d8cf7975-98fc-4409-9f3c-59c3c4bdb05e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1235-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00559-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-10-06 iki 2016-10-31 nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, kameroje LSK-6 blogas apÅ¡vietimas, nepakankamas oro patekimas į patalpÄ , pastovi drėgmė.

Gyvenamojoje kameroje Nr. 81 buvo Å¡alta, kiauri langai, teko miegoti su drabužiais, kameroje Nr. 5 taip pat Å¡alta, tualete buvo pilna vandens, kurį teko semti, nebuvo įmanoma naudotis tualetu, nes nuleidus vandenį, jo prisikaupdavo dar daugiau. Kamera Nr. 72 tvarkinga, tik kiauri langai, kameroje Nr. 27 lakstė tarakonai, iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas, kamera Nr. 99 tvarkinga. Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, be to, serga bronchine astma ir turi alergijÄ pelėsiui.PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (4, 49 b. l.).Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (49 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (40-47 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-10-06 iki 2016-10-31 skirtingose kamerose ir jam teko nuo 3,68 iki 17,9 kv. m., o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016-10-05 atliko kameros Nr. 27 patikrinimÄ , nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus, oro temperatÅ«ra nevertinta, nes kameroje buvo laikomas atidarytas langas, užfiksuota, jog prie sanitarinio mazgo nudužusi plytelių danga, pelėsis nenustatytas.

Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo metu nebuvo tikrintos, be to, pareiÅ¡kėjas pats nurodo, kad jokių priekaiÅ¡tų dėl kamerų Nr. 72 ir 99 neturėjo. Kamerų remontas Å iaulių TI atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostata: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Visos kameros įrengtos vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis ir higienos normomis, gyvenamosiose kamerose yra pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas, kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jos plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriose įstatytos dvi-keturios dienos Å¡viesos lempos ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Visose kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mÅ«rine sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas nurodo, kad ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas, esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , deratizacijÄ , dezinsekcijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas patikrinimų metu užfiksavo, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, sudaryta sutartis, Å iaulių TI sveikatos priežiÅ«ros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems visa asmens krata pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Duomenų, patvirtinančių, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas nurodytas dienas laikino sulaikymo kamerose, teismui pateikti negali, tačiau pažymi, kad teismas neturi pagrindo abejoti nurodoma informacija, jog Šiaulių TI pareigūnai vadovavosi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521 konstatuota, kad laikino sulaikymo, karantino kameroms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas P. J. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-10-06 iki 2016-10-31, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko higienos normos reikalavimų.IÅ¡ byloje esančios 2017-05-09 pažymos Nr. 60/09-17755 (16 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. J. ginčo laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-10-06 iki 2016-10-31, viso 20 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 81, 5, 72, 27 ir 99.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 81 ir Nr. 5 buvo Å¡alta, kiauri langai, kameros Nr. 72 ir 99 tvarkingos, kameroje Nr. 27 lakstė tarakonai ir iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas.

IÅ¡ atsakovo į bylÄ pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo metu buvo patikrinta kamera Nr. 27, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-10-20 iki 2016-10-24, patikrinimo akte užfiksuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, reikalavimus, oro temperatÅ«ra nevertinta, nes matavimo metu buvo praverti langai, kameroje Nr. 27 nesaugi (nudužusi) plytelių danga prie sanitarinio mazgo (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas), vizualiai matomo pelėsio ant lubų ir sienų nėra, galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta (23-25 b. l.).

Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kamerų Nr. 81 ir 5 atitikimo higienos normos reikalavimams, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.), todėl, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas kamerose Nr.81 ir 5, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto, reglamentuojančio laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 27 iš tualeto sklido nemalonus kvapas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas Å iaulių TI kamerose nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau atsakovo atsiliepime pateiktų duomenų neužtenka padaryti iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 27 sanitarinis mazgas buvo tinkamai izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir iÅ¡ jo negalėjo sklisti nemalonus kvapas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes laikytina, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nurodytoje kameroje, dėl iÅ¡ jo sklindančio nemalonaus kvapo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumus, o tuo pačius ir neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI kameroje Nr. 27 lakstė tarakonai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui, pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å¡ie darbai buvo vykdomi vadovaujantis Å iaulių TI higienos - dezinfekcijos planu 2016-17 metams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2016 m. spalio 5 d. ir 2016 m. lapkričio 24 d. patikrinimų metu nustatyta, kad Å iaulių TI kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (23-25, 26-30 b. l.). Taigi Nacionalinio visuomenės sveikatos saugos centro Å iaulių departamento darbuotojai patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl kenkėjų naikinimo nenustatė, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad pastebėjęs tarakonus dėl jų naikinimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta ar atlikta netinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei dvi valandas, kameroje LSK-6 blogas apÅ¡vietimas, nepakankamas oro patekimas į patalpÄ , pastovi drėgmė.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra ir Å¡varinimas. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.

IÅ¡ byloje esančios Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (19-22 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo trumpalaikio laikymo kameros Nr. LSP-6 bÅ«klę, nors iÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 60/09-17755 matosi, kad jis buvo patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras Nr. LSP-3 ir LSP-4, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dėl jo patalpinimo į trumpalaikio laikymo kameras galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad serga bronchine astma ir turi alergijÄ pelėsiui, tačiau nenurodė, kad nors vienoje jo laikymo kameroje buvo pelėsis ir dėl to pablogėjo jo sveikata.

Kameros Nr. 27 patikrinimo rezultatai pelėsio buvimÄ paneigia, o iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros Å iaulių TI metu pareiÅ¡kėjas nurodė sirgęs bronchine astma, tačiau buvimo Å iaulių TI metu dėl Å¡io susirgimo į medikus nesikreipė (9-14 b. l.), taigi byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI iÅ¡ viso buvo laikomas 20 dienų, kamerose Nr. 81 ir 5, pažeidžiant higienos normos reikalavimus patalpos temperatÅ«rai - 6 dienas, o kameroje Nr. 27, kurioje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – 5 dienas. Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundė (17 b. l.).Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo P. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė