Legislator Case Law & Legislation
d8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9 AI generated

d8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9 · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number d8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., jo gynėjui Petrui Rimantui Braziui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis VÄ® (duomenys neskelbtini) projekto administravimo ir techninės priežiÅ«ros vadovu, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, R.

Legislator headnote

AI generated

d8d009c6-daa6-46c9-94b2-0eb043bb45a9 · Å iaulių apylinkės teismas: Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelės turi bÅ«ti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerÅ«dijančio rÅ«gščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dÅ«mtraukius bÅ«tina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tÅ«rio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatÅ«ra ne žemesnė kaip 900 0C. IÅ¡ iÅ¡orės Å¡iluminė izoliacija turi bÅ«ti apjuosta apvalkalu, pagamintu iÅ¡ 0,5 mm storio skardos lakÅ¡to ar kitos nedegios medžiagos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-15-322/2018 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00020-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.11.2; 1.2.19.6; 2.3.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė, sekretoriaujant Teresei Zakrasienei, dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei, kaltinamajam V. L., jo gynėjui Algiui Staškūnui, kaltinamajai R. T., jos gynėjui Danieliui Urbonui, kaltinamajam V.

M., jo gynėjui Petrui Rimantui Braziui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis VÄ® (duomenys neskelbtini) projekto administravimo ir techninės priežiÅ«ros vadovu, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, R.

T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti projektų vadove uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), vykdanti individualiÄ veiklÄ , neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje ir V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 188 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis V. L., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ (duomenys neskelbtini) (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriaus įsakymu 2009 m. rugpjūčio 20 d. Nr. Ä®-46 paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiÅ«rėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, o bÅ«tent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiÅ«ra 7 skyriaus 33.9 punktÄ , privalėdamas tikrinti per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, bei pagal 33.10 punktÄ , sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytojÄ (užsakovÄ ), o jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ â€žBendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas" reikalavimus, tai yra nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos darbų sÄ lygų ir negali bÅ«ti realizuojami ir nesikreipė į statytojÄ arba, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dėl projektų sprendinių koregavimo, tai yra statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)” įrengus kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 pažeidžiant „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais.

Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos.

Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, tačiau Å¡iluminės izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ .

Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).

TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingÄ ja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Å vč.

M. Marija ir Å v. Juozapas“ ir 24 kultÅ«ros vertybės, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ â€“ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji Å¡eima su Å v. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikÅ¡tas“, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys KÅ«dikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. Kaltinamoji R.

T., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)” projektų vadove ir direktoriaus įsakymu Nr. V-32A bÅ«dama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektÄ privalėdama pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimÄ â€žGairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įraÅ¡yti į statybos darbų žurnalÄ , į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiÅ«rÄ â€žBendrabučio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmėms (duomenys neskelbtini)“ dalyje „Šildymas-vėdinimas“, netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ â€žGaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams, kaip numato 1998 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymas Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“, kuriuo patvirtintos „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998, o bÅ«tent nenurodė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ apraÅ¡omojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiÅ«ros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ â€žBendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ reikalavimus ir, statybos rangovui UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengus dÅ«mtraukį pažeidžiant „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais.

Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra. Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos.

Apvalkalo pavirÅ¡iaus temperatÅ«ra turi nevirÅ¡yti 70 0C, tačiau Å¡iluminės izoliacijos sluoksnio storis negali bÅ«ti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dÅ«mtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi bÅ«ti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis. DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ .

Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto. ( Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti: 130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).

TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir tokiu bÅ«du pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, R. T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palėpėje ir sumontuoti su iÅ¡linkimu, metalinius dÅ«mtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ir neįrašė į statybos darbų žurnalÄ Å¡ių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, tai yra, kad kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metaliniai dÅ«mtraukiai, įrengti vienuolyno pastato palėpėje sumontuojant juos su iÅ¡linkimu ir pravalymo durelėmis iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, ne pagal 2011 metų „Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas“ statinio projekto numatytus reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad dÅ«mtraukiai privalo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s (be iÅ¡lenkimų), nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymėjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011 m. lapkričio 28 d. suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19.34), dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingÄ ja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Å vč.

M. Marija ir Å v. Juozapas“ ir 24 kultÅ«ros vertybės, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ - iÅ¡ Tytuvėnų Å vč. Mergelės Marijos bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji Å¡eima su Å v. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikÅ¡tas“, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys KÅ«dikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, iÅ¡ viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. Kaltinamasis V.

M., bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privačioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybų vadovu, ir turėdamas teisę veikti Å¡ios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu bÅ«damas paskirtas statybų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio adresu (duomenys neskelbtini), statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktÄ privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ , dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ , laikytis nustatytų statinio projektavimo sÄ lygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) dalies Å¡ildymas-vėdinimas reikalavimų, o bÅ«tent 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengė kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ne pagal projektÄ , taip pažeisdamas 1998 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra.

Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).

TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras, ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iÅ¡ kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingÄ ja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Å vč.

M. Marija ir Å v. Juozapas“ ir 24 kultÅ«ros vertybės, įraÅ¡ytos į KultÅ«ros vertybių registrÄ - iÅ¡ (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno paimti eksponatai - Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karÅ«nomis“, (viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji Å¡eima su Å v. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikÅ¡tas“, liturginių rÅ«bų komplekto dalys arnotai 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės 2 vnt. (viso 2 dalys ), ornamentuotas kryžius; bei iÅ¡ TelÅ¡ių vyskupijos ir kitų Å iaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys KÅ«dikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. Kaltinamasis V.

L. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009 m. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) vienuolyno objektÄ vykdyti techninę priežiÅ«rÄ . Objektas 2011 m. lapkričio 28 d. dienÄ buvo priduotas, o 2012 m. naktį iÅ¡ sausio 25 į 26 dienÄ jame kilo gaisras. Darbus objekte, kaip jungtinė veiklos partnerė vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ - statybos ir specialiuosius statybos darbus, pasitelkus subrangovus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kaip jungtinės veiklos partneris UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko restauravimo darbus.

Kaltės pažeidus Statybos įstatymo 16 str. 2 d. 1 punktÄ ir STR 1.09.05:2002 “Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 7 skyriaus 33.9 punkto ir 33.10 punktų reikalavimus, nepripažįsta, nes pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo pareigos yra tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų.

Restauravimo darbai buvo vykdomi pagal techninio projekto sprendinius, tačiau darbo metu paaiÅ¡kėjus, kad techninio projekto dalyje Å¡ildymas - vėdinimas numatytų sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, buvo kreiptasi į statytojÄ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl Å¡ios dalies projekto keitimo, užsakovas tam pritarė ir 2009 m. spalio mėnesį buvo iÅ¡leista Å¡ildymas – vėdinimas dalies techninio projekto laida „A“ su patikslintais sprendiniais vėdinimo sistemos įrengimo ir kaminų iÅ¡kėlimo Å¡alia kapitalinės sienos.

Todėl kaltinimas, kad nebuvo kreiptasi į statytojÄ yra nepagrįstas. Vėliau, vykdant pastato katilinės įrengimo statybos darbus rangovo darbuotojai pastebėjo, kad katilinės dÅ«mtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto Å¡ildymas - vėdinimas „A“ laidoje gali bÅ«ti netinkami, nes pagal sprendinį mÅ«rinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukÅ¡to perdangos skliauto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad nuo mÅ«rinio kamino didelės koncentruotos apkrovos skliautas gali įlūžti.

Tačiau rangovas Å¡iuo klausimu kreipėsi ne į jį kaip į statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ , o tiesiai į užsakovÄ - VšĮ Piligrimų centro direktorių P. J., o jo nurodymu - į projekto vadovę R. T.. Kiek jam žinoma, Å¡is klausimas buvo sprendžiamas vietoje, tai yra objekte, dalyvaujant projekto vadovei R. T., statybos vadovui A. D. ir statybų vadovui V. M.. Jis, V. L., apie Å¡io klausimo aptarimÄ objekte nebuvo informuotas, todėl aptarime ir nedalyvavo. SekančiÄ savaitę, tai buvo 2010 m. kovo ar vasario mėnuo, atvykęs į objektÄ pamatė iÅ¡muÅ¡tas angas per pirmo ir antro aukÅ¡to palėpės perdangas, iÅ¡ A.

D. ir V. M. sužinojo, kad projekto vadovė buvo atvykusi į objektÄ , kad jie sprendė, kaip reikia atlikti dÅ«mtraukio įrengimo darbus ir kad projekto vadovės R. T. nuomonė buvo tokia, kad mÅ«rinis kaminas negali bÅ«ti perkeltas ant celės skliauto, ir ji pritarė rangovo pasiÅ«lymui dÅ«mtraukį mÅ«ryti ant Å¡alia esančios kapitalinės sienos. Tokiu sprendiniu faktiÅ¡kai iÅ¡ karto buvo užprogramuotas dÅ«mtraukių iÅ¡linkimas kaminų vamzdžiuose palėpės patalpoje, ir R. T., kaip projekto vadovė apie tai turėjo informuoti savo subrangovÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris ruošė Å¡itos projekto dalies projektinius sprendinius.

Kiek vėliau jis kalbėjosi Å¡iuo klausimu su projekto vadove R. T., niekas neprieÅ¡taravo kad dÅ«mtraukį reikia mÅ«ryti ant Å¡alia esančios kapitalinės sienos, bet kaip tÄ sprendinį reikėjo tinkamai įforminti, tai nėra jo, kaip statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo kompetencija, nes techninis prižiÅ«rėtojas jokių sprendinių pats savavaliÅ¡kai inicijuoti objekte negali. Ar Å¡iuo klausimu R. T. informavo subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotojus, jam nežinoma.

Kadangi projekto vadovė R. T. jau buvo lankiusis objekte ir su rangovo atstovais be jo, V. L., buvo iÅ¡sprendę kur įrengti dÅ«mtraukį, jis nemanė, kad kaip nors papildomai dar turi informuoti statinio projektuotojÄ R. T.. Vėliau, tiksliai neprisimena, susitikimo metu ar telefonu, su projekto vadove R. T. kalbėjosi ir ji patikino, kad jai tie sprendiniai dėl dÅ«mtraukio įrengimo yra žinomi, ir kad ji darbo projekto rengimo metu ar vėliau į statybos darbų žurnalÄ apie pakeitimus įraÅ¡ys, ji tvirtino, kad pakeitimai nėra esminiai projekto sprendinių pakeitimai, kad iÅ¡linkimus taisyklės leidžia daryti.

Jis pats taip pat manė, kad kamino pasukimas nėra esminis statinio projekto sprendinys, o neesminį statinio projekto sprendinį pagal teisės aktus atlieka techninį projektÄ parengęs projektuotojas, todėl įrengiant dÅ«mtraukį vadovavosi gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, ir iÅ¡ dalies projekto vadovės pažadu, kad galutiniame variante tie dalykai bus įforminti. Dėl ko statinio projektuotoja R. T. Å¡io sprendinio niekaip neįformino, jam nėra žinoma. Jokio kito dokumento, kažkokio projekto, ar brėžinio nebuvo, saugÅ«s atstumai jokiame dokumente nebuvo numatyti.

DÅ«mtraukis buvo įrenginėjamas pagal žodinį susitarimÄ â€“ rangovo su projektuotoja, be brėžinių. Ä®rengiant dÅ«mtraukį angų padėtį įtakojo visos įrangos iÅ¡dėstymas katilinės patalpoje, kadangi katilinėje įrenginių labai daug, o katilinės plotas nėra didelis, tai sÄ lygojo tam tikrÄ vietÄ kur galėtų iÅ¡lįsti dÅ«mtraukiai, todėl darbai buvo atliekami vertinant esamÄ realiÄ situacijÄ , o kadangi vadovavosi gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija, konkrečiais paties atliktais matavimais vietoje, tai visi saugÅ«s atstumai nuo dÅ«mtraukio iki degių medžiagų buvo iÅ¡laikyti ir dÅ«mtraukis buvo įrengtas tinkamai.

DÅ«mtraukio Nr.1 atstumas buvo ne mažiau 26 cm, kai reikalinga 14,5 cm ekspertų teigimu. Tačiau kamine ne vienÄ kartÄ kilo suodžių gaisrai ir dėl to turėjo bÅ«ti pažeista izoliacinė metalinio dÅ«mtraukio medžiaga, kuri nebeturėjo jokių izoliacinių savybių, ir tokiu atveju atstumai nebeturi lemiamos įtakos. Vvykdant projektÄ , techninio projekto Å ildymas – vėdinimas dalies aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dokumentų žiniaraÅ¡tyje buvo nurodyta, kad projektas atliktas pagal architektÅ«rinę statybinę dalį, butaforinis mÅ«rinis kaminas, skirtas paslėpti metalinių dÅ«mtraukių Nr. 1 ir Nr. 2 iÅ¡vedimÄ virÅ¡ stogo, techniniame projekte numatytos vietos iÅ¡ esmės nepakeitė, o leidžiant projekto Å ildymas – vėdinimas „A“ laidÄ , dÅ«mtraukiai atsidÅ«rė Å¡alia kapitalinės sienos, o ne joje, ir Å¡ios projekto dalies rengėjai darbo projekte nepakoregavo brėžinio.

Techniškai neįmanoma buvo nesumontavus kaminuose papildomų alkūnių, įvesti juos į mūrinį dūmtraukį. Nors šios projekto dalies vadovas A. J. neigė žinojęs apie būtinybę papildomai suprojektuoti alkūnes dūmtraukiuose, tačiau brėžinyje virš antro aukšto perdangos palėpėje atsirado dvi papildomos pravalos, o specifikacijose jų nėra. Dėl Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimų laikymosi įrengiant dūmtraukį Nr. 1, nurodo, kad mūrinis butaforinis kaminas buvo įrengtas būtent toks, kaip reikalauja taisyklių 4.12 punktas, o kadangi katilinės ir palėpės patalpose dūmtraukis Nr. 1 pravalų įrengimo vietose buvo atviras (kas leidžiama ir gamintojo instrukcijose), tačiau pravalos buvo su durelėmis, įrengti nišų nebuvo kur, todėl jos buvo atviros.

Taisyklės leidžia, kad dÅ«mtraukiai gali bÅ«ti pasvirę, todėl 4.12 punkto reikalavimas nepažeistas, 4.15 punkto reikalavimai taip pat buvo įvykdyti, nes atstumas nuo sijos einančios per mÅ«rinį butaforinį kaminÄ iki veikusio metalinio dÅ«mtraukio Nr.1 iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus buvo mažiausiai 21 cm, o iki vidinio 26 cm. IÅ¡ byloje esančios foto fiksacijos, kurioje užfiksuota per mÅ«rinį dÅ«mtraukį einanti anga aiÅ¡kiai matosi Å¡itose foto fiksacijose iÅ¡tryÅ¡kęs skiedinys, ir tai rodo, kad sija negalėjo bÅ«ti tokių iÅ¡matavimų kaip anga, nes jeigu sija bÅ«tų lygiai tokių pat matmenų kaip anga, tai skiedinys niekaip negalėjo iÅ¡trykÅ¡ti.

Kokių iÅ¡matavimų buvo pati sija neaiÅ¡ku, nes ji sudegė, be to, pamena, kad sija mÅ«rinio kamino viduje dar buvo izoliuota 2 cm kietos ar pusiu kietos mineralinės vatos sluoksniu, o kamino viduje buvo apmÅ«ryta molio plytomis, taip apsaugota mažiausiai 12 cm perskyra. Be to, metaliniai dÅ«mtraukiai Å¡ioje kamino dalyje iÅ¡ viso nepraėjo, dÅ«mtraukio Å¡itoje mÅ«rinio kamino dalyje nėra, jis į kaminÄ vestas panaudojant alkÅ«nes mažiausiai 40 cm aukščiau nei per kaminÄ einančios sijos virÅ¡us.

Medinis apžiÅ«ros takas praėjo tokiame lygyje kaip ir sijos virÅ¡us. Dėl eksperto teiginio, kad atstumas iki medinės sijos turėjo bÅ«ti ne mažesnis kaip 14,5 cm, o jei sija įvesta į mÅ«rinį kaminÄ bÅ«tų laikoma perdengimo detale, tai tarp jos ir dÅ«mtraukio turėjo bÅ«ti 38 cm; paaiÅ¡kina, kad perdanga visame statinyje yra ne medinė ir ta sija nėra perdangos elementas, o stogo konstrukcija. Dėl eksperto iÅ¡vados, kad įvedant į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ sijÄ buvo padarytas grubus pažeidimas, nesutinka, nes mÅ«rinis butaforinis kaminas pagal savo įrengimo principÄ , negali pats tiesiogiai atlikti dÅ«mų Å¡alinimo funkcijos, kadangi jis neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su katilu, stovinčiu rÅ«sio patalpoje katilinėje, o stovi ant kapitalinės sienos, kuri baigiasi palėpės patalpoje, todėl vadinti jį kaminu galima tik sÄ lyginai.

Sijos paÅ¡alinti nebuvo galima, nes visos senosios stogo konstrukcijos yra įtrauktos į pastato vertingųjų savybių sÄ raÅ¡Ä . Sija, einanti per mÅ«rinį kaminÄ jo iÅ¡orėje iÅ¡ abiejų kamino pusių buvo izoliuota, įrengta mineralinės vatos perskyra, kuri nuo veikusio dÅ«mtraukio Nr.1 buvo ne mažesnė kaip 26 cm, mineraline vata buvo apÅ¡iltinta visa palėpės perdanga, todėl 4.15 punkte nurodyti reikalavimai perskyros storiui - 250 mm- buvo pakankamas. Taisyklių 4.16 punkto ir 4.22 punkto reikalavimai taip pat nepažeisti, nes jokios konstrukcijos į perskyrÄ , tai yra jokios sijos į vatÄ nesirėmė, jos rėmėsi į kapitalinę mÅ«ro sienÄ , o atstumas nuo dÅ«mtraukio buvo didesnis negu 130 mm.

Metalinių dÅ«mtraukių įrengimo darbus priėmė, nes buvo įsitikinęs, kad darbai atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ dÅ«mtraukių montavimo ir eksploatavimo instrukcijos ir kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių reikalavimus, priimdamas darbus ir vizuodamas atliktų darbų aktus 2010 metų kovo ar balandžio mėnesį, priėmė tik dvi neapÅ¡iltintas pravalas, sumontuotas dÅ«mtraukio apačioje katilinėje, ir 3 alkÅ«nes, sumontuotas katilinėje, tokie Å¡ių darbų kiekiai buvo nurodyti rangovo UAB “ (duomenys neskelbtini)” sÄ matoje.

Nei 2 apÅ¡iltintų pravalų, nei 4 papildomų alkÅ«nių sÄ matoje nebuvo, todėl faktiÅ¡kai Å¡ių darbų kaip ir nepriėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikdavo jam atliktų darbų aktus, kuriuos peržiÅ«rėjęs ir sutikrinęs su faktiÅ¡kai atliktų darbų kiekiais, užvizuodavo, vizuotus aktus pasiraÅ¡ydavo (duomenys neskelbtini) piligrimų centro vadovas P. J.. 2011 m. liepos mėnesį, darbams einant į pabaigÄ , VÅ Ä® “ (duomenys neskelbtini)” raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos verslo paramos agentÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl nevykdomų darbų keitimo į papildomai vykdomus darbus, ir tokį leidimÄ gavo, tačiau ir Å¡iame keitime papildomos pravalos ir alkÅ«nės nebuvo įtrauktos.

Statybos užbaigimo metu pasiraÅ¡ant aktÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad dÅ«mtraukis įrengtas taip, kaip buvo numatyta projekte, nors faktiÅ¡kai dÅ«mtraukis buvo įrengtas su pakeitimais - pravalomis ir alkÅ«nėmis, taip atsitiko dėl to, kad komisijos pirmininkas iÅ¡nešė į koridorių pasiraÅ¡yti pažymÄ , kad statinys atitinka projektÄ ir jis tokį dokumentÄ pasirašė. Darbo projekto „Šildymo-vėdinimo“ dalies, kaip techninis prižiÅ«rėtojas iÅ¡ viso negavo, jį pamatė tik komisijos dienÄ , o gavo tik po gaisro.

Be to, „alkÅ«nė“ nėra esminis pakeitimas ir tai leidžiama tiek gaisrinių normatyvinių dokumentų, tiek gamintojo, tai tik paprasčiausias montažinis pakeitimas. Nors kaltinamas, kad neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ , mano, kad padarė viskÄ tinkamai, nes kamino pasukimas yra leistinas norminiuose dokumentuose ir nėra joks pažeidimas. Žinojo, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų darbų sÄ lygų, kad tai kas faktiÅ¡kai padaryta neatitinka projekto, bet pakeitimų nelaikė esminiais ir negalvojo, kad jam, kaip techniniam statybos prižiÅ«rėtojui, bÅ«tina kažkÄ konkrečiai daryti, nes apie neatitikimus projektui buvo informuota projekto vadovė.

Kaltinamoji R. T. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadove ir architekte. Bendrovė, kurioje ji dirba, rengė „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ techninį projektÄ , kuris 2009 metais buvo paruoÅ¡tas užsakovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji vadovavo projekto rengimui, vėliau vykdė projekto priežiÅ«rÄ , tikrino kaip statomas statinys. Projekto atskiras dalis rengė atskiros grupės, vadovaujamos projekto dalių vadovų.

Projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalies vadovas buvo A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji vykdė viso projekto priežiÅ«rÄ , tai pagal įsakymÄ vykdė ir projekto dalies „Šildymas -vėdinimas“ priežiÅ«rÄ . Gavus statybos leidimÄ buvo pradėti vykdyti statybos darbai, darbo projektas buvo rengiamas eigoje. Techninio projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ buvo parengta „A“ laida, kuri skyrėsi nuo techninio projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“, nes buvo pakeistas katilinės metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡vedimo principas, tai yra buvo numatyta metalinius dÅ«mtraukius vesti ne į senas angas, o per pirmo ir antro aukÅ¡to patalpas Å¡alia katilinės sienos į palėpę ir iÅ¡vesti virÅ¡ stogo.

Ä®rengiant dÅ«mtraukį buvo vadovaujamasi „Šildymas – vėdinimas“ „A“ laida techniniu projektu ir dÅ«mtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis. Montuojant metalinius dÅ«mtraukius per pirmÄ jį pastato aukÅ¡tÄ galima buvo juos iÅ¡vesti per tualeto patalpas palei kapitalinę sienÄ , tačiau Å¡ios sienos kitoje pusėje buvo tapybos elementų dėl ko Å¡ios sienos nebuvo galima pažeisti. Pastato antrame aukÅ¡te dÅ«mtraukiai ėjo per patalpas - dvi celes, kuriose buvo rasti du tapybos elementai ir Å¡ių sienų taip pat negalima buvo pažeisti.

Pirmame ir antrame aukštuose dūmtraukiai buvo aptaisyti gipso – kartono plokštėmis, o ant pastato antro aukšto perdangos buvo pastatytas naujas nefunkcionuojantis butaforinis plytinis kaminas, į kurį buvo įvesti metaliniai dūmtraukiai. Metaliniai dūmtraukiai į plytinį dūmtraukį palėpėje buvo įvesti kampu, nes montuojamo dūmtraukio gamintojo instrukcija leidžia ne didesnį kaip 30 laipsnių nuokrypį. Montavimo darbus atliko rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybos vadovas V.

M. nurodė, kad jam nereikia detalaus brėžinio dÅ«mtraukio įvedimui, nes jis vadovausis dÅ«mtraukio montavimo instrukcija, todėl nebuvo bÅ«tinybės rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų, nes gamintojo instrukcijoje buvo nurodyti visi privalomi leistini atstumai, o techniniame projekte yra aiÅ¡ki nuoroda į gamintojo taisykles ( instrukcijÄ ), todėl rangovas vadovaudamasis gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija ir techniniu projektu galėjo montuoti metalinį dÅ«mtraukį.

Rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimui palėpėje metalinius dÅ«mtraukius į plytinį dÅ«mtraukį įvesti kampu ji pritarė su sÄ lyga, kad darbai atitiks projektÄ ir kitus reikalavimus, be to, V. M. ir A. D. ji nurodė, kad pagal projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai palėpėje turi bÅ«ti mÅ«re. Apie tai, kad palėpėje bus įrengtos metalinių dÅ«mtraukių pravalos su statytojais, ji nesitarė. Ar statinys buvo statomas pagal projektÄ tikrino, buvo daromi atitinkami įraÅ¡ai statybos darbų žurnale, tačiau dėl palėpėje vykdomų intensyvių darbų ne visada bÅ«davo galimybė prieiti ir viskÄ apžiÅ«rėti.

Ä®rengus takus palėpėje, priėjimo už kamino nebuvo, kadangi ant perdangos buvo uždėta vata ir užklota plėvelė, o takas link kamino nesuformuotas, tačiau statybos vadovai jÄ patikindavo, kad kamino įrengimas vykdomas pagal projektÄ , todėl ir nekilo jokio įtarimo, kad kaminas galėjo bÅ«ti pastatytas netinkamai, tai yra kad kaminas palėpėje „yra iÅ¡lindęs metalinėmis, neapmÅ«rytomis alkÅ«nėmis“. Dėl Å¡ildymo dalies projekto pabrėžia, kad jos kvalifikacija yra architekto-restauratoriaus, ji neturi Å¡ildymo-vėdinimo specialisto kvalifikacijos, todėl neabejojo kvalifikuotų specialistų parengtais sprendiniais, už kuriuos atsako projekto dalių vadovai.

Projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat neturėjo pastabų parengtam darbo projektui, visi esminiai gaisrinės saugos reikalavimai buvo iÅ¡pildyti, kaminui parinktas saugus sertifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys, techninėse specifikacijose nurodyti reikalavimai vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminio taisyklėmis ir iÅ¡laikyti atstumus iki degių stogo konstrukcijų. Montuojant sertifikuotÄ gaminį, jokių nukrypimų nuo taisyklių nebuvo užfiksuota, dėl medinių konstrukcijų galėjusių bÅ«ti arti kamino, jokių duomenų nėra ir tokios konstrukcijos nebuvo numatytos ir negalėjo bÅ«ti, ir apie tai ji nieko nežinojo, o atliekant perdangos uždengimo apsaugine prieÅ¡gaisrine akmens vata, apžiÅ«rėti darbų nebuvo pakviesta.

ArchitektÅ«rinėje Å¡ildymo-vėdinimo dalyje kaminas palėpės planuose parodytas apmÅ«rytas, tačiau norint įgyvendinti šį projekto sprendinį ir palėpėje kaminÄ Ä¯vesti mÅ«re, buvo bÅ«tina jį sumontuoti su dÅ«mtraukio gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse leistinu palinkimu - alkÅ«nėmis. Kadangi darbo projektui rangovas samdėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai ir tarpusavyje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas užduotis sprendė kokio detalizacijos lygio jiems reikalingi brėžiniai.

Šildymo-vėdinimo darbo projekto rengimui ji nevadovavo, nebuvo tam pasamdyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse yra pateikti montažiniai brėžiniai, rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ labiau detalizuotų kamino įrengimo sprendinius, o vadovavosi pačiomis gaminio montavimo taisyklėmis, toks alkūnių leistinas atsiradimas netraktuojamas kaip projekto pakeitimas. Dėl šių neesminių nukrypimų nebūtinai turėjo būti taisomi projektai, palėpėje sumontuotos alkūnės esminių projekto sprendinių nekeitė, kamino patikimumo nesumažino.

Tai buvo neiÅ¡vengiamas kliÅ«ties apėjimas, tiesiog montažinis sprendinys. Metalinis dÅ«mtraukis buvo įrengtas vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija, atstumai turėjo bÅ«ti iÅ¡laikyti, statybos techninis prižiÅ«rėtojas V. L. neužfiksavo defektų ir teisės aktų pažeidimų, priimant objektÄ prieÅ¡gaisrinės gebėjimo tarnybos atstovas pasirašė eksploatacijos aktÄ ir pažeidimų taip pat nenurodė. Pripažįsta, kad įrengiant dÅ«mtraukį palėpėje iÅ¡kilo neaiÅ¡kumai, ji asmeniÅ¡kai buvo iÅ¡kviesta ir dalyvavo diskusijoje, bet nieko konkretaus nebuvo nuspręsta, tik statybos vadovams A.

D. ir V. M. ji pasakė, kad projektas turi bÅ«ti įgyvendintas toks koks yra iÅ¡ esmės, t. y. kad mÅ«rinis kaminas ant kapitalinės sienos turi bÅ«ti pastatytas, ir palėpėje į kaminÄ suvesti metaliniai. Techniniame projekte metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡linkimas nebuvo parodytas, bet statytojo reikalavimo pakeisti projektÄ nebuvo. Užtikrinti projekto atitikimÄ privalo statybos vadovai, kad pastatyta pagal projektÄ ir informuoti apie tai projekto vadovÄ , arba informuoti apie tai, kad kažkas jiems nesigauna. Statybos techninis prižiÅ«rėtojas žiÅ«ri, kad bÅ«tų iÅ¡laikyti norminiai atstumai ir techniÅ¡kai, kokybiÅ¡kai atlikti statybos darbai, tačiau statybos prižiÅ«rėtojas V.

L. nepasakė jokių pastabų, todėl nepasitikėti atestuotais statybose dirbančiais specialistais ji neturėjo pagrindo. Faktinį dÅ«mtraukio pastatymÄ pamatė tik po gaisro. Techniniame projekte dÅ«mtraukis buvo pažymėtas apmÅ«rytas, o kai po gaisro teko apsilankyti gaisravietėje, pamatė, kad alkÅ«nės iÅ¡lindusios per antro aukÅ¡to perdangÄ buvo neapmÅ«rytos, tai yra neatitikimas projektui. Tačiau alkÅ«nės, tai yra dÅ«mtraukio iÅ¡linkimai, yra neesminis nukrypimas nuo projekto, todėl ji neprivalėjo keisti techninio projekto, tai turėjo statybos žurnaluose pažymėti statybų vadovas, bÅ«tent, kad metalinis dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimu.

Nesutinka su kaltinimu, kad jai kaip projekto vadovei yra pateiktas kaltinimas dėl projekto, kurio ji kaip vadovė nerengė, nes pagal įsakymÄ ji buvo atsakinga už techninį projektÄ , ji buvo pasamdyta vadovauti, organizuoti techninio projekto rengimÄ , suderinti projektÄ su instancijomis, dalyvauti ekspertizėse ir iÅ¡imti statybos leidimÄ bei vykti į objektÄ ir prižiÅ«rėti, kad techninio projekto sprendiniai bÅ«tų vykdomi pagal projektÄ ir atitiktų architektÅ«ros ir kultÅ«ros paveldo objektų keliamus reikalavimus.

Projektas buvo parengtas 2009 m. birželio mėnesį, gauti bÅ«tini suderinimai ir statybos leidimas. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdė atvykdama į objektÄ ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, vykdavo susirinkimai, susirinkimuose dalyvaudavo savivaldybės atstovai, kultÅ«ros paveldo departamento atstovai ir Å iaulių teritorinio paveldo virÅ¡ininkai, rangovai, rangovų įmonių direktoriai ir bÅ«davo sprendžiami einamieji klausimai, apžiÅ«rima kaip atliekami darbai. Apie medinę sijÄ , kuri galimai buvo įvesta į dÅ«mtraukį, jai nieko nežinoma.

Medinių konstrukcijų kaminuose būti negali, tai draudžia teisės aktai. Tačiau mūrinis kaminas nedirbo kaip dūmtraukis, jis buvo kaip apsauginis, tai yra butaforinis kaminas, išreiškiantis kultūros paveldo atstatomuosius reikalavimus. Jos nuomonem gaisras pastate kilo dėl kamino nepriežiūros ir netinkamos kuro rūšies naudojimo, o ne dėl alkūnių įrengimo, nes alkūnės yra leistinos, alkūnės yra gamintojo konkretus, saugus gaminys, visas metalinis dūmtraukis montuojamas iš gabalų, gamintojo deklaruojamas kaip saugus, ir jį galima rengti pastato viduje, jeigu buvo išlaikyti atstumai gaisro kilimui alkūnės įtakos neturėjo.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba statybų vadovu, pradėjo rekonstruoti (duomenys neskelbtini) vienuolynÄ , rekonstrukcijos rangovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – subrangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iame objekte įrengė Å¡ildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kt. sistemas. Vienuolyno rekonstrukcijai buvo sudaryti projektai, tame tarpe projektas „Šildymas – vėdinimas“, pirmiausia sudarytas techninis projektas, vėliau, atliekant darbus, buvo sudarytas darbo projektas.

Darbo projektas „Šildymas – vėdinimas“ buvo rengiamas su projekto vadove R. T. ir projektuotojais J. ir V.. Vienuolyno rÅ«syje buvo įrengta nauja katilinė, joje pastatyti du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaminÄ pradėjo montuoti 2010 m. kovo mėnesį. Pagal projektÄ per du pastato aukÅ¡tus virÅ¡ stogo buvo iÅ¡vesti du metaliniai dÅ«mtraukiai, į vienÄ iÅ¡ jų buvo pajungti du kieto kuro katilai, o į kitÄ - granulinio kuro katilas.

Metaliniai dūmtraukiai į pastogę buvo įvesti per patalpų vidų, jie buvo apšiltinti 5 cm. skersmens karščiui atsparia vata ir padaryta apdaila, kad jų nesimatytų. Pastato palėpėje, nuo antrojo aukšto perdangos ant kapitalinės sienos buvo pastatytas plytų kaminas, į jį virš pastato antro aukšto perdangos apie 1 m. aukštyje buvo įvesti du metaliniai dūmtraukiai, dūmtraukiai įvesti 30 laipsnių kampu. Palėpėje abiejose metaliniuose dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalymo durelės (pravalos).

Pagal techninį projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s ir be pravalos durelių palėpėje, tačiau dÅ«mtraukių rengimo metu, atliekant paruoÅ¡iamuosius darbus, tai yra iÅ¡muÅ¡us angas iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad dÅ«mtraukis tam, kad jį įvesti į butaforinį plytinį kaminÄ , turi turėti palinkimÄ . Dėl to jis tarėsi su darbų vadovu A. D. ir projekto vadove R. T., ir gavo pritarimÄ Ä¯rengti papildomai pravalymo dureles ir alkÅ«nes, kad dÅ«mtraukį įvesti į butaforinį plytų kaminÄ .

Pravalos buvo reikalingos tam, kad bÅ«tų galima pravalyti dÅ«mtakį, nes dÅ«mtakis buvo labai aukÅ¡tas. Dėl tokio sumanymo jis kreipėsi į dÅ«mtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. O., kuris paaiÅ¡kino, kad palinkimai ir pravala yra galimi, tik palinkimas turi bÅ«ti ne didesnis kaip 30 laipsnių kampu. Å iÄ informacijÄ jis perdavė projektuotojui A. J., kuris padarė darbo projektÄ , pažymėjo pravalas, bet palinkimo, taip vadinamų alkÅ«nių, nepažymėjo, teigdamas, kad tai neesminis pakeitimas.

Su projekto vadove R. T. susitarė, kad šiuos projekto pakeitimus ji pažymės statybos darbų atlikimo žurnale, tačiau kad pakeitimai - alkūnės - statybos darbų žurnale nepažymėtos, jis sužinojo tik po gaisro. Projekte išlinkimai (alkūnės) nebuvo pažymėtos ir paskaičiavimų, kad esant išlinkimams dūmtraukis tinkamai funkcionuos, nebuvo. Projekte dūmtraukis buvo tiesus, be išlinkimų. Dūmtraukio alkūnės nebuvo apmūrytos. Projekte atstumai nuo metalinių dūmtraukių iki degių medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, tačiau buvo parašyta laikytis gamintojo montavimo instrukcijų, todėl montuodami dūmtraukį, darydami alkūnes vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo taisyklėmis, kurios iš esmės alkūnes įdėti leidžia.

Pravalos durelės buvo įrengtos nerÅ«dijančio plieno, pačios durelės neizoliuotos, neapÅ¡iltintos, nes sertifikuotos. DÅ«mtraukių metalinės dalys buvo sujungtos savisriegiais. Atstumus iki degių konstrukcijų matavo asmeniÅ¡kai, rulete. Mažiausi atstumai iki degių konstrukcijų buvo: apie 15 cm. nuo granulinio kuro katilo dÅ«mtraukio ir daugiau kaip 20 cm. nuo kieto kuro katilo dÅ«mtraukio. Kovo mėnesio pabaigoje dÅ«mtraukis buvo sumontuotas. Kad sumontuoti dÅ«mtraukį pagal techninį projektÄ nėra galimybės statybos techninis prižiÅ«rėtojas V.

L. buvo informuotas tuomet, kai jau buvo priimtas sprendimas padaryti alkÅ«nes ir pravalas. Apie tai, kad nėra galimybės sumontuoti vertikalų dÅ«mtraukį iÅ¡ karto neinformavo statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ V. L., nes buvo pavaldus gen. rangovui, o konkrečiai A. D., kuris turėjo kreiptis į techninę priežiÅ«rÄ , į architektus. Projektuotojas A. J. naujÄ darbo projektÄ padarė, bet alkÅ«nių nepažymėjo, o pravala atsirado jo, tai yra V. M. iniciatyva, nes jis žino ir supranta kaip tokio pobÅ«džio darbus reikia atlikti.

Savo kaltę įžvelgia tik tiek, kad nepatikrino ar yra padarytas įrašas statybos darbų žurnale dėl alkūnių, nors tai nėra gaisro kilimo priežastis. Dėl medinės sijos V. M. paaiškino, kad po kaminu, apatinėje dalyje virš antrojo aukšto perdangos buvo medinė sija, einanti tarp dviejų metalinių dūmtraukių. Nuo kieto kuro katilų dūmtraukio medinė sija buvo apie 20 cm. atstumu, ji praėjo žemiau metalinių dūmtraukių išlinkimų, pati medinė sija buvo neizoliuota, tačiau padengta nedegiomis medžiagomis, Izoliacinė vata buvo uždėta sulig sija iš trijų pusių, tai yra iš apačios, iš kairės ir dešinės, o ant viršaus uždengta plėvelė.

Plėvelė buvo nepermatoma ir medinė sija nebuvo matoma. Kaltės nepripažįsta, nes dėl to, jog dÅ«mtraukio nėra galimybės sumontuoti taip, kaip techniniame projekte numatyta, informavo gen. rangovo atstovÄ darbų vadovÄ DamaÅ¡evičių, projekto vadovę R. T., statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ V. L., informavo žodžiu apie tai, kaip nuspręsta montuoti dÅ«mtraukį, taip pat kreipėsi į projektuotojÄ A. J., kuris pasakė, kad iÅ¡linkimų – alkÅ«nių padarymas yra neesminis projekto pakeitimas ir projekte jų pažymėti nereikia.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta. Liudytojas A. D., UAB „R. A.“ statybos darbų vadovas, paaiÅ¡kino, kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio UAB „R. A.“ vykdė (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus, Å ildymo, vėdinimo sistemos įrengimui samdė subrangovus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbai buvo atliekami pagal projektÄ , projekto autorė R. T.. Metalinius dÅ«mtraukius statė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmÅ«rijo dÅ«mtraukius butaforiniu mÅ«ru.

DÅ«mtraukių montavimui vadovavo darbų vadovas V. M., ar dÅ«mtraukiai statomi pagal projektÄ tikrindavo projekto autorė R. T.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis darbo projektu „Statinio architektÅ«ra“ pastato pastogėje statė butaforinius kaminus, tikslios kaminų vietos projekte nebuvo numatytos, todėl buvo tariamasi su projekto vadove R. T., kuri nurodė, kad kaminų vietÄ galima koreguoti atsižvelgiant į pastogėje jau pastatytas medines sijas ir gegnes, tarpai tarp kurių buvo nuo 1,2 m. iki 1,5 m.

MÅ«rinis butaforinis kaminas, į kurį vėliau iÅ¡ rÅ«syje esančios katilinės buvo iÅ¡vesti metaliniai dÅ«mtraukiai, buvo statomas ant kapitalinės neÅ¡ančiosios sienos, per kamino apatinę dalį ėjo medinė sija. Pagal projektÄ dÅ«mtraukiai iÅ¡ katilinės, kuri buvo rÅ«syje, turėjo bÅ«ti iÅ¡vesti tiesiai, tai yra vertikaliai, tačiau per pastato pirmÄ jį ir antrÄ jį aukÅ¡tÄ iÅ¡vedus dÅ«mtraukius iki palėpės, paaiÅ¡kėjo, kad butaforinis plytų kaminas į kurį dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti įvesti, „atsidÅ«rė“ visiÅ¡kai kitoje vietoje, iÅ¡vesti į palėpę dÅ«mtraukiai nuo kamino buvo nutolę 15-20 cm.

Apie situacijÄ vėl buvo informuota projekto autorė R. T., kuri aiÅ¡kino, kad jeigu metaliniai dÅ«mtraukiai bus iÅ¡vesti virÅ¡ stogo, tai jie nesiderins su senovine pastato architektÅ«ra ir nurodė, kad metalinius dÅ«mtraukius reikia įvesti į pastatytÄ butaforinį mÅ«rinį kaminÄ , projekto vadovė leido V. M. dÅ«mtraukius pasukti tam tikru kampu, kad juos įvesti į kaminÄ . Dėl metalinių dÅ«mtraukių montavimo palėpėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovas V. M. tarėsi ne tik projekto vadove R.

T., bet konsultavosi su dÅ«mtraukių gamintoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra galimas dÅ«mtraukių pasukimas, todėl dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ buvo sumontuoti ir įvesti ne tiesiai, o su pasukimu - alkÅ«nėmis. Palėpėje prieÅ¡ alkÅ«nes buvo padarytos pravalos durelės. Jis minėjo statybų vadovui V. M., kad bent į statybos darbų žurnalÄ Å¡iuos pakeitimus reikia įraÅ¡yti, nes jis statybos darbų žurnalo kas liečia dÅ«mtraukių įrengimÄ , nepildė, pildė statybos vadovas V.

M.. Atliekant statybos darbus, jei kas bÅ«davo neaiÅ¡ku dėl projekto gyvendinimo raÅ¡ydavo paklausimus, tačiau jokių raÅ¡tų dėl dÅ«mtraukio įvedimo į kaminÄ nei projektuotojui nei projekto prižiÅ«rėtojui nerašė, buvo žodžiu vietoje pasitarta ir gautas projekto autorės R. T. žodinis leidimas ir pradėti vykdyti darbai. Pastato palėpėje sumontuoti pasukimai, tai yra dÅ«mtraukių alkÅ«nės, nebuvo apmÅ«rytos, nes nebuvo tokio nurodymo nei užsakymo. Sumontavus dÅ«mtraukį medinė sija butaforinio mÅ«rinio kamino apačioje ėjo per tarpÄ tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukio alkÅ«nių, Å¡iek tiek žemiau negu buvo įvesti į kaminÄ dÅ«mtraukiai, ar Å¡i medinė sija buvo kaip nors izoliuota nežino, tačiau tarp medinės sijos ir metalinio dÅ«mtraukio buvo iÅ¡laikytas reikiamas apie 10 cm. atstumas.

Mano, kad viskÄ padarė tinkamai ir saugiai, nes statybos techninis prižiÅ«rėtojas V. L. bÅ«tų matęs ir įrašęs į žurnalÄ ir nurodęs sutvarkyti. Liudytojas A. Z. paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 0,5 etato kaip statybos vadovas ir padėjo pildyti statybos darbų žurnalÄ , kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė (duomenys neskelbtini) vienuolyno rekonstrukcijos darbus. Statybos darbų žurnale yra daug grafų, kurias reikėdavo pildyti: darbų įvykdymas kiekvienÄ dienÄ , pridavimo aktai, projektų vadovų ir priežiÅ«ros vadovų pastabos ir kt.

Darbų vadovas A. D. atveždavo jam į Å iaulius statybos darbų žurnalÄ ir atliktų darbų aktus, pasiraÅ¡ytus statybos techninio prižiÅ«rėtojo V. L., į objektÄ vykti jam pačiam nereikėdavo. Statybos darbų žurnalÄ pildė taip pat pats A. D., o jis (A. Z.) tik paaiÅ¡kindavo A. D. kokiu eiliÅ¡kumu pildyti žurnalÄ ir suraÅ¡yti atliktus darbus, bei A. D. užpildytÄ Å¾urnalÄ pasiraÅ¡ydavo. Statybos darbų žurnalas buvo pildomas iÅ¡ A. D. žodžių. A. D. niekada nesakė, kad yra kokie nors neaiÅ¡kumai dėl dÅ«mtraukių įrengimo.

Jeigu bÅ«tų pasakęs, jis bÅ«tų A. D. nurodęs kviestis projektuotojus, techninę priežiÅ«rÄ , kad neiÅ¡eina montuoti pagal projektÄ . Darbo vietoje, kad negalima taip padaryti, pirmas turi pastebėti darbų vadovas. Jeigu bÅ«tų tie dÅ«mtraukiai įrengti ne taip kaip numatyta projekte, tas turėjo bÅ«ti atžymėta statybos darbų žurnale ir turėjo bÅ«ti derinama su projekto vadovais, autoriais, turėjo bÅ«ti gautas leidimas. Tačiau tokie klausimai nebuvo iÅ¡kilę ir jam niekas nesakė, kad dÅ«mtraukiai pastatyti ar įrengti ne pagal projektÄ .

Apie alkÅ«nių įrengimÄ dÅ«mtraukiuose sužinojo tik po gaisro iÅ¡ žiniasklaidos. Projekte apie tai turėtų bÅ«ti atžymos padarytos ir dokumentuose įformintos, bet ar tai buvo padaryta jam nežinomos tokios aplinkybės. Liudytojas A. J. paaiÅ¡kino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo sektoriaus vadovu. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ sutartį rengė (duomenys neskelbtini) vienuolyno restauravimo techninio projekto dalį „Šildymas – vėdinimas“ , tai yra su kolega L.

V. suprojektavo (duomenys neskelbtini) vienuolyne Å¡ildymÄ -vėdinimÄ ir katilinę. Projektas susidėjo iÅ¡ 3 dalių: Å¡ildymas, vėdinimas ir Å¡ilumos gamyba - katilinė. Buvo suprojektuotas Å¡ildymas, plieninės magistralės, radiatoriai, vėdinimas - mechaninis su rekuperacija, rekuparatorius buvo pastatytas kameroje palėpėje, katilinė numatyta rÅ«syje. Buvo suprojektuoti trys katilai: du kieto kuro katilai ir vienas granulinio kuro katilas. Suprojektuota taip, kad du kieto kuro katilai bus pajungti į vienÄ metalinį dÅ«mtraukį, o granulinio kuro katilas bus pajungtas į atskirÄ metalinį dÅ«mtraukį.

Pagal pradinį techninį projektÄ â€žnulinę“ laidÄ buvo numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai iÅ¡ katilinės eis senomis Å¡achtomis ir palėpėje kaminu, tačiau darbų eigoje paaiÅ¡kėjo, kad taip įrengti neįmanoma dėl pastato konstrukcijos, tuomet nuspręsta dÅ«mtraukius įrengti iÅ¡ katilinės per pirmojo ir antrojo aukÅ¡to patalpas į palėpę, o palėpėje įvesti tiesiai į kamino konstrukcijas, tai buvo numatyta techninio projekto „A“ laidoje. DÅ«mtraukiai palėpės patalpose pagal projektÄ turėjo bÅ«ti apmÅ«ryti.

Projektuojant dÅ«mtraukius buvo vadovaujamasi „ Kieto kuro katilų įrengimo taisyklėmis“. Vėliau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymÄ buvo paruoÅ¡tas dalies „Šildymas – vėdinimas“ darbo projektas, kuriame lyginant su techniniu projektu buvo padarytas tik vienas pakeitimas, kad palėpėje dÅ«mtraukiuose numatyta įrengti dÅ«mtraukių pravalymo dureles. Darbo projekte buvo numatyta, kad dÅ«mtraukiai nuo pirmojo aukÅ¡to iki jų pabaigos virÅ¡ stogo montuojami vertikalÅ«s, be jokių posÅ«kių ir palinkimų.

Pirmame ir antrame aukÅ¡te metaliniai dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti apÅ¡iltinti ugniai atsparaus gipso kartono plokÅ¡tėmis, o palėpėje dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti mÅ«riniame kamine, tai yra palėpėje dÅ«mtraukiai turėjo „iÅ¡eiti“ tiesiai į kaminÄ . Toks darbo projektas „Šildymas – vėdinimas“ buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir po darbo projekto perdavimo jokie kiti pakeitimai, susiję su dÅ«mtraukių įrengimu Å¡iame projekte nebuvo daromi. Kad faktiÅ¡kai dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį kaminÄ buvo įvesti ne tiesÅ«s, o kampu, tai yra ne pagal projektÄ , pamatė foto nuotraukose, darytose jau po gaisro.

Kadangi mÅ«rinio kamino, į kurį pagal projektÄ turėjo bÅ«ti įvesti metaliniai dÅ«mtraukiai, vieta palėpės patalpoje buvo pakeista, tai dÅ«mtraukiai į kaminÄ Ä¯vesti ne vertikaliai, o kampu, padarant alkÅ«nes. Toks pakeitimas darbo projekte nebuvo numatytas, o dėl projekto pakeitimo į jį niekas nesikreipė. Kad dÅ«mtraukis pastatytas ne visiÅ¡kai pagal projektÄ , sužinojo tik po gaisro. DÅ«mtraukio alkÅ«nė, tai yra pasukimas iki 30 laipsnių yra galimas, tačiau palėpėje ji turėjo bÅ«ti apmÅ«ryta, kad dÅ«mtraukis palėpės patalpose privalo bÅ«ti apmÅ«rytas buvo numatyta darbo projekte ir brėžiniuose.

Pagal techninius reikalavimus darbo projekte buvo numatytos pravalos durelės, nes kamino aukÅ¡tis 16 m. ir sudėtinga be pravalos kaminÄ iÅ¡valyti. Dėl to, kad dÅ«mtraukis įrengtas ne pagal projektÄ , dÅ«mtraukio montuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreiptis į projektuotojus, į projekto vadovę ir užsakovÄ . Statybos techninis prižiÅ«rėtojas taip pat turėjo pastebėti, kad yra nukrypimas nuo projekto. Kaip projekto dalies „Šildymas – vėdinimas“ projektuotojas jis taip pat turėjo bÅ«ti informuotas, bet į jį niekas nesikreipė.

Pagal techninio projekto „nulinę“ laidÄ nebuvo numatytos alkÅ«nės, jeigu jį bÅ«tų informavę, kad sumontuoti dÅ«mtraukių kaip numatyta projekte nėra galimybės, tai jis bÅ«tų pakoregavęs projektÄ , nes įvesti dÅ«mtraukį su palinkimu yra leidžiama, tačiau turi bÅ«ti paskaičiuotas palinkimo kampas, alkÅ«nė, kuri buvo įvesta kampu į kaminÄ , turi bÅ«ti apmÅ«ryta, nes mÅ«ras atlieka izoliavimo funkcijÄ . Palėpėse mÅ«ro izoliacija bÅ«tina pagal prieÅ¡gaisrinės apsaugos taisykles.

Å iuo atveju pagal foto nuotraukas matė, kad alkÅ«nės neapmÅ«rytos. Metalinis dÅ«mtraukis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos, jis dvisienis, gamyklinis sertifikuotas gaminys ir iÅ¡ karto izoliuotas. Pagal gamintojo deklaravimÄ , toks dÅ«mtraukis be papildomos izoliacijos gali bÅ«ti pajungtas katilinėje į Å¡ildymo katilÄ , tačiau palėpėje turi bÅ«ti izoliuotas, tai buvo numatyta projektuose, izoliuotas mÅ«ru. Pravalos durelės palėpėje taip pat nebuvo izoliuotos. Katilinių patalpose paprastai kaminai neapmÅ«rijami, yra specialius tinklelis uždedamas ant kamino, kad neapsidegintų žmonės, o virÅ¡uje palėpėje bÅ«na aukÅ¡ta temperatÅ«ra, todėl kad konstrukcijos nekaistų ir neužsidegtų reikia apmÅ«ryti.

Montuojant dÅ«mtraukį statytojai turėjo vadovautis dÅ«mtraukio gamintojo rekomendacijomis ir taisyklėmis, konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, kuriose yra nurodyti saugÅ«s atstumai, kuriuos reikia iÅ¡laikyti nuo dÅ«mtraukio iki degių konstrukcijų, jeigu buvo iÅ¡laikyti atstumai nuo degių konstrukcijų, tai galima sakyti, kad dÅ«mtraukis sumontuotas saugiai, bet nėra žinoma kaip faktiÅ¡kai buvo iÅ¡sidėstę medinės konstrukcijos. Liudytojas Liudas Vencius paaiÅ¡kino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė (duomenys neskelbtini) vienuolyne techninį projektÄ ir darbo projektÄ dalį „Šildymas – vėdinimas“, Å¡ios projekto dalies vadovas buvo A.

J., viso projekto vadovė R. T.. Buvo suprojektuoti du kieto kuro katilai, kurie pajungti į vienÄ metalinį dÅ«mtraukį ir vienas granulinio kuro katilas, pajungtas į atskirÄ metalinį dÅ«mtraukį. Pagal techninio projekto „Nuline“ laidÄ buvo numatyta, kad metaliniai įdėklai eis senomis Å¡achtomis, o palėpėje - kaminu. PaaiÅ¡kėjus, kad to padaryti neįmanoma dėl pastato konstrukcijos, buvo parengta techninio projekto „A“ laida, pagal šį projektÄ buvo nuspręsta metalinius apÅ¡iltintus dÅ«mtraukius įrengti iÅ¡ katilinės per pirmo ir antro aukÅ¡to patalpas į palėpę, o palėpėje įvesti tiesiai į mÅ«ro kamino konstrukcijÄ .

Tam buvo parinkti 50 mm storio izoliacine vata apÅ¡iltinti ir iÅ¡ iÅ¡orės apskardinti dÅ«mtraukiai. Pagal techninį projektÄ dÅ«mtraukiuose pravalymo durelės buvo numatytos katilinėje, o pagal darbo projektÄ , kuris buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu, pravalos durelės padarytos dÅ«mtraukiuose, iÅ¡vestose palėpėje, todėl jos turėjo bÅ«ti apÅ¡iltintos. Techninio projekto „A“ laida nuo darbo projekto tik tuo ir skyrėsi, kad pagal darbo projektÄ palėpėje dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės. Darbo projekte kaip ir techninio projekto „A“ laidoje buvo numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo pirmo aukÅ¡to iki jų pabaigos virÅ¡ stogo yra vertikalÅ«s, be jokių posÅ«kių ir palinkimų.

Perdavus darbo projektÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie pakeitimai projekte ryÅ¡ium su dÅ«mtraukių įrengimu nebuvo daromi, tačiau po gaisro darytose nuotraukose pamatė, kad abu dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį kaminÄ yra įvesti kampu, ne taip kaip numatyta projekte. Montuojant dÅ«mtraukis jam nebuvo pareigos dalyvauti, kodėl dÅ«mtraukiai buvo įrengti ne pagal projektÄ , nežino. Jeigu įvyko faktiÅ¡kai kažkokie tai pakeitimai, reikėjo pakeisti projektÄ , tÄ turėjome padaryti projektuotojai, projektas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas ir turėjo bÅ«ti rengiamas visiÅ¡kai naujas projektas, tačiau jų užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo ir nesikreipė.

Projekte kaminas buvo numatytas tiesus, bet, jeigu montavimo metu kažkas trukdė iÅ¡vesti kaminÄ tiesiai, tai nepažeidžiant taisyklių, tÄ pakrypimÄ padaryti buvo galima, nes gamintojo taisyklės leidžia kamino nukrypimÄ . Dėl ko buvo nukrypta nuo projekto nežino, bet nemano, kad tai esminis pakeitimas, nes tai yra leidžiama ir gamintojo taisyklėse, kieto kuro krosnių įrengimo taisyklėse. Pagal įprastÄ praktikÄ rangovas gali priimti kažkokius tai montavimo sprendimus, jeigu yra montuojamas sertifikuotas gaminys, sumontuoti pasukimus, tačiau, jei pasukus dÅ«mtraukį jis priartėja ar liečia palėpės medines konstrukcijas, tai yra pažeidimas.

Projekte tikrai nebuvo numatyta, kad toje kamino zonoje iÅ¡ viso yra degių konstrukcijų. Jeigu užsakovai, įrengdami dÅ«mtraukį, pastebėjo, kad yra medinės palėpės konstrukcijos, jie per projekto vadovÄ turėjo kreiptis į projektuotojus. Pagal teisės aktus koreguoti projektÄ reikia jei keitimai yra esminiai. Priimant montažinius sprendimus, nekeičiant konstrukcijų, kaip Å¡iuo atveju padarant alkÅ«nes, kamino konstrukcija nebuvo pakeista, todėl, jo nuomone, projektÄ keisti ar koreguoti neprivaloma, rangovas, montuodamas tokio pobÅ«džio sertifikuotÄ gaminį turėjo vadovautis gamintojo taisyklėmis, Å¡iuo atveju turėjo vadovautis „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėmis, kur nurodyti ir saugÅ«s atstumai iki degių konstrukcijų.

DÅ«mtraukis yra dvisienis su izoliacija viduje. Pačioje katilinėje kaminas gali bÅ«ti neizoliuojamas, o toliau kas iÅ¡eina iÅ¡ katilinės kaminas visas turi bÅ«ti izoliuotas. Metaliniai kaminai yra izoliuojami apsaugai nuo kondensantų. Pagal projektÄ , (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrengtas metalinis dÅ«mtraukis, palėpės zonoje turėjo bÅ«ti apmÅ«rytas. „AlkÅ«nės“ taip pat turėjo bÅ«ti apmÅ«rytos, bet kai sužinojo po gaisro apmÅ«rytos nebuvo. Pagal projektÄ buvo numatytas dÅ«mtraukio apmÅ«rijimas, bet kad tai nebuvo padaryta tapo aiÅ¡ku po gaisro, tas matėsi vizualiai, bet jo nuomone dÅ«mtraukis buvo įrengtas saugiai, gaisrinės saugos reikalavimai nepažeisti.

Per kaminÄ medinės konstrukcijos negali eiti. Tikrai nebuvo žinoma, kad per kaminÄ eis kažkokia medinė sija. Liudytojas G. A. paaiÅ¡kino, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pagal subrangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyne įrenginėjo apsauginę prieÅ¡gaisrinę signalizacijÄ , video stebėjimo kameras. Darbus pagal sutartį pabaigė, pridavė objektÄ . Kai vienuolyne įvyko gaisras, apie 10-11 val. atvažiavęs pamatė, kad gaisrinė signalizacija suveikusi, bet patekti į patalpÄ , kurioje buvo įrengta gaisrinė signalizacija negalėjo, patalpa buvo užrakinta, į patalpÄ jo neįleido, o kai su tyrėjais į patalpÄ pateko pamatė, kad iÅ¡ gaisrinės centralės buvo iÅ¡imti akumuliatoriai ir iÅ¡trinta atmintis, dėl negalima buvo nustatyti gaisro suveikimo zonos.

Signalizacija veikė suskirstyta zonomis, tačiau nustatyti tiksliai kurioje vietoje prasidėjo gaisras nebuvo galimybės patikrinti. Vaizdo stebėjimo kameros buvo, tyrėjai buvo iÅ¡siėmę diskus iÅ¡ vaizdo stebėjimo įrenginio, bet ir ten viskas buvo iÅ¡trinta. Gaisrinės signalizacijos centralė buvo įrengta direktoriaus P. J. kabinete. Jo kabinete stovėjo ir apsauginė ir prieÅ¡gaisrinė centralės ir video stebėjimo kamera. Prie centralės jį kaip specialistÄ prileido tik su tyrėju. Pagal teisės aktus atsakingas už prieÅ¡gaisrinę saugÄ yra vadovas arba jisai įsakymu paskiria atsakingÄ Å¾mogų.

Kaip elgtis su signalizacija buvo apmokytas P. J.. Liudytojas M. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, paaiÅ¡kino, kad buvęs (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro direktorius P. J., po gaisro sekančiÄ dienÄ jo paprašė surinkti kiek įmanoma daugiau prieÅ¡gaisrinės signalizacijos duomenų, tai yra kiek įmanoma surinkti tikslesnius duomenis, kada kilo gaisras. Kiek buvo įmanoma nufotografavo tuos duomenis ir atidavėme policijai. Ar akumuliatoriaus atjungimas galėjo turėti įtakos duomenų (suveikimo zonos, kur suveikė, kurioje patalpoje suveikė, kokiu laiku suveikė) dingimui, atsakė, kad duomenys buvo nedingę, jie buvo nufotografuoti ir sukelti į diskelį.

Liudytojas L. A. paaiÅ¡kino, kad Å iaulių gaisrininkų draugija (duomenys neskelbtini) vienuolyne atliko medienos impregnavimo darbus. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos impregnavimo darbams vienuolyno stogo konstrukcijų. Pirko antipireno BAK l, kuriuo medienÄ impregnavo. Darbus atliko pagal gamintojo instrukcijas ir technologijas. Kodėl ekspertai nustatė, kad mediena nebuvo padengta antipirenu negali pasakyti, nes visa mediena buvo impregnuojama. Medienos impregnavimÄ kontroliavo jis pats asmeniÅ¡kai, o darbų vykdytojas darbus priėmė.

Aktus pasiraÅ¡inėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Impregnavimo darbus atlikinėjo 2011 m. rugsėjo mėnesį, paskui 2013 m. pavasarį. Pagal gamintojo rekomendacijÄ , pagal gaisrinių tyrimo centro sertifikavimo dokumentus, antipireno turėjo bÅ«ti sunaudota ne mažiau kaip 450 mml į vienÄ kvadratinį metrÄ , o jeigu daugiau, jis varvės, lašės. Impregnavimas buvo atliekamas, kad pasunkinti medienos degimo procesÄ , nes impregnuotos medienos pavirÅ¡iumi ugnis plinta sunkiau. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, pateikti rangovui pažymÄ , kad yra paimti mėginiai ir nuvežti į laboratorijÄ bei iÅ¡bandyti, reikalavimo nebuvo.

Antipireno gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Produktas sertifikuotas gaisrinių tyrimo centre. Iki gaisro stogo konstrukcijos buvo padengtos tik antipirenais. Vėlesniuose laikotarpiuose jau dengė ir antiseptiku. Liudytojas S. K., Kelmės priešgaisrinės tarnybos vyr. specialistas, paaiškino, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos ir rekonstrukcijos užbaigimo komisijos darbe, jo kaip valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareiga atliekant užbaigimo procedūras yra reglamentuota teisės aktais.

Dalyvavo pirmajame užbaigimo etape, kuomet buvo pridavinėjamas rÅ«sys, pirmas ir antras vienuolyno aukÅ¡tas, pasirašė statybos užbaigimo aktÄ . Po to, įteisinus objektÄ , sudarinėjant metinių patikrų planÄ buvo įtrauktas į patikrinimų plano grafikÄ , kuris buvo numatytas jau sekantiems metams, tai bÅ«tų 2012 m., kuomet jau bÅ«tų vykdę objekto prieÅ¡gaisrinę priežiÅ«rÄ , tačiau 2012 m. sausio 25 d. vienuolyne įvyko gaisras. Kadangi tÄ savaitę jis buvo atsakingas už gaisrų tyrimÄ , tai praneÅ¡imÄ apie gaisrÄ gavo iÅ¡ prieÅ¡gaisrinės dispečerinės ir nedelsiant iÅ¡vyko į gaisravietę.

Atvykus stogas buvo pilnai nudegęs ir degė ant perdangos visos medinės konstrukcijos. Vyko gaisro gesinimo darbai. Tiesiogiai nustatinėjant gaisro priežastis tyrime nedalyvavo, vyko ikiteisminis tyrimas, buvo sudaryta atskira komisija, kuri vertino gaisro kilimo aplinkybes. Dėl kokios priežasties kilo gaisras sunku pasakyti. Kaip jau minėjo, dalyvavo komisijoje, kuri priėmė statybos darbus, jo pareiga buvo tikrinti „prieÅ¡gaisrinę pusę“. Pagal statybos užbaigimÄ , pagal norminį dokumentÄ yra atliekama vizuali objekto apžiÅ«ra, peržiÅ«rimi ir patikrinami pateikti komisijoje dokumentai, įvairiausi sertifikatai, deklaracijos, tas kas yra bÅ«tina iÅ¡ prieÅ¡gaisrinės pusės sutikrinama ir įvertinus dokumentų visumÄ , atlikus vizualiÄ apžiÅ«rÄ ir priimamas sprendimas priimti objektÄ ir pasiraÅ¡yti akte, arba atsisakyti tai daryti.

Akte jis pasirašė. Tikrinant objektÄ taip pat žiÅ«rėjo ar objekte darbai atlikti pagal projektÄ , ar viskas tinkamai sukomplektuota, ar signalizacija įrengta, ar ji veikianti, ar yra pirminės gaisro gesinimo priemonės ir t.t. Tikrinant statinys atitiko projektinei dokumentacijai, todėl ant statybos užbaigimo akto pasirašė. Jokių pakeitimų, nukrypimų nuo techninio projekto, atliekant vizualiÄ apžiÅ«rÄ , nepastebėjo. Dėl kamino konstrukcijų ar jos pastatytos pagal projektÄ , paaiÅ¡kino, kad buvo užlipęs į palėpę, einant apžvalgos taku matė vertikalų dÅ«mtraukį, o prievolės, kad detaliai įvertinti, kažkÄ tikrinti jis neturi, tik atlieka vizualiÄ apžiÅ«rÄ ar pagal projektÄ viskas pastatyta, ar įrengta prieÅ¡gaisrinė signalizacija, ar ji veikianti.

Pagal techninį projektÄ buvo numatytas vertikalus dÅ«mtraukis, palėpėje tokį jį ir matė, kad dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimais nepastebėjo. Vaikščiojimui buvo įrengti praėjimai - takai, o kitur buvo sudėta izoliacinė apsauginė medžiaga, ten nėjo žiÅ«rėti. DÅ«mtraukyje pravalymo durelių įrengtų nematė. Palėpės patalpa nebuvo pridavinėjama, į palėpę užėjo tik dėl to, kad apžiÅ«rėti ventiliacinę kamerÄ , prieÅ¡gaisrinio vandentiekio čiaupus, prieÅ¡gaisrinę signalizacijÄ .

Tikrindamas techninę dokumentacijÄ nematė jokių atžymėjimų, kad yra kažkaip kitaip pastatyta nei numatyta projekte. Jam buvo pateikta pažyma patvirtinanti, kad visi darbai atlikti pagal projektÄ , pažymoje buvo pasirašę statybos techninės priežiÅ«ros, darbų vadovai. Ar neteisingas dÅ«mtraukio įrengimas, iÅ¡linkimai, pravalos durelės galėjo įtakuoti gaisro kilimÄ sunku pasakyti. PasiraÅ¡ant statybos darbų užbaigimo aktÄ 2011-11-28, kad dÅ«mtraukis įrengtas ne taip, kaip numatyta projekte, pastabų iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu ar raÅ¡tu, nebuvo.

Ant statybos užbaigimo akto pasirašo daug asmenų, tai kviestiniai komisijos nariai, komisijos pirmininkas, aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, visuomenės sveikatos biuro centro darbuotojas, statyboje dalyvavę asmenys, tai techninės priežiūros, darbų vadovai , projekto vadovė. Jeigu dūmtraukis ir buvo pastatytas pagal gamintojo „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijas ir reikalavimus, tačiau projekto pakeitimai būtinas, nes projekte dūmtraukis numatytas vertikalus, o kažkurioje dūmtraukio dalyje buvo padarytas palinkimas, tai apiforminti buvo būtina.

ApžiÅ«rėdamas objektÄ medinės sijos arti dÅ«mtraukio nepastebėjo, nes visa perdanga buvo užklota Å¡iltinančia medžiaga akmens vata ir nesimatė, o ardyti, aiÅ¡kintis ar atstumai iÅ¡laikyti toje perdangoje, jam prievolės nėra. Liudytojas D. O., UAB „ (duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius, paaiÅ¡kino, kad nežino ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuotas dÅ«mtraukis yra sertifikuotas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dÅ«mtraukių gamintoja Lietuvoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja seserinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neaiÅ¡ku kokios komplektacijos dÅ«mtraukis buvo patiektas ir sumontuotas Tytuvėnų vienuolyne.

Jo nuomone, jeigu gaisras įvyko nuo dūmtraukio, tai turėjo būti eksploataciniai pažeidimai, netinkama priežiūra, netinkamas sumontavimas, netinkama paskirtis dūmtraukio arba netinkamas parinktas dūmtraukis, šiuo atveju, jeigu nustatyta, kad kilo gaisras nuo dūmtraukio, tai turėjo būti netinkama eksploatacija, netinkamas kuras arba kuro rūšis, netinkamas katilo degimo procesas, per aukšta temperatūra arba per žema temperatūra. Jeigu per žema temperatūra tai išsiskiria daug kondensato, daug sodžių, sodžiai aplimpa katilo pakuros ir dūmtraukio sieneles.

Jeigu per karšta tada gal dūmtraukis netinkamos temperatūrinės klasės. Galimai netinkama kuro rūšis, ar šlapias kuras, ar kažkokios atliekos statybinės ir pan. Taip pat, jeigu dūmtraukis nebuvo reguliariai valomas - kaupėsi sodžiai. Dėl montavimo su išlinkimais, tai įrengiant bet kokį dūmtraukį Lietuvoje privaloma vadovautis visų pirma nacionalinės teisės aktais, tada vadovautis gamintojo montavimo instrukcija. Taisyklės vienos kitoms prieštarauti negali, jei yra prieštaravimų tai reikia vadovautis griežtesnėmis taisyklėmis.

Lietuvoje dÅ«mtraukių montavimas ne vertikaliai yra leistinas, bet tuo metu buvo reikalaujama, kad po dÅ«mtraukio lenkimu, žemiau triÅ¡akio, turi bÅ«ti sumontuotos pravalos. Kiek jam žinoma vienuolyne palėpėje įrengtos pravalos durelės buvo neapÅ¡iltintos. Gamintojas nurodo tam tikrÄ specifikacijÄ ir nurodo kaip tos specifikacijos dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sumontuoti, kad bÅ«tų saugu dÅ«mtraukį eksploatuoti. Yra vienas standartų reikalavimas, kad dÅ«mtakis turi bÅ«ti kuo trumpesnis ir kuo tiesesnis.

Jeigu nėra tokios galimybės, tai galimi tam tikri nukrypimai, tačiau tuomet viskÄ privalo įvertinti projektuotojai, turėtų bÅ«ti projektas, kur bÅ«tų nurodyta, kaip tas dÅ«mtraukis turi bÅ«ti įrengtas, jo specifikacija ir parametrai. Kai dÅ«mtraukis montuojamas su iÅ¡linkimu, tai yra kai vyksta montavimas nevertikaliai, tai bÅ«tina atsižvelgti į mechaninį stabilumÄ , tai yra į to dÅ«mtraukio konstrukcijas, yra tam tikri parametrai kokiu atstumu turi bÅ«ti įrengti tvirtinimo elementai, montuojant dÅ«mtraukį ne vertikaliai.

Gamintojo dūmtraukiai sutvirtinami nerūdijančiomis plieno kniedėmis, metalinis dūmtraukis nuo šilumos poveikio, išsitemdamas ir atgal susitraukdamas, kai sujungtas kniedėmis išlaiko jungtis sandarias ir neišsineria. Kad dūmtraukis buvo sujungtas savisriegiais, jo nuomone, nebuvo pagrindinė priežastis įvykiui. Dėl pravalos durelių ar 2012 metais jos buvo gaminamos izoliuotos negali tiksliai atsakyti. Alkūnių sumontavimas gaisrui kilti įtakos neturi, tačiau turi įtakos dūmtraukio stabilumui.

Jeigu dÅ«mtraukis bÅ«tų netinkamai sumontuotas ir bÅ«tų neiÅ¡laikyti tvirtinimo elementai, dÅ«mtraukis sukluptų arba iÅ¡nirtų, tada turėtų įtakos. Dėl dÅ«mtraukio eksploatavimo, tai jis turi bÅ«ti valomas ne rečiau kaip vienÄ kartÄ ketvirtyje. DÅ«mtraukiai turi bÅ«ti valomi po Å¡ildymo sezono ir prieÅ¡ Å¡ildymo sezonÄ . Sodžių iÅ¡siskyrimo kiekius gali įtakoti netinkamas kuras, netinkama kuro rūšis, drėgmė, taip pat jeigu kÅ«renamos buitinės atliekos, jeigu degimo procesas neatiderintas, turi bÅ«ti degimo procesas optimalus.

Sodžių gaisras gali kilti tokiu atveju jeigu yra kažkokių eksploatavimų trÅ«kumų. Jeigu eksploatavimo trÅ«kumų nėra, jeigu eksploatuojama yra teisingai tai teoriÅ¡kai neturėtų kilti, kada sodžiai yra reguliariai iÅ¡valomi, sodžių kiekis susiformavęs pakankamai mažas, kas galėtų sukelti didžiulį gaisrÄ ir dėl to teoriÅ¡kai neturėtų kilti sodžių gaisras. Jeigu dÅ«mtraukis statomas ne tiesiai, o įmontuojamos alkÅ«nės, reikia koreguoti projektÄ , nes dÅ«mtraukis turi bÅ«ti statomas pagal projektÄ .

InstrukcijÄ , kaip reikia surinkti dÅ«mtraukį, duoda projektuotojas, nes gamintojas gamina tam tikrÄ nomenklatÅ«rÄ dÅ«mtraukių elementų, bet vos ne kiekvienas atvejis gali bÅ«ti unikalus dėl dÅ«mtraukio aukščio, dėl diametro, dėl konfigÅ«racijos. Gamintojas savo instrukcijoje nurodo tipinę įrengimo schemÄ . Gamintojas tiktai nurodo, jeigu dÅ«mtraukis yra tokio aukščio, tada turi bÅ«ti tokie tvirtinimo elementai, o jeigu su alkÅ«nėmis, tada tokiu atstumu turi bÅ«ti tvirtinimo elementai sumontuoti.

Bet konkrečiu atveju, objekte yra statoma pagal projektÄ , projekte turi bÅ«ti visa informacija kaip dÅ«mtraukį pastatyti. Jeigu projekte yra nurodyta, kad montuojamas sertifikuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminys - dÅ«mtraukis ir yra nuoroda, kad reikia montuoti dÅ«mtraukį pagal (duomenys neskelbtini) taisykles, tai montuojant vis tiek turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ildymo prietaisÄ ir dÅ«mtraukis parenkamas pagal temperatÅ«rinius, sandarumo ir kitus parametrus. Taip pat turi bÅ«ti atlikti tam tikri Å¡iluminiai ar dinaminiai skaičiavimai, koks turi bÅ«ti dÅ«mtraukio skersmuo, koks dÅ«mtraukio aukÅ¡tis tam Å¡ildymo prietaisui, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama trauka, nes trauka gali bÅ«ti per maža arba per didelė.

Jeigu buvo parinktas konkretus Å¡ildymo prietaisas į kurį dÅ«mtraukis pagal pavaizdavimÄ turėjo bÅ«ti montuojamas vertikaliai, bet montuojant dÅ«mtraukį paaiÅ¡kėjo, kad reikia įmontuoti vienÄ ar dvi alkÅ«nes, tai projektinėje dokumentacijoje reikėjo iÅ¡ naujo perskaičiuoti ir įvertinti dÅ«mtraukio skersmenį, aukÅ¡tį, vidinį pasiprieÅ¡inimÄ , kokiÄ jis generuos traukÄ ir kÄ generuoja Å¡ildymo prietaisas, nes kiekviena alkÅ«nė yra papildomas pasiprieÅ¡inimas ir reikia žiÅ«rėti ar tas dÅ«mtraukis užtikrins dÅ«mų traukÄ , nes dÅ«mtraukio pagrindinė funkcija - saugiai paÅ¡alinti degimo produktus iÅ¡ vidaus į atmosferÄ .

Dėl minimalių atstumų nuo dūmtraukio iki degių konstrukcijų pagal dūmtraukių instrukcijas pažymėtina, kad skirtinga dūmtraukio sistema yra nurodyti skirtingi atstumai. Jeigu tiksliai prisimena, tas dūmtraukis, kuris buvo sumontuotas, laboratorijose buvo nustatytas minimalus atstumas 100 milimetrų, bet Lietuvoje pagal tuo metu galiojančias taisykles turėjo būti 130 milimetrų, tai šiuo atveju dūmtraukis turėjo būti sumontuotas 130 milimetrų (13 cm) atstumu iki degių medžiagų.

Liudytojas A. R. (duomenys neskelbtini) vienuolyno statybos užbaigimo komisijos pirmininkas, paaiÅ¡kino, kad komisijoje buvo visuomenės sveikatos centro, kultÅ«ros paveldo departamento, Kelmės rajono savivaldybės, prieÅ¡gaisrinės apsaugos atstovai. Komisija susirinko po pietų, apėjo visÄ vienuolyno pastatÄ , pradedant nuo rÅ«sio ir iki virÅ¡aus. Po to, visi susirinko į salę ir kiekvienas komisijos narys žiÅ«rėjo pagal kompetencijÄ dokumentus, turėjo galimybę užduoti klausimus statytojams. Kadangi niekas pretenzijų jokių neturėjo, tai aktÄ pasirašė visi komisijos nariai, jis kaip pirmininkas, aktÄ užregistravo.

Dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų jis asmeniškai nesidomėjo, nes ne jo sritis, komisijos darbe dalyvavo priešgaisrinės atstovas S. K.. Dėl vienuolyno pastato šildymo įrengimų buvo gauta energetikos inspekcijos pažyma, kad viskas išbandyta ir atitinka, todėl niekas ir nebežiūrėjo papildomai. Kad vaikščiojimo takas įrengtas labai arti kamino, dėmesio neatkreipė, nes buvo priešgaisrinės apsaugos atstovas, kuris turėjo tikrinti kad nebūtų degios medžiagos, konstrukcijos per daug arti dūmų kanalų.

Komisijos nariams buvo pateikta pažyma, kad viskas pastatyta pagal projektÄ , pažymÄ buvo pasirašęs darbų vadovas, techninis prižiÅ«rėtojas ir užsakovas. Pastabų dėl kamino įrengimo, pasiraÅ¡ant komisijos nariams akte, nebuvo pareikÅ¡ta. Kad pastatytas kaminas ne pagal projektÄ niekas neminėjo, pasiraÅ¡ant darbų priėmimo aktÄ dalyvavo projekto vadovė R. T.. Komisijos nariai su dokumentacija susipažinti galėjo tik komisijos metu. Objekto priėmimo aktas, tai yra teisinis pagrindas teisinei registracijai ir konstatavimui, kad statybos darbai baigti ir statinys tinkamas naudotis.

Valstybinė komisija valstybės vardu konstatavo objekto tinkamumÄ eksploatacijai ir statybos užbaigimÄ . Komisijos nariai turėjo galimybę susipažinti su dokumentacija prieÅ¡ pasiraÅ¡ant priėmimo akte. Jeigu projekte buvo numatyta, kad kaminai turi bÅ«ti iÅ¡vesti tiesiai be jokių palinkimų, bet buvo faktiÅ¡kai padaryta kitaip, tai nebuvo esminis pakeitimas. BÅ«tų užtekę tos vietos korektÅ«ros, patvirtintos statytojo. Turėjo bÅ«ti projekto parengta tos dalies A laida ir patvirtinta statytojo.

Teisės aktuose yra numatyta kaip tai turi bÅ«ti daroma. Turi bÅ«ti užduotis projektuotojui ir statytojui, projektuotojas padaro korektÅ«rÄ , o statytojas tÄ korektÅ«rÄ patvirtina, toje vietoje kur yra apibrėžtas mazgas. Nepadarius to, turėjo bÅ«ti pastabos iÅ¡reikÅ¡tos jeigu yra pastatyta ne taip, bet projekte buvo pasiraÅ¡yta „taip pastatyta“ ir komisija tuo turi tikėti. Tokios dokumentacijos, kur bÅ«tų nurodyta, kad yra padaryti kažkokie pakeitimai, nebuvo komisijai pateikta. Liudytojas P. J. paaiÅ¡kino, kad tuo metu kai įvyko gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne, jis laikinai ėjo VšĮ Piligrimų centro direktoriaus pareigose. 2012 m. sausio mėnesio iÅ¡ 25 į 26 d., naktį, po 4 valandos paskambino klebonas, kuris pranešė, kad dega vienuolynas.

Nuvykus į vietÄ pamatė baigiantį sudegti vienuolyno pastato stogÄ . VakarÄ prieÅ¡ gaisrÄ buvo vienuolyno patalpose, prieÅ¡gaisrinė signalizacija buvo suveikusi, todėl jÄ â€žperkrovė“. Suveikimo zonos netikrino, kokia zona suveikė neprisimena, patikrinti nebuvo įmanoma, raktai buvo pas muziejaus vadovę R. K.. Signalizacija dažnai „suveikinėdavo“ ir jÄ restartuodavo. Vizualiai dÅ«mtraukį matė tik per objekto priėmimÄ , vaikščiojant palėpėje. Kaip dÅ«mtraukis buvo įrengtas nematė, nes priėjimas prie dÅ«mtraukio buvo sudėtingas, dÅ«mtraukis buvo apdengtas skarda ar apÅ¡ildymo medžiaga.

Jam teko girdėti, kad dėl dÅ«mtraukių įrengimo buvo problemų, bet jis jokiose diskusijose nedalyvavo ir jam nebuvo žinoma, kad negalima įrengti dÅ«mtraukio taip kaip numatyta pagal projektÄ . Piligrimų centras tik po objekto pridavimo pradėjo naudotis kuro katilais, Å¡ildyti patalpas pradėjo po 2011 m. spalio 29 d., kada gavo statybos leidimÄ ir objekto grÄ Å¾inimo aktÄ , 2010 metais patalpos buvo Å¡ildomos elektriniais prietaisais, o po to kada tiksliai paleista katilinė, kada pradėjo rangovai pasikurti krosnį, neprisimena.

Kai pastatė kuro katilus, buvo atliktas bandymas, apmokyti kūrikai. Vienas katilas buvo sugedęs, jį remontavo. Dėl malkų, kuriomis kūreno krosnis, paaiškina, kad malkos, kuriomis kūreno vienuolyno krosnis buvo sausos, jos buvo sukrautos į kūgius, paskui atsilaisvinus patalpoms, buvo nešamos į patalpas ir dalį malkų sandėliuodavo katilinės prieigoje. Drėgnumo matuoklio neturėjo, malkų drėgnumo netikrindavo. Malkos, kurios buvo toje patalpoje kur yra katilinė, nebuvo sandėliuojamos, tik laikinai laikomos.

Su katilų techninėmis charakteristikomis jam buvo duota susipažinti, nes visada dokumentacija buvo perduota. DÅ«mtraukius turėjo valyti kas pusę metų, buvo apmokyti kÅ«rikai ir kÅ«rikai valydavo katilus kiekvienai pamainai pasibaigus. AsmeniÅ¡kai kÅ«rikų darbo nekontroliavo Kas ir kodėl atjungė signalizacijÄ 2012 m. sausio 25 d. vakare, jis nežino. TÄ vakarÄ prieÅ¡ gaisrÄ lankėsi pas parapijos klebonÄ , apie 16:30 val. suveikė signalizacija, todėl jis kaip visada nuėjęs signalizacijÄ â€žperkrovė“, kad „necyptų“, tačiau jos neatjungė.

Kad signalizacija įsijungė dėl gaisro nepagalvojo, tuomet nebuvo apmokytas kÄ daryti suveikus signalizacijai, kaip ieÅ¡koti gaisro zonos. Liudytojas R. V. (duomenys neskelbtini) vienuolyno architektÅ«rinės dalies vadovas, paaiÅ¡kino, kad nors oficialaus paskyrimo neturėjo, bet pagal teisės aktus jam yra leidžiama atvykti į objektÄ , reikÅ¡ti pastabas ir aiÅ¡kintis savo projekto dalį. Dėl įstatymų reglamentuojamų atstumų, kurie turėjo bÅ«ti iÅ¡laikyti palėpėje iki degių medinių konstrukcijų iki dÅ«mtraukių paaiÅ¡kino, kad palėpėje konstrukcijų neprojektavo, tai buvo tik stogo konstrukcijos.

Palėpėje buvo papildomai suprojektuota VEN kamera , mÅ«rinis kaminas, kuris turėjo iÅ¡kilti virÅ¡ stogo. Nuo to kamino iÅ¡orės, pagal krosnių taisykles ir pagal konstrukcijų STR reikalavimus, turėjo bÅ«ti ne mažiau 13 cm atstumas iki medinio stogo konstrukcijų. Medinė sija, apie kuriÄ kalbama, kad ji buvo tarp dÅ«mtraukių, tai nėra sija, o tai yra stogo konstrukcijos dalis templė, kuri suveržia stogo konstrukcijas. Pagrindinis taikytinas įstatymas „Kieto kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ galiojo tuo laikotarpiu, taisyklių 4.22 punktas nurodo, kad atstumas nuo dÅ«mtraukio kaminų iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi bÅ«ti 13 cm, tų pačių taisyklių 4.15 p. yra nurodyta, kad degias ar sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba suvedimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis, čia yra nurodyti perskyrų storiai 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų ir 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, kurios apsaugotos pagal taisyklių 4.23 punkto reikalavimus.

Jeigu kalbėti apie 380 mm, tai taisyklės liečia konkrečiai pastato konstrukcijas. Turima omenyje, kad 38 cm atstumas turi bÅ«ti nuo kamino kanalo vidaus iki degios pastato konstrukcijos. Pastato konstrukcijos yra sienos ir perdangos. Kaip dÅ«mtraukis buvo įrengtas maždaug žinojo, bet tik po gaisro šį statinį matė. Metalinių dÅ«mtraukių įvedimo į mÅ«rinį kaminÄ vietos iki gaisro nebuvo matęs, kiek pamena, stovėjo plytinis kaminas, jis buvo pravestas virÅ¡ stogo apmÅ«rytas ir praėjo tarp gegnių.

Nuo gegnių iki kamino buvo tarpai, nematavo atstumų, bet atrodė, kad atstumai buvo iÅ¡laikyti. Kažkokių kitų medinių konstrukcijų ten nebuvo, iÅ¡skyrus VEN kamerÄ , kuri buvo iÅ¡ prieÅ¡gaisrinio gipso sumontuota. MÅ«rinio kamino užnugaryje buvo įrengtas takas, juo paėjo ir matė, kad visos sijos jau buvo uždengtos, buvo vata sudėta ir difuzine plėvele buvo uždengta. Metalinių dÅ«mtraukių, nei jų alkÅ«nių nematė, matė tik tiesų mÅ«rinį kaminÄ . TÄ palėpę matė ir pradinėje stadijoje, kai nebuvo dar jokių darbų atlikta, buvo gegnės ir ta vadinama sija, tai yra templė, kuri yra stogo konstrukcijos dalis (visas tas trikampis), o kaminÄ turėjo pastatyti į tarpÄ tarp gegnių.

Temples matė pačioje pradžioje, o ne darbų pabaigoje. Kai buvo pastatytas kaminas templės buvo uždengtos ir nematomos. KaminÄ projektavo jis su Å¡ildymo-vėdinimo dalies specialistais, tai yra dviejų dalių darbas. Kaminas buvo suprojektuotas kaip jis turi atrodyti palėpėje ir kaip iÅ¡eiti virÅ¡ stogo. Kamino įrengimo projekto architektÅ«rinėje dalyje atstumai iki stogo konstrukcijų nebuvo numatyti. Pagrindinę projekto priežiÅ«rÄ atliko projekto vadovė R. T., buvo kalba kaip įrengti tÄ kaminÄ , kaip iÅ¡kelti jį virÅ¡ stogo, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kaminas turi pareiti tarp gegnių iÅ¡laikant saugius atstumus pagal normas, tai yra nemažiau 13 cm iki medinės stogo konstrukcijos.

Projekte konkrečiai Å¡itos nuorodos nėra apraÅ¡yta, yra tiktai įraÅ¡yti įstatymai, kuriais reikia vadovautis. Ä®vesti alkÅ«nę Å¡ildymo sistemai reikėjo dėl to, nes buvo suprojektuotas tiesus kaminas, kuris turėjo eiti per sienas ir iÅ¡kilti virÅ¡ stogo. Kadangi to įgyvendinti neišėjo, tai patalpose kaminas buvo iÅ¡neÅ¡tas į vidų, bet palėpėje sprendinio nekeitė, todėl norint įvesti palėpėje į mÅ«rinį kaminÄ reikėjo įrengti alkÅ«nes. Kaminas buvo subprojektas ant pagrindinės neÅ¡ančios sienos, nes todėl jis toje vietoje konstruktyviai geriausiai yra pastatomas.

Jeigu bÅ«tų bandyta tiesiai kaminÄ pastatyti pagal tai kaip jis iÅ¡vestas per patalpas, bÅ«tų tekę statyti kaminÄ ant skliauto. Ant skliauto statyti kaminÄ konstruktyviai nėra geras sprendimas, bÅ«tų papildomi sutvirtinimai reikalingi, o alkÅ«nės yra nurodytos taisyklėse ir yra leidžiamos. Liudytojas J. M. paaiÅ¡kino, kad nuo 2007 m. buvo (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir vienuolyno konstrukcijų projekto dalies vadovas, kad 2007 metais padarė pirmÄ stogų remonto projektÄ , po to dar projektai buvo daryti 2008 ir 2009 metais.

Nuo 2007 metų iki 2009 metų projektavo bažnyčiÄ ir vienuolynÄ ir vykdė tos projekto dalies autorinę priežiÅ«rÄ . R. T. vykdė bendrÄ projekto autorinę priežiÅ«rÄ . Buvo nutarta nekeisti stogo pirmu projektu, tas projektas buvo tiktai stogo remontui, tai yra konstrukcijų stiprinamas ir tik viena dalis stogo dalis buvo pakeista. Realiai stogo konstrukcija liko tokia kokia ji ir buvo iÅ¡ esmės iki restauracijos. Tiktai sustiprinta, bet visos gegnės, visos konstrukcijos liko tose pačiose vietose. Iki gaisro objekte yra buvęs ir dÅ«mtraukį yra matęs. Stogo konstrukcija buvo XIX amžiaus ir todėl buvo paisoma gaisrinių reikalavimų, realiai visur gegnės ir stogo konstrukcijos buvo tokiose atstumuose kur nekelia abejonių, kad jos yra per arti dÅ«mtraukio ar per dÅ«mtraukį praeina.

Medinės konstrukcijos buvo atstumuose kaip priklauso pagal normas. Buvo atstumas nuo atitvaros daugiau negu 13 cm, tai yra nuo medinės konstrukcijos iki dūmtraukio konstrukcijos (mūro išorės paviršiaus) buvo daugiau negu 13 cm. Atstumas nuo degių medinių konstrukcijų iki dūmtraukių pagal normas ir pagal statybos taisykles yra nurodyti du atstumai iki stogų laikančių konstrukcijų. Iki stogų laikančių konstrukcijų turi būti išorės paviršiaus 13 cm., dūmtraukis 25 cm, o perdangos konstrukcijose 38 cm iki dūmtraukio.

Tokie yra reikalavimai statybos taisyklių ir turėtų būti išlaikyti tokie atstumai. Templė yra stogo konstrukcija, ji buvo įrengta XIX amžiuje ir ji buvo įrengta tam, kad ant jos būtų galima pastatyti štulę, tai yra stovinčias laikančias konstrukcijas. Dūmtraukio vamzdis yra dvigubas, tai yra jo viduje yra vienas vamzdis, išorėje yra kitas ir tarp tų dviejų vamzdžių yra akmens vata. Temperatūra vamzdžio paviršiuje turėtų būti ne daugiau kaip 80 laipsnių, jeigu normaliai būtų dirbęs katilas.

Muziejaus salėje perdanga buvo, jos neprojektavo, tik jÄ stiprino. Naujų medinių sijų neprojektavo. Patikslina, kad perdanga buvo autentiÅ¡ka skliautinė, bet ji neiÅ¡liko ir buvo padaryta medinė, vėliau ji taip ir liko medinė. E. I., Kauno technologijos universiteto statybos ir architektÅ«ros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro direktorius, paaiÅ¡kino, kad pagal R. T. praÅ¡ymÄ , skaičiavimais buvo įvertinta pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtų medinių konstrukcijų, nutolusių nuo dÅ«mtraukio 130 mm ir esančių pastogėje plieninio izoliuoto dÅ«mtraukio apatinėje dalyje savaiminio užsidegimo galimybė.

Skaičiavimo metu buvo remtasi pateiktu projektu ir brėžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinės medžiagos. Užsakovė prašė paskaičiuoti tame modelyje kiek gali pakilti temperatÅ«ra nurodytoje konstrukcijoje. Paskaičiavimus atliko remiantis moksline metodika, pagrindiniai parametrai, kuriais naudojosi tai yra medžiagos tankis ir medžiagos pralaidumo koeficientas. Laboratorijoje buvo atlikta kompiuterinė simuliacija, įvestos tam tikros medžiagų savybes ir gautas atsakymas, kad degant suodžiams kamino viduje 2,5 val. medinė konstrukcijos dalis prie kamino savaime užsidegti negalėjo, kadangi jos pasiekta temperatÅ«ra tik 290,54 C, o kamino viduje, kur medin konstrukcija nuo nerÅ«dijančio plieno ( AISI 316 TI) – 0,6 m.m. storio) kamino atskirta per 2010 m.m. tarpÄ užpildyta asmens vata, kurios markė PAROC Pro Wired Mat 80, storis 2000 mm , pasiekia tik 117, 5 C.

Be to, skaičiavimai buvo modeliuoti pagal prielaidÄ , kad kamine, ties medine konstrukcija, buvo palaikoma 1200 C temperatÅ«ra 2,5 valandos, tai reiÅ¡kia, kad norint tokiai gaisro trukmei ir temperatÅ«rai palaikyti, turėjo bÅ«ti susikaupęs pakankamai didelis kiekis suodžių. Liudytojas R. K. paaiÅ¡kino, kad gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne metu dirbo vienuolyne kÅ«riku, apie gaisrÄ jam pranešė P. J.. Atvažiavęs prie pastato matė, kad apimtas ugnies dega pastato stogas. Katilinėje, kuri buvo rÅ«syje, viskas buvo tvarkoje, krosnys veikė.

Katilinėje buvo dvi kieto kuro krosnys ir viena granulinio kuro krosnis, kuri nebuvo kÅ«renama. Prie katilinės buvo patalpa, kurioje laikomos malkos. Malkų buvo ir sausų ir drėgnų. Malkas ruoÅ¡davo vasarÄ miÅ¡ke, parveždavo kaladėmis ir laikydavo toje patalpoje prie katilinės, parvežtų iÅ¡ miÅ¡ko malkų iÅ¡ karto nekÅ«rendavo, laikydavo kitoje malkinės pusėje. Gaisro dienÄ iÅ¡ miÅ¡ko malkas vežė. DÅ«mtraukių nevalydavo, nes jiems neleisdavo. P. J. paaiÅ¡kino kaip turi bÅ«ti valomi katilai, o kaminÄ kaip reikia valyti neaiÅ¡kino, nes kÅ«rikui nepriklauso jį valyti.

Kartais kai pradarydavo katilo dureles „iÅ¡mesdavo dÅ«mus“. Kad katile nėra traukos sakydavo P. J., jis atsakydavo „toks oras“, „toks slėgis“ ar dar kažkas. Kur buvo įrengtos dÅ«mtraukių pravalos durelės nežino. Gaisro dienÄ jis pats lapuočių medžių malkomis kÅ«reno kieto kuro krosnį, kÅ«renti baigė apie 16 val. Liudytojas R. N. paaiÅ¡kino, kad tuo metu kai (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo gaisras jis dirbo pagalbiniu darbininku - kÅ«riku, tvarkydavo aplinkÄ , pakeisdavo kÅ«rikÄ R.

K.. Kai įvyko gaisras jis nedirbo. Apie gaisrÄ jam buvo praneÅ¡ta 7 val. ryto, kai nuvažiavo prie vienuolyno matė, kad pastato stogas nudegęs, o katilinėje viskas buvo tvarkinga, Å¡varu. Žino, kad kieto kuro krosnis reikėjo kÅ«renti sausomis malkomis, parvežtomis iÅ¡ miÅ¡ko malkomis krosnių nekÅ«reno, laukdavo kol pradžius. Ar jos bÅ«davo sausos negali pasakyti, bet malkos degdavo. Malkas laikydavo malkinėje, priveždavo pilnÄ malkinę ir kÅ«renimo sezonui užtekdavo. Dar buvo kita patalpa, kur buvo sudėtos sausos malkos, supjaustytos lentų atliekos.

Krosnį prasikurdavo sausomis malkomis, o paskui kÅ«rendavo malkas, kurios buvo parvežtos iÅ¡ miÅ¡ko. DÅ«mtraukių nėra valęs, tik krosnį. Palėpėje dÅ«mtraukiai buvo įvesti į kaminÄ , bet jų nesimato. Kaminas buvo mÅ«rinis, o kai jis gaisro metu nudegė matėsi, kad dÅ«mtraukiai į kaminÄ buvo įvesti kampu. Kad pravalos durelės yra įrengtos pačiame dÅ«mtraukyje palėpėje nežinojo, kad reikia valyti niekas nesakė. Liudytoja Z. N. paaiÅ¡kino, kad dirba pagalbine darbininke (duomenys neskelbtini) piligrimų centre.

Apie (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvykusį gaisrÄ 2012 metais sužinojo rytÄ , kai atėjo į darbÄ ir pamatė nudegusius vienuolyno stogus ir styrančius kaminus. Apsaugos sistemų įjungimas ir iÅ¡jungimas buvo ne jos pareigos, tuo metu iÅ¡jungdavo ir įjungdavo direktorius P. J.. Iki gaisro vienuolyno pastato palėpėje nėra buvusi ir nematė kaip buvo įrengti kaminai ir dÅ«mtraukiai. Kaminų, dÅ«mtraukių nėra valiusi, krosnių nekÅ«reno. KÅ«riko kursus iÅ¡laikė tik po gaisro.

Vienuolyno krosnį kÅ«reno du kÅ«rikai, atvežtomis malkomis. IÅ¡ karto kai atveždavo malkas, jų nekÅ«rendavo, jas pirmiausiai sukraudavo į kÅ«gius. Liudytoja A. J. paaiÅ¡kino, kad vakare, prieÅ¡ gaisrÄ , apie 17 val. 30 min. su savo dukra ėjo pas motinÄ , gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Ėjo link bažnyčios, Piliakalnio gatve ir dėmesys nukrypo į vienuolyno pastatÄ , nes vienuolyno pastate suveikė signalizacija, vizualiai matėsi, kad signalizacijos lemputė mirkčioja ir girdėjo garsÄ .

Trumpam sustojo, bet klebonijos lange pamatė degančiÄ Å¡viesÄ , nusprendė, kad ten yra žmonių, todėl nuėjo niekam nepraneÅ¡usi. Kitos dienos rytÄ apie 8 val. sužinojo, kad dega (duomenys neskelbtini) bažnyčia. IÅ¡bėgusi į kiemÄ , pamatė gaisrÄ , pilnai degė vienuolyno stogas. Liudytoja R. K. (duomenys neskelbtini) Piligrimų centro gidė - vadybininkė, paaiÅ¡kino, kad 2012 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) vienuolyne įvyko gaisras, Piligrimų centras įsikÅ«ręs (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose.

Apie gaisrÄ sužinojo apie 7 val. ryto, tuo metu ji dirbo muziejaus vadove. Raktus nuo muziejaus patalpų kur buvo laikomi eksponatai, turėjo ji pati. Ä® pastato palėpę buvo galima patekti tik per patalpas kur saugomi eksponatai. Be jos žinios į Å¡ias patalpas nei į palėpę patekti niekas negalėjo. Palėpėje yra buvusi kai objektas dar nebuvo priduotas, kai muziejus buvo tvarkomas. Kurioje vietoje buvo įrengtas dÅ«mtraukis nežino, kiek palėpėje buvo įrengta vaikščiojimo takų nežino, nes tik užlipo pasižiÅ«rėti, bet nevaikščiojo.

Gaisro metu ji laikinai ėjo Piligrimų centro direktoriaus pareigas, kaip veikia signalizacija, kaip jÄ Ä¯jungti, iÅ¡jungti direktoriui P. J. iÅ¡einant į atostogas, ji nebuvo supažindinta. Kai iÅ¡eidavo, uždarydavo patalpas ir tada įjungdavo signalizacijÄ , bet tik muziejinėje dalyje. Ta muziejinė dalis buvo ne vien 204 patalpa, ten dar buvo ir už stiklo patalpos ir buvo dar viena 203 celė. PorÄ dienų prieÅ¡ gaisrÄ tikrai palėpėje niekas nedirbo, nes tuo metu direktorius P. J. atostogavo. Specialistas ekspertas Artur Raskov paaiÅ¡kino, kad gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl užsidegusių degių konstrukcijų Å¡alia palėpėje įrengtų kieto kuro Å¡ildymo katilų metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įvesti į mÅ«rinę dalį su iÅ¡linkimais.

Gaisro židinio zona, kaip nurodyta iÅ¡vadoje, buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio. Metalinių dÅ«mtraukių pravalos durelės buvo neapÅ¡iltintos. Å alia metalinių dÅ«mtraukių esančios degios konstrukcijos galėjo užsidegti todėl, kad dÅ«mtraukiuose įvyko sodžių gaisras. Apie sodžių gaisrų buvimÄ ir egzistavimÄ Å¡iose dÅ«mtraukiuose byloja dÅ«mtraukių apžiÅ«ros ir nuotraukos, padarytos po gaisro, įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad Å¡itie dÅ«mtraukiai dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio yra pakeitę savo spalvÄ , yra melsvos, raudonos, baltos spalvos, kas nėra bÅ«dinga metaliniams dÅ«mtraukiams, nes jie yra pagaminti iÅ¡ nerÅ«dijančio plieno, tačiau kai nerÅ«dijantis plienas yra veikiamas karščio, jis keičia savo spalvÄ .

Taip pat iÅ¡ dÅ«mtraukių matomos ir užfiksuotos nakties metu iÅ¡lekiančios žiežirbos, t. y. degančios dalelės, visa tai byloja, kad dÅ«mtraukyje vyksta nenormalus degimo procesas ir nenormalus degimo produktų Å¡alinimo procesas. Taip pat byloje yra užfiksuota, kad tuose pačiuose dÅ«mtraukiuose ant dÅ«mtraukių virÅ¡aus nebuvo įrengti kibirkščių gesikliai. Dėl dÅ«mtraukių įrengimo, pažymėtina, kad tos dalys, kurios buvo įvestos į apmÅ«rytÄ dalį pagal įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatus neatitiko tuo metu galiojančių statybos taisyklių ir normatyvinių dokumentų reikalavimų, galimai buvo neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių sijų, kurios gulėjo ant perdangos palėpėje ir nuo stogo konstrukcijų.

Tiksliai užfiksuoti Å¡ito fakto įvykio vietos protokolu nebuvo įmanoma, nes stogo konstrukcijų nebeliko, jos sudegė, bet tame pačiame dÅ«mtraukyje, mÅ«rinėje dalyje yra užfiksuota, kad per visÄ mÅ«rinę dalį yra kiaurymė, kurioje yra rasti medienos likučiai ir taip pat aiÅ¡kiai matosi medinės sijos galai vienoje pastato dalyje ir kitoje pastato dalyje, toje vietoje kur remiasi į stogo konstrukcijas. Taip pat pagal projektinę dokumentacijÄ dÅ«mtraukis buvo suprojektuotas tiesus be iÅ¡linkimo nuo pat rÅ«sio, kur įrengta katilinė, iki virÅ¡aus ir kertant stogo konstrukcijas, tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuota, kad dÅ«mtraukiai yra padaryti su iÅ¡linkimais ir ne pastato sienoje, kaip buvo numatyta projektinėje dokumentacijoje.

Jokių įrašų statybos žurnale atliekant ekspertizę nerado, o naujo projekto laida, kur galėtų būti užfiksuotas toks pakeitimas, taip pat nepateikta. Palėpėje metaliniuose dūmtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės, kurios nebuvo izoliuotos, tokiu būdu buvo pažeistas dūmtraukio vientisumas, nes dūmtraukis turėtų būti pilnai izoliuotas iš visų pusių visuose taškuose ir dėl to toje vietoje buvo labai didelė tikimybė, kad karštis arba netgi liepsna galėjo pereiti per tas dureles ir patekti į palėpės erdvę.

DÅ«mtraukių detalės sujungtos savisriegiais, o ne su kniedėmis nors gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sujungti kniedėmis ir kniedės turi turėti tam tikrÄ atsparumÄ ugniai. Kniedės neleidžia judėti dÅ«mtraukiams kai juose vyksta temperatÅ«rų pokyčiai. Ä®rengiant dÅ«mtraukį buvo pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai, dÅ«mtraukis suprojektuotas, bet nesuderintas su stogo konstrukcijų dalimi, tai yra nenurodyti atstumai, kurie turi bÅ«ti iÅ¡laikyti nuo dÅ«mtraukio iki gegnių.

Taip pat ne visose dalyse buvo nurodyta kokiu bÅ«du turi bÅ«ti padengtos medinės konstrukcijos, kas turėtų bÅ«ti padengta antipirenais. Vienoje vietoje buvo paraÅ¡yta, kad tiktai antiseptikais turi bÅ«ti padengta, kitoje vietoje buvo paraÅ¡yta, kad mediena turi atitikti tam tikrÄ drėgnumo klasę. Techninėje dokumentacijoje buvo viskas tvarkingai, bet pats įrengimas dÅ«mtraukių neatitiko tuo metu galiojusių normatyvinių aktų reikalavimų, nes neiÅ¡laikyti atstumai iki degių konstrukcijų, neizoliuota dÅ«mtraukio dalis, pravalos durelės neizoliuotos.

Visi pakeitimai turėjo bÅ«ti numatyti techniniame ir darbo projektuose, turėjo bÅ«ti projekto ekspertizė, nes čia gaisrinė sauga ir esminis reikalavimas. Projekte buvo aiÅ¡kiai pavaizduota, kad dÅ«mtraukiai yra tiesÅ«s, paslėpti pastato mÅ«rinėje dalyje, padaryti be iÅ¡linkimų, tačiau dÅ«mtraukiai sumontuoti kitaip nei projekte nurodyta. Už prieÅ¡gaisrinę saugÄ statant statinį atsako rangovas-statytojas, eksploatuojant pastatÄ jau atsako pastato naudotojas. Projektinėje dokumentacijoje tokie dalykai kaip dÅ«mtraukio iÅ¡linkimai nebuvo pavaizduoti, tai turėtų padaryti projektuotojas su statybos techniniu vadovu, su statytojais, su užsakovais, jeigu kažkas neatitinka, tai jie turėtų tÄ klausimÄ spręsti.

Projekto vadovas tik suprojektuoja ir turi kontroliuoti, kad bÅ«tų statoma pagal projektÄ , o jeigu yra kažkokie pakeitimai, tai projektuotojas turi pasakyti ar galima ar negalima taip daryti. Jeigu dÅ«mtraukio įrengti be iÅ¡linkimų kaip buvo numatyta techniniame projekte nebuvo galima, tai projekto vadovas, techninis prižiÅ«rėtojas, statybos vadovas, privalėjo patikrinti visas galimybes, turėjo bÅ«ti projektiniai pasiÅ«lymai pateikti kaip bÅ«tų galima įrengti, kad bÅ«tų saugu, nes kiekvienas dÅ«mtraukio iÅ¡linkimas turi įtakos traukai.

Kuo ilgesnis dÅ«mtraukis tuo didesnė tikimybė, kad jame pradeda veikti atitinkami fizikos dėsniai. Kad dÅ«mtraukis normaliai trauktų, jis per visÄ savo ilgį turi bÅ«ti Å¡iltas, tai yra tam tikros temperatÅ«ros. Jeigu dÅ«mtraukis yra Å¡altas tai jo trauka mažėja, tame tarpe susidaro oro kamščiai, kurie neleidžia dÅ«mams iÅ¡eiti. Visus Å¡iuos klausimus specialistai turėjo apsvarstyti ir, jeigu buvo priimti sprendimai dėl dÅ«mtraukių montavimo su iÅ¡linkimais, tai tie sprendimai turėjo atsispindėti projektinėe dokumentacijoje, o bÅ«tent iÅ¡linkimų ilgis, jų pasukimo laipsnis ir kt.

Taip pat priėmus sprendimÄ daryti pasukimus, projekte turėjo bÅ«ti nurodomi privalomi atstumai nuo dÅ«mtraukių iki degių konstrukcijų, taip pat turėjo bÅ«ti nurodyta, ar pravalos durelės izoliuotos ar neizoliuotos. To nebuvo padaryta. Yra teigiama, kad montuojant dÅ«mtraukių iÅ¡linkimus buvo vadovaujamasi dÅ«mtraukių gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijomis, bet (duomenys neskelbtini) taisyklės yra tipinio pobÅ«džio ir galioja tada, kai jos neprieÅ¡tarauja galiojančiam normatyviniam teisės aktui.

Tuo metu galiojo Kieto kuro krosnių įrengimo taisyklės, nuoroda į Å¡ias taisykles buvo numatyta STR Å¡ildymas- vėdinimas bei STR visuomeniniai pastatai ir gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, todėl dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti įrengti laikantis Å¡ių taisyklių reikalavimų. Be to, dÅ«mtraukio kaip bet kurio kito statinio įrengimui turi bÅ«ti parengtas projektas, dÅ«mtraukis turi bÅ«ti įrengiamas atsižvelgiant konkrečioje situacijoje į dÅ«mtraukio galingumÄ , jo aukÅ¡tį ir kitus parametrus, projektas reikalingas, nes dÅ«mtraukis kiekvienam įrenginiui (katilui) turi bÅ«ti paskaičiuotas ir turi bÅ«ti parinktas pagal įrenginį.

Todėl montuojant dÅ«mtraukį ne vertikalų , o su palinkimu bÅ«tinas buvo projektas ir visi paskaičiavimai. Tuos visus atstumus, kurie numatyti Vilpros taisyklėse galima naudoti tik tada, jei nėra pažeisti reikalavimai galiojusio tuo metu normatyvinio teisės akto. Jeigu montuojant dÅ«mtraukį su iÅ¡linkimu statytojai vadovavosi (duomenys neskelbtini) taisyklių punktu, kuris leidžia padaryti iÅ¡linkimÄ ir tÄ iÅ¡linkimÄ padarė 1 metro ir 30 laipsniu, tačiau dėl pravalos durelių ir dėl dÅ«mtraukio vientiso izoliavimo, montuotojai jokių veiksmų neatliko.

Pakeitimai, kurie atsirado jau statybos procese, projektinėje dokumentacijoje nebuvo atspindėti. Tiesioginė pagrindinė gaisro priežastis yra ta, kad dūmtraukyje kilo sodžių gaisras. Jeigu dūmtraukis nebūtų buvęs eksploatuojamas tai nieko nebūtų buvę, bet dūmtraukis buvo eksploatuojamas su pažeidimais, t. y. nebuvo valomi sodžiai iš dūmtraukio, kūrenama netinkamo drėgnumo malkos ir kt. Antra, dėl to, kad neatitiko saugių atstumų. Sodžių gaisrai yra labai pavojingi, ypač kai dūmtraukis toks ilgas kaip įrengtas vienuolyne.

Dūmtraukyje susidaro labai aukšta temperatūra, labai didelė trauka. Liepsna, lygiai taip pat kaip vanduo arba oras gali pralįsti pro bet kokį plyšį, kuris atsiranda dūmtraukyje, o esant tokiai aukštai temperatūrai prasideda dūmtraukio judėjimas, t. y. tos vietos kurios yra sujungtos, pradeda judėti. Galėjo prasiverti skylutės, plyšiai ir per juos liepsna galėjo išeiti į palėpę ir uždegti šalia esančias medines konstrukcijas - gegnes, grebėstus ir kt. Paėmus išlikusių medinių konstrukcijų mėginius ir juos ištyrus, buvo nustatyta, kad medinės konstrukcijos nebuvo dengtos antipirenais.

Dėl to yra labai didelė tikimybė, jeigu liepsna prasiveržė per dūmtraukių sujungimus, kurie buvo sujungti savisriegiais, o ne metalo kniedėmis, ji galėjo uždegti šalia dūmtraukio esančias medines konstrukcijas. Yra užfiksuota, kad iki gaisro pastebėjimo, t. y. iki liepsnos prasiveržimo pro stogo konstrukcijas, pastate jau buvo suveikusi gaisrinė signalizacija. Taip pat yra užfiksuota, kad dar iki kylant gaisrui buvo dingęs vaizdo stebėjimas. Gaisrinės signalizacijos ir vaizdo stebėjimo laidai buvo pakloti palėpėje, tam, kad negadinti freskų, negadinti konstrukcijų.

Jeigu dingsta vaizdo stebėjimas, tai reiškia, kad yra mechaninis vaizdo stebėjimo laido pažeidimas, todėl didelė tikimybė, kad palėpėje gaisras kilo žymiai anksčiau negu jis buvo pastebėtas, gaisras vyko pačiu pavojingiausiu smilkimo būdu, t. y. kai trūksta oro ir nėra atviros liepsnos, bet konstrukcijos arba degios medžiagos, jau yra įkaitusios iki tam tikros savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros ir jos pradeda smilkti, išsiskiria dūmai, vyksta degimas smilkimo būdu, patalpa prisipildo dūmų, tada suveikia gaisrinė signalizacija.

IÅ¡siskiriančių degimo produktų temperatÅ«ra yra labai aukÅ¡ta, ji siekia iki 600 laipsnių, esant tokiai temperatÅ«rai lydosi plastikai, todėl didelė tikimybė, kad laidai iÅ¡silydė, dėl to galėjo dingti stebėjimas ir gaisras buvo pastebėtas per vėlai, kai jis iÅ¡lindo pro stogÄ . Kuriuo metu galėjo sodžių gaisras įvykti tiksliai atsakyti nėra galimybės, bet daroma prielaida, kad sodžių gaisras vyko ilgÄ laiko tarpÄ , kad dÅ«mtraukis galėjo užsidegti 5, 6 valandÄ , sodžių gaisro pasėkoje liepsna prasiveržė pro pravalos dureles, užsiliepsnojo kažkokia Å¡alia esanti degi konstrukcija, patalpa prisipildė dÅ«mų, suveikė signalizacija, jÄ iÅ¡jungė.

Oro pratekėjimo Å¡ioje palėpėje nebuvo, gaisras užgeso, bet ta degi medžiaga degė, vyko smilkimas. Smilkimo metu prasidėjo papildomas dÅ«mų iÅ¡siskyrimas, dÅ«mų temperatÅ«ra kyla palaipsniui, prasidėjo liepsnos plitimas per Å¡alia esančias degias konstrukcijas, taip gaisras plėtėsi, bet negalėjo bÅ«ti aptiktas, nes buvo iÅ¡jungta signalizacija ir niekas neužlipo į palėpę pasižiÅ«rėti. Kai atsirado kažkur tai plyÅ¡ys arba skylė, atsirado oro pratekėjimas, pliÅ«psnis ir atvira liepsna išėjo pro stogÄ .

Pagal tuo metu galiojusius normatyvinius dokumentus nuo dūmtraukio iki pastato degių stogo konstrukcijų turėjo būti išlaikytas ne mažesnis kaip 380 mm atstumas, kuris turėjo būti užpildytas nedegia medžiaga, o iki stogo konstrukcijos ne mažesnis nei 14,5 cm atstumas. Yra užfiksuota, kad viena medinė konstrukcija kirto mūrinę dūmtraukio dalį ir ėjo tarp dviejų metalinių dūmtraukių. Atstumas buvo mažesnis negu 380 mm. Normatyviniame dokumente yra aiškiai parašyta, kad atstumai iki degių pastato konstrukcijų nuo dūmtraukio turi būti ne mažiau kaip 380 mm nuo vidinio dūmtraukio sienelės ir tas atstumas turi būti išmatuotas ne degioje medžiagoje, t.y. tai reiškia, kad gelžbetonis arba mūras turėjo apjuosti visus dūmtraukius 380 mm storio nedegia medžiaga- mūras ir betonas.

Akmens vata gali būti naudojama, tačiau jos degumas turi būti nežemesnės nei A1 klasės ir tam tikras jos tankis turi būti, nes ne visa akmens vata atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Oro tarpo ten neturėjo būti. Rekonstrukcijos projekte nebuvo nurodyti privalomai reikalaujami saugūs atstumai nuo kamino iki stogo degių konstrukcijų, todėl darbus atliekantys asmenys galėjo šių reikalavimų nežinoti. Tai, kad dūmtraukiai buvo sujungti savisriegiais, o ne kniedėmis ir tai galėjo turėti įtakos sodžių gaisro metu „dūmtraukių vaikščiojimui“, nes sodžių gaisro metu dūmtraukis plečiasi, vidinė sienelė „vaikšto“ ir atsiranda plyšiai tarp sunertų dūmtraukio dalių, kas buvo po gaisro užfiksuota.

Tarp dÅ«mtraukio jungiamųjų dalių kur yra Å¡iltinamoji medžiaga turi liestis viena su kita, kai dÅ«mtraukis užsimauna vienas į kitÄ , ten neturėtų bÅ«ti jokio plyÅ¡io. Po gaisro iÅ¡ardžius dÅ«mtraukius buvo rasta, kad gan dideli tarpai ir Å¡itie tarpai galėjo atsirasti bÅ«tent dėlto, kad dÅ«mtraukis galėjo judėti dėl karščio poveikio. Savisriegis turi tokiÄ savybę, kad jeigu pradeda judėti tai jis gali atsipalaiduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijose nurodo, kad turi bÅ«ti sukniedyta, nes kniedės yra žymiai atsparesnės tirpimui.

Kniedės yra gaminamos iÅ¡ tam tikros markės nerÅ«dijančio plieno. Dėl pravalos durelių izoliacijos pažymėtina, kad palėpėje dÅ«mtraukiuose įrengtų pravalos durelių buvo izoliuota tik durelių apvalioji dalis, bet pačios durelės, tas kvadračiukas su durelėmis, kurios atsidaro, izoliuotos nebuvo. Oro tarpas neatstoja izoliacinės medžiagos, kuri yra naudojama apsaugant visÄ dÅ«mtraukį. Neizoliuota dalis galėjo perkaisti ir greičiausiai kaito visÄ laikÄ , ant pravalos durelių visada bÅ«na pavojingai pakilusi temperatÅ«ra.

Tokios durelės, kurios buvo sumontuotos dÅ«mtraukiuose palėpėje, pagal gamintojo instrukcijÄ , įrengiamos dÅ«mtraukio, kuris montuojamas tiesus ir tik dÅ«mtraukio apatinėje dalyje, suodžiams ir pelenams iÅ¡valyti. Tačiau vienuolyne tokios pravalos durelės buvo įrengtos dÅ«mtraukiuose palėpėje, kur pagal projektÄ jų neturėjo bÅ«ti, be to, jos įrengtos be apÅ¡iltinimo, neizoliuotos. Galima manyti, kad įrengus dÅ«mtraukius su palinkimais, buvo nuspręsta, kad bus labai sudėtinga dÅ«mtraukį pravalyti, nes labai aukÅ¡tas dÅ«mtraukis, todėl padarė pravalos dureles ir palėpėje tam, kad galėtų dalį dÅ«mtraukio iÅ¡ virÅ¡aus pravalius, po to, nustumti dar žemyn, kad pravalyti jau apačioje, nes apačioje irgi buvo tokios pat durelės. Projektinėje dokumentacijoje palėpėje dÅ«mtraukiuose pravalos durelių nėra, bet faktiÅ¡kai jos buvo padarytos.

Neizoliuotos pravalos durelės palėpėje neigiamai įtakojo dÅ«mtraukio atsparumo ugniai vientisumÄ , kuris turėjo bÅ«ti užtikrintas visame dÅ«mtraukio ilgyje ir visame jo plotyje. Å itos neizoliuotos durelės žymiai sumažina atsparumÄ ugniai. Vienuolyne dabar pravalos durelės yra katilinėje, apatinėje dalyje ir virÅ¡uje palėpėje. Dabartiniuose normatyviniuose dokumentuose, kurie galioja nuo 2014m. balandžio 1 d. leidžiama įrengti pravalos dureles ir kitoje dÅ«mtraukio dalyje, esmė, kad tokios durelės yra tinkamai izoliuotos.

Gaisras kilo dėl užsiliepsnojusių Å¡alia dÅ«mtraukio esančių palėpėje degių medžiagų, kokios degios medžiagos galėjo bÅ«ti nebuvo galimybės nustatyti, nes jos sudegė. Sprendžiant iÅ¡ projektų ir iÅ¡ iÅ¡likusių konstrukcijų, teigtina, kad tai galėjo bÅ«ti medinė sija, nes ten buvo įrengtas stogo gegnynas, taigi Å¡i sija galėjo laikyti gegnes. Tai, kad medinė sija egzistavo toje vietoje tarp metalinių dÅ«mtraukių, nurodo Å¡alutiniai dalykai, nes prie Å¡itos sijos buvo priveržtas gaisrinio čiaupo vandentiekio vamzdis, yra iÅ¡likusi sriegė, kuri laikė tÄ vamzdį ir sriegė yra skirta medžiui.

Tai yra užfiksuota nuotraukose, todėl daroma prielaida, kad sija buvo. Medinės sijos įmÅ«rijimas į mÅ«rinį kaminÄ tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių, neatskiriant jokia izoliacine medžiaga nuo dÅ«mtraukių, yra grubus pažeidimas. Sija buvo tarp abiejų dÅ«mtraukių, tik Å¡iek tiek žemiau nei pravalos durelės, todėl karÅ¡tis nuo pravalos durelių galėjo bÅ«ti gaisro priežastimi. Be to, Å¡i medinė sija nebuvo apÅ¡iltinta iÅ¡ visų pusių, tai yra neapÅ¡iltinta iÅ¡ virÅ¡aus, tik užklota plėvele, kuri taip pat degi, toje vietoje kur buvo sija, po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dÅ«mtraukio akmens vatos rasta, bet ne medines sijos buvimo vietoje.

Priklausomai nuo to ar medinė sija buvo stogo ar perdengimo ar kokia kita konstrukcija, jai turėjo būti taikomi skirtingi gaisrinės saugos reikalavimai, tai turėjo būti apspręsta projekte. Ar tai buvo stogo ar perdengimo ar kita medinė konstrukcija, jos tarp dūmtraukių neturėjo būti. Taip pat degi medžiaga buvo ir šiaurinėje dūmtraukio pusėje, šalia dūmtraukio, įrengtas medinis praėjimo takelis. Pasakyti tiksliai, kuri konkrečiai medinė konstrukcija užsiliepsnojo nėra galimybės, išvadoje yra parašyta „degios medžiagos“.

Sumontuotose dÅ«mtraukio palinkimuose – alkÅ«nėse – galėjo kauptis suodžiai, nes toje vietoje kur yra palinkimas automatiÅ¡kai mažėja skerspjÅ«vis ir praeinančių Å¡alinimo dÅ«mų kiekis ir greitis. Palinkimas, alkÅ«nė, pavojinga dar ir tuo, kad kai iÅ¡ apačios pakyla degimo produktai - dÅ«mai, jie kaip tik ir atsimuÅ¡a į sulenktÄ dalį, kol randa krypti iÅ¡eiti, tose kampuose kaupiasi sodžiai ir yra gaisro pavojus. Taisyklėse yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad dÅ«mtraukiai projektuojami dažniausiai tiesÅ«s, be pakopų ir iÅ¡linkimų, bet jei taip įrengti dÅ«mtraukio neįmanoma, galima įrengti su palinkimu, bet prieÅ¡ statant turi bÅ«ti viskas apskaičiuota ir suprojektuota ir numatyta iÅ¡ anksto, nes krenta slėgis, atsiranda sodžių kaupimosi kiÅ¡enės. Jeigu alkÅ«nės bÅ«tų suprojektuotos iÅ¡ karto, tai projekte turėjo bÅ«ti numatyti visi saugÅ«s atstumai, turėjo bÅ«ti apraÅ¡yta tai, kaip turi bÅ«ti įrengti ir ko negali bÅ«ti ir t.t.

Suprojektavimas negarantuoja, kad tokiame dÅ«mtraukyje nekils sodžių gaisras, tačiau projektuojant alkÅ«nes turėjo bÅ«ti įvertinta aplinkybė, kad alkÅ«nėse gali kauptis sodžiai, todėl projektuojant jas bÅ«tina buvo skaičiuoti slėgį, kiek dÅ«mų gali iÅ¡eiti, įvertinti dÅ«mtraukio skersmenį ir kt. DÅ«mtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais „alkÅ«nėmis“ laikytinas esminiu pakeitimu dėl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio- dÅ«mtraukio ir pačios sienos prie kurios įrengtas dÅ«mtraukis atsparumÄ ugniai.

Gaisrinės saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. Gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga. DÅ«mtraukių įrengimas su palinkimais alkÅ«nėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įraÅ¡ymas į statybos žurnalÄ buvo bÅ«tinas, neturėjo bÅ«ti tik žodžiu apspręstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turėjo priimti komisija susidedanti iÅ¡ projekto vadovo, techninio prižiÅ«rėtojo ir statytojų, kurie turėjo pagrįsti pakeitimų bÅ«tinumÄ .

Dėl pateiktos teismui Kauno technologijos universiteto specialisto iÅ¡vados, paaiÅ¡kino, tokios mokslinės programos, kompiuterinės simuliacijos, kuomet suvedus atitinkamus duomenis programa duoda atsakymÄ ar tam tikromis sÄ lygomis galimas ar negalimas medienos savaiminis užsiliepsnojimas egzistuoja, programų turima ir Lietuvoje, tame tarpe ir tyrimo institutas turi tokiÄ programÄ â€žPyrosim“, ji yra specialiai sukurta projektuoti gaisrinės saugos dalį, bet Å¡itos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu.

Programa negali įvertinti kokios buvo sÄ lygos gaisro metu, kaip jos keitėsi laike ir kaip keitėsi medžiagų savybės gaisro metu. Projektavimui Å¡itos programos yra tinkamos ir naudojamos, institutas naudoja Å¡itas programas, kai atlieka projektų gaisrinės saugos dalies ekspertizes, bet simuliuoti jau įvykusių gaisrų negalima. Programa gali bÅ«ti naudojama tik patikslinti, pažiÅ«rėti ar bus saugu vienaip ar kitaip suprojektavus daiktÄ , naudoti programÄ gaisro iÅ¡tyrimui negalima. Galima bandyti simuliuoti gaisrus, tai yra bandyti nustatyti medienos savaiminio užsiliepsnojimo temperatÅ«rÄ , bet iÅ¡lieka viena sÄ lyga, kad iÅ¡bandoma ta mediena, kuri buvo pateikta bandymui, bet ne ta, kuri buvo gaisre.

Todėl gaisrų tyrimo centas tos programos gaisrų tyrime nenaudoja, nors jÄ turi. Atkreiptinas dėmesys, kad susipažinus su brėžiniu, kuris buvo pateiktas mokslininkams atliekantiems kompiuterinę simuliacijÄ tikslu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) vienuolyne galimas buvo medinių konstrukcijų savaiminis užsidegimas, buvo pateiktas metalinių dÅ«mtraukių įrengimo apmÅ«rytoje dalyje brėžinys, bet nebuvo pateikti duomenys, kad dÅ«mtraukiai yra su alkÅ«nėmis, kurios neapmÅ«rytos ir kad yra įrengtos parvalos durelės, o dėl to gali keistis kai kurios medžiagų savybės. R.

D., valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiÅ¡kino, kad atliko tyrimÄ ir pateikė iÅ¡vadÄ ar įrengiant dÅ«mtraukį (duomenys neskelbtini) vienuolyne sudarant projektinę dokumentacijÄ buvo laikytasi teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, kad kai statybos eigoje buvo pakeistas dÅ«mtraukio sprendimas dėl jo konfigÅ«racijos, projekto sprendinys projekte nebuvo pakoreguotas, atžyma statybos žurnale nepadaryta, nors pakeitimai turėjo atsispindėti darbo ir techniniame projektuose.

Pagal reglamentÄ visi pakeitimai turi bÅ«ti „užneÅ¡ti“ į techninį projektÄ , tik nėra nustatyta per kiek laiko tai turi bÅ«ti padaryta. Dabartiniame dokumentų reglamente numatyta, kad iki statybos užbaigimo procedÅ«rų turi visi pakeitimai bÅ«ti techniniame projekte atžymėti. Tuo metu nebuvo nuostatos per kiek laiko pakeitimai turi bÅ«ti atžymėti, tik buvo nurodyta, kad visi pakeitimai yra atliekami iÅ¡reiÅ¡kus naujÄ laidÄ . SuraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ ir priduodant statinį turėjo atsispindėti pakeitimai projektinėje dokumentacijoje.

Tuo metu galiojusiame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“ 46 punkte buvo nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Statybos techninio reglamento 46,47 punkte buvo nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ir taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi būti keičiamas.

STR 48 punkte buvo nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiančiam Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jeigu projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. STR 49 punkte buvo nustatyta, kad projektuotojas, parengęs projektÄ , jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasiraÅ¡o, tuo patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų ir normatyvinių saugos, statybos techninių dokumentų, statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Praktikoje bÅ«na, kad tie pakeitimų sprendiniai aptariami žodžiu, kartais bÅ«na statybos žurnale pažymima, projektuotojas nubraižo schemÄ , priklauso kaip projektuotojai ir statytojai sutaria iÅ¡spręsti problemÄ , bet galutiniame variante iki pritarimo turėtų bÅ«ti visi pakeitimai užneÅ¡ti į projektÄ ir tai turėtų atsispindėti projektinėje dokumentacijoje. Statybos vadovas arba techninis prižiÅ«rėtojas, jeigu nustato, kad kažkokie projekto sprendiniai neatitinka realybės ir jų neįmanoma įgyvendinti, turi kreiptis į projektuotojÄ dėl sprendinių pakeitimo.

Kokia forma kreiptis teisės aktai nenustato, tai gali būti susirinkimų protokolai, įrašai statybos darbų žurnale. Rangovas montuoja gaminį vadovaudamasis darbo projektu, gaminio brėžinio gali ir nebūti jeigu gaminys yra standartizuotas. Darbo projektas yra detalesnis už brėžinį. Techninis projektas ir darbo projektas detalizuoja kaip įgyvendinti techninio projekto sprendinius. Jeigu yra poreikis montuoti kažkaip kitaip negu numatyta projekte, kaip šiuo atveju, kad reikia panaudoti alkūnes, turėtų būti suderinta su projekto priežiūros vadovu.

Tokiu atveju, dažniausiai bÅ«na nubraižomas brėžinys statybos darbų žurnale, nubraižomas mazgas. Kaip tÄ dalykÄ iÅ¡spręsti, pasiraÅ¡o projekto priežiÅ«ros vadovas, tikrina ir techninis prižiÅ«rėtojas, kad Å¡itaip galima daryti. Jeigu nėra tokio brėžinio ir tokio suderinimo, tada viskas lieka rangovo atsakomybėje. Jis prisiima atsakomybę už savo supratimu iÅ¡spręstÄ problemÄ , ir, jeigu dar pasiraÅ¡o statybos techninis prižiÅ«rėtojas, tai reiÅ¡kia, kad ir techninis prižiÅ«rėtojas prisiėmė atsakomybę, kad sprendiniai atitinka visus normatyvinius dokumentus, kad tinkamai įrengta. 2012 m. sausio 27 d. suraÅ¡ytame akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisras VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pastebėtas 2012 m. sausio 26 d. 04 val. 04 min., gaisras lokalizuotas 2012 m. sausio 26 d. 10 val. 48 min, o užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min., gaisro padariniai: nudegė (duomenys neskelbtini) piligrimų centro pastato stogas, iÅ¡degė perdanga virÅ¡ muziejaus, iÅ¡degė muziejaus vidus, muziejuje buvę eksponatai, apdegė bažnyčios medinės stogo konstrukcijos (2 tomas, b. l. 46-47); 2012 m. sausio 26 d.

įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad pirmas apžiūros objektas yra raudonų plytų, dviejų aukštų, „U“ formos, galais sujungtas su (duomenys neskelbtini) bažnyčios pietine dalimi (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas. Tarp bažnyčios ir vienuolyno pastato yra vidinis kiemelis. Ties vienuolyno pastatu, ant žemės matyti nukritusios vario spalvos lietaus nutekėjimo sistemos dalys, apdegusios medienos nuolaužos, stogo čerpių dalys. Vienuolyno stogas sudegęs. Stogo pietvakarinėje dalyje antrame aukšte matyti apdegę langai, patalpos, kurioje buvo įrengtas muziejus.

Pastato pietinėje pusėje yra trejos durys į vienuolyno patalpas. DeÅ¡inėje pusėje esančios durys veda į rÅ«syje įrengtÄ katilinę. Å ioje patalpoje yra katilai, įvairios metalinės talpos, kita katilinės įranga. IÅ¡ Å¡ios patalpos į rÅ«sį iÅ¡vesti du apskardinti dÅ«mtraukiai. Kitas pastato pietinėje pusėje esantis įėjimas veda koridorių, kurio kairėje pusėje yra įrengta patalpa. Å ioje patalpoje, puslankiu sudėtos kėdės, pasieniais suolai, lentynose su knygomis ir bukletais.

DeÅ¡iniame kampe stovi krosnis be pakuros. Å alia krosnies yra įėjimas į kitÄ patalpÄ , kurios lubose viduryje yra gartraukis, o ant grindų ties juo matyti stiklo duženos ir suodžiai. Å ios patalpos priekinėje dalyje yra įėjimas į rÅ«sį ir į kitÄ patalpÄ . DeÅ¡inėje pusėje yra išėjimas į koridorių, kuriuo galima patekti į bažnyčiÄ ar kitas vienuolyno pirmojo aukÅ¡to patalpas. Įėjimo į pastatÄ deÅ¡inėje pusėje yra laiptai į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ .

Ties laiptais yra patalpa, kurios durys užrakinamos, laužimo pėdsakų ant jų nematyti. Å ioje patalpoje yra įvairÅ«s baldai, daiktai, o prie sienos pritvirtinta prieÅ¡gaisrinės signalizacijos pultas ir apsaugos kamera, vaizdo fiksavimo įrenginys. Å ie įrenginiai neapžiÅ«rėti, nes elektra patalpoje iÅ¡jungta. Laiptais patenkama į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , kuriame yra koridorius, o iÅ¡ jo - įėjimai į patalpas. Koridoriuje ir patalpose matyti nuo sienų ir lubų nubėgęs vanduo.

Kairėje koridoriaus pusėje matyti įėjimo į muziejaus patalpÄ anga, kurioje likusi durų apdegę likučiai, matyti muziejaus patalpos viduje. Muziejaus patalpoje ant grindų yra apdegusios medinės konstrukcijos, nubyrėję tinkai, izoliacinė vata, čerpių dalys, apdegę daiktai. Ties įėjimu yra sutraukiamos metalinės kopėčios. Nuo patalpos sienų daugumoje vietų nubyrėjęs tinkas. Patalpos langai plastikiniai, apdegę iÅ¡ vidinės pusės, langų pakraščiai aprÅ«kę, po langais yra apdegę skardiniai radiatoriai.

Ties įėjimu dešinėje pusėje sienoje yra elektros instaliacijos laidai, kurių izoliacija nudegusi, vedantys į pastogę. Patalpos viršuje yra likusios medinės perdengimo sijos, kurios labiau apdegusios iš viršutinės dalies; nuo jų sijų paimta apanglėjusias medienos mėginių. Ant 3-ios nuo įėjimo sijos yra pakibę laidai su nudegusia izoliacija, kurie paimti. Patalpos kairėje pusėje yra likęs sienos karkasas ir apatinė sienos dalis. Už jos yra du stačiakampiai ir du apvalūs ortakiai, kurie nuvesti į pastogę.

Keliose vietose atkasus grindis užfiksuota, kad grindys apdegusios, tačiau nesudegusios. Per muziejaus patalpÄ užlipus į vienuolyno pastogę užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegęs, pastato medinės konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinėje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinėje ir rytinėje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos. Nuo pastato vakarinės pusės 12 sijų žiÅ«rint nuo bažnyčios varpinės pusės paimta apanglėjusios medienos mėginių.

Iš pastato medinių konstrukcijų vakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse paimti didesni apanglėjusios medienos mėginiai. Pastato perdanga užgriuvusi tik ties muziejaus patalpa. Pastato pietinėje pusėje tarp dviejų dūmtraukių yra oro vėdinimo – šildymo įrenginys. Šis įrenginys sudarytas iš skardinių konstrukcijų, ortakių, siurblių ir kitų įrenginių. Šio įrengimo rytinėje dalyje ant skardinės konstrukcijos yra lovelis su laidais, kurie yra išsilydę, o jų izoliacija sudegusi; dalis laidų su loveliu paimti.

Už poros metrų nuo Å¡ios vietos į Å¡iaurę ant nuolaužų yra dvi elektros skydinės, kurių vidus yra iÅ¡degęs, matyti laidų likučiai. Nuo skydinės paimti laidų pavyzdžiai. Už oro vėdinimo – Å¡ildymo įrengimo yra molinių plytų dÅ«mtraukis, į kurį iÅ¡ pietinės pusės įvesti du skardiniai dÅ«mtraukiai ir per vidines sienas - skardinis ortakis. Aplink kaminÄ apkasus nuolaužas aprÅ«kimų ir apdegimų apatinėje dalyje nerasta. Kaminas nėra iÅ¡ iÅ¡orės aprÅ«kęs. Ant viso vienuolyno stogo matyti likę skardiniai ortakiai.

Ties dviem kaminais rytinėje ir vakarinėje pusėje yra dvi prieÅ¡gaisrinės spintos. Daugiau reikÅ¡mingų pėdsakų neužfiksuota. Antrasis apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kurios stogÄ apžiÅ«rint iÅ¡oriÅ¡kai užfiksuota, kad stogo Å¡iauriniame kampe ir pietinėje pusėje yra atplėšta skardinė stogo danga ir po ja yra apdegusios medinės stogo konstrukcijos. Pastato pietinė pusėje pastato dalis aprÅ«kusi, ten ji jungiasi su vienuolyno stogu. Bažnyčios viduje ant grindų yra vandens, suodžių ir medienos apdegusios nuolaužų likučių.

Pastato sienos ir lubos aplietos vandeniu. Dalis paveikslų nukabinami, kad nebÅ«tų sulieti vandeniu. Bažnyčios vargonai apdegti plėvele, virÅ¡ jų yra vandeniu aplietos lubos. Patalpoje esančioje už pagrindinio altoriaus lubos ir sienos aplietos vandeniu. ApžiÅ«ros metu buvo užkurti katilinėje esantys kieto kuro katilai. Užfiksuota, kad pro dÅ«mtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti į kamino virÅ¡uje įrengtÄ skardinį stogelį atsimuÅ¡iančias ir ant pastato perdangos krintančias bei į orÄ kylančias tamsoje gerai matomas žiežirbas.

ApžiÅ«rint kamino iÅ¡valos dureles, jautėsi nuo jų sklindantis karÅ¡tis. ApžiÅ«rėjus dureles nustatyta, kad iÅ¡ vidaus jos yra be jokios izoliacinės medžiagos ir rankenėlių. Atlikus apžiÅ«rÄ paimta laidai nuo muziejaus medinės sijos, lovelis su laidais nuo oro vėdinimo – Å¡ildymo įrenginio, nuo medinių sijų, 40 apanglėjusios medienos mėginių nuo stogo medinių konstrukcijų ( 2 tomas, b. l. 48-54); 2012 m. sausio 27 d. papildomame įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad tęsiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastato apžiÅ«rÄ apžiÅ«rėtas ant pastato antrojo aukÅ¡to perdangos pietinėje pusėje esantis oro vėdinimo – Å¡ildymo įrenginys ir kaminas, į kurį įvesti apskardinti dÅ«mtraukiai.

Oro vėdinimo – Å¡ildymo įrenginys sudarytas iÅ¡ skardinių ir metalinių konstrukcijų, ortakių kitų dalių. Å is įrenginys pajungtas į elektros įtampÄ , kurios laidai yra apdegę. Ties oro vėdinimo – Å¡ildymo įrengimo vakarine dalimi yra plytinis dÅ«mtraukis, kurio pietinėje dalyje matyti apvali erdvė, ortakiai pajungti. Kitas dÅ«mtraukis, kuris yra ties rytine Å¡io įrenginio dalimi yra iÅ¡ molinių plytų. Ä® jį yra pajungti du 30 cm. skersmens skardiniai dÅ«mtraukiai su suodžių valymo durelėmis, kurios yra uždarytos.

Tarp Å¡ių dÅ«mtraukių per vidurį yra skardinis 20 cm. skersmens ortakis, kuris įvestas į pietinį dÅ«mtraukį. Apatinėje pietinėje dÅ«mtraukio dalyje yra izoliacinės vatos dalys, paimtas Å¡ios vatos pavyzdys. Kamino dÅ«mtraukio tinkas daugumoje vietų nubyrėjęs. Atlikus apžiÅ«rÄ paimta izoliacinė vata nuo dÅ«mtraukio apatinės dalies ( 2 tomas, b. l. 55-59). 2012 m. vasario 1 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota daiktų - kultÅ«ros paveldo objektų, apžiÅ«ra: relikvijorius (geltonos spalvos metalo dėžutė, kuri deformuota, apanglėjusi); monstrancija (geltonos metalo spalvos, padas - apanglėjęs, glorija yra gelsvos spalvos metalo, apanglėjusi ir deformuota); atskiros, neidentifikuotos detalės (du ovalo formos rutuliai, gelsvos spalvos metalo, apanglėję; taip pat ovalios formos, deformuoti metaliniai metalo lydiniai, 3 vienetai ir kiti iÅ¡silydžiusio metalo, nenustatytos formos 2 deformuotos formos strypai, vienas iÅ¡ jų ovaliai sulinkęs);

Šeduvos šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios relikvijorius (pado dalis yra gelsvos spalvos metalo, prie pado yra prisilydęs metalo lydinys); Šiaulėnų šv. Onos bažnyčios relikvijorius (gelsvos spalvos metalo, apanglėjusi dalis. Glorijos centre yra relikvijų talpykla su įstiklintu langeliu, viršuje stiklas įskilęs); taurė (deformuota viršutinė dalis yra gelsvos spalvos, apanglijusi); padas (gali būti Šeduvos bažnyčios relikvijoriaus. Padas deformuotas, susideda iš trijų paaukštinimų, viršuje yra nulinkęs, deformuotas strypas); gelsvos ir baltos spalvos metalo lydinys (yra susilydęs iš kelių dirbinių.

Kairėje lydinio pusėje yra prisilydžiusi kojelės dalis. Dešinėje pusėje prie lydinio yra prisilydžiusi kojelė, yra angelo skulptūrėlė, virš kurios yra plačiagalis kryžius); Kelmės bažnyčios monstrancijos dalys (pagrindas (vadinamas glorija ) ovalios formos, centre yra langelis su stikliuku, kuris sudužęs Apžiūrėtos detalė su pritvirtintu strypu ir detalė – metalinės plokštelės pusė); Klovainių šv. Trejybės bažnyčios monstrancijos dalys (padas gelsvo metalo spalvos, apanglėjęs, kryžius su Jėzaus figūrėle); metalinė dirbinio detalė;

Linkuvos bažnyčios petena (gelsvo metalo spalvos, deformuota); angelo skulptūrėlė su sparnais; viena išsilydžiusi detalė ir 15 vienetų smulkių neidentifikuotų detalių (neaiškios formos, išsilydžiusios); pado dalis ir iš pado einantis strypas (galimai Šiaulėnų šv. Onos bažnyčios monstrancijos dalis, ji yra tamsios spalvos metalo, deformuota, iš pado einantis strypas nulinkęs); metalinė dalis (kurios apačioje yra kryžiaus ovaliais kraštais šaka); kryžiaus dalys( du vienetai, ovaliais kraštais, trys strypai, tarp kurių yra kiauraraštis, 9 vienetai smulkių metalinių dalių, kurios nėra identifikuotos); gelsvo metalo spalvos taurės (galimai Užvenčio bažnyčios) dalis su užrašu „momento pro anima”;

Šiaulių katedros monstrancijos dalis glorija (centre yra stiklinis suskilęs langelis, metalinis apvadas išsilydęs, ant glorijos yra suskilusio stiklo); gelsvos spalvos metalo mergelės Marijos skulptūrėlė, kojelės dalis, metalo plokštelė, metalo lydinys su ovalios formos įdubimu ir užrašu "1803 JLK 27 Do OliVza S Sane Aniolon stvoz gni wda Qavic", prie stypo pritvirtinta metalinė detalė, varpo formos metalinė detalė, 13 smulkių neidentifikuotų detalių, stiklo gabaliukų ir 3 vienetai detaliu su reljefe esančiais rutuliuku fragmentais ir lenktos formos brūkšneliais, juodos spalvos detalė, Šiaulių monstrancijos dalys, kurios kojelė deformuota, Marijos skulptūrėlė, neidentifikuotas metalo lydinys, Šeduvos bažnyčios komuninės dalys (prie pado yra įsilydžiusi kojelė), neidentifikuoti, išsilydę, neaiškios formos metalo lydiniai, kartoninė dėžutė, kurioje yra pelenai, nuodėguliai ir smulkios dalys; pado dalis su kojele (galimai priklausanti Užvenčio bažnyčiai), kojelė, metalo plokštelė su ornamentiniu reljefu, metalinė išsilydžiusi plokštelė, prisilydžiusi prie kito metalo, 5 stiklo gabalėliai, 3 išsilydžiusio metalo detalės, galimai taurės viršutinė dalis – metalinė, deformuota, tamsios spalvos, suspausta, Klovainių bažnyčios taurės dalis, gelsvo metalo spalvos patena, šviesios spalvos metalo taurės dalis, metalinė konstrukcija, dekoruota ornamentų fragmentais, 6 vienetai neidentifikuotų smulkių dalių ir 2 stiklo gabalėliai.

ApžiÅ«rėta kartoninė dėžė, kurioje yra sudegusio popieriaus pelenai, ant kurių matosi teksto fragmentai. ApžiÅ«rėti MiÅ¡iolai (yra apanglėjusios popierinės medžiagos stačiakampio formos knygos, lapai apangliję ), 3 vienetai brevijorių, kurie apangliję, lapai apangliję ir apdegę; lotyniÅ¡kas kryžius, rudos spalvos, metalinis (2 tomas, b. l. 99-108). 2012 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad tęsiant įvykio vietos apžiÅ«rÄ apžiÅ«rėta (duomenys neskelbtini) vienuolyno rÅ«syje esanti katilinė.

Patekimas į katilinę yra iÅ¡ pietinės pastato pusės, į jos patalpas yra laiptai. Kairėje katilinės patalpos pusėje ant sienos yra pakabinta katilinės eksploatacijos instrukcija ir katilinės schema. Kampe stovi prieÅ¡gaisrinis hidrantas, kurio viduje yra žarna. DeÅ¡iniau nuo Å¡io hidranto yra katilų valdymo automatizacijos skydas „UAS – h“, kurio iÅ¡orinėje dalyje matyti programavimo įrenginys. Å alia skydo yra užrakinta elektros instaliacijos spinta. Ä® deÅ¡inę nuo Å¡ios vietos palei sienÄ yra iÅ¡sidėstyti siurbliai ir matavimo prietaisai.

Link patalpos lubų matyti vedantys du vamzdžiai: „Į GRINDINIO ŠILDYMO SISTEMA“ ir kitas „IŠGRINDINIO ŠILDYMO SISTEMOS“. Toliau matyti du vamzdžiai „Į RADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMA“ ir „IŠRADIATORINIO ŠILDYMO SISTEMOS“. Toliau dešinėje pusėje yra dvi akumuliacinės talpos 800 l. talpos, Nr. 1 ir Nr.

2. Nuo šių talpų į dešinę stovi du kieto kuro katilai „ATMOS DC JOS“ pažymėti Nr. 1 ir Nr.

2. ApžiÅ«ros metu abu katilai buvo kÅ«renami. IÅ¡ katilų iÅ¡vesti 18 cm. skersmens dÅ«mtraukiai, kurie suvesti į vienÄ horizontalų palei sienÄ esantį 20 cm. skersmens dÅ«mtraukį, kuris baigiasi 90? kampo dalimi, vedančia į viršų. Iki lubų dÅ«mtraukis yra su apsauginiu metaliniu tinkleliu. Po to ties lubomis dÅ«mtraukis įeina į vientisÄ metalinį 30 cm. skersmens vamzdį, ant kurio yra lipdukas su užraÅ¡u „VILPRA ALKONĖ NPZN d 200/300 30? Nr. 2112202020030 2010-03-09“.

Vamzdis, į kurį įeina dÅ«mtraukis, yra iÅ¡ apatinės dalies uždengtas kraÅ¡tuose skarda. DÅ«mtraukio apatinėje dalyje yra skardinė aklė, kurios apatinėje dalyje yra 3 cm. ilgio 3 cm. skersmens vamzdis; vamzdelis yra su sriegiu. ApžiÅ«ros metu užfiksuotos pro jį krentančios žiežirbos, ties dÅ«mtraukiu ant grindų rasta įvairių smulkių degimo produktų. Katilinėje esančio dÅ«mtraukio metalas yra pakeitęs spalvÄ . Ant grindų yra du plėtimosi indai su davikliais. Nuo dÅ«mtraukio už 40 cm.

į lubas yra įvestas kitas dūmtraukis / atstumas tarp dūmtraukių matuotas nuo išorinės dalies - apsaugų /. Nuo katilo Nr. 2 už 200 cm. į dešinę yra katilas Nr. 3 “LING 75 75 Kw”, kuris apžiūros metu nekūrentas. Ant katilo aprūkimo pėdsakų nerasta. Katilo dešinėje pusėje yra metalinė talpykla, kurios viduje yra granuliuoto kieto kuro. Iš katilo yra išeinantis 20 cm. skersmens dūmtraukis, kuris veda iki dūmtraukio, įvesto į lubas. Ant dūmtraukio uždėtos metalinės grotelės. Ant dūmtraukio metalo spalvos pakitimų neužfiksuota.

Ant dÅ«mtraukio yra užklijuotas lipdukas su užraÅ¡ais „IDEKLAS NP d 200 Nr. 1111001020000 2009.07.30“ Kairėje yra vandens nugeležinimo įrenginys. Prie lubų yra pritvirtinti 4 Å¡viestuvai ir du prieÅ¡gaisriniai davikliai. Lubose tarp katilų Nr. 2 ir Nr. 3 yra ventiliacinės sistemos vamzdžiai. Katilinės gale yra įėjimas į patalpÄ , kurioje laikomos sudėtos prie sienų malkos. Malkos yra spygliuočių ir lapuočių; dalis malkų paveikta puviniu, dalis padengta ledu ir sniegu.

Patalpoje matyti sudėti medinių plokščių ir lentų dalys. ApžiÅ«rint medienÄ jaučiama drėgmė. Patalpos gale matyti anga su atidarytu langu, ties kuriuo yra medinis lovys, skirtas iÅ¡ lauko į patalpÄ sumesti malkas. Patalpoje aprÅ«kimo ar apdegimo pėdsakų neužfiksuota. Tęsiant įvykio vietos apžiÅ«rÄ apžiÅ«rėta pirmame aukÅ¡te koridoriuje sienoje įjungta elektros skydinė, kuri yra pagrindinė Å¡io pastato. Vidinėje skydinės dalyje yra elektros automatiniai jungikliai.

Skydinės viduje yra lentelė „ARMETA ESS-4 6-6-12 vardinė įtampa 400 v, vardinė srovė 100 A pagaminta 2009-11 mėn.” Skydinė neaprÅ«kusi. Pastato pirmajame aukÅ¡te tualeto patalpoje sienoje yra iÅ¡kilimas einantis iki lubų, matyti iÅ¡kilimo atsikiÅ¡imas. Toliau apžiÅ«rint įvykio vietÄ laiptais užlipus į antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ , ten trečios nuo laiptų patalpos kampe ir ketvirtos patalpos kampe yra kampinė konstrukcija, po kuriÄ yra dÅ«mtraukiai , einantys iÅ¡ katilinės į pastogę.

Po to apžiÅ«rimas antrajame pastato aukÅ¡te esantis tualetas, jo lubose yra virÅ¡ durų esantis ventiliacijos oro iÅ¡traukimo kanalas, o arčiau lango - oro padavimo kanalas. Kitas apžiÅ«ros objektas - dÅ«mtraukis, yra iÅ¡ molinių plytų, jo matmenys 0.75 m x 1.53 m. iki 2.1 m., po to kamino matmenys 0.75 m. x 1.2 m. Ä® kaminÄ Ä¯eina du dÅ«mtraukiai. Ryčiau esančio dÅ«mtraukio apimtis 96 cm, dÅ«mtraukyje yra kvadrato formos pravalos durelės. IÅ¡valos anga 20x20 cm. DÅ«mtraukio vidinis matmuo 20 cm.

Vidinėje dalyje dūmtraukis mažai aprūkęs. Į vakarus esančio dūmtraukio matmenys: apimtis 96 cm., išvalos anga 20x20 cm. Dūmtraukio vidinė anga - 20 cm., jis veikiantis, pro dureles veržiasi dūmai su garais. Dūmtraukio viršuje nebėra stogelio, kuris buvo pirminės apžiūros metu. Ties šiuo dūmtraukiu yra iš apatinės dalies ateinantys du laidai, kurių izoliacija nudegusi; laidas veda į rytus. Prie laido yra prisvilusi plėvelė, medienos dalys,. Laidas pažymėtas Nr.

1. Kamino apatinėje dalyje matyti priekinėje ir šiaurinėje pusėje angos, kurių aukštis 36 cm., plotis 26 cm. Į vakarus nuo kamino yra ventiliacinis kaminas (oro vėdinimo – šildymo) įrenginio rytinė siena, kuri sudaryta iš profiliuoto karkaso ir gipso kartonų plokščių, aukštis 3 m. Į šiaurę nuo ventiliacinės kameros yra 95x205 cm. dydžio metalinės durys. Labiau apdegusi apatinė durų dalis. Ties pastato vieta, kur buvo muziejus, pastogėje ties perdanga yra paimti laidų fragmentai Nr. 2 ir Nr.

3. Apžiūrima teritorija aplink dūmtraukį, į kurį įvesti metaliniai dūmtraukiai, šiaurinėje pusėje perdangos rasti medinių konstrukcijų apdegę fragmentai. Nuo kamino į rytų pusę už 80cm. yra medinės konstrukcijos dalis. Žiūrint iš rytų į vakarus yra keturios medinės konstrukcijos dalys. Matuojant tarp jų atstumai į vakarus yra 1.4 m., 1.2 m., 2.8 m. Ties kamino apatinėje dalyje esančia ertme, kamino pietinėje ir šiaurinėje pusėse yra medinių konstrukcijų likučiai.

Ventiliacinės kameros apžiūros metu nustatyta, kad šios sistemos ortakiai nėra aprūkę. Šios kameros dalis durų užšalę ir neatsidaro. Ventiliacijos kameros vakarinėje dalyje apačioje yra elektros variklis aprūkęs, izoliacija aptirpusi, tačiau neišdegusi. Ventiliacijos kameros rytinėje pusėje yra ortakis, kurio viduje uždarytas ugnies vožtuvas. Iš muziejaus patalpos išeinančios ventiliacijos angos ugnies vožtuvas uždarytas (2 tomas, b. l. 60-68). 2012 m. vasario 3 d.

įvykio vietos apžiūros protokole (fotolentelėse) užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblis - rausvos spalvos plytų pastatas. Aplink langus yra gelsvai baltos spalvos apvadai. Iš pietų pusės yra metalinės kopėčios, kuriomis užlipama ant vienuolyno stogo. Užlipus ant stogo už 13 m. atstumu iš vakarų pusės rasta apdegusios vatos likučiai ir folija, nuo kurios paimtas mėginys Nr.

1. Iš vakarų pusės 24 m. atstumu paimtas analogiškas mėginys Nr.

2. Ant žemės iš vakarų pusės 12 m. atstumu yra sudėti apdegę vėdinimo įrenginiai (2 tomas, b. l. 69-77). 2012 m. vasario 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpės ties muziejaus patalpa apžiūra. Nuo muziejaus patalpos pietinės sienos už 1.1 m. pastogėje yra medinė sija, kurios viršutinė dalis labai apdegusi; sija eina lygiagrečiai muziejaus patalpos rytinei sienai. Į rytų pusę už 2.8 m. yra medinės sijos apdegusi dalis, iš kurios paimtas apdegusios medienos mėginys Nr.

1. Po to iš medinės sijos, esančios lygiagrečiai muziejaus patalpos rytinei sienai, šoninės rytinės pusės paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr.

2. Iš tos pačios sijos rytinio šono paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr.

3. Ties vienuolyno pastato vidinės pusės šiaurės vakariniu kampu yra apanglėjusios medinės sijos dalis. Nuo jos paimti apanglėjusios medienos mėginys iš viršutinės dalies Nr. 4, iš pietinės Nr. 5, ir iš šiaurinės Nr.

6. Iš medinės sijos, esančios pietinėje pastato palėpėje, pietinėje pusėje 1.5 m. atstumu nuo kitos medinės sijos, paimtas apanglėjusios medienos mėginys Nr.

7. Å ios sijos rytinė dalis beveik nesudegusi, labai apdegusi vakarinė ir Å¡iaurinė dalys. Toliau apžiÅ«rėta metalinio dÅ«mtraukio, kuris įvestas į plytinį dÅ«mtraukį, aukščiau durelių esanti dalis. Atsukus dÅ«mtraukio virÅ¡utinę skardÄ , po ja esanti izoliacinė vata rasta trapi, vietomis susilydžiusi, o vidinis dÅ«mtraukio vamzdis dėl temperatÅ«ros pakeitęs spalvÄ . ApžiÅ«rint į rytus esantį metalinį dÅ«mtraukį užfiksuota, kad po skarda esanti izoliacinė vata apsilydžiusi iÅ¡ iÅ¡orės, o vidinis vamzdis spalva nuo karščio nepakitęs. Po to apžiÅ«rėti ties vienuolyno pastatu padėti nuo stogo nukelti oro vėdinimo – Å¡ildymo ventiliaciniai įrenginiai.

Vienas jų yra “RIRS 2000", kurio šone yra durelės, viršutinėje dalyje yra elektros variklis mėlynos spalvos kampais, kuris beveik neapdegęs, tik apsilydę laidai. Apačioje dar vienas elektros variklis kuris aprūkęs, tačiau nesudegęs, iš išorės plastikinės dalys apsilydžiusios, durelių guminė dalis neištirpusi. Viršutinėje dalyje yra lovelis su elektros instaliacijos laidais. Dalyje virš variklių laidų yra išdegęs. Likusioje dalyje laidų izoliacija apsilydžiusi.

Atidarius dangčius nustatyta, kad vidinė įrengimo dalis matavimo šilumokaičio sekcijos vidus gaisro metu nenukentėjo. Oro maišymo sekcijoje ant sienelių rasti suodžiai. Apatinėje dalyje yra ortakių medžiaginė jungtis, kuri gaisro metu nenukentėjo. Po to apžiūrimas įrenginys “RIRS 3000”, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse yra varikliai, jų elektros laidų pajungimo izoliacija sudegusi. Variklio ir ventiliatoriais pajungimo dirželiai sudegę, liekanos yra ties varikliais.

Apatinis variklis ir ventiliatorius iš išorės apdegę, o viršutinis elektros variklis ir ventiliatorius aprūkę. Prie viršutinio elektros variklio esantis radiatorius yra aprūkęs, bet aliumininės grotelės neaprūkusios. Pamaišymo sekcija neapdegusi ir neaprūkusi. Radiatorius ir korpusas neapdegęs ir neaprūkęs. Rotacinis rekuperatorius viršutinėje dalyje aprūkęs. Kitoje rekuperatroriaus pusėje esantis variklis susilydęs, šiaurinėje pusėje plastikinės ir guminės dalys sudegusios, durelės aprūkusios ir vietomis apdegusios iš išorės. Viršutinėje įrengimo dalyje yra metalinis lovelis, kuris apdegęs ir deformuotas.

Apatiniame variklyje laidai dėžutėje apsilydę, o iÅ¡ variklio iÅ¡einantys aprÅ«kę (2 tomas, b. l. 77-81). 2012 m. vasario 15 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyne esanti muziejaus patalpa, esanti pastato antrame aukÅ¡te: įėjimo anga į patalpÄ yra uždengta plėvele ir kilimu, bei užkalta medinėmis lentelėmis, užantspauduota spaudu, kuris nepažeistas. Patalpoje ant grindų yra apdegę daiktai ir statybinių medžiagų liekanos.

Nieko nepaimta (2 tomas, b. l. 82-86). Pagal KultÅ«ros departamento direktoriaus 2012-03-01 įsakymu patvirtintÄ kultÅ«ros ir meno vertybių liekanų (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpoje Nr. 204 paieÅ¡kos metodikÄ ir darbų vykdymo protokolÄ buvo atliktos detalios daiktų apžiÅ«ros nurodomoje muziejaus patalpoje, apžiÅ«rų protokolai yra baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015: -2013-03-13 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog radinys Nr. 1 yra balto metalo, ornamentuotas, dalinio apskritimo formos, apdegusi ir apsilydžiusi, galimai taurės pėdos dalis / g. b.

Telšių vyskupijos Eigirdžių parapijos /, prie šios dalies prilipę variniai laidai. Radinys Nr. 2 yra metalinis baltos spalvos ornamentuotas daiktas / galimai Šiaulėnų parapijai priklausiusios kryžiaus formos monstrancijos dalis (2 -2012-03-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vienuolyno ekspozicijos patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadrato Nr. F2 paimta radinys Nr. 1 (galimai bažnytinė relikvija) ir iš kvadrato Nr. D 1 paimtas radinys Nr.2; -2012-03-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadratų Nr. B1 ir A2 paimti susilydžiusio metalo fragmentai (1 tomas, b. l. 90-92); - 2012-03-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadratų Nr. A2 ir B2 paimti radinys Nr.3, iš kvadratų C1, C2, B1, B2 - radinys Nr. 4, iš kvadrato D1 - radinys Nr. 5, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. D1 (1 tomas, b. l. 94-95); - 2012-03-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma patalpos Nr. 204 apžiūra, iš ekspozicijos kvadrato Nr. C2 paimtas radinys Nr. 6, iš D1- Nr. 7, A5 – Nr. 8, iš D2 - Nr. 9, iš E1 – Nr. 10-12, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. D2 ir E1 (1 tomas, b. l. 95-96); - 2012-03-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos kvadrato Nr. E2 paimti radiniai Nr. 13, 14, išsilydžiusio metalo fragmentai iš kvadrato Nr. E2 (1 tomas, b. l. 97-98); - 2012-03-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 15-18, maišeliai su vinimi iš kvadrato B3, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų Nr. B3, B4, B5, A3-5 (1 tomas, b. l. 99-100); -2012-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 19-24 iš kvadrato Nr. A6-7, iš B 6-8 paimti išsilydžiusio metalo radiniai (1 tomas, b. l. 101-102); -2012-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 25-38, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų Nr. C5-8, D3, E3 (1 tomas, b. l. 103-104 l.); -2012-03-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 39-41, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų B5-7 (1 tomas, b. l. 105-106); -2012-03-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 42-44, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų E 5-7, F1, F3-4, H1 (1 tomas, b. l. 107-108 ); -2012-03-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 45-56, atsitiktiniai radiniai iš kvadratų, radinys Nr. 62 (1 tomas, b. l. 109-110); -2012-03-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 57-59 (1 tomas, b. l. 111-112); -2012-03-29 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš ekspozicijos paimti radiniai Nr. 60-61, 63-64, atsitiktiniai radiniai iš kvadrato J7 (1 tomas, b. l. 113-114); 2012 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų apžiūra: objektas Nr. 3 sudarytas iš baltos spalvos išsilydžiusio metalo fragmentų, metalinių tvirtinimo elementų, metalinio strypo.

Objektas Nr. 4 - grindų paimto sudegusio paveikslo dalys. Objektas Nr. 5 - metalinė apdegusi ornamentuota detalė, galimai bažnytinės monstrancijos dalis. Objektas Nr. 6 - išsilydžiusio metalo dalis, prie kurios prisilydę suanglėjusios medienos gabalai. Objektas Nr. 7 - balto metalo detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 8 - ornamentuota plono metalo lydinio detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 9 - balto ir tamsaus metalo išsilydę fragmentai. Objektas Nr. 10 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinės relikvijos dalis.

Objektas Nr. 11 - balto metalo ornamentuota kiauravidurė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr. 12 - geltono metalo plonas ornamentuotas lydinys, galimai bažnytinės relikvijos dalis. Objektas Nr.13 - balto metalo išsilydę fragmentai. Objektas Nr. 14 - balto metalo išsilydę fragmentai prie kurių prisilydęs stiklas ir vinis (2 tomas, b. l. 111-112). 2012 m. kovo 30 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota daiktų apžiūra:

1) objektas Nr. 15 - plono metalo lydinio ornamentuotos plokštelės viso 16 vienetų;

2) objektas Nr. 16 - antepedijus, metalinis plokščias įvairiais ornamentais iškaltas paveikslas yra apdegęs, dalis jo atitrūkę į smulkesnes dalis;

3) objektas Nr. 17 - balto išsilydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidės dalis;

4) objektas Nr. 18 - balto išsilydžiusio metalo fragmentai, galimai žvakidės dalis;

5) objektas Nr. 19 - metalinis spindulys, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

6) objektas Nr. 20 - metalinio siaurėjančio spindulio fragmentai, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

7) objektas Nr. 21 - metalinio siaurėjančio spindulio sujungti fragmentai, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

8) objektas Nr. 22 - metalinė pusapvalė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

9) objektas Nr. 23 - trys metaliniai siaurėjantys spinduliai ir dvi metalinės detalės, galimai bažnytinių relikvijų dalys;

10) objektas Nr. 24 - metalinė pusapvalė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

11) objektas Nr. 25, 26, 27 - išsilydžiusio metalo fragmentai, prie kurių yra prikibusios čerpių ir įvairios kitos dalys;

12) objektas Nr. 28 - išsilydžiusio balto metalo fragmentas:

13) objektas Nr. 29 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

14) objektas Nr. 30 - pusapvalė metalinė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

15) objektas Nr.31 - plona metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

16) objektas Nr. 32 - apvali metalinė detalė su rievėmis, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

17) objektas Nr. 33 - apvali metalinė detalė su rievėmis, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

18) objektas Nr. 34 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

19) objektas Nr. 35 - metalinė apsilydžiusi detalė;

20) objektas Nr. 36 - smailaus kampo formos geltono metalo detalė, kurioje pritvirtinti viso likę 8 aptrupėję akmenukai;

21) objektas Nr. 37 - metalinė žvaigždės formos detalė su 11 spindulių ir kilpele;

22) objektas Nr. 38 - geltono metalo dalių fragmentai;

23) objektas Nr. 39 - apsilydžiusios bažnytinės relikvijos dalys, tarp kurių matyti kryžius, kojelė;

24) objektas Nr. 40 - lankelio formos tuščiavidurė detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

25) objektas Nr. 41 - gipsinės ornamentuotos detalės;

26) objektas Nr. 42 - metalinė detalė, kurioje pavaizduota lapelis ir varpa;

27) objektas Nr. 43 - įvairios metalinės detalės, nuolaužos, akutės, galimai bažnytinių relikvijų dalys;

28) objektas Nr. 44 - paveikslo medinio rėmo apdegusi dalis ir smulkūs apdegę paveikslo fragmentai;

29) objektas Nr. 45 - apvali išgaubta metalinė detalė;

30) objektas Nr. 46 - dvi metalinės detalės;

31) objektas Nr. 47 - spindulio formos, lapelio ir varpos formos metalinės detalės ir dvi akutės įtvirtintos į metalinį apvalkalÄ ;

32) objektas Nr. 48 - trys geltono metalo spindulio formos metalinės detalės apie 6,5 cm ilgio;

33) objektas Nr. 49 - bažnytinio žibinto viršutinės dalies metalinės detalės, kurios yra apsilydžiusios;

34) objektas Nr. 50 - bažnytinio žibinto apatinės dalies metalinės detalės, kurios yra apsilydžiusios;

35) objektas Nr. 51 - metalinė juostelė apie 10 cm ilgio apie 0,5 cm pločio ant juostelės pavaizduoti apvalūs ornamentai;

36) objektas Nr. 52 - metalinės detalės, bažnytinių relikvijų dalys, ant dviejų iš jų pavaizduoti šventieji;

37) objektas Nr. 53 - metalinė ornamentuota detalė, galimai bažnytinės relikvijos dalis;

38) objektas Nr. 54 - metalinė detalė apie 11 cm ilgio, šios detalės vienas galas baigiasi dviem spinduliais, o kitas galas nulūžęs;

39) objektas Nr. 55 - metalinės detalės ir jų apsilydžiusios nuolaužos;

40) objektas Nr. 56 - apsilydžiusi ornamentuota metalinė detalė, ir dvi akutės;

41) objektas Nr. 57 - du metaliniai strypeliai nusmailintai galais;

42) objektas Nr. 58 - trys apdegę metaliniai varpeliai;

43) objektas Nr. 59 - liturginių rūbų apdegę likučiai;

44) objektas Nr. 60 - keturi apdegę metaliniai varpeliai su metaline rankenėle;

45) objektas Nr. 61 - liturginių rūbų apdegę likučiai;

46) objektas Nr. 62 - bažnytinės knygos odinio apdegusio viršelio fragmentas, ant kurio pavaizduotas kryžius;

47) objektas Nr.63 - bažnytinės knygos apdegę likučiai;

48) objektas Nr. 64 - bažnytinės knygos apdegusių lapų fragmentai (2 tomas, b. l. 113-150). 2012 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota papildoma Nr. 204 apžiūra, kuri rasta užrakinta ir užantspauduota. Patalpoje yra viso 39 konteineriai su nuodėguliais bei antepedijus (radinys Nr. 16). Šio eksponato tvirtinimo pagrindas - medinės lentos - yra apdegusios. Viršutinės dalies apanglėjusios viršutinėje dalyje nuo 0 iki 6 mm. Apatinėje dalyje apanglėjusios nuo 0 iki 10 mm.

Ties patalpos rytine siena yra įrengtas įėjimas, durų stakta apdegė iš patalpos pusės, didžiausias išdegimas matosi staktos viršutinėje dalyje, apanglėjimo lygis 12 mm. Virš durų esantis tinkas dėl aukštos temperatūros poveikio suskilo ir atšoko nuo mūro, vietomis nukrito. Rytinės sienos apdailos (rožinės spalvos gipso – kartono plokštės ant metalinio karkaso) viršutinė dalis nugriuvusi ar nuardyta gaisro gesinimo metu. Nuo grindų apdaila išliko iki 2 metrų aukštyje, tačiau yra deformuota dėl karščio ir vandens poveikio.

Gipso kartono laikantysis karkasas dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakeitė spalvÄ virÅ¡utinėje dalyje. Rytinės sienos virÅ¡utinėje dalyje ant mÅ«ro ir tinko vietomis matyti aprÅ«kimo žymės. Rytinės sienos gipsinėje apatinėje dalyje matyti pradegusi anga, kuri yra 2,7 m. nuo Å¡iaurinės sienos; angos plotis 55 cm., aukÅ¡tis 48 cm. Å ioje sienoje apatinėje dalyje matyti vietomis apdegusi gipso kartono plokÅ¡tės popierinė dalis. Pietinės sienos tinkas nubyrėjęs, tik likusi tinko dalis tarp dviejų langų virÅ¡utinėje dalyje.

Trijų langų rėmai apdegę iÅ¡ patalpos pusės, palangės apdegusios labiau iÅ¡ apatinės dalies. Angokraščių apatinėje dalyje tinkas vietomis iÅ¡likęs. Po langais įrengti skardiniai centrinio Å¡ildymo radiatoriai apdegę ir dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitę spalvÄ . Sienos mÅ«ras neaprÅ«kęs, neapdegęs. Vakarinės sienos tinkas nubyrėjęs, tinkas iÅ¡liko tik kampuose ir angokrasčiuose. Dviejų langų rėmai apdegę iÅ¡ patalpos pusės, palangės apdegę.

Po kairiau esančių langu iÅ¡liko centrinio Å¡ildymo sistemos skardinis radiatorius, kuris apdegęs ir dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitęs spalvÄ . Po deÅ¡inėje pusėje esančiu langu radiatoriaus nėra, bet yra jo tvirtinimo elementai. Sienos kampuose apatinėje dalyje ant tinko matyti degimo požymiai. Ant mÅ«ro aprÅ«kimo apdegimo požymių nesimato. Vakarinės sienos pietiniame kampe yra 5 elektros lizdai ir vieno internetinio lizdo apdegusios liekanos. Lizdų tvirtinimo plastikinės dėžutės apsilydę iÅ¡ patalpos pusės. Vakarinės sienos Å¡iaurinėje dalyje įrengtas vienas el. kiÅ¡tuko lizdas, kuriame apžiÅ«ros metu rastas įkiÅ¡tas apsilydęs kiÅ¡tukas su laidų liekanomis.

KiÅ¡tuko lizdo plastikinė dėžutė apsilydžiusi iÅ¡ patalpos pusės. ApžiÅ«rėjus el. lizdo instaliacijos liekanas avarinio darbo rėžimo požymių (apsilydimų) nerasta. Å iaurinės sienos rytinėje dalyje tinkas nubyrėjęs, o vakarinėje - Å¡alia lango. Tinkas iÅ¡liko po langu ir vidurinėje dalyje apie 2,5 m. aukÅ¡tyje. Ant mÅ«ro matyti degimo požymiai virÅ¡utinėje dalyje, vietomis. Sienos vidurinėje dalyje įrengtas vienas kiÅ¡tuko el. lizdas, kurio plastikinė dėžutė apsilydžiusi iÅ¡ patalpos pusės. ApžiÅ«rėjus el. kiÅ¡tuko lizdÄ avarinio darbo rėžimo požymių (apsilydimų) nerasta.

Lango rėmas ir palangė apdegę iÅ¡ patalpos pusės. Po langu matosi radiatoriaus laikikliai ir Å¡alia stovi 2 vnt. apdegusių centrinio Å¡ildymo skardinių radiatorių, kurie paveikti aukÅ¡tos temperatÅ«ros deformavosi ir pakeitė spalvÄ . Å iaurinėje sienoje rytinėje dalyje 1,15 m. atstumu nuo įėjimo durų staktos yra el. instaliacija padarytas griovelis, kurio apatinėje ir virÅ¡utinėje dalyje yra el. laidų liekanos. Laidų galas su tirpimo žymėmis. Patalpos grindų dangai panaudotos 2,2 cm. storio medinės lentos, kurios įrengtos ant pagrindo iÅ¡ OSB plokÅ¡tės / orientuotų drožlių plokÅ¡tės /.

Patalpos Å R kampe, prie patalpos rytinės sienos, palei patalpos Å¡iaurinę sienÄ , patalpos Å V kampe, PV kampe ir palei priekinę sienÄ yra iÅ¡likusi neapdegusi medinių grindų danga. Patalpos viduryje yra 4 kvadratinės apie 60 x 60 cm. dydžio neapdegusios grindų vietos. Likusioje / viduryje / grindų dalyje lentos apdegusios iÅ¡ virÅ¡aus. Apanglėjusio sluoksnio storis pietinėje patalpos dalyje nuo 0 iki 5 mm., vakarinėje dalyje - nuo 0 iki 6 mm., Å¡iaurinėje - nuo 0 iki 7 mm., rytinėje - nuo 0 iki 18 mm.

ŠR patalpos dalyje vietomis grindų dangos medinės lentos valymo darbų metu nuvalytos iki OSB plokštės. Grindų apdegimo pėdsakai išmatuoti ir pažymėti plane schemoje. Virš patalpos yra įrengtos laikinos lentinės lubos (2 tomas, b. l.87-91). 2012 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūros objektas yra priešgaisrinės signalizacijos valdymo pultas (centralė) yra VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centre“ direktoriaus kabinete. Tiesiai prie sienos yra primontuota pilkos spalvos metalinė keturkampio formos dėžutė, jos išorinis dangtis praviras.

Ant dangtelio yra užraÅ¡ai: “SECURITY SYSTEM PC 1832 H, Made in Canada”. Viduje yra melsvos spalvos monitorius su užraÅ¡ais: Prealiarmas 01/01 Zona 03 < Zona 03 >. Taip pat yra nedegančios signalinės lemputės su Å¡alia jų degančiais paaiÅ¡kinimais. Nedegančios yra - „Gesinimo režimas iÅ¡jungtas“, „Automatinis režimas iÅ¡jungtas“, „Rankinis režimas iÅ¡jungtas“. DeÅ¡iniau iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , taip pat nedegantys : „Gesinimo režimas“, „Parengimas gesinimui“, „Gedimas“, „Stabdyti gesinimo režimÄ â€œ, „CPU gedimas“.

Dešiniau viršuje po ekranu yra nedeganti „Aliarmas“, žemiau dega raudonas indikatorius „Priešgaisrinė būsena“, žemiau nedegantis „Komunikatorius įjungtas“ . Dešiniau indikatorius „Gedimas“ dega geltona šviesa, „CPU gedimas“ nedega, apačioje „Įjungta“ dega žalia šviesa. Dešiniau yra indikatoriai: „Dalinis atjungimas“, „Testas“, „Naktinis režimas“, „Komunikatoriaus gedimas išjungtas“, „Sistemos gedimas atjungimas“.

Toliau yra nedegantys indikatoriai „Evakuoti“, „Patvirtinimas“, „Nutildyti“, „Nutildyta“. Indikatorius „Perkrovimas negalimas“ dega geltona šviesa. Šalia yra baltos spalvos raktas su užrašais „Lygis vienas“, „Lygis 2“. Raktas pasuktas taip, kad jo sukamoji dalis yra horizontalioje padėtyje. Žemiau viso valdymo mygtukų skyriaus yra kitas skyrius, kuriame yra įvairūs laidai. Ant raudono ir juodo laido galų yra primontuoti jungiamieji gnybtai, kurie prie nieko neprijungti.

Rezervinio maitinimo Å¡altinio nėra. Atkurti prieÅ¡gaisrinės signalizacijos „ININ SMART LINE 020-4“ atmintyje užfiksuotÄ informacijÄ (suveikimus, įjungimÄ ir iÅ¡jungimÄ ) pagal ikiteisminio tyrimo institucijos paklausimÄ (1 t. 176 l.) nei Policijos kriminalistinių tyrimų centras (1 t. 177 l.), nei teismo ekspertizės centras (1 t. 178 l.) negalėjo, nes po visiÅ¡ko maitinimo Å¡altinių atjungimo visi operatyviojoje atmintyje saugomi signalizacijos įvykiai yra sunaikinami (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 172-174 l). 2012 m. balandžio 27 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rint vienuolyno laikinÄ stogÄ jo dangoje rastos nuo 0,5 cm iki 2 cm kiaurymės su apdegimo pėdsakais pakraščiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dÅ«mtraukiu. Ar yra kibirkščių gaudytuvas, nepatikrinta nesant galimybės pakilti prie dÅ«mtraukių virÅ¡aus (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 146-147 l.). 2013 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«ros objektas yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate esantis metalinis dÅ«mtraukis, kuris yra iÅ¡vestas iÅ¡ katilinės patalpos pro pirmÄ jį ir antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ Ä¯ palėpę ir virÅ¡ stogo.

Dūmtraukių apžiūra pradėta nuo pastato palėpės. Kietojo kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai iki alkūnių yra sudaryti iš 7-8 dalių (kiekviena po 7 dalis apie 1 m. ilgio). Abu dūmtraukiai išoriškai aprūkę ir padengti degimo produktais. Tarp dūmtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprūkusi, o vietomis pažeista. Metalinių dūmtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais. Kieto kuro katilų dalys dūmtraukio yra žymimos skaitmeninio nuo „10“ didėjančia tvarka žemyn.

Kietojo kuro katilų alkÅ«nės nuo pravalos matmenys yra: alkÅ«nės ilgis 116,5 cm, lygiagretė 97 cm, statmuo 65,7 cm. Granulinio dÅ«mtraukio alkÅ«nės matmenys yra : alkÅ«nės ilgis 1,55 m, lugiagretė 1,32 m, statmuo 81,7 cm. Abu metaliniai dÅ«mtraukiai iÅ¡montuojami iki antrojo aukÅ¡to perdangos, o jų dalys pažymėtos Nr. 20-28 ir Nr. 10-17 yra iÅ¡neÅ¡tos į laukÄ detalesniai apžiÅ«rai. DÅ«mtraukio dalys Nr. 17 ir 28 perpjautos iÅ¡ilgai. Dalyje Nr. 17 rasta apsilydžiusi Å¡iltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iÅ¡ iÅ¡orinės pusės. DÅ«mtraukio dalies Nr. 17 dalį su pravala perpjovus iÅ¡ilgai ir nuėmus izoliacinę medžiagÄ matyti pakeitęs spalvÄ metalas su perkaitimo požymiais.

Izoliacinė medžiaga iÅ¡ iÅ¡orės sukietėjusi, o jos vidinė dalis biri. PrieÅ¡ingoje dÅ«mtraukio pusėje metalas pageltęs. Pravalos durelės be apÅ¡iltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio. Nuo vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos angos yra 7 cm. DÅ«mtraukio dalis Nr. 28 prapjauta iÅ¡ilgai. Jos izoliacinė medžiaga iÅ¡ virÅ¡aus apdegusi ir sukietėjusi, o vidinė dalis trapi. Po izoliacine medžiaga dÅ«mtraukio vieta virÅ¡ pravalos yra perkaitusi, metalas pakeitęs spalvÄ .

Priešingoje pusėje metalas likęs nepakitęs, tik apatinėje dalyje matyti aprūkęs metalas. Pravalos durelių skardos storis apie 0,5 mm. Nuo vidinio dūmtraukio vamzdžio ploniausioje vietoje iki pravalos 7 cm. Granulinio katilo dūmtraukis iš vidinės dalies yra padengtas tolygiai apie 5 mm storio suodžių sluoksniu. Pjaunant išilgai dūmtraukio detalę Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegė suodžiai. Kieto kuro katilų dūmtraukis padengtas iš vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu.

Dūmtraukių pravalos yra padengtos suodžiais. Kieto kuro katilų dūmtraukio pravala yra iš vidaus padengta suodžių sluoksniu, dalis kurio sukietėję. Granulinio katilo dūmtraukio pravala iš vidaus padengta 5 mm. storio suodžių sluoksniu. Dūmtraukio vidinis skersmuo 200 mm., išorinis 300 mm. Dalies Nr. 28 vieta, esanti priešingoje pravalos pusėje, pamėlynavęs metalas, jo forma trikampio formos su viršūne į viršų. Apžiūroje dalyvavusio specialisto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direkttoriaus D.

O. iÅ¡vada tokia, kad apžiÅ«ros metu pastebėtas vidinio dÅ«mtraukio vamzdžio pavirÅ¡iaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinė, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dÅ«mtraukio viduje galėjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai pavirÅ¡iaus pokyčiai atsiranda virÅ¡ 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerÅ«dijančio plieno pavirÅ¡ius tampa rudas arba violetinis. Taip pat apžiÅ«roje dalyvavęs GTC specialistas A. Č. pateikė iÅ¡vadÄ , jog pagal apžiÅ«ros rezultatus nustatyta, kad metalinių dÅ«mtraukių dalių vietose yra pakitusi spalva, kas byloja apie aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikį, kuris buvo dÅ«mtraukyje susidariusių suodžių degimo metu (2 tomas, b.l. 116-121).

Specialistų išvados 2012 m. kovo 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-392(12) nurodyta, jog nuo vienuolyno pastogėje buvusio oro šildymo-vėdinimo įrenginio paimtame metalinio lovelio Nr. 1 fragmente esančiuose laiduose yra avarinio darbo režimo / trumpojo jungimo ir elektroterminio kaitimo / požymių. Visi lovelyje Nr. 1 pateikti laidai yra lokaliai paveikti aukštos temperatūros. Kitose tirti pateiktose laidų atkarpose avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra, jos yra paveiktos gaisro šilumos.

Tikėtina, kad trumpasis jungimas lovelyje Nr. 1 esančiame trigysliame daugiavieliame laide įvyko iki gaisro (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015). 2012 m. balandžio 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais). Medienos mėginiai paimti 2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros metu nuo vienuolyne , pastogėje esančių medinių konstrukcijų (baudž.byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18) 2012 m. birželio 11 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-7(SI) dėl gaisro tyrimo nurodyta jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, Å¡alia eksploatuojamo kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio.

Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio. Privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai prieš leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti buvo numatyti vienuolyno rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje. Ne visi privalomi priešgaisrinės saugos reikalavimai prieš leidžiant naudotis vienuolyno pastatais buvo įvykdyti.

Nurodyti, kas yra atsakingas už privalomų prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų įvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais, specialistai negali, kadangi tai nėra jų kompetencijoje. Naudojantis vienuolyno ansamblio pastatais buvo užtikrinti prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimai. Vykdant vienuolyno ansamblio pastatų prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus buvo laikomasi norminių aktų reikalavimų (1 tomas, b.l.120-200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127); 2013 m. balandžio 26 d. valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakė į specialistui suformuotÄ užduoti ir pateikė iÅ¡vadÄ :

1. Ar projekto vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas, statinio statybos vado ir statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas pažeidė įstatymus ar poįstatyminius aktus, vykdant statybos darbus pagal projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).? Jei pažeidė, tai kokius įstatymus ar poįstatyminius aktus? Pagal projektÄ â€žBendrabučio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ statybos darbus objekte jungtinės veiklos sutarties pagrindu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. R. individuali firma „(duomenys neskelbtini)“.

Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovÄ . Visuose statybos žurnaluose neužpildyta forma F-6 „Statybos darbų žurnalų registravimas“ - (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-21500; 2008, Nr. 125-4772) 4 priedo 8, 9, J§ 17.6 punktai). Statybos žurnalai nenumeruoti (STR 1.08.02:2002 4 priedo 2 punktas). P. R. individualios firmos „(duomenys neskelbtini)“ pildytame statybos žurnale paslėptų darbų patikrinimo aktuose nėra statytojo atstovo - statybos techninio prižiÅ«rėtojo parašų (paslėptų darbu patikrinimo aktai Nr. 15, 17,18,19, 20). 2010-10-18 atliktas Å¡ildymo sistemos hidraulinis bandymas nebuvo užfiksuotas Å¡ildymo sistemos Å¡iluminio bandymu akte.

Statybos vadovas pažeidė STR 1.0,8.02:2002 59.12, 59.13, 59.20, 59.21 punktus. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2009-08-20 įsakymu Nr. Ä®-46 V. L. buvo paskirtas objekte atlikti techninę priežiÅ«rÄ . Statinio techninis prižiÅ«rėtojas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 33.16, 33.17 punktus. Statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ STR 1.05.06:2005 (Žin., 2005,Nr. 4-80, 2006, Nr. 63-2352) 57 punkte nustatyta, kad darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), techninio projekto techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas pritaria pasiraÅ¡ydamas ir pažymėdamas „Pritariu, statyti“.

Tai reiÅ¡kia, kad darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomÄ sias ekspertizės pastabas, patvirtintas reglamento VII skyriuje nustatyta tvarka ir tik pagal tokius projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) rangovas gali vykdyti statybos darbus. Inspekcijai pateiktuose Projekto dalyse nėra statinio techninio prižiÅ«rėtojo žymos „Pritariu, statyti“. NeaiÅ¡ku kiek buvo praengta Projekto kopijų ir ar statybos darbai buvo vykdomi pagal su 2013-03-21 raÅ¡tu pateiktus Projekto dokumentus (iÅ¡skyrus DP „Šildymas - vėdinimas“ ir DP „Elektrotechninė“).

Įrengiant dūmtraukį statinio techninis prižiūrėtojas pažeidė STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus. AB „Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas“ direktoriaus 2009-04-29 įsakymu Nr. V-32A R. T. buvo paskirta Projekto ir Projekto vykdymo priežiūros vadove. Projekto vykdymo priežiūros vadovė pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114- 5853) 24.4, 24.5, 24.6 punktus.

2. Ar atliekant dÅ«mtraukio įrengimÄ , stogo įrengimÄ pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir projektinę dokumentacijÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos vadovas pažeidė privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančias specialias elgesio saugumo taisykles? STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinėti statinio projektÄ ; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ (bendrosios statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovÄ ) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad statybos vadovas nepažeidė STR 1.08.02:2002 59.11 punkto. STR 1.08.02:2002 59.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ (kai jo reikia), statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultÅ«ros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, - pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus).

Darytina iÅ¡vada, kad statybos vadovas pažeidė STR 1.08.02:2002 59.12 punktÄ .

3. Ar atliekant kieto kuro katilų dÅ«mtraukio įrengimÄ , stogo įrengimÄ pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ir projektinę dokumentacijÄ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblyje, statybos techninės priežiÅ«ros vadovas pažeidė privalomus Statybų įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančias specialias elgesio saugumo taisykles? Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sÄ lygų, statybÄ leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, - į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo. Darytina iÅ¡vada, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas pažeidė STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktus.

4. Ar projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas statybos metu pastebėję neatitikimÄ projektui, (Å¡iuo atveju, tai kad pagal darbo bei techninio projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ brėžinius numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo antro aukÅ¡to perdangos virÅ¡ stogo iÅ¡vedami vertikaliai be iÅ¡linkimų, nors buvo pastatyti metalinius dÅ«mtraukis palėpėje kampu įvedant į mÅ«rinį dÅ«mtraukį), privalo pažymėti šį pažeidimÄ statybos dokumentacijoje? Jei privalo, tai kokius LR įstatymus ir kitus teisės aktus reglamentuojančius statybÄ jie pažeidė nepažymėdami Å¡ių pažeidimų? Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638; 2010, Nr. 114-5853) 33.9 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sÄ lygų, statybÄ leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

STR 1.09.05:2002 14 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus Statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.).

Vadovaujantis STR 1.09.05:2002 33.9 ir 14 punktais statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas statybos žurnale turėjo nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių. STR 1.09.05:2002 33.10 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, - į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo.

STR 1.09.05:2002 33.12 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtoje kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai bÅ«tų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kurie buvo ekspertuoti, informuoja statytojÄ (užsakovÄ ), kad bÅ«tina atlikti statinio projekto papildomÄ ekspertizę. STR 1.09.05:2002 33.13 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka. Galiojantys teisės aktai nenustato, kokia forma statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas turi informuoti statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as“ (Žin., 2007, Nr.112-4588; 2010, Nr. 114-5853); 24 punkte nustatyta, kad statinio 3 projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas privalo: 24.4 tikrinti, ar statinys statomas ir/ar griaunamÄ laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įraÅ¡yti į statybos žurnalÄ ; 24.5 organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymÄ ; 24.6 į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti“.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūros tvarkos aprašas“ (Žin., 2007, Nr. 112-4588; 2010, Nr. 114-5853), 15 punkte nustatyta, kad statinio projekto vykdymo priežiūros metu atliekami statinio projekto (statinio projekto dalių) keitimai įregistruojami statybos darbų žurnale. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais darytina išvada, kad projekto priežiūros vadovas privalėjo statybos žurnale nurodyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių.

5. Kokie turi bÅ«ti rangovo veiksmai ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja jei rangovas atlikdamas statybos darbus pastebi, kad negali atlikti tolimesnių darbų pagal turimÄ darbo ir techninį projektÄ , nepadarydamas nukrypimų nuo projektų (Å¡iuo atveju iÅ¡vedus metalinius dÅ«mtraukis į palėpę juos buvo nuspręsta kampu įvesti į mÅ«rinį dÅ«mtraukį, nors darbo bei techninio projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ brėžinyje numatyta, kad metaliniai dÅ«mtraukiai nuo antrojo aukÅ¡to perdangos virÅ¡ stogo iÅ¡vedami vertikaliai be iÅ¡linkimų)? STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 punkte nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinėti statinio projektÄ ; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ (bendrosios statinio statybos techninės- priežiÅ«ros vadovÄ ) (ar su jo žinia - tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ 6.

Kurioje statybinės dokumentacijos dalyje turi būti nurodytos statomo metalinio jūmtraukio sudedamosios dalys? Ar šių dalių kiekis bei rūšys (įvairios alkūnės, pervalos ir et.) statybos eigoje gali keistis? Jei taip kokiu būdu ir kur statybinėje dokumentacijoje tai turi lūti užfiksuota? Ar šiuos pakitimus rangovui privalu derinti su projekto vadovu (ar projekto vykdymo priežiūros vadovu)? Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4- 80, 2006, Nr. 63-2352) galiojusio nuo 2009-04-03 iki 2009-12-31 8 priedo „Techninio projekto dalių sudėtis“ 21 punkte nustatyta, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį sudaro:,,21.3.

Techninės specifikacijos. Jose nustatomi techniniai ir kokybės reikalavimai, nurodymai kiekvienai sistemai atskirai (šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui ir kt.): 21.3.2. statybos (montavimo) darbams (įrenginių, ortakių, šildymo prietaisų, vamzdynų, apsauginės ir uždaromosios armatūros montavimui, triukšmo slopinimo, šiluminio izoliavimo, hermetizavimo, dažymo, išbandymo, kitiems darbams), jų kokybės kontrolei (taip pat leistini nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai ir rodikliai); 21.3.3. statybos produktams (medžiagoms, gaminiams), įrenginiams: filtrams, triukšmo slopintuvams, uždaromajai ir apsauginei armatūrai, vamzdynams, izoliavimo, hermetizavimo, dažymo medžiagoms ir kt.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2010, Nr. 115-5902, Nr. 133) galiojusio nuo 2010-10-01 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad darbo projektas susideda iÅ¡: „1.1. Projekto dalių sprendinių (žr. Reglamento 8 ir šį priedÄ ), kurių dokumentai yra: 1.1.1. bendrųjų sprendinių duomenų ir dokumentų sudėties žiniaraščiai; 1.1.2. sprendinių detalių skaičiavimai; 1.1.3. sprendinių brėžiniai statybos, montavimo ir inžinerinių sistemų įrengimo darbams vykdyti (darbo brėžiniai), iÅ¡skyrus detalius montažinius brėžinius; 1.1.4. sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti (iÅ¡skyrus detalius gamyklinius brėžinius); 1.2. nauji ir specifiniai statinio elementai, inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijos (nurodymai, taisyklės); 1.3. sÄ naudų kiekių žiniaraščiai (rengiami Statytojui pageidaujant).

STR 1.05.06:2010 46 punkte nustatyta, kad visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 45 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas. Projekto sprendiniai ir pakeitimai privalo atitikti normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus. STR 1.05.06:2010 47 punkte nustatyta, kad kai atlikti darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, techninis projektas turi būti keičiamas.

STR 1.05.06:2010 48 punkte nustatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiant Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasiraÅ¡omi Reglamento 38-41 p. nustatyta tvarka. STR 1.05.06:2010 49 punkte nustatyta, kad projektuotojas, parengęs projektÄ , jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Darytina išvada, kad visi pakeitimai turi būti nurodyti projekte, už projekto pakeitimus atsako projekto vadovas. 2013 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dūmtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami ir dūmtraukis Nr. 1 turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui. 2013 m. gegužės 7 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyti dūmtraukio Nr. 1 pakitimai, kurie galėjo turėti įtakos gaisro kilimui: dūmtraukio Nr. 1 dalyje Nr. 17 (žr.

PriedÄ Nr.

2) įrengtos pravalos durelės be izoliacinės medžiagos, kurios dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakito jo spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinių pavirÅ¡ių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietėjęs; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinė medžiaga (mineralinė vata) vietomis apdegė ir prarado savo izoliacines savybes; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitė savo spalvÄ (geltona, ruda, violetinė), t. y. su perkaitimo požymiais.

Nustatyti pakitimai rodo, kad dūmtraukyje Nr. 1 buvo kilę suodžių gaisrai, kurių metu šio dūmtraukio metalinės konstrukcijos perkaito, izoliacinės medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o išsiskiriantis šilumos kiekis konvekcijos būdu netrukdomai galėjo būti perduodamas į šalia esančias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminės užsiliepsnojimo temperatūros.

Ä®vertinus tyrimui pateiktÄ medžiagÄ , joje 2013-05-07 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus dÅ«mtraukio Nr. 1 pakitimus bei Å¡io tyrimo rezultatus, anksčiau pateikta iÅ¡vada dėl galimos gaisro kilimo priežasties gali bÅ«ti patikslinta. Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dėl netinkamai eksploatuojamo pastato palėpėje įrengto kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ( žr. priedÄ Nr.

2) Å¡ilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223). Kompleksinės gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr.65-3(AE) yra nurodyta, kad privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinė saugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo bÅ«ti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai.

Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įraÅ¡ai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir projekto vadovas.

Ekspertizė nustatė, kad: - gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio; - kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų.

Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus; - dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų reikalavimų, turėjo bÅ«ti pažymėti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale).

Visi Å¡ie pakeitimai turėjo bÅ«ti pateikti suraÅ¡ant 2011m. lapkričio 28d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19,34); - kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turėjo įtakos gaisro kilimui; - už gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymÄ si eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012 m. sausio 25 d.

– 26 d. laikotarpiu turėjo bÅ«ti atsakingas įstaigos vadovas; - P. J. veiksmai 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinę saugÄ ir prieÅ¡gaisrinės signalizacijos eksploatavimÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo [6] 10 str. 2 d., 11 str. 3 d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p). Å ių reikalavimų nevykdymas turėjo tiesioginę įtakÄ gaisro iÅ¡plitimui patalpose dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gaisro gesinimo veiksmų; - nors ir atlikus kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas - vėdinimas“ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dÅ«mtraukyje gaisrai dėl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dÅ«mtraukyje galėtų kilti; - metalinis kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todėl jame galėjo susikaupti suodžiai.

Å iame dÅ«mtraukyje susikaupę suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui; - už gaisrinės saugos reikalavimų laikymÄ si vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir iÅ¡valyti laikantis numatyto valymo periodiÅ¡kumo); - padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumÄ ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) iÅ¡vengti gaisro kilimo nebÅ«tų buvę galima, tačiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas Å¡iomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laikÄ , sulėtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebėti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimÄ bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).

Rašytiniai įrodymai iš baudžiamosios bylos Nr.1-3-471/2015 - 2008 m. rugpjūčio 22 d. turto panaudos sutartimi ir turto perdavimo – priėmimo aktu (duomenys neskelbtini) A. K. parapija perdavė VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis parapijai priklausančiu turtu – pastatais (2 sandėliai, bendrabutis, kiemo rūsys) , esančiais (duomenys neskelbtini) (5 tomas, b.l. 184-187). - 2009 m. balandžio 28 d. tarp VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centras“ (Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“( Rangovas, veikia pagal Jungtinės veiklos sutartį ) sudaryta „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms techninio projekto ... (tvarkybos darbų...) parengimo paslaugų, tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atlikimo bei projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis dėl projekto (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ įgyvendinimo (projekto parengimas, tvarkomieji, statybos darbai ir kt.) (9 tomas, b.l. 157-166). - 2009 m. balandžio 29 d.

AB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu objekto „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmėms“ kultūros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiūros vadove paskirta R. T. (9 tomas, b.l. 156). 2009 m. birželio 29 d. atlikta Bendrabučio rekonstravimo (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms((duomenys neskelbtini)) techninio projekto bendroji ekspertizė, jos išvadoje nurodyta, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, projektas rekomenduotinas tvirtinti (4 tomas, b.l. 177-179). - 2009 m. rugpjūčio 11 d.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) ir VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas) sudarė „(duomenys neskelbtini)vienuolyno pritaikymo turizmo reikmėms ... statybos darbų techninės priežiÅ«ros paslaugų sutartį, pagal kuriÄ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų techninės priežiÅ«ros paslaugas, vadovaujantis statinio techniniu projektu ir kita technine dokumentacija, STR 1.09.05:2002 „ Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ ir kitais LR galiojančiais teisės aktais bei technine užduotimi.

Å ia sutartimi Vykdytojas įsipareigojo garantuoti, kad Paslaugų priėmimo metu darbai atitiks techniniame projekte nustatytas savybes, normatyvinių dokumentų reikalavimus ( 6.1.5), nedelsiant informuoti UžsakovÄ apie projekto klaidas, paaiÅ¡kėjusius nenumatytus projekte darbus (6.1.9 p.). Pagal sutarties priedo – techninės specifikacijos nuostatas statybos darbų techninės priežiÅ«ros vykdytojas tikrina ar darbai atliekami pagal statinio projektinę dokumentacijÄ (9 tomas, b.l. 22-30) - 2009 m. rugpjūčio 20 d.

VÄ® „ Lietuvos paminklai“ direktoriaus įsakymu atlikti projekto „(duomenys neskelbtini)vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ projekto techninę priežiÅ«rÄ paskirtas V. L. ( 9 tomas, b.l. 62 ). - 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „Gamaka“ direktoriaus įsakymu pagal su P. R. individualia firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ sutartį dėl darbų pagal projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmėms“ įmonės atliekamiems katilinės, Å¡ildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams vadovauti ir bÅ«ti atsakingu už darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ darbų vadovu paskirtas V.

M. (9 tomas, b.l. 91) - 2009 m. birželio 29 d. projekto bendrosios ekspertizės akte konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus (2 tomas, b.l. 78-80). - 2009 m. rugsėjo 17 d. Kelmės rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė statybos leidimÄ , statybos objektas - bendrabučio rekonstravimas (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms, statinio adresas: (duomenys neskelbtini); projekto vadovas - R.

T., statybos techninis prižiÅ«rėtojas V. L.. Leidime nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (2 tomas, b.l. 81-82). - 2010 m. lapkričio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. LGD Å iaulių apskrities gaisrininkų draugijos atstovo (rangovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas) atstovo suraÅ¡ytuose Medinių konstrukcijų impregnavimo antipireniniu tirpalu BAK-1 atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyno stogų tvarkybos darbai (medinės stogo konstrukcijos) padengtos purÅ¡kiant medžiagÄ BAK-1, pagal gamintojo nurodytÄ technologijÄ (2 tomas, b.l. 8-10, 13-15). - 2011 m. lapkričio 15 d.

„Užbaigtų statybos darbų perdavimo aktu“ Rangovas, P. R. individuali firma „(duomenys neskelbtini)“ ,atstovaujama statybos darbų vadovo A. D. perdavė, o Užsakovo „VšĮ (duomenys neskelbtini)“ direktorius P. J. priėmė objekto „ Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio Restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ pilnai atliktus sutartyje numatytus rekonstrukcijos darbus (2 tomas, b.l. 48). - 2011 m. lapkričio 15 d pažymÄ , jog statinys yra pastatytas pagal komisijai pateikto projekto sprendinius, pažymÄ pasirašė statybos vadovas A.

S., techninis prižiūrėtojas V. L. ir P. J. (2 tomas) - 2011 m. lapkričio 23 d. Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrio viršininko surašytame statinio patikrinimo akte atsakant į patikrinimo akto keliamus klausimus dėl statinio atitikties esminiam statinio gaisrinės saugos reikalavimui grafoje neatitikčių projektui aprašymas jokių atžymų nėra padaryta, tai yra jokie neatitikimai neužfiksuoti (2 tomas, b.l. 55-57). -2 011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo komisija atliko statinių - bendrabučio 1C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedūras, susipažino su pateiktais dokumentais (statybos leidimu, rangovo užbaigtu statybos darbų perdavimo aktu, statybos darbų žurnalais ir kt.) ir patikrinusi statinių atitiktį statinio projektui nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte atitinka faktinius bei nusprendė, kad statinių statyba baigta.

Komisijai reikalingus paaiÅ¡kinimus teikė statinio projekto vadovas - R. T., statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas V. L. ir kt. Statybos užbaigimo akte atliktų darbų trÅ«kumai ar faktinių rodiklių neatitikimai nurodytiems statinio projekte, neužfiksuota (2 tomas, b.l. 50-54). - 2012 m. vasario 8 d. Kelmės r. savivaldybės darbo grupės patikrinimo akte nurodytas kultÅ«ros paveldo ir bažnytinio meno vertybių, buvusių vienuolyno ekspozicijos salėje, sÄ raÅ¡as, jų pirminis identifikavimas po gaisro ir gaisro poveikio joms įvertinimas ( 2 tomas, b.l. 105-132 ). - 2012 m. vasario 9 d.

PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iÅ¡vadose „Dėl 2012 m. sausio 26 d. aisro aplinkybių ir valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros vykdymo VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 23 d. Å iaulių APGV Kelmės PGT valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nas S. K. dalyvavo statinio statybos užbaigimo komisijos darbe ir įvertino rekonstruoto objekto atitiktį projektui. PareigÅ«nas komisijos darbe patikrinęs statinį surašė statinio patikrinimo aktÄ Nr. SPA-23, patikrinimo metu neatitinkančių projektui ir esminiam gaisrinės saugos reikalavimui, nenustatė. 2011 m. lapkričio 28 d. statinio statybos užbaigimo komisija surašė statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403( 19.34), kuriuo nustatė, kad patikrinusi rekonstruoto objekto atitiktį projektui ir pateiktiems dokumentams, jis atitinka projekto sprendinius, pateikti visi privalomi dokumentai atitinkantys nustatytus reikalavimus( 2 tomas, b.l. 2-5). - 2012 m. birželio 18 d.

KultÅ«ros paveldo departamento akte nurodyta, kad gaisro metu (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pastatams padaryti nuostoliai ir tvarkybos (restauravimo) kapitalinio remonto darbai vertinami: vienuolyno pastatui – 1 577 941 Lt, bažnyčiai – 572 045 Lt , taip pat įskaičiuota 1 815 400 Lt.suma, panaudota stogo restauravimui, bei 1 569 Lt sÄ matų sudarymo iÅ¡laidos. Bendra gaisro metu bažnyčios ir vienuolyno pastatams padaryta nuostolių suma 3 966 955 Lt (2 tomas, b.l. 134-138 ). -2013 m. gegužės 24 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje informacijoje dėl dūmtraukių montavimo nurodyta, kad 2013 m. gegužės 7 d. dalyvaujant įvykio vietos apžiūroje (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpose buvo pastebėta „ Dūmtraukių sistemos elementų ir įdėklų į kaminus montavimo ir eksploatavimo instrukcijos rekomendacijų nesilaikymo faktų, o būtent:

1) kad dvisienių dūmtraukių sistemos elementai tarpusavyje sujungti panaudojant savisriegius, o Instrukcijoje nurodyta, kad tarpusavyje elementai jungiami sukniedijant „ne mažesnio kaip 4 m. nominalaus skersmens nerūdyjančio plieno kniedėmis“ ir 2) Instrukcijos informacijoje ir 8 bei 9 paveiksluose nurodyta, kad pravalos turi būti montuojamos po trišakiu. Galimybės montuoti pravalas kitose dūmtraukio vietose, tame tarpe pastogėje, Instrukcija nenumato. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vienuolyne sumontuota dvisienių dūmtraukių sistema buvo sertifikuota 2007-11-30 VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduoto gamybos kontrolės sistemos sertifikato Nr. 1397-CPD-0184.

Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas iÅ¡duodamas dÅ«mtraukių sistemai, atskiri gamybos kontrolės sistemos sertifikatai dÅ«mtraukių sistemÄ komplektuojantiems elementams nėra iÅ¡duodami (7 tomas, b.l.197-198). Be to, informacijoje pažymėta, kad atliekant dÅ«mtraukių sistemos pradinius tipo bandymus pagal metalinių dÅ«mtraukių standartÄ LST EN 1856-1 ir metalinių dÅ«mtraukių metodikÄ , pateiktÄ LST EN 1859, bandomais dÅ«mtraukis bandymo stende montuojamas pagal gamintojo montavimo instrukcijÄ , tai yra pravalÄ Ä¯rengus po triÅ¡aliu.

Ä®vertinus pradinių tipo bandymų rezultatus, gamykloje įdiegtÄ gamybos kontrolės sistemÄ bei lydinčiÄ dokumentacijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamintiems dvisieniams dÅ«mtraukiams buvo iÅ¡duotas gamybos kontrolės sistemos sertifikatas (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.197-198). -UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011m. paruoÅ¡tame Tytuvėnų vienuolyno (bendrabučio) rekonstrukcijos Å¡ildymo – vėdinimo darbo projekte buvo numatyta, kad du kieto kuro katilai sujungiami į 200 mm. apÅ¡iltintÄ dÅ«mtraukį (analogiÅ¡kai ir granulinio kuro katilas), kaminų pravalymui įrengiamos pravalos durelės (jų vieta nepažymėta), kurios yra pastogėje (projekto 37 l.).

DÅ«mtraukiai nuo katilinės per visÄ pastato aukÅ¡tį iki stogo iÅ¡vedami tiesiai į viršų be jokių kampų (projekto 37 l.), ant brėžinio yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir darbų vadovo V. M. pažymėta „Taip pastatyta“. Projekte duomenų apie kamino ir stogo medinių konstrukcijų tarpusavio padėtis (atstumus ir t.t.) nėra. AnalogiÅ¡ka kamino konstrukcija yra nurodyta AB „(duomenys neskelbtini) 2009 m. projekte (70 l.) ir „A“ laidoje (49 l.). Visi apklausti asmenys neginčija, kad nei prie bylos prijungtuose statybos darbų žurnaluose, nei jokiuose kituose iÅ¡imtuose dokumentuose įrašų apie dÅ«mtraukių įvedimo į kaminÄ palėpėje atliktų darbų neatitikimÄ projektui nėra.

Nagrinėjant bylÄ teisme 2017 m. lapkričio 27 d. iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu buvo apžiÅ«rima įvykio vieta tai yra (duomenys neskelbtini) vienuolyno patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Katilinės apžiÅ«ra: katilinė yra pastato rÅ«syje, katilinės patalpoje yra trys kuro katilai - du kieto kuro ir vienas granulinis. IÅ¡ kuro katilų dÅ«mtraukiai kyla į viršų (iki gaisro buvo naudojami du malkomis kÅ«renami katilai ir veikė vienas dÅ«mtraukis). Kuro sandėliavimo patalpos apžiÅ«ra: maiÅ¡ai su kuro granulėmis, susandėliuotos malkos, jaučiamas stiprus pelėsio kvapas.

Pirmame aukšte, virš katilinės esančių patalpų - moterų tualeto, kuriame sumontuoti gipskartonio plokštėmis uždengti dūmtraukiai, apžiūra. Pačių dūmtraukių nesimato, Eksperto Artūr Raskov teigimu, po apsauginiu karkasu yra du metaliniai vamzdžiai, tai yra dūmtraukiai, vienas dūmtraukis išeina iš kieto kuro katilų ir vienas iš granulinio kuro katilo. Ar apžiūrint gaisravietę apsauginio karkaso viduje buvo rasta apsauginės vatos nėra žinoma. Antrame aukšte virš moterų tualeto esančios patalpos apžiūra: dvi patalpos-buvusios vienuolių celės, per jas aukštyn į viršų kyla tie patys metaliniai dūmtraukiai, kurių nesimato, jie paslėpti po gispkartonio karkasu.

Pastato palėpės apžiÅ«ra, palėpėje yra svarbiausi apžiÅ«rimi objektai - kaminas ir dÅ«mtraukiai jame. Patalpa fotografuojama (ekspertas ArtÅ«r Raskov). Fotonuotraukose (5 tomas, b.l.3) užfiksuotas dabartinis vienuolyno pastato palėpės vaizdas, proceso dalyvių pastabos, kad stogo konstrukcijos visiÅ¡kai kitokios nei iki gaisro, kad įrengta gelžbetoninė perdanga, o palietus ranka metalinis dÅ«mtraukis vos Å¡iltas, nors yra kÅ«renama ir patalpos Å¡ildomos. Atidarius dÅ«mtraukio pravalos dureles dÅ«mtraukyje matosi Å¡iek tiek pelenų, kas reiÅ¡kia, kad degimo metu, kai yra kÅ«renama susidaro tam tikras pelenų kiekis, o metalinis kaiÅ¡tis, kuris uždaro pravalos dureles yra pakeitęs spalvÄ dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio, kas reiÅ¡kia, kad dÅ«mtraukyje temperatÅ«rinis režimas kartas nuo karto kyla, keičiasi, tai priklauso nuo to, kaip kÅ«renami kieto kuro katilai.

Pravalos durelės yra apšiltintos, tai yra specialios pravalos durelės ((duomenys neskelbtini) gaminys, pradėtas gaminti 2012 m. pabaigoje), o iki gaisro buvo sumontuotos neapšiltintos pravalos durelės, paprastos, pagamintos iš 0,6 mm storio skardos. Dūmtraukių alkūnės, kurios įvestos į pagrindinį dūmtraukį, kuris išeina virš stogo yra apmūrytos, iki gaisro to nebuvo. Gaisro metu alkūnių konstrukcija buvo visiškai kita (Artūr Raskov pastabos). Kaltinamosios R. T. pateikta fotonuotrauka (5 tomas, b.l. 54), kuri kaltinamosios teigimu, daryta statybų metu, nufotografuota palėpė, teismo nevertintina kaip įrodymas, nes nėra informatyvi, svarbių ir reikšmingų objektų – dūmtraukio nei medinės sijos patalpoje nesimato, nes patalpa uždengta plėvele.

Dėl teismui pateiktos Kauno technologijos universiteto direktoriaus dr. E. I. iÅ¡vados, kad atlikus kompiuterinę simuliacijÄ , suvedus duomenis gauta iÅ¡vada , kad degant suodžiams kamino viduje medinės konstrukcijos dalis savaime negalėjo užsidegti, pažymėtina, kad kaip nurodė teismo ekspertizę atlikęs ekspertas ArtÅ«r Raskov Å¡itos programos tiesiogiai taikyti gaisrų simuliacijai negalima, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu. Apklausus liudytoju iÅ¡vadÄ pateikusį E. I. jis nurodė, kad atliekant tyrimÄ rėmėsi projektu, brėžiniais, kuriuose pateikiamos naudotos statybinės medžiagos, jų storiai, atstumai, įrengiant kaminÄ (duomenis pateikė R.

T.). Tačiau kokie tiksliai duomenys buvo pateikti tyrimui nėra žinoma, pastebtina ir tai, kad brėžinys tyrimui pateiktas kaip projekte, be dÅ«mtraukių alkÅ«nių, nors yra užfiksuota ir neginčijama, kad dÅ«mtaukiai buvo įvesti kampu. Atsižvelgiama ir į tai, kad tyrimÄ atlikusiam E. I. nebuvo pateikta užduotis kaip specialistui ir jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už galimai melagingos iÅ¡vados davimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 20 straipsnį įrodymais laikomi teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui.

V. L., R. T. ir V. M. kaltinami dėl savo veiksmų (neveikimo), susijusių su 2012 m. sausio mėn. iÅ¡ 25 d. į 26 d. naktį vykusio gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilimu ir gaisro sukeltomis pasekmėmis, todėl svarbu tiksliai nustatyti gaisro kilimo priežastis, eigÄ ir pasekmes. Gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne ir (duomenys neskelbtini) bažnyčioje adresu (duomenys neskelbtini) kilo 2012 m. sausio 26 d., prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai apie gaisrÄ praneÅ¡ta 04 val. 06 min., gaisras užgesintas 2012 m. sausio 26 d. 12 val. 09 min. gaisro metu nudegė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastato stogas, iÅ¡degė perdanga virÅ¡ muziejaus, iÅ¡degė muziejaus vidus, sudegė muziejuje buvę eksponatai, apdegė bažnyčios stogo medinės konstrukcijos.

Siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis buvo skirtos užduotys specialistams, gaisrinių tyrimo centras atliko kompleksinę gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos ekspertizę. 2012 m. birželio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 35-7(SI) dėl gaisro tyrimo nurodyta, jog gaisro židinio zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127).

Vėlesnėje 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 35-10(SI) nurodyta, kad vienuolyno palėpėje įrengti kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukiai buvo netinkamai eksploatuojami, o dÅ«mtraukis Nr. 1 turėjo tiesioginės įtakos gaisro kilimui: įrengtos pravalos durelės be izoliacinės medžiagos, kurios dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio deformavosi ir pakito jų spalva; ant pravalos durelių ir vidinio dÅ«mtraukio Nr. 1 vidinių pavirÅ¡ių yra suodžių sluoksnis, kuris vietomis sukietėjęs; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 izoliacinė medžiaga (mineralinė vata) vietomis apdegė ir prarado savo izoliacines savybes; dÅ«mtraukio Nr. 1 dalies Nr. 17 vidinis metalinis vamzdis dėl aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikio pakeitė savo spalvÄ (geltona, ruda, violetinė), t. y. su perkaitimo požymiais.

Šie pakitimai rodo, kad dūmtraukyje Nr. 1 buvo kilę suodžių gaisrai, kurių metu šio dūmtraukio metalinės konstrukcijos perkaito, izoliacinės medžiagos prarado savo izoliacines savybes, o išsiskiriantis šilumos kiekis konvekcijos būdu netrukdomai galėjo būti perduodamas į šalia esančias neapsaugotas degias medžiagas (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos bei kitos degios medžiagos ir pan.) ir įkaitinti jas iki savaiminės užsiliepsnojimo temperatūros.

Išvada: gaisras (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo dėl degių medžiagų (pastato stogo konstrukcijos, palėpėje esančios kitos medinės konstrukcijos, bei kitos degios medžiagos ir pan.) savaiminio užsiliepsnojimo dėl netinkamai eksploatuojamo pastato palėpėje įrengto kieto kuro katilų dūmtraukio Nr. 1 šilumos poveikio ( 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l.203-223). Apibendrinanti ankstesnius tyrimus yra kompleksinė gaisro ir statinių, jų dalių bei projektų gaisrinės saugos ekspertizė. 2015 m. gegužės 8 d. ekspertizės išvadoje Nr.65-3(AE) konstatuota, kad: -gaisro židinio zona buvo vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio.

Gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio; - kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų.

Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma Taisyklių [2] 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 punktuose numatytų reikalavimų. Statybos darbų registracijos žurnaluose nebuvo padarytos žymos apie projekto pakeitimus; - dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimai, neatitinkantys vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų reikalavimų, turėjo bÅ«ti pažymėti atitinkamuose projektiniuose ir statybos darbų eigos fiksavimo dokumentuose (techninio projekto keitime, statybos darbų žurnale).

Visi Å¡ie pakeitimai turėjo bÅ«ti pateikti suraÅ¡ant 2011m. lapkričio 28d. statybos užbaigimo aktÄ Nr. SUA-2403-(19,34); - kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino konstrukcijos pakeitimai (iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų) ir eksploatacijos pažeidimai (periodinis susikaupusių suodžių nevalymas, netinkamo kuro naudojimas) turėjo įtakos gaisro kilimui; - už gaisrinę saugÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymÄ si eksploatuojamose vienuolyno ansamblio pastatų patalpose 2012m. sausio 25 d.

– 26 d. laikotarpiu turėjo bÅ«ti atsakingas įstaigos vadovas; P. J. veiksmai 2012m. sausio 25d. apie 18val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai vienuolyno patalpose neatitiko gaisrinę saugÄ ir prieÅ¡gaisrinės signalizacijos eksploatavimÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų (PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo [6] 10str. 2d., 11str. 3d., BGST [5] 4, 405, 406, 407 p..). Å ių reikalavimų nevykdymas turėjo tiesioginę įtakÄ gaisro iÅ¡plitimui patalpose dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gaisro gesinimo veiksmų; - nors ir atlikus kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Nr. 1 ir kamino montavimo darbus pagal statinio projekto „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas - vėdinimas“ reikalavimus, bet nevalius susikaupusių suodžių dÅ«mtraukyje gaisrai dėl susikaupusių ir užsidegusių suodžių dÅ«mtraukyje galėtų kilti; - metalinis kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo eksploatuojamas ir po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro, todėl jame galėjo susikaupti suodžiai.

Å iame dÅ«mtraukyje susikaupę suodžiai po 2012 m. sausio 26 d. kilusio gaisro neturi įtakos 2013 m. liepos 8 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 35-10 (SI) pagrįstumui; - už gaisrinės saugos reikalavimų laikymÄ si vienuolyno patalpose statybos metu iki 2011 m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo akto pasiraÅ¡ymo buvo atsakingas statinio statybos vadovas. Statinio perdavimo užsakovui metu dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti tinkamai parengti eksploatavimui (patikrinti ir iÅ¡valyti laikantis numatyto valymo periodiÅ¡kumo); - padengus vienuolyno pastatų medines stogo ir kitas konstrukcijas atsparumÄ ugniai didinančiomis medžiagomis (antipireniniais tirpalais) iÅ¡vengti gaisro kilimo nebÅ«tų buvę galima, tačiau tinkamai padengus medines stogo ir kitas konstrukcijas Å¡iomis medžiagomis galima padidinti medienos užsidegimo laikÄ , sulėtinti medienos degimo ir liepsnos plitimo greitį, laiku pastebėti pirmus gaisro kilimo požymius ir organizuoti gaisro gesinimÄ bei sumažinti gaisro metu padarytus nuostolius (1 tomas, b.l. 26-56).

Taigi ekspertų ir specialistų išvadose konstatuota, kad gaisras kilo dėl sekančių priežasčių:

1) kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nės), metalinės dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelės ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinančiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais (baudž.byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18);

2) padaryti eksploatacijos pažeidimai - periodinis susikaupusių suodžių nevalymas ir netinkamo kuro - drėgnų malkų - naudojimas sukėlė suodžių gaisrus dūmtraukyje, kurių metu paveikta itin aukštos temperatūros dūmtraukio izoliacinė medžiaga prarado izoliacines savybes;

3) gaisras kilo dėl degių medžiagų (pastato medinės palėpės ir stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl palėpėje įrengto eksploatuojamo kieto kuro katilų dūmtraukio poveikio;

4) prieÅ¡gaisrinės signalizacijos iÅ¡jungimas nepatikrinus jos suveikimo zonos turėjo tiesioginę įtakÄ gaisro iÅ¡plitimui dėl pavėluoto kilusio gaisro pastebėjimo ir laiku nepradėtų gesinimo veiksmų. Specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas įrengti nesilaikant vienuolyno ansamblio eksploatavimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas ...“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų, nustatytų teisės aktuose gaisrinės saugos reikalavimų.

Ä®rengiant kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ir kaminÄ buvo nesilaikoma 1998-08-31 LR aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintų „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių „ ST 8860237.02:1998 punktų 4.12, 4.13, 4.15, 4.16, 4.22 reikalavimų4.12 punkto (DÅ«mtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis Å¡ių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dÅ«mtraukių (kaminų) sienelės turi bÅ«ti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerÅ«dijančio rÅ«gščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra.

Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto (Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų); 250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų); 130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).

TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga); Vadovaujantis gaisro vietos apžiÅ«ros rezultatais, bylos duomenimis, daiktinių įrodymų tyrimų rezultatais, prieÅ¡gaisrinių techninių ir kitų ekspertizių iÅ¡vadomis, tikslu atskleisti gaisro priežastį, buvo iÅ¡keltos ir patikrintos kelios versijos (dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo, dėl degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Å¡ilumos poveikio, dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, dėl įneÅ¡to paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio, dėl venkameros patalpoje esančių oro tiekimo ir vėdinimo įrenginių elektros instaliacijos avarinio darbo režimo.

Apibendrinus visų iÅ¡keltų versijų tyrimo rezultatus padaryta iÅ¡vada, kad gaisras kilo dėl degių medžiagų ( astato medinių stogo konstrukcijų) savaiminio užsiliepsnojimo dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto ir eksploatuojamo kieto kuro katilų dÅ«mtraukio Å¡ilumos poveikio, buvo iÅ¡keltos ir patikrintos kelios versijos. Kitos versijos atmestos. Specialistų ir ekspertų iÅ¡vados patvirtina, tai nustatyta ir kitais įrodymais (kaltinamųjų, liudytojų A. D. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais), kad atliekant vienuolyno pastato rekonstrukcijÄ rÅ«syje įrengtų dviejų kieto kuro katilų vienas bendras dÅ«mtraukis Nr.1 ir nenaudojamo granulinio kuro katilo dÅ«mtraukis per perdangÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to į palėpėje naujai sumÅ«ryto plytinio kamino vidų buvo įvestas ne tiesiai, kaip buvo numatyta projekte, o panaudojant metalinę alkÅ«nę, kurioje dar papildomai buvo įrengtos neapÅ¡iltintos (neizoliuotos) pravalos durelės (pažymėtina, kad metalinė alkÅ«nė taip pat neapÅ¡iltinta, palikta atvira, nors pagal projektÄ metalinis dÅ«mtraukis turėjo bÅ«ti mÅ«re (tai patvirtino projekto dalies „Vėdinimas – Å ildymas) vadovas G.

A.. Å alia niekaip neizoliuotų metalinių dÅ«mtraukių buvo įrengtos pastato stogÄ laikančios medinės konstrukcijos. KÅ«renant katilÄ reikalavimų drėgnumui neatitinkančiomis malkomis dÅ«mtraukyje kaupėsi suodžiai (nustatyta, kad metalinių dÅ«mtraukių vidinės sienelės yra apsineÅ¡usios suodžiais, kieto kuro dÅ«mtraukis, esantis palėpės patalpoje, yra pakeitęs spalvÄ - tamsiai raudona, tai reiÅ¡kia, kad metalinis pavirÅ¡ius Å¡ioje vietoje buvo veikiamas apie 680-700 temperatÅ«ra, kuri galėjo bÅ«ti pasiekta kai metalinio dÅ«mtraukio viduje degė susikaupę suodžiai).

Suodžių gaisro metu temperatūra dūmtraukyje gali būti aukštesnė nei 1000 -1200 C 0), dėl temperatūros poveikio dažnai deformuojais ir trūkinėja dūmtraukių konstrukcijos, izoliacinės medžiagos praranda savo savybes, dūmtraukio konstrukcijos perkaista, o šalia dūmtraukių esančios degios statinio konstrukcijos įkaista iki jų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros. Nors apžiūrint dūmtraukį po gaisro, jo atsiros dalys „nebuvo išsinėrusios“, bet atsižvelgiant, kad dūmtraukio atskiros dalys buvo nesukniedytos metalinėmis kniedėmis, o sujungtos savisriegiais, vykstant suodžių gaisrui dūmtraukyje galėjo atsirasti plyšiai per sujungimus ir liepsna ar žiežirbos per plyšius galėjo patekti ant medinių konstrukcijų (eksperto Artūr Raskov paaiškinimas).

Kad dÅ«mtraukyje dar iki gaisro vienuolyne buvo kilę suodžių gaisrai patvirtinta liudytojų parodymais, kad matė iÅ¡ kamino lekiančias žiežirbas, 2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad užkÅ«rus katilinėje esančius kieto kuro katilus pro dÅ«mtraukį, esanti į vakarus, buvo matyti ... į orÄ kylančias tamsoje gerai matomas žiežirbas. Taip pat 2012-04-27 apžiÅ«rint vienuolyno laikinÄ stogÄ jo dangoje rastos nuo kiaurymės su apdegimo pėdsakais pakraščiuose; didžiausia kiaurymių koncentracija yra ties dÅ«mtraukiu (apžiÅ«ros protokolas, baudž.

Byla Nr. 1-3-471/2015, 1 tomas, b.l.146-147). LaikinÄ stogo dangÄ uždėjusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas patvirtina, kad suodžių gaisrai kamine buvo kilę net po gaisro užgesinimo. Dėl suodžių gaisrų dÅ«mtraukyje, jo izoliacinė medžiaga prarado izoliacines savybes ir nebeapsaugojo dÅ«mtraukio iÅ¡orėje esančių degių stogo konstrukcijų nuo iÅ¡ metalinio dÅ«mtraukio viduje vykstančio suodžių gaisro metu kylančios aukÅ¡tos temperatÅ«ros, kurios paveiktos stogo degios konstrukcijos, pasiekusios savaiminio užsiliepsnojimo ribÄ , pradėjo smilkti.

Suveikusi prieÅ¡gaisrinė signalizacija buvo iÅ¡jungta 9 nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu), todėl veikiamos aukÅ¡tos temperatÅ«ros degios konstrukcijos po ilgesnio laiko smilkimo užsidegė, o liepsnai nudeginus stogo dalį aplink kaminÄ ir papildomai patekus oro srautui liepsna greitai apėmė visÄ stogÄ , persimetė į muziejaus patalpÄ virÅ¡ kurios buvo medinis, o ne betoninis perdengimas, ir į bažnyčios pastatÄ . Ä®vertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo abejoti tokios iÅ¡vados pagrįstumu.

Nustatyta, kad projektinėje dokumentacijoje, kuriÄ iÅ¡nagrinėjo specialistai ir ekspertai, kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant statinio projektinėje dokumentacijoje nustatytų reikalavimų “Bendrabučio ... pritaikymo turizmo reikmėms“ darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalies brėžinyje Nr. 09/T/M2A-DP-Å V.Br.2-5) kieto kuro metaliniai dÅ«mtraukiai nuo katilinės rÅ«syje iki stogo virÅ¡aus suprojektuoti vertikalÅ«s( be iÅ¡lenkimų) ir pastato palėpėje į mÅ«rinį kaminÄ Ä¯vedami tiesiai iÅ¡ apačios.

Tačiau po gaisro apžiÅ«rint įvykio vietÄ užfiksuota, kad į mÅ«rinis dÅ«mtraukį, kuris yra stačiakampio formos iÅ¡ pietinės pusės įeina metalinis 200 mm skersmens ortakis ir 2 metaliniai 300 mm skersmens dÅ«mtraukiai, ant kurių įrengtos kvadrato formos pravalymo durelės, į kairėje esantį metalinį dÅ«mtraukį pajungti abiejų kieto kuro katilų dÅ«mų Å¡alinimo kanalai, o granulinio kuro katilas pajungtas į metalinį dÅ«mtraukį, esantį deÅ¡inėje pusėje, metaliniai dÅ«mtraukiai pastato palėpėje yra su iÅ¡lenkimu, kieto kuro katilų dÅ«mtraukyje Nr. 1, įrengtos pravalos durelės yra neapÅ¡iltintos bei įrengtos ne tam skirtoje vietoje, tai yra ne pastato rÅ«syje įrengtoje katilinėje po dÅ«mtraukių ir katilų jungimo triÅ¡akiais, kaip reikalauja dÅ«mtraukio gamintojo taisyklės, o pastato palėpėje dÅ«mtraukių iÅ¡lenkimo vietoje (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2 tomas, b.l. 116-121, specialisto iÅ¡vada 2 tomas, b.l. 2-22 arba baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 203-223).

Taigi faktiÅ¡kai dÅ«mtraukiai į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ buvo pajungti iÅ¡ Å¡ono, panaudojant neapmÅ«rytas metalines alkÅ«nes su jose įrengtomis neizoliuotomis pravalos durelėmis (fotonuotraukos baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 11 tomas, b.l. 217, 2011-01-26 apžiÅ«ros protokolas, baudž. byla Nr.1-3-471/2015, 1 tomas, b.l. 5-8). Specialistų iÅ¡vadose teigiama, kad metaliniai dÅ«mtraukiai statinio palėpės patalpoje įrengti nesilaikant saugių atstumų iki degių statinio konstrukcijų, apžiÅ«ros metu iÅ¡matavus atstumus nuo eksploatuojamo kieto kuro katilų metalinio dÅ«mtraukio nustatyta, kad vietomis Å¡ie atstumai yra mažesni nei reglamentuoja „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės. Nors jokiuose dokumentuose nėra duomenų apie tiksliÄ stogo konstrukcijų ir kamino dalių padėtį tarpusavio atžvilgiu (iÅ¡sidėstymÄ , atstumus ir pan.) yra įrodyta, kad per mÅ«rinį butaforinį kaminÄ (jo viduje), nors ir žemiau nei įvestos alkÅ«nės, ant perdengimo tarp abiejų metalinių dÅ«mtraukių buvo medinė sija ( liudytojo A.

D. paaiÅ¡kinimai). 2012-02-02 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ties kamino apatinėje dalyje esančia ertme kamino pietinėje ir Å¡iaurinėje pusėje yra matomi medinių konstrukcijų likučiai, kas taip pat nors ir netiesiogiai, bet patvirtina, kad per mÅ«riniame dÅ«mtraukyje (kamine) esančiÄ angÄ galėjo bÅ«ti pratiesta medinė sija. Tos pačios apžiÅ«ros metu nustatyta, kad atstumas nuo kairiojo metalinio dÅ«mtraukio iÅ¡orinės pusės iki mÅ«riniame dÅ«mtraukyje esančios angos kraÅ¡to yra apie 200 mm, prie dÅ«mtraukio Å¡onų esantis metalinis vandentiekio vamzdis yra deformuotas ir pakeitęs savo spalvÄ .

Mūrinio dūmtraukio šiaurinėje pusėje, ties apatinėje dalyje esančia anga, ant metalinio gaisrinio vandentiekio vamzdžio yra pritvirtintas metalinis vamzdžio laikiklis, skirtas vamzdžių tvirtinimui prie medinių konstrukcijų. Medinės konstrukcijos esančios šalia metalinio dūmtraukio yra pilnai sudegusios (2012-06-11 specialisto išvada Nr. 35-7( SI) (1 tomas, b.l.120 -200, baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, b.l. 46-127). Kieto kuro katilų dūmtraukis Nr. 1 ir kaminas rengti nesilaikant projekto dalies „Šildymas - vėdinimas“ numatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų.

Be to, pažymėtina, kad iki pat kamino buvo įrengtas medinis takelis vaikščiojimui, kas taip pat yra degi medinė konstrukcija. 2013 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ( 2 tomas, b.l. 116-121) užfiksuota metalinio dÅ«mtraukio apžiÅ«ra: dÅ«mtraukis yra iÅ¡vestas iÅ¡ katilinės patalpos pro pirmÄ jį ir antrÄ jį pastato aukÅ¡tÄ Ä¯ palėpę ir virÅ¡ stogo. Pastato palėpėje kieto kuro katilų dÅ«mtraukis (2 jų katilų bendras dÅ«mtraukis) ir granulinio kuro katilo dÅ«mtraukis iki alkÅ«nių yra sudaryti iÅ¡ 7-8 dalių, dÅ«mtraukiai iÅ¡oriÅ¡kai aprÅ«kę ir padengti degimo produktais.

Tarp dÅ«mtraukių esantis ortakis yra su izoliacine medžiaga, kuri yra aprÅ«kusi ir vietomis pažeista. Metalinių dÅ«mtraukių dalys yra tarpusavyje sutvirtintos savisriegiais, atskirose dÅ«mtraukio dalyse jas prapjovus iÅ¡ilgai rasta apsilydžiusi Å¡iltinamoji medžiaga ties sujungimu, ji apgaubta metaliniu tinkleliu, apdegusi tik iÅ¡ iÅ¡orinės pusės. DÅ«mtraukio dalyje, kuri yra su pravalos durelėmis, perpjovus jÄ iÅ¡ilgai ir nuėmus izoliacinę medžiagÄ matyti pakeitęs spalvÄ metalas su perkaitimo požymiais, izoliacinė medžiaga iÅ¡ iÅ¡orės sukietėjusi, o jos vidinė dalis biri, prieÅ¡ingoje dÅ«mtraukio pusėje metalas pageltęs, pačios pravalos durelės be apÅ¡iltinimo medžiagos, jų skarda apie 0,5 mm storio.

DÅ«mtraukio dalyje Nr. 28 prapjovus j iÅ¡ilgai matosi, kad vidinė dalis trapi, o iÅ¡orinės dalies izoliacinė medžiaga apdegusi ir sukietėjusi, po izoliacine medžiaga dÅ«mtraukio vieta virÅ¡ pravalos durelių yra perkaitusi, metalas pakeitęs spalvÄ . Užfiksuota, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis padengtas iÅ¡ vidaus plonu dulkių ir suodžių sluoksniu (pjaunant iÅ¡ilgai dÅ«mtraukio detalę Nr. 28 nuo pjovimo disko žiežirbų užsidegė suodžiai), dÅ«mtraukių pravalos yra padengtos suodžiais.

Tokie požymiai akivaizdžiai pagrindžia įvykio vietos apžiūroje dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. O. ir GTC specialisto A. Č. teiginius, kuriuos patvirtino ir ekspertas Artūr Raskov, kad apžiūros metu pastebėtas vidinio dūmtraukio vamzdžio paviršiaus spalvos pasikeitimas (geltona, violetinė, ruda spalvos), leidžia teigti, kad dūmtraukio viduje galėjo įvykti suodžių gaisras, nes spalviniai paviršiaus pokyčiai atsiranda virš 400 C 0 , suodžių gaisro metu (prie 1000-1200 C 0) nerūdijančio plieno paviršius tampa rudas arba violetinis, metalinių dūmtraukių dalių spalvos pakitimai byloja apie aukštos temperatūros poveikį, kuris buvo dūmtraukyje susidariusių suodžių degimo metu.

Kieto kuro metaliniame dÅ«mtraukyje rasta sudegusi izoliacinė medžiaga buvo paveikta aukÅ¡tos temperatÅ«ros iÅ¡ vidinės pusės, tai yra paveikta anksčiau kilusių suodžių gaisrų metu, nes kitame, granulinio kuro dÅ«mtraukyje, buvusi tokia pat izoliacinė medžiaga dėl gaisro vienuolyne, paveikta (apdegė) tik iÅ¡ iÅ¡orinės pusės. 2013-02-05 temperatÅ«rų matavimo metu nustatyta, kad esant normalioms katilų ir dÅ«mtraukio eksploatavimo sÄ lygoms matuotose taÅ¡kuose (pagal matavimo vietų eskizÄ matavimo zona Nr.

2) temperatūros, artimos medienos savaiminio užsidegimo temperatūrai (apie 300 C 0 ) matuojant neužfiksuota( baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 9 tomas, b.l.112-114). Darytina išvada, kad dūmtraukio izoliacinė medžiaga be suodžių gaisrų nebūtų galėjusi sudegti, kas aiškiai užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Taip pat nėra pagrindo abejoti specialistų ir ekspertų išvadomis dėl gaisro židinio zonos (vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, šalia eksploatuojamo kieto kuro šildymo katilų dūmtraukio).

Specialistai nustatydami gaisro židinio zonÄ rėmėsi liudytojų parodymais ir įvykio vietoje užfiksuotais terminiais pažeidimais. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. sausio 25-26 d. naktį kamine buvo kilęs suodžių gaisras ir kad aplink šį kaminÄ buvo visa eilė degių konstrukcijų. Pagal liudytojų parodymus, kad gaisro pastebėjimo metu buvo matoma liepsna virÅ¡ vienuolyno stogo pietinėje dalyje prievidurinio eksploatuojamo kieto kuro katilų mÅ«rinio dÅ«mtraukio, o vienuolyno pastato vidaus patalpose, muziejaus vidaus patalpose ir bažnyčios pastate degimo požymių nebuvo, taip pat apibendrinus apanglėjusios medienos tyrimo rezultatus (2012-01-26 įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuota, kad visas vienuolyno stogas yra sudegęs, pastato medinės konstrukcijos labiausiai sudegusios pastato pietinėje dalyje ir pietrytiniame kampe, o vakarinėje ir rytinėje dalyje yra likusios apdegusių medinių sijų liekanos, iÅ¡ pastato medinių konstrukcijų vakarinėje, pietinėje ir rytinėje dalyse paimti apanglėjusios medienos mėginiai), įvykio vietos apžiÅ«rų tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus degimo požymius ir konstrukcijų pažeidimus, nustatyta, kad gaisro zona yra vienuolyno pastato palėpės pietinėje dalyje, Å¡alia kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukio, nuo Å¡ios vietos gaisras degiomis pastato palėpės konstrukcijomis plito nuo vienuolyno pastato palėpės pietinės dalies vidurio , vakarų ir rytų kryptimis.

Didžiausi degimo požymiai yra ties pastato palėpėje įrengtu kieto kuro dÅ«mtraukiu, tolstant nuo jo degimo požymiai silpnėja (2012-06-11 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-7(SI), 2015-05-08 teismo ekspertizės iÅ¡vada Nr.65-3-(EA). Å ias iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų teismas nenustatė. Teismo posėdyje ekspertas taip pat nurodė sekančiÄ gaisro eigÄ â€“ galimai apie 18 val. paveiktos suodžių gaisro metu dÅ«mtraukyje iÅ¡siskiriančios temperatÅ«ros Å¡alia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrÄ kiekį Å¡ilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribÄ , ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje buvę prieÅ¡gaisrinės signalizacijos davikliai.

Nepatikrinus suveikimo priežasties konstrukcijos toliau santykinai ilgÄ laikÄ smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų (palėpė - tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kuriÄ negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trÅ«ko deguonies). Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies liepsna staigiai apėmė visÄ palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato. Teismo vertinimu, Å¡iai iÅ¡vadai prieÅ¡taraujančių įrodymų nėra, todėl su ja nesutikti taip pat nėra jokio pagrindo.

Ä®vertinęs aukščiau aptartas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vienuolyno kieto kuro Å¡ildymo katilų dÅ«mtraukis Nr.1 ir kaminas buvo faktiÅ¡kai įrengti nesilaikant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimo projekte „Bendrabučio rekonstravimas“ (vienuolynas). (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio rekonstravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms“ dalies „Šildymas – vėdinimas“ numatytų bei privalomų gaisrinės saugos reikalavimų: dÅ«mtraukis įrengtas panaudojant metalines neapÅ¡iltintas alkÅ«nes, palėpės patalpoje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalos durelės, per arti degios medinės stogo konstrukcijos, kurios nepadengtos antipirenine medžiaga, viena tokia konstrukcija – sija – iÅ¡vesta per kamino vidinę ertmę, o duomenys apie faktinį įrengimÄ jokiuose statybos dokumentuose nei projektinėje dokumentacijoje neužfiksuoti. 2015 m. gruodžio 22 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad be aukščiau nurodytų pažeidimų (kieto kuro katilų dÅ«mtraukio įrengimas nesilaikant privalomų gaisrinės saugos reikalavimų ir kt.) iki gaisro katilai buvo kÅ«renami gamintojo nustatytų reikalavimų drėgnumui visiÅ¡kai neatitinkančiomis malkomis ir neatliekami dÅ«mtraukių valymai, dėl ko iki 2012 m. sausio 25 d. nenustatytu laiku kilusių suodžių gaisrų dÅ«mtraukyje metu buvo pažeistos izoliacinės medžiagos savybės, ko pasėkoje 2012 m. sausio 25 d. vakare dÅ«mtraukyje kilus suodžių gaisrui paveiktos aukÅ¡tos temperatÅ«ros Å¡alia buvusios stogo medinės konstrukcijos pradėjo degti (smilkti).

Suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai P. J., laikinai einantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, nepatikrinęs suveikimo zonos (tai neginčijamai nustatyta jo prisipažinimu, apsauginės signalizacijos duomenimis, jog ji patalpoje Nr. 204, tik per kuriÄ Ä¯manoma pateikti į palėpę, nebuvo iÅ¡jungta ir t.t.) ir nenustatęs suveikimo priežasties, signalizacijÄ iÅ¡jungė, dėl ko gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Santykinai ilgÄ laikÄ degimo procesas vyko lėtai dėl deguonies trÅ«kumo ir tik apie 04val. liepsnai prasimuÅ¡us per stogo dangÄ gaisras greitai apėmė visÄ stogÄ bei iÅ¡plito į 2-me aukÅ¡te esančiÄ neizoliuotÄ (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpÄ Nr. 204, taip pat apgadino stogais sujungtÄ bažnyčios pastatÄ . 2017 m. balandžio 14 d.

Å iaulių apygardos teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir iÅ¡ kaltinimo iÅ¡jungta aplinkybė, kad P. J. neužtikrino, kad kieto kuro katilai bÅ«tų kÅ«renami ne daugiau kaip 20 procentų drėgnumo malkomis, kitoje dalyje nuosprendžio nepakeitė, todėl kitos, iÅ¡skyrus, nurodytÄ jÄ aplinkybę 2015 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuotos iÅ¡vados yra galiojančios ir turi prejudicinę galiÄ . Veikų kvalifikavimas Kaip jau minėta 2015 m. gruodžio 22 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-471/2015 (pakeistu 2017 m. balandžio 14 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi P. J. nuteistas pagal BK 188 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį dėl to, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas vieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, dėl ko turėdamas teisę veikti Å¡ios įstaigos vardu bei administracinius įgalinimus, pagal Lietuvos Respublikos PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį bÅ«damas atsakingas už objekto - vienuolyno pastato - prieÅ¡gaisrinę bÅ«klę, pagal PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymÄ privalėdamas užtikrinti prieÅ¡gaisrinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų vykdymÄ objekte (11 str. 3 d. 1 p.), nedelsdamas Å¡alinti nustatytus prieÅ¡gaisrinės saugos pažeidimus (11 str. 3 d. 4 p.) ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui kilti ir iÅ¡siplėsti (11 str. 3 d. 15 p.), dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrė didelės žalos, t.y. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles 2012 m. sausio 25 d. apie 18 val. suveikus prieÅ¡gaisrinei signalizacijai (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate, pagal PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ privalėdamas nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sÄ lygų gaisrui iÅ¡siplėsti, pagal 2011 m. gegužės 05 d. gaisrinės signalizacijos priėmimo eksploatacijai aktÄ bÅ«damas supažindintas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizacijÄ vienuolyno pastate, privalėdamas suveikus signalizacijai patikrinti jos suveikimo zonÄ , nepatikrino suveikimo priežasties ir iÅ¡jungė prieÅ¡gaisrinę signalizacijÄ suveikimo zonoje, ko pasėkoje vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir iÅ¡plito, dėl ko buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. Tokiu bÅ«du P. J. faktiÅ¡kai nuteistas dėl signalizacijos atjungimo jai suveikus prasidėjus gaisrui.

Teismas paskelbęs nuosprendį P. J. atžvilgiu, dėl kitų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su kilusiu gaisru ir jo padarytomis pasekmėmis, atsakingų asmenų atžvilgiu 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį. Å ia nutartimi teismas pranešė prokurorui apie galimai padarytas kitų atsakingų asmenų nusikalstamas veikas, susijusias su gaisro (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastate kilimu, kadangi ekspertizės iÅ¡vadoje buvo nurodyta, jog ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis Tytuvėnų vienuolyno ansamblio pastatais po rekonstrukcijos , buvo įvykdyti ir už jų neįvykdymÄ yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rėtojas, statybos vadovas, projekto vadovas, kurie pagal savo kompetencijÄ galimai netinkamai atliko savo pareigas.

Anksčiau minėtoje 2015 m. gegužės 8 d. teismo ekspertizės Nr.65-3(AE) išvadoje be to, kad buvo nustatinėjamos gaisro kilimo priežastys, zona, taip pat buvo nustatinėjama ar rekonstruojamo statinio projektas bei jo atitinkamos dalys atitinka norminių teisės aktų reikalavimus. Tyrimo metu vertinant pateiktus „Bendrabučio rekonstrukcijos (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracijos ir pritaikymo turizmo reikmėms (duomenys neskelbtini)“ techninio projekto „Šildymas – vėdinimas“ 0 ir A laidos dalis bei „Bendrabučio ...pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalį, nustatyta, kad projektuose pateikti gaisrinės saugos sprendiniai netenkina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakyme Nr. 704 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ pateiktų reikalavimų (nenurodyti saugÅ«s atstumai nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarka ir pan; darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ apraÅ¡omojoje dalyje nėra gaisrinės saugos reikalavimų ir kt.). IÅ¡vadoje nurodyta, kad privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinė saugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo bÅ«ti numatyti vienuolyno ansamblio rekonstravimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau ne visi reikalavimai buvo nustatyti teisingai arba nebuvo nustatyti visai.

Techniniuose ir darbo projektuose nebuvo tinkamai įgyvendintas esminis statinio reikalavimas „Gaisrinė sauga“, nebuvo atlikti reikalingi įraÅ¡ai statybos darbų žurnaluose. Ne visi privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, prieÅ¡ leidžiant naudotis vienuolyno ansamblio pastatais, buvo įvykdyti. Už privalomų gaisrinės saugos reikalavimų neįvykdymÄ prieÅ¡ leidžiant naudotis pastatais yra atsakingi statinio techninis prižiÅ«rėtojas, statybos vadovas, projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas ir projekto vadovas.

V. L. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tai yra būdamas paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija.

R. T. kaltinama pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdama paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiūros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija.

V. M. kaltinamas pagal BK 229 straipsnį ir 188 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, būdamas paskirtas statybos vadovu dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadintas ir sunaikintas didelės vertės turtas ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Švč.

Mergelės Marijos parapija. Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas Å¡iame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – Å¡iame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalÄ ; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiÅ¡kai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). Pagal BK 188 straipsnio 2 dalį atsako tas kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Baudžiamosios teisės doktrinoje laikoma, kad teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo subjektais gali būti:

a) įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai, jeigu jie nevykdo ar neužtikrina specialių elgesio saugumo taisyklių laikymÄ si (pvz., įmonių savininkai, jų vadovai, pavaduotojai, jeigu statutuose, nuostatuose, įstatuose, pareigybinėse instrukcijose jiems nustatyta pareiga užtikrinti Å¡ių taisyklių laikymÄ si);

b) asmenys, kurie pagal specialų pavedimÄ turi pareigÄ vykdyti ar užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų laikymÄ si (pvz., specialistai, padalinių vadovai, kuriems pavesta vadovauti struktÅ«riniams padaliniams ir kartu jie yra įgalioti užtikrinti specialių elgesio saugumo taisyklių laikymÄ si);

c) asmenys, atsakingi už specialių elgesio saugumo taisyklių vykdymÄ , atliekant jiems priskirtÄ darbÄ (pvz., specialÅ«s subjektai, kurie įdarbinti įmonėse, įstaigose, organizacijose atlieka savo darbÄ , arba asmenys dirbantys tÄ darbÄ savo iniciatyva);

d) juridinis asmuo, jeigu minėtuose a ir b punktuose nurodyti fiziniai asmenys, veikdami individualiai arba jo vardu, nusikalstamÄ veikÄ padarė to juridinio asmens naudai arba interesais. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį , taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti nustatyta jo kaltės forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismų praktikoje dėl BK 229 straipsnio taikymo aiÅ¡kinant nusikalstamo nerÅ«pestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis ir valinis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo“ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius.

Tačiau vien turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015). Baudžiamojoje byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis, dėl kurio kilo gaisras buvo įrengtas ne pagal projektÄ , pažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimus ir taisykles, reglamentuojančias dÅ«mtraukių įrengimÄ , projektinėje dokumentacijoje nukrypimai nuo projekto nepažymėti, todėl bÅ«tina patikrinti ar kaltinamieji pažeidė jų veiklÄ reglamentuojančius norminius aktus atliekant dÅ«mtraukio projektavimÄ , projekto priežiÅ«rÄ , vykdant techninę priežiÅ«rÄ ir įrengiant minėtÄ dÅ«mtraukį ir ar Å¡ie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su gaisro kilimu ir atsiradusiomis pasekmėmis.

V. L. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniui - VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas projekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ statinio statybos techniniu prižiÅ«rėtoju ir turėdamas administracinius įgalinimus, vykdydamas statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ , dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, - pažeisdamas Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kuriame nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ ir pagal Statybos reglamento STR 1.09.05:2002 Statinio statybos techninė priežiÅ«ra 7 skyriaus 33.9 punktÄ , privalėdamas tikrinti per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų bei pagal 33.10 punktÄ , sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, privalėdamas kreiptis į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo, 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ â€žBendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms“ darbo projekto dalies „Šildymas- vėdinimas“ reikalavimus, tai yra nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, nenustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos darbų sÄ lygų ir negali bÅ«ti realizuojami ir nesikreipė į statytojÄ arba, jam pavedus, į statinio projektuotojÄ dėl projektų sprendinių koregavimo, o bÅ«tent statybos rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)” įrengus kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 pažeidžiant „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12, 4.15 , 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus ir pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko dÅ«mtraukio eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1.862296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. V.

L. 2009 m. rugpjūčio 20 d. VÄ® „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas objekte atkikti techninę priežiÅ«rÄ ( 3 tomas, b.l. 42 ). Statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiÅ«rai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiÅ«ros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiÄ jÄ statinio statybos priežiÅ«rÄ , jos vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalo tikrinti, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal statinio projektÄ , kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai.

Pagal statybos techninio regalameto STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 33 p. Statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis Å¡io reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ Å¡ia tvarka: 33.9. p. tikrina per visÄ statinio statybos laikÄ , kad statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ , laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, statinio projektavimo sÄ lygų ], statybos leidimo reikalavimų, laiku bÅ«tų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; 33.10.p. sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai [4.12] neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, kreipiasi į statytojÄ (užsakovÄ ), o, jam pavedus, – į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo.

V. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad montuojant dūmtraukį Rangovas pastebėjo, kad dūmtraukio įrengimo sprendiniai, numatyti projekto “ Šildymas- Vėdinimas” laidoje A brėžinyje 09/T/M2A-TP-ŠV.Br.-12 gali būti netinkami, nes mūrinis kaminas suprojektuotas tiesiai ant antro aukšto perdangos skliausto ir šį sprendinį įgyvendinus gali kilti pavojus, kad skliautas nuo didelės mūrinio kamino apkrovos gali įlūžti, bet dėl to jis kaip statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo informuotas, o Rangovo atstovai A.

D. ir V. M. kreipėsi į į projekto vadovę R. T., nes po savaitės atvykęs į objektÄ jis pamatė iÅ¡ katilinės iÅ¡muÅ¡tas skyles per perdangÄ , sužinojo, kad kartu su projekto vadove R. T. statybos vadovai V. M. ir A. D. tarėsi dėl projekto sprendinių ir su jos pritarimu buvo nuspręsta metalinius dÅ«mtraukius į mÅ«rinį kaminÄ pastato palėpėje, neesant galimybės įvesti tiesiai, nes reikėjo apsaugoti architektÅ«rinius elementus sienose, įvesti juos kampu (su alkÅ«nėmis).

Projekto vadovė R. T. žadėjo projektinėje dokumentacijoje Å¡iuos pakeitimus dėl dÅ«mtraukio tinkamai įforminti, tačiau kuomet pamatė projektÄ komisijos dienÄ , tai dÅ«mtraukių pakeitimai jame nebuvo užfiksuoti, bet, jo nuomone tai nėra pažeidimas, nes iÅ¡linkimas (alkÅ«nės) leidžiamas pagal gamintojo instrukcijÄ ir tai nėra esminis projekto pakeitimas, o tik montažinis sprendimas. Kadangi dÅ«mtraukiai buvo montuojami pagal gamintojo UAB „Vilpra” instrukcijÄ , tai saugÅ«s atstumai iki medinių palėpės konstrukcijų buvo iÅ¡laikyti( techniniame projekte atstumai nebuvo nurodyti, buvo nuoroda į gamintojo instrukcijÄ ).

Taigi pagal statybos techninio reglamento anksčiau nurodytus punktus V. L. kaip statybos techninis prižiÅ«rėtojas sužinojęs, kad dÅ«mtraukis statomas ne pagal projekto sprendinius ( t.y. ne vertikalus, o su pasukimu (alkÅ«nėmis) it ky.) turėjo kreiptis į statytojÄ ir jam pavedus į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo, juo labiau, kad pasukus dÅ«mtraukį ir taip nuo projekto nukrypus, kiti su tuo susiję projekto sprendiniai galimai turėjo bÅ«ti pakeisti. Jeigu rangovo nuomone rėžinio 09/T/M2A-TP-Å V.Br.-12 sprendinių nebuvo galima įgyvendinti, statybos techninis prižiÅ«rėtojas privalėjo kreiptis dėl jo kooregavimo.

V. L. nurodė, kad atvykęs į objektÄ pamatė perdangoje iÅ¡muÅ¡tas skyles, sužinojo, kad rangovo atstovai – V. M. ir A. D. su projekto vadove R. T. aptarė situacijÄ dėl dÅ«mtraukių montavimo ir projekto vadovė leido į mÅ«rinį butaforinį kaminÄ metalinius dÅ«mtraukius įvesti su pasukimu ( alkÅ«nėmis), vienok tai neÅ¡alina statybos techninio prižiÅ«rėtojo pareigos laikytis STR reikalavimų, nes jis privalėjo statybos žurnale nurodyti atliktus darbus, kur yra atskira grafa techninio prižiÅ«rėtojo pastaboms.

Pažymėtina, kad ir vėliau sumontavus dÅ«mtraukį, žinodamas, kad statinis pastatytas ne pagal projektÄ jokių atžymų niekur nedarė. Ä®rodyta, to neginčijo ir pats kaltinamasis, kad jokiuose dokumentuose jis jokių atžymų apie tai, kad pastatyta ne pagal projektÄ nepadarė, nors visi natitikimai projektui projektinėje dokumentacijoje turėjo bÅ«ti fiksuoti iki suraÅ¡ant 2011-11-28 darbų užbaigimo aktÄ . Tokiu bÅ«du Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 33.9 ir 33.10 punktų reikalavimų nevykdymas inkriminuotas pagrįstai.

R. T. kaltinama tuo, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB ,, (duomenys neskelbtini)” direktoriaus įsakymu paskirta objekto „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“ projekto vadove ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove ir turėdama administracinius įgalinimus, dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengiant projektÄ privalėdama pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Pagrindiniai reikalavimai“ įgyvendinti esminį statinio reikalavimÄ â€žGairinė sauga“ ir vykdydama (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio ir statinio projekto vykdymo priežiÅ«rÄ pagal STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ VII skyriaus 24.4 ir 24.6 punktų reikalavimus, privalėdama tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių ir apie tai įraÅ¡yti į statybos darbų žurnalÄ , į statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus bei reikalavimus, reikalingus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra rengdama techninius ir darbo projektus bei vykdydama jų priežiÅ«rÄ projekto dalyje „Šildymas-vėdinimas" netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ â€žGaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nepateikė reikalavimų kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams kaip numato „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės" ST 8860237.02:1998, o bÅ«tent: nenurodė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo tvarkos ir pan., darbo projekto „Šildymas - vėdinimas" apraÅ¡omojoje dalyje nenurodė gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. taip pat nepateikė saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukio įrengimo reikalavimų, projekto vykdymo priežiÅ«ros metu nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. neužtikrino, kad statyba bÅ«tų atliekama pagal darbo projektÄ â€žBendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblio restauracija ir pritaikymas turizmo reikmėms darbo projekto dalies „Šildymas vėdinimas" reikalavimus ir, statybos rangovui UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengus dÅ«mtraukį pažeidžiant „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12, 4.15 ir 4.22 punktų reikalavimus ir tokiu bÅ«du pakeitus kamino konstrukcijas vienuolyno pastato palėpėje, R.

T. nepatikrino statybos metu sumontuotų kieto kuro katilų ir granulinio kuro katilo metalinių dÅ«mtraukių, kurie buvo įrengti vienuolyno pastato palėpėje ir sumontuoti su iÅ¡linkimu, metalinius dÅ«mtraukius sujungus savisriegiais bei įrengus pravalymo dureles iÅ¡linkimo vietoje, neiÅ¡laikant saugių atstumų iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ir neįrašė į statybos darbų žurnalÄ Å¡ių atliktų statybos darbų, neatitinkančių statinio projekto sprendiniams, nepateikė nurodymų ir reikalavimų tiems neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymėjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų įrengimo pakeitimų techniniame projekto keitime ir nepateikė Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011 m. lapkričio 28 d. suraÅ¡ant statybos užbaigimo aktÄ dėl ko eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, iÅ¡ viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. R.

T. 2009 m. balandžio 29 d. AB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu paskirta objekto „ (duomenys neskelbtini) vienuolyno.... turizmo reikmėms“ kultÅ«ros paveldo objekto techninio projekto parengimo bei projekto vykdymo priežiÅ«ros vadove 3 tomas, b.l. 70). Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimÄ , koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklÄ , prižiÅ«ri ir atsako, kad statinio projekte bÅ«tų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas – architektas, statybos inžinierius vadovaujantis statinio projekto dalių vykdymo priežiÅ«ros vadovams ir prižiÅ«rintis statinio projekto sprendinių įgyvendinimÄ statybos metu; Pagal statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as“ statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovas privalo: 24.4. p. tikrina, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įraÅ¡o į statybos darbų žurnalÄ ; 24.6. p. į statybos darbų žurnalÄ [4.8] suraÅ¡o atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti;

R. T. kalta nepsisipažino, ji aiÅ¡kino, kad statybų vadovas V. M. jÄ informavo žodžiu, kad kilo problemų dėl dÅ«mtraukių montavimo, kad planuoja dÅ«mtraukius pastato palėpėje į plytinį dÅ«mtraukį įvesti kampu, nes kitaip nėra galimybės, nes mÅ«rinis kaminas architektÅ«rinėje projekto dalyje yra ant kapitalinės sienos, o Å¡ildymo-vėdinimo dalyje A laidoje techniniame projekte parodytas Å¡alia. Kadangi pagrindinis reikalavimas vykdant projekto vykdymo priežiÅ«rÄ , yra įgyvendinti pastato architektÅ«rÄ , todėl ji sutiko, kad metaliniai dÅ«mtaukiai pelėpėje į plytinį kaminÄ bÅ«tų įvesti kampu (su alkÅ«nėmis).

V. M. aiÅ¡kino, kad visos metalinio dÅ«mtraukio dalys yra sertifikuotos ir jos bus montuojamos pagal „Vilpros“ gaminių instrukcijÄ . Ji pritarė tokiam statybų vadovo sprendimui, tik nurodė, kad palėpėje metaliniai dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti mÅ«re. Jos nuomone, dÅ«mtraukių sumontavimas su alkÅ«nėmis yra tik montažinis sprendimas, o ne esminis projekto pakeitimas, todėl ji nieko neprivalėjo fiksuoti statybos darbų žurnale, juo labiau, kad rangovo atstovai - A. D. ir V. M. nereikalavo detalaus brėžinio Å¡io dÅ«mtraukio įvedimui, o vadovavosi gamintojo UAB „Vilpra” iÅ¡leistomis dÅ«mtraukio montavimo taisyklėmis.

Nebuvo būtinybės rengti projekto su smulkiais matavimais iki medinių konstrukcijų ar kitų elementų, nes montuojant metalinius dūmtraukius gamintojo taisyklėse buvo nurodyti visi privalomi saugūs atstumai. Nuoroda į gamintojo instrukcijas yra techniniame projekte, todėl jame jokių detalių atstumų iki degių konstrukcijų nurodyti nereikėjo. Mano, kad projektai buvo rengiami tinkamai ir tinkamai vykdoma jų priežiūra. Žinojo, kad dūmtraukis įrengtas šiek tiek ne taip kaip numatyta projekte, o su „ alkūnėmis“.

Statybos žurnalas yra pildomas statybos rangovų, jie turi apraÅ¡yti darbus, kuriuos padaro, jeigu yra užfiksuotas įrengtas metalinis kaminas su alkÅ«nėmis, tai turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta žurnale. Tai nebuvo jos pareiga. Be to, ji neruošė projekto dalies “Šildymas – vėdinimas” , nes tam neturi kompetencijos, o dÅ«mtraukis buvo projektuojamas bÅ«ten Å¡ioje dalyje. Pažymėtina, kad projekto vadovas atsako už visÄ projektÄ , o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį.

Projekto priežiÅ«ros vadovas, kuris atsako formaliai už visÄ projektÄ , bet neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, gali kreiptis į po projekto dalies vadovÄ , kuris tÄ projekto dalį darė ir su juo konsultuotis, aiÅ¡kintis. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra priskirtas bÅ«ti projekto priežiÅ«ros vadovu, tai jis privalo vykdyti priežiÅ«rÄ visoje projekto apimtyje. Projekto prižiÅ«rėtojas žiÅ«ri ar darbai vykdomi pagal projektÄ , todėl jis gali bet kurioje stadijoje žiÅ«rėti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota.

Neginčytinai nustatyta, kad R. T. buvo žodžiu V. M. informuota, kad kilo problemos dėl metalinių dÅ«mtraukių montavimo, kad su V. M. ir kitu rangovo atstovu A. D. sprendė šį klausimÄ (beje nedalyvaujant techniniam prižiÅ«rėtojui V. L.) ir nusprendė metalinius dÅ«mtraukius pastato palėpėje įvesti į plytinį kaminÄ su pasukimu (alkÅ«nėmis). Akivaizdu, kad buvo apsiribota žodiniu klausimo svarstymu, tačiau apie priimtÄ sprendimÄ montuoti dÅ«mtraukius su pasukimu, kai tuo tarpu projekte jie parodyti montuojami vertikalÅ«s, nebuvo atžymėta jokioje projektinėje dokumentacijoje, nors anksčiau nurodytas statybos reglamentas įsakmiai įpareigoja projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ Ä¯ statybos darbų žurnalÄ suraÅ¡yti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams iÅ¡taisyti.

Netgi po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumontavo metalinius dÅ«mtraukius R. T. nepatikrino, kad - dÅ«mtraukiai sumontuoti su iÅ¡linkimu (alkÅ«nėmis), kurios niekaip neizoliuotos, nors turėjo „bÅ«ti mÅ«re“ (R. T. teigimu), įrengiant pravalos dureles netinkamoje vietoje, atskiros dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai nuo metalinių dÅ«mtraukių iki degių pastato konstrukcijų - ir Å¡ių ne pagal projektÄ atliktų darbų neįrašė į statybos darbų žurnalÄ , nepateikė nurodymų ir reikalavimų neatitikimams iÅ¡taisyti, nepažymėjo dÅ«mtraukio ir kamino konstrukcijos ir jų pakeitimo techniniame projekto keitime ir nepateikė Å¡ių pakeitimų suraÅ¡ant 2011m. lapkričio 28 d. statybos užbaigimo aktÄ .

Taip pat R. T. projekto dalyje „Šildymas – vėdinimas“ netinkamai įgyvendino esminį statinio reikalavimÄ â€žGaisrinė sauga“, nes rengdama projektus nenurodė, saugių atstumų nuo kieto kuro įrenginių - dÅ«mtraukių iki medinio pastato stogo ir kitų statinio medinių konstrukcijų, kaip to reikalauja „Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“ ST 8860237.02:1998. 2015-05-08 ekspertizės iÅ¡vadoje (1 tomas, b.l.26-56) konstatuota, kad ne privalomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose gaisrinę saugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose, prieÅ¡ leidžiant (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblį eksploatuoti, turėjo bÅ«ti numatyti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio projektinėje dokumentacijoje.

Techninio projekto „Bendrabučio rekonstrukcijos ...“ 0 ir A laidos „Šildymas – vėdinimas“ bei darbo projekto „Šildymas – vėdinimas“ dalyje nėra pateikti reikalavimai kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukiams, kaip numato „ Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose taisyklės“, tai yra nenurodyti saugÅ«s atstumai nuo kieto kuro įrenginių dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų, tai reiÅ¡kia, jog pagal teisės aktų reikalavimus saugÅ«s atstumai nuo dÅ«mtraukių iki statinio medinių konstrukcijų privalo bÅ«ti nurodyti ir nepakanka projekte daryti nuorodÄ Ä¯ gamintojo instrukcijas.

Pripažintina, kad projekto vadovė nenurodydama konkrečių atstumų, o darydama nuorodÄ Ä¯ gamintojo taisykles (Å¡iÄ aplinkybę ji pati pripažino) pažeidė nustatytus privalomus reikalavimus. V. M. kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - dirbdamas privačioje įmonėje statybų vadovu ir turėdamas teisę veikti Å¡ios įmonės vardu bei administracinius įgalinimus, bendrovės vadovo įsakymu bÅ«damas paskirtas statybų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio statinio statybos vadovu ir pagal Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIV skyriaus 59.12 punktÄ privalėdamas nuolat kontroliuoti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, pagal statinio projektÄ , pagal 59.11 punktÄ privalėdamas iÅ¡nagrinėti statinio projektÄ , o pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ nesikreipė į statinio projektuotojÄ ir nereikalavo pataisyti projektÄ , taip dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, netinkamai atliko savo pareigas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., rangovui privalant vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ , laikytis nustatytų statinio projektavimo sÄ lygų reikalavimo, statybos metu nesilaikė darbo projekto Bendrabučio rekonstrukcija (G2K2P) dalies Å¡ildymas-vėdinimas reikalavimų, o bÅ«tent 2010 m. kovo mėn. 29-31 d. laikotarpiu įrengė kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1 ne pagal projektÄ , taip pažeisdamas 1998 m. rugpjūčio 31 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo" patvirtintų „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių" ST 8860237.02:1998 - 4.12 punkto (Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais. Molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra.

Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 C0. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 700 C0, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm. Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

DÅ«mtraukiai (kaminai) gali bÅ«ti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o virÅ¡utinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dÅ«mtraukio (kamino) vidinis pavirÅ¡ius turi bÅ«ti lygus, jo skersinio pjÅ«vio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjÅ«vio plotÄ . DÅ«mtraukiams (kaminams) valyti iÅ¡ virÅ¡aus, ant stogo prie jo turi bÅ«ti numatytas saugus priėjimas), 4.15 punkto (Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dÅ«mtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais Å¡alia dÅ«mtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal 4.23 p. reikalavimus. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.), 4.16 punkto ( Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų. Horizontalių perskyrų storis turi būti didesnis už perdangos storį tiek, kad perskyros viršus būtų 70 mm aukščiau grindų lygio arba pastogės užpilamojo sluoksnio viršaus) ir 4.22 punkto (Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų);250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų);130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų).

TarpÄ tarp dÅ«mtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga) reikalavimus ir pakeitė kamino konstrukcijas ( iÅ¡linkimai, metalinių dÅ«mtraukių dalių sujungimas savisriegiais, pravalymo durelių įrengimas ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų ) vienuolyno pastato palėpėje, dėl ko jų eksploatavimo metu, veikiant aukÅ¡tai temperatÅ«rai metalinius dÅ«mtraukius ir degioms medžiagoms (pastato medinėms stogo konstrukcijoms) užsiliepsnojus, 2012 m. sausio mėn. 25-26 d. naktį (duomenys neskelbtini) vienuolyno palėpėje kilo gaisras ir dėl neatsargumo buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno pastatas ir (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastatas, priklausantys (duomenys neskelbtini) parapijai ir sunaikinti bei sugadinti (duomenys neskelbtini) vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų, viso gaisro metu padaryta didelė - ne mažiau kaip 1 862 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės. V.

M. 2009 m. gruodžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pagal su P. R. individualia firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytÄ sutartį, dėl darbų pagal projektÄ â€ž(duomenys neskelbtini) ....turizmo reikmėms“ paskirtas vadovauti įmonės atliekamiems katilinės, Å¡ildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimo darbams ir bÅ«ti atsakingu už darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ (3 tomas, b.l. 59). Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.11 punkte yra nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo iÅ¡nagrinėti statinio projektÄ ir pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trÅ«kumus, per statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ kreiptis į statinio projektuotojÄ ir reikalauti pataisyti projektÄ . Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.12 punkte nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai pagal statinio projektÄ kai jo reikia, statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

V. M. kaltu nepripažino, aiÅ¡kino, kad tik dÅ«mtraukių montavimo metu paaiÅ¡kėjo, kad į pastato palėpę metaliniai dÅ«mtraukiai per perdangÄ buvo įvesti tiesiai, tačiau mÅ«rinis kaminas, kuriuo dÅ«mtaukiai turėjo iÅ¡kilti virÅ¡ stogo, yra kiek toliau, todėl buvo bÅ«tina dÅ«mtraukius į šį kaminÄ Ä¯vesti 30 laipsnių kampu ir kamine dar pasukti 30 laipsnių kampu, kad jie vėl eitų tiesiai. Apie Å¡iÄ situacijÄ jis žodžiu informavo projekto vadovę R. T.. Aptariant metalinių dÅ«mtraukių įvedimÄ Ä¯ mÅ«rinį kaminÄ dalyvavo projekto vadovė R.

T., statybos darbų vadovas A. D.. Projekto vadovė R. T. leido metalinius dÅ«mtraukius kampu įvesti į mÅ«rinį kaminÄ . Montuojant metalinius dÅ«mtraukius palėpėje, projekto, nei brėžinio kur bÅ«tų numatytas dÅ«mtraukių iÅ¡linkimas, neturėjo, bet su projekto vadove R. T. buvo sutarta, kad ji statybos darbų žurnale pažymės, kad dÅ«mtaukiai sumontuoti kitaip nei projekte, tačiau tik po gaisro sužinojo, kad R. T. jokių atžymų statybų žurnale nepadarė. Darbo projekte baigus darbus jis dėjo žymÄ â€žTAIP PASTATYTA“ ir pasirašė, nes manė, kad apie pakeitimus įraÅ¡us yra padariusi R.

T.. Jo nuomone dÅ«mtraukio įrengimas su palinkimu nėra esminis projekto sprendinio pakeitimas, o tik montažinis sprendimas, nes dÅ«mtraukis buvo sumontuotas iÅ¡ atskirų sertifikuotų “ (duomenys neskelbtini)” pagamintų dalių ir pagal gamintojo instrukcijÄ . Montuojant dÅ«mtraukį vadovavosi gamintojo instrukcija, kurioje buvo nurodyti bÅ«tini iÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai nuo medinių konstrukcijų. Po kaminu apatinėje dalyje virÅ¡ antrojo aukÅ¡to perdangos buvo medinė sija einanti tarp abiejų metalinių dÅ«mtraukių.

Nuo kietojo kuro katilų dÅ«mtraukio sija buvo apie 20 cm atstumu, o nuo granulinio katilo dÅ«mtraukio apie 15 cm. Pagal techninį projektÄ metaliniai dÅ«mtraukiai turėjo bÅ«ti įrengti vertikalÅ«s be pravalos durelių palėpėje. Žinojo, kad dÅ«mtraukius reikia įrengti su alkÅ«nėmis, bet kad bÅ«tų pataisytas darbo projektas nesikreipė, nes tai ne esminis pakeitimas ir nebÅ«tina. DÅ«mtraukių alkÅ«nės nebuvo apmÅ«rytos. Projekte atstumai nuo metalinių dÅ«mtraukių iki medinių stogo konstrukcijų nebuvo nurodyti, tiktai buvo nuoroda laikytis gamintojo instrukcijų.

Pravalos durelės buvo neapÅ¡iltintos, „(duomenys neskelbtini)“ sertifikuotos. DÅ«mtraukių metalinės dalis sujungė savisriegiais, nemano, kad tai pažeidimas. V. M., kuris Rangovo paskirtas staybos darbų vadovu, radęs projekto sprendinį, kurio negalima praktiÅ¡kai įgyvendinti, turėjo kreiptis per statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ Ä¯ statinio projektuotojÄ ir reikalauti, kad bÅ«tų pataisytas projektas. Ä®rodyta, kad V. M. vadovaudamas dÅ«mtraukių montavimo darbams pamatęs, kad iÅ¡ katilinės į pastato palėpę atvesti du metalinai dÅ«mtraukiai (į vienÄ kurių buvo pajungti du kietojo kuro katilai (dÅ«mtraukis Nr. 1), o į kitÄ - granulinio kuro katilas, kurie turėjo mÅ«riniu kaminu iÅ¡kilti virÅ¡ stogo, per perdangÄ buvo iÅ¡vesti Å¡alia mÅ«rinio kamino) nors ne per techninį prižiÅ«rėtojÄ V.

L., bet vistik informavo prpjekto vadovę R. T., kad nėra galimybės vertikaliai pagal projektÄ sumontuoti dÅ«mtraukių, buvo priimtas sprendimas, projekto vadovei pritarus, montuoti dÅ«mtraukius su palinkimu, kÄ leidžia dÅ«mtraukių gamintojo instrukcija. Vienok, akivaizdu, kad V. M. nereikalavo pataisyti, pakoreguoti projektÄ , o tiesiog pagal gamintojo instrukcijÄ montavo dÅ«mtraukį (vadovavo tiems darbams), nors turėjo montuoti vadovaudamasis projektu. Kaip turėjo bÅ«ti kooreguojamas projektas( darant žymas brėžinius, atžymas ar kitaip), turėjo spresti statybos specialistai pagal kompetencijÄ , projekto priežiÅ«ros vadovas, techninis prižiÅ«rėtojas).

Å iuo atveju, neesant jokių projekto sprendinių keitimo (pagal projektinę dokumentacijÄ dÅ«mtaukiai vertikalÅ«s, be pravalos durelių palėpėje ir t.t.), o faktiÅ¡kai sumontuoti kitaip), todėl atsakomybė tenka rangovui, tiksliau statybos darbų vadovui, kuris atsakingas darbų saugÄ ir prieÅ¡gaisrinę saugÄ . Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo V. M. parodymų, tas patvirtinta ir kitais įrodymais- kaltinamosios R. T., liudytojo A. D. parodymais dėl to, kad metalinių dÅ«mtraukių sumontuoti vertikaliai, kaip nurodyta projekte, nėra galimybės, jis, nors ir ne per statybos techninį prižūrėtojÄ , kaip numatyta STR-e, bet tiesiogiai žodžiu informavo projekto vadovę R.

T., kartu su projekto vadove priėmė speandimÄ montuoti dÅ«mtaukius su palinkimu, vienok, V. M. nevykdė pareigos ir nereikalavo pataisyti projekto sprendinį (tikėjosi, kad projekto vadovė padarys atitinkamas žymas statybų darbų žurnale) ir ne pagal projektÄ , o pagal gamintojo instrukcijÄ , be to, pažeidžiant Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose taisyklių reikalavimus, sumontavo dÅ«mtaukius, kas vėliau turėjo įtakos gaisro kilimui vienuolyno pastate. Tokiu bÅ«du laikytina, kad V. M. pažeidė 59.11 punkto reikalavimus.Kad metaliniai dÅ«mtraukiai vienuolyno palėpėje sumontuoti ne pagal projektÄ (su palinkimais (alkÅ«nėmis), su pravalos durelėmis, sujungti savisriegiais ir kt.) yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais - paties kaltinamojo parodymais, apžiÅ«rų protokolais, specialistų iÅ¡vadomis (Å¡ie įrodymai buvo iÅ¡samiai aptarti apraÅ¡ant gaisro kilimo priežastis ir aplinkybes), todėl pagrįstai inkriminuotas ir 59.12 p. pažeidimas.

Kaltinime taip pat yra nurodyta, kad V. M. dėl neatsargumo, nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo elgesio taisykles, netinkamai atliko savo pareigas statybos darbus vykdė ne pagal projektÄ ir kieto kuro katilų dÅ«mtraukį Nr. 1, įrengė pažeisdamas Kietojo kuro Å¡ildymo krosnių pastatuose įrengimų 4.12, 4.15, 4.16 ir 4.22 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad specialistų ir ekspertų iÅ¡vados (baudž. byla Nr. 1-3-471/2015, 7 tomas, b.l. 14-18), kurios pateiktos atlikus iÅ¡samius tyrimus, konstatavo, kad kieto kuro dÅ«mtraukis Nr. 1 ir kaminas buvo įrengti ne pagal projektÄ , nesilaikant pastato projekte numatytų reikalavimų buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nės), metalinės dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelės ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis.

Specialistų iÅ¡vados Å¡iuo dėl dÅ«mtraukio Nr. 1 įrengimo buvo aptartos nuosprendyje anksčiau, todėl plačiau nebeanalizuojamos, iÅ¡vados nepaneigtos, įrodymų, iÅ¡skyrus kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, kurie Å¡iuo klausimu nėra nuoseklÅ«s, paneigiančių iÅ¡vadas nėra. Pripažintina, kad minėtų saugumo taisyklių pažeidimas V. M. inkriminuotas pagrįstai. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡ios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vieÅ¡ojo administravimo samprata pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ir administracinių įgaliojimų samprata pagal BK 230 straipsnio 3dalis neprieÅ¡tarauja viena kitai. Tačiau sprendžiant klausimÄ , ar asmuo BK 230 straipsnio 3 dalies prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalį įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu ir Å¡ios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . VieÅ¡uoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Sprendžiant klausimÄ , ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminės Å¡ių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymÄ vieÅ¡ieji interesai - tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai.

Viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus, t.y. valstybės tarnautojui prilyginti asmenys, darytų tai nešališkai, teisingai ir įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Vertinant, ar asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3dalies numatytus požymius, svarbūsdu požymiai:

1) darbas ar pareigos kitais įstatyme numatytais pagrindais bet kokiame vieÅ¡ajame ar privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys / turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas(LAT 2012-11-27 nutartis Nr. 2K-567/2012). Vertindamas kaltinamųjų R. T., V. L. ir V. M. statusÄ atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus ir jų atliekamas funkcijas (projekto vadovė, statybos techninis prižiÅ«rėtojas, statybos vadovas) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R.

T., V. L. ir V. M. BK 230 straipsnio 3 dalies prasme prilygintini valstybės tarnautojui. Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius didelę žalÄ valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io BK 229 straipsnis netaikomas. Neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t.y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų neatlikimu, o valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiÅ¡kas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų, laikomas netinkamu pareigų atlikimu.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetencijÄ , teises ir pareigas, todėl kiekvienu atveju bylose yra nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiÅ¡kinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra bÅ«tinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (LAT nutartys Nr. 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).

Å io nusikaltimo valstybės tarnybai sudėtyje pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis, rodantis padidintÄ tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumÄ . Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį, taip pat pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, turi bÅ«ti nustatyta jo kaltės forma - neatsargumas. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismų praktikoje dėl BK 229 straipsnio taikymo aiÅ¡kinant nusikalstamo nerÅ«pestingumo turinį yra nurodoma, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerÅ«pestingumui bÅ«tinas intelektualusis ir valinis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo“ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius.

Tačiau vien turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veikÄ pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015). Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 str., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:

1) priešinga valstybės tarnybai veika neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu;

2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT 2007-01-04 teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos iÅ¡vados, LAT nutartis Nr. 2K-7-228/2008 ). Dėl statybos vadovo veiksmų. Statybos techninio reglamento „Statybos darbai“ 59.12 punktÄ pažeidė, nes statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai pagal statinio projektÄ kai jo reikia, statybos leidimÄ , normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, Å¡iuo atveju statybos vadovas įrengė dÅ«mtraukį ne pagal statinio projektÄ ir nukrypimas nuo projekto niekur nebuvo atžymėtas, dabar nėra galimybės nustatyti ar statybos vadovas savo iniciatyva sugalvojo tÄ mazgÄ , ar projektuotojas nubraižė kaip tai turėtų bÅ«ti, ar tik aptarta žodžiu, kad taip iÅ¡vesti dÅ«mtraukį, bet kaip tas sprendinys bus įgyvendintas, tokios dokumentacijos nėra.

Dabar nėra dokumentacijos, iÅ¡ kurios galėtume pasakyti ar tas statytojas padarė taip kaip sakė projektuotojas, ar projektuotojas pasakė taip kaip padarė statytojas. Tiek iÅ¡ projektuotojo pusės, tiek iÅ¡ statybos vadovo pusės pažeidimai padaryti, kurie neatsispindėjo dokumentacijoje. Dėl statybos techninio prižiÅ«rėtojo veiksmų. Statinio techninis prižiÅ«rėtojas tikrina, kad per visÄ statinio statybos laikÄ statinys bÅ«tų statomas pagal statinio projektÄ laikantis kitų teisės aktų ir normatyvinių dokumentų.

Taip pat statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiÅ¡kų statybos sÄ lygų arba dėl kitų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, turi kreiptis į statytojÄ ir jam pavedus į statinio projektuotojÄ dėl projektinių sprendinių koregavimo, tai numato „Statinio statybos techninės priežiÅ«ros STR 1.09.05:2002 33.9 ir 33.10 punktai. NeaiÅ¡ku, ar Å¡iuo atveju statybos techninis prižiÅ«rėtojas Å¡iuos veiksmus atliko, nes sprendiniai dėl dÅ«mtraukio įrengimo pakoreguoti nebuvo.

Statybos techninis prižiÅ«rėtojas nustatęs, kad negalima įrengti taip kaip numatyta pagal projektÄ , turėjo nepasiraÅ¡yti sprendinio įrengimo. Jeigu buvo iÅ¡kilusi tokia problema jis turėjo kreiptis į projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ , kaip iÅ¡spręsti Å¡itÄ pakeitimÄ , kad bÅ«tų pakeistas projektas. Kaip jis turėjo kreiptis žodžiu ar raÅ¡tu nėra reglamentuota. Galimi įraÅ¡ai statybos žurnale, yra atskira grafa, kur yra techninio prižiÅ«rėtojo pastabos, kur techninis prižiÅ«rėtojas įformina kažkokias pastabas, jis paraÅ¡o kÄ reikia iÅ¡taisyti arba kÄ padaryti į kažkokius neatitikimus, tai yra atitinkama statybos žurnale forma kur pildo techninis prižiÅ«rėtojas.

Jis įraÅ¡o kažkokius neatitikimus ar iÅ¡taisymus ir tada rangovas turi tuos iÅ¡taisymus padaryti ir atžymėti toje žurnalo grafoje, kad yra įvykdyta ir turi pasiraÅ¡yti statybos vadovas ir techninis prižiÅ«rėtojas, kad ta pastaba yra įgyvendinta. Å iuo atveju, patikrinus statybos dokumentus, statybos techninio prižiÅ«rėtojo pastabų nei įrašų kÄ reikia iÅ¡taisyti, nebuvo. Statybos techninis prižiÅ«rėtojas, žinodamas, kad projektas nepakoreguotas ir nėra jokių brėžinių, negalėjo pasiraÅ¡yti už tuos sprendinius.

Dėl projekto vadovės veiksmų. Projekto vadovė, bÅ«dama informuota apie pakeitimus, privalėjo pažymėti projekte pakeitimus. Kas yra esminiai projekto sprendinių nukrypimai yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta Statybos įstatyme ir apibrėžta, kad tai yra sprendiniai, jeigu keičiamas konstrukcijų iÅ¡dėstymas ir keičiasi statinio matmenys, vieta sklype ar paskirtis, tai tie yra esminiai nukrypimai nuo projekto, o visi kiti sprendimai nėra esminiai nukrypimai nuo projekto. Reglamente yra paraÅ¡yta, tais atvejais, kada daromi esminiai projekto sprendinių keitimai, kurie yra apibrėžti statybos įstatyme, tada reikia gauti naujÄ leidimÄ , projekto sprendinių keitimui, bet yra kiti visi, kurie nėra esminiai, tai galima projektÄ pakeisti, naujo leidimo nereikia, bet tam keitimui turi pritarti statytojas ir turi bÅ«ti įforminta nauja laida.

Å iuo atveju alkÅ«nės padarymas nėra esminis projekto sprendinio pakeitimas, tačiau Å¡is pakeitimas, taip pat kaip pravalos durelių įrengimas palėpėje, kurios nebuvo numatytos techniniame projekte ir sužinojus, kad jos ten taip yra įrengtos, turėjo atsispindėti techniniame arba bent jau darbo projekte. Visi pakeitimai, kurie buvo atliekami darbo projekto rengimo metu, turėtų bÅ«ti galutiniame variante „perneÅ¡ti“ į techninį projektÄ . Gali bÅ«ti paskirtas vienas projekto priežiÅ«ros vadovas, gali bÅ«ti ir projekto dalių vadovai.

Projekto priežiÅ«ros vadovas atsako už visÄ projektÄ , o kiekvienas projekto dalies vadovas atsako už savo dalį. Projekto priežiÅ«ros vadovas, kuris atsako formaliai už visÄ projektÄ , neturi kompetencijos visuose projekto dalių srityse, tačiau gali kreiptis į to projekto dalies vadovÄ , kuris tÄ projekto dalį darė ir su juo konsultuotis, aiÅ¡kintis. Projekto vykdymo priežiÅ«rÄ vykdantis specialistas neturi kompetencijos visų projekto dalių srityse, bet jis yra pristirtas bÅ«ti projekto priežiÅ«ros vadovu, tai jis turi vykdyti priežiÅ«rÄ visoje projekto apimtyje.

Projekto prižiūrėtojo pareiga stebėti ar darbai yra vykdomi taip kaip yra suprojektuota. Kaltinamieji kėlė savo versijas dėl gaisro kilimo vienuolyno pastate priežasčių ( pvz. kad dėl netinkamos dūmtraukio eksploatacijos dūmtraukiai buvo sugadinti ir dėl to kilo gaisras ir kt.). Teismas, nustatinėdamas gaisro kilimo priežastis rėmėsi specialistų, ekspertų išvadomis. Teismas neturi pareigos analizuoti ir atskirai pasisakyti dėl kaltinamųjų iškeltų versijų, nes teismas vertina byloje surinktus įrodymus, juo labiau, kad tokio įvykio( gaisro ir jo priežasčių) tyrimas reikalavo ypatingų specialių žinių, tam buvo pasitelkti specialistai ir ekspertai, kurie išsamiai išyrė visus reikšmingus duomenis ir padarė išvadas, abejoti specialistų kompetencija teismas neturi jokio pagrindo.

IÅ¡vados nėra kategoriÅ¡kos, tačiau teismas savo ruožtu betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė liudytojų parodymus, bylos medžiagÄ ir nenustatė jokių aplinkybių ar faktų dėl kurių reikėtų iÅ¡vadomis abejoti. Pažymėtina, kad specialistas atsakė ir į klausimus kokias pareigas atliekantys asmenys yra atsakingi kad privalomi saugos reikalavimai nebuvo vykdomi, kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti. Dėl kaltinamųjų teiginio, kad dÅ«mtraukio Nr. 1 sumontavimas su pasukimais alkÅ«nėmis) nebuvo esminis projekto sprendinio keitimas, o tik montažinis sprendimas, kuris buvo vykdomas ir dÅ«mtraukis montuojamas iÅ¡ atskirų sertifikuotų dalių, atsižvelgiant į gamintojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcijas, pažymėtina, kad kaip nurodė ekspertas ArtÅ«r Raskov, visi pakeitimai esminiai ar neesminiai, liečiantys gaisrinės saugos reikalavimus turi bÅ«ti įvykdyti ir vykdomi viso projekto eigoje, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡kilus problemoms dėl dÅ«mtraukio montavimo pagal projekto reikalavimus, privalu buvo pirmiausia daryti projektinių sprendinių keitimus.

Kaip anksčiau įrodymais patvirtinta, to neginčijo nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų, jokių atžymų nei statybos darbų žurnaluose nei statybos baigimo akte nebuvo padaryta, kas reiÅ¡kia, kad pastatyta pagal projektÄ , nors faktiÅ¡kai statinys ( dÅ«mtraukis) pastatytas nesilaikant projekto gaisrinės saugos reikalavimų. Dėl medinės konstrukcijos( sijos), kuri buvo tarp dviejų metalinių dÅ«mtraukių pažymėtina, kad nepriklausomai ar tai buvo stogo konstrukcija( kÄ Ä¯rodinėjo gynyba), ar pastato konstrukcija, bet kokiu atveju tai buvo degi konstrukcija, kuri buvo tarp metalinių dÅ«mtraukių ir nėra labai svarbu koks galiausiai atstumas buvo nuo dÅ«mtraukių iki Å¡ios konstrukcijos( to niekas tiksliai negalėjo pasakyti, liudytojas A.

D. nurodė vienokius, V. M. kitokius atstumus), bet kokiu atveju tie atstumai buvo nedideli, ar 380 mm ar mažiau to Å¡iandien negalime nustatyti, bet rasti nesudegę konstrukcijos galai neginčijamai byloja apie medinės konstrukcijos buvimÄ gaisro metu pavojingoje gaisrinės saugos atžvilgiu, zonoje, tai yra kamino viduje. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. D. nurodė, jog Å¡i medinė konstrukcija buvo izoliuota akmens vata ne iÅ¡ visų pusių, tai yra , neapÅ¡iltinta iÅ¡ virÅ¡aus ir uždengta difuzine plėvele.

Po gaisro nebuvo rasta jokių akmens vatos liekanų, nors netoli dÅ«mtraukio akmens vatos rasta, bet ne medinės sijos buvimo vietoje. Niekas neginčijo aplinkybės, kad dÅ«mtraukis buvo suprojektuotas tiesus be iÅ¡linkimo nuo pat rÅ«sio, kur įrengta katilinė, iki virÅ¡aus, bet dÅ«mtraukis pastatytas su iÅ¡linkimais ir ne pastato sienoje, palėpėje metaliniai dÅ«mtraukiai sumontuoti kampu( su alkÅ«nėmis), kurios visiÅ¡kai neapÅ¡iltintos, tai yra neizoliuotos, be to, dÅ«mtraukiuose buvo įrengtos pravalos durelės, kurios taip pat nebuvo izoliuotos, tokiu bÅ«du buvo pažeistas dÅ«mtraukio vientisumas, dÅ«mtraukių detalės sujungtos savisriegiais, o ne su kniedėmis nors gamintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisyklėse aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi dÅ«mtraukiai turi bÅ«ti sujungti kniedėmis ir kniedės turi turėti tam tikrÄ atsparumÄ ugniai, teigti, kad visi Å¡ie nukrypimai nuo projekto buvo neesminiai ir negalėjo įtakoti sodžių gaisrų dÅ«mtraukyje, nėra jokio pagrindo.

Teismas laiko tai gynybine kaltinamųjų pozicija Kaip nurodė ekspertas ArtÅ«r Raskov ir tuo abejoti nėra pagrindo, dÅ«mtraukio įrengimas ne sienoje, kaip numatyta projekte, ir su palinkimais „alkÅ«nėmis“ laikytinas esminiu pakeitimu dėl to, kai reikia užtikrinti viso įrenginio - dÅ«mtraukio ir pačios sienos prie kurios įrengtas dÅ«mtraukis atsparumÄ ugniai. Gaisrinės saugos esminis reikalavimas yra statinio ir jo konstrukcijų atsparumas ugniai. Gaisrinės saugos esminių reikalavimų užtikrinimas yra projektuotojų ir statytojų pareiga.

DÅ«mtraukių įrengimas su palinkimais alkÅ«nėmis ir ne sienoje yra susijęs su esminiais saugos reikalavimais, todėl projekto pakeitimas arba įraÅ¡ymas į statybos žurnalÄ buvo bÅ«tinas, neturėjo bÅ«ti tik žodžiu apspręstas, sprendinius daryti projekto pakeitimus turėjo priimti komisija susidedanti iÅ¡ projekto vadovo, techninio prižiÅ«rėtojo ir statytojų, kurie turėjo pagrįsti pakeitimų bÅ«tinumÄ . Dar kartÄ pastebėtina, kad kompiuterinė simuliacija, kuria kaltinamieji bandė įrodyti, kad suodžių gaisras dÅ«mtraukyje negalėjo kilti negali bÅ«ti tiesiogiai taikoma gaisrų simuliacijai, nes nei viena modeliavimo programa negali įvertinti visų sÄ lygų, kurios buvo gaisro metu.

Be to, matosi, kad specialistui, kuris beje, nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už galimai melagingos iÅ¡vados davimÄ , pateiktas buvo brėžinys, kuriame dÅ«mtraukis pavaizduotas vertikalus ir be pasukimo. Neabejotinai nei vienas iÅ¡ kaltinamųjų kuomet netinkamai atliko savo pareigas (V. L., statybos techninis prižiÅ«rėtojas, sužinojęs, kad statinio (dÅ«mtaukio Nr.

1) projekto sprendiniai dėl atitinkamų priežasčių negali bÅ«ti realizuojami, teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl sprendinių koregavimo, neužtikrino, kad statyba bÅ«tų vykdoma pagal projektÄ , R. T., projekto vadovė, neužtikrino, kad statinys bÅ«tų statomas pagal projektÄ , V. M., statybų vadovas, privalėjo nuolat kontroliuoti, kad statyba vyktų pagal projektÄ , o pastebėjęs, kad dėl atitinkamų priežasčių nėra galimybės statyti pagal projektÄ , nereikalavo, kad projektas bÅ«tų pataisytas, nenumatė ir nesitikėjo, jog dėl to gali kilti gaisras ir kad gali atsirasti tokie padariniai - didelė turtinė žala ir bei sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl kaltinimas, jog jie tarnybos pareigas netinkamai atliko dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra pagrįstas (BK 16 straipsnio 3dalis).

Gaisro metu Lietuvos valstybei ir (duomenys neskelbtini) parapijai buvo padaryta, kaip nurodoma kaltinime, ne mažesnė nei 1 862 296 Eur žala ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybės. Nekyla abejonių, kad tokio dydžio žala vertintina kaip didelė tiek BK 188 straipsnio, tiek BK 229 straipsnio prasme ir nereikalauja platesnio įvertinimo. Byloje iÅ¡nagrinėtais ir pasitvirtintais įrodymais nustatyta, kad viena iÅ¡ gaisro priežasčių buvo ta, kad kieto kuro katilų dÅ«mtraukis Nr.1 ir kaminas buvo įrengti nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, tai yra buvo padaryti konstrukcijos iÅ¡linkimai (alkÅ«nės), metalinės dÅ«mtraukių dalys sujungtos savisriegiais, palėpėje dÅ«mtraukyje įrengtos neapÅ¡iltintos pravalymo durelės ir neiÅ¡laikyti saugÅ«s atstumai iki medinių pastato stogo ir kitų konstrukcijų, be to, medinės stogo konstrukcijos dalys nepadengtos antipireninėmis medžiagomis (2012-04-09 specialisto iÅ¡vada Nr. 35-2(SI) užfiksuota, jog medinės konstrukcijos, iÅ¡ kurių buvo paimti ir tyrimui pateikti medienos mėginiai, nebuvo padengtos atsparumÄ ugniai didinančiomis medžiagomis - antipireniniais tirpalais.

Ekspertizės iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai pasakyta, kad dÅ«mtraukis Nr. 1 buvo įrengtas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo skirta ne viena užduotis specialistui, atlikta kompleksinė ekspertizė. Tai nėra vienintelis įrodymas, pastebėtina, kad skirtingų specialistų atlikti tyrimai ir pateiktos iÅ¡vados viena kitai neprieÅ¡tarauja, kaip neprieÅ¡tarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, kad kaltinamieji pripažino patys, kad žinojo, jog dÅ«mtraukis sumontuotas ne pagal projektÄ , vienok nei iki dÅ«mtraukio pradėjimo montuoti nei po jo sumontavimo projektinėje dokumentacijoje nei vienas jokių pakeitimų neatliko, nors kiekvienas jų pagal savo įgaliojimus ir kompetencijÄ tokiÄ pareigÄ turėjo.

DÅ«mtraukio įrengimas nesilaikant projekto reikalavimų turėjo reikÅ¡mės gaisro kilimui, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamųjų netinkamas pareigų atlikimas, t. y. dÅ«mtraukio statymas nesilaikant pastato rekonstrukcijos projekte ir norminiuose aktuose numatytų reikalavimų, yra priežastiniame ryÅ¡yje su pasekmėmis, tai yra gaisro kilimu. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ jei asmuo, netinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, padaro ir kitÄ nusikaltimÄ ne valstybės tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams, jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis (BK 228 str.

Komentaro 24 p., LAT 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-70/2007, 2014-03-13 nutartis Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaltinamieji V. L., R. T. ir V. M. netinkamai atlikdami tarnybos pareigas ne tik padarė didelę žalÄ valstybei ir juridiniam asmeniui, bet kartu ir pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sugadino ir sunaikino svetimÄ turtÄ , padarydamas nukentėjusiems asmenims didelę turtinę žalÄ bei sunaikino ir sugadino didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip pagal BK 188 straipsnio 2dalyje ir 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Dėl senaties. Kaltinamųjų gynėjai praÅ¡o taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį, motyvuoja tuo, kad Å¡iuo metu galiojanti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcija numato 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kai buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Iki 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusių BK 95 straipsnio pakeitimų Å¡is terminas buvo 5 metai, tačiau nauja straipsnio redakcija nelengvina nusikalstam veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, todėl atgal negalioja, todėl turėtų bÅ«ti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris turi bÅ«ti siejamas su projektavimo darbų užbaigimu.

Nuo projektavimo darbų užbaigimo yra praėję daugiau nei 5 metai, todėl bet kokioms veikoms, susijusioms su „(duomenys neskelbtini) vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms“ projekto rengimu taikytinas 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Kaltinamosios R. T. gynėjo nuomone, nuo projektavimo darbų pabaigos yra praėję netgi daugiau nei aštuoneri metai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dūmtraukį įrengė 2010 m. kovo 29-30 d. , taigi visi projektavimo darbai ir visi brėžiniai rangovui pateikti iki užbaigiant šiuos darbus.

Darbo projektas buvo rengiamas eigoje , taigi nuo to, kai buvo užbaigti darbai dÅ«mtraukio įrengimo yra praėję daugiau negu 8 metai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo. Senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos.

V. L., R. T. ir V. M. padarė neatsargias nusikalstamas veikas, numatytas BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, abiejų straipsnių dispozicijoje yra numatytas nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis didelė turtinė žala, tai yra veikos padarymas siejamas su veikos pasekmėmis. Nustatyta, kad gaisras, dėl kurio Lietuvos valstybė ir (duomenys neskelbtini) parapija patyrė didelę žalÄ ir kurio metu buvo sunaikintos ir sugadintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčios vertybės, (duomenys neskelbtini) vienuolyne kilo 2012 m. sausio 25-26 d.

Tuo metu galiojusio BK 95 straipsnio 1 dalies 1) punkto b papunktyje buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aÅ¡tuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (Nr. XI-901, 2010-06-15, Žin., 2010, Nr. 75-3792 (2010-06-29), taigi Å¡ioje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo nusikalstamos veikos padarinių atsiradimo (nuo gaisro kilimo), o ne nuo kaltinamųjų veiksmų atlikimo ar neatlikim o projektinių darbų užbaigimo ir kt.), todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra pasibaigusi.

Bausmių skyrimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Kaltinamųjų V. L., R. T. ir V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. L. neteistas, baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ (nuobauda nebegaliojanti), dirba (vykdo individualiÄ veikÄ ). R. T. neteista, nebausta, dirbanti.

V. M. neteistas, galiojančių nuobaudų už administracinius nusižengimus neturi, yra neįgalus. Parinkdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad visi kaltinamieji padarė neatsargias nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ numatyta bauda arba areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vienok padaryta didelė žala ir sugadintos bei sunaikintos didelės kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybės. Ä®vertinus Å¡ias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nusikalstamų veikų numatytų BK 188 straipsnio 2 dalyje ir BK 299 straipsnyje pavojingumÄ , anksčiau aptartas kiekvieno kaltinamojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai visų kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas paskyrus jiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 188 straipsnio 2 dalies ir BK 229 straipsnio sankcijoje nustatytas tokios bausmės vidurkis ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : V. L. pripažinti kaltu: – padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; – padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miestto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo. R. T. pripažinti kalta: – padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant nuteistÄ jÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo V.

M. pripažinti kaltu: – padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; – padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanios institucijos leidimo. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Laima Borkovskienė