas, skirtas paslÄpti metalinių dÅ«mtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 iÅ¡vedimÄ virÅ¡ stogo, techniniame projekte numatytos vietos iÅ¡ esmÄs nepakeitÄ, o leidžiant projekto Å ildymas â vÄdinimas âAâ laidÄ , dÅ«mtraukiai atsidÅ«rÄ Å¡alia kapitalinÄs sienos, o ne joje, ir Å¡ios projekto dalies rengÄjai darbo projekte nepakoregavo brÄžinio.
TechniÅ¡kai neįmanoma buvo nesumontavus kaminuose papildomų alkÅ«nių, įvesti juos į mÅ«rinį dÅ«mtraukį. Nors Å¡ios projekto dalies vadovas A. J. neigÄ Å¾inojÄs apie bÅ«tinybÄ papildomai suprojektuoti alkÅ«nes dÅ«mtraukiuose, taÄiau brÄžinyje virÅ¡ antro aukÅ¡to perdangos palÄpÄje atsirado dvi papildomos pravalos, o specifikacijose jų nÄra. DÄl Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimų laikymosi įrengiant dÅ«mtraukį Nr. 1, nurodo, kad mÅ«rinis butaforinis kaminas buvo įrengtas bÅ«tent toks, kaip reikalauja taisyklių 4.12 punktas, o kadangi katilinÄs ir palÄpÄs patalpose dÅ«mtraukis Nr. 1 pravalų įrengimo vietose buvo atviras (kas leidžiama ir gamintojo instrukcijose), taÄiau pravalos buvo su durelÄmis, įrengti nišų nebuvo kur, todÄl jos buvo atviros.
TaisyklÄs leidžia, kad dÅ«mtraukiai gali bÅ«ti pasvirÄ, todÄl 4.12 punkto reikalavimas nepažeistas, 4.15 punkto reikalavimai taip pat buvo įvykdyti, nes atstumas nuo sijos einanÄios per mÅ«rinį butaforinį kaminÄ iki veikusio metalinio dÅ«mtraukio Nr.1 iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus buvo mažiausiai 21 cm, o iki vidinio 26 cm. IÅ¡ byloje esanÄios foto fiksacijos, kurioje užfiksuota per mÅ«rinį dÅ«mtraukį einanti anga aiÅ¡kiai matosi Å¡itose foto fiksacijose iÅ¡tryÅ¡kÄs skiedinys, ir tai rodo, kad sija negalÄjo bÅ«ti tokių iÅ¡matavimų kaip anga, nes jeigu sija bÅ«tų lygiai tokių pat matmenų kaip anga, tai skiedinys niekaip negalÄjo iÅ¡trykÅ¡ti.
Kokių iÅ¡matavimų buvo pati sija neaiÅ¡ku, nes ji sudegÄ, be to, pamena, kad sija mÅ«rinio kamino viduje dar buvo izoliuota 2 cm kietos ar pusiu kietos mineralinÄs vatos sluoksniu, o kamino viduje buvo apmÅ«ryta molio plytomis, taip apsaugota mažiausiai 12 cm perskyra. Be to, metaliniai dÅ«mtraukiai Å¡ioje kamino dalyje iÅ¡ viso nepraÄjo, dÅ«mtraukio Å¡itoje mÅ«rinio kamino dalyje nÄra, jis į kaminÄ vestas panaudojant alkÅ«nes mažiausiai 40 cm aukÅ¡Äiau nei per kaminÄ einanÄios sijos virÅ¡us.
Medinis apžiÅ«ros takas praÄjo tokiame lygyje kaip ir sijos virÅ¡us. DÄl eksperto teiginio, kad atstumas iki medinÄs sijos turÄjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 14,5 cm, o jei sija įvesta į mÅ«rinį kaminÄ bÅ«tų laikoma perdengimo detale, tai tarp jos ir dÅ«mtraukio turÄjo bÅ«ti 38 cm; paaiÅ¡kina, kad perdanga visame statinyje yra ne medinÄ ir ta sija nÄra perdangos elementas, o stogo konstrukcija. DÄl eksperto iÅ¡vados, kad įvedant į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ sijÄ buvo padarytas grubus pažeidimas, nesutinka, nes mÅ«rinis butaforinis kaminas pagal savo įrengimo principÄ , negali pats tiesiogiai atlikti dÅ«mų Å¡alinimo funkcijos, kadangi jis neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su katilu, stovinÄiu rÅ«sio patalpoje katilinÄje, o stovi ant kapitalinÄs sienos, kuri baigiasi palÄpÄs patalpoje, todÄl vadinti jį kaminu galima tik sÄ lyginai.
Sijos paÅ¡alinti nebuvo galima, nes visos senosios stogo konstrukcijos yra įtrauktos į pastato vertingųjų savybių sÄ raÅ¡Ä . Sija, einanti per mÅ«rinį kaminÄ jo iÅ¡orÄje iÅ¡ abiejų kamino pusių buvo izoliuota, įrengta mineralinÄs vatos perskyra, kuri nuo veikusio dÅ«mtraukio Nr.1 buvo ne mažesnÄ kaip 26 cm, mineraline vata buvo apÅ¡iltinta visa palÄpÄs perdanga, todÄl 4.15 punkte nurodyti reikalavimai perskyros storiui - 250 mm- buvo pakankamas. Taisyklių 4.16 punkto ir 4.22 punkto reikalavimai taip pat nepažeisti, nes jokios konstrukcijos į perskyrÄ , tai yra jokios sijos į vatÄ nesirÄmÄ, jos rÄmÄsi į kapitalinÄ mÅ«ro sienÄ , o atstumas nuo dÅ«mtraukio buvo didesnis negu 130 mm.
Metalinių dÅ«mtraukių įrengimo darbus priÄmÄ, nes buvo įsitikinÄs, kad darbai atitiko UAB â(duomenys neskelbtini)â dÅ«mtraukių montavimo ir eksploatavimo instrukcijos ir kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimus, priimdamas darbus ir vizuodamas atliktų darbų aktus 2010 metų kovo ar balandžio mÄnesį, priÄmÄ tik dvi neapÅ¡iltintas pravalas, sumontuotas dÅ«mtraukio apaÄioje katilinÄje, ir 3 alkÅ«nes, sumontuotas katilinÄje, tokie Å¡ių darbų kiekiai buvo nurodyti rangovo UAB â (duomenys neskelbtini)â sÄ matoje.
Nei 2 apÅ¡iltintų pravalų, nei 4 papildomų alkÅ«nių sÄ matoje nebuvo, todÄl faktiÅ¡kai Å¡ių darbų kaip ir nepriÄmÄ. UAB â(duomenys neskelbtini)â ir UAB â(duomenys neskelbtini)â kiekvieno mÄnesio pabaigoje pateikdavo jam atliktų darbų aktus, kuriuos peržiÅ«rÄjÄs ir sutikrinÄs su faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekiais, užvizuodavo, vizuotus aktus pasiraÅ¡ydavo (duomenys neskelbtini) piligrimų centro vadovas P. J.. 2011 m. liepos mÄnesį, darbams einant į pabaigÄ , VÅ Ä® â (duomenys neskelbtini)â raÅ¡tu kreipÄsi į Lietuvos verslo paramos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu dÄl nevykdomų darbų keitimo į papildomai vykdomus darbus, ir tokį leidimÄ gavo, taÄiau ir Å¡iame keitime papildomos pravalos ir alkÅ«nÄs nebuvo įtrauktos.
Statybos užbaigimo metu pasiraÅ¡ant aktÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad dÅ«mtraukis įrengtas taip, kaip buvo numatyta projekte, nors faktiÅ¡kai dÅ«mtraukis buvo įrengtas su pakeitimais - pravalomis ir alkÅ«nÄmis, taip atsitiko dÄl to, kad komisijos pirmininkas iÅ¡neÅ¡Ä Ä¯ koridorių pasiraÅ¡yti pažymÄ , kad statinys atitinka projektÄ ir jis tokį dokumentÄ pasiraÅ¡Ä. Darbo projekto âÅ ildymo-vÄdinimoâ dalies, kaip techninis prižiÅ«rÄtojas iÅ¡ viso negavo, jį pamatÄ tik komisijos dienÄ , o gavo tik po gaisro.
Be to, âalkÅ«nÄâ nÄra esminis pakeitimas ir tai leidžiama tiek gaisrinių normatyvinių dokumentų, tiek gamintojo, tai tik paprasÄiausias montažinis pakeitimas. Nors kaltinamas, kad neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ , mano, kad padarÄ viskÄ tinkamai, nes kamino pasukimas yra leistinas norminiuose dokumentuose ir nÄra joks pažeidimas. Žinojo, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų darbų sÄ lygų, kad tai kas faktiÅ¡kai padaryta neatitinka projekto, bet pakeitimų nelaikÄ esminiais ir negalvojo, kad jam, kaip techniniam statybos prižiÅ«rÄtojui, bÅ«tina kažkÄ konkreÄiai daryti, nes apie neatitikimus projektui buvo informuota projekto vadovÄ.
Kaltinamoji R. T. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad dirba AB â(duomenys neskelbtini)â projektų vadove ir architekte. BendrovÄ, kurioje ji dirba, rengÄ â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ techninį projektÄ , kuris 2009 metais buvo paruoÅ¡tas užsakovui VšĮ â(duomenys neskelbtini)â, ji vadovavo projekto rengimui, vÄliau vykdÄ projekto priežiÅ«rÄ , tikrino kaip statomas statinys. Projekto atskiras dalis rengÄ atskiros grupÄs, vadovaujamos projekto dalių vadovų.
Projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ dalies vadovas buvo A. J., UAB â(duomenys neskelbtini)â. Kadangi ji vykdÄ viso projekto priežiÅ«rÄ , tai pagal įsakymÄ vykdÄ ir projekto dalies âÅ ildymas -vÄdinimasâ priežiÅ«rÄ . Gavus statybos leidimÄ buvo pradÄti vykdyti statybos darbai, darbo projektas buvo rengiamas eigoje. Techninio projekto dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ buvo parengta âAâ laida, kuri skyrÄsi nuo techninio projekto dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ, nes buvo pakeistas katilinÄs metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡vedimo principas, tai yra buvo numatyta metalinius dÅ«mtraukius vesti ne į senas angas, o per pirmo ir antro aukÅ¡to patalpas Å¡alia katilinÄs sienos į palÄpÄ ir iÅ¡vesti virÅ¡ stogo.
Ä®rengiant dÅ«mtraukį buvo vadovaujamasi âÅ ildymas â vÄdinimasâ âAâ laida techniniu projektu ir dÅ«mtraukių gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcijomis. Montuojant metalinius dÅ«mtraukius per pirmÄ jį pastato aukÅ¡tÄ galima buvo juos iÅ¡vesti per tualeto patalpas palei kapitalinÄ sienÄ , taÄiau Å¡ios sienos kitoje pusÄje buvo tapybos elementų dÄl ko Å¡ios sienos nebuvo galima pažeisti. Pastato antrame aukÅ¡te dÅ«mtraukiai Äjo per patalpas - dvi celes, kuriose buvo rasti du tapybos elementai ir Å¡ių sienų taip pat negalima buvo pažeisti.
Pirmame ir antrame aukÅ¡tuose dÅ«mtraukiai buvo aptaisyti gipso â kartono plokÅ¡tÄmis, o ant pastato antro aukÅ¡to perdangos buvo pastatytas naujas nefunkcionuojantis butaforinis plytinis kaminas, į kurį buvo įvesti metaliniai dÅ«mtraukiai. Metaliniai dÅ«mtraukiai į plytinį dÅ«mtraukį palÄpÄje buvo įvesti kampu, nes montuojamo dÅ«mtraukio gamintojo instrukcija leidžia ne didesnį kaip 30 laipsnių nuokrypį. Montavimo darbus atliko rangovas UAB â(duomenys neskelbtini)â. Statybos vadovas V.
M. nurodÄ, kad jam nereikia detalaus brÄžinio dÅ«mtraukio įvedimui, nes jis vadovausis dÅ«mtraukio montavimo instrukcija, todÄl nebuvo bÅ«tinybÄs rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų, nes gamintojo instrukcijoje buvo nurodyti visi privalomi leistini atstumai, o techniniame projekte yra aiÅ¡ki nuoroda į gamintojo taisykles ( instrukcijÄ ), todÄl rangovas vadovaudamasis gamintojo â(duomenys neskelbtini)â instrukcija ir techniniu projektu galÄjo montuoti metalinį dÅ«mtraukį.
Rangovo UAB â(duomenys neskelbtini)â sprendimui palÄpÄje metalinius dÅ«mtraukius į plytinį dÅ«mtraukį įvesti kampu ji pritarÄ su sÄ lyga, kad darbai atitiks projektÄ ir kitus reikalavimus, be to, V. M. ir A. D. ji nurodÄ, kad pagal projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai palÄpÄje turi bÅ«ti mÅ«re. Apie tai, kad palÄpÄje bus įrengtos metalinių dÅ«mtraukių pravalos su statytojais, ji nesitarÄ. Ar statinys buvo statomas pagal projektÄ tikrino, buvo daromi atitinkami įraÅ¡ai statybos darbų žurnale, taÄiau dÄl palÄpÄje vykdomų intensyvių darbų ne visada bÅ«davo galimybÄ prieiti ir viskÄ apžiÅ«rÄti.
Ä®rengus takus palÄpÄje, priÄjimo už kamino nebuvo, kadangi ant perdangos buvo uždÄta vata ir užklota plÄvelÄ, o takas link kamino nesuformuotas, taÄiau statybos vadovai jÄ patikindavo, kad kamino įrengimas vykdomas pagal projektÄ , todÄl ir nekilo jokio įtarimo, kad kaminas galÄjo bÅ«ti pastatytas netinkamai, tai yra kad kaminas palÄpÄje âyra iÅ¡lindÄs metalinÄmis, neapmÅ«rytomis alkÅ«nÄmisâ. DÄl Å¡ildymo dalies projekto pabrÄžia, kad jos kvalifikacija yra architekto-restauratoriaus, ji neturi Å¡ildymo-vÄdinimo specialisto kvalifikacijos, todÄl neabejojo kvalifikuotų specialistų parengtais sprendiniais, už kuriuos atsako projekto dalių vadovai.
Projekto dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ užsakovas UAB â(duomenys neskelbtini)â taip pat neturÄjo pastabų parengtam darbo projektui, visi esminiai gaisrinÄs saugos reikalavimai buvo iÅ¡pildyti, kaminui parinktas saugus sertifikuotas UAB â(duomenys neskelbtini)â gaminys, techninÄse specifikacijose nurodyti reikalavimai vadovautis UAB â(duomenys neskelbtini)â gaminio taisyklÄmis ir iÅ¡laikyti atstumus iki degių stogo konstrukcijų. Montuojant sertifikuotÄ gaminį, jokių nukrypimų nuo taisyklių nebuvo užfiksuota, dÄl medinių konstrukcijų galÄjusių bÅ«ti arti kamino, jokių duomenų nÄra ir tokios konstrukcijos nebuvo numatytos ir negalÄjo bÅ«ti, ir apie tai ji nieko nežinojo, o atliekant perdangos uždengimo apsaugine prieÅ¡gaisrine akmens vata, apžiÅ«rÄti darbų nebuvo pakviesta.
ArchitektÅ«rinÄje Å¡ildymo-vÄdinimo dalyje kaminas palÄpÄs planuose parodytas apmÅ«rytas, taÄiau norint įgyvendinti šį projekto sprendinį ir palÄpÄje kaminÄ Ä¯vesti mÅ«re, buvo bÅ«tina jį sumontuoti su dÅ«mtraukio gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄse leistinu palinkimu - alkÅ«nÄmis. Kadangi darbo projektui rangovas samdÄsi UAB â(duomenys neskelbtini)â tiesiogiai ir tarpusavyje pagal UAB â(duomenys neskelbtini)â pateiktas užduotis sprendÄ kokio detalizacijos lygio jiems reikalingi brÄžiniai.
Å ildymo-vÄdinimo darbo projekto rengimui ji nevadovavo, nebuvo tam pasamdyta. UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄse yra pateikti montažiniai brÄžiniai, rangovas UAB â(duomenys neskelbtini)â nepraÅ¡Ä, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â labiau detalizuotų kamino įrengimo sprendinius, o vadovavosi paÄiomis gaminio montavimo taisyklÄmis, toks alkÅ«nių leistinas atsiradimas netraktuojamas kaip projekto pakeitimas. DÄl Å¡ių neesminių nukrypimų nebÅ«tinai turÄjo bÅ«ti taisomi projektai, palÄpÄje sumontuotos alkÅ«nÄs esminių projekto sprendinių nekeitÄ, kamino patikimumo nesumažino.
Tai buvo neiÅ¡vengiamas kliÅ«ties apÄjimas, tiesiog montažinis sprendinys. Metalinis dÅ«mtraukis buvo įrengtas vadovaujantis UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcija, atstumai turÄjo bÅ«ti iÅ¡laikyti, statybos techninis prižiÅ«rÄtojas V. L. neužfiksavo defektų ir teisÄs aktų pažeidimų, priimant objektÄ prieÅ¡gaisrinÄs gebÄjimo tarnybos atstovas pasiraÅ¡Ä eksploatacijos aktÄ ir pažeidimų taip pat nenurodÄ. Pripažįsta, kad įrengiant dÅ«mtraukį palÄpÄje iÅ¡kilo neaiÅ¡kumai, ji asmeniÅ¡kai buvo iÅ¡kviesta ir dalyvavo diskusijoje, bet nieko konkretaus nebuvo nusprÄsta, tik statybos vadovams A.
D. ir V. M. ji pasakÄ, kad projektas turi bÅ«ti įgyvendintas toks koks yra iÅ¡ esmÄs, t. y. kad mÅ«rinis kaminas ant kapitalinÄs sienos turi bÅ«ti pastatytas, ir palÄpÄje į kaminÄ suvesti metaliniai. Techniniame projekte metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡linkimas nebuvo parodytas, bet statytojo reikalavimo pakeisti projektÄ nebuvo. Užtikrinti projekto atitikimÄ privalo statybos vadovai, kad pastatyta pagal projektÄ ir informuoti apie tai projekto vadovÄ , arba informuoti apie tai, kad kažkas jiems nesigauna. Statybos techninis prižiÅ«rÄtojas žiÅ«ri, kad bÅ«tų iÅ¡laikyti norminiai atstumai ir techniÅ¡kai, kokybiÅ¡kai atlikti statybos darbai, taÄiau statybos prižiÅ«rÄtojas V.
L. nepasakÄ jokių pastabų, todÄl nepasitikÄti atestuotais statybose dirbanÄiais specialistais ji neturÄjo pagrindo. Faktinį dÅ«mtraukio pastatymÄ pamatÄ tik po gaisro. Techniniame projekte dÅ«mtraukis buvo pažymÄtas apmÅ«rytas, o kai po gaisro teko apsilankyti gaisravietÄje, pamatÄ, kad alkÅ«nÄs iÅ¡lindusios per antro aukÅ¡to perdangÄ buvo neapmÅ«rytos, tai yra neatitikimas projektui. TaÄiau alkÅ«nÄs, tai yra dÅ«mtraukio iÅ¡linkimai, yra neesminis nukrypimas nuo projekto, todÄl ji neprivalÄjo keisti techninio projekto, tai turÄjo statybos žurnaluose pažymÄti statybų vadovas, bÅ«tent, kad metalinis dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimu.
Nesutinka su kaltinimu, kad jai kaip projekto vadovei yra pateiktas kaltinimas dÄl projekto, kurio ji kaip vadovÄ nerengÄ, nes pagal įsakymÄ ji buvo atsakinga už techninį projektÄ , ji buvo pasamdyta vadovauti, organizuoti techninio projekto rengimÄ , suderinti projektÄ su instancijomis, dalyvauti ekspertizÄse ir iÅ¡imti statybos leidimÄ bei vykti į objektÄ ir prižiÅ«rÄti, kad techninio projekto sprendiniai bÅ«tų vykdomi pagal projektÄ ir atitiktų architektÅ«ros ir kultÅ«ros paveldo objektų keliamus reikalavimus.
Projektas buvo parengtas 2009 m. birželio mÄnesį, gauti bÅ«tini suderinimai ir statybos leidimas. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdÄ atvykdama į objektÄ ne reÄiau kaip kartÄ per mÄnesį, vykdavo susirinkimai, susirinkimuose dalyvaudavo savivaldybÄs atstovai, kultÅ«ros paveldo departamento atstovai ir Å iaulių teritorinio paveldo virÅ¡ininkai, rangovai, rangovų įmonių direktoriai ir bÅ«davo sprendžiami einamieji klausimai, apžiÅ«rima kaip atliekami darbai. Apie medinÄ sijÄ , kuri galimai buvo įvesta į dÅ«mtraukį, jai nieko nežinoma.
Medinių konstrukcijų kaminuose bÅ«ti negali, tai draudžia teisÄs aktai. TaÄiau mÅ«rinis kaminas nedirbo kaip dÅ«mtraukis, jis buvo kaip apsauginis, tai yra butaforinis kaminas, iÅ¡reiÅ¡kiantis kultÅ«ros paveldo atstatomuosius reikalavimus. Jos nuomonem gaisras pastate kilo dÄl kamino nepriežiÅ«ros ir netinkamos kuro rūšies naudojimo, o ne dÄl alkÅ«nių įrengimo, nes alkÅ«nÄs yra leistinos, alkÅ«nÄs yra gamintojo konkretus, saugus gaminys, visas metalinis dÅ«mtraukis montuojamas iÅ¡ gabalų, gamintojo deklaruojamas kaip saugus, ir jį galima rengti pastato viduje, jeigu buvo iÅ¡laikyti atstumai gaisro kilimui alkÅ«nÄs įtakos neturÄjo.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009 metais UAB â(duomenys neskelbtini)â, kurioje jis dirba statybų vadovu, pradÄjo rekonstruoti (duomenys neskelbtini) vienuolynÄ , rekonstrukcijos rangovas buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â, o UAB â(duomenys neskelbtini)â â subrangovas. UAB â(duomenys neskelbtini)â Å¡iame objekte įrengÄ Å¡ildymo, vÄdinimo, vandentiekio ir kt. sistemas. Vienuolyno rekonstrukcijai buvo sudaryti projektai, tame tarpe projektas âÅ ildymas â vÄdinimasâ, pirmiausia sudarytas techninis projektas, vÄliau, atliekant darbus, buvo sudarytas darbo projektas.
Darbo projektas âÅ ildymas â vÄdinimasâ buvo rengiamas su projekto vadove R. T. ir projektuotojais J. ir V.. Vienuolyno rÅ«syje buvo įrengta nauja katilinÄ, joje pastatyti du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. UAB â(duomenys neskelbtini)â kaminÄ pradÄjo montuoti 2010 m. kovo mÄnesį. Pagal projektÄ per du pastato aukÅ¡tus virÅ¡ stogo buvo iÅ¡vesti du metaliniai dÅ«mtraukiai, į vienÄ iÅ¡ jų buvo pajungti du kieto kuro katilai, o į kitÄ - granulinio kuro katilas.
Metaliniai dÅ«mtraukiai į pastogÄ buvo įvesti per patalpų vidų, jie buvo apÅ¡iltinti 5 cm. skersmens karÅ¡Äiui atsparia vata ir padaryta apdaila, kad jų nesimatytų. Pastato palÄpÄje, nuo antrojo aukÅ¡to perdangos ant kapitalinÄs sienos buvo pastatytas plytų kaminas, į jį virÅ¡ pastato antro aukÅ¡to perdangos apie 1 m. aukÅ¡tyje buvo įvesti du metaliniai dÅ«mtraukiai, dÅ«mtraukiai įvesti 30 laipsnių kampu. PalÄpÄje abiejose metaliniuose dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalymo durelÄs (pravalos).
Pagal techninį projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s ir be pravalos durelių palÄpÄje, taÄiau dÅ«mtraukių rengimo metu, atliekant paruoÅ¡iamuosius darbus, tai yra iÅ¡muÅ¡us angas iÅ¡aiÅ¡kÄjo, kad dÅ«mtraukis tam, kad jį įvesti į butaforinį plytinį kaminÄ , turi turÄti palinkimÄ . DÄl to jis tarÄsi su darbų vadovu A. D. ir projekto vadove R. T., ir gavo pritarimÄ Ä¯rengti papildomai pravalymo dureles ir alkÅ«nes, kad dÅ«mtraukį įvesti į butaforinį plytų kaminÄ .
Pravalos buvo reikalingos tam, kad bÅ«tų galima pravalyti dÅ«mtakį, nes dÅ«mtakis buvo labai aukÅ¡tas. DÄl tokio sumanymo jis kreipÄsi į dÅ«mtraukių gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorių D. O., kuris paaiÅ¡kino, kad palinkimai ir pravala yra galimi, tik palinkimas turi bÅ«ti ne didesnis kaip 30 laipsnių kampu. Å iÄ informacijÄ jis perdavÄ projektuotojui A. J., kuris padarÄ darbo projektÄ , pažymÄjo pravalas, bet palinkimo, taip vadinamų alkÅ«nių, nepažymÄjo, teigdamas, kad tai neesminis pakeitimas.
Su projekto vadove R. T. susitarÄ, kad Å¡iuos projekto pakeitimus ji pažymÄs statybos darbų atlikimo žurnale, taÄiau kad pakeitimai - alkÅ«nÄs - statybos darbų žurnale nepažymÄtos, jis sužinojo tik po gaisro. Projekte iÅ¡linkimai (alkÅ«nÄs) nebuvo pažymÄtos ir paskaiÄiavimų, kad esant iÅ¡linkimams dÅ«mtraukis tinkamai funkcionuos, nebuvo. Projekte dÅ«mtraukis buvo tiesus, be iÅ¡linkimų. DÅ«mtraukio alkÅ«nÄs nebuvo apmÅ«rytos. Projekte atstumai nuo metalinių dÅ«mtraukių iki degių medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, taÄiau buvo paraÅ¡yta laikytis gamintojo montavimo instrukcijų, todÄl montuodami dÅ«mtraukį, darydami alkÅ«nes vadovavosi UAB â(duomenys neskelbtini)â montavimo taisyklÄmis, kurios iÅ¡ esmÄs alkÅ«nes įdÄti leidžia.
Pravalos durelÄs buvo įrengtos nerÅ«dijanÄio plieno, paÄios durelÄs neizoliuotos, neapÅ¡iltintos, nes sertifikuotos. DÅ«mtraukių metalinÄs dalys buvo sujungtos savisriegiais. Atstumus iki degių konstrukcijų matavo asmeniÅ¡kai, rulete. Mažiausi atstumai iki degių konstrukcijų buvo: apie 15 cm. nuo granulinio kuro katilo dÅ«mtraukio ir daugiau kaip 20 cm. nuo kieto kuro katilo dÅ«mtraukio. Kovo mÄnesio pabaigoje dÅ«mtraukis buvo sumontuotas. Kad sumontuoti dÅ«mtraukį pagal techninį projektÄ nÄra galimybÄs statybos techninis prižiÅ«rÄtojas V.
L. buvo informuotas tuomet, kai jau buvo priimtas sprendimas padaryti alkÅ«nes ir pravalas. Apie tai, kad nÄra galimybÄs sumontuoti vertikalų dÅ«mtraukį iÅ¡ karto neinformavo statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ V. L., nes buvo pavaldus gen. rangovui, o konkreÄiai A. D., kuris turÄjo kreiptis į techninÄ priežiÅ«rÄ , į architektus. Projektuotojas A. J. naujÄ darbo projektÄ padarÄ, bet alkÅ«nių nepažymÄjo, o pravala atsirado jo, tai yra V. M. iniciatyva, nes jis žino ir supranta kaip tokio pobÅ«džio darbus reikia atlikti.
Savo kaltÄ Ä¯Å¾velgia tik tiek, kad nepatikrino ar yra padarytas įraÅ¡as statybos darbų žurnale dÄl alkÅ«nių, nors tai nÄra gaisro kilimo priežastis. DÄl medinÄs sijos V. M. paaiÅ¡kino, kad po kaminu, apatinÄje dalyje virÅ¡ antrojo aukÅ¡to perdangos buvo medinÄ sija, einanti tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių. Nuo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio medinÄ sija buvo apie 20 cm. atstumu, ji praÄjo žemiau metalinių dÅ«mtraukių iÅ¡linkimų, pati medinÄ sija buvo neizoliuota, taÄiau padengta nedegiomis medžiagomis, IzoliacinÄ vata buvo uždÄta sulig sija iÅ¡ trijų pusių, tai yra iÅ¡ apaÄios, iÅ¡ kairÄs ir deÅ¡inÄs, o ant virÅ¡aus uždengta plÄvelÄ.
PlÄvelÄ buvo nepermatoma ir medinÄ sija nebuvo matoma. KaltÄs nepripažįsta, nes dÄl to, jog dÅ«mtraukio nÄra galimybÄs sumontuoti taip, kaip techniniame projekte numatyta, informavo gen. rangovo atstovÄ darbų vadovÄ DamaÅ¡eviÄių, projekto vadovÄ R. T., statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ V. L., informavo žodžiu apie tai, kaip nusprÄsta montuoti dÅ«mtraukį, taip pat kreipÄsi į projektuotojÄ A. J., kuris pasakÄ, kad iÅ¡linkimų â alkÅ«nių padarymas yra neesminis projekto pakeitimas ir projekte jų pažymÄti nereikia.
Kaltinamųjų kaltÄ Ä¯rodyta. Liudytojas A. D., UAB âR. A.â statybos darbų vadovas, paaiÅ¡kino, kad nuo 2009 metų rugsÄjo mÄnesio iki 2011 metų vasario mÄnesio UAB âR. A.â vykdÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus, Å ildymo, vÄdinimo sistemos įrengimui samdÄ subrangovus UAB â(duomenys neskelbtini)â. Darbai buvo atliekami pagal projektÄ , projekto autorÄ R. T.. Metalinius dÅ«mtraukius statÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â, o UAB â(duomenys neskelbtini)â apmÅ«rijo dÅ«mtraukius butaforiniu mÅ«ru.
DÅ«mtraukių montavimui vadovavo darbų vadovas V. M., ar dÅ«mtraukiai statomi pagal projektÄ tikrindavo projekto autorÄ R. T.. UAB â(duomenys neskelbtini)â vadovaujantis darbo projektu âStatinio architektÅ«raâ pastato pastogÄje statÄ butaforinius kaminus, tikslios kaminų vietos projekte nebuvo numatytos, todÄl buvo tariamasi su projekto vadove R. T., kuri nurodÄ, kad kaminų vietÄ galima koreguoti atsižvelgiant į pastogÄje jau pastatytas medines sijas ir gegnes, tarpai tarp kurių buvo nuo 1,2 m. iki 1,5 m.
MÅ«rinis butaforinis kaminas, į kurį vÄliau iÅ¡ rÅ«syje esanÄios katilinÄs buvo iÅ¡vesti metaliniai dÅ«mtraukiai, buvo statomas ant kapitalinÄs neÅ¡anÄiosios sienos, per kamino apatinÄ dalį Äjo medinÄ sija. Pagal projektÄ dÅ«mtraukiai iÅ¡ katilinÄs, kuri buvo rÅ«syje, turÄjo bÅ«ti iÅ¡vesti tiesiai, tai yra vertikaliai, taÄiau per pastato pirmÄ jį ir antrÄ jį aukÅ¡tÄ iÅ¡vedus dÅ«mtraukius iki palÄpÄs, paaiÅ¡kÄjo, kad butaforinis plytų kaminas į kurį dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti įvesti, âatsidÅ«rÄâ visiÅ¡kai kitoje vietoje, iÅ¡vesti į palÄpÄ dÅ«mtraukiai nuo kamino buvo nutolÄ 15-20 cm.
Apie situacijÄ vÄl buvo informuota projekto autorÄ R. T., kuri aiÅ¡kino, kad jeigu metaliniai dÅ«mtraukiai bus iÅ¡vesti virÅ¡ stogo, tai jie nesiderins su senovine pastato architektÅ«ra ir nurodÄ, kad metalinius dÅ«mtraukius reikia įvesti į pastatytÄ butaforinį mÅ«rinį kaminÄ , projekto vadovÄ leido V. M. dÅ«mtraukius pasukti tam tikru kampu, kad juos įvesti į kaminÄ . DÄl metalinių dÅ«mtraukių montavimo palÄpÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â statybų vadovas V. M. tarÄsi ne tik projekto vadove R.
T., bet konsultavosi su dÅ«mtraukių gamintoju UAB â(duomenys neskelbtini)â atstovu ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra galimas dÅ«mtraukių pasukimas, todÄl dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ buvo sumontuoti ir įvesti ne tiesiai, o su pasukimu - alkÅ«nÄmis. PalÄpÄje prieÅ¡ alkÅ«nes buvo padarytos pravalos durelÄs. Jis minÄjo statybų vadovui V. M., kad bent į statybos darbų žurnalÄ Å¡iuos pakeitimus reikia įraÅ¡yti, nes jis statybos darbų žurnalo kas lieÄia dÅ«mtraukių įrengimÄ , nepildÄ, pildÄ statybos vadovas V.
M.. Atliekant statybos darbus, jei kas bÅ«davo neaiÅ¡ku dÄl projekto gyvendinimo raÅ¡ydavo paklausimus, taÄiau jokių raÅ¡tų dÄl dÅ«mtraukio įvedimo į kaminÄ nei projektuotojui nei projekto prižiÅ«rÄtojui neraÅ¡Ä, buvo žodžiu vietoje pasitarta ir gautas projekto autorÄs R. T. žodinis leidimas ir pradÄti vykdyti darbai. Pastato palÄpÄje sumontuoti pasukimai, tai yra dÅ«mtraukių alkÅ«nÄs, nebuvo apmÅ«rytos, nes nebuvo tokio nurodymo nei užsakymo. Sumontavus dÅ«mtraukį medinÄ sija butaforinio mÅ«rinio kamino apaÄioje Äjo per tarpÄ tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukio alkÅ«nių, Å¡iek tiek žemiau negu buvo įvesti į kaminÄ dÅ«mtraukiai, ar Å¡i medinÄ sija buvo kaip nors izoliuota nežino, taÄiau tarp medinÄs sijos ir metalinio dÅ«mtraukio buvo iÅ¡laikytas reikiamas apie 10 cm. atstumas.
Mano, kad viskÄ padarÄ tinkamai ir saugiai, nes statybos techninis prižiÅ«rÄtojas V. L. bÅ«tų matÄs ir įraÅ¡Äs į žurnalÄ ir nurodÄs sutvarkyti. Liudytojas A. Z. paaiÅ¡kino, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â dirbo 0,5 etato kaip statybos vadovas ir padÄjo pildyti statybos darbų žurnalÄ , kuomet UAB â(duomenys neskelbtini)â vykdÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus. Statybos darbų žurnale yra daug grafų, kurias reikÄdavo pildyti: darbų įvykdymas kiekvienÄ dienÄ , pridavimo aktai, projektų vadovų ir priežiÅ«ros vadovų pastabos ir kt.
Darbų vadovas A. D. atveždavo jam į Å iaulius statybos darbų žurnalÄ ir atliktų darbų aktus, pasiraÅ¡ytus statybos techninio prižiÅ«rÄtojo V. L., į objektÄ vykti jam paÄiam nereikÄdavo. Statybos darbų žurnalÄ pildÄ taip pat pats A. D., o jis (A. Z.) tik paaiÅ¡kindavo A. D. kokiu eiliÅ¡kumu pildyti žurnalÄ ir suraÅ¡yti atliktus darbus, bei A. D. užpildytÄ Å¾urnalÄ pasiraÅ¡ydavo. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas iÅ¡ A. D. žodžių. A. D. niekada nesakÄ, kad yra kokie nors neaiÅ¡kumai dÄl dÅ«mtraukių įrengimo.
Jeigu bÅ«tų pasakÄs, jis bÅ«tų A. D. nurodÄs kviestis projektuotojus, techninÄ priežiÅ«rÄ , kad neiÅ¡eina montuoti pagal projektÄ . Darbo vietoje, kad negalima taip padaryti, pirmas turi pastebÄti darbų vadovas. Jeigu bÅ«tų tie dÅ«mtraukiai įrengti ne taip kaip numatyta projekte, tas turÄjo bÅ«ti atžymÄta statybos darbų žurnale ir turÄjo bÅ«ti derinama su projekto vadovais, autoriais, turÄjo bÅ«ti gautas leidimas. TaÄiau tokie klausimai nebuvo iÅ¡kilÄ ir jam niekas nesakÄ, kad dÅ«mtraukiai pastatyti ar įrengti ne pagal projektÄ .
Apie alkÅ«nių įrengimÄ dÅ«mtraukiuose sužinojo tik po gaisro iÅ¡ žiniasklaidos. Projekte apie tai turÄtų bÅ«ti atžymos padarytos ir dokumentuose įformintos, bet ar tai buvo padaryta jam nežinomos tokios aplinkybÄs. Liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad dirba UAB â(duomenys neskelbtini)â projektavimo sektoriaus vadovu. Pagal UAB â(duomenys neskelbtini)â ir AB â(duomenys neskelbtini)â sudarytÄ sutartį rengÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno restauravimo techninio projekto dalį âÅ ildymas â vÄdinimasâ , tai yra su kolega L.
V. suprojektavo (duomenys neskelbtini) vienuolyne Å¡ildymÄ -vÄdinimÄ ir katilinÄ. Projektas susidÄjo iÅ¡ 3 dalių: Å¡ildymas, vÄdinimas ir Å¡ilumos gamyba - katilinÄ. Buvo suprojektuotas Å¡ildymas, plieninÄs magistralÄs, radiatoriai, vÄdinimas - mechaninis su rekuperacija, rekuparatorius buvo pastatytas kameroje palÄpÄje, katilinÄ numatyta rÅ«syje. Buvo suprojektuoti trys katilai: du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. Suprojektuota taip, kad du kieto kuro katilai bus pajungti į vienÄ metalinį dÅ«mtraukį, o granulinio kuro katilas bus pajungtas į atskirÄ metalinį dÅ«mtraukį.
Pagal pradinį techninį projektÄ ânulinÄâ laidÄ buvo numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai iÅ¡ katilinÄs eis senomis Å¡achtomis ir palÄpÄje kaminu, taÄiau darbų eigoje paaiÅ¡kÄjo, kad taip įrengti neįmanoma dÄl pastato konstrukcijos, tuomet nusprÄsta dÅ«mtraukius įrengti iÅ¡ katilinÄs per pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpas į palÄpÄ, o palÄpÄje įvesti tiesiai į kamino konstrukcijas, tai buvo numatyta techninio projekto âAâ laidoje. DÅ«mtraukiai palÄpÄs patalpose pagal projektÄ turÄjo bÅ«ti apmÅ«ryti.
Projektuojant dÅ«mtraukius buvo vadovaujamasi â Kieto kuro katilų įrengimo taisyklÄmisâ. VÄliau pagal UAB â(duomenys neskelbtini)â užsakymÄ buvo paruoÅ¡tas dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ darbo projektas, kuriame lyginant su techniniu projektu buvo padarytas tik vienas pakeitimas, kad palÄpÄje dÅ«mtraukiuose numatyta įrengti dÅ«mtraukių pravalymo dureles. Darbo projekte buvo numatyta, kad dÅ«mtraukiai nuo pirmojo aukÅ¡to iki jų pabaigos virÅ¡ stogo montuojami vertikalÅ«s, be jokių posÅ«kių ir palinkimų.
Pirmame ir antrame aukÅ¡te metaliniai dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti apÅ¡iltinti ugniai atsparaus gipso kartono plokÅ¡tÄmis, o palÄpÄje dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti mÅ«riniame kamine, tai yra palÄpÄje dÅ«mtraukiai turÄjo âiÅ¡eitiâ tiesiai į kaminÄ . Toks darbo projektas âÅ ildymas â vÄdinimasâ buvo perduotas UAB â(duomenys neskelbtini)â, ir po darbo projekto perdavimo jokie kiti pakeitimai, susijÄ su dÅ«mtraukių įrengimu Å¡iame projekte nebuvo daromi. Kad faktiÅ¡kai dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį kaminÄ buvo įvesti ne tiesÅ«s, o kampu, tai yra ne pagal projektÄ , pamatÄ foto nuotraukose, darytose jau po gaisro.
Kadangi mÅ«rinio kamino, į kurį pagal projektÄ turÄjo bÅ«ti įvesti metaliniai dÅ«mtraukiai, vieta palÄpÄs patalpoje buvo pakeista, tai dÅ«mtraukiai į kaminÄ Ä¯vesti ne vertikaliai, o kampu, padarant alkÅ«nes. Toks pakeitimas darbo projekte nebuvo numatytas, o dÄl projekto pakeitimo į jį niekas nesikreipÄ. Kad dÅ«mtraukis pastatytas ne visiÅ¡kai pagal projektÄ , sužinojo tik po gaisro. DÅ«mtraukio alkÅ«nÄ, tai yra pasukimas iki 30 laipsnių yra galimas, taÄiau palÄpÄje ji turÄjo bÅ«ti apmÅ«ryta, kad dÅ«mtraukis palÄpÄs patalpose privalo bÅ«ti apmÅ«rytas buvo numatyta darbo projekte ir brÄžiniuose.
Pagal techninius reikalavimus darbo projekte buvo numatytos pravalos durelÄs, nes kamino aukÅ¡tis 16 m. ir sudÄtinga be pravalos kaminÄ iÅ¡valyti. DÄl to, kad dÅ«mtraukis įrengtas ne pagal projektÄ , dÅ«mtraukio montuotojas UAB â(duomenys neskelbtini)â turÄjo kreiptis į projektuotojus, į projekto vadovÄ ir užsakovÄ . Statybos techninis prižiÅ«rÄtojas taip pat turÄjo pastebÄti, kad yra nukrypimas nuo projekto. Kaip projekto dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ projektuotojas jis taip pat turÄjo bÅ«ti informuotas, bet į jį niekas nesikreipÄ.
Pagal techninio projekto ânulinÄâ laidÄ nebuvo numatytos alkÅ«nÄs, jeigu jį bÅ«tų informavÄ, kad sumontuoti dÅ«mtraukių kaip numatyta projekte nÄra galimybÄs, tai jis bÅ«tų pakoregavÄs projektÄ , nes įvesti dÅ«mtraukį su palinkimu yra leidžiama, taÄiau turi bÅ«ti paskaiÄiuotas palinkimo kampas, alkÅ«nÄ, kuri buvo įvesta kampu į kaminÄ , turi bÅ«ti apmÅ«ryta, nes mÅ«ras atlieka izoliavimo funkcijÄ . PalÄpÄse mÅ«ro izoliacija bÅ«tina pagal prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos taisykles.
Å iuo atveju pagal foto nuotraukas matÄ, kad alkÅ«nÄs neapmÅ«rytos. Metalinis dÅ«mtraukis buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â gamybos, jis dvisienis, gamyklinis sertifikuotas gaminys ir iÅ¡ karto izoliuotas. Pagal gamintojo deklaravimÄ , toks dÅ«mtraukis be papildomos izoliacijos gali bÅ«ti pajungtas katilinÄje į Å¡ildymo katilÄ , taÄiau palÄpÄje turi bÅ«ti izoliuotas, tai buvo numatyta projektuose, izoliuotas mÅ«ru. Pravalos durelÄs palÄpÄje taip pat nebuvo izoliuotos. Katilinių patalpose paprastai kaminai neapmÅ«rijami, yra specialius tinklelis uždedamas ant kamino, kad neapsidegintų žmonÄs, o virÅ¡uje palÄpÄje bÅ«na aukÅ¡ta temperatÅ«ra, todÄl kad konstrukcijos nekaistų ir neužsidegtų reikia apmÅ«ryti.
Montuojant dÅ«mtraukį statytojai turÄjo vadovautis dÅ«mtraukio gamintojo rekomendacijomis ir taisyklÄmis, konkreÄiai UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄmis, kuriose yra nurodyti saugÅ«s atstumai, kuriuos reikia iÅ¡laikyti nuo dÅ«mtraukio iki degių konstrukcijų, jeigu buvo iÅ¡laikyti atstumai nuo degių konstrukcijų, tai galima sakyti, kad dÅ«mtraukis sumontuotas saugiai, bet nÄra žinoma kaip faktiÅ¡kai buvo iÅ¡sidÄstÄ medinÄs konstrukcijos. Liudytojas Liudas Vencius paaiÅ¡kino, kad dirbdamas UAB â(duomenys neskelbtini)â rengÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyne techninį projektÄ ir darbo projektÄ dalį âÅ ildymas â vÄdinimasâ, Å¡ios projekto dalies vadovas buvo A.
J., viso projekto vadovÄ R. T.. Buvo suprojektuoti du kieto kuro katilai, kurie pajungti į vienÄ metalinį dÅ«mtraukį ir vienas granulinio kuro katilas, pajungtas į atskirÄ metalinį dÅ«mtraukį. Pagal techninio projekto âNulineâ laidÄ buvo numatyta, kad metaliniai įdÄklai eis senomis Å¡achtomis, o palÄpÄje - kaminu. PaaiÅ¡kÄjus, kad to padaryti neįmanoma dÄl pastato konstrukcijos, buvo parengta techninio projekto âAâ laida, pagal šį projektÄ buvo nusprÄsta metalinius apÅ¡iltintus dÅ«mtraukius įrengti iÅ¡ katilinÄs per pirmo ir antro aukÅ¡to patalpas į palÄpÄ, o palÄpÄje įvesti tiesiai į mÅ«ro kamino konstrukcijÄ .
Tam buvo parinkti 50 mm storio izoliacine vata apÅ¡iltinti ir iÅ¡ iÅ¡orÄs apskardinti dÅ«mtraukiai. Pagal techninį projektÄ dÅ«mtraukiuose pravalymo durelÄs buvo numatytos katilinÄje, o pagal darbo projektÄ , kuris buvo padarytas UAB â(duomenys neskelbtini)â užsakymu, pravalos durelÄs padarytos dÅ«mtraukiuose, iÅ¡vestose palÄpÄje, todÄl jos turÄjo bÅ«ti apÅ¡iltintos. Techninio projekto âAâ laida nuo darbo projekto tik tuo ir skyrÄsi, kad pagal darbo projektÄ palÄpÄje dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelÄs. Darbo projekte kaip ir techninio projekto âAâ laidoje buvo numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo pirmo aukÅ¡to iki jų pabaigos virÅ¡ stogo yra vertikalÅ«s, be jokių posÅ«kių ir palinkimų.
Perdavus darbo projektÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â jokie pakeitimai projekte ryÅ¡ium su dÅ«mtraukių įrengimu nebuvo daromi, taÄiau po gaisro darytose nuotraukose pamatÄ, kad abu dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį kaminÄ yra įvesti kampu, ne taip kaip numatyta projekte. Montuojant dÅ«mtraukis jam nebuvo pareigos dalyvauti, kodÄl dÅ«mtraukiai buvo įrengti ne pagal projektÄ , nežino. Jeigu įvyko faktiÅ¡kai kažkokie tai pakeitimai, reikÄjo pakeisti projektÄ , tÄ turÄjome padaryti projektuotojai, projektas turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾intas ir turÄjo bÅ«ti rengiamas visiÅ¡kai naujas projektas, taÄiau jų užsakovas UAB â(duomenys neskelbtini)â neinformavo ir nesikreipÄ.
Projekte kaminas buvo numatytas tiesus, bet, jeigu montavimo metu kažkas trukdÄ iÅ¡vesti kaminÄ tiesiai, tai nepažeidžiant taisyklių, tÄ pakrypimÄ padaryti buvo galima, nes gamintojo taisyklÄs leidžia kamino nukrypimÄ . DÄl ko buvo nukrypta nuo projekto nežino, bet nemano, kad tai esminis pakeitimas, nes tai yra leidžiama ir gamintojo taisyklÄse, kieto kuro krosnių įrengimo taisyklÄse. Pagal įprastÄ praktikÄ rangovas gali priimti kažkokius tai montavimo sprendimus, jeigu yra montuojamas sertifikuotas gaminys, sumontuoti pasukimus, taÄiau, jei pasukus dÅ«mtraukį jis priartÄja ar lieÄia palÄpÄs medines konstrukcijas, tai yra pažeidimas.
Projekte tikrai nebuvo numatyta, kad toje kamino zonoje iÅ¡ viso yra degių konstrukcijų. Jeigu užsakovai, įrengdami dÅ«mtraukį, pastebÄjo, kad yra medinÄs palÄpÄs konstrukcijos, jie per projekto vadovÄ turÄjo kreiptis į projektuotojus. Pagal teisÄs aktus koreguoti projektÄ reikia jei keitimai yra esminiai. Priimant montažinius sprendimus, nekeiÄiant konstrukcijų, kaip Å¡iuo atveju padarant alkÅ«nes, kamino konstrukcija nebuvo pakeista, todÄl, jo nuomone, projektÄ keisti ar koreguoti neprivaloma, rangovas, montuodamas tokio pobÅ«džio sertifikuotÄ gaminį turÄjo vadovautis gamintojo taisyklÄmis, Å¡iuo atveju turÄjo vadovautis â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄmis, kur nurodyti ir saugÅ«s atstumai iki degių konstrukcijų.
DÅ«mtraukis yra dvisienis su izoliacija viduje. PaÄioje katilinÄje kaminas gali bÅ«ti neizoliuojamas, o toliau kas iÅ¡eina iÅ¡ katilinÄs kaminas visas turi bÅ«ti izoliuotas. Metaliniai kaminai yra izoliuojami apsaugai nuo kondensantų. Pagal projektÄ , (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrengtas metalinis dÅ«mtraukis, palÄpÄs zonoje turÄjo bÅ«ti apmÅ«rytas. âAlkÅ«nÄsâ taip pat turÄjo bÅ«ti apmÅ«rytos, bet kai sužinojo po gaisro apmÅ«rytos nebuvo. Pagal projektÄ buvo numatytas dÅ«mtraukio apmÅ«rijimas, bet kad tai nebuvo padaryta tapo aiÅ¡ku po gaisro, tas matÄsi vizualiai, bet jo nuomone dÅ«mtraukis buvo įrengtas saugiai, gaisrinÄs saugos reikalavimai nepažeisti.
Per kaminÄ medinÄs konstrukcijos negali eiti. Tikrai nebuvo žinoma, kad per kaminÄ eis kažkokia medinÄ sija. Liudytojas G. A. paaiÅ¡kino, kad jis kaip UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojas pagal subrangos sutartį su UAB â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrenginÄjo apsauginÄ prieÅ¡gaisrinÄ signalizacijÄ , video stebÄjimo kameras. Darbus pagal sutartį pabaigÄ, pridavÄ objektÄ . Kai vienuolyne įvyko gaisras, apie 10-11 val. atvažiavÄs pamatÄ, kad gaisrinÄ signalizacija suveikusi, bet patekti į patalpÄ , kurioje buvo įrengta gaisrinÄ signalizacija negalÄjo, patalpa buvo užrakinta, į patalpÄ jo neįleido, o kai su tyrÄjais į patalpÄ pateko pamatÄ, kad iÅ¡ gaisrinÄs centralÄs buvo iÅ¡imti akumuliatoriai ir iÅ¡trinta atmintis, dÄl negalima buvo nustatyti gaisro suveikimo zonos.
Signalizacija veikÄ suskirstyta zonomis, taÄiau nustatyti tiksliai kurioje vietoje prasidÄjo gaisras nebuvo galimybÄs patikrinti. Vaizdo stebÄjimo kameros buvo, tyrÄjai buvo iÅ¡siÄmÄ diskus iÅ¡ vaizdo stebÄjimo įrenginio, bet ir ten viskas buvo iÅ¡trinta. GaisrinÄs signalizacijos centralÄ buvo įrengta direktoriaus P. J. kabinete. Jo kabinete stovÄjo ir apsauginÄ ir prieÅ¡gaisrinÄ centralÄs ir video stebÄjimo kamera. Prie centralÄs jį kaip specialistÄ prileido tik su tyrÄju. Pagal teisÄs aktus atsakingas už prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ yra vadovas arba jisai įsakymu paskiria atsakingÄ Å¾mogų.
Kaip elgtis su signalizacija buvo apmokytas P. J.. Liudytojas M. R. UAB â(duomenys neskelbtini)â vadovas, paaiÅ¡kino, kad buvÄs (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro direktorius P. J., po gaisro sekanÄiÄ dienÄ jo papraÅ¡Ä surinkti kiek įmanoma daugiau prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos duomenų, tai yra kiek įmanoma surinkti tikslesnius duomenis, kada kilo gaisras. Kiek buvo įmanoma nufotografavo tuos duomenis ir atidavÄme policijai. Ar akumuliatoriaus atjungimas galÄjo turÄti įtakos duomenų (suveikimo zonos, kur suveikÄ, kurioje patalpoje suveikÄ, kokiu laiku suveikÄ) dingimui, atsakÄ, kad duomenys buvo nedingÄ, jie buvo nufotografuoti ir sukelti į diskelį.
Liudytojas L. A. paaiÅ¡kino, kad Å iaulių gaisrininkų draugija (duomenys neskelbtini) vienuolyne atliko medienos impregnavimo darbus. Sutartis buvo sudaryta su UAB â(duomenys neskelbtini)â medienos impregnavimo darbams vienuolyno stogo konstrukcijų. Pirko antipireno BAK l, kuriuo medienÄ impregnavo. Darbus atliko pagal gamintojo instrukcijas ir technologijas. KodÄl ekspertai nustatÄ, kad mediena nebuvo padengta antipirenu negali pasakyti, nes visa mediena buvo impregnuojama. Medienos impregnavimÄ kontroliavo jis pats asmeniÅ¡kai, o darbų vykdytojas darbus priÄmÄ.
Aktus pasiraÅ¡inÄjo UAB â(duomenys neskelbtini)â direktorius. Impregnavimo darbus atlikinÄjo 2011 m. rugsÄjo mÄnesį, paskui 2013 m. pavasarį. Pagal gamintojo rekomendacijÄ , pagal gaisrinių tyrimo centro sertifikavimo dokumentus, antipireno turÄjo bÅ«ti sunaudota ne mažiau kaip 450 mml į vienÄ kvadratinį metrÄ , o jeigu daugiau, jis varvÄs, laÅ¡Äs. Impregnavimas buvo atliekamas, kad pasunkinti medienos degimo procesÄ , nes impregnuotos medienos pavirÅ¡iumi ugnis plinta sunkiau. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pateikti rangovui pažymÄ , kad yra paimti mÄginiai ir nuvežti į laboratorijÄ bei iÅ¡bandyti, reikalavimo nebuvo.
Antipireno gamintojas UAB â(duomenys neskelbtini)â, Vilniuje. Produktas sertifikuotas gaisrinių tyrimo centre. Iki gaisro stogo konstrukcijos buvo padengtos tik antipirenais. VÄlesniuose laikotarpiuose jau dengÄ ir antiseptiku. Liudytojas S. K., KelmÄs prieÅ¡gaisrinÄs tarnybos vyr. specialistas, paaiÅ¡kino, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos ir rekonstrukcijos užbaigimo komisijos darbe, jo kaip valstybinÄs prieÅ¡gaisrinÄs priežiÅ«ros pareiga atliekant užbaigimo procedÅ«ras yra reglamentuota teisÄs aktais.
Dalyvavo pirmajame užbaigimo etape, kuomet buvo pridavinÄjamas rÅ«sys, pirmas ir antras vienuolyno aukÅ¡tas, pasiraÅ¡Ä statybos užbaigimo aktÄ . Po to, įteisinus objektÄ , sudarinÄjant metinių patikrų planÄ buvo įtrauktas į patikrinimų plano grafikÄ , kuris buvo numatytas jau sekantiems metams, tai bÅ«tų 2012 m., kuomet jau bÅ«tų vykdÄ objekto prieÅ¡gaisrinÄ priežiÅ«rÄ , taÄiau 2012 m. sausio 25 d. vienuolyne įvyko gaisras. Kadangi tÄ savaitÄ jis buvo atsakingas už gaisrų tyrimÄ , tai praneÅ¡imÄ apie gaisrÄ gavo iÅ¡ prieÅ¡gaisrinÄs dispeÄerinÄs ir nedelsiant iÅ¡vyko į gaisravietÄ.
Atvykus stogas buvo pilnai nudegÄs ir degÄ ant perdangos visos medinÄs konstrukcijos. Vyko gaisro gesinimo darbai. Tiesiogiai nustatinÄjant gaisro priežastis tyrime nedalyvavo, vyko ikiteisminis tyrimas, buvo sudaryta atskira komisija, kuri vertino gaisro kilimo aplinkybes. DÄl kokios priežasties kilo gaisras sunku pasakyti. Kaip jau minÄjo, dalyvavo komisijoje, kuri priÄmÄ statybos darbus, jo pareiga buvo tikrinti âprieÅ¡gaisrinÄ pusÄâ. Pagal statybos užbaigimÄ , pagal norminį dokumentÄ yra atliekama vizuali objekto apžiÅ«ra, peržiÅ«rimi ir patikrinami pateikti komisijoje dokumentai, įvairiausi sertifikatai, deklaracijos, tas kas yra bÅ«tina iÅ¡ prieÅ¡gaisrinÄs pusÄs sutikrinama ir įvertinus dokumentų visumÄ , atlikus vizualiÄ apžiÅ«rÄ ir priimamas sprendimas priimti objektÄ ir pasiraÅ¡yti akte, arba atsisakyti tai daryti.
Akte jis pasiraÅ¡Ä. Tikrinant objektÄ taip pat žiÅ«rÄjo ar objekte darbai atlikti pagal projektÄ , ar viskas tinkamai sukomplektuota, ar signalizacija įrengta, ar ji veikianti, ar yra pirminÄs gaisro gesinimo priemonÄs ir t.t. Tikrinant statinys atitiko projektinei dokumentacijai, todÄl ant statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡Ä. Jokių pakeitimų, nukrypimų nuo techninio projekto, atliekant vizualiÄ apžiÅ«rÄ , nepastebÄjo. DÄl kamino konstrukcijų ar jos pastatytos pagal projektÄ , paaiÅ¡kino, kad buvo užlipÄs į palÄpÄ, einant apžvalgos taku matÄ vertikalų dÅ«mtraukį, o prievolÄs, kad detaliai įvertinti, kažkÄ tikrinti jis neturi, tik atlieka vizualiÄ apžiÅ«rÄ ar pagal projektÄ viskas pastatyta, ar įrengta prieÅ¡gaisrinÄ signalizacija, ar ji veikianti.
Pagal techninį projektÄ buvo numatytas vertikalus dÅ«mtraukis, palÄpÄje tokį jį ir matÄ, kad dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimais nepastebÄjo. VaikÅ¡Äiojimui buvo įrengti praÄjimai - takai, o kitur buvo sudÄta izoliacinÄ apsauginÄ medžiaga, ten nÄjo žiÅ«rÄti. DÅ«mtraukyje pravalymo durelių įrengtų nematÄ. PalÄpÄs patalpa nebuvo pridavinÄjama, į palÄpÄ užÄjo tik dÄl to, kad apžiÅ«rÄti ventiliacinÄ kamerÄ , prieÅ¡gaisrinio vandentiekio Äiaupus, prieÅ¡gaisrinÄ signalizacijÄ .
Tikrindamas techninÄ dokumentacijÄ nematÄ jokių atžymÄjimų, kad yra kažkaip kitaip pastatyta nei numatyta projekte. Jam buvo pateikta pažyma patvirtinanti, kad visi darbai atlikti pagal projektÄ , pažymoje buvo pasiraÅ¡Ä statybos techninÄs priežiÅ«ros, darbų vadovai. Ar neteisingas dÅ«mtraukio įrengimas, iÅ¡linkimai, pravalos durelÄs galÄjo įtakuoti gaisro kilimÄ sunku pasakyti. PasiraÅ¡ant statybos darbų užbaigimo aktÄ 2011-11-28, kad dÅ«mtraukis įrengtas ne taip, kaip numatyta projekte, pastabų iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu ar raÅ¡tu, nebuvo.
Ant statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡o daug asmenų, tai kviestiniai komisijos nariai, komisijos pirmininkas, aplinkos apsaugos agentÅ«ros darbuotojas, visuomenÄs sveikatos biuro centro darbuotojas, statyboje dalyvavÄ asmenys, tai techninÄs priežiÅ«ros, darbų vadovai , projekto vadovÄ. Jeigu dÅ«mtraukis ir buvo pastatytas pagal gamintojo â(duomenys neskelbtini)â instrukcijas ir reikalavimus, taÄiau projekto pakeitimai bÅ«tinas, nes projekte dÅ«mtraukis numatytas vertikalus, o kažkurioje dÅ«mtraukio dalyje buvo padarytas palinkimas, tai apiforminti buvo bÅ«tina.
ApžiÅ«rÄdamas objektÄ medinÄs sijos arti dÅ«mtraukio nepastebÄjo, nes visa perdanga buvo užklota Å¡iltinanÄia medžiaga akmens vata ir nesimatÄ, o ardyti, aiÅ¡kintis ar atstumai iÅ¡laikyti toje perdangoje, jam prievolÄs nÄra. Liudytojas D. O., UAB â (duomenys neskelbtini)â gamybos direktorius, paaiÅ¡kino, kad nežino ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuotas dÅ«mtraukis yra sertifikuotas, nes UAB â(duomenys neskelbtini)â yra dÅ«mtraukių gamintoja Lietuvoje, UAB â(duomenys neskelbtini)â atstovauja seserinÄ Ä¯monÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â, neaiÅ¡ku kokios komplektacijos dÅ«mtraukis buvo patiektas ir sumontuotas TytuvÄnų vienuolyne.
Jo nuomone, jeigu gaisras įvyko nuo dÅ«mtraukio, tai turÄjo bÅ«ti eksploataciniai pažeidimai, netinkama priežiÅ«ra, netinkamas sumontavimas, netinkama paskirtis dÅ«mtraukio arba netinkamas parinktas dÅ«mtraukis, Å¡iuo atveju, jeigu nustatyta, kad kilo gaisras nuo dÅ«mtraukio, tai turÄjo bÅ«ti netinkama eksploatacija, netinkamas kuras arba kuro rūšis, netinkamas katilo degimo procesas, per aukÅ¡ta temperatÅ«ra arba per žema temperatÅ«ra. Jeigu per žema temperatÅ«ra tai iÅ¡siskiria daug kondensato, daug sodžių, sodžiai aplimpa katilo pakuros ir dÅ«mtraukio sieneles.
Jeigu per karÅ¡ta tada gal dÅ«mtraukis netinkamos temperatÅ«rinÄs klasÄs. Galimai netinkama kuro rūšis, ar Å¡lapias kuras, ar kažkokios atliekos statybinÄs ir pan. Taip pat, jeigu dÅ«mtraukis nebuvo reguliariai valomas - kaupÄsi sodžiai. DÄl montavimo su iÅ¡linkimais, tai įrengiant bet kokį dÅ«mtraukį Lietuvoje privaloma vadovautis visų pirma nacionalinÄs teisÄs aktais, tada vadovautis gamintojo montavimo instrukcija. TaisyklÄs vienos kitoms prieÅ¡tarauti negali, jei yra prieÅ¡taravimų tai reikia vadovautis griežtesnÄmis taisyklÄmis.
Lietuvoje dÅ«mtraukių montavimas ne vertikaliai yra leistinas, bet tuo metu buvo reikalaujama, kad po dÅ«mtraukio lenkimu, žemiau triÅ¡akio, turi bÅ«ti sumontuotos pravalos. Kiek jam žinoma vienuolyne palÄpÄje įrengtos pravalos durelÄs buvo neapÅ¡iltintos. Gamintojas nurodo tam tikrÄ specifikacijÄ ir nurodo kaip tos specifikacijos dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sumontuoti, kad bÅ«tų saugu dÅ«mtraukį eksploatuoti. Yra vienas standartų reikalavimas, kad dÅ«mtakis turi bÅ«ti kuo trumpesnis ir kuo tiesesnis.
Jeigu nÄra tokios galimybÄs, tai galimi tam tikri nukrypimai, taÄiau tuomet viskÄ privalo įvertinti projektuotojai, turÄtų bÅ«ti projektas, kur bÅ«tų nurodyta, kaip tas dÅ«mtraukis turi bÅ«ti įrengtas, jo specifikacija ir parametrai. Kai dÅ«mtraukis montuojamas su iÅ¡linkimu, tai yra kai vyksta montavimas nevertikaliai, tai bÅ«tina atsižvelgti į mechaninį stabilumÄ , tai yra į to dÅ«mtraukio konstrukcijas, yra tam tikri parametrai kokiu atstumu turi bÅ«ti įrengti tvirtinimo elementai, montuojant dÅ«mtraukį ne vertikaliai.
Gamintojo dÅ«mtraukiai sutvirtinami nerÅ«dijanÄiomis plieno kniedÄmis, metalinis dÅ«mtraukis nuo Å¡ilumos poveikio, iÅ¡sitemdamas ir atgal susitraukdamas, kai sujungtas kniedÄmis iÅ¡laiko jungtis sandarias ir neiÅ¡sineria. Kad dÅ«mtraukis buvo sujungtas savisriegiais, jo nuomone, nebuvo pagrindinÄ priežastis įvykiui. DÄl pravalos durelių ar 2012 metais jos buvo gaminamos izoliuotos negali tiksliai atsakyti. AlkÅ«nių sumontavimas gaisrui kilti įtakos neturi, taÄiau turi įtakos dÅ«mtraukio stabilumui.
Jeigu dÅ«mtraukis bÅ«tų netinkamai sumontuotas ir bÅ«tų neiÅ¡laikyti tvirtinimo elementai, dÅ«mtraukis sukluptų arba iÅ¡nirtų, tada turÄtų įtakos. DÄl dÅ«mtraukio eksploatavimo, tai jis turi bÅ«ti valomas ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ ketvirtyje. DÅ«mtraukiai turi bÅ«ti valomi po Å¡ildymo sezono ir prieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ . Sodžių iÅ¡siskyrimo kiekius gali įtakoti netinkamas kuras, netinkama kuro rūšis, drÄgmÄ, taip pat jeigu kÅ«renamos buitinÄs atliekos, jeigu degimo procesas neatiderintas, turi bÅ«ti degimo procesas optimalus.
Sodžių gaisras gali kilti tokiu atveju jeigu yra kažkokių eksploatavimų trÅ«kumų. Jeigu eksploatavimo trÅ«kumų nÄra, jeigu eksploatuojama yra teisingai tai teoriÅ¡kai neturÄtų kilti, kada sodžiai yra reguliariai iÅ¡valomi, sodžių kiekis susiformavÄs pakankamai mažas, kas galÄtų sukelti didžiulį gaisrÄ ir dÄl to teoriÅ¡kai neturÄtų kilti sodžių gaisras. Jeigu dÅ«mtraukis statomas ne tiesiai, o įmontuojamos alkÅ«nÄs, reikia koreguoti projektÄ , nes dÅ«mtraukis turi bÅ«ti statomas pagal projektÄ .
InstrukcijÄ , kaip reikia surinkti dÅ«mtraukį, duoda projektuotojas, nes gamintojas gamina tam tikrÄ nomenklatÅ«rÄ dÅ«mtraukių elementų, bet vos ne kiekvienas atvejis gali bÅ«ti unikalus dÄl dÅ«mtraukio aukÅ¡Äio, dÄl diametro, dÄl konfigÅ«racijos. Gamintojas savo instrukcijoje nurodo tipinÄ Ä¯rengimo schemÄ . Gamintojas tiktai nurodo, jeigu dÅ«mtraukis yra tokio aukÅ¡Äio, tada turi bÅ«ti tokie tvirtinimo elementai, o jeigu su alkÅ«nÄmis, tada tokiu atstumu turi bÅ«ti tvirtinimo elementai sumontuoti.
Bet konkreÄiu atveju, objekte yra statoma pagal projektÄ , projekte turi bÅ«ti visa informacija kaip dÅ«mtraukį pastatyti. Jeigu projekte yra nurodyta, kad montuojamas sertifikuotas UAB â(duomenys neskelbtini)â gaminys - dÅ«mtraukis ir yra nuoroda, kad reikia montuoti dÅ«mtraukį pagal (duomenys neskelbtini) taisykles, tai montuojant vis tiek turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ildymo prietaisÄ ir dÅ«mtraukis parenkamas pagal temperatÅ«rinius, sandarumo ir kitus parametrus. Taip pat turi bÅ«ti atlikti tam tikri Å¡iluminiai ar dinaminiai skaiÄiavimai, koks turi bÅ«ti dÅ«mtraukio skersmuo, koks dÅ«mtraukio aukÅ¡tis tam Å¡ildymo prietaisui, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama trauka, nes trauka gali bÅ«ti per maža arba per didelÄ.
Jeigu buvo parinktas konkretus Å¡ildymo prietaisas į kurį dÅ«mtraukis pagal pavaizdavimÄ turÄjo bÅ«ti montuojamas vertikaliai, bet montuojant dÅ«mtraukį paaiÅ¡kÄjo, kad reikia įmontuoti vienÄ ar dvi alkÅ«nes, tai projektinÄje dokumentacijoje reikÄjo iÅ¡ naujo perskaiÄiuoti ir įvertinti dÅ«mtraukio skersmenį, aukÅ¡tį, vidinį pasiprieÅ¡inimÄ , kokiÄ jis generuos traukÄ ir kÄ generuoja Å¡ildymo prietaisas, nes kiekviena alkÅ«nÄ yra papildomas pasiprieÅ¡inimas ir reikia žiÅ«rÄti ar tas dÅ«mtraukis užtikrins dÅ«mų traukÄ , nes dÅ«mtraukio pagrindinÄ funkcija - saugiai paÅ¡alinti degimo produktus iÅ¡ vidaus į atmosferÄ .
DÄl minimalių atstumų nuo dÅ«mtraukio iki degių konstrukcijų pagal dÅ«mtraukių instrukcijas pažymÄtina, kad skirtinga dÅ«mtraukio sistema yra nurodyti skirtingi atstumai. Jeigu tiksliai prisimena, tas dÅ«mtraukis, kuris buvo sumontuotas, laboratorijose buvo nustatytas minimalus atstumas 100 milimetrų, bet Lietuvoje pagal tuo metu galiojanÄias taisykles turÄjo bÅ«ti 130 milimetrų, tai Å¡iuo atveju dÅ«mtraukis turÄjo bÅ«ti sumontuotas 130 milimetrų (13 cm) atstumu iki degių medžiagų.
Liudytojas A. R. (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos užbaigimo komisijos pirmininkas, paaiÅ¡kino, kad komisijoje buvo visuomenÄs sveikatos centro, kultÅ«ros paveldo departamento, KelmÄs rajono savivaldybÄs, prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos atstovai. Komisija susirinko po pietų, apÄjo visÄ vienuolyno pastatÄ , pradedant nuo rÅ«sio ir iki virÅ¡aus. Po to, visi susirinko į salÄ ir kiekvienas komisijos narys žiÅ«rÄjo pagal kompetencijÄ dokumentus, turÄjo galimybÄ užduoti klausimus statytojams. Kadangi niekas pretenzijų jokių neturÄjo, tai aktÄ pasiraÅ¡Ä visi komisijos nariai, jis kaip pirmininkas, aktÄ užregistravo.
DÄl prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos reikalavimų jis asmeniÅ¡kai nesidomÄjo, nes ne jo sritis, komisijos darbe dalyvavo prieÅ¡gaisrinÄs atstovas S. K.. DÄl vienuolyno pastato Å¡ildymo įrengimų buvo gauta energetikos inspekcijos pažyma, kad viskas iÅ¡bandyta ir atitinka, todÄl niekas ir nebežiÅ«rÄjo papildomai. Kad vaikÅ¡Äiojimo takas įrengtas labai arti kamino, dÄmesio neatkreipÄ, nes buvo prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos atstovas, kuris turÄjo tikrinti kad nebÅ«tų degios medžiagos, konstrukcijos per daug arti dÅ«mų kanalų.
Komisijos nariams buvo pateikta pažyma, kad viskas pastatyta pagal projektÄ , pažymÄ buvo pasiraÅ¡Äs darbų vadovas, techninis prižiÅ«rÄtojas ir užsakovas. Pastabų dÄl kamino įrengimo, pasiraÅ¡ant komisijos nariams akte, nebuvo pareikÅ¡ta. Kad pastatytas kaminas ne pagal projektÄ niekas neminÄjo, pasiraÅ¡ant darbų priÄmimo aktÄ dalyvavo projekto vadovÄ R. T.. Komisijos nariai su dokumentacija susipažinti galÄjo tik komisijos metu. Objekto priÄmimo aktas, tai yra teisinis pagrindas teisinei registracijai ir konstatavimui, kad statybos darbai baigti ir statinys tinkamas naudotis.
ValstybinÄ komisija valstybÄs vardu konstatavo objekto tinkamumÄ eksploatacijai ir statybos užbaigimÄ . Komisijos nariai turÄjo galimybÄ susipažinti su dokumentacija prieÅ¡ pasiraÅ¡ant priÄmimo akte. Jeigu projekte buvo numatyta, kad kaminai turi bÅ«ti iÅ¡vesti tiesiai be jokių palinkimų, bet buvo faktiÅ¡kai padaryta kitaip, tai nebuvo esminis pakeitimas. BÅ«tų užtekÄ tos vietos korektÅ«ros, patvirtintos statytojo. TurÄjo bÅ«ti projekto parengta tos dalies A laida ir patvirtinta statytojo.
TeisÄs aktuose yra numatyta kaip tai turi bÅ«ti daroma. Turi bÅ«ti užduotis projektuotojui ir statytojui, projektuotojas padaro korektÅ«rÄ , o statytojas tÄ korektÅ«rÄ patvirtina, toje vietoje kur yra apibrÄžtas mazgas. Nepadarius to, turÄjo bÅ«ti pastabos iÅ¡reikÅ¡tos jeigu yra pastatyta ne taip, bet projekte buvo pasiraÅ¡yta âtaip pastatytaâ ir komisija tuo turi tikÄti. Tokios dokumentacijos, kur bÅ«tų nurodyta, kad yra padaryti kažkokie pakeitimai, nebuvo komisijai pateikta. Liudytojas P. J. paaiÅ¡kino, kad tuo metu kai įvyko gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne, jis laikinai Äjo VšĮ Piligrimų centro direktoriaus pareigose. 2012 m. sausio mÄnesio iÅ¡ 25 į 26 d., naktį, po 4 valandos paskambino klebonas, kuris praneÅ¡Ä, kad dega vienuolynas.
Nuvykus į vietÄ pamatÄ baigiantį sudegti vienuolyno pastato stogÄ . VakarÄ prieÅ¡ gaisrÄ buvo vienuolyno patalpose, prieÅ¡gaisrinÄ signalizacija buvo suveikusi, todÄl jÄ âperkrovÄâ. Suveikimo zonos netikrino, kokia zona suveikÄ neprisimena, patikrinti nebuvo įmanoma, raktai buvo pas muziejaus vadovÄ R. K.. Signalizacija dažnai âsuveikinÄdavoâ ir jÄ restartuodavo. Vizualiai dÅ«mtraukį matÄ tik per objekto priÄmimÄ , vaikÅ¡Äiojant palÄpÄje. Kaip dÅ«mtraukis buvo įrengtas nematÄ, nes priÄjimas prie dÅ«mtraukio buvo sudÄtingas, dÅ«mtraukis buvo apdengtas skarda ar apÅ¡ildymo medžiaga.
Jam teko girdÄti, kad dÄl dÅ«mtraukių įrengimo buvo problemų, bet jis jokiose diskusijose nedalyvavo ir jam nebuvo žinoma, kad negalima įrengti dÅ«mtraukio taip kaip numatyta pagal projektÄ . Piligrimų centras tik po objekto pridavimo pradÄjo naudotis kuro katilais, Å¡ildyti patalpas pradÄjo po 2011 m. spalio 29 d., kada gavo statybos leidimÄ ir objekto grÄ Å¾inimo aktÄ , 2010 metais patalpos buvo Å¡ildomos elektriniais prietaisais, o po to kada tiksliai paleista katilinÄ, kada pradÄjo rangovai pasikurti krosnį, neprisimena.
Kai pastatÄ kuro katilus, buvo atliktas bandymas, apmokyti kÅ«rikai. Vienas katilas buvo sugedÄs, jį remontavo. DÄl malkų, kuriomis kÅ«reno krosnis, paaiÅ¡kina, kad malkos, kuriomis kÅ«reno vienuolyno krosnis buvo sausos, jos buvo sukrautos į kÅ«gius, paskui atsilaisvinus patalpoms, buvo neÅ¡amos į patalpas ir dalį malkų sandÄliuodavo katilinÄs prieigoje. DrÄgnumo matuoklio neturÄjo, malkų drÄgnumo netikrindavo. Malkos, kurios buvo toje patalpoje kur yra katilinÄ, nebuvo sandÄliuojamos, tik laikinai laikomos.
Su katilų techninÄmis charakteristikomis jam buvo duota susipažinti, nes visada dokumentacija buvo perduota. DÅ«mtraukius turÄjo valyti kas pusÄ metų, buvo apmokyti kÅ«rikai ir kÅ«rikai valydavo katilus kiekvienai pamainai pasibaigus. AsmeniÅ¡kai kÅ«rikų darbo nekontroliavo Kas ir kodÄl atjungÄ signalizacijÄ 2012 m. sausio 25 d. vakare, jis nežino. TÄ vakarÄ prieÅ¡ gaisrÄ lankÄsi pas parapijos klebonÄ , apie 16:30 val. suveikÄ signalizacija, todÄl jis kaip visada nuÄjÄs signalizacijÄ âperkrovÄâ, kad ânecyptųâ, taÄiau jos neatjungÄ.
Kad signalizacija įsijungÄ dÄl gaisro nepagalvojo, tuomet nebuvo apmokytas kÄ daryti suveikus signalizacijai, kaip ieÅ¡koti gaisro zonos. Liudytojas R. V. (duomenys neskelbtini) vienuolyno architektÅ«rinÄs dalies vadovas, paaiÅ¡kino, kad nors oficialaus paskyrimo neturÄjo, bet pagal teisÄs aktus jam yra leidžiama atvykti į objektÄ , reikÅ¡ti pastabas ir aiÅ¡kintis savo projekto dalį. DÄl įstatymų reglamentuojamų atstumų, kurie turÄjo bÅ«ti iÅ¡laikyti palÄpÄje iki degių medinių konstrukcijų iki dÅ«mtraukių paaiÅ¡kino, kad palÄpÄje konstrukcijų neprojektavo, tai buvo tik stogo konstrukcijos.
PalÄpÄje buvo papildomai suprojektuota VEN kamera , mÅ«rinis kaminas, kuris turÄjo iÅ¡kilti virÅ¡ stogo. Nuo to kamino iÅ¡orÄs, pagal krosnių taisykles ir pagal konstrukcijų STR reikalavimus, turÄjo bÅ«ti ne mažiau 13 cm atstumas iki medinio stogo konstrukcijų. MedinÄ sija, apie kuriÄ kalbama, kad ji buvo tarp dÅ«mtraukių, tai nÄra sija, o tai yra stogo konstrukcijos dalis templÄ, kuri suveržia stogo konstrukcijas. Pagrindinis taikytinas įstatymas âKieto kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklÄsâ galiojo tuo laikotarpiu, taisyklių 4.22 punktas nurodo, kad atstumas nuo dÅ«mtraukio kaminų iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti 13 cm, tų paÄių taisyklių 4.15 p. yra nurodyta, kad degias ar sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba suvedimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis, Äia yra nurodyti perskyrų storiai 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų ir 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, kurios apsaugotos pagal taisyklių 4.23 punkto reikalavimus.
Jeigu kalbÄti apie 380 mm, tai taisyklÄs lieÄia konkreÄiai pastato konstrukcijas. Turima omenyje, kad 38 cm atstumas turi bÅ«ti nuo kamino kanalo vidaus iki degios pastato konstrukcijos. Pastato konstrukcijos yra sienos ir perdangos. Kaip dÅ«mtraukis buvo įrengtas maždaug žinojo, bet tik po gaisro šį statinį matÄ. Metalinių dÅ«mtraukių įvedimo į mÅ«rinį kaminÄ vietos iki gaisro nebuvo matÄs, kiek pamena, stovÄjo plytinis kaminas, jis buvo pravestas virÅ¡ stogo apmÅ«rytas ir praÄjo tarp gegnių.
Nuo gegnių iki kamino buvo tarpai, nematavo atstumų, bet atrodÄ, kad atstumai buvo iÅ¡laikyti. Kažkokių kitų medinių konstrukcijų ten nebuvo, iÅ¡skyrus VEN kamerÄ , kuri buvo iÅ¡ prieÅ¡gaisrinio gipso sumontuota. MÅ«rinio kamino užnugaryje buvo įrengtas takas, juo paÄjo ir matÄ, kad visos sijos jau buvo uždengtos, buvo vata sudÄta ir difuzine plÄvele buvo uždengta. Metalinių dÅ«mtraukių, nei jų alkÅ«nių nematÄ, matÄ tik tiesų mÅ«rinį kaminÄ . TÄ palÄpÄ matÄ ir pradinÄje stadijoje, kai nebuvo dar jokių darbų atlikta, buvo gegnÄs ir ta vadinama sija, tai yra templÄ, kuri yra stogo konstrukcijos dalis (visas tas trikampis), o kaminÄ turÄjo pastatyti į tarpÄ tarp gegnių.
Temples matÄ paÄioje pradžioje, o ne darbų pabaigoje. Kai buvo pastatytas kaminas templÄs buvo uždengtos ir nematomos. KaminÄ projektavo jis su Å¡ildymo-vÄdinimo dalies specialistais, tai yra dviejų dalių darbas. Kaminas buvo suprojektuotas kaip jis turi atrodyti palÄpÄje ir kaip iÅ¡eiti virÅ¡ stogo. Kamino įrengimo projekto architektÅ«rinÄje dalyje atstumai iki stogo konstrukcijų nebuvo numatyti. PagrindinÄ projekto priežiÅ«rÄ atliko projekto vadovÄ R. T., buvo kalba kaip įrengti tÄ kaminÄ , kaip iÅ¡kelti jį virÅ¡ stogo, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaminas turi pareiti tarp gegnių iÅ¡laikant saugius atstumus pagal normas, tai yra nemažiau 13 cm iki medinÄs stogo konstrukcijos.
Projekte konkreÄiai Å¡itos nuorodos nÄra apraÅ¡yta, yra tiktai įraÅ¡yti įstatymai, kuriais reikia vadovautis. Ä®vesti alkÅ«nÄ Å¡ildymo sistemai reikÄjo dÄl to, nes buvo suprojektuotas tiesus kaminas, kuris turÄjo eiti per sienas ir iÅ¡kilti virÅ¡ stogo. Kadangi to įgyvendinti neiÅ¡Äjo, tai patalpose kaminas buvo iÅ¡neÅ¡tas į vidų, bet palÄpÄje sprendinio nekeitÄ, todÄl norint įvesti palÄpÄje į mÅ«rinį kaminÄ reikÄjo įrengti alkÅ«nes. Kaminas buvo subprojektas ant pagrindinÄs neÅ¡anÄios sienos, nes todÄl jis toje vietoje konstruktyviai geriausiai yra pastatomas.
Jeigu bÅ«tų bandyta tiesiai kaminÄ pastatyti pagal tai kaip jis iÅ¡vestas per patalpas, bÅ«tų tekÄ statyti kaminÄ ant skliauto. Ant skliauto statyti kaminÄ konstruktyviai nÄra geras sprendimas, bÅ«tų papildomi sutvirtinimai reikalingi, o alkÅ«nÄs yra nurodytos taisyklÄse ir yra leidžiamos. Liudytojas J. M. paaiÅ¡kino, kad nuo 2007 m. buvo (duomenys neskelbtini) bažnyÄios ir vienuolyno konstrukcijų projekto dalies vadovas, kad 2007 metais padarÄ pirmÄ stogų remonto projektÄ , po to dar projektai buvo daryti 2008 ir 2009 metais.
Nuo 2007 metų iki 2009 metų projektavo bažnyÄiÄ ir vienuolynÄ ir vykdÄ tos projekto dalies autorinÄ priežiÅ«rÄ . R. T. vykdÄ bendrÄ projekto autorinÄ priežiÅ«rÄ . Buvo nutarta nekeisti stogo pirmu projektu, tas projektas buvo tiktai stogo remontui, tai yra konstrukcijų stiprinamas ir tik viena dalis stogo dalis buvo pakeista. Realiai stogo konstrukcija liko tokia kokia ji ir buvo iÅ¡ esmÄs iki restauracijos. Tiktai sustiprinta, bet visos gegnÄs, visos konstrukcijos liko tose paÄiose vietose. Iki gaisro objekte yra buvÄs ir dÅ«mtraukį yra matÄs. Stogo konstrukcija buvo XIX amžiaus ir todÄl buvo paisoma gaisrinių reikalavimų, realiai visur gegnÄs ir stogo konstrukcijos buvo tokiose atstumuose kur nekelia abejonių, kad jos yra per arti dÅ«mtraukio ar per dÅ«mtraukį praeina.
MedinÄs konstrukcijos buvo atstumuose kaip priklauso pagal normas. Buvo atstumas nuo atitvaros daugiau negu 13 cm, tai yra nuo medinÄs konstrukcijos iki dÅ«mtraukio konstrukcijos (mÅ«ro iÅ¡orÄs pavirÅ¡iaus) buvo daugiau negu 13 cm. Atstumas nuo degių medinių konstrukcijų iki dÅ«mtraukių pagal normas ir pagal statybos taisykles yra nurodyti du atstumai iki stogų laikanÄių konstrukcijų. Iki stogų laikanÄių konstrukcijų turi bÅ«ti iÅ¡orÄs pavirÅ¡iaus 13 cm., dÅ«mtraukis 25 cm, o perdangos konstrukcijose 38 cm iki dÅ«mtraukio.
Tokie yra reikalavimai statybos taisyklių ir turÄtų bÅ«ti iÅ¡laikyti tokie atstumai. TemplÄ yra stogo konstrukcija, ji buvo įrengta XIX amžiuje ir ji buvo įrengta tam, kad ant jos bÅ«tų galima pastatyti Å¡tulÄ, tai yra stovinÄias laikanÄias konstrukcijas. DÅ«mtraukio vamzdis yra dvigubas, tai yra jo viduje yra vienas vamzdis, iÅ¡orÄje yra kitas ir tarp tų dviejų vamzdžių yra akmens vata. TemperatÅ«ra vamzdžio pavirÅ¡iuje turÄtų bÅ«ti ne daugiau kaip 80 laipsnių, jeigu normaliai bÅ«tų dirbÄs katilas.
Muziejaus salÄje perdanga buvo, jos neprojektavo, tik jÄ stiprino. Naujų medinių sijų neprojektavo. Patikslina, kad perdanga buvo autentiÅ¡ka skliautinÄ, bet ji neiÅ¡liko ir buvo padaryta medinÄ, vÄliau ji taip ir liko medinÄ. E. I., Kauno technologijos universiteto statybos ir architektÅ«ros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius, paaiÅ¡kino, kad pagal R. T. praÅ¡ymÄ , skaiÄiavimais buvo įvertinta pastate, esanÄiame (duomenys neskelbtini), įrengtų medinių konstrukcijų, nutolusių nuo dÅ«mtraukio 130 mm ir esanÄių pastogÄje plieninio izoliuoto dÅ«mtraukio apatinÄje dalyje savaiminio užsidegimo galimybÄ.
SkaiÄiavimo metu buvo remtasi pateiktu projektu ir brÄžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinÄs medžiagos. UžsakovÄ praÅ¡Ä paskaiÄiuoti tame modelyje kiek gali pakilti temperatÅ«ra nurodytoje konstrukcijoje. PaskaiÄiavimus atliko remiantis moksline metodika, pagrindiniai parametrai, kuriais naudojosi tai yra medžiagos tankis ir medžiagos pralaidumo koeficientas. Laboratorijoje buvo atlikta kompiuterinÄ simuliacija, įvestos tam tikros medžiagų savybes ir gautas atsakymas, kad degant suodžiams kamino viduje 2,5 val. medinÄ konstrukcijos dalis prie kamino savaime užsidegti negalÄjo, kadangi jos pasiekta temperatÅ«ra tik 290,54 C, o kamino viduje, kur medin konstrukcija nuo nerÅ«dijanÄio plieno ( AISI 316 TI) â 0,6 m.m. storio) kamino atskirta per 2010 m.m. tarpÄ užpildyta asmens vata, kurios markÄ PAROC Pro Wired Mat 80, storis 2000 mm , pasiekia tik 117, 5 C.
Be to, skaiÄiavimai buvo modeliuoti pagal prielaidÄ , kad kamine, ties medine konstrukcija, buvo palaikoma 1200 C temperatÅ«ra 2,5 valandos, tai reiÅ¡kia, kad norint tokiai gaisro trukmei ir temperatÅ«rai palaikyti, turÄjo bÅ«ti susikaupÄs pakankamai didelis kiekis suodžių. Liudytojas R. K. paaiÅ¡kino, kad gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne metu dirbo vienuolyne kÅ«riku, apie gaisrÄ jam praneÅ¡Ä P. J.. AtvažiavÄs prie pastato matÄ, kad apimtas ugnies dega pastato stogas. KatilinÄje, kuri buvo rÅ«syje, viskas buvo tvarkoje, krosnys veikÄ.
KatilinÄje buvo dvi kieto kuro krosnys ir viena granulinio kuro krosnis, kuri nebuvo kÅ«renama. Prie katilinÄs buvo patalpa, kurioje laikomos malkos. Malkų buvo ir sausų ir drÄgnų. Malkas ruoÅ¡davo vasarÄ miÅ¡ke, parveždavo kaladÄmis ir laikydavo toje patalpoje prie katilinÄs, parvežtų iÅ¡ miÅ¡ko malkų iÅ¡ karto nekÅ«rendavo, laikydavo kitoje malkinÄs pusÄje. Gaisro dienÄ iÅ¡ miÅ¡ko malkas vežÄ. DÅ«mtraukių nevalydavo, nes jiems neleisdavo. P. J. paaiÅ¡kino kaip turi bÅ«ti valomi katilai, o kaminÄ kaip reikia valyti neaiÅ¡kino, nes kÅ«rikui nepriklauso jį valyti.
Kartais kai pradarydavo katilo dureles âiÅ¡mesdavo dÅ«musâ. Kad katile nÄra traukos sakydavo P. J., jis atsakydavo âtoks orasâ, âtoks slÄgisâ ar dar kažkas. Kur buvo įrengtos dÅ«mtraukių pravalos durelÄs nežino. Gaisro dienÄ jis pats lapuoÄių medžių malkomis kÅ«reno kieto kuro krosnį, kÅ«renti baigÄ apie 16 val. Liudytojas R. N. paaiÅ¡kino, kad tuo metu kai (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo gaisras jis dirbo pagalbiniu darbininku - kÅ«riku, tvarkydavo aplinkÄ , pakeisdavo kÅ«rikÄ R.
K.. Kai įvyko gaisras jis nedirbo. Apie gaisrÄ jam buvo praneÅ¡ta 7 val. ryto, kai nuvažiavo prie vienuolyno matÄ, kad pastato stogas nudegÄs, o katilinÄje viskas buvo tvarkinga, Å¡varu. Žino, kad kieto kuro krosnis reikÄjo kÅ«renti sausomis malkomis, parvežtomis iÅ¡ miÅ¡ko malkomis krosnių nekÅ«reno, laukdavo kol pradžius. Ar jos bÅ«davo sausos negali pasakyti, bet malkos degdavo. Malkas laikydavo malkinÄje, priveždavo pilnÄ malkinÄ ir kÅ«renimo sezonui užtekdavo. Dar buvo kita patalpa, kur buvo sudÄtos sausos malkos, supjaustytos lentų atliekos.
Krosnį prasikurdavo sausomis malkomis, o paskui kÅ«rendavo malkas, kurios buvo parvežtos iÅ¡ miÅ¡ko. DÅ«mtraukių nÄra valÄs, tik krosnį. PalÄpÄje dÅ«mtraukiai buvo įvesti į kaminÄ , bet jų nesimato. Kaminas buvo mÅ«rinis, o kai jis gaisro metu nudegÄ matÄsi, kad dÅ«mtraukiai į kaminÄ buvo įvesti kampu. Kad pravalos durelÄs yra įrengtos paÄiame dÅ«mtraukyje palÄpÄje nežinojo, kad reikia valyti niekas nesakÄ. Liudytoja Z. N. paaiÅ¡kino, kad dirba pagalbine darbininke (duomenys neskelbtini) piligrimų centre.
Apie (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvykusį gaisrÄ 2012 metais sužinojo rytÄ , kai atÄjo į darbÄ ir pamatÄ nudegusius vienuolyno stogus ir styranÄius kaminus. Apsaugos sistemų įjungimas ir iÅ¡jungimas buvo ne jos pareigos, tuo metu iÅ¡jungdavo ir įjungdavo direktorius P. J.. Iki gaisro vienuolyno pastato palÄpÄje nÄra buvusi ir nematÄ kaip buvo įrengti kaminai ir dÅ«mtraukiai. Kaminų, dÅ«mtraukių nÄra valiusi, krosnių nekÅ«reno. KÅ«riko kursus iÅ¡laikÄ tik po gaisro.
Vienuolyno krosnį kÅ«reno du kÅ«rikai, atvežtomis malkomis. IÅ¡ karto kai atveždavo malkas, jų nekÅ«rendavo, jas pirmiausiai sukraudavo į kÅ«gius. Liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad vakare, prieÅ¡ gaisrÄ , apie 17 val. 30 min. su savo dukra Äjo pas motinÄ , gyvenanÄiÄ (duomenys neskelbtini). Äjo link bažnyÄios, Piliakalnio gatve ir dÄmesys nukrypo į vienuolyno pastatÄ , nes vienuolyno pastate suveikÄ signalizacija, vizualiai matÄsi, kad signalizacijos lemputÄ mirkÄioja ir girdÄjo garsÄ .
Trumpam sustojo, bet klebonijos lange pamatÄ deganÄiÄ Å¡viesÄ , nusprendÄ, kad ten yra žmonių, todÄl nuÄjo niekam nepraneÅ¡usi. Kitos dienos rytÄ apie 8 val. sužinojo, kad dega (duomenys neskelbtini) bažnyÄia. IÅ¡bÄgusi į kiemÄ , pamatÄ gaisrÄ , pilnai degÄ vienuolyno stogas. Liudytoja R. K. (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro gidÄ - vadybininkÄ, paaiÅ¡kino, kad 2012 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvyko gaisras, Piligrimų centras įsikÅ«rÄs (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose.
Apie gaisrÄ sužinojo apie 7 val. ryto, tuo metu ji dirbo muziejaus vadove. Raktus nuo muziejaus patalpų kur buvo laikomi eksponatai, turÄjo ji pati. Ä® pastato palÄpÄ buvo galima patekti tik per patalpas kur saugomi eksponatai. Be jos žinios į Å¡ias patalpas nei į palÄpÄ patekti niekas negalÄjo. PalÄpÄje yra buvusi kai objektas dar nebuvo priduotas, kai muziejus buvo tvarkomas. Kurioje vietoje buvo įrengtas dÅ«mtraukis nežino, kiek palÄpÄje buvo įrengta vaikÅ¡Äiojimo takų nežino, nes tik užlipo pasižiÅ«rÄti, bet nevaikÅ¡Äiojo.
Gaisro metu ji laikinai Äjo Piligrimų centro direktoriaus pareigas, kaip veikia signalizacija, kaip jÄ Ä¯jungti, iÅ¡jungti direktoriui P. J. iÅ¡einant į atostogas, ji nebuvo supažindinta. Kai iÅ¡eidavo, uždarydavo patalpas ir tada įjungdavo signalizacijÄ , bet tik muziejinÄje dalyje. Ta muziejinÄ dalis buvo ne vien 204 patalpa, ten dar buvo ir už stiklo patalpos ir buvo dar viena 203 celÄ. PorÄ dienų prieÅ¡ gaisrÄ tikrai palÄpÄje niekas nedirbo, nes tuo metu direktorius P. J. atostogavo. Specialistas ekspertas Artur Raskov paaiÅ¡kino, kad gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dÄl užsidegusių degių konstrukcijų Å¡alia palÄpÄje įrengtų kieto kuro Å¡ildymo katilų metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įvesti į mÅ«rinÄ dalį su iÅ¡linkimais.
Gaisro židinio zona, kaip nurodyta iÅ¡vadoje, buvo vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio. Metalinių dÅ«mtraukių pravalos durelÄs buvo neapÅ¡iltintos. Å alia metalinių dÅ«mtraukių esanÄios degios konstrukcijos galÄjo užsidegti todÄl, kad dÅ«mtraukiuose įvyko sodžių gaisras. Apie sodžių gaisrų buvimÄ ir egzistavimÄ Å¡iose dÅ«mtraukiuose byloja dÅ«mtraukių apžiÅ«ros ir nuotraukos, padarytos po gaisro, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad Å¡itie dÅ«mtraukiai dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio yra pakeitÄ savo spalvÄ , yra melsvos, raudonos, baltos spalvos, kas nÄra bÅ«dinga metaliniams dÅ«mtraukiams, nes jie yra pagaminti iÅ¡ nerÅ«dijanÄio plieno, taÄiau kai nerÅ«dijantis plienas yra veikiamas karÅ¡Äio, jis keiÄia savo spalvÄ .
Taip pat iÅ¡ dÅ«mtraukių matomos ir užfiksuotos nakties metu iÅ¡lekianÄios žiežirbos, t. y. deganÄios dalelÄs, visa tai byloja, kad dÅ«mtraukyje vyksta nenormalus degimo procesas ir nenormalus degimo produktų Å¡alinimo procesas. Taip pat byloje yra užfiksuota, kad tuose paÄiuose dÅ«mtraukiuose ant dÅ«mtraukių virÅ¡aus nebuvo įrengti kibirkÅ¡Äių gesikliai. DÄl dÅ«mtraukių įrengimo, pažymÄtina, kad tos dalys, kurios buvo įvestos į apmÅ«rytÄ dalį pagal įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatus neatitiko tuo metu galiojanÄių statybos taisyklių ir normatyvinių dokumentų reikalavimų, galimai buvo neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių sijų, kurios gulÄjo ant perdangos palÄpÄje ir nuo stogo konstrukcijų.
Tiksliai užfiksuoti Å¡ito fakto įvykio vietos protokolu nebuvo įmanoma, nes stogo konstrukcijų nebeliko, jos sudegÄ, bet tame paÄiame dÅ«mtraukyje, mÅ«rinÄje dalyje yra užfiksuota, kad per visÄ mÅ«rinÄ dalį yra kiaurymÄ, kurioje yra rasti medienos likuÄiai ir taip pat aiÅ¡kiai matosi medinÄs sijos galai vienoje pastato dalyje ir kitoje pastato dalyje, toje vietoje kur remiasi į stogo konstrukcijas. Taip pat pagal projektinÄ dokumentacijÄ dÅ«mtraukis buvo suprojektuotas tiesus be iÅ¡linkimo nuo pat rÅ«sio, kur įrengta katilinÄ, iki virÅ¡aus ir kertant stogo konstrukcijas, taÄiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuota, kad dÅ«mtraukiai yra padaryti su iÅ¡linkimais ir ne pastato sienoje, kaip buvo numatyta projektinÄje dokumentacijoje.
Jokių įrašų statybos žurnale atliekant ekspertizÄ nerado, o naujo projekto laida, kur galÄtų bÅ«ti užfiksuotas toks pakeitimas, taip pat nepateikta. PalÄpÄje metaliniuose dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelÄs, kurios nebuvo izoliuotos, tokiu bÅ«du buvo pažeistas dÅ«mtraukio vientisumas, nes dÅ«mtraukis turÄtų bÅ«ti pilnai izoliuotas iÅ¡ visų pusių visuose taÅ¡kuose ir dÄl to toje vietoje buvo labai didelÄ tikimybÄ, kad karÅ¡tis arba netgi liepsna galÄjo pereiti per tas dureles ir patekti į palÄpÄs erdvÄ.
DÅ«mtraukių detalÄs sujungtos savisriegiais, o ne su kniedÄmis nors gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄse aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sujungti kniedÄmis ir kniedÄs turi turÄti tam tikrÄ atsparumÄ ugniai. KniedÄs neleidžia judÄti dÅ«mtraukiams kai juose vyksta temperatÅ«rų pokyÄiai. Ä®rengiant dÅ«mtraukį buvo pažeisti gaisrinÄs saugos reikalavimai, dÅ«mtraukis suprojektuotas, bet nesuderintas su stogo konstrukcijų dalimi, tai yra nenurodyti atstumai, kurie turi bÅ«ti iÅ¡laikyti nuo dÅ«mtraukio iki gegnių.
Taip pat ne visose dalyse buvo nurodyta kokiu bÅ«du turi bÅ«ti padengtos medinÄs konstrukcijos, kas turÄtų bÅ«ti padengta antipirenais. Vienoje vietoje buvo paraÅ¡yta, kad tiktai antiseptikais turi bÅ«ti padengta, kitoje vietoje buvo paraÅ¡yta, kad mediena turi atitikti tam tikrÄ drÄgnumo klasÄ. TechninÄje dokumentacijoje buvo viskas tvarkingai, bet pats įrengimas dÅ«mtraukių neatitiko tuo metu galiojusių normatyvinių aktų reikalavimų, nes neiÅ¡laikyti atstumai iki degių konstrukcijų, neizoliuota dÅ«mtraukio dalis, pravalos durelÄs neizoliuotos.
Visi pakeitimai turÄjo bÅ«ti numatyti techniniame ir darbo projektuose, turÄjo bÅ«ti projekto ekspertizÄ, nes Äia gaisrinÄ sauga ir esminis reikalavimas. Projekte buvo aiÅ¡kiai pavaizduota, kad dÅ«mtraukiai yra tiesÅ«s, paslÄpti pastato mÅ«rinÄje dalyje, padaryti be iÅ¡linkimų, taÄiau dÅ«mtraukiai sumontuoti kitaip nei projekte nurodyta. Už prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ statant statinį atsako rangovas-statytojas, eksploatuojant pastatÄ jau atsako pastato naudotojas. ProjektinÄje dokumentacijoje tokie dalykai kaip dÅ«mtraukio iÅ¡linkimai nebuvo pavaizduoti, tai turÄtų padaryti projektuotojas su statybos techniniu vadovu, su statytojais, su užsakovais, jeigu kažkas neatitinka, tai jie turÄtų tÄ klausimÄ sprÄsti.
Projekto vadovas tik suprojektuoja ir turi kontroliuoti, kad bÅ«tų statoma pagal projektÄ , o jeigu yra kažkokie pakeitimai, tai projektuotojas turi pasakyti ar galima ar negalima taip daryti. Jeigu dÅ«mtraukio įrengti be iÅ¡linkimų kaip buvo numatyta techniniame projekte nebuvo galima, tai projekto vadovas, techninis prižiÅ«rÄtojas, statybos vadovas, privalÄjo patikrinti visas galimybes, turÄjo bÅ«ti projektiniai pasiÅ«lymai pateikti kaip bÅ«tų galima įrengti, kad bÅ«tų saugu, nes kiekvienas dÅ«mtraukio iÅ¡linkimas turi įtakos traukai.
Kuo ilgesnis dÅ«mtraukis tuo didesnÄ tikimybÄ, kad jame pradeda veikti atitinkami fizikos dÄsniai. Kad dÅ«mtraukis normaliai trauktų, jis per visÄ savo ilgį turi bÅ«ti Å¡iltas, tai yra tam tikros temperatÅ«ros. Jeigu dÅ«mtraukis yra Å¡altas tai jo trauka mažÄja, tame tarpe susidaro oro kamÅ¡Äiai, kurie neleidžia dÅ«mams iÅ¡eiti. Visus Å¡iuos klausimus specialistai turÄjo apsvarstyti ir, jeigu buvo priimti sprendimai dÄl dÅ«mtraukių montavimo su iÅ¡linkimais, tai tie sprendimai turÄjo atsispindÄti projektinÄe dokumentacijoje, o bÅ«tent iÅ¡linkimų ilgis, jų pasukimo laipsnis ir kt.
Taip pat priÄmus sprendimÄ daryti pasukimus, projekte turÄjo bÅ«ti nurodomi privalomi atstumai nuo dÅ«mtraukių iki degių konstrukcijų, taip pat turÄjo bÅ«ti nurodyta, ar pravalos durelÄs izoliuotos ar neizoliuotos. To nebuvo padaryta. Yra teigiama, kad montuojant dÅ«mtraukių iÅ¡linkimus buvo vadovaujamasi dÅ«mtraukių gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcijomis, bet (duomenys neskelbtini) taisyklÄs yra tipinio pobÅ«džio ir galioja tada, kai jos neprieÅ¡tarauja galiojanÄiam normatyviniam teisÄs aktui.
Tuo metu galiojo Kieto kuro krosnių įrengimo taisyklÄs, nuoroda į Å¡ias taisykles buvo numatyta STR Å¡ildymas- vÄdinimas bei STR visuomeniniai pastatai ir gaisrinÄs saugos pagrindiniai reikalavimai, todÄl dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti įrengti laikantis Å¡ių taisyklių reikalavimų. Be to, dÅ«mtraukio kaip bet kurio kito statinio įrengimui turi bÅ«ti parengtas projektas, dÅ«mtraukis turi bÅ«ti įrengiamas atsižvelgiant konkreÄioje situacijoje į dÅ«mtraukio galingumÄ , jo aukÅ¡tį ir kitus parametrus, projektas reikalingas, nes dÅ«mtraukis kiekvienam įrenginiui (katilui) turi bÅ«ti paskaiÄiuotas ir turi bÅ«ti parinktas pagal įrenginį.
TodÄl montuojant dÅ«mtraukį ne vertikalų , o su palinkimu bÅ«tinas buvo projektas ir visi paskaiÄiavimai. Tuos visus atstumus, kurie numatyti Vilpros taisyklÄse galima naudoti tik tada, jei nÄra pažeisti reikalavimai galiojusio tuo metu normatyvinio teisÄs akto. Jeigu montuojant dÅ«mtraukį su iÅ¡linkimu statytojai vadovavosi (duomenys neskelbtini) taisyklių punktu, kuris leidžia padaryti iÅ¡linkimÄ ir tÄ iÅ¡linkimÄ padarÄ 1 metro ir 30 laipsniu, taÄiau dÄl pravalos durelių ir dÄl dÅ«mtraukio vientiso izoliavimo, montuotojai jokių veiksmų neatliko.
Pakeitimai, kurie atsirado jau statybos procese, projektinÄje dokumentacijoje nebuvo atspindÄti. TiesioginÄ pagrindinÄ gaisro priežastis yra ta, kad dÅ«mtraukyje kilo sodžių gaisras. Jeigu dÅ«mtraukis nebÅ«tų buvÄs eksploatuojamas tai nieko nebÅ«tų buvÄ, bet dÅ«mtraukis buvo eksploatuojamas su pažeidimais, t. y. nebuvo valomi sodžiai iÅ¡ dÅ«mtraukio, kÅ«renama netinkamo drÄgnumo malkos ir kt. Antra, dÄl to, kad neatitiko saugių atstumų. Sodžių gaisrai yra labai pavojingi, ypaÄ kai dÅ«mtraukis toks ilgas kaip įrengtas vienuolyne.
DÅ«mtraukyje susidaro labai aukÅ¡ta temperatÅ«ra, labai didelÄ trauka. Liepsna, lygiai taip pat kaip vanduo arba oras gali pralįsti pro bet kokį plyšį, kuris atsiranda dÅ«mtraukyje, o esant tokiai aukÅ¡tai temperatÅ«rai prasideda dÅ«mtraukio judÄjimas, t. y. tos vietos kurios yra sujungtos, pradeda judÄti. GalÄjo prasiverti skylutÄs, plyÅ¡iai ir per juos liepsna galÄjo iÅ¡eiti į palÄpÄ ir uždegti Å¡alia esanÄias medines konstrukcijas - gegnes, grebÄstus ir kt. PaÄmus iÅ¡likusių medinių konstrukcijų mÄginius ir juos iÅ¡tyrus, buvo nustatyta, kad medinÄs konstrukcijos nebuvo dengtos antipirenais.
DÄl to yra labai didelÄ tikimybÄ, jeigu liepsna prasiverÅ¾Ä per dÅ«mtraukių sujungimus, kurie buvo sujungti savisriegiais, o ne metalo kniedÄmis, ji galÄjo uždegti Å¡alia dÅ«mtraukio esanÄias medines konstrukcijas. Yra užfiksuota, kad iki gaisro pastebÄjimo, t. y. iki liepsnos prasiveržimo pro stogo konstrukcijas, pastate jau buvo suveikusi gaisrinÄ signalizacija. Taip pat yra užfiksuota, kad dar iki kylant gaisrui buvo dingÄs vaizdo stebÄjimas. GaisrinÄs signalizacijos ir vaizdo stebÄjimo laidai buvo pakloti palÄpÄje, tam, kad negadinti freskų, negadinti konstrukcijų.
Jeigu dingsta vaizdo stebÄjimas, tai reiÅ¡kia, kad yra mechaninis vaizdo stebÄjimo laido pažeidimas, todÄl didelÄ tikimybÄ, kad palÄpÄje gaisras kilo žymiai anksÄiau negu jis buvo pastebÄtas, gaisras vyko paÄiu pavojingiausiu smilkimo bÅ«du, t. y. kai trÅ«ksta oro ir nÄra atviros liepsnos, bet konstrukcijos arba degios medžiagos, jau yra įkaitusios iki tam tikros savaiminio užsiliepsnojimo temperatÅ«ros ir jos pradeda smilkti, iÅ¡siskiria dÅ«mai, vyksta degimas smilkimo bÅ«du, patalpa prisipildo dÅ«mų, tada suveikia gaisrinÄ signalizacija.
IÅ¡siskirianÄių degimo produktų temperatÅ«ra yra labai aukÅ¡ta, ji siekia iki 600 laipsnių, esant tokiai temperatÅ«rai lydosi plastikai, todÄl didelÄ tikimybÄ, kad laidai iÅ¡silydÄ, dÄl to galÄjo dingti stebÄjimas ir gaisras buvo pastebÄtas per vÄlai, kai jis iÅ¡lindo pro stogÄ . Kuriuo metu galÄjo sodžių gaisras įvykti tiksliai atsakyti nÄra galimybÄs, bet daroma prielaida, kad sodžių gaisras vyko ilgÄ laiko tarpÄ , kad dÅ«mtraukis galÄjo užsidegti 5, 6 valandÄ , sodžių gaisro pasÄkoje liepsna prasiverÅ¾Ä pro pravalos dureles, užsiliepsnojo kažkokia Å¡alia esanti degi konstrukcija, patalpa prisipildÄ dÅ«mų, suveikÄ signalizacija, jÄ iÅ¡jungÄ.
Oro pratekÄjimo Å¡ioje palÄpÄje nebuvo, gaisras užgeso, bet ta degi medžiaga degÄ, vyko smilkimas. Smilkimo metu prasidÄjo papildomas dÅ«mų iÅ¡siskyrimas, dÅ«mų temperatÅ«ra kyla palaipsniui, prasidÄjo liepsnos plitimas per Å¡alia esanÄias degias konstrukcijas, taip gaisras plÄtÄsi, bet negalÄjo bÅ«ti aptiktas, nes buvo iÅ¡jungta signalizacija ir niekas neužlipo į palÄpÄ pasižiÅ«rÄti. Kai atsirado kažkur tai plyÅ¡ys arba skylÄ, atsirado oro pratekÄjimas, pliÅ«psnis ir atvira liepsna iÅ¡Äjo pro stogÄ .
Pagal tuo metu galiojusius normatyvinius dokumentus nuo dÅ«mtraukio iki pastato degių stogo konstrukcijų turÄjo bÅ«ti iÅ¡laikytas ne mažesnis kaip 380 mm atstumas, kuris turÄjo bÅ«ti užpildytas nedegia medžiaga, o iki stogo konstrukcijos ne mažesnis nei 14,5 cm atstumas. Yra užfiksuota, kad viena medinÄ konstrukcija kirto mÅ«rinÄ dÅ«mtraukio dalį ir Äjo tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių. Atstumas buvo mažesnis negu 380 mm. Normatyviniame dokumente yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad atstumai iki degių pastato konstrukcijų nuo dÅ«mtraukio turi bÅ«ti ne mažiau kaip 380 mm nuo vidinio dÅ«mtraukio sienelÄs ir tas atstumas turi bÅ«ti iÅ¡matuotas ne degioje medžiagoje, t.y. tai reiÅ¡kia, kad gelžbetonis arba mÅ«ras turÄjo apjuosti visus dÅ«mtraukius 380 mm storio nedegia medžiaga- mÅ«ras ir betonas.
Akmens vata gali bÅ«ti naudojama, taÄiau jos degumas turi bÅ«ti nežemesnÄs nei A1 klasÄs ir tam tikras jos tankis turi bÅ«ti, nes ne visa akmens vata atitinka prieÅ¡gaisrinius reikalavimus. Oro tarpo ten neturÄjo bÅ«ti. Rekonstrukcijos projekte nebuvo nurodyti privalomai reikalaujami saugÅ«s atstumai nuo kamino iki stogo degių konstrukcijų, todÄl darbus atliekantys asmenys galÄjo Å¡ių reikalavimų nežinoti. Tai, kad dÅ«mtraukiai buvo sujungti savisriegiais, o ne kniedÄmis ir tai galÄjo turÄti įtakos sodžių gaisro metu âdÅ«mtraukių vaikÅ¡Äiojimuiâ, nes sodžių gaisro metu dÅ«mtraukis pleÄiasi, vidinÄ sienelÄ âvaikÅ¡toâ ir atsiranda plyÅ¡iai tarp sunertų dÅ«mtraukio dalių, kas buvo po gaisro užfiksuota.
Tarp dÅ«mtraukio jungiamųjų dalių kur yra Å¡iltinamoji medžiaga turi liestis viena su kita, kai dÅ«mtraukis užsimauna vienas į kitÄ , ten neturÄtų bÅ«ti jokio plyÅ¡io. Po gaisro iÅ¡ardžius dÅ«mtraukius buvo rasta, kad gan dideli tarpai ir Å¡itie tarpai galÄjo atsirasti bÅ«tent dÄlto, kad dÅ«mtraukis galÄjo judÄti dÄl karÅ¡Äio poveikio. Savisriegis turi tokiÄ savybÄ, kad jeigu pradeda judÄti tai jis gali atsipalaiduoti. UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcijose nurodo, kad turi bÅ«ti sukniedyta, nes kniedÄs yra žymiai atsparesnÄs tirpimui.
KniedÄs yra gaminamos iÅ¡ tam tikros markÄs nerÅ«dijanÄio plieno. DÄl pravalos durelių izoliacijos pažymÄtina, kad palÄpÄje dÅ«mtraukiuose įrengtų pravalos durelių buvo izoliuota tik durelių apvalioji dalis, bet paÄios durelÄs, tas kvadraÄiukas su durelÄmis, kurios atsidaro, izoliuotos nebuvo. Oro tarpas neatstoja izoliacinÄs medžiagos, kuri yra naudojama apsaugant visÄ dÅ«mtraukį. Neizoliuota dalis galÄjo perkaisti ir greiÄiausiai kaito visÄ laikÄ , ant pravalos durelių visada bÅ«na pavojingai pakilusi temperatÅ«ra.
Tokios durelÄs, kurios buvo sumontuotos dÅ«mtraukiuose palÄpÄje, pagal gamintojo instrukcijÄ , įrengiamos dÅ«mtraukio, kuris montuojamas tiesus ir tik dÅ«mtraukio apatinÄje dalyje, suodžiams ir pelenams iÅ¡valyti. TaÄiau vienuolyne tokios pravalos durelÄs buvo įrengtos dÅ«mtraukiuose palÄpÄje, kur pagal projektÄ jų neturÄjo bÅ«ti, be to, jos įrengtos be apÅ¡iltinimo, neizoliuotos. Galima manyti, kad įrengus dÅ«mtraukius su palinkimais, buvo nusprÄsta, kad bus labai sudÄtinga dÅ«mtraukį pravalyti, nes labai aukÅ¡tas dÅ«mtraukis, todÄl padarÄ pravalos dureles ir palÄpÄje tam, kad galÄtų dalį dÅ«mtraukio iÅ¡ virÅ¡aus pravalius, po to, nustumti dar žemyn, kad pravalyti jau apaÄioje, nes apaÄioje irgi buvo tokios pat durelÄs. ProjektinÄje dokumentacijoje palÄpÄje dÅ«mtraukiuose pravalos durelių nÄra, bet faktiÅ¡kai jos buvo padarytos.
Neizoliuotos pravalos durelÄs palÄpÄje neigiamai įtakojo dÅ«mtraukio atsparumo ugniai vientisumÄ , kuris turÄjo bÅ«ti užtikrintas visame dÅ«mtraukio ilgyje ir visame jo plotyje. Å itos neizoliuotos durelÄs žymiai sumažina atsparumÄ ugniai. Vienuolyne dabar pravalos durelÄs yra katilinÄje, apatinÄje dalyje ir virÅ¡uje palÄpÄje. Dabartiniuose normatyviniuose dokumentuose, kurie galioja nuo 2014m. balandžio 1 d. leidžiama įrengti pravalos dureles ir kitoje dÅ«mtraukio dalyje, esmÄ, kad tokios durelÄs yra tinkamai izoliuotos.
Gaisras kilo dÄl užsiliepsnojusių Å¡alia dÅ«mtraukio esanÄių palÄpÄje degių medžiagų, kokios degios medžiagos galÄjo bÅ«ti nebuvo galimybÄs nustatyti, nes jos sudegÄ. Sprendžiant iÅ¡ projektų ir iÅ¡ iÅ¡likusių konstrukcijų, teigtina, kad tai galÄjo bÅ«ti medinÄ sija, nes ten buvo įrengtas stogo gegnynas, taigi Å¡i sija galÄjo laikyti gegnes. Tai, kad medinÄ sija egzistavo toje vietoje tarp metalinių dÅ«mtraukių, nurodo Å¡alutiniai dalykai, nes prie Å¡itos sijos buvo priveržtas gaisrinio Äiaupo vandentiekio vamzdis, yra iÅ¡likusi sriegÄ, kuri laikÄ tÄ vamzdį ir sriegÄ yra skirta medžiui.
Tai yra užfiksuota nuotraukose, todÄl daroma prielaida, kad sija buvo. MedinÄs sijos įmÅ«rijimas į mÅ«rinį kaminÄ tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių, neatskiriant jokia izoliacine medžiaga nuo dÅ«mtraukių, yra grubus pažeidimas. Sija buvo tarp abiejų dÅ«mtraukių, tik Å¡iek tiek žemiau nei pravalos durelÄs, todÄl karÅ¡tis nuo pravalos durelių galÄjo bÅ«ti gaisro priežastimi. Be to, Å¡i medinÄ sija nebuvo apÅ¡iltinta iÅ¡ visų pusių, tai yra neapÅ¡iltinta iÅ¡ virÅ¡aus, tik užklota plÄvele, kuri taip pat degi, toje vietoje kur buvo sija, po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dÅ«mtraukio akmens vatos rasta, bet ne medines sijos buvimo vietoje.
Priklausomai nuo to ar medinÄ sija buvo stogo ar perdengimo ar kokia kita konstrukcija, jai turÄjo bÅ«ti taikomi skirtingi gaisrinÄs saugos reikalavimai, tai turÄjo bÅ«ti apsprÄsta projekte. Ar tai buvo stogo ar perdengimo ar kita medinÄ konstrukcija, jos tarp dÅ«mtraukių neturÄjo bÅ«ti. Taip pat degi medžiaga buvo ir Å¡iaurinÄje dÅ«mtraukio pusÄje, Å¡alia dÅ«mtraukio, įrengtas medinis praÄjimo takelis. Pasakyti tiksliai, kuri konkreÄiai medinÄ konstrukcija užsiliepsnojo nÄra galimybÄs, iÅ¡vadoje yra paraÅ¡yta âdegios medžiagosâ.
Sumontuotose dÅ«mtraukio palinkimuose â alkÅ«nÄse â galÄjo kauptis suodžiai, nes toje vietoje kur yra palinkimas automatiÅ¡kai mažÄja skerspjÅ«vis ir praeinanÄių Å¡alinimo dÅ«mų kiekis ir greitis. Palinkimas, alkÅ«nÄ, pavojinga dar ir tuo, kad kai iÅ¡ apaÄios pakyla degimo produktai - dÅ«mai, jie kaip tik ir atsimuÅ¡a į sulenktÄ dalį, kol randa krypti iÅ¡eiti, tose kampuose kaupiasi sodžiai ir yra gaisro pavojus. TaisyklÄse yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad dÅ«mtraukiai projektuojami dažniausiai tiesÅ«s, be pakopų ir iÅ¡linkimų, bet jei taip įrengti dÅ«mtraukio neįmanoma, galima įrengti su palinkimu, bet prieÅ¡ statant turi bÅ«ti viskas apskaiÄiuota ir suprojektuota ir numatyta iÅ¡ anksto, nes krenta slÄgis, atsiranda sodžių kaupimosi kiÅ¡enÄs. Jeigu alkÅ«nÄs bÅ«tų suprojektuotos iÅ¡ karto, tai projekte turÄjo bÅ«ti numatyti visi saugÅ«s atstumai, turÄjo bÅ«ti apraÅ¡yta tai, kaip turi bÅ«ti įrengti ir ko negali bÅ«ti ir t.t.
Suprojektavimas negarantuoja, kad tokiame dÅ«mtraukyje nekils sodžių gaisras, taÄiau projektuojant alkÅ«nes turÄjo bÅ«ti įvertinta aplinkybÄ, kad alkÅ«nÄse gali kauptis sodžiai, todÄl projektuojant jas bÅ«tina buvo skaiÄiuoti slÄgį, kiek dÅ«mų gali iÅ¡eiti, įvertinti dÅ«mtraukio skersmenį ir kt. DÅ«mtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais âalkÅ«nÄmisâ laikytinas esminiu pakeitimu dÄl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio- dÅ«mtraukio ir paÄios sienos prie kurios įrengtas dÅ«mtraukis atsparumÄ ugniai.
GaisrinÄs saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. GaisrinÄs saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. DÅ«mtraukių įrengimas su palinkimais alkÅ«nÄmis ir ne sienoje yra susijÄs su esminiais saugos reikalavimais, todÄl projekto pakeitimas arba įraÅ¡ymas į statybos žurnalÄ buvo bÅ«tinas, neturÄjo bÅ«ti tik žodžiu apsprÄstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turÄjo priimti komisija susidedanti iÅ¡ projekto vadovo, techninio prižiÅ«rÄtojo ir statytojų, kurie turÄjo pagrįsti pakeitimų bÅ«tinumÄ .
DÄl pateiktos teismui Kauno technologijos universiteto specialisto iÅ¡vados, paaiÅ¡kino, tokios mokslinÄs programos, kompiuterinÄs simuliacijos, kuomet suvedus atitinkamus duomenis programa duoda atsakymÄ ar tam tikromis sÄ lygomis galimas ar negalimas medienos savaiminis užsiliepsnojimas egzistuoja, programų turima ir Lietuvoje, tame tarpe ir tyrimo institutas turi tokiÄ programÄ âPyrosimâ, ji yra specialiai sukurta projektuoti gaisrinÄs saugos dalį, bet Å¡itos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu.
Programa negali įvertinti kokios buvo sÄ lygos gaisro metu, kaip jos keitÄsi laike ir kaip keitÄsi medžiagų savybÄs gaisro metu. Projektavimui Å¡itos programos yra tinkamos ir naudojamos, institutas naudoja Å¡itas programas, kai atlieka projektų gaisrinÄs saugos dalies ekspertizes, bet simuliuoti jau įvykusių gaisrų negalima. Programa gali bÅ«ti naudojama tik patikslinti, pažiÅ«rÄti ar bus saugu vienaip ar kitaip suprojektavus daiktÄ , naudoti programÄ gaisro iÅ¡tyrimui negalima. Galima bandyti simuliuoti gaisrus, tai yra bandyti nustatyti medienos savaiminio užsiliepsnojimo temperatÅ«rÄ , bet iÅ¡lieka viena sÄ lyga, kad iÅ¡bandoma ta mediena, kuri buvo pateikta bandymui, bet ne ta, kuri buvo gaisre.
TodÄl gaisrų tyrimo centas tos programos gaisrų tyrime nenaudoja, nors jÄ turi. Atkreiptinas dÄmesys, kad susipažinus su brÄžiniu, kuris buvo pateiktas mokslininkams atliekantiems kompiuterinÄ simuliacijÄ tikslu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne galimas buvo medinių konstrukcijų savaiminis užsidegimas, buvo pateiktas metalinių dÅ«mtraukių įrengimo apmÅ«rytoje dalyje brÄžinys, bet nebuvo pateikti duomenys, kad dÅ«mtraukiai yra su alkÅ«nÄmis, kurios neapmÅ«rytos ir kad yra įrengtos parvalos durelÄs, o dÄl to gali keistis kai kurios medžiagų savybÄs. R.
D., valstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiÅ¡kino, kad atliko tyrimÄ ir pateikÄ iÅ¡vadÄ ar įrengiant dÅ«mtraukį (duomenys neskelbtini) vienuolyne sudarant projektinÄ dokumentacijÄ buvo laikytasi teisÄs aktų reikalavimų. Nustatyta, kad kai statybos eigoje buvo pakeistas dÅ«mtraukio sprendimas dÄl jo konfigÅ«racijos, projekto sprendinys projekte nebuvo pakoreguotas, atžyma statybos žurnale nepadaryta, nors pakeitimai turÄjo atsispindÄti darbo ir techniniame projektuose.
Pagal reglamentÄ visi pakeitimai turi bÅ«ti âužneÅ¡tiâ į techninį projektÄ , tik nÄra nustatyta per kiek laiko tai turi bÅ«ti padaryta. Dabartiniame dokumentų reglamente numatyta, kad iki statybos užbaigimo procedÅ«rų turi visi pakeitimai bÅ«ti techniniame projekte atžymÄti. Tuo metu nebuvo nuostatos per kiek laiko pakeitimai turi bÅ«ti atžymÄti, tik buvo nurodyta, kad visi pakeitimai yra atliekami iÅ¡reiÅ¡kus naujÄ laidÄ . SuraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ ir priduodant statinį turÄjo atsispindÄti pakeitimai projektinÄje dokumentacijoje.
Tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente âStatinio projektavimasâ 46 punkte buvo nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statybos techninio reglamento 46,47 punkte buvo nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ir taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi bÅ«ti keiÄiamas.
STR 48 punkte buvo nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikianÄiam Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jeigu projekto dokumentai keiÄiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. STR 49 punkte buvo nustatyta, kad projektuotojas, parengÄs projektÄ , jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasiraÅ¡o, tuo patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų ir kitų teisÄs aktų, projekto rengimo dokumentų ir normatyvinių saugos, statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybÄ, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.
Praktikoje bÅ«na, kad tie pakeitimų sprendiniai aptariami žodžiu, kartais bÅ«na statybos žurnale pažymima, projektuotojas nubraižo schemÄ , priklauso kaip projektuotojai ir statytojai sutaria iÅ¡sprÄsti problemÄ , bet galutiniame variante iki pritarimo turÄtų bÅ«ti visi pakeitimai užneÅ¡ti į projektÄ ir tai turÄtų atsispindÄti projektinÄje dokumentacijoje. Statybos vadovas arba techninis prižiÅ«rÄtojas, jeigu nustato, kad kažkokie projekto sprendiniai neatitinka realybÄs ir jų neįmanoma įgyvendinti, turi kreiptis į projektuotojÄ dÄl sprendinių pakeitimo.
Kokia forma kreiptis teisÄs aktai nenustato, tai gali bÅ«ti susirinkimų protokolai, įraÅ¡ai statybos darbų žurnale. Rangovas montuoja gaminį vadovaudamasis darbo projektu, gaminio brÄžinio gali ir nebÅ«ti jeigu gaminys yra standartizuotas. Darbo projektas yra detalesnis už brÄžinį. Techninis projektas ir darbo projektas detalizuoja kaip įgyvendinti techninio projekto sprendinius. Jeigu yra poreikis montuoti kažkaip kitaip negu numatyta projekte, kaip Å¡iuo atveju, kad reikia panaudoti alkÅ«nes, turÄtų bÅ«ti suderinta su projekto priežiÅ«ros vadovu.
Tokiu atveju, dažniausiai bÅ«na nubraižomas brÄžinys statybos darbų žurnale, nubraižomas mazgas. Kaip tÄ dalykÄ iÅ¡sprÄsti, pasiraÅ¡o projekto priežiÅ«ros vadovas, tikrina ir techninis prižiÅ«rÄtojas, kad Å¡itaip galima daryti. Jeigu nÄra tokio brÄžinio ir tokio suderinimo, tada viskas lieka rangovo atsakomybÄje. Jis prisiima atsakomybÄ už savo supratimu iÅ¡sprÄstÄ problemÄ , ir, jeigu dar pasiraÅ¡o statybos techninis prižiÅ«rÄtojas, tai reiÅ¡kia, kad ir techninis prižiÅ«rÄtojas prisiÄmÄ atsakomybÄ, kad sprendiniai atitinka visus normatyvinius dokumentus, kad tinkamai įrengta. 2012 m. sausio 27 d. suraÅ¡ytame akte dÄl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisras VšĮ â(duomenys neskelbtini)â, esanÄioje adresu (duomenys neskelbtini), pastebÄtas 2012 m. sausio 26 d. 04 val. 04 min., gaisras lokalizuotas 2012 m. sausio 26 d. 10 val. 48 min, o užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min., gaisro padariniai: nudegÄ (duomenys neskelbtini) piligrimų centro pastato stogas, iÅ¡degÄ perdanga virÅ¡ muziejaus, iÅ¡degÄ muziejaus vidus, muziejuje buvÄ eksponatai, apdegÄ bažnyÄios medinÄs stogo konstrukcijos (2 tomas, b. l. 46-47); 2012 m. sausio 26 d.
įvykio apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad pirmas apžiÅ«ros objektas yra raudonų plytų, dviejų aukÅ¡tų, âUâ formos, galais sujungtas su (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pietine dalimi (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas. Tarp bažnyÄios ir vienuolyno pastato yra vidinis kiemelis. Ties vienuolyno pastatu, ant žemÄs matyti nukritusios vario spalvos lietaus nutekÄjimo sistemos dalys, apdegusios medienos nuolaužos, stogo Äerpių dalys. Vienuolyno stogas sudegÄs. Stogo pietvakarinÄje dalyje antrame aukÅ¡te matyti apdegÄ langai, patalpos, kurioje buvo įrengtas muziejus.
Pastato pietinÄje pusÄje yra trejos durys į vienuolyno patalpas. DeÅ¡inÄje pusÄje esanÄios durys veda į rÅ«syje įrengtÄ katilinÄ. Å ioje patalpoje yra katilai, įvairios metalinÄs talpos, kita katilinÄs įranga. IÅ¡ Å¡ios patalpos į rÅ«sį iÅ¡vesti du apskardinti dÅ«mtraukiai. Kitas pastato pietinÄje pusÄje esantis įÄjimas veda koridorių, kurio kairÄje pusÄje yra įrengta patalpa. Å ioje patalpoje, puslankiu sudÄtos kÄdÄs, pasieniais suolai, lentynose su knygomis ir bukletais.
DeÅ¡iniame kampe stovi krosnis be pakuros. Å alia krosnies yra įÄjimas į kitÄ patalpÄ , kurios lubose viduryje yra gartraukis, o ant grindų ties juo matyti stiklo duženos ir suodžiai. Å ios patalpos priekinÄje dalyje yra įÄjimas į rÅ«sį ir į kitÄ patalpÄ . DeÅ¡inÄje pusÄje yra iÅ¡Äjimas į koridorių, kuriuo galima patekti į bažnyÄiÄ ar kitas vienuolyno pirmojo aukÅ¡to patalpas. Ä®Äjimo į pastatÄ deÅ¡inÄje pusÄje yra laiptai į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ .
Ties laiptais yra patalpa, kurios durys užrakinamos, laužimo pÄdsakų ant jų nematyti. Å ioje patalpoje yra įvairÅ«s baldai, daiktai, o prie sienos pritvirtinta prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos pultas ir apsaugos kamera, vaizdo fiksavimo įrenginys. Å ie įrenginiai neapžiÅ«rÄti, nes elektra patalpoje iÅ¡jungta. Laiptais patenkama į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , kuriame yra koridorius, o iÅ¡ jo - įÄjimai į patalpas. Koridoriuje ir patalpose matyti nuo sienų ir lubų nubÄgÄs vanduo.
KairÄje koridoriaus pusÄje matyti įÄjimo į muziejaus patalpÄ anga, kurioje likusi durų apdegÄ likuÄiai, matyti muziejaus patalpos viduje. Muziejaus patalpoje ant grindų yra apdegusios medinÄs konstrukcijos, nubyrÄjÄ tinkai, izoliacinÄ vata, Äerpių dalys, apdegÄ daiktai. Ties įÄjimu yra sutraukiamos metalinÄs kopÄÄios. Nuo patalpos sienų daugumoje vietų nubyrÄjÄs tinkas. Patalpos langai plastikiniai, apdegÄ iÅ¡ vidinÄs pusÄs, langų pakraÅ¡Äiai aprÅ«kÄ, po langais yra apdegÄ skardiniai radiatoriai.
Ties įÄjimu deÅ¡inÄje pusÄje sienoje yra elektros instaliacijos laidai, kurių izoliacija nudegusi, vedantys į pastogÄ. Patalpos virÅ¡uje yra likusios medinÄs perdengimo sijos, kurios labiau apdegusios iÅ¡ virÅ¡utinÄs dalies; nuo jų sijų paimta apanglÄjusias medienos mÄginių. Ant 3-ios nuo įÄjimo sijos yra pakibÄ laidai su nudegusia izoliacija, kurie paimti. Patalpos kairÄje pusÄje yra likÄs sienos karkasas ir apatinÄ sienos dalis. Už jos yra du staÄiakampiai ir du apvalÅ«s ortakiai, kurie nuvesti į pastogÄ.
Keliose vietose atkasus grindis užfiksuota, kad grindys apdegusios, taÄiau nesudegusios. Per muziejaus patalpÄ užlipus į vienuolyno pastogÄ užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegÄs, pastato medinÄs konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinÄje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinÄje ir rytinÄje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos. Nuo pastato vakarinÄs pusÄs 12 sijų žiÅ«rint nuo bažnyÄios varpinÄs pusÄs paimta apanglÄjusios medienos mÄginių.
IÅ¡ pastato medinių konstrukcijų vakarinÄje, pietinÄje ir rytinÄje dalyse paimti didesni apanglÄjusios medienos mÄginiai. Pastato perdanga užgriuvusi tik ties muziejaus patalpa. Pastato pietinÄje pusÄje tarp dviejų dÅ«mtraukių yra oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrenginys. Å is įrenginys sudarytas iÅ¡ skardinių konstrukcijų, ortakių, siurblių ir kitų įrenginių. Å io įrengimo rytinÄje dalyje ant skardinÄs konstrukcijos yra lovelis su laidais, kurie yra iÅ¡silydÄ, o jų izoliacija sudegusi; dalis laidų su loveliu paimti.
Už poros metrų nuo Å¡ios vietos į Å¡iaurÄ ant nuolaužų yra dvi elektros skydinÄs, kurių vidus yra iÅ¡degÄs, matyti laidų likuÄiai. Nuo skydinÄs paimti laidų pavyzdžiai. Už oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrengimo yra molinių plytų dÅ«mtraukis, į kurį iÅ¡ pietinÄs pusÄs įvesti du skardiniai dÅ«mtraukiai ir per vidines sienas - skardinis ortakis. Aplink kaminÄ apkasus nuolaužas aprÅ«kimų ir apdegimų apatinÄje dalyje nerasta. Kaminas nÄra iÅ¡ iÅ¡orÄs aprÅ«kÄs. Ant viso vienuolyno stogo matyti likÄ skardiniai ortakiai.
Ties dviem kaminais rytinÄje ir vakarinÄje pusÄje yra dvi prieÅ¡gaisrinÄs spintos. Daugiau reikÅ¡mingų pÄdsakų neužfiksuota. Antrasis apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) bažnyÄia, kurios stogÄ apžiÅ«rint iÅ¡oriÅ¡kai užfiksuota, kad stogo Å¡iauriniame kampe ir pietinÄje pusÄje yra atplÄÅ¡ta skardinÄ stogo danga ir po ja yra apdegusios medinÄs stogo konstrukcijos. Pastato pietinÄ pusÄje pastato dalis aprÅ«kusi, ten ji jungiasi su vienuolyno stogu. BažnyÄios viduje ant grindų yra vandens, suodžių ir medienos apdegusios nuolaužų likuÄių.
Pastato sienos ir lubos aplietos vandeniu. Dalis paveikslų nukabinami, kad nebÅ«tų sulieti vandeniu. BažnyÄios vargonai apdegti plÄvele, virÅ¡ jų yra vandeniu aplietos lubos. Patalpoje esanÄioje už pagrindinio altoriaus lubos ir sienos aplietos vandeniu. ApžiÅ«ros metu buvo užkurti katilinÄje esantys kieto kuro katilai. Užfiksuota, kad pro dÅ«mtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti į kamino virÅ¡uje įrengtÄ skardinį stogelį atsimuÅ¡ianÄias ir ant pastato perdangos krintanÄias bei į orÄ kylanÄias tamsoje gerai matomas žiežirbas.
ApžiÅ«rint kamino iÅ¡valos dureles, jautÄsi nuo jų sklindantis karÅ¡tis. ApžiÅ«rÄjus dureles nustatyta, kad iÅ¡ vidaus jos yra be jokios izoliacinÄs medžiagos ir rankenÄlių. Atlikus apžiÅ«rÄ paimta laidai nuo muziejaus medinÄs sijos, lovelis su laidais nuo oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrenginio, nuo medinių sijų, 40 apanglÄjusios medienos mÄginių nuo stogo medinių konstrukcijų ( 2 tomas, b. l. 48-54); 2012 m. sausio 27 d. papildomame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad tÄsiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastato apžiÅ«rÄ apžiÅ«rÄtas ant pastato antrojo aukÅ¡to perdangos pietinÄje pusÄje esantis oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrenginys ir kaminas, į kurį įvesti apskardinti dÅ«mtraukiai.
Oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrenginys sudarytas iÅ¡ skardinių ir metalinių konstrukcijų, ortakių kitų dalių. Å is įrenginys pajungtas į elektros įtampÄ , kurios laidai yra apdegÄ. Ties oro vÄdinimo â Å¡ildymo įrengimo vakarine dalimi yra plytinis dÅ«mtraukis, kurio pietinÄje dalyje matyti apvali erdvÄ, ortakiai pajungti. Kitas dÅ«mtraukis, kuris yra ties rytine Å¡io įrenginio dalimi yra iÅ¡ molinių plytų. Ä® jį yra pajungti du 30 cm. skersmens skardiniai dÅ«mtraukiai su suodžių valymo durelÄmis, kurios yra uždarytos.
Tarp Å¡ių dÅ«mtraukių per vidurį yra skardinis 20 cm. skersmens ortakis, kuris įvestas į pietinį dÅ«mtraukį. ApatinÄje pietinÄje dÅ«mtraukio dalyje yra izoliacinÄs vatos dalys, paimtas Å¡ios vatos pavyzdys. Kamino dÅ«mtraukio tinkas daugumoje vietų nubyrÄjÄs. Atlikus apžiÅ«rÄ paimta izoliacinÄ vata nuo dÅ«mtraukio apatinÄs dalies ( 2 tomas, b. l. 55-59). 2012 m. vasario 1 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota daiktų - kultÅ«ros paveldo objektų, apžiÅ«ra: relikvijorius (geltonos spalvos metalo dÄžutÄ, kuri deformuota, apanglÄjusi); monstrancija (geltonos metalo spalvos, padas - apanglÄjÄs, glorija yra gelsvos spalvos metalo, apanglÄjusi ir deformuota); atskiros, neidentifikuotos detalÄs (du ovalo formos rutuliai, gelsvos spalvos metalo, apanglÄjÄ; taip pat ovalios formos, deformuoti metaliniai metalo lydiniai, 3 vienetai ir kiti iÅ¡silydžiusio metalo, nenustatytos formos 2 deformuotos formos strypai, vienas iÅ¡ jų ovaliai sulinkÄs);
Å eduvos Å¡v. Kryžiaus Atradimo bažnyÄios relikvijorius (pado dalis yra gelsvos spalvos metalo, prie pado yra prisilydÄs metalo lydinys); Å iaulÄnų Å¡v. Onos bažnyÄios relikvijorius (gelsvos spalvos metalo, apanglÄjusi dalis. Glorijos centre yra relikvijų talpykla su įstiklintu langeliu, virÅ¡uje stiklas įskilÄs); taurÄ (deformuota virÅ¡utinÄ dalis yra gelsvos spalvos, apanglijusi); padas (gali bÅ«ti Å eduvos bažnyÄios relikvijoriaus. Padas deformuotas, susideda iÅ¡ trijų paaukÅ¡tinimų, virÅ¡uje yra nulinkÄs, deformuotas strypas); gelsvos ir baltos spalvos metalo lydinys (yra susilydÄs iÅ¡ kelių dirbinių.
KairÄje lydinio pusÄje yra prisilydžiusi kojelÄs dalis. DeÅ¡inÄje pusÄje prie lydinio yra prisilydžiusi kojelÄ, yra angelo skulptÅ«rÄlÄ, virÅ¡ kurios yra plaÄiagalis kryžius); KelmÄs bažnyÄios monstrancijos dalys (pagrindas (vadinamas glorija ) ovalios formos, centre yra langelis su stikliuku, kuris sudužÄs ApžiÅ«rÄtos detalÄ su pritvirtintu strypu ir detalÄ â metalinÄs plokÅ¡telÄs pusÄ); Klovainių Å¡v. TrejybÄs bažnyÄios monstrancijos dalys (padas gelsvo metalo spalvos, apanglÄjÄs, kryžius su JÄzaus figÅ«rÄle); metalinÄ dirbinio detalÄ;
Linkuvos bažnyÄios petena (gelsvo metalo spalvos, deformuota); angelo skulptÅ«rÄlÄ su sparnais; viena iÅ¡silydžiusi detalÄ ir 15 vienetų smulkių neidentifikuotų detalių (neaiÅ¡kios formos, iÅ¡silydžiusios); pado dalis ir iÅ¡ pado einantis strypas (galimai Å iaulÄnų Å¡v. Onos bažnyÄios monstrancijos dalis, ji yra tamsios spalvos metalo, deformuota, iÅ¡ pado einantis strypas nulinkÄs); metalinÄ dalis (kurios apaÄioje yra kryžiaus ovaliais kraÅ¡tais Å¡aka); kryžiaus dalys( du vienetai, ovaliais kraÅ¡tais, trys strypai, tarp kurių yra kiauraraÅ¡tis, 9 vienetai smulkių metalinių dalių, kurios nÄra identifikuotos); gelsvo metalo spalvos taurÄs (galimai UžvenÄio bažnyÄios) dalis su užraÅ¡u âmomento pro animaâ;
Å iaulių katedros monstrancijos dalis glorija (centre yra stiklinis suskilÄs langelis, metalinis apvadas iÅ¡silydÄs, ant glorijos yra suskilusio stiklo); gelsvos spalvos metalo mergelÄs Marijos skulptÅ«rÄlÄ, kojelÄs dalis, metalo plokÅ¡telÄ, metalo lydinys su ovalios formos įdubimu ir užraÅ¡u "1803 JLK 27 Do OliVza S Sane Aniolon stvoz gni wda Qavic", prie stypo pritvirtinta metalinÄ detalÄ, varpo formos metalinÄ detalÄ, 13 smulkių neidentifikuotų detalių, stiklo gabaliukų ir 3 vienetai detaliu su reljefe esanÄiais rutuliuku fragmentais ir lenktos formos brÅ«kÅ¡neliais, juodos spalvos detalÄ, Å iaulių monstrancijos dalys, kurios kojelÄ deformuota, Marijos skulptÅ«rÄlÄ, neidentifikuotas metalo lydinys, Å eduvos bažnyÄios komuninÄs dalys (prie pado yra įsilydžiusi kojelÄ), neidentifikuoti, iÅ¡silydÄ, neaiÅ¡kios formos metalo lydiniai, kartoninÄ dÄžutÄ, kurioje yra pelenai, nuodÄguliai ir smulkios dalys; pado dalis su kojele (galimai priklausanti UžvenÄio bažnyÄiai), kojelÄ, metalo plokÅ¡telÄ su ornamentiniu reljefu, metalinÄ iÅ¡silydžiusi plokÅ¡telÄ, prisilydžiusi prie kito metalo, 5 stiklo gabalÄliai, 3 iÅ¡silydžiusio metalo detalÄs, galimai taurÄs virÅ¡utinÄ dalis â metalinÄ, deformuota, tamsios spalvos, suspausta, Klovainių bažnyÄios taurÄs dalis, gelsvo metalo spalvos patena, Å¡viesios spalvos metalo taurÄs dalis, metalinÄ konstrukcija, dekoruota ornamentų fragmentais, 6 vienetai neidentifikuotų smulkių dalių ir 2 stiklo gabalÄliai.
ApžiÅ«rÄta kartoninÄ dÄžÄ, kurioje yra sudegusio popieriaus pelenai, ant kurių matosi teksto fragmentai. ApžiÅ«rÄti MiÅ¡iolai (yra apanglÄjusios popierinÄs medžiagos staÄiakampio formos knygos, lapai apanglijÄ ), 3 vienetai brevijorių, kurie apanglijÄ, lapai apanglijÄ ir apdegÄ; lotyniÅ¡kas kryžius, rudos spalvos, metalinis (2 tomas, b. l. 99-108). 2012 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad tÄsiant įvykio vietos apžiÅ«rÄ apžiÅ«rÄta (duomenys neskelbtini) vienuolyno rÅ«syje esanti katilinÄ.
Patekimas į katilinÄ yra iÅ¡ pietinÄs pastato pusÄs, į jos patalpas yra laiptai. KairÄje katilinÄs patalpos pusÄje ant sienos yra pakabinta katilinÄs eksploatacijos instrukcija ir katilinÄs schema. Kampe stovi prieÅ¡gaisrinis hidrantas, kurio viduje yra žarna. DeÅ¡iniau nuo Å¡io hidranto yra katilų valdymo automatizacijos skydas âUAS â hâ, kurio iÅ¡orinÄje dalyje matyti programavimo įrenginys. Å alia skydo yra užrakinta elektros instaliacijos spinta. Ä® deÅ¡inÄ nuo Å¡ios vietos palei sienÄ yra iÅ¡sidÄstyti siurbliai ir matavimo prietaisai.
Link patalpos lubų matyti vedantys du vamzdžiai: âÄ® GRINDINIO Å ILDYMO SISTEMAâ ir kitas âIÅ GRINDINIO Å ILDYMO SISTEMOSâ. Toliau matyti du vamzdžiai âÄ® RADIATORINIO Å ILDYMO SISTEMAâ ir âIÅ RADIATORINIO Å ILDYMO SISTEMOSâ. Toliau deÅ¡inÄje pusÄje yra dvi akumuliacinÄs talpos 800 l. talpos, Nr. 1 ir Nr.
2. Nuo Å¡ių talpų į deÅ¡inÄ stovi du kieto kuro katilai âATMOS DC JOSâ pažymÄti Nr. 1 ir Nr.
2. ApžiÅ«ros metu abu katilai buvo kÅ«renami. IÅ¡ katilų iÅ¡vesti 18 cm. skersmens dÅ«mtraukiai, kurie suvesti į vienÄ horizontalų palei sienÄ esantį 20 cm. skersmens dÅ«mtraukį, kuris baigiasi 90? kampo dalimi, vedanÄia į viršų. Iki lubų dÅ«mtraukis yra su apsauginiu metaliniu tinkleliu. Po to ties lubomis dÅ«mtraukis įeina į vientisÄ metalinį 30 cm. skersmens vamzdį, ant kurio yra lipdukas su užraÅ¡u âVILPRA ALKONÄ NPZN d 200/300 30? Nr. 2112202020030 2010-03-09â.
Vamzdis, į kurį įeina dÅ«mtraukis, yra iÅ¡ apatinÄs dalies uždengtas kraÅ¡tuose skarda. DÅ«mtraukio apatinÄje dalyje yra skardinÄ aklÄ, kurios apatinÄje dalyje yra 3 cm. ilgio 3 cm. skersmens vamzdis; vamzdelis yra su sriegiu. ApžiÅ«ros metu užfiksuotos pro jį krentanÄios žiežirbos, ties dÅ«mtraukiu ant grindų rasta įvairių smulkių degimo produktų. KatilinÄje esanÄio dÅ«mtraukio metalas yra pakeitÄs spalvÄ . Ant grindų yra du plÄtimosi indai su davikliais. Nuo dÅ«mtraukio už 40 cm.
į lubas yra įvestas kitas dÅ«mtraukis / atstumas tarp dÅ«mtraukių matuotas nuo iÅ¡orinÄs dalies - apsaugų /. Nuo katilo Nr. 2 už 200 cm. į deÅ¡inÄ yra katilas Nr. 3 âLING 75 75 Kwâ, kuris apžiÅ«ros metu nekÅ«rentas. Ant katilo aprÅ«kimo pÄdsakų nerasta. Katilo deÅ¡inÄje pusÄje yra metalinÄ talpykla, kurios viduje yra granuliuoto kieto kuro. IÅ¡ katilo yra iÅ¡einantis 20 cm. skersmens dÅ«mtraukis, kuris veda iki dÅ«mtraukio, įvesto į lubas. Ant dÅ«mtraukio uždÄtos metalinÄs grotelÄs. Ant dÅ«mtraukio metalo spalvos pakitimų neužfiksuota.
Ant dÅ«mtraukio yra užklijuotas lipdukas su užraÅ¡ais âIDEKLAS NP d 200 Nr. 1111001020000 2009.07.30â KairÄje yra vandens nugeležinimo įrenginys. Prie lubų yra pritvirtinti 4 Å¡viestuvai ir du prieÅ¡gaisriniai davikliai. Lubose tarp katilų Nr. 2 ir Nr. 3 yra ventiliacinÄs sistemos vamzdžiai. KatilinÄs gale yra įÄjimas į patalpÄ , kurioje laikomos sudÄtos prie sienų malkos. Malkos yra spygliuoÄių ir lapuoÄių; dalis malkų paveikta puviniu, dalis padengta ledu ir sniegu.
Patalpoje matyti sudÄti medinių plokÅ¡Äių ir lentų dalys. ApžiÅ«rint medienÄ jauÄiama drÄgmÄ. Patalpos gale matyti anga su atidarytu langu, ties kuriuo yra medinis lovys, skirtas iÅ¡ lauko į patalpÄ sumesti malkas. Patalpoje aprÅ«kimo ar apdegimo pÄdsakų neužfiksuota. TÄsiant įvykio vietos apžiÅ«rÄ apžiÅ«rÄta pirmame aukÅ¡te koridoriuje sienoje įjungta elektros skydinÄ, kuri yra pagrindinÄ Å¡io pastato. VidinÄje skydinÄs dalyje yra elektros automatiniai jungikliai.
SkydinÄs viduje yra lentelÄ âARMETA ESS-4 6-6-12 vardinÄ Ä¯tampa 400 v, vardinÄ srovÄ 100 A pagaminta 2009-11 mÄn.â SkydinÄ neaprÅ«kusi. Pastato pirmajame aukÅ¡te tualeto patalpoje sienoje yra iÅ¡kilimas einantis iki lubų, matyti iÅ¡kilimo atsikiÅ¡imas. Toliau apžiÅ«rint įvykio vietÄ laiptais užlipus į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , ten treÄios nuo laiptų patalpos kampe ir ketvirtos patalpos kampe yra kampinÄ konstrukcija, po kuriÄ yra dÅ«mtraukiai , einantys iÅ¡ katilinÄs į pastogÄ.
Po to apžiÅ«rimas antrajame pastato aukÅ¡te esantis tualetas, jo lubose yra virÅ¡ durų esantis ventiliacijos oro iÅ¡traukimo kanalas, o arÄiau lango - oro padavimo kanalas. Kitas apžiÅ«ros objektas - dÅ«mtraukis, yra iÅ¡ molinių plytų, jo matmenys 0.75 m x 1.53 m. iki 2.1 m., po to kamino matmenys 0.75 m. x 1.2 m. Ä® kaminÄ Ä¯eina du dÅ«mtraukiai. RyÄiau esanÄio dÅ«mtraukio apimtis 96 cm, dÅ«mtraukyje yra kvadrato formos pravalos durelÄs. IÅ¡valos anga 20x20 cm. DÅ«mtraukio vidinis matmuo 20 cm.
VidinÄje dalyje dÅ«mtraukis mažai aprÅ«kÄs. Ä® vakarus esanÄio dÅ«mtraukio matmenys: apimtis 96 cm., iÅ¡valos anga 20x20 cm. DÅ«mtraukio vidinÄ anga - 20 cm., jis veikiantis, pro dureles veržiasi dÅ«mai su garais. DÅ«mtraukio virÅ¡uje nebÄra stogelio, kuris buvo pirminÄs apžiÅ«ros metu. Ties Å¡iuo dÅ«mtraukiu yra iÅ¡ apatinÄs dalies ateinantys du laidai, kurių izoliacija nudegusi; laidas veda į rytus. Prie laido yra prisvilusi plÄvelÄ, medienos dalys,. Laidas pažymÄtas Nr.
1. Kamino apatinÄje dalyje matyti priekinÄje ir Å¡iaurinÄje pusÄje angos, kurių aukÅ¡tis 36 cm., plotis 26 cm. Ä® vakarus nuo kamino yra ventiliacinis kaminas (oro vÄdinimo â Å¡ildymo) įrenginio rytinÄ siena, kuri sudaryta iÅ¡ profiliuoto karkaso ir gipso kartonų plokÅ¡Äių, aukÅ¡tis 3 m. Ä® Å¡iaurÄ nuo ventiliacinÄs kameros yra 95x205 cm. dydžio metalinÄs durys. Labiau apdegusi apatinÄ durų dalis. Ties pastato vieta, kur buvo muziejus, pastogÄje ties perdanga yra paimti laidų fragmentai Nr. 2 ir Nr.
3. ApžiÅ«rima teritorija aplink dÅ«mtraukį, į kurį įvesti metaliniai dÅ«mtraukiai, Å¡iaurinÄje pusÄje perdangos rasti medinių konstrukcijų apdegÄ fragmentai. Nuo kamino į rytų pusÄ už 80cm. yra medinÄs konstrukcijos dalis. ŽiÅ«rint iÅ¡ rytų į vakarus yra keturios medinÄs konstrukcijos dalys. Matuojant tarp jų atstumai į vakarus yra 1.4 m., 1.2 m., 2.8 m. Ties kamino apatinÄje dalyje esanÄia ertme, kamino pietinÄje ir Å¡iaurinÄje pusÄse yra medinių konstrukcijų likuÄiai.
VentiliacinÄs kameros apžiÅ«ros metu nustatyta, kad Å¡ios sistemos ortakiai nÄra aprÅ«kÄ. Å ios kameros dalis durų užšalÄ ir neatsidaro. Ventiliacijos kameros vakarinÄje dalyje apaÄioje yra elektros variklis aprÅ«kÄs, izoliacija aptirpusi, taÄiau neiÅ¡degusi. Ventiliacijos kameros rytinÄje pusÄje yra ortakis, kurio viduje uždarytas ugnies vožtuvas. IÅ¡ muziejaus patalpos iÅ¡einanÄios ventiliacijos angos ugnies vožtuvas uždarytas (2 tomas, b. l. 60-68). 2012 m. vasario 3 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (fotolentelÄse) užfiksuota, kad apžiÅ«rÄtas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblis - rausvos spalvos plytų pastatas. Aplink langus yra gelsvai baltos spalvos apvadai. IÅ¡ pietų pusÄs yra metalinÄs kopÄÄios, kuriomis užlipama ant vienuolyno stogo. Užlipus ant stogo už 13 m. atstumu iÅ¡ vakarų pusÄs rasta apdegusios vatos likuÄiai ir folija, nuo kurios paimtas mÄginys Nr.
1. IÅ¡ vakarų pusÄs 24 m. atstumu paimtas analogiÅ¡kas mÄginys Nr.
2. Ant žemÄs iÅ¡ vakarų pusÄs 12 m. atstumu yra sudÄti apdegÄ vÄdinimo įrenginiai (2 tomas, b. l. 69-77). 2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄs ties muziejaus patalpa apžiÅ«ra. Nuo muziejaus patalpos pietinÄs sienos už 1.1 m. pastogÄje yra medinÄ sija, kurios virÅ¡utinÄ dalis labai apdegusi; sija eina lygiagreÄiai muziejaus patalpos rytinei sienai. Ä® rytų pusÄ už 2.8 m. yra medinÄs sijos apdegusi dalis, iÅ¡ kurios paimtas apdegusios medienos mÄginys Nr.
1. Po to iÅ¡ medinÄs sijos, esanÄios lygiagreÄiai muziejaus patalpos rytinei sienai, Å¡oninÄs rytinÄs pusÄs paimtas apanglÄjusios medienos mÄginys Nr.
2. IÅ¡ tos paÄios sijos rytinio Å¡ono paimtas apanglÄjusios medienos mÄginys Nr.
3. Ties vienuolyno pastato vidinÄs pusÄs Å¡iaurÄs vakariniu kampu yra apanglÄjusios medinÄs sijos dalis. Nuo jos paimti apanglÄjusios medienos mÄginys iÅ¡ virÅ¡utinÄs dalies Nr. 4, iÅ¡ pietinÄs Nr. 5, ir iÅ¡ Å¡iaurinÄs Nr.
6. IÅ¡ medinÄs sijos, esanÄios pietinÄje pastato palÄpÄje, pietinÄje pusÄje 1.5 m. atstumu nuo kitos medinÄs sijos, paimtas apanglÄjusios medienos mÄginys Nr.
7. Å ios sijos rytinÄ dalis beveik nesudegusi, labai apdegusi vakarinÄ ir Å¡iaurinÄ dalys. Toliau apžiÅ«rÄta metalinio dÅ«mtraukio, kuris įvestas į plytinį dÅ«mtraukį, aukÅ¡Äiau durelių esanti dalis. Atsukus dÅ«mtraukio virÅ¡utinÄ skardÄ , po ja esanti izoliacinÄ vata rasta trapi, vietomis susilydžiusi, o vidinis dÅ«mtraukio vamzdis dÄl temperatÅ«ros pakeitÄs spalvÄ . ApžiÅ«rint į rytus esantį metalinį dÅ«mtraukį užfiksuota, kad po skarda esanti izoliacinÄ vata apsilydžiusi iÅ¡ iÅ¡orÄs, o vidinis vamzdis spalva nuo karÅ¡Äio nepakitÄs. Po to apžiÅ«rÄti ties vienuolyno pastatu padÄti nuo stogo nukelti oro vÄdinimo â Å¡ildymo ventiliaciniai įrenginiai.
Vienas jų yra âRIRS 2000", kurio Å¡one yra durelÄs, virÅ¡utinÄje dalyje yra elektros variklis mÄlynos spalvos kampais, kuris beveik neapdegÄs, tik apsilydÄ laidai. ApaÄioje dar vienas elektros variklis kuris aprÅ«kÄs, taÄiau nesudegÄs, iÅ¡ iÅ¡orÄs plastikinÄs dalys apsilydžiusios, durelių guminÄ dalis neiÅ¡tirpusi. VirÅ¡utinÄje dalyje yra lovelis su elektros instaliacijos laidais. Dalyje virÅ¡ variklių laidų yra iÅ¡degÄs. Likusioje dalyje laidų izoliacija apsilydžiusi.
Atidarius dangÄius nustatyta, kad vidinÄ Ä¯rengimo dalis matavimo Å¡ilumokaiÄio sekcijos vidus gaisro metu nenukentÄjo. Oro maiÅ¡ymo sekcijoje ant sienelių rasti suodžiai. ApatinÄje dalyje yra ortakių medžiaginÄ jungtis, kuri gaisro metu nenukentÄjo. Po to apžiÅ«rimas įrenginys âRIRS 3000â, kurio virÅ¡utinÄje ir apatinÄje dalyse yra varikliai, jų elektros laidų pajungimo izoliacija sudegusi. Variklio ir ventiliatoriais pajungimo dirželiai sudegÄ, liekanos yra ties varikliais.
Apatinis variklis ir ventiliatorius iÅ¡ iÅ¡orÄs apdegÄ, o virÅ¡utinis elektros variklis ir ventiliatorius aprÅ«kÄ. Prie virÅ¡utinio elektros variklio esantis radiatorius yra aprÅ«kÄs, bet aliumininÄs grotelÄs neaprÅ«kusios. PamaiÅ¡ymo sekcija neapdegusi ir neaprÅ«kusi. Radiatorius ir korpusas neapdegÄs ir neaprÅ«kÄs. Rotacinis rekuperatorius virÅ¡utinÄje dalyje aprÅ«kÄs. Kitoje rekuperatroriaus pusÄje esantis variklis susilydÄs, Å¡iaurinÄje pusÄje plastikinÄs ir guminÄs dalys sudegusios, durelÄs aprÅ«kusios ir vietomis apdegusios iÅ¡ iÅ¡orÄs. VirÅ¡utinÄje įrengimo dalyje yra metalinis lovelis, kuris apdegÄs ir deformuotas.
Apatiniame variklyje laidai dÄžutÄje apsilydÄ, o iÅ¡ variklio iÅ¡einantys aprÅ«kÄ (2 tomas, b. l. 77-81). 2012 m. vasario 15 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyne esanti muziejaus patalpa, esanti pastato antrame aukÅ¡te: įÄjimo anga į patalpÄ yra uždengta plÄvele ir kilimu, bei užkalta medinÄmis lentelÄmis, užantspauduota spaudu, kuris nepažeistas. Patalpoje ant grindų yra apdegÄ daiktai ir statybinių medžiagų liekanos.
Nieko nepaimta (2 tomas, b. l. 82-86). Pagal KultÅ«ros departamento direktoriaus 2012-03-01 įsakymu patvirtintÄ kultÅ«ros ir meno vertybių liekanų (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpoje Nr. 204 paieÅ¡kos metodikÄ ir darbų vykdymo protokolÄ buvo atliktos detalios daiktų apžiÅ«ros nurodomoje muziejaus patalpoje, apžiÅ«rų protokolai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015: -2013-03-13 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog radinys Nr. 1 yra balto metalo, ornamentuotas, dalinio apskritimo formos, apdegusi ir apsilydžiusi, galimai taurÄs pÄdos dalis / g. b.
TelÅ¡ių vyskupijos Eigirdžių parapijos /, prie Å¡ios dalies prilipÄ variniai laidai. Radinys Nr. 2 yra metalinis baltos spalvos ornamentuotas daiktas / galimai Å iaulÄnų parapijai priklausiusios kryžiaus formos monstrancijos dalis (2 -2012-03-13 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota vienuolyno ekspozicijos patalpos Nr. 204 apžiÅ«ra, iÅ¡ ekspozicijos kvadrato Nr. F2 paimta radinys Nr. 1 (galimai bažnytinÄ relikvija) ir iÅ¡ kvadrato Nr. D 1 paimtas radinys Nr.2; -2012-03-14 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiÅ«ra, iÅ¡ ekspozicijos kvadratų Nr. B1 ir A2 paimti susilydžiusio metalo fragmentai (1 tomas, b. l. 90-92); - 2012-03-15 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota papildoma patalpos 204 apžiÅ«ra, iÅ¡ ekspozicijos kvadratų Nr. A2 ir B2 paimti radinys Nr.3, iÅ¡ kvadratų C1, C2, B1, B2 - radinys Nr. 4, iÅ¡ kvadrato D1 - radinys Nr. 5, iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai iÅ¡ kvadrato Nr. D1 (1 tomas, b. l. 94-95); - 2012-03-16 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiÅ«ra, iÅ¡ ekspozicijos kvadrato Nr. C2 paimtas radinys Nr. 6, iÅ¡ D1- Nr. 7, A5 â Nr. 8, iÅ¡ D2 - Nr. 9, iÅ¡ E1 â Nr. 10-12, iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai iÅ¡ kvadrato Nr. D2 ir E1 (1 tomas, b. l. 95-96); - 2012-03-19 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos kvadrato Nr. E2 paimti radiniai Nr. 13, 14, iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai iÅ¡ kvadrato Nr. E2 (1 tomas, b. l. 97-98); - 2012-03-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 15-18, maiÅ¡eliai su vinimi iÅ¡ kvadrato B3, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadratų Nr. B3, B4, B5, A3-5 (1 tomas, b. l. 99-100); -2012-03-21 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 19-24 iÅ¡ kvadrato Nr. A6-7, iÅ¡ B 6-8 paimti iÅ¡silydžiusio metalo radiniai (1 tomas, b. l. 101-102); -2012-03-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 25-38, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadratų Nr. C5-8, D3, E3 (1 tomas, b. l. 103-104 l.); -2012-03-23 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 39-41, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadratų B5-7 (1 tomas, b. l. 105-106); -2012-03-26 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 42-44, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadratų E 5-7, F1, F3-4, H1 (1 tomas, b. l. 107-108 ); -2012-03-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 45-56, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadratų, radinys Nr. 62 (1 tomas, b. l. 109-110); -2012-03-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 57-59 (1 tomas, b. l. 111-112); -2012-03-29 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog iÅ¡ ekspozicijos paimti radiniai Nr. 60-61, 63-64, atsitiktiniai radiniai iÅ¡ kvadrato J7 (1 tomas, b. l. 113-114); 2012 m. kovo 20 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota daiktų apžiÅ«ra: objektas Nr. 3 sudarytas iÅ¡ baltos spalvos iÅ¡silydžiusio metalo fragmentų, metalinių tvirtinimo elementų, metalinio strypo.
Objektas Nr. 4 - grindų paimto sudegusio paveikslo dalys. Objektas Nr. 5 - metalinÄ apdegusi ornamentuota detalÄ, galimai bažnytinÄs monstrancijos dalis. Objektas Nr. 6 - iÅ¡silydžiusio metalo dalis, prie kurios prisilydÄ suanglÄjusios medienos gabalai. Objektas Nr. 7 - balto metalo detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis. Objektas Nr. 8 - ornamentuota plono metalo lydinio detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis. Objektas Nr. 9 - balto ir tamsaus metalo iÅ¡silydÄ fragmentai. Objektas Nr. 10 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis.
Objektas Nr. 11 - balto metalo ornamentuota kiauravidurÄ detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis. Objektas Nr. 12 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis. Objektas Nr.13 - balto metalo iÅ¡silydÄ fragmentai. Objektas Nr. 14 - balto metalo iÅ¡silydÄ fragmentai prie kurių prisilydÄs stiklas ir vinis (2 tomas, b. l. 111-112). 2012 m. kovo 30 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota daiktų apžiÅ«ra:
1) objektas Nr. 15 - plono metalo lydinio ornamentuotos plokÅ¡telÄs viso 16 vienetų;
2) objektas Nr. 16 - antepedijus, metalinis plokÅ¡Äias įvairiais ornamentais iÅ¡kaltas paveikslas yra apdegÄs, dalis jo atitrÅ«kÄ Ä¯ smulkesnes dalis;
3) objektas Nr. 17 - balto iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidÄs dalis;
4) objektas Nr. 18 - balto iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidÄs dalis;
5) objektas Nr. 19 - metalinis spindulys, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
6) objektas Nr. 20 - metalinio siaurÄjanÄio spindulio fragmentai, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
7) objektas Nr. 21 - metalinio siaurÄjanÄio spindulio sujungti fragmentai, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
8) objektas Nr. 22 - metalinÄ pusapvalÄ detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
9) objektas Nr. 23 - trys metaliniai siaurÄjantys spinduliai ir dvi metalinÄs detalÄs, galimai bažnytinių relikvijų dalys;
10) objektas Nr. 24 - metalinÄ pusapvalÄ detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
11) objektas Nr. 25, 26, 27 - iÅ¡silydžiusio metalo fragmentai, prie kurių yra prikibusios Äerpių ir įvairios kitos dalys;
12) objektas Nr. 28 - išsilydžiusio balto metalo fragmentas:
13) objektas Nr. 29 - metalinÄ ornamentuota detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
14) objektas Nr. 30 - pusapvalÄ metalinÄ detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
15) objektas Nr.31 - plona metalinÄ ornamentuota detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
16) objektas Nr. 32 - apvali metalinÄ detalÄ su rievÄmis, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
17) objektas Nr. 33 - apvali metalinÄ detalÄ su rievÄmis, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
18) objektas Nr. 34 - metalinÄ ornamentuota detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
19) objektas Nr. 35 - metalinÄ apsilydžiusi detalÄ;
20) objektas Nr. 36 - smailaus kampo formos geltono metalo detalÄ, kurioje pritvirtinti viso likÄ 8 aptrupÄjÄ akmenukai;
21) objektas Nr. 37 - metalinÄ Å¾vaigždÄs formos detalÄ su 11 spindulių ir kilpele;
22) objektas Nr. 38 - geltono metalo dalių fragmentai;
23) objektas Nr. 39 - apsilydžiusios bažnytinÄs relikvijos dalys, tarp kurių matyti kryžius, kojelÄ;
24) objektas Nr. 40 - lankelio formos tuÅ¡ÄiavidurÄ detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
25) objektas Nr. 41 - gipsinÄs ornamentuotos detalÄs;
26) objektas Nr. 42 - metalinÄ detalÄ, kurioje pavaizduota lapelis ir varpa;
27) objektas Nr. 43 - įvairios metalinÄs detalÄs, nuolaužos, akutÄs, galimai bažnytinių relikvijų dalys;
28) objektas Nr. 44 - paveikslo medinio rÄmo apdegusi dalis ir smulkÅ«s apdegÄ paveikslo fragmentai;
29) objektas Nr. 45 - apvali iÅ¡gaubta metalinÄ detalÄ;
30) objektas Nr. 46 - dvi metalinÄs detalÄs;
31) objektas Nr. 47 - spindulio formos, lapelio ir varpos formos metalinÄs detalÄs ir dvi akutÄs įtvirtintos į metalinį apvalkalÄ ;
32) objektas Nr. 48 - trys geltono metalo spindulio formos metalinÄs detalÄs apie 6,5 cm ilgio;
33) objektas Nr. 49 - bažnytinio žibinto virÅ¡utinÄs dalies metalinÄs detalÄs, kurios yra apsilydžiusios;
34) objektas Nr. 50 - bažnytinio žibinto apatinÄs dalies metalinÄs detalÄs, kurios yra apsilydžiusios;
35) objektas Nr. 51 - metalinÄ juostelÄ apie 10 cm ilgio apie 0,5 cm ploÄio ant juostelÄs pavaizduoti apvalÅ«s ornamentai;
36) objektas Nr. 52 - metalinÄs detalÄs, bažnytinių relikvijų dalys, ant dviejų iÅ¡ jų pavaizduoti Å¡ventieji;
37) objektas Nr. 53 - metalinÄ ornamentuota detalÄ, galimai bažnytinÄs relikvijos dalis;
38) objektas Nr. 54 - metalinÄ detalÄ apie 11 cm ilgio, Å¡ios detalÄs vienas galas baigiasi dviem spinduliais, o kitas galas nulūžÄs;
39) objektas Nr. 55 - metalinÄs detalÄs ir jų apsilydžiusios nuolaužos;
40) objektas Nr. 56 - apsilydžiusi ornamentuota metalinÄ detalÄ, ir dvi akutÄs;
41) objektas Nr. 57 - du metaliniai strypeliai nusmailintai galais;
42) objektas Nr. 58 - trys apdegÄ metaliniai varpeliai;
43) objektas Nr. 59 - liturginių rÅ«bų apdegÄ likuÄiai;
44) objektas Nr. 60 - keturi apdegÄ metaliniai varpeliai su metaline rankenÄle;
45) objektas Nr. 61 - liturginių rÅ«bų apdegÄ likuÄiai;
46) objektas Nr. 62 - bažnytinÄs knygos odinio apdegusio virÅ¡elio fragmentas, ant kurio pavaizduotas kryžius;
47) objektas Nr.63 - bažnytinÄs knygos apdegÄ likuÄiai;
48) objektas Nr. 64 - bažnytinÄs knygos apdegusių lapų fragmentai (2 tomas, b. l. 113-150). 2012 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota papildoma Nr. 204 apžiÅ«ra, kuri rasta užrakinta ir užantspauduota. Patalpoje yra viso 39 konteineriai su nuodÄguliais bei antepedijus (radinys Nr. 16). Å io eksponato tvirtinimo pagrindas - medinÄs lentos - yra apdegusios. VirÅ¡utinÄs dalies apanglÄjusios virÅ¡utinÄje dalyje nuo 0 iki 6 mm. ApatinÄje dalyje apanglÄjusios nuo 0 iki 10 mm.
Ties patalpos rytine siena yra įrengtas įÄjimas, durų stakta apdegÄ iÅ¡ patalpos pusÄs, didžiausias iÅ¡degimas matosi staktos virÅ¡utinÄje dalyje, apanglÄjimo lygis 12 mm. VirÅ¡ durų esantis tinkas dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio suskilo ir atÅ¡oko nuo mÅ«ro, vietomis nukrito. RytinÄs sienos apdailos (rožinÄs spalvos gipso â kartono plokÅ¡tÄs ant metalinio karkaso) virÅ¡utinÄ dalis nugriuvusi ar nuardyta gaisro gesinimo metu. Nuo grindų apdaila iÅ¡liko iki 2 metrų aukÅ¡tyje, taÄiau yra deformuota dÄl karÅ¡Äio ir vandens poveikio.
Gipso kartono laikantysis karkasas dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakeitÄ spalvÄ virÅ¡utinÄje dalyje. RytinÄs sienos virÅ¡utinÄje dalyje ant mÅ«ro ir tinko vietomis matyti aprÅ«kimo žymÄs. RytinÄs sienos gipsinÄje apatinÄje dalyje matyti pradegusi anga, kuri yra 2,7 m. nuo Å¡iaurinÄs sienos; angos plotis 55 cm., aukÅ¡tis 48 cm. Å ioje sienoje apatinÄje dalyje matyti vietomis apdegusi gipso kartono plokÅ¡tÄs popierinÄ dalis. PietinÄs sienos tinkas nubyrÄjÄs, tik likusi tinko dalis tarp dviejų langų virÅ¡utinÄje dalyje.
Trijų langų rÄmai apdegÄ iÅ¡ patalpos pusÄs, palangÄs apdegusios labiau iÅ¡ apatinÄs dalies. AngokraÅ¡Äių apatinÄje dalyje tinkas vietomis iÅ¡likÄs. Po langais įrengti skardiniai centrinio Å¡ildymo radiatoriai apdegÄ ir dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitÄ spalvÄ . Sienos mÅ«ras neaprÅ«kÄs, neapdegÄs. VakarinÄs sienos tinkas nubyrÄjÄs, tinkas iÅ¡liko tik kampuose ir angokrasÄiuose. Dviejų langų rÄmai apdegÄ iÅ¡ patalpos pusÄs, palangÄs apdegÄ.
Po kairiau esanÄių langu iÅ¡liko centrinio Å¡ildymo sistemos skardinis radiatorius, kuris apdegÄs ir dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitÄs spalvÄ . Po deÅ¡inÄje pusÄje esanÄiu langu radiatoriaus nÄra, bet yra jo tvirtinimo elementai. Sienos kampuose apatinÄje dalyje ant tinko matyti degimo požymiai. Ant mÅ«ro aprÅ«kimo apdegimo požymių nesimato. VakarinÄs sienos pietiniame kampe yra 5 elektros lizdai ir vieno internetinio lizdo apdegusios liekanos. Lizdų tvirtinimo plastikinÄs dÄžutÄs apsilydÄ iÅ¡ patalpos pusÄs. VakarinÄs sienos Å¡iaurinÄje dalyje įrengtas vienas el. kiÅ¡tuko lizdas, kuriame apžiÅ«ros metu rastas įkiÅ¡tas apsilydÄs kiÅ¡tukas su laidų liekanomis.
KiÅ¡tuko lizdo plastikinÄ dÄžutÄ apsilydžiusi iÅ¡ patalpos pusÄs. ApžiÅ«rÄjus el. lizdo instaliacijos liekanas avarinio darbo rÄžimo požymių (apsilydimų) nerasta. Å iaurinÄs sienos rytinÄje dalyje tinkas nubyrÄjÄs, o vakarinÄje - Å¡alia lango. Tinkas iÅ¡liko po langu ir vidurinÄje dalyje apie 2,5 m. aukÅ¡tyje. Ant mÅ«ro matyti degimo požymiai virÅ¡utinÄje dalyje, vietomis. Sienos vidurinÄje dalyje įrengtas vienas kiÅ¡tuko el. lizdas, kurio plastikinÄ dÄžutÄ apsilydžiusi iÅ¡ patalpos pusÄs. ApžiÅ«rÄjus el. kiÅ¡tuko lizdÄ avarinio darbo rÄžimo požymių (apsilydimų) nerasta.
Lango rÄmas ir palangÄ apdegÄ iÅ¡ patalpos pusÄs. Po langu matosi radiatoriaus laikikliai ir Å¡alia stovi 2 vnt. apdegusių centrinio Å¡ildymo skardinių radiatorių, kurie paveikti aukÅ¡tos temperatÅ«ros deformavosi ir pakeitÄ spalvÄ . Å iaurinÄje sienoje rytinÄje dalyje 1,15 m. atstumu nuo įÄjimo durų staktos yra el. instaliacija padarytas griovelis, kurio apatinÄje ir virÅ¡utinÄje dalyje yra el. laidų liekanos. Laidų galas su tirpimo žymÄmis. Patalpos grindų dangai panaudotos 2,2 cm. storio medinÄs lentos, kurios įrengtos ant pagrindo iÅ¡ OSB plokÅ¡tÄs / orientuotų drožlių plokÅ¡tÄs /.
Patalpos Å R kampe, prie patalpos rytinÄs sienos, palei patalpos Å¡iaurinÄ sienÄ , patalpos Å V kampe, PV kampe ir palei priekinÄ sienÄ yra iÅ¡likusi neapdegusi medinių grindų danga. Patalpos viduryje yra 4 kvadratinÄs apie 60 x 60 cm. dydžio neapdegusios grindų vietos. Likusioje / viduryje / grindų dalyje lentos apdegusios iÅ¡ virÅ¡aus. ApanglÄjusio sluoksnio storis pietinÄje patalpos dalyje nuo 0 iki 5 mm., vakarinÄje dalyje - nuo 0 iki 6 mm., Å¡iaurinÄje - nuo 0 iki 7 mm., rytinÄje - nuo 0 iki 18 mm.
Å R patalpos dalyje vietomis grindų dangos medinÄs lentos valymo darbų metu nuvalytos iki OSB plokÅ¡tÄs. Grindų apdegimo pÄdsakai iÅ¡matuoti ir pažymÄti plane schemoje. VirÅ¡ patalpos yra įrengtos laikinos lentinÄs lubos (2 tomas, b. l.87-91). 2012 m. balandžio 4 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«ros objektas yra prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos valdymo pultas (centralÄ) yra VšĮ âTytuvÄnų piligrimų centreâ direktoriaus kabinete. Tiesiai prie sienos yra primontuota pilkos spalvos metalinÄ keturkampio formos dÄžutÄ, jos iÅ¡orinis dangtis praviras.
Ant dangtelio yra užraÅ¡ai: âSECURITY SYSTEM PC 1832 H, Made in Canadaâ. Viduje yra melsvos spalvos monitorius su užraÅ¡ais: Prealiarmas 01/01 Zona 03 < Zona 03 >. Taip pat yra nedeganÄios signalinÄs lemputÄs su Å¡alia jų deganÄiais paaiÅ¡kinimais. NedeganÄios yra - âGesinimo režimas iÅ¡jungtasâ, âAutomatinis režimas iÅ¡jungtasâ, âRankinis režimas iÅ¡jungtasâ. DeÅ¡iniau iÅ¡ virÅ¡aus į apaÄiÄ , taip pat nedegantys : âGesinimo režimasâ, âParengimas gesinimuiâ, âGedimasâ, âStabdyti gesinimo režimÄ â, âCPU gedimasâ.
DeÅ¡iniau virÅ¡uje po ekranu yra nedeganti âAliarmasâ, žemiau dega raudonas indikatorius âPrieÅ¡gaisrinÄ bÅ«senaâ, žemiau nedegantis âKomunikatorius įjungtasâ . DeÅ¡iniau indikatorius âGedimasâ dega geltona Å¡viesa, âCPU gedimasâ nedega, apaÄioje âÄ®jungtaâ dega žalia Å¡viesa. DeÅ¡iniau yra indikatoriai: âDalinis atjungimasâ, âTestasâ, âNaktinis režimasâ, âKomunikatoriaus gedimas iÅ¡jungtasâ, âSistemos gedimas atjungimasâ.
Toliau yra nedegantys indikatoriai âEvakuotiâ, âPatvirtinimasâ, âNutildytiâ, âNutildytaâ. Indikatorius âPerkrovimas negalimasâ dega geltona Å¡viesa. Å alia yra baltos spalvos raktas su užraÅ¡ais âLygis vienasâ, âLygis 2â. Raktas pasuktas taip, kad jo sukamoji dalis yra horizontalioje padÄtyje. Žemiau viso valdymo mygtukų skyriaus yra kitas skyrius, kuriame yra įvairÅ«s laidai. Ant raudono ir juodo laido galų yra primontuoti jungiamieji gnybtai, kurie prie nieko neprijungti.
Rezervinio maitinimo Å¡altinio nÄra. Atkurti prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos âININ SMART LINE 020-4â atmintyje užfiksuotÄ informacijÄ (suveikimus, įjungimÄ ir iÅ¡jungimÄ ) pagal ikiteisminio tyrimo institucijos paklausimÄ (1 t. 176 l.) nei Policijos kriminalistinių tyrimų centras (1 t. 177 l.), nei teismo ekspertizÄs centras (1 t. 178 l.) negalÄjo, nes po visiÅ¡ko maitinimo Å¡altinių atjungimo visi operatyviojoje atmintyje saugomi signalizacijos įvykiai yra sunaikinami (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 172-174 l). 2012 m. balandžio 27 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rint vienuolyno laikinÄ stogÄ jo dangoje rastos nuo 0,5 cm iki 2 cm kiaurymÄs su apdegimo pÄdsakais pakraÅ¡Äiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dÅ«mtraukiu. Ar yra kibirkÅ¡Äių gaudytuvas, nepatikrinta nesant galimybÄs pakilti prie dÅ«mtraukių virÅ¡aus (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 146-147 l.). 2013 m. gegužÄs 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate esantis metalinis dÅ«mtraukis, kuris yra iÅ¡vestas iÅ¡ katilinÄs patalpos pro pirmÄ jį ir antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ Ä¯ palÄpÄ ir virÅ¡ stogo.
DÅ«mtraukių apžiÅ«ra pradÄta nuo pastato palÄpÄs. Kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukiai iki alkÅ«nių yra sudaryti iÅ¡ 7-8 dalių (kiekviena po 7 dalis apie 1 m. ilgio). Abu dÅ«mtraukiai iÅ¡oriÅ¡kai aprÅ«kÄ ir padengti degimo produktais. Tarp dÅ«mtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprÅ«kusi, o vietomis pažeista. Metalinių dÅ«mtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais. Kieto kuro katilų dalys dÅ«mtraukio yra žymimos skaitmeninio nuo â10â didÄjanÄia tvarka žemyn.
Kietojo kuro katilų alkÅ«nÄs nuo pravalos matmenys yra: alkÅ«nÄs ilgis 116,5 cm, lygiagretÄ 97 cm, statmuo 65,7 cm. Granulinio dÅ«mtraukio alkÅ«nÄs matmenys yra : alkÅ«nÄs ilgis 1,55 m, lugiagretÄ 1,32 m, statmuo 81,7 cm. Abu metaliniai dÅ«mtraukiai iÅ¡montuojami iki antrojo aukÅ¡to perdangos, o jų dalys pažymÄtos Nr. 20-28 ir Nr. 10-17 yra iÅ¡neÅ¡tos į laukÄ detalesniai apžiÅ«rai. DÅ«mtraukio dalys Nr. 17 ir 28 perpjautos iÅ¡ilgai. Dalyje Nr. 17 rasta apsilydžiusi Å¡iltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iÅ¡ iÅ¡orinÄs pusÄs. DÅ«mtraukio dalies Nr. 17 dalį su pravala perpjovus iÅ¡ilgai ir nuÄmus izoliacinÄ medžiagÄ matyti pakeitÄs spalvÄ metalas su perkaitimo požymiais.
IzoliacinÄ medžiaga iÅ¡ iÅ¡orÄs sukietÄjusi, o jos vidinÄ dalis biri. PrieÅ¡ingoje dÅ«mtraukio pusÄje metalas pageltÄs. Pravalos durelÄs be apÅ¡iltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio. Nuo vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos angos yra 7 cm. DÅ«mtraukio dalis Nr. 28 prapjauta iÅ¡ilgai. Jos izoliacinÄ medžiaga iÅ¡ virÅ¡aus apdegusi ir sukietÄjusi, o vidinÄ dalis trapi. Po izoliacine medžiaga dÅ«mtraukio vieta virÅ¡ pravalos yra perkaitusi, metalas pakeitÄs spalvÄ .
PrieÅ¡ingoje pusÄje metalas likÄs nepakitÄs, tik apatinÄje dalyje matyti aprÅ«kÄs metalas. Pravalos durelių skardos storis apie 0,5 mm. Nuo vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos 7 cm. Granulinio katilo dÅ«mtraukis iÅ¡ vidinÄs dalies yra padengtas tolygiai apie 5 mm storio suodžių sluoksniu. Pjaunant iÅ¡ilgai dÅ«mtraukio detalÄ Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegÄ suodžiai. Kieto kuro katilų dÅ«mtraukis padengtas iÅ¡ vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu.
DÅ«mtraukių pravalos yra padengtos suodžiais. Kieto kuro katilų dÅ«mtraukio pravala yra iÅ¡ vidaus padengta suodžių sluoksniu, dalis kurio sukietÄjÄ. Granulinio katilo dÅ«mtraukio pravala iÅ¡ vidaus padengta 5 mm. storio suodžių sluoksniu. DÅ«mtraukio vidinis skersmuo 200 mm., iÅ¡orinis 300 mm. Dalies Nr. 28 vieta, esanti prieÅ¡ingoje pravalos pusÄje, pamÄlynavÄs metalas, jo forma trikampio formos su viršūne į viršų. ApžiÅ«roje dalyvavusio specialisto UAB â(duomenys neskelbtini)â direkttoriaus D.
O. iÅ¡vada tokia, kad apžiÅ«ros metu pastebÄtas vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio pavirÅ¡iaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinÄ, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dÅ«mtraukio viduje galÄjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai pavirÅ¡iaus pokyÄiai atsiranda virÅ¡ 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerÅ«dijanÄio plieno pavirÅ¡ius tampa rudas arba violetinis. Taip pat apžiÅ«roje dalyvavÄs GTC specialistas A. Ä. pateikÄ iÅ¡vadÄ , jog pagal apžiÅ«ros rezultatus nustatyta, kad metalinių dÅ«mtraukių dalių vietose yra pakitusi spalva, kas byloja apie aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikį, kuris buvo dÅ«mtraukyje susidariusių suodžių degimo metu (2 tomas, b.l. 116-121).
Specialistų iÅ¡vados 2012 m. kovo 30 d. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-392(12) nurodyta, jog nuo vienuolyno pastogÄje buvusio oro Å¡ildymo-vÄdinimo įrenginio paimtame metalinio lovelio Nr. 1 fragmente esanÄiuose laiduose yra avarinio darbo režimo / trumpojo jungimo ir elektroterminio kaitimo / požymių. Visi lovelyje Nr. 1 pateikti laidai yra lokaliai paveikti aukÅ¡tos temperatÅ«ros. Kitose tirti pateiktose laidų atkarpose avarinio darbo režimui bÅ«dingų požymių nÄra, jos yra paveiktos gaisro Å¡ilumos.
TikÄtina, kad trumpasis jungimas lovelyje Nr. 1 esanÄiame trigysliame daugiavieliame laide įvyko iki gaisro (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015). 2012 m. balandžio 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinÄs konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mÄginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinanÄiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais). Medienos mÄginiai paimti 2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuo vienuolyne , pastogÄje esanÄių medinių konstrukcijų (baudž.byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18) 2012 m. birželio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-7(SI) dÄl gaisro tyrimo nurodyta jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio.
Labiausiai tikÄtina gaisro kilimo priežastis â degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dÄl vienuolyno pastato palÄpÄje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio poveikio. Privalomi prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimai prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti buvo numatyti vienuolyno rekonstravimo projektinÄje dokumentacijoje. Ne visi privalomi prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimai prieÅ¡ leidžiant naudotis vienuolyno pastatais buvo įvykdyti.
Nurodyti, kas yra atsakingas už privalomų prieÅ¡gaisrinÄs saugos reikalavimų įvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais, specialistai negali, kadangi tai nÄra jų kompetencijoje. Naudojantis vienuolyno ansamblio pastatais buvo užtikrinti prieÅ¡gaisrinÄs apsaugos reikalavimai. Vykdant vienuolyno ansamblio pastatų prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų (1 tomas, b.l.120-200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127); 2013 m. balandžio 26 d. valstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakÄ Ä¯ specialistui suformuotÄ užduoti ir pateikÄ iÅ¡vadÄ :
1. Ar projekto vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas, statinio statybos vado ir statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas pažeidÄ Ä¯statymus ar poįstatyminius aktus, vykdant statybos darbus pagal projektÄ â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ statybos objekte, esanÄiame (duomenys neskelbtini).? Jei pažeidÄ, tai kokius įstatymus ar poįstatyminius aktus? Pagal projektÄ âBendrabuÄio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄmsâ statybos darbus objekte jungtinÄs veiklos sutarties pagrindu vykdÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â ir P. R. individuali firma â(duomenys neskelbtini)â.
Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisÄs aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovÄ . Visuose statybos žurnaluose neužpildyta forma F-6 âStatybos darbų žurnalų registravimasâ - (STR 1.08.02:2002 âStatybos darbaiâ (Žin., 2002, Nr. 54-21500; 2008, Nr. 125-4772) 4 priedo 8, 9, J§ 17.6 punktai). Statybos žurnalai nenumeruoti (STR 1.08.02:2002 4 priedo 2 punktas). P. R. individualios firmos â(duomenys neskelbtini)â pildytame statybos žurnale paslÄptų darbų patikrinimo aktuose nÄra statytojo atstovo - statybos techninio prižiÅ«rÄtojo parašų (paslÄptų darbu patikrinimo aktai Nr. 15, 17,18,19, 20). 2010-10-18 atliktas Å¡ildymo sistemos hidraulinis bandymas nebuvo užfiksuotas Å¡ildymo sistemos Å¡iluminio bandymu akte.
Statybos vadovas pažeidÄ STR 1.0,8.02:2002 59.12, 59.13, 59.20, 59.21 punktus. VÄ® â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus 2009-08-20 įsakymu Nr. Ä®-46 V. L. buvo paskirtas objekte atlikti techninÄ priežiÅ«rÄ . Statinio techninis prižiÅ«rÄtojas pažeidÄ Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ 33.16, 33.17 punktus. Statybos techninio reglamento STR âStatinio projektavimasâ STR 1.05.06:2005 (Žin., 2005,Nr. 4-80, 2006, Nr. 63-2352) 57 punkte nustatyta, kad darbo projekto brÄžiniams (darbo brÄžiniams), techninio projekto techninÄms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas pritaria pasiraÅ¡ydamas ir pažymÄdamas âPritariu, statytiâ.
Tai reiÅ¡kia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomÄ sias ekspertizÄs pastabas, patvirtintas reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brÄžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. Inspekcijai pateiktuose Projekto dalyse nÄra statinio techninio prižiÅ«rÄtojo žymos âPritariu, statytiâ. NeaiÅ¡ku kiek buvo praengta Projekto kopijų ir ar statybos darbai buvo vykdomi pagal su 2013-03-21 raÅ¡tu pateiktus Projekto dokumentus (iÅ¡skyrus DP âÅ ildymas - vÄdinimasâ ir DP âElektrotechninÄâ).
Ä®rengiant dÅ«mtraukį statinio techninis prižiÅ«rÄtojas pažeidÄ STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus. AB âKauno paminklų restauravimo projektavimo institutasâ direktoriaus 2009-04-29 įsakymu Nr. V-32A R. T. buvo paskirta Projekto ir Projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove. Projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ pažeidÄ statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 âStatinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡asâ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114- 5853) 24.4, 24.5, 24.6 punktus.
2. Ar atliekant dÅ«mtraukio įrengimÄ , stogo įrengimÄ pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir projektinÄ dokumentacijÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos vadovas pažeidÄ privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisÄs aktais reglamentuojanÄias specialias elgesio saugumo taisykles? STR 1.08.02:2002 âStatybos darbaiâ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinÄti statinio projektÄ ; pastebÄjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustaÄius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ (bendrosios statinio statybos techninÄs priežiÅ«ros vadovÄ ) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ .
Darytina iÅ¡vada, kad statybos vadovas nepažeidÄ STR 1.08.02:2002 59.11 punkto. STR 1.08.02:2002 59.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ (kai jo reikia), statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, - pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus).
Darytina iÅ¡vada, kad statybos vadovas pažeidÄ STR 1.08.02:2002 59.12 punktÄ .
3. Ar atliekant kieto kuro katilų dÅ«mtraukio įrengimÄ , stogo įrengimÄ pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir projektinÄ dokumentacijÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos techninÄs priežiÅ«ros vadovas pažeidÄ privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisÄs aktais reglamentuojanÄias specialias elgesio saugumo taisykles? Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ laikantis įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sÄ lygų, statybÄ leidžianÄio dokumento reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.
STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, - į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo. Darytina iÅ¡vada, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas pažeidÄ STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus.
4. Ar projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas statybos metu pastebÄjÄ neatitikimÄ projektui, (Å¡iuo atveju, tai kad pagal darbo bei techninio projekto dalies âÅ ildymas - vÄdinimasâ brÄžinius numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo antro aukÅ¡to perdangos virÅ¡ stogo iÅ¡vedami vertikaliai be iÅ¡linkimų, nors buvo pastatyti metalinius dÅ«mtraukis palÄpÄje kampu įvedant į mÅ«rinį dÅ«mtraukį), privalo pažymÄti šį pažeidimÄ statybos dokumentacijoje? Jei privalo, tai kokius LR įstatymus ir kitus teisÄs aktus reglamentuojanÄius statybÄ jie pažeidÄ nepažymÄdami Å¡ių pažeidimų? Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sÄ lygų, statybÄ leidžianÄio dokumento reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.
STR 1.09.05:2002 14 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas savo veiklos rezultatus įformina, įraÅ¡ydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasiraÅ¡ydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priÄmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikanÄiųjų konstrukcijų, paslÄptų statinio konstrukcijų, paslÄptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.).
Vadovaujantis STR 1.09.05:2002 33.9 ir 14 punktais statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas statybos žurnale turÄjo nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių. STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, - į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo.
STR 1.09.05:2002 33.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtoje kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai bÅ«tų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keiÄiami projektiniai sprendiniai, kurie buvo ekspertuoti, informuoja statytojÄ (užsakovÄ ), kad bÅ«tina atlikti statinio projekto papildomÄ ekspertizÄ. STR 1.09.05:2002 33.13 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka. Galiojantys teisÄs aktai nenustato, kokia forma statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas turi informuoti statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo.
Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 âStatinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡asâ (Žin., 2007, Nr.112-4588; 2010, Nr. 114-5853); 24 punkte nustatyta, kad statinio 3 projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas privalo: 24.4 tikrinti, ar statinys statomas ir/ar griaunamÄ laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įraÅ¡yti į statybos žurnalÄ ; 24.5 organizuoti pastebÄtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymÄ ; 24.6 į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus statybos darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisytiâ.
Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 âStatinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡asâ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114-5853), 15 punkte nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros metu atliekami statinio projekto (statinio projekto dalių) keitimai įregistruojami statybos darbų žurnale. Vadovaujantis nurodytais teisÄs aktais darytina iÅ¡vada, kad projekto priežiÅ«ros vadovas privalÄjo statybos žurnale nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių.
5. Kokie turi bÅ«ti rangovo veiksmai ir kokie teisÄs aktai tai reglamentuoja jei rangovas atlikdamas statybos darbus pastebi, kad negali atlikti tolimesnių darbų pagal turimÄ darbo ir techninį projektÄ , nepadarydamas nukrypimų nuo projektų (Å¡iuo atveju iÅ¡vedus metalinius dÅ«mtraukis į palÄpÄ juos buvo nusprÄsta kampu įvesti į mÅ«rinį dÅ«mtraukį, nors darbo bei techninio projekto dalies âÅ ildymas - vÄdinimasâ brÄžinyje numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo antrojo aukÅ¡to perdangos virÅ¡ stogo iÅ¡vedami vertikaliai be iÅ¡linkimų)? STR 1.08.02:2002 âStatybos darbaiâ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinÄti statinio projektÄ ; pastebÄjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustaÄius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ (bendrosios statinio statybos techninÄs- priežiÅ«ros vadovÄ ) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ 6.
Kurioje statybinÄs dokumentacijos dalyje turi bÅ«ti nurodytos statomo metalinio jÅ«mtraukio sudedamosios dalys? Ar Å¡ių dalių kiekis bei rūšys (įvairios alkÅ«nÄs, pervalos ir et.) statybos eigoje gali keistis? Jei taip kokiu bÅ«du ir kur statybinÄje dokumentacijoje tai turi lÅ«ti užfiksuota? Ar Å¡iuos pakitimus rangovui privalu derinti su projekto vadovu (ar projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovu)? Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 âStatinio projektavimasâ (Žin., 2005, Nr. 4- 80, 2006, Nr. 63-2352) galiojusio nuo 2009-04-03 iki 2009-12-31 8 priedo âTechninio projekto dalių sudÄtisâ 21 punkte nustatyta, kad Å¡ildymo, vÄdinimo ir oro kondicionavimo dalį sudaro:,,21.3.
TechninÄs specifikacijos. Jose nustatomi techniniai ir kokybÄs reikalavimai, nurodymai kiekvienai sistemai atskirai (Å¡ildymui, vÄdinimui, oro kondicionavimui ir kt.): 21.3.2. statybos (montavimo) darbams (įrenginių, ortakių, Å¡ildymo prietaisų, vamzdynų, apsauginÄs ir uždaromosios armatÅ«ros montavimui, triukÅ¡mo slopinimo, Å¡iluminio izoliavimo, hermetizavimo, dažymo, iÅ¡bandymo, kitiems darbams), jų kokybÄs kontrolei (taip pat leistini nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai ir rodikliai); 21.3.3. statybos produktams (medžiagoms, gaminiams), įrenginiams: filtrams, triukÅ¡mo slopintuvams, uždaromajai ir apsauginei armatÅ«rai, vamzdynams, izoliavimo, hermetizavimo, dažymo medžiagoms ir kt.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 âStatinio projektavimasâ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902, Nr. 133) galiojusio nuo 2010-10-01 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad darbo projektas susideda iÅ¡: â1.1. Projekto dalių sprendinių (žr. Reglamento 8 ir šį priedÄ ), kurių dokumentai yra: 1.1.1. bendrųjų sprendinių duomenų ir dokumentų sudÄties žiniaraÅ¡Äiai; 1.1.2. sprendinių detalių skaiÄiavimai; 1.1.3. sprendinių brÄžiniai statybos, montavimo ir inžinerinių sistemų įrengimo darbams vykdyti (darbo brÄžiniai), iÅ¡skyrus detalius montažinius brÄžinius; 1.1.4. sprendinių brÄžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti (iÅ¡skyrus detalius gamyklinius brÄžinius); 1.2. nauji ir specifiniai statinio elementai, inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijos (nurodymai, taisyklÄs); 1.3. sÄ naudų kiekių žiniaraÅ¡Äiai (rengiami Statytojui pageidaujant).
STR 1.05.06:2010 46 punkte nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendiniai ir pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus. STR 1.05.06:2010 47 punkte nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi bÅ«ti keiÄiamas.
STR 1.05.06:2010 48 punkte nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiant Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jei projekto dokumentai keiÄiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasiraÅ¡omi Reglamento 38-41 p. nustatyta tvarka. STR 1.05.06:2010 49 punkte nustatyta, kad projektuotojas, parengÄs projektÄ , jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasiraÅ¡Äs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisÄs aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybÄ, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.
Darytina iÅ¡vada, kad visi pakeitimai turi bÅ«ti nurodyti projekte, už projekto pakeitimus atsako projekto vadovas. 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad TytuvÄnų Bernardinų vienuolyno palÄpÄje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami ir dÅ«mtraukis Nr. 1 turÄjo tiesioginÄs įtakos gaisro kilimui. 2013 m. gegužÄs 7 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyti dÅ«mtraukio Nr. 1 pakitimai, kurie galÄjo turÄti įtakos gaisro kilimui: dÅ«mtraukio Nr. 1 dalyje Nr. 17 (žr.
PriedÄ Nr.
2) įrengtos pravalos durelÄs be izoliacinÄs medžiagos, kurios dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakito jo spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinių pavirÅ¡ių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietÄjÄs; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinÄ medžiaga (mineralinÄ vata) vietomis apdegÄ ir prarado savo izoliacines savybes; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitÄ savo spalvÄ (geltona, ruda, violetinÄ), t. y. su perkaitimo požymiais.
Nustatyti pakitimai rodo, kad dÅ«mtraukyje Nr. 1 buvo kilÄ suodžių gaisrai, kurių metu Å¡io dÅ«mtraukio metalinÄs konstrukcijos perkaito, izoliacinÄs medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o iÅ¡siskiriantis Å¡ilumos kiekis konvekcijos bÅ«du netrukdomai galÄjo bÅ«ti perduodamas į Å¡alia esanÄias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palÄpÄje esanÄios kitos medinÄs konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminÄs užsiliepsnojimo temperatÅ«ros.
Ä®vertinus tyrimui pateiktÄ medžiagÄ , joje 2013-05-07 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus dÅ«mtraukio Nr. 1 pakitimus bei Å¡io tyrimo rezultatus, anksÄiau pateikta iÅ¡vada dÄl galimos gaisro kilimo priežasties gali bÅ«ti patikslinta. Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dÄl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palÄpÄje esanÄios kitos medinÄs konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl netinkamai eksploatuojamo pastato palÄpÄje įrengto kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ( žr. priedÄ Nr.
2) Å¡ilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223). KompleksinÄs gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinÄs saugos 2015 m. gegužÄs 8 d. ekspertizÄs iÅ¡vadoje Nr.65-3(AE) yra nurodyta, kad privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turÄjo bÅ«ti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinÄje dokumentacijoje, taÄiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai.
Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas âGaisrinÄ saugaâ, nebuvo atlikti reikalingi įraÅ¡ai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinÄs saugos reikalavimų neįvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rÄtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir projekto vadovas.
EkspertizÄ nustatÄ, kad: - gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio. Gaisras kilo dÄl degių medžiagų (pastato medinÄs palÄpÄs ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl vienuolyno pastato palÄpÄje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio poveikio; - kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų bei privalomų, nustatytų teisÄs aktuose gaisrinÄs saugos reikalavimų.
Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus; - dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų reikalavimų, turÄjo bÅ«ti pažymÄti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale).
Visi Å¡ie pakeitimai turÄjo bÅ«ti pateikti suraÅ¡ant 2011m. lapkriÄio 28d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19,34); - kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turÄjo įtakos gaisro kilimui; - už gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄių norminių aktų reikalavimų laikymÄ si eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012 m. sausio 25 d.
â 26 d. laikotarpiu turÄjo bÅ«ti atsakingas įstaigos vadovas; - P. J. veiksmai 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinÄ saugÄ ir prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos eksploatavimÄ reglamentuojanÄių norminių aktų reikalavimų (PrieÅ¡gaisrinÄs saugos įstatymo [6] 10 str. 2 d., 11 str. 3 d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p). Å ių reikalavimų nevykdymas turÄjo tiesioginÄ Ä¯takÄ gaisro iÅ¡plitimui patalpose dÄl pavÄluoto kilusio gaisro pastebÄjimo ir laiku nepradÄtų gaisro gesinimo veiksmų; - nors ir atlikus kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas - vÄdinimasâ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dÅ«mtraukyje gaisrai dÄl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dÅ«mtraukyje galÄtų kilti; - metalinis kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todÄl jame galÄjo susikaupti suodžiai.
Å iame dÅ«mtraukyje susikaupÄ suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui; - už gaisrinÄs saugos reikalavimų laikymÄ si vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkriÄio 28 d. statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir iÅ¡valyti laikantis numatyto valymo periodiÅ¡kumo); - padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumÄ ugniai didinanÄiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) iÅ¡vengti gaisro kilimo nebÅ«tų buvÄ galima, taÄiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas Å¡iomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laikÄ , sulÄtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebÄti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimÄ bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).
RaÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.1-3-471/2015 - 2008 m. rugpjÅ«Äio 22 d. turto panaudos sutartimi ir turto perdavimo â priÄmimo aktu (duomenys neskelbtini) A. K. parapija perdavÄ VšĮ â (duomenys neskelbtini)â laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis parapijai priklausanÄiu turtu â pastatais (2 sandÄliai, bendrabutis, kiemo rÅ«sys) , esanÄiais (duomenys neskelbtini) (5 tomas, b.l. 184-187). - 2009 m. balandžio 28 d. tarp VšĮ âTytuvÄnų piligrimų centrasâ (Užsakovas) ir UAB â(duomenys neskelbtini)â( Rangovas, veikia pagal JungtinÄs veiklos sutartį ) sudaryta â (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmÄms techninio projekto ... (tvarkybos darbų...) parengimo paslaugų, tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atlikimo bei projekto vykdymo priežiÅ«ros paslaugų sutartis dÄl projekto (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ įgyvendinimo (projekto parengimas, tvarkomieji, statybos darbai ir kt.) (9 tomas, b.l. 157-166). - 2009 m. balandžio 29 d.
AB â(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu objekto â (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmÄmsâ kultÅ«ros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove paskirta R. T. (9 tomas, b.l. 156). 2009 m. birželio 29 d. atlikta BendrabuÄio rekonstravimo (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄms((duomenys neskelbtini)) techninio projekto bendroji ekspertizÄ, jos iÅ¡vadoje nurodyta, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisÄs aktų reikalavimus, projektas rekomenduotinas tvirtinti (4 tomas, b.l. 177-179). - 2009 m. rugpjÅ«Äio 11 d.
VšĮ â(duomenys neskelbtini)â (Užsakovas) ir VÄ® â(duomenys neskelbtini)â (Vykdytojas) sudarÄ â(duomenys neskelbtini)vienuolyno pritaikymo turizmo reikmÄms ... statybos darbų techninÄs priežiÅ«ros paslaugų sutartį, pagal kuriÄ VÄ® â(duomenys neskelbtini)â įsipareigojo vykdyti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lÄÅ¡omis finansuojamo projekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninÄs priežiÅ«ros paslaugas, vadovaujantis statinio techniniu projektu ir kita technine dokumentacija, STR 1.09.05:2002 â Statinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ ir kitais LR galiojanÄiais teisÄs aktais bei technine užduotimi.
Å ia sutartimi Vykdytojas įsipareigojo garantuoti, kad Paslaugų priÄmimo metu darbai atitiks techniniame projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus ( 6.1.5), nedelsiant informuoti UžsakovÄ apie projekto klaidas, paaiÅ¡kÄjusius nenumatytus projekte darbus (6.1.9 p.). Pagal sutarties priedo â techninÄs specifikacijos nuostatas statybos darbų techninÄs priežiÅ«ros vykdytojas tikrina ar darbai atliekami pagal statinio projektinÄ dokumentacijÄ (9 tomas, b.l. 22-30) - 2009 m. rugpjÅ«Äio 20 d.
VÄ® â Lietuvos paminklaiâ direktoriaus įsakymu atlikti projekto â(duomenys neskelbtini)vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmÄmsâ projekto techninÄ priežiÅ«rÄ paskirtas V. L. ( 9 tomas, b.l. 62 ). - 2009 m. gruodžio 9 d. UAB âGamakaâ direktoriaus įsakymu pagal su P. R. individualia firma â(duomenys neskelbtini)â sudarytÄ sutartį dÄl darbų pagal projektÄ â(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmÄmsâ įmonÄs atliekamiems katilinÄs, Å¡ildymo, vÄdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams vadovauti ir bÅ«ti atsakingu už darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ darbų vadovu paskirtas V.
M. (9 tomas, b.l. 91) - 2009 m. birželio 29 d. projekto bendrosios ekspertizÄs akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisÄs aktų reikalavimus (2 tomas, b.l. 78-80). - 2009 m. rugsÄjo 17 d. KelmÄs rajono savivaldybÄs administracija iÅ¡davÄ statybos leidimÄ , statybos objektas - bendrabuÄio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmÄms, statinio adresas: (duomenys neskelbtini); projekto vadovas - R.
T., statybos techninis prižiÅ«rÄtojas V. L.. Leidime nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (2 tomas, b.l. 81-82). - 2010 m. lapkriÄio 30 d. ir 2011 m. rugsÄjo 30 d. LGD Å iaulių apskrities gaisrininkų draugijos atstovo (rangovas) ir UAB â(duomenys neskelbtini)â (užsakovas) atstovo suraÅ¡ytuose Medinių konstrukcijų impregnavimo antipireniniu tirpalu BAK-1 atliktų darbų priÄmimo aktuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno stogų tvarkybos darbai (medinÄs stogo konstrukcijos) padengtos purÅ¡kiant medžiagÄ BAK-1, pagal gamintojo nurodytÄ technologijÄ (2 tomas, b.l. 8-10, 13-15). - 2011 m. lapkriÄio 15 d.
âUžbaigtų statybos darbų perdavimo aktuâ Rangovas, P. R. individuali firma â(duomenys neskelbtini)â ,atstovaujama statybos darbų vadovo A. D. perdavÄ, o Užsakovo âVšĮ (duomenys neskelbtini)â direktorius P. J. priÄmÄ objekto â BendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio Restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄmsâ pilnai atliktus sutartyje numatytus rekonstrukcijos darbus (2 tomas, b.l. 48). - 2011 m. lapkriÄio 15 d pažymÄ , jog statinys yra pastatytas pagal komisijai pateikto projekto sprendinius, pažymÄ pasiraÅ¡Ä statybos vadovas A.
S., techninis prižiÅ«rÄtojas V. L. ir P. J. (2 tomas) - 2011 m. lapkriÄio 23 d. KelmÄs prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos poskyrio virÅ¡ininko suraÅ¡ytame statinio patikrinimo akte atsakant į patikrinimo akto keliamus klausimus dÄl statinio atitikties esminiam statinio gaisrinÄs saugos reikalavimui grafoje neatitikÄių projektui apraÅ¡ymas jokių atžymų nÄra padaryta, tai yra jokie neatitikimai neužfiksuoti (2 tomas, b.l. 55-57). -2 011 m. lapkriÄio 28 d. statybos užbaigimo komisija atliko statinių - bendrabuÄio 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedÅ«ras, susipažino su pateiktais dokumentais (statybos leidimu, rangovo užbaigtu statybos darbų perdavimo aktu, statybos darbų žurnalais ir kt.) ir patikrinusi statinių atitiktį statinio projektui nustatÄ, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte atitinka faktinius bei nusprendÄ, kad statinių statyba baigta.
Komisijai reikalingus paaiÅ¡kinimus teikÄ statinio projekto vadovas - R. T., statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas V. L. ir kt. Statybos užbaigimo akte atliktų darbų trÅ«kumai ar faktinių rodiklių neatitikimai nurodytiems statinio projekte, neužfiksuota (2 tomas, b.l. 50-54). - 2012 m. vasario 8 d. KelmÄs r. savivaldybÄs darbo grupÄs patikrinimo akte nurodytas kultÅ«ros paveldo ir bažnytinio meno vertybių, buvusių vienuolyno ekspozicijos salÄje, sÄ raÅ¡as, jų pirminis identifikavimas po gaisro ir gaisro poveikio joms įvertinimas ( 2 tomas, b.l. 105-132 ). - 2012 m. vasario 9 d.
PrieÅ¡gaisrinÄs apsaugos ir gelbÄjimo departamento iÅ¡vadose âDÄl 2012 m. sausio 26 d. aisro aplinkybių ir valstybinÄs prieÅ¡gaisrinÄs priežiÅ«ros vykdymo VÄ® â(duomenys neskelbtini)â nurodyta, kad 2011 m. lapkriÄio 23 d. Å iaulių APGV KelmÄs PGT valstybinÄs prieÅ¡gaisrinÄs priežiÅ«ros pareigÅ«nas S. K. dalyvavo statinio statybos užbaigimo komisijos darbe ir įvertino rekonstruoto objekto atitiktį projektui. PareigÅ«nas komisijos darbe patikrinÄs statinį suraÅ¡Ä statinio patikrinimo aktÄ Nr. SPA-23, patikrinimo metu neatitinkanÄių projektui ir esminiam gaisrinÄs saugos reikalavimui, nenustatÄ. 2011 m. lapkriÄio 28 d. statinio statybos užbaigimo komisija suraÅ¡Ä statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403( 19.34), kuriuo nustatÄ, kad patikrinusi rekonstruoto objekto atitiktį projektui ir pateiktiems dokumentams, jis atitinka projekto sprendinius, pateikti visi privalomi dokumentai atitinkantys nustatytus reikalavimus( 2 tomas, b.l. 2-5). - 2012 m. birželio 18 d.
KultÅ«ros paveldo departamento akte nurodyta, kad gaisro metu (duomenys neskelbtini) bažnyÄios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pastatams padaryti nuostoliai ir tvarkybos (restauravimo) kapitalinio remonto darbai vertinami: vienuolyno pastatui â 1 577 941 Lt, bažnyÄiai â 572 045 Lt , taip pat įskaiÄiuota 1 815 400 Lt.suma, panaudota stogo restauravimui, bei 1 569 Lt sÄ matų sudarymo iÅ¡laidos. Bendra gaisro metu bažnyÄios ir vienuolyno pastatams padaryta nuostolių suma 3 966 955 Lt (2 tomas, b.l. 134-138 ). -2013 m. gegužÄs 24 d.
UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus pateiktoje informacijoje dÄl dÅ«mtraukių montavimo nurodyta, kad 2013 m. gegužÄs 7 d. dalyvaujant įvykio vietos apžiÅ«roje (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose buvo pastebÄta â DÅ«mtraukių sistemos elementų ir įdÄklų į kaminus montavimo ir eksploatavimo instrukcijos rekomendacijų nesilaikymo faktų, o bÅ«tent:
1) kad dvisienių dÅ«mtraukių sistemos elementai tarpusavyje sujungti panaudojant savisriegius, o Instrukcijoje nurodyta, kad tarpusavyje elementai jungiami sukniedijant âne mažesnio kaip 4 m. nominalaus skersmens nerÅ«dyjanÄio plieno kniedÄmisâ ir 2) Instrukcijos informacijoje ir 8 bei 9 paveiksluose nurodyta, kad pravalos turi bÅ«ti montuojamos po triÅ¡akiu. GalimybÄs montuoti pravalas kitose dÅ«mtraukio vietose, tame tarpe pastogÄje, Instrukcija nenumato. Taip pat UAB â(duomenys neskelbtini)â atstovo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuota dvisienių dÅ«mtraukių sistema buvo sertifikuota 2007-11-30 VÄ® âStatybos produkcijos sertifikavimo centrasâ iÅ¡duoto gamybos kontrolÄs sistemos sertifikato Nr. 1397-CPD-0184.
Gamybos kontrolÄs sistemos sertifikatas iÅ¡duodamas dÅ«mtraukių sistemai, atskiri gamybos kontrolÄs sistemos sertifikatai dÅ«mtraukių sistemÄ komplektuojantiems elementams nÄra iÅ¡duodami (7 tomas, b.l.197-198). Be to, informacijoje pažymÄta, kad atliekant dÅ«mtraukių sistemos pradinius tipo bandymus pagal metalinių dÅ«mtraukių standartÄ LST EN 1856-1 ir metalinių dÅ«mtraukių metodikÄ , pateiktÄ LST EN 1859, bandomais dÅ«mtraukis bandymo stende montuojamas pagal gamintojo montavimo instrukcijÄ , tai yra pravalÄ Ä¯rengus po triÅ¡aliu.
Ä®vertinus pradinių tipo bandymų rezultatus, gamykloje įdiegtÄ gamybos kontrolÄs sistemÄ bei lydinÄiÄ dokumentacijÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â gamintiems dvisieniams dÅ«mtraukiams buvo iÅ¡duotas gamybos kontrolÄs sistemos sertifikatas (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.197-198). -UAB â(duomenys neskelbtini)â 2011m. paruoÅ¡tame TytuvÄnų vienuolyno (bendrabuÄio) rekonstrukcijos Å¡ildymo â vÄdinimo darbo projekte buvo numatyta, kad du kieto kuro katilai sujungiami į 200 mm. apÅ¡iltintÄ dÅ«mtraukį (analogiÅ¡kai ir granulinio kuro katilas), kaminų pravalymui įrengiamos pravalos durelÄs (jų vieta nepažymÄta), kurios yra pastogÄje (projekto 37 l.).
DÅ«mtraukiai nuo katilinÄs per visÄ pastato aukÅ¡tį iki stogo iÅ¡vedami tiesiai į viršų be jokių kampų (projekto 37 l.), ant brÄžinio yra UAB â(duomenys neskelbtini)â antspaudas ir darbų vadovo V. M. pažymÄta âTaip pastatytaâ. Projekte duomenų apie kamino ir stogo medinių konstrukcijų tarpusavio padÄtis (atstumus ir t.t.) nÄra. AnalogiÅ¡ka kamino konstrukcija yra nurodyta AB â(duomenys neskelbtini) 2009 m. projekte (70 l.) ir âAâ laidoje (49 l.). Visi apklausti asmenys neginÄija, kad nei prie bylos prijungtuose statybos darbų žurnaluose, nei jokiuose kituose iÅ¡imtuose dokumentuose įrašų apie dÅ«mtraukių įvedimo į kaminÄ palÄpÄje atliktų darbų neatitikimÄ projektui nÄra.
NagrinÄjant bylÄ teisme 2017 m. lapkriÄio 27 d. iÅ¡važiuojamojo posÄdžio metu buvo apžiÅ«rima įvykio vieta tai yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpos, esanÄios (duomenys neskelbtini). KatilinÄs apžiÅ«ra: katilinÄ yra pastato rÅ«syje, katilinÄs patalpoje yra trys kuro katilai - du kieto kuro ir vienas granulinis. IÅ¡ kuro katilų dÅ«mtraukiai kyla į viršų (iki gaisro buvo naudojami du malkomis kÅ«renami katilai ir veikÄ vienas dÅ«mtraukis). Kuro sandÄliavimo patalpos apžiÅ«ra: maiÅ¡ai su kuro granulÄmis, susandÄliuotos malkos, jauÄiamas stiprus pelÄsio kvapas.
Pirmame aukÅ¡te, virÅ¡ katilinÄs esanÄių patalpų - moterų tualeto, kuriame sumontuoti gipskartonio plokÅ¡tÄmis uždengti dÅ«mtraukiai, apžiÅ«ra. PaÄių dÅ«mtraukių nesimato, Eksperto ArtÅ«r Raskov teigimu, po apsauginiu karkasu yra du metaliniai vamzdžiai, tai yra dÅ«mtraukiai, vienas dÅ«mtraukis iÅ¡eina iÅ¡ kieto kuro katilų ir vienas iÅ¡ granulinio kuro katilo. Ar apžiÅ«rint gaisravietÄ apsauginio karkaso viduje buvo rasta apsauginÄs vatos nÄra žinoma. Antrame aukÅ¡te virÅ¡ moterų tualeto esanÄios patalpos apžiÅ«ra: dvi patalpos-buvusios vienuolių celÄs, per jas aukÅ¡tyn į viršų kyla tie patys metaliniai dÅ«mtraukiai, kurių nesimato, jie paslÄpti po gispkartonio karkasu.
Pastato palÄpÄs apžiÅ«ra, palÄpÄje yra svarbiausi apžiÅ«rimi objektai - kaminas ir dÅ«mtraukiai jame. Patalpa fotografuojama (ekspertas ArtÅ«r Raskov). Fotonuotraukose (5 tomas, b.l.3) užfiksuotas dabartinis vienuolyno pastato palÄpÄs vaizdas, proceso dalyvių pastabos, kad stogo konstrukcijos visiÅ¡kai kitokios nei iki gaisro, kad įrengta gelžbetoninÄ perdanga, o palietus ranka metalinis dÅ«mtraukis vos Å¡iltas, nors yra kÅ«renama ir patalpos Å¡ildomos. Atidarius dÅ«mtraukio pravalos dureles dÅ«mtraukyje matosi Å¡iek tiek pelenų, kas reiÅ¡kia, kad degimo metu, kai yra kÅ«renama susidaro tam tikras pelenų kiekis, o metalinis kaiÅ¡tis, kuris uždaro pravalos dureles yra pakeitÄs spalvÄ dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio, kas reiÅ¡kia, kad dÅ«mtraukyje temperatÅ«rinis režimas kartas nuo karto kyla, keiÄiasi, tai priklauso nuo to, kaip kÅ«renami kieto kuro katilai.
Pravalos durelÄs yra apÅ¡iltintos, tai yra specialios pravalos durelÄs ((duomenys neskelbtini) gaminys, pradÄtas gaminti 2012 m. pabaigoje), o iki gaisro buvo sumontuotos neapÅ¡iltintos pravalos durelÄs, paprastos, pagamintos iÅ¡ 0,6 mm storio skardos. DÅ«mtraukių alkÅ«nÄs, kurios įvestos į pagrindinį dÅ«mtraukį, kuris iÅ¡eina virÅ¡ stogo yra apmÅ«rytos, iki gaisro to nebuvo. Gaisro metu alkÅ«nių konstrukcija buvo visiÅ¡kai kita (ArtÅ«r Raskov pastabos). Kaltinamosios R. T. pateikta fotonuotrauka (5 tomas, b.l. 54), kuri kaltinamosios teigimu, daryta statybų metu, nufotografuota palÄpÄ, teismo nevertintina kaip įrodymas, nes nÄra informatyvi, svarbių ir reikÅ¡mingų objektų â dÅ«mtraukio nei medinÄs sijos patalpoje nesimato, nes patalpa uždengta plÄvele.
DÄl teismui pateiktos Kauno technologijos universiteto direktoriaus dr. E. I. iÅ¡vados, kad atlikus kompiuterinÄ simuliacijÄ , suvedus duomenis gauta iÅ¡vada , kad degant suodžiams kamino viduje medinÄs konstrukcijos dalis savaime negalÄjo užsidegti, pažymÄtina, kad kaip nurodÄ teismo ekspertizÄ atlikÄs ekspertas ArtÅ«r Raskov Å¡itos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu. Apklausus liudytoju iÅ¡vadÄ pateikusį E. I. jis nurodÄ, kad atliekant tyrimÄ rÄmÄsi projektu, brÄžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinÄs medžiagos, jų storiai, atstumai, įrengiant kaminÄ (duomenis pateikÄ R.
T.). TaÄiau kokie tiksliai duomenys buvo pateikti tyrimui nÄra žinoma, pastebtina ir tai, kad brÄžinys tyrimui pateiktas kaip projekte, be dÅ«mtraukių alkÅ«nių, nors yra užfiksuota ir neginÄijama, kad dÅ«mtaukiai buvo įvesti kampu. Atsižvelgiama ir į tai, kad tyrimÄ atlikusiam E. I. nebuvo pateikta užduotis kaip specialistui ir jis nebuvo įspÄtas dÄl atsakomybÄs už galimai melagingos iÅ¡vados davimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnį įrodymais laikomi teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylos iÅ¡sprendimui.
V. L., R. T. ir V. M. kaltinami dÄl savo veiksmų (neveikimo), susijusių su 2012 m. sausio mÄn. iÅ¡ 25 d. į 26 d. naktį vykusio gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilimu ir gaisro sukeltomis pasekmÄmis, todÄl svarbu tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastis, eigÄ ir pasekmes. Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄioje adresu (duomenys neskelbtini) kilo 2012 m. sausio 26 d., prieÅ¡gaisrinei gelbÄjimo tarnybai apie gaisrÄ praneÅ¡ta 04 val. 06 min., gaisras užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min. gaisro metu nudegÄ VšĮ â(duomenys neskelbtini)â pastato stogas, iÅ¡degÄ perdanga virÅ¡ muziejaus, iÅ¡degÄ muziejaus vidus, sudegÄ muziejuje buvÄ eksponatai, apdegÄ bažnyÄios stogo medinÄs konstrukcijos.
Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti gaisro kilimo priežastis buvo skirtos užduotys specialistams, gaisrinių tyrimo centras atliko kompleksinÄ gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinÄs saugos ekspertizÄ. 2012 m. birželio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-7(SI) dÄl gaisro tyrimo nurodyta, jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio. Labiausiai tikÄtina gaisro kilimo priežastis â degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dÄl vienuolyno pastato palÄpÄje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio poveikio (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127).
VÄlesnÄje 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad vienuolyno palÄpÄje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami, o dÅ«mtraukis Nr. 1 turÄjo tiesioginÄs įtakos gaisro kilimui: įrengtos pravalos durelÄs be izoliacinÄs medžiagos, kurios dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakito jų spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dÅ«mtraukio Nr. 1 vidinių pavirÅ¡ių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietÄjÄs; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinÄ medžiaga (mineralinÄ vata) vietomis apdegÄ ir prarado savo izoliacines savybes; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dÄl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitÄ savo spalvÄ (geltona, ruda, violetinÄ), t. y. su perkaitimo požymiais.
Å ie pakitimai rodo, kad dÅ«mtraukyje Nr. 1 buvo kilÄ suodžių gaisrai, kurių metu Å¡io dÅ«mtraukio metalinÄs konstrukcijos perkaito, izoliacinÄs medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o iÅ¡siskiriantis Å¡ilumos kiekis konvekcijos bÅ«du netrukdomai galÄjo bÅ«ti perduodamas į Å¡alia esanÄias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palÄpÄje esanÄios kitos medinÄs konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminÄs užsiliepsnojimo temperatÅ«ros.
IÅ¡vada: gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dÄl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palÄpÄje esanÄios kitos medinÄs konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl netinkamai eksploatuojamo pastato palÄpÄje įrengto kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 Å¡ilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.203-223). Apibendrinanti ankstesnius tyrimus yra kompleksinÄ gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinÄs saugos ekspertizÄ. 2015 m. gegužÄs 8 d. ekspertizÄs iÅ¡vadoje Nr.65-3(AE) konstatuota, kad: -gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio.
Gaisras kilo dÄl degių medžiagų (pastato medinÄs palÄpÄs ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl vienuolyno pastato palÄpÄje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio poveikio; - kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų bei privalomų, nustatytų teisÄs aktuose gaisrinÄs saugos reikalavimų.
Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus; - dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų reikalavimų, turÄjo bÅ«ti pažymÄti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale).
Visi Å¡ie pakeitimai turÄjo bÅ«ti pateikti suraÅ¡ant 2011m. lapkriÄio 28d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19,34); - kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turÄjo įtakos gaisro kilimui; - už gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄių norminių aktų reikalavimų laikymÄ si eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012m. sausio 25 d.
â 26 d. laikotarpiu turÄjo bÅ«ti atsakingas įstaigos vadovas; P. J. veiksmai 2012m. sausio 25d. apie 18val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinÄ saugÄ ir prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos eksploatavimÄ reglamentuojanÄių norminių aktų reikalavimų (PrieÅ¡gaisrinÄs saugos įstatymo [6] 10str. 2d., 11str. 3d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p..). Å ių reikalavimų nevykdymas turÄjo tiesioginÄ Ä¯takÄ gaisro iÅ¡plitimui patalpose dÄl pavÄluoto kilusio gaisro pastebÄjimo ir laiku nepradÄtų gaisro gesinimo veiksmų; - nors ir atlikus kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas - vÄdinimasâ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dÅ«mtraukyje gaisrai dÄl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dÅ«mtraukyje galÄtų kilti; - metalinis kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todÄl jame galÄjo susikaupti suodžiai.
Å iame dÅ«mtraukyje susikaupÄ suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui; - už gaisrinÄs saugos reikalavimų laikymÄ si vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkriÄio 28 d. statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir iÅ¡valyti laikantis numatyto valymo periodiÅ¡kumo); - padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumÄ ugniai didinanÄiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) iÅ¡vengti gaisro kilimo nebÅ«tų buvÄ galima, taÄiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas Å¡iomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laikÄ , sulÄtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebÄti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimÄ bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).
Taigi ekspertų ir specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad gaisras kilo dÄl sekanÄių priežasÄių:
1) kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nÄs), metalinÄs dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palÄpÄje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelÄs ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinÄs stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninÄmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinÄs konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mÄginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinanÄiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais (baudž.byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18);
2) padaryti eksploatacijos pažeidimai - periodinis susikaupusių suodžių nevalymas ir netinkamo kuro - drÄgnų malkų - naudojimas sukÄlÄ suodžių gaisrus dÅ«mtraukyje, kurių metu paveikta itin aukÅ¡tos temperatÅ«ros dÅ«mtraukio izoliacinÄ medžiaga prarado izoliacines savybes;
3) gaisras kilo dÄl degių medžiagų (pastato medinÄs palÄpÄs ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl palÄpÄje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio poveikio;
4) prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos iÅ¡jungimas nepatikrinus jos suveikimo zonos turÄjo tiesioginÄ Ä¯takÄ gaisro iÅ¡plitimui dÄl pavÄluoto kilusio gaisro pastebÄjimo ir laiku nepradÄtų gesinimo veiksmų. Specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimas ...â dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų bei privalomų, nustatytų teisÄs aktuose gaisrinÄs saugos reikalavimų.
Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma 1998-08-31 LR aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintų âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių â ST 8860237.02:1998 punktų 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 reikalavimų4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojanÄių standartų reikalavimais. Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra.
Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, taÄiau Å¡iluminÄs izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apaÄioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelÄmis.
DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirÄ nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinÄs dalies pasvirimas horizontalia kryptimi â ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas â ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priÄjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vÄdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
Perskyros storis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaiÄiuojamas nuo dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidinio pavirÅ¡iaus. Atstumas tarp dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Ä® horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi bÅ«ti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros virÅ¡us bÅ«tų 70 mm aukÅ¡Äiau grindų lygio arba pastogÄs užpilamojo sluoksnio virÅ¡aus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dÅ«mtraukių (kaminų) iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti:130 mm â nuo plytinių ir betoninių dÅ«mtraukių (kaminų); 250 mm â nuo neizoliuotų keraminių dÅ«mtraukių (kaminų); 130 mm â nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dÅ«mtraukių (kaminų).
TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga); Vadovaujantis gaisro vietos apžiÅ«ros rezultatais, bylos duomenimis, daiktinių įrodymų tyrimų rezultatais, prieÅ¡gaisrinių techninių ir kitų ekspertizių iÅ¡vadomis, tikslu atskleisti gaisro priežastį, buvo iÅ¡keltos ir patikrintos kelios versijos (dÄl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dÄl degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl vienuolyno palÄpÄje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Å¡ilumos poveikio, dÄl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, dÄl įneÅ¡to paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio, dÄl venkameros patalpoje esanÄių oro tiekimo ir vÄdinimo įrenginių elektros instaliacijos avarinio darbo režimo.
Apibendrinus visų iÅ¡keltų versijų tyrimo rezultatus padaryta iÅ¡vada, kad gaisras kilo dÄl degių medžiagų ( astato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dÄl vienuolyno pastato palÄpÄje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Å¡ilumos poveikio, buvo iÅ¡keltos ir patikrintos kelios versijos. Kitos versijos atmestos. Specialistų ir ekspertų iÅ¡vados patvirtina, tai nustatyta ir kitais įrodymais (kaltinamųjų, liudytojų A. D. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais), kad atliekant vienuolyno pastato rekonstrukcijÄ rÅ«syje įrengtų dviejų kieto kuro katilų vienas bendras dÅ«mtraukis Nr.1 ir nenaudojamo granulinio kuro katilo dÅ«mtraukis per perdangÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to į palÄpÄje naujai sumÅ«ryto plytinio kamino vidų buvo įvestas ne tiesiai, kaip buvo numatyta projekte, o panaudojant metalinÄ alkÅ«nÄ, kurioje dar papildomai buvo įrengtos neapÅ¡iltintos (neizoliuotos) pravalos durelÄs (pažymÄtina, kad metalinÄ alkÅ«nÄ taip pat neapÅ¡iltinta, palikta atvira, nors pagal projektÄ metalinis dÅ«mtraukis turÄjo bÅ«ti mÅ«re (tai patvirtino projekto dalies âVÄdinimas â Å ildymas) vadovas G.
A.. Å alia niekaip neizoliuotų metalinių dÅ«mtraukių buvo įrengtos pastato stogÄ laikanÄios medinÄs konstrukcijos. KÅ«renant katilÄ reikalavimų drÄgnumui neatitinkanÄiomis malkomis dÅ«mtraukyje kaupÄsi suodžiai (nustatyta, kad metalinių dÅ«mtraukių vidinÄs sienelÄs yra apsineÅ¡usios suodžiais, kieto kuro dÅ«mtraukis, esantis palÄpÄs patalpoje, yra pakeitÄs spalvÄ - tamsiai raudona, tai reiÅ¡kia, kad metalinis pavirÅ¡ius Å¡ioje vietoje buvo veikiamas apie 680-700 temperatÅ«ra, kuri galÄjo bÅ«ti pasiekta kai metalinio dÅ«mtraukio viduje degÄ susikaupÄ suodžiai).
Suodžių gaisro metu temperatÅ«ra dÅ«mtraukyje gali bÅ«ti aukÅ¡tesnÄ nei 1000 -1200 C 0), dÄl temperatÅ«ros poveikio dažnai deformuojais ir trÅ«kinÄja dÅ«mtraukių konstrukcijos, izoliacinÄs medžiagos praranda savo savybes, dÅ«mtraukio konstrukcijos perkaista, o Å¡alia dÅ«mtraukių esanÄios degios statinio konstrukcijos įkaista iki jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatÅ«ros. Nors apžiÅ«rint dÅ«mtraukį po gaisro, jo atsiros dalys ânebuvo iÅ¡sinÄrusiosâ, bet atsižvelgiant, kad dÅ«mtraukio atskiros dalys buvo nesukniedytos metalinÄmis kniedÄmis, o sujungtos savisriegiais, vykstant suodžių gaisrui dÅ«mtraukyje galÄjo atsirasti plyÅ¡iai per sujungimus ir liepsna ar žiežirbos per plyÅ¡ius galÄjo patekti ant medinių konstrukcijų (eksperto ArtÅ«r Raskov paaiÅ¡kinimas).
Kad dÅ«mtraukyje dar iki gaisro vienuolyne buvo kilÄ suodžių gaisrai patvirtinta liudytojų parodymais, kad matÄ iÅ¡ kamino lekianÄias žiežirbas, 2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad užkÅ«rus katilinÄje esanÄius kieto kuro katilus pro dÅ«mtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti ... į orÄ kylanÄias tamsoje gerai matomas žiežirbas. Taip pat 2012-04-27 apžiÅ«rint vienuolyno laikinÄ stogÄ jo dangoje rastos nuo kiaurymÄs su apdegimo pÄdsakais pakraÅ¡Äiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dÅ«mtraukiu (apžiÅ«ros protokolas, baudž.
Byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l.146-147). LaikinÄ stogo dangÄ uždÄjusios UAB â(duomenys neskelbtini)â raÅ¡tas patvirtina, kad suodžių gaisrai kamine buvo kilÄ net po gaisro užgesinimo. DÄl suodžių gaisrų dÅ«mtraukyje, jo izoliacinÄ medžiaga prarado izoliacines savybes ir nebeapsaugojo dÅ«mtraukio iÅ¡orÄje esanÄių degių stogo konstrukcijų nuo iÅ¡ metalinio dÅ«mtraukio viduje vykstanÄio suodžių gaisro metu kylanÄios aukÅ¡tos temperatÅ«ros, kurios paveiktos stogo degios konstrukcijos, pasiekusios savaiminio užsiliepsnojimo ribÄ , pradÄjo smilkti.
Suveikusi prieÅ¡gaisrinÄ signalizacija buvo iÅ¡jungta 9 nustatyta įsiteisÄjusiu nuosprendžiu), todÄl veikiamos aukÅ¡tos temperatÅ«ros degios konstrukcijos po ilgesnio laiko smilkimo užsidegÄ, o liepsnai nudeginus stogo dalį aplink kaminÄ ir papildomai patekus oro srautui liepsna greitai apÄmÄ visÄ stogÄ , persimetÄ Ä¯ muziejaus patalpÄ virÅ¡ kurios buvo medinis, o ne betoninis perdengimas, ir į bažnyÄios pastatÄ . Ä®vertinÄs visus byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo abejoti tokios iÅ¡vados pagrįstumu.
Nustatyta, kad projektinÄje dokumentacijoje, kuriÄ iÅ¡nagrinÄjo specialistai ir ekspertai, kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant statinio projektinÄje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų âBendrabuÄio ... pritaikymo turizmo reikmÄmsâ darbo projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ dalies brÄžinyje Nr. 09/T/M2A-DP-Å V.Br.2-5) kieto kuro metaliniai dÅ«mtraukiai nuo katilinÄs rÅ«syje iki stogo virÅ¡aus suprojektuoti vertikalÅ«s( be iÅ¡lenkimų) ir pastato palÄpÄje į mÅ«rinį kaminÄ Ä¯vedami tiesiai iÅ¡ apaÄios.
TaÄiau po gaisro apžiÅ«rint įvykio vietÄ užfiksuota, kad į mÅ«rinis dÅ«mtraukį, kuris yra staÄiakampio formos iÅ¡ pietinÄs pusÄs įeina metalinis 200 mm skersmens ortakis ir 2 metaliniai 300 mm skersmens dÅ«mtraukiai, ant kurių įrengtos kvadrato formos pravalymo durelÄs, į kairÄje esantį metalinį dÅ«mtraukį pajungti abiejų kieto kuro katilų dÅ«mų Å¡alinimo kanalai, o granulinio kuro katilas pajungtas į metalinį dÅ«mtraukį, esantį deÅ¡inÄje pusÄje, metaliniai dÅ«mtraukiai pastato palÄpÄje yra su iÅ¡lenkimu, kieto kuro katilų dÅ«mtraukyje Nr. 1, įrengtos pravalos durelÄs yra neapÅ¡iltintos bei įrengtos ne tam skirtoje vietoje, tai yra ne pastato rÅ«syje įrengtoje katilinÄje po dÅ«mtraukių ir katilų jungimo triÅ¡akiais, kaip reikalauja dÅ«mtraukio gamintojo taisyklÄs, o pastato palÄpÄje dÅ«mtraukių iÅ¡lenkimo vietoje (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2 tomas, b.l. 116-121, specialisto iÅ¡vada 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223).
Taigi faktiÅ¡kai dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ buvo pajungti iÅ¡ Å¡ono, panaudojant neapmÅ«rytas metalines alkÅ«nes su jose įrengtomis neizoliuotomis pravalos durelÄmis (fotonuotraukos baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 11 tomas, b.l. 217, 2011-01-26 apžiÅ«ros protokolas, baudž. byla Nr.1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 5-8). Specialistų iÅ¡vadose teigiama, kad metaliniai dÅ«mtraukiai statinio palÄpÄs patalpoje įrengti nesilaikant saugių atstumų iki degių statinio konstrukcijų, apžiÅ«ros metu iÅ¡matavus atstumus nuo eksploatuojamo kieto kuro katilų metalinio dÅ«mtraukio nustatyta, kad vietomis Å¡ie atstumai yra mažesni nei reglamentuoja âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklÄs. Nors jokiuose dokumentuose nÄra duomenų apie tiksliÄ stogo konstrukcijų ir kamino dalių padÄtį tarpusavio atžvilgiu (iÅ¡sidÄstymÄ , atstumus ir pan.) yra įrodyta, kad per mÅ«rinį butaforinį kaminÄ (jo viduje), nors ir žemiau nei įvestos alkÅ«nÄs, ant perdengimo tarp abiejų metalinių dÅ«mtraukių buvo medinÄ sija ( liudytojo A.
D. paaiÅ¡kinimai). 2012-02-02 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ties kamino apatinÄje dalyje esanÄia ertme kamino pietinÄje ir Å¡iaurinÄje pusÄje yra matomi medinių konstrukcijų likuÄiai, kas taip pat nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad per mÅ«riniame dÅ«mtraukyje (kamine) esanÄiÄ angÄ galÄjo bÅ«ti pratiesta medinÄ sija. Tos paÄios apžiÅ«ros metu nustatyta, kad atstumas nuo kairiojo metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡orinÄs pusÄs iki mÅ«riniame dÅ«mtraukyje esanÄios angos kraÅ¡to yra apie 200 mm, prie dÅ«mtraukio Å¡onų esantis metalinis vandentiekio vamzdis yra deformuotas ir pakeitÄs savo spalvÄ .
MÅ«rinio dÅ«mtraukio Å¡iaurinÄje pusÄje, ties apatinÄje dalyje esanÄia anga, ant metalinio gaisrinio vandentiekio vamzdžio yra pritvirtintas metalinis vamzdžio laikiklis, skirtas vamzdžių tvirtinimui prie medinių konstrukcijų. MedinÄs konstrukcijos esanÄios Å¡alia metalinio dÅ«mtraukio yra pilnai sudegusios (2012-06-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-7( SI) (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127). Kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas rengti nesilaikant projekto dalies âÅ ildymas - vÄdinimasâ numatytų bei privalomų gaisrinÄs saugos reikalavimų.
Be to, pažymÄtina, kad iki pat kamino buvo įrengtas medinis takelis vaikÅ¡Äiojimui, kas taip pat yra degi medinÄ konstrukcija. 2013 m. gegužÄs 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ( 2 tomas, b.l. 116-121) užfiksuota metalinio dÅ«mtraukio apžiÅ«ra: dÅ«mtraukis yra iÅ¡vestas iÅ¡ katilinÄs patalpos pro pirmÄ jį ir antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ Ä¯ palÄpÄ ir virÅ¡ stogo. Pastato palÄpÄje kieto kuro katilų dÅ«mtraukis (2 jų katilų bendras dÅ«mtraukis) ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukis iki alkÅ«nių yra sudaryti iÅ¡ 7-8 dalių, dÅ«mtraukiai iÅ¡oriÅ¡kai aprÅ«kÄ ir padengti degimo produktais.
Tarp dÅ«mtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprÅ«kusi ir vietomis pažeista. Metalinių dÅ«mtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais, atskirose dÅ«mtraukio dalyse jas prapjovus iÅ¡ilgai rasta apsilydžiusi Å¡iltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iÅ¡ iÅ¡orinÄs pusÄs. DÅ«mtraukio dalyje, kuri yra su pravalos durelÄmis, perpjovus jÄ iÅ¡ilgai ir nuÄmus izoliacinÄ medžiagÄ matyti pakeitÄs spalvÄ metalas su perkaitimo požymiais, izoliacinÄ medžiaga iÅ¡ iÅ¡orÄs sukietÄjusi, o jos vidinÄ dalis biri, prieÅ¡ingoje dÅ«mtraukio pusÄje metalas pageltÄs, paÄios pravalos durelÄs be apÅ¡iltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio.
DÅ«mtraukio dalyje Nr. 28 prapjovus j iÅ¡ilgai matosi, kad vidinÄ dalis trapi, o iÅ¡orinÄs dalies izoliacinÄ medžiaga apdegusi ir sukietÄjusi, po izoliacine medžiaga dÅ«mtraukio vieta virÅ¡ pravalos durelių yra perkaitusi, metalas pakeitÄs spalvÄ . Užfiksuota, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis padengtas iÅ¡ vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu (pjaunant iÅ¡ilgai dÅ«mtraukio detalÄ Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegÄ suodžiai), dÅ«mtraukių pravalos yra padengtos suodžiais.
Tokie požymiai akivaizdžiai pagrindžia įvykio vietos apžiÅ«roje dalyvavusių UAB â(duomenys neskelbtini)â atstovo D. O. ir GTC specialisto A. Ä. teiginius, kuriuos patvirtino ir ekspertas ArtÅ«r Raskov, kad apžiÅ«ros metu pastebÄtas vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio pavirÅ¡iaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinÄ, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dÅ«mtraukio viduje galÄjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai pavirÅ¡iaus pokyÄiai atsiranda virÅ¡ 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerÅ«dijanÄio plieno pavirÅ¡ius tampa rudas arba violetinis, metalinių dÅ«mtraukių dalių spalvos pakitimai byloja apie aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikį, kuris buvo dÅ«mtraukyje susidariusių suodžių degimo metu.
Kieto kuro metaliniame dÅ«mtraukyje rasta sudegusi izoliacinÄ medžiaga buvo paveikta aukÅ¡tos temperatÅ«ros iÅ¡ vidinÄs pusÄs, tai yra paveikta anksÄiau kilusių suodžių gaisrų metu, nes kitame, granulinio kuro dÅ«mtraukyje, buvusi tokia pat izoliacinÄ medžiaga dÄl gaisro vienuolyne, paveikta (apdegÄ) tik iÅ¡ iÅ¡orinÄs pusÄs. 2013-02-05 temperatÅ«rų matavimo metu nustatyta, kad esant normalioms katilų ir dÅ«mtraukio eksploatavimo sÄ lygoms matuotose taÅ¡kuose (pagal matavimo vietų eskizÄ matavimo zona Nr.
2) temperatÅ«ros, artimos medienos savaiminio užsidegimo temperatÅ«rai (apie 300 C 0 ) matuojant neužfiksuota( baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 9 tomas, b.l.112-114). Darytina iÅ¡vada, kad dÅ«mtraukio izoliacinÄ medžiaga be suodžių gaisrų nebÅ«tų galÄjusi sudegti, kas aiÅ¡kiai užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros protokole. Taip pat nÄra pagrindo abejoti specialistų ir ekspertų iÅ¡vadomis dÄl gaisro židinio zonos (vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio).
Specialistai nustatydami gaisro židinio zonÄ rÄmÄsi liudytojų parodymais ir įvykio vietoje užfiksuotais terminiais pažeidimais. AnksÄiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. sausio 25-26 d. naktį kamine buvo kilÄs suodžių gaisras ir kad aplink šį kaminÄ buvo visa eilÄ degių konstrukcijų. Pagal liudytojų parodymus, kad gaisro pastebÄjimo metu buvo matoma liepsna virÅ¡ vienuolyno stogo pietinÄje dalyje prievidurinio eksploatuojamo kieto kuro katilų mÅ«rinio dÅ«mtraukio, o vienuolyno pastato vidaus patalpose, muziejaus vidaus patalpose ir bažnyÄios pastate degimo požymių nebuvo, taip pat apibendrinus apanglÄjusios medienos tyrimo rezultatus (2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegÄs, pastato medinÄs konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinÄje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinÄje ir rytinÄje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos, iÅ¡ pastato medinių konstrukcijų vakarinÄje, pietinÄje ir rytinÄje dalyse paimti apanglÄjusios medienos mÄginiai), įvykio vietos apžiÅ«rų tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus degimo požymius ir konstrukcijų pažeidimus, nustatyta, kad gaisro zona yra vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄje dalyje, Å¡alia kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio, nuo Å¡ios vietos gaisras degiomis pastato palÄpÄs konstrukcijomis plito nuo vienuolyno pastato palÄpÄs pietinÄs dalies vidurio , vakarų ir rytų kryptimis.
Didžiausi degimo požymiai yra ties pastato palÄpÄje įrengtu kieto kuro dÅ«mtraukiu, tolstant nuo jo degimo požymiai silpnÄja (2012-06-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-7(SI), 2015-05-08 teismo ekspertizÄs iÅ¡vada Nr.65-3-(EA). Å ias iÅ¡vadas paneigianÄių įrodymų teismas nenustatÄ. Teismo posÄdyje ekspertas taip pat nurodÄ sekanÄiÄ gaisro eigÄ â galimai apie 18 val. paveiktos suodžių gaisro metu dÅ«mtraukyje iÅ¡siskirianÄios temperatÅ«ros Å¡alia esanÄios stogo medinÄs konstrukcijos, turinÄios savybÄ sukaupti tam tikrÄ kiekį Å¡ilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribÄ , ÄmÄ smilkti, dÄl ko suveikÄ palÄpÄje buvÄ prieÅ¡gaisrinÄs signalizacijos davikliai.
Nepatikrinus suveikimo priežasties konstrukcijos toliau santykinai ilgÄ laikÄ smilko, taÄiau ugnis negalÄjo įsiliepsnoti dÄl stogo konstrukcijos ypatumų (palÄpÄ - tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kuriÄ negalÄjo laisvai patekti oras, dÄl ko liepsnai trÅ«ko deguonies). Tik vÄliau, kai liepsna įsidegÄ ir pradegÄ stogas, gavusi deguonies liepsna staigiai apÄmÄ visÄ palÄpÄ su stogu ir pagal vÄjo kryptį nuslinko link bažnyÄios pastato. Teismo vertinimu, Å¡iai iÅ¡vadai prieÅ¡taraujanÄių įrodymų nÄra, todÄl su ja nesutikti taip pat nÄra jokio pagrindo.
Ä®vertinÄs aukÅ¡Äiau aptartas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vienuolyno kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukis Nr.1 ir kaminas buvo faktiÅ¡kai įrengti nesilaikant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte âBendrabuÄio rekonstravimasâ (vienuolynas). (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimas ir pritaikymas turizmo reikmÄmsâ dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ numatytų bei privalomų gaisrinÄs saugos reikalavimų: dÅ«mtraukis įrengtas panaudojant metalines neapÅ¡iltintas alkÅ«nes, palÄpÄs patalpoje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalos durelÄs, per arti degios medinÄs stogo konstrukcijos, kurios nepadengtos antipirenine medžiaga, viena tokia konstrukcija â sija â iÅ¡vesta per kamino vidinÄ ertmÄ, o duomenys apie faktinį įrengimÄ jokiuose statybos dokumentuose nei projektinÄje dokumentacijoje neužfiksuoti. 2015 m. gruodžio 22 d.
KelmÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad be aukÅ¡Äiau nurodytų pažeidimų (kieto kuro katilų dÅ«mtraukio įrengimas nesilaikant privalomų gaisrinÄs saugos reikalavimų ir kt.) iki gaisro katilai buvo kÅ«renami gamintojo nustatytų reikalavimų drÄgnumui visiÅ¡kai neatitinkanÄiomis malkomis ir neatliekami dÅ«mtraukių valymai, dÄl ko iki 2012 m. sausio 25 d. nenustatytu laiku kilusių suodžių gaisrų dÅ«mtraukyje metu buvo pažeistos izoliacinÄs medžiagos savybÄs, ko pasÄkoje 2012 m. sausio 25 d. vakare dÅ«mtraukyje kilus suodžių gaisrui paveiktos aukÅ¡tos temperatÅ«ros Å¡alia buvusios stogo medinÄs konstrukcijos pradÄjo degti (smilkti).
Suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai P. J., laikinai einantis VšĮ â(duomenys neskelbtini)â vadovo pareigas, nepatikrinÄs suveikimo zonos (tai neginÄijamai nustatyta jo prisipažinimu, apsauginÄs signalizacijos duomenimis, jog ji patalpoje Nr. 204, tik per kuriÄ Ä¯manoma pateikti į palÄpÄ, nebuvo iÅ¡jungta ir t.t.) ir nenustatÄs suveikimo priežasties, signalizacijÄ iÅ¡jungÄ, dÄl ko gaisras nebuvo laiku pastebÄtas. Santykinai ilgÄ laikÄ degimo procesas vyko lÄtai dÄl deguonies trÅ«kumo ir tik apie 04val. liepsnai prasimuÅ¡us per stogo dangÄ gaisras greitai apÄmÄ visÄ stogÄ bei iÅ¡plito į 2-me aukÅ¡te esanÄiÄ neizoliuotÄ (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpÄ Nr. 204, taip pat apgadino stogais sujungtÄ bažnyÄios pastatÄ . 2017 m. balandžio 14 d.
Å iaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir iÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungta aplinkybÄ, kad P. J. neužtikrino, kad kieto kuro katilai bÅ«tų kÅ«renami ne daugiau kaip 20 procentų drÄgnumo malkomis, kitoje dalyje nuosprendžio nepakeitÄ, todÄl kitos, iÅ¡skyrus, nurodytÄ jÄ aplinkybÄ 2015 m. gruodžio 22 d. KelmÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu konstatuotos iÅ¡vados yra galiojanÄios ir turi prejudicinÄ galiÄ . Veikų kvalifikavimas Kaip jau minÄta 2015 m. gruodžio 22 d.
KelmÄs rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 (pakeistu 2017 m. balandžio 14 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi P. J. nuteistas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį dÄl to, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu â laikinai eidamas vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buveinÄ (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, dÄl ko turÄdamas teisÄ veikti Å¡ios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Lietuvos Respublikos PrieÅ¡gaisrinÄs saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį bÅ«damas atsakingas už objekto - vienuolyno pastato - prieÅ¡gaisrinÄ bÅ«klÄ, pagal PrieÅ¡gaisrinÄs saugos įstatymÄ privalÄdamas užtikrinti prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų vykdymÄ objekte (11 str. 3 d. 1 p.), nedelsdamas Å¡alinti nustatytus prieÅ¡gaisrinÄs saugos pažeidimus (11 str. 3 d. 4 p.) ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui kilti ir iÅ¡siplÄsti (11 str. 3 d. 15 p.), dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dÄl ko Lietuvos valstybÄ ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrÄ didelÄs žalos, t.y. pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate, pagal PrieÅ¡gaisrinÄs saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ privalÄdamas nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui iÅ¡siplÄsti, pagal 2011 m. gegužÄs 05 d. gaisrinÄs signalizacijos priÄmimo eksploatacijai aktÄ bÅ«damas supažindintas ir apmokytas naudoti gaisrinÄ signalizacijÄ vienuolyno pastate, privalÄdamas suveikus signalizacijai patikrinti jos suveikimo zonÄ , nepatikrino suveikimo priežasties ir iÅ¡jungÄ prieÅ¡gaisrinÄ signalizacijÄ suveikimo zonoje, ko pasÄkoje vienuolyno pastato palÄpÄje kilÄs gaisras nebuvo laiku pastebÄtas ir iÅ¡plito, dÄl ko buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelÄ Å¾ala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. Tokiu bÅ«du P. J. faktiÅ¡kai nuteistas dÄl signalizacijos atjungimo jai suveikus prasidÄjus gaisrui.
Teismas paskelbÄs nuosprendį P. J. atžvilgiu, dÄl kitų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su kilusiu gaisru ir jo padarytomis pasekmÄmis, atsakingų asmenų atžvilgiu 2015 m. gruodžio 22 d. priÄmÄ nutartį. Å ia nutartimi teismas praneÅ¡Ä prokurorui apie galimai padarytas kitų atsakingų asmenų nusikalstamas veikas, susijusias su gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate kilimu, kadangi ekspertizÄs iÅ¡vadoje buvo nurodyta, jog ne visi privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis TytuvÄnų vienuolyno ansamblio pastatais po rekonstrukcijos , buvo įvykdyti ir už jų neįvykdymÄ yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rÄtojas, statybos vadovas, projekto vadovas, kurie pagal savo kompetencijÄ galimai netinkamai atliko savo pareigas.
AnksÄiau minÄtoje 2015 m. gegužÄs 8 d. teismo ekspertizÄs Nr.65-3(AE) iÅ¡vadoje be to, kad buvo nustatinÄjamos gaisro kilimo priežastys, zona, taip pat buvo nustatinÄjama ar rekonstruojamo statinio projektas bei jo atitinkamos dalys atitinka norminių teisÄs aktų reikalavimus. Tyrimo metu vertinant pateiktus âBendrabuÄio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmÄms (duomenys neskelbtini)â techninio projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ 0 ir A laidos dalis bei âBendrabuÄio ...pritaikymas turizmo reikmÄmsâ darbo projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ dalį, nustatyta, kad projektuose pateikti gaisrinÄs saugos sprendiniai netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakyme Nr. 704 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.01.04:2004 âGaisrinÄ sauga.
Pagrindiniai reikalavimaiâ pateiktų reikalavimų (nenurodyti saugÅ«s atstumai nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarka ir pan; darbo projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ apraÅ¡omojoje dalyje nÄra gaisrinÄs saugos reikalavimų ir kt.). IÅ¡vadoje nurodyta, kad privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turÄjo bÅ«ti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinÄje dokumentacijoje, taÄiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai.
Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas âGaisrinÄ saugaâ, nebuvo atlikti reikalingi įraÅ¡ai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinÄs saugos reikalavimų neįvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rÄtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir projekto vadovas.
V. L. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra bÅ«damas paskirtas statybos techniniu prižiÅ«rÄtoju ir turÄdamas administracinius įgalinimus, dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas dÄl ko 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelÄs vertÄs turtas ir kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs, didelÄs žalos patyrÄ Lietuvos valstybÄ ir (duomenys neskelbtini) parapija.
R. T. kaltinama pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo bÅ«dama valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, bÅ«dama paskirta objekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove ir turÄdama administracinius įgalinimus, dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), pažeisdama teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dÄl ko 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelÄs vertÄs turtas ir kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs, didelÄs žalos patyrÄ Lietuvos valstybÄ ir (duomenys neskelbtini) parapija.
V. M. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu, bÅ«damas paskirtas statybos vadovu dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dÄl ko 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį TytuvÄnų Bernardinų vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelÄs vertÄs turtas ir kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs, didelÄs žalos patyrÄ Lietuvos valstybÄ ir TytuvÄnų Å vÄ.
MergelÄs Marijos parapija. Pagal BK 229 straipsnį (âTarnybos pareigų neatlikimasâ) atsako valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dÄl neatsargumo neatlikÄs savo pareigų ar jas netinkamai atlikÄs, jeigu dÄl to valstybÄ, juridinis, fizinis asmuo ar kitas Å¡iame straipsnyje numatytas subjektas patyrÄ didelÄs žalos. Nusikaltimo, sudÄtis yra materialioji, todÄl Å¡ios normos taikymas galimas nustaÄius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybÄs tarnybai veika â valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dÄl to atsirado padarinių â Å¡iame straipsnyje nurodytas subjektas patyrÄ didelÄ Å¾alÄ ; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.
Netinkamas savo pareigų atlikimas â pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisÄs aktai, arba nekokybiÅ¡kai, atmestinai (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atsako tas kas dÄl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ ir padarÄ didelÄs turtinÄs žalos nukentÄjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelÄs mokslinÄs, istorinÄs ar kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄias vertybes, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Baudžiamosios teisÄs doktrinoje laikoma, kad teisÄs aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo subjektais gali bÅ«ti:
a) įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, jeigu jie nevykdo ar neužtikrina specialių elgesio saugumo taisyklių laikymÄ si (pvz., įmonių savininkai, jų vadovai, pavaduotojai, jeigu statutuose, nuostatuose, įstatuose, pareigybinÄse instrukcijose jiems nustatyta pareiga užtikrinti Å¡ių taisyklių laikymÄ si);
b) asmenys, kurie pagal specialų pavedimÄ turi pareigÄ vykdyti ar užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų laikymÄ si (pvz., specialistai, padalinių vadovai, kuriems pavesta vadovauti struktÅ«riniams padaliniams ir kartu jie yra įgalioti užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių laikymÄ si);
c) asmenys, atsakingi už specialių elgesio saugumo taisyklių vykdymÄ , atliekant jiems priskirtÄ darbÄ (pvz., specialÅ«s subjektai, kurie įdarbinti įmonÄse, įstaigose, organizacijose atlieka savo darbÄ , arba asmenys dirbantys tÄ darbÄ savo iniciatyva);
d) juridinis asmuo, jeigu minÄtuose a ir b punktuose nurodyti fiziniai asmenys, veikdami individualiai arba jo vardu, nusikalstamÄ veikÄ padarÄ to juridinio asmens naudai arba interesais. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 229 straipsnį , taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti nustatyta jo kaltÄs forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti.
Teismų praktikoje dÄl BK 229 straipsnio taikymo aiÅ¡kinant nusikalstamo nerÅ«pestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkreÄiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenÄs interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis ir valinis kaltÄs elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turÄjoâ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkreÄios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galÄjoâ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dÄl kurių asmuo turi realiÄ galimybÄ numatyti pavojingus savo veiklos padarinius.
TaÄiau vien turÄjimas ir galÄjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebÄti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015). Baudžiamojoje byloje anksÄiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis, dÄl kurio kilo gaisras buvo įrengtas ne pagal projektÄ , pažeidžiant gaisrinÄs saugos reikalavimus ir taisykles, reglamentuojanÄias dÅ«mtraukių įrengimÄ , projektinÄje dokumentacijoje nukrypimai nuo projekto nepažymÄti, todÄl bÅ«tina patikrinti ar kaltinamieji pažeidÄ jų veiklÄ reglamentuojanÄius norminius aktus atliekant dÅ«mtraukio projektavimÄ , projekto priežiÅ«rÄ , vykdant techninÄ priežiÅ«rÄ ir įrengiant minÄtÄ dÅ«mtraukį ir ar Å¡ie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su gaisro kilimu ir atsiradusiomis pasekmÄmis.
V. L. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniui - VÄ® â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus įsakymu paskirtas projekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmÄmsâ statinio statybos techniniu prižiÅ«rÄtoju ir turÄdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas statinio statybos techninÄ priežiÅ«rÄ , dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, - pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninÄ priežiÅ«ra 7 skyriaus 33.9 punktÄ , privalÄdamas tikrinti per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei pagal 33.10 punktÄ , sužinojÄs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, privalÄdamas kreiptis į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ âBendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄmsâ darbo projekto dalies âÅ ildymas- vÄdinimasâ reikalavimus, tai yra nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, nenustatÄ, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos darbų sÄ lygų ir negali bÅ«ti realizuojami ir nesikreipÄ Ä¯ statytojÄ arba, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dÄl projektų sprendinių koregavimo, o bÅ«tent statybos rangovui UAB â(duomenys neskelbtini)â įrengus kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 pažeidžiant âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12, 4.15 , 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palÄpÄje, dÄl ko dÅ«mtraukio eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. V.
L. 2009 m. rugpjÅ«Äio 20 d. VÄ® â (duomenys neskelbtini)â direktoriaus įsakymu paskirtas objekte atkikti techninÄ priežiÅ«rÄ ( 3 tomas, b.l. 42 ). Statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas â architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiÅ«rai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninÄs priežiÅ«ros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiÄ jÄ statinio statybos priežiÅ«rÄ , jos vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio normatyvinÄ kokybÄ.
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybÄ ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybÄ patvirtinantys dokumentai.
Pagal statybos techninio regalameto STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ 33 p. Statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas (bendrosios statinio statybos techninÄs priežiÅ«ros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Å¡io reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisÄmis, vykdo statinio statybos techninÄ priežiÅ«rÄ Å¡ia tvarka: 33.9. p. tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sÄ lygų ], statybos leidimo reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 33.10.p. sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai [4.12] neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, â į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo.
V. L. kaltÄs nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad montuojant dÅ«mtraukį Rangovas pastebÄjo, kad dÅ«mtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto â Å ildymas- VÄdinimasâ laidoje A brÄžinyje 09/T/M2A-TP-Å V.Br.-12 gali bÅ«ti netinkami, nes mÅ«rinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukÅ¡to perdangos skliausto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad skliautas nuo didelÄs mÅ«rinio kamino apkrovos gali įlūžti, bet dÄl to jis kaip statybos techninis prižiÅ«rÄtojas nebuvo informuotas, o Rangovo atstovai A.
D. ir V. M. kreipÄsi į į projekto vadovÄ R. T., nes po savaitÄs atvykÄs į objektÄ jis pamatÄ iÅ¡ katilinÄs iÅ¡muÅ¡tas skyles per perdangÄ , sužinojo, kad kartu su projekto vadove R. T. statybos vadovai V. M. ir A. D. tarÄsi dÄl projekto sprendinių ir su jos pritarimu buvo nusprÄsta metalinius dÅ«mtraukius į mÅ«rinį kaminÄ pastato palÄpÄje, neesant galimybÄs įvesti tiesiai, nes reikÄjo apsaugoti architektÅ«rinius elementus sienose, įvesti juos kampu (su alkÅ«nÄmis).
Projekto vadovÄ R. T. žadÄjo projektinÄje dokumentacijoje Å¡iuos pakeitimus dÄl dÅ«mtraukio tinkamai įforminti, taÄiau kuomet pamatÄ projektÄ komisijos dienÄ , tai dÅ«mtraukių pakeitimai jame nebuvo užfiksuoti, bet, jo nuomone tai nÄra pažeidimas, nes iÅ¡linkimas (alkÅ«nÄs) leidžiamas pagal gamintojo instrukcijÄ ir tai nÄra esminis projekto pakeitimas, o tik montažinis sprendimas. Kadangi dÅ«mtraukiai buvo montuojami pagal gamintojo UAB âVilpraâ instrukcijÄ , tai saugÅ«s atstumai iki medinių palÄpÄs konstrukcijų buvo iÅ¡laikyti( techniniame projekte atstumai nebuvo nurodyti, buvo nuoroda į gamintojo instrukcijÄ ).
Taigi pagal statybos techninio reglamento anksÄiau nurodytus punktus V. L. kaip statybos techninis prižiÅ«rÄtojas sužinojÄs, kad dÅ«mtraukis statomas ne pagal projekto sprendinius ( t.y. ne vertikalus, o su pasukimu (alkÅ«nÄmis) it ky.) turÄjo kreiptis į statytojÄ ir jam pavedus į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo, juo labiau, kad pasukus dÅ«mtraukį ir taip nuo projekto nukrypus, kiti su tuo susijÄ projekto sprendiniai galimai turÄjo bÅ«ti pakeisti. Jeigu rangovo nuomone rÄžinio 09/T/M2A-TP-Å V.Br.-12 sprendinių nebuvo galima įgyvendinti, statybos techninis prižiÅ«rÄtojas privalÄjo kreiptis dÄl jo kooregavimo.
V. L. nurodÄ, kad atvykÄs į objektÄ pamatÄ perdangoje iÅ¡muÅ¡tas skyles, sužinojo, kad rangovo atstovai â V. M. ir A. D. su projekto vadove R. T. aptarÄ situacijÄ dÄl dÅ«mtraukių montavimo ir projekto vadovÄ leido į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ metalinius dÅ«mtraukius įvesti su pasukimu ( alkÅ«nÄmis), vienok tai neÅ¡alina statybos techninio prižiÅ«rÄtojo pareigos laikytis STR reikalavimų, nes jis privalÄjo statybos žurnale nurodyti atliktus darbus, kur yra atskira grafa techninio prižiÅ«rÄtojo pastaboms.
PažymÄtina, kad ir vÄliau sumontavus dÅ«mtraukį, žinodamas, kad statinis pastatytas ne pagal projektÄ jokių atžymų niekur nedarÄ. Ä®rodyta, to neginÄijo ir pats kaltinamasis, kad jokiuose dokumentuose jis jokių atžymų apie tai, kad pastatyta ne pagal projektÄ nepadarÄ, nors visi natitikimai projektui projektinÄje dokumentacijoje turÄjo bÅ«ti fiksuoti iki suraÅ¡ant 2011-11-28 darbų užbaigimo aktÄ . Tokiu bÅ«du Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 âStatinio statybos techninÄ priežiÅ«raâ 33.9 ir 33.10 punktų reikalavimų nevykdymas inkriminuotas pagrįstai.
R. T. kaltinama tuo, kad bÅ«dama valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu â UAB ,, (duomenys neskelbtini)â direktoriaus įsakymu paskirta objekto â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmÄmsâ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove ir turÄdama administracinius įgalinimus, dÄl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), pažeisdama teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektÄ privalÄdama pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.01.04:2004 âGaisrinÄ sauga.
Pagrindiniai reikalavimaiâ įgyvendinti esminį statinio reikalavimÄ âGairinÄ saugaâ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ pagal STR 1.09.04:2007 âStatinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡oâ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalÄdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įraÅ¡yti į statybos darbų žurnalÄ , į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiÅ«rÄ projekto dalyje âÅ ildymas-vÄdinimas" netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ âGaisrinÄ saugaâ, nes rengdama projektus nepateikÄ reikalavimų kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams kaip numato âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklÄs" ST 8860237.02:1998, o bÅ«tent: nenurodÄ saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto âÅ ildymas - vÄdinimas" apraÅ¡omojoje dalyje nenurodÄ gaisrinÄs saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikÄ saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiÅ«ros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkriÄio 28 d. neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ âBendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) TytuvÄnų bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmÄms darbo projekto dalies âÅ ildymas vÄdinimas" reikalavimus ir, statybos rangovui UAB â (duomenys neskelbtini)â 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu įrengus dÅ«mtraukį pažeidžiant âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12, 4.15 ir 4.22 punktų reikalavimus ir tokiu bÅ«du pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palÄpÄje, R.
T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palÄpÄje ir sumontuoti su iÅ¡linkimu, metalinius dÅ«mtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ir neįraÅ¡Ä Ä¯ statybos darbų žurnalÄ Å¡ių atliktų statybos darbų, neatitinkanÄių statinio projekto sprendiniams, nepateikÄ nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymÄjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikÄ Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011 m. lapkriÄio 28 d. suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ dÄl ko eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, iÅ¡ viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. R.
T. 2009 m. balandžio 29 d. AB â(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu paskirta objekto â (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmÄmsâ kultÅ«ros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove 3 tomas, b.l. 70). Statinio projekto vadovas â architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimÄ , koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklÄ , prižiÅ«ri ir atsako, kad statinio projekte bÅ«tų įgyvendinti įstatymų, kitų teisÄs aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.
Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas â architektas, statybos inžinierius vadovaujantis statinio projekto dalių vykdymo priežiÅ«ros vadovams ir prižiÅ«rintis statinio projekto sprendinių įgyvendinimÄ statybos metu; Pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡asâ statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas privalo: 24.4. p. tikrina, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įraÅ¡o į statybos darbų žurnalÄ ; 24.6. p. į statybos darbų žurnalÄ [4.8] suraÅ¡o atliktus statybos darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti;
R. T. kalta nepsisipažino, ji aiÅ¡kino, kad statybų vadovas V. M. jÄ informavo žodžiu, kad kilo problemų dÄl dÅ«mtraukių montavimo, kad planuoja dÅ«mtraukius pastato palÄpÄje į plytinį dÅ«mtraukį įvesti kampu, nes kitaip nÄra galimybÄs, nes mÅ«rinis kaminas architektÅ«rinÄje projekto dalyje yra ant kapitalinÄs sienos, o Å¡ildymo-vÄdinimo dalyje A laidoje techniniame projekte parodytas Å¡alia. Kadangi pagrindinis reikalavimas vykdant projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , yra įgyvendinti pastato architektÅ«rÄ , todÄl ji sutiko, kad metaliniai dÅ«mtaukiai pelÄpÄje į plytinį kaminÄ bÅ«tų įvesti kampu (su alkÅ«nÄmis).
V. M. aiÅ¡kino, kad visos metalinio dÅ«mtraukio dalys yra sertifikuotos ir jos bus montuojamos pagal âVilprosâ gaminių instrukcijÄ . Ji pritarÄ tokiam statybų vadovo sprendimui, tik nurodÄ, kad palÄpÄje metaliniai dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti mÅ«re. Jos nuomone, dÅ«mtraukių sumontavimas su alkÅ«nÄmis yra tik montažinis sprendimas, o ne esminis projekto pakeitimas, todÄl ji nieko neprivalÄjo fiksuoti statybos darbų žurnale, juo labiau, kad rangovo atstovai - A. D. ir V. M. nereikalavo detalaus brÄžinio Å¡io dÅ«mtraukio įvedimui, o vadovavosi gamintojo UAB âVilpraâ iÅ¡leistomis dÅ«mtraukio montavimo taisyklÄmis.
Nebuvo bÅ«tinybÄs rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų ar kitų elementų, nes montuojant metalinius dÅ«mtraukius gamintojo taisyklÄse buvo nurodyti visi privalomi saugÅ«s atstumai. Nuoroda į gamintojo instrukcijas yra techniniame projekte, todÄl jame jokių detalių atstumų iki degių konstrukcijų nurodyti nereikÄjo. Mano, kad projektai buvo rengiami tinkamai ir tinkamai vykdoma jų priežiÅ«ra. Žinojo, kad dÅ«mtraukis įrengtas Å¡iek tiek ne taip kaip numatyta projekte, o su â alkÅ«nÄmisâ.
Statybos žurnalas yra pildomas statybos rangovų, jie turi apraÅ¡yti darbus, kuriuos padaro, jeigu yra užfiksuotas įrengtas metalinis kaminas su alkÅ«nÄmis, tai turÄjo bÅ«ti paraÅ¡yta žurnale. Tai nebuvo jos pareiga. Be to, ji neruoÅ¡Ä projekto dalies âÅ ildymas â vÄdinimasâ , nes tam neturi kompetencijos, o dÅ«mtraukis buvo projektuojamas bÅ«ten Å¡ioje dalyje. PažymÄtina, kad projekto vadovas atsako už visÄ projektÄ , o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį.
Projekto priežiÅ«ros vadovas, kuris atsako formaliai už visÄ projektÄ , bet neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, gali kreiptis į po projekto dalies vadovÄ , kuris tÄ projekto dalį darÄ ir su juo konsultuotis, aiÅ¡kintis. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra priskirtas bÅ«ti projekto priežiÅ«ros vadovu, tai jis privalo vykdyti priežiÅ«rÄ visoje projekto apimtyje. Projekto prižiÅ«rÄtojas žiÅ«ri ar darbai vykdomi pagal projektÄ , todÄl jis gali bet kurioje stadijoje žiÅ«rÄti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota.
NeginÄytinai nustatyta, kad R. T. buvo žodžiu V. M. informuota, kad kilo problemos dÄl metalinių dÅ«mtraukių montavimo, kad su V. M. ir kitu rangovo atstovu A. D. sprendÄ Å¡Ä¯ klausimÄ (beje nedalyvaujant techniniam prižiÅ«rÄtojui V. L.) ir nusprendÄ metalinius dÅ«mtraukius pastato palÄpÄje įvesti į plytinį kaminÄ su pasukimu (alkÅ«nÄmis). Akivaizdu, kad buvo apsiribota žodiniu klausimo svarstymu, taÄiau apie priimtÄ sprendimÄ montuoti dÅ«mtraukius su pasukimu, kai tuo tarpu projekte jie parodyti montuojami vertikalÅ«s, nebuvo atžymÄta jokioje projektinÄje dokumentacijoje, nors anksÄiau nurodytas statybos reglamentas įsakmiai įpareigoja projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ Ä¯ statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus statybos darbus, neatitinkanÄius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti.
Netgi po to, kai UAB â(duomenys neskelbtini)â sumontavo metalinius dÅ«mtraukius R. T. nepatikrino, kad - dÅ«mtraukiai sumontuoti su iÅ¡linkimu (alkÅ«nÄmis), kurios niekaip neizoliuotos, nors turÄjo âbÅ«ti mÅ«reâ (R. T. teigimu), įrengiant pravalos dureles netinkamoje vietoje, atskiros dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai nuo metalinių dÅ«mtraukių iki degių pastato konstrukcijų - ir Å¡ių ne pagal projektÄ atliktų darbų neįraÅ¡Ä Ä¯ statybos darbų žurnalÄ , nepateikÄ nurodymų ir reikalavimų neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymÄjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų pakeitimo techniniame projekto keitime ir nepateikÄ Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011m. lapkriÄio 28 d. statybos užbaigimo aktÄ .
Taip pat R. T. projekto dalyje âÅ ildymas â vÄdinimasâ netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ âGaisrinÄ saugaâ, nes rengdama projektus nenurodÄ, saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių - dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kaip to reikalauja âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklÄsâ ST 8860237.02:1998. 2015-05-08 ekspertizÄs iÅ¡vadoje (1 tomas, b.l.26-56) konstatuota, kad ne privalomi gaisrinÄs saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinÄ saugÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turÄjo bÅ«ti numatyti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio projektinÄje dokumentacijoje.
Techninio projekto âBendrabuÄio rekonstrukcijos ...â 0 ir A laidos âÅ ildymas â vÄdinimasâ bei darbo projekto âÅ ildymas â vÄdinimasâ dalyje nÄra pateikti reikalavimai kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams, kaip numato â Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose taisyklÄsâ, tai yra nenurodyti saugÅ«s atstumai nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, tai reiÅ¡kia, jog pagal teisÄs aktų reikalavimus saugÅ«s atstumai nuo dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų privalo bÅ«ti nurodyti ir nepakanka projekte daryti nuorodÄ Ä¯ gamintojo instrukcijas.
Pripažintina, kad projekto vadovÄ nenurodydama konkreÄių atstumų, o darydama nuorodÄ Ä¯ gamintojo taisykles (Å¡iÄ aplinkybÄ ji pati pripažino) pažeidÄ nustatytus privalomus reikalavimus. V. M. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privaÄioje įmonÄje statybų vadovu ir turÄdamas teisÄ veikti Å¡ios įmonÄs vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovÄs vadovo įsakymu bÅ«damas paskirtas statybų rangovo UAB â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 âStatybos darbaiâ XIV skyriaus 59.12 punktÄ privalÄdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ , pagal 59.11 punktÄ privalÄdamas iÅ¡nagrinÄti statinio projektÄ , o pastebÄjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustaÄius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ nesikreipÄ Ä¯ statinio projektuotojÄ ir nereikalavo pataisyti projektÄ , taip dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ , laikytis nustatytų statinio projektavimo sÄ lygų reikalavimo, statybos metu nesilaikÄ darbo projekto BendrabuÄio rekonstrukcija (G2K2P) dalies Å¡ildymas-vÄdinimas reikalavimų, o bÅ«tent 2010 m. kovo mÄn. 29-31 d. laikotarpiu įrengÄ kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ne pagal projektÄ , taip pažeisdamas 1998 m. rugpjÅ«Äio 31 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 âDÄl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų âKietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojanÄių standartų reikalavimais. Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelÄs turi bÅ«ti ne plonesnÄs kaip 120 mm, karÅ¡Äiui atsparaus betono â 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių â 4 mm, nerÅ«dijanÄio rÅ«gÅ¡Äiai atsparaus plieno â 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nÄra.
Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karÅ¡Äiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masÄ ne mažesnÄ kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnÄ kaip 900 C0. IÅ¡ iÅ¡orÄs Å¡iluminÄ izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 700 C0, taÄiau Å¡iluminÄs izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apaÄioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelÄmis.
DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirÄ nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinÄs dalies pasvirimas horizontalia kryptimi â ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas â ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priÄjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios lieÄiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vÄdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.
Perskyros storis turi bÅ«ti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaiÄiuojamas nuo dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidinio pavirÅ¡iaus. Atstumas tarp dÅ«mtraukio (kamino) sienutÄs vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto ( Ä® horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi bÅ«ti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros virÅ¡us bÅ«tų 70 mm aukÅ¡Äiau grindų lygio arba pastogÄs užpilamojo sluoksnio virÅ¡aus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dÅ«mtraukių (kaminų) iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti:130 mm â nuo plytinių ir betoninių dÅ«mtraukių (kaminų);250 mm â nuo neizoliuotų keraminių dÅ«mtraukių (kaminų);130 mm â nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dÅ«mtraukių (kaminų).
TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitÄ kamino konstrukcijas ( iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ) vienuolyno pastato palÄpÄje, dÄl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinÄms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mÄn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palÄpÄje kilo gaisras ir dÄl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyÄios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvÄ 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelÄ - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs. V.
M. 2009 m. gruodžio 9 d. UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus įsakymu, pagal su P. R. individualia firma â(duomenys neskelbtini)â sudarytÄ sutartį, dÄl darbų pagal projektÄ â(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmÄmsâ paskirtas vadovauti įmonÄs atliekamiems katilinÄs, Å¡ildymo, vÄdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams ir bÅ«ti atsakingu už darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ (3 tomas, b.l. 59). Statinio statybos vadovas â statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinÄ kokybÄ.
Statybos techninio reglamento âStatybos darbaiâ 59.11 punkte yra nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinÄti statinio projektÄ ir pastebÄjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustaÄius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ . Statybos techninio reglamento âStatybos darbaiâ 59.12 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai pagal statinio projektÄ kai jo reikia, statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
V. M. kaltu nepripažino, aiÅ¡kino, kad tik dÅ«mtraukių montavimo metu paaiÅ¡kÄjo, kad į pastato palÄpÄ metaliniai dÅ«mtraukiai per perdangÄ buvo įvesti tiesiai, taÄiau mÅ«rinis kaminas, kuriuo dÅ«mtaukiai turÄjo iÅ¡kilti virÅ¡ stogo, yra kiek toliau, todÄl buvo bÅ«tina dÅ«mtraukius į šį kaminÄ Ä¯vesti 30 laipsnių kampu ir kamine dar pasukti 30 laipsnių kampu, kad jie vÄl eitų tiesiai. Apie Å¡iÄ situacijÄ jis žodžiu informavo projekto vadovÄ R. T.. Aptariant metalinių dÅ«mtraukių įvedimÄ Ä¯ mÅ«rinį kaminÄ dalyvavo projekto vadovÄ R.
T., statybos darbų vadovas A. D.. Projekto vadovÄ R. T. leido metalinius dÅ«mtraukius kampu įvesti į mÅ«rinį kaminÄ . Montuojant metalinius dÅ«mtraukius palÄpÄje, projekto, nei brÄžinio kur bÅ«tų numatytas dÅ«mtraukių iÅ¡linkimas, neturÄjo, bet su projekto vadove R. T. buvo sutarta, kad ji statybos darbų žurnale pažymÄs, kad dÅ«mtaukiai sumontuoti kitaip nei projekte, taÄiau tik po gaisro sužinojo, kad R. T. jokių atžymų statybų žurnale nepadarÄ. Darbo projekte baigus darbus jis dÄjo žymÄ âTAIP PASTATYTAâ ir pasiraÅ¡Ä, nes manÄ, kad apie pakeitimus įraÅ¡us yra padariusi R.
T.. Jo nuomone dÅ«mtraukio įrengimas su palinkimu nÄra esminis projekto sprendinio pakeitimas, o tik montažinis sprendimas, nes dÅ«mtraukis buvo sumontuotas iÅ¡ atskirų sertifikuotų â (duomenys neskelbtini)â pagamintų dalių ir pagal gamintojo instrukcijÄ . Montuojant dÅ«mtraukį vadovavosi gamintojo instrukcija, kurioje buvo nurodyti bÅ«tini iÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai nuo medinių konstrukcijų. Po kaminu apatinÄje dalyje virÅ¡ antrojo aukÅ¡to perdangos buvo medinÄ sija einanti tarp abiejų metalinių dÅ«mtraukių.
Nuo kietojo kuro katilų dÅ«mtraukio sija buvo apie 20 cm atstumu, o nuo granulinio katilo dÅ«mtraukio apie 15 cm. Pagal techninį projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai turÄjo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s be pravalos durelių palÄpÄje. Žinojo, kad dÅ«mtraukius reikia įrengti su alkÅ«nÄmis, bet kad bÅ«tų pataisytas darbo projektas nesikreipÄ, nes tai ne esminis pakeitimas ir nebÅ«tina. DÅ«mtraukių alkÅ«nÄs nebuvo apmÅ«rytos. Projekte atstumai nuo metalinių dÅ«mtraukių iki medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, tiktai buvo nuoroda laikytis gamintojo instrukcijų.
Pravalos durelÄs buvo neapÅ¡iltintos, â(duomenys neskelbtini)â sertifikuotos. DÅ«mtraukių metalinÄs dalis sujungÄ savisriegiais, nemano, kad tai pažeidimas. V. M., kuris Rangovo paskirtas staybos darbų vadovu, radÄs projekto sprendinį, kurio negalima praktiÅ¡kai įgyvendinti, turÄjo kreiptis per statinio statybos techninį prižiÅ«rÄtojÄ Ä¯ statinio projektuotojÄ ir reikalauti, kad bÅ«tų pataisytas projektas. Ä®rodyta, kad V. M. vadovaudamas dÅ«mtraukių montavimo darbams pamatÄs, kad iÅ¡ katilinÄs į pastato palÄpÄ atvesti du metalinai dÅ«mtraukiai (į vienÄ kurių buvo pajungti du kietojo kuro katilai (dÅ«mtraukis Nr. 1), o į kitÄ - granulinio kuro katilas, kurie turÄjo mÅ«riniu kaminu iÅ¡kilti virÅ¡ stogo, per perdangÄ buvo iÅ¡vesti Å¡alia mÅ«rinio kamino) nors ne per techninį prižiÅ«rÄtojÄ V.
L., bet vistik informavo prpjekto vadovÄ R. T., kad nÄra galimybÄs vertikaliai pagal projektÄ sumontuoti dÅ«mtraukių, buvo priimtas sprendimas, projekto vadovei pritarus, montuoti dÅ«mtraukius su palinkimu, kÄ leidžia dÅ«mtraukių gamintojo instrukcija. Vienok, akivaizdu, kad V. M. nereikalavo pataisyti, pakoreguoti projektÄ , o tiesiog pagal gamintojo instrukcijÄ montavo dÅ«mtraukį (vadovavo tiems darbams), nors turÄjo montuoti vadovaudamasis projektu. Kaip turÄjo bÅ«ti kooreguojamas projektas( darant žymas brÄžinius, atžymas ar kitaip), turÄjo spresti statybos specialistai pagal kompetencijÄ , projekto priežiÅ«ros vadovas, techninis prižiÅ«rÄtojas).
Å iuo atveju, neesant jokių projekto sprendinių keitimo (pagal projektinÄ dokumentacijÄ dÅ«mtaukiai vertikalÅ«s, be pravalos durelių palÄpÄje ir t.t.), o faktiÅ¡kai sumontuoti kitaip), todÄl atsakomybÄ tenka rangovui, tiksliau statybos darbų vadovui, kuris atsakingas darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinÄ saugÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo V. M. parodymų, tas patvirtinta ir kitais įrodymais- kaltinamosios R. T., liudytojo A. D. parodymais dÄl to, kad metalinių dÅ«mtraukių sumontuoti vertikaliai, kaip nurodyta projekte, nÄra galimybÄs, jis, nors ir ne per statybos techninį prižūrÄtojÄ , kaip numatyta STR-e, bet tiesiogiai žodžiu informavo projekto vadovÄ R.
T., kartu su projekto vadove priÄmÄ speandimÄ montuoti dÅ«mtaukius su palinkimu, vienok, V. M. nevykdÄ pareigos ir nereikalavo pataisyti projekto sprendinį (tikÄjosi, kad projekto vadovÄ padarys atitinkamas žymas statybų darbų žurnale) ir ne pagal projektÄ , o pagal gamintojo instrukcijÄ , be to, pažeidžiant Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose taisyklių reikalavimus, sumontavo dÅ«mtaukius, kas vÄliau turÄjo įtakos gaisro kilimui vienuolyno pastate. Tokiu bÅ«du laikytina, kad V. M. pažeidÄ 59.11 punkto reikalavimus.Kad metaliniai dÅ«mtraukiai vienuolyno palÄpÄje sumontuoti ne pagal projektÄ (su palinkimais (alkÅ«nÄmis), su pravalos durelÄmis, sujungti savisriegiais ir kt.) yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais - paties kaltinamojo parodymais, apžiÅ«rų protokolais, specialistų iÅ¡vadomis (Å¡ie įrodymai buvo iÅ¡samiai aptarti apraÅ¡ant gaisro kilimo priežastis ir aplinkybes), todÄl pagrįstai inkriminuotas ir 59.12 p. pažeidimas.
Kaltinime taip pat yra nurodyta, kad V. M. dÄl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeisdamas teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo elgesio taisykles, netinkamai atliko savo pareigas statybos darbus vykdÄ ne pagal projektÄ ir kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1, įrengÄ pažeisdamas Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimų 4.12, 4.15, 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus. PažymÄtina, kad specialistų ir ekspertų iÅ¡vados (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18), kurios pateiktos atlikus iÅ¡samius tyrimus, konstatavo, kad kieto kuro dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti ne pagal projektÄ , nesilaikant pastato projekte numatytų reikalavimų buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nÄs), metalinÄs dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palÄpÄje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelÄs ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinÄs stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninÄmis medžiagomis.
Specialistų iÅ¡vados Å¡iuo dÄl dÅ«mtraukio Nr. 1 įrengimo buvo aptartos nuosprendyje anksÄiau, todÄl plaÄiau nebeanalizuojamos, iÅ¡vados nepaneigtos, įrodymų, iÅ¡skyrus kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, kurie Å¡iuo klausimu nÄra nuoseklÅ«s, paneigianÄių iÅ¡vadas nÄra. Pripažintina, kad minÄtų saugumo taisyklių pažeidimas V. M. inkriminuotas pagrįstai. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybÄs tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinÄje, nevalstybinÄje ar privaÄioje įstaigoje, įmonÄje ar organizacijoje ar verÄiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisÄ veikti Å¡ios įstaigos, įmonÄs ar organizacijos vardu, ar teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad vieÅ¡ojo administravimo samprata pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ir administracinių įgaliojimų samprata pagal BK 230 straipsnio 3dalis neprieÅ¡tarauja viena kitai. TaÄiau sprendžiant klausimÄ , ar asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas valstybÄs tarnautojui prilygintu asmeniu nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalį įvardytus požymius â dirba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar verÄiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus, arba turi teisÄ veikti Å¡io juridinio asmens vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.
Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu ir Å¡ios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . VieÅ¡uoju interesu yra laikytinas teisÄtas asmens ar grupÄs asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenÄs vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Sprendžiant klausimÄ , ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybÄ, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupÄs asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminÄs Å¡ių asmenų teisÄs ir laisvÄs, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybÄs. Pagal Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybÄs tarnyboje įstatymÄ vieÅ¡ieji interesai - tai visuomenÄs suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybÄs tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai.
VieÅ¡uosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybÄs tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privaÄiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi vieÅ¡ieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybÄ, gali bÅ«ti suprantami ir kaip visuomenÄs suinteresuotumas, kad ne tik valstybÄs tarnautojai, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti sprÄsti įvairius visuomenei svarbius klausimus, t.y. valstybÄs tarnautojui prilyginti asmenys, darytų tai neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai ir įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014).
Vertinant, ar asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3dalies numatytus požymius, svarbūsdu požymiai:
1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame vieÅ¡ajame ar privaÄiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys / turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisÄ veikti Å¡io juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas(LAT 2012-11-27 nutartis Nr. 2K-567/2012). Vertindamas kaltinamųjų R. T., V. L. ir V. M. statusÄ atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus ir jų atliekamas funkcijas (projekto vadovÄ, statybos techninis prižiÅ«rÄtojas, statybos vadovas) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.
T., V. L. ir V. M. BK 230 straipsnio 3 dalies prasme prilygintini valstybÄs tarnautojui. Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 str., yra valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dÄl neatsargumo, sukÄlÄs padarinius didelÄ Å¾alÄ valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nÄra priežastinio ryÅ¡io BK 229 straipsnis netaikomas. NeteisÄtas valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiÅ¡kas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, laikomas netinkamu pareigų atlikimu.
ValstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisÄs aktus, apibrÄžianÄius jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todÄl kiekvienu atveju bylose yra nustatoma ir konkreÄiais teisÄs aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiÅ¡kinamas kaip neteisÄtas valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas â aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (LAT nutartys Nr. 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).
Å io nusikaltimo valstybÄs tarnybai sudÄtyje pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelÄs žalos požymis, rodantis padidintÄ tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumÄ . Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 229 straipsnį, taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti nustatyta jo kaltÄs forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti.
Teismų praktikoje dÄl BK 229 straipsnio taikymo aiÅ¡kinant nusikalstamo nerÅ«pestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkreÄiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenÄs interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis ir valinis kaltÄs elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turÄjoâ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkreÄios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galÄjoâ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dÄl kurių asmuo turi realiÄ galimybÄ numatyti pavojingus savo veiklos padarinius.
TaÄiau vien turÄjimas ir galÄjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebÄti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015). Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 str., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:
1) prieÅ¡inga valstybÄs tarnybai veika neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu;
2) pavojingais padariniais didelÄs žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;
3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT 2007-01-04 teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos iÅ¡vados, LAT nutartis Nr. 2K-7-228/2008 ). DÄl statybos vadovo veiksmų. Statybos techninio reglamento âStatybos darbaiâ 59.12 punktÄ pažeidÄ, nes statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai pagal statinio projektÄ kai jo reikia, statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Å¡iuo atveju statybos vadovas įrengÄ dÅ«mtraukį ne pagal statinio projektÄ ir nukrypimas nuo projekto niekur nebuvo atžymÄtas, dabar nÄra galimybÄs nustatyti ar statybos vadovas savo iniciatyva sugalvojo tÄ mazgÄ , ar projektuotojas nubraiÅ¾Ä kaip tai turÄtų bÅ«ti, ar tik aptarta žodžiu, kad taip iÅ¡vesti dÅ«mtraukį, bet kaip tas sprendinys bus įgyvendintas, tokios dokumentacijos nÄra.
Dabar nÄra dokumentacijos, iÅ¡ kurios galÄtume pasakyti ar tas statytojas padarÄ taip kaip sakÄ projektuotojas, ar projektuotojas pasakÄ taip kaip padarÄ statytojas. Tiek iÅ¡ projektuotojo pusÄs, tiek iÅ¡ statybos vadovo pusÄs pažeidimai padaryti, kurie neatsispindÄjo dokumentacijoje. DÄl statybos techninio prižiÅ«rÄtojo veiksmų. Statinio techninis prižiÅ«rÄtojas tikrina, kad per visÄ statinio statybos laikÄ statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ laikantis kitų teisÄs aktų ir normatyvinių dokumentų.
Taip pat statinio statybos techninis prižiÅ«rÄtojas sužinojÄs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dÄl kitų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, turi kreiptis į statytojÄ ir jam pavedus į statinio projektuotojÄ dÄl projektinių sprendinių koregavimo, tai numato âStatinio statybos techninÄs priežiÅ«ros STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktai. NeaiÅ¡ku, ar Å¡iuo atveju statybos techninis prižiÅ«rÄtojas Å¡iuos veiksmus atliko, nes sprendiniai dÄl dÅ«mtraukio įrengimo pakoreguoti nebuvo.
Statybos techninis prižiÅ«rÄtojas nustatÄs, kad negalima įrengti taip kaip numatyta pagal projektÄ , turÄjo nepasiraÅ¡yti sprendinio įrengimo. Jeigu buvo iÅ¡kilusi tokia problema jis turÄjo kreiptis į projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ , kaip iÅ¡sprÄsti Å¡itÄ pakeitimÄ , kad bÅ«tų pakeistas projektas. Kaip jis turÄjo kreiptis žodžiu ar raÅ¡tu nÄra reglamentuota. Galimi įraÅ¡ai statybos žurnale, yra atskira grafa, kur yra techninio prižiÅ«rÄtojo pastabos, kur techninis prižiÅ«rÄtojas įformina kažkokias pastabas, jis paraÅ¡o kÄ reikia iÅ¡taisyti arba kÄ padaryti į kažkokius neatitikimus, tai yra atitinkama statybos žurnale forma kur pildo techninis prižiÅ«rÄtojas.
Jis įraÅ¡o kažkokius neatitikimus ar iÅ¡taisymus ir tada rangovas turi tuos iÅ¡taisymus padaryti ir atžymÄti toje žurnalo grafoje, kad yra įvykdyta ir turi pasiraÅ¡yti statybos vadovas ir techninis prižiÅ«rÄtojas, kad ta pastaba yra įgyvendinta. Å iuo atveju, patikrinus statybos dokumentus, statybos techninio prižiÅ«rÄtojo pastabų nei įrašų kÄ reikia iÅ¡taisyti, nebuvo. Statybos techninis prižiÅ«rÄtojas, žinodamas, kad projektas nepakoreguotas ir nÄra jokių brÄžinių, negalÄjo pasiraÅ¡yti už tuos sprendinius.
DÄl projekto vadovÄs veiksmų. Projekto vadovÄ, bÅ«dama informuota apie pakeitimus, privalÄjo pažymÄti projekte pakeitimus. Kas yra esminiai projekto sprendinių nukrypimai yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta Statybos įstatyme ir apibrÄžta, kad tai yra sprendiniai, jeigu keiÄiamas konstrukcijų iÅ¡dÄstymas ir keiÄiasi statinio matmenys, vieta sklype ar paskirtis, tai tie yra esminiai nukrypimai nuo projekto, o visi kiti sprendimai nÄra esminiai nukrypimai nuo projekto. Reglamente yra paraÅ¡yta, tais atvejais, kada daromi esminiai projekto sprendinių keitimai, kurie yra apibrÄžti statybos įstatyme, tada reikia gauti naujÄ leidimÄ , projekto sprendinių keitimui, bet yra kiti visi, kurie nÄra esminiai, tai galima projektÄ pakeisti, naujo leidimo nereikia, bet tam keitimui turi pritarti statytojas ir turi bÅ«ti įforminta nauja laida.
Å iuo atveju alkÅ«nÄs padarymas nÄra esminis projekto sprendinio pakeitimas, taÄiau Å¡is pakeitimas, taip pat kaip pravalos durelių įrengimas palÄpÄje, kurios nebuvo numatytos techniniame projekte ir sužinojus, kad jos ten taip yra įrengtos, turÄjo atsispindÄti techniniame arba bent jau darbo projekte. Visi pakeitimai, kurie buvo atliekami darbo projekto rengimo metu, turÄtų bÅ«ti galutiniame variante âperneÅ¡tiâ į techninį projektÄ . Gali bÅ«ti paskirtas vienas projekto priežiÅ«ros vadovas, gali bÅ«ti ir projekto dalių vadovai.
Projekto priežiÅ«ros vadovas atsako už visÄ projektÄ , o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį. Projekto priežiÅ«ros vadovas, kuris atsako formaliai už visÄ projektÄ , neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, taÄiau gali kreiptis į to projekto dalies vadovÄ , kuris tÄ projekto dalį darÄ ir su juo konsultuotis, aiÅ¡kintis. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra pristirtas bÅ«ti projekto priežiÅ«ros vadovu, tai jis turi vykdyti priežiÅ«rÄ visoje projekto apimtyje.
Projekto prižiÅ«rÄtojo pareiga stebÄti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota. Kaltinamieji kÄlÄ savo versijas dÄl gaisro kilimo vienuolyno pastate priežasÄių ( pvz. kad dÄl netinkamos dÅ«mtraukio eksploatacijos dÅ«mtraukiai buvo sugadinti ir dÄl to kilo gaisras ir kt.). Teismas, nustatinÄdamas gaisro kilimo priežastis rÄmÄsi specialistų, ekspertų iÅ¡vadomis. Teismas neturi pareigos analizuoti ir atskirai pasisakyti dÄl kaltinamųjų iÅ¡keltų versijų, nes teismas vertina byloje surinktus įrodymus, juo labiau, kad tokio įvykio( gaisro ir jo priežasÄių) tyrimas reikalavo ypatingų specialių žinių, tam buvo pasitelkti specialistai ir ekspertai, kurie iÅ¡samiai iÅ¡yrÄ visus reikÅ¡mingus duomenis ir padarÄ iÅ¡vadas, abejoti specialistų kompetencija teismas neturi jokio pagrindo.
IÅ¡vados nÄra kategoriÅ¡kos, taÄiau teismas savo ruožtu betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ liudytojų parodymus, bylos medžiagÄ ir nenustatÄ jokių aplinkybių ar faktų dÄl kurių reikÄtų iÅ¡vadomis abejoti. PažymÄtina, kad specialistas atsakÄ ir į klausimus kokias pareigas atliekantys asmenys yra atsakingi kad privalomi saugos reikalavimai nebuvo vykdomi, kokių teisÄs aktų reikalavimai pažeisti. DÄl kaltinamųjų teiginio, kad dÅ«mtraukio Nr. 1 sumontavimas su pasukimais alkÅ«nÄmis) nebuvo esminis projekto sprendinio keitimas, o tik montažinis sprendimas, kuris buvo vykdomas ir dÅ«mtraukis montuojamas iÅ¡ atskirų sertifikuotų dalių, atsižvelgiant į gamintojo, UAB â(duomenys neskelbtini)â instrukcijas, pažymÄtina, kad kaip nurodÄ ekspertas ArtÅ«r Raskov, visi pakeitimai esminiai ar neesminiai, lieÄiantys gaisrinÄs saugos reikalavimus turi bÅ«ti įvykdyti ir vykdomi viso projekto eigoje, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡kilus problemoms dÄl dÅ«mtraukio montavimo pagal projekto reikalavimus, privalu buvo pirmiausia daryti projektinių sprendinių keitimus.
Kaip anksÄiau įrodymais patvirtinta, to neginÄijo nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų, jokių atžymų nei statybos darbų žurnaluose nei statybos baigimo akte nebuvo padaryta, kas reiÅ¡kia, kad pastatyta pagal projektÄ , nors faktiÅ¡kai statinys ( dÅ«mtraukis) pastatytas nesilaikant projekto gaisrinÄs saugos reikalavimų. DÄl medinÄs konstrukcijos( sijos), kuri buvo tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių pažymÄtina, kad nepriklausomai ar tai buvo stogo konstrukcija( kÄ Ä¯rodinÄjo gynyba), ar pastato konstrukcija, bet kokiu atveju tai buvo degi konstrukcija, kuri buvo tarp metalinių dÅ«mtraukių ir nÄra labai svarbu koks galiausiai atstumas buvo nuo dÅ«mtraukių iki Å¡ios konstrukcijos( to niekas tiksliai negalÄjo pasakyti, liudytojas A.
D. nurodÄ vienokius, V. M. kitokius atstumus), bet kokiu atveju tie atstumai buvo nedideli, ar 380 mm ar mažiau to Å¡iandien negalime nustatyti, bet rasti nesudegÄ konstrukcijos galai neginÄijamai byloja apie medinÄs konstrukcijos buvimÄ gaisro metu pavojingoje gaisrinÄs saugos atžvilgiu, zonoje, tai yra kamino viduje. PastebÄtina ir tai, kad liudytojas A. D. nurodÄ, jog Å¡i medinÄ konstrukcija buvo izoliuota akmens vata ne iÅ¡ visų pusių, tai yra , neapÅ¡iltinta iÅ¡ virÅ¡aus ir uždengta difuzine plÄvele.
Po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dÅ«mtraukio akmens vatos rasta, bet ne medinÄs sijos buvimo vietoje. Niekas neginÄijo aplinkybÄs, kad dÅ«mtraukis buvo suprojektuotas tiesus be iÅ¡linkimo nuo pat rÅ«sio, kur įrengta katilinÄ, iki virÅ¡aus, bet dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimais ir ne pastato sienoje, palÄpÄje metaliniai dÅ«mtraukiai sumontuoti kampu( su alkÅ«nÄmis), kurios visiÅ¡kai neapÅ¡iltintos, tai yra neizoliuotos, be to, dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelÄs, kurios taip pat nebuvo izoliuotos, tokiu bÅ«du buvo pažeistas dÅ«mtraukio vientisumas, dÅ«mtraukių detalÄs sujungtos savisriegiais, o ne su kniedÄmis nors gamintojo UAB â(duomenys neskelbtini)â taisyklÄse aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sujungti kniedÄmis ir kniedÄs turi turÄti tam tikrÄ atsparumÄ ugniai, teigti, kad visi Å¡ie nukrypimai nuo projekto buvo neesminiai ir negalÄjo įtakoti sodžių gaisrų dÅ«mtraukyje, nÄra jokio pagrindo.
Teismas laiko tai gynybine kaltinamųjų pozicija Kaip nurodÄ ekspertas ArtÅ«r Raskov ir tuo abejoti nÄra pagrindo, dÅ«mtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais âalkÅ«nÄmisâ laikytinas esminiu pakeitimu dÄl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio - dÅ«mtraukio ir paÄios sienos prie kurios įrengtas dÅ«mtraukis atsparumÄ ugniai. GaisrinÄs saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. GaisrinÄs saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga.
DÅ«mtraukių įrengimas su palinkimais alkÅ«nÄmis ir ne sienoje yra susijÄs su esminiais saugos reikalavimais, todÄl projekto pakeitimas arba įraÅ¡ymas į statybos žurnalÄ buvo bÅ«tinas, neturÄjo bÅ«ti tik žodžiu apsprÄstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turÄjo priimti komisija susidedanti iÅ¡ projekto vadovo, techninio prižiÅ«rÄtojo ir statytojų, kurie turÄjo pagrįsti pakeitimų bÅ«tinumÄ . Dar kartÄ pastebÄtina, kad kompiuterinÄ simuliacija, kuria kaltinamieji bandÄ Ä¯rodyti, kad suodžių gaisras dÅ«mtraukyje negalÄjo kilti negali bÅ«ti tiesiogiai taikoma gaisrų simuliacijai, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu.
Be to, matosi, kad specialistui, kuris beje, nebuvo įspÄtas dÄl atsakomybÄs už galimai melagingos iÅ¡vados davimÄ , pateiktas buvo brÄžinys, kuriame dÅ«mtraukis pavaizduotas vertikalus ir be pasukimo. Neabejotinai nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų kuomet netinkamai atliko savo pareigas (V. L., statybos techninis prižiÅ«rÄtojas, sužinojÄs, kad statinio (dÅ«mtaukio Nr.
1) projekto sprendiniai dÄl atitinkamų priežasÄių negali bÅ«ti realizuojami, teisÄs aktų nustatyta tvarka nesikreipÄ dÄl sprendinių koregavimo, neužtikrino, kad statyba bÅ«tų vykdoma pagal projektÄ , R. T., projekto vadovÄ, neužtikrino, kad statinys bÅ«tų statomas pagal projektÄ , V. M., statybų vadovas, privalÄjo nuolat kontroliuoti, kad statyba vyktų pagal projektÄ , o pastebÄjÄs, kad dÄl atitinkamų priežasÄių nÄra galimybÄs statyti pagal projektÄ , nereikalavo, kad projektas bÅ«tų pataisytas, nenumatÄ ir nesitikÄjo, jog dÄl to gali kilti gaisras ir kad gali atsirasti tokie padariniai - didelÄ turtinÄ Å¾ala ir bei sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs, nors galÄjo ir turÄjo tai numatyti, todÄl kaltinimas, jog jie tarnybos pareigas netinkamai atliko dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra pagrįstas (BK 16 straipsnio 3dalis).
Gaisro metu Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai buvo padaryta, kaip nurodoma kaltinime, ne mažesnÄ nei 1 862 296 Eur žala ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs vertybÄs. Nekyla abejonių, kad tokio dydžio žala vertintina kaip didelÄ tiek BK 188 straipsnio, tiek BK 229 straipsnio prasme ir nereikalauja platesnio įvertinimo. Byloje iÅ¡nagrinÄtais ir pasitvirtintais įrodymais nustatyta, kad viena iÅ¡ gaisro priežasÄių buvo ta, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr.1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nÄs), metalinÄs dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palÄpÄje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelÄs ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinÄs stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninÄmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinÄs konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mÄginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinanÄiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais.
EkspertizÄs iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo įrengtas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. PažymÄtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo skirta ne viena užduotis specialistui, atlikta kompleksinÄ ekspertizÄ. Tai nÄra vienintelis įrodymas, pastebÄtina, kad skirtingų specialistų atlikti tyrimai ir pateiktos iÅ¡vados viena kitai neprieÅ¡tarauja, kaip neprieÅ¡tarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. PažymÄtina, kad kaltinamieji pripažino patys, kad žinojo, jog dÅ«mtraukis sumontuotas ne pagal projektÄ , vienok nei iki dÅ«mtraukio pradÄjimo montuoti nei po jo sumontavimo projektinÄje dokumentacijoje nei vienas jokių pakeitimų neatliko, nors kiekvienas jų pagal savo įgaliojimus ir kompetencijÄ tokiÄ pareigÄ turÄjo.
DÅ«mtraukio įrengimas nesilaikant projekto reikalavimų turÄjo reikÅ¡mÄs gaisro kilimui, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamųjų netinkamas pareigų atlikimas, t. y. dÅ«mtraukio statymas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, yra priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmÄmis, tai yra gaisro kilimu. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ jei asmuo, netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, padaro ir kitÄ nusikaltimÄ ne valstybÄs tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis (BK 228 str.
Komentaro 24 p., LAT 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-70/2007, 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaltinamieji V. L., R. T. ir V. M. netinkamai atlikdami tarnybos pareigas ne tik padarÄ didelÄ Å¾alÄ valstybei ir juridiniam asmeniui, bet kartu ir pažeisdami teisÄs aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dÄl neatsargumo sugadino ir sunaikino svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentÄjusiems asmenims didelÄ turtinÄ Å¾alÄ bei sunaikino ir sugadino didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄias vertybes, todÄl jų veiksmai kvalifikuotini kaip pagal BK 188 straipsnio 2dalyje ir 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.
DÄl senaties. Kaltinamųjų gynÄjai praÅ¡o taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį, motyvuoja tuo, kad Å¡iuo metu galiojanti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkÄio redakcija numato 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatį, kai buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Iki 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusių BK 95 straipsnio pakeitimų Å¡is terminas buvo 5 metai, taÄiau nauja straipsnio redakcija nelengvina nusikalstam veikÄ padariusio asmens teisinÄ padÄtį, todÄl atgal negalioja, todÄl turÄtų bÅ«ti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris turi bÅ«ti siejamas su projektavimo darbų užbaigimu.
Nuo projektavimo darbų užbaigimo yra praÄjÄ daugiau nei 5 metai, todÄl bet kokioms veikoms, susijusioms su â(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmÄmsâ projekto rengimu taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminas. Kaltinamosios R. T. gynÄjo nuomone, nuo projektavimo darbų pabaigos yra praÄjÄ netgi daugiau nei aÅ¡tuoneri metai, UAB â(duomenys neskelbtini)â dÅ«mtraukį įrengÄ 2010 m. kovo 29-30 d. , taigi visi projektavimo darbai ir visi brÄžiniai rangovui pateikti iki užbaigiant Å¡iuos darbus.
Darbo projektas buvo rengiamas eigoje , taigi nuo to, kai buvo užbaigti darbai dÅ«mtraukio įrengimo yra praÄjÄ daugiau negu 8 metai. Apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis â tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suÄjus, nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybÄn. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaiÄiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priÄmimo. Senaties termino trukmÄ priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos.
V. L., R. T. ir V. M. padarÄ neatsargias nusikalstamas veikas, numatytas BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, abiejų straipsnių dispozicijoje yra numatytas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis didelÄ turtinÄ Å¾ala, tai yra veikos padarymas siejamas su veikos pasekmÄmis. Nustatyta, kad gaisras, dÄl kurio Lietuvos valstybÄ ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrÄ didelÄ Å¾alÄ ir kurio metu buvo sunaikintos ir sugadintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs turinÄios vertybÄs, (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo 2012 m. sausio 25-26 d.
Tuo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1) punkto b papunktyje buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praÄjÄ aÅ¡tuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyÄinis nusikaltimas (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29), taigi Å¡ioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis turi bÅ«ti skaiÄiuojama nuo nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo (nuo gaisro kilimo), o ne nuo kaltinamųjų veiksmų atlikimo ar neatlikim o projektinių darbų užbaigimo ir kt.), todÄl apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis nÄra pasibaigusi.
Bausmių skyrimas. BausmÄ yra valstybÄs prievartos priemonÄ, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. BausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.
Teismas bausmÄ paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dÄl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmÄ, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Kaltinamųjų V. L., R. T. ir V. M. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. V. L. neteistas, baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ (nuobauda nebegaliojanti), dirba (vykdo individualiÄ veikÄ ). R. T. neteista, nebausta, dirbanti.
V. M. neteistas, galiojanÄių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturi, yra neįgalus. Parinkdamas bausmÄ teismas atsižvelgia į tai, kad visi kaltinamieji padarÄ neatsargias nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ numatyta bauda arba areÅ¡tas arba laisvÄs atÄmimas. AtsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, vienok padaryta didelÄ Å¾ala ir sugadintos bei sunaikintos didelÄs kultÅ«rinÄs reikÅ¡mÄs vertybÄs. Ä®vertinus Å¡ias bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nusikalstamų veikų numatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 299 straipsnyje pavojingumÄ , anksÄiau aptartas kiekvieno kaltinamojo asmenį charakterizuojanÄias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmÄs tikslai visų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jiems terminuoto laisvÄs atÄmimo bausmÄ, mažesnÄ nei BK 188 straipsnio 2 dalies ir BK 229 straipsnio sankcijoje nustatytas tokios bausmÄs vidurkis ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. L. pripažinti kaltu: â padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams; â padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 9 (devyniems) mÄnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ ir paskirti galutinÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miestto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo. R. T. pripažinti kalta: â padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams;
â padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 9 (devyniems) mÄnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ ir paskirti galutinÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams įpareigojant nuteistÄ jÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo V.
M. pripažinti kaltu: â padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams; â padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvÄs atÄmimu 9 (devyniems) mÄnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnÄ ir paskirti galutinÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mus. TeisÄja Laima BorkovskienÄ