d8cddb6a-be2a-43d7-b1b0-bbd8d99fd5f3 · Alytaus apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio nusižengimo byla

Nr. eII-58-805/2023

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00012-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.7; 1.5.3; 16.9.10; 21.8.1; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 13 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. V.,

institucijos, priėmusios nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo L. V. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas L. V. teismui pateikė skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini), kuriuo praÅ¡o Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės (duomenys neskelbtini) nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeisti: už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės (duomenys neskelbtini) priimtÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeisti: už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytomis nuostatomis atimti teisę vairuoti transporto priemones kuo mažesniam terminui;

prijungti pridedamus įrodymus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo fakto neginčija, tačiau mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. PareiÅ¡kėjas savo kaltę visiÅ¡kai pripažįsta ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. PareiÅ¡kėjas L. V. nurodo, jog institucija nutarime teigia, kad „sutiko su pažeidimu, nuoÅ¡irdžiai gailisi“, „pasiÅ¡alino iÅ¡ abiejų eismo įvykio dėl patirto Å¡oko“, bet tuo pačiu, žinodama įstatyme numatytÄ alternatyvÄ skirti ar neskirti specialiosios teisės atėmimÄ , ir suprasdama, kad pareiÅ¡kėjui yra bÅ«tina turėti teisę vairuoti, vis dėlto pareiÅ¡kėjui skyrė jos atėmimÄ net vienerių metų laikotarpiui.

Manytina, kad toks prieÅ¡taringas institucijos nutarimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra neteisingas. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, jog pareiÅ¡kėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) charakteristikoje teigia, kad L. V., dirbdamas darbÄ yra jam visiÅ¡kai atsidavęs. PareiÅ¡kėjas yra veiklus, pareigingas, sÄ Å¾iningas ir visur rodantis sektinÄ teigiamÄ asmeninį pavyzdį. IÅ¡kilusias problemas visada stengiasi iÅ¡spręsti abiem pusėms priimtinu bÅ«du. RaÅ¡oma, kad iÅ¡skirtinis pareiÅ¡kėjo, darbuotojo, atsakingumas, gebėjimas nuoÅ¡irdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis – savybės, kurios lėmė ypatingai gerÄ daugelio asmenų, kurie su juo bendravo, vertinimÄ .

Jie mato, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, jog labai smarkiai suklydo. O kadangi yra atsakinga, stipri asmenybė, o stipri asmenybė nekartoja tų pačių klaidų, todėl labai tikėtina, kad tos įvykis nepasikartos. Visas kolektyvas mato, kad pareiÅ¡kėjas smerkia savo poelgį ir neieÅ¡ko bÅ«dų, kad pateisinti savo elgesį, tiesiog besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta buvęs lengvabÅ«džiu. Atsakomybė už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos pareiÅ¡kėjui buvo labai gerai žinoma, todėl, kad jis nesenai įgijo teisę vairuoti ir tas buvo dėstoma paskaitose.

Eismo įvykio metu pareiÅ¡kėjas buvo blaivus, nes alkoholio visai nevartoja. PraÅ¡o įvertinti ne tik patį faktÄ , kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bet visas nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybes. Pažeidimo dienÄ atsikėlęs apie 7.20 val. - 7.30 val. bÅ«damas blaivus (nevartojęs alkoholio, neapsvaigęs nuo narkotinių ar kitokių medžiagų) turėjo vykti į darbÄ . Jau buvo gerokai pramiegojęs, nes darbas prasideda 6 val. Nedelsiant paskambino į darbÄ ir paprašė, kad galėtų truputį vėliau atvykti į darbÄ , kadangi pramiegojo ir yra palikęs savo darbinius drabužius pas mamÄ namuose skalbti ir nuvežti maisto pareiÅ¡kėjo globojamai tetai.

Mama su teta gyvena už maždaug 65 kilometrų nuo Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kur gyvena su sugyventine. Darbdaviui pritarus, iÅ¡vyko iÅ¡ savo namų link (duomenys neskelbtini). IÅ¡važiavus pareiÅ¡kėjui iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, pastebėjo, kad jo automobilio skydelyje yra užsidegusi „antipraslydimo/sukibimo“ kontrolės lemputė. Privažiavus (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad kelio danga yra Å¡lapia ir užsidėjęs plikledis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve po 8 val., sankryžoje sukant į deÅ¡inę prarado automobilio valdymo kontrolę ir to pasėkoje iÅ¡slydo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ bei sukėlė eismo įvykį.

Patyręs Å¡okÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. PasiÅ¡alindamas kliudė kito automobilio veidrodėlį. To iÅ¡ karto, kad galėjo kliudyti jį veidrodėliu (nes tuo metu grojo muzika) pareiÅ¡kėjas net nepastebėjo. Tik po kiek laiko pamatė, kad pareiÅ¡kėjo deÅ¡inysis veidrodėlis yra sulaužytas (iÅ¡orinė veidrodėlio plastmasė ir įskilęs stikliukas). KitÄ dienÄ nuvyko į policijos komisariatÄ ir prisistatė pareigÅ«nams, kad yra automobilio vairuotojas, kuris vakar ryte pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

ParaÅ¡ius pasiaiÅ¡kinimÄ komisariate pareigÅ«nas tikino, kad už Å¡iuos pažeidimus pareiÅ¡kėjui tikrai teisių neatims ir galės toliau važinėti. Tik reikės iÅ¡klausyti kursus ir susimokėti baudÄ , galbÅ«t atlyginti žalÄ . Tik gavęs nutarimÄ , dėl automobilio (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, jÄ atlygino. Kad pareiÅ¡kėjas vairavo blaivus, netiesiogiai jo blaivumÄ Ä¯rodo ir faktas, kad po sukelto eismo įvykio visÄ dienÄ dirbo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Automobilis eismo įvykio metu buvo techniÅ¡kai tvarkingas. Automobilį vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri savo neįgaliÄ tetÄ L. M., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Ji savo praÅ¡yme teigia, kad savaime suprantama, kad pareiÅ¡kėjas turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai pripažįsta visa giminė. Tačiau ji labai praÅ¡o atsižvelgti į keletÄ faktų, kurie, ji labai tikisi, teigiamai sÄ lygos ir teismo sprendimÄ .

PraÅ¡yme sako, kad pareiÅ¡kėjas yra nepaprastai rÅ«pestingas, doras, sÄ Å¾iningas ir visada atsakingai ir sÄ Å¾iningai elgdavosi visose gyvenimo situacijose. Å is įvykis yra didelė gėda visiems. Ji mato, kad pareiÅ¡kėjas labai pergyvena dėl neatsakingo poelgio ir dėl gresiančių pasekmių. Jai labai reikalinga pareiÅ¡kėjo pagalba, nes jos gyvenimo kokybę itin prastina nuolatiniai, stiprÅ«s galvos skausmai ir jos svaigimas. Ji yra neįgali, patyrusi kelis insultus. Jai nustatyti specialÅ«s poreikiai.

Ji juda labai mažus atstumus, iÅ¡ namų viena beveik neiÅ¡eina. VieÅ¡uoju transportu jai sunku naudotis, nes sunku į jį įlipti. PareiÅ¡kėjas jÄ nuveža pas gydytojus, lydi į gydymo įstaigas. Nuvažiuoja į kapines aplankyti artimųjų. PareiÅ¡kėjas jai perka vaistus, atveža maisto. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o jo teta deklaruotoje gyvenamoje vietoje, maždaug 65 km atstumu. Jei pareiÅ¡kėjas praras teisę vairuoti, dėl atstumo be teisės vairuoti ir automobilio atvykti iki tetos bus labai sunku, todėl ir pareiÅ¡kėjas negalės ja pasirÅ«pinti.

Neįgali teta praÅ¡o neatimti vairuotojo pažymėjimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo arba atimti kuo mažesniam laiko tarpui, nes be pareiÅ¡kėjo daugiau niekas negalės pasirÅ«pinti, kai reikalinga jÄ kur nors nuvežti, nes niekas aplinkui neturi teisės vairuoti automobilio. PareiÅ¡kėjas savo noru bei iniciatyva atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl nepagrįstai institucija Å¡ios aplinkybės nepripažino dar viena pareiÅ¡kėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). PareiÅ¡kėjas turi skolinių įsipareigojimų, nuomojasi butÄ (duomenys neskelbtini) ir kas mėnesį turi mokėti 450,00 Eur.

Netekęs teisės vairuoti, neteks darbo. Netekęs teisės vairuoti, negaus pajamų, bus valstybės išlaikytiniu. Naujų darbų paieškas komplikuos keli dedamieji: tai, kad kone kiekvienas darbdavys reikalauja turėti teisę vairuoti, dėl ekonominio sunkmečio. Esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai, pareiškėjas tikrai negaus darbo, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas sutinka, kad įstatymas draudžia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir už tai numato administracinę atsakomybę, tačiau įstatymas nenumato, jog dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima.

Institucija nepagrįstai netaikė pareiškėjui alternatyvos neskirti jam teisės vairuoti atėmimo, nepagrįstai netaikė pareiškėjo atžvilgiu 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo ir toks Institucijos sprendimas yra neteisingas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareiÅ¡kėjas L. V. praÅ¡o iÅ¡ viso neatimti specialiosios teisės arba sumažinti jos atėmimo terminÄ . Sutinka, kad įvykyje buvo apgadinti kiti du automobiliai. Sutinka, kad padarė avarijÄ , kurios tikslaus laiko nepamena, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tokiu elgesiu padarė žalÄ , nukentėjo dvi svetimos transporto priemonės, o taip pat ir jo automobilis, žmonės nenukentėjo. PasiÅ¡alino dėl patirto Å¡oko, po ko neužilgo susiprato ir nuėjęs prisipažino.

Eismo įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad asmeniÅ¡kai nedalyvavo policijoje bylos nagrinėjime, pareigÅ«nas sakė, kad nėra bÅ«tina. Kai gavo nutarimÄ el. paÅ¡tu, tada skundė jį teismui. Nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nuomojasi bÅ«stÄ , gyvena su drauge. Netekus vairuotojo pažymėjimo, negalėtų padėti mamai ir neįgaliai tetai, kurios gyvena kitame rajone, prarastų darbÄ , tektų grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas mamÄ . Tokiu atveju turėtų atsisakyti ir buto nuomos (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad iÅ¡simokėtinai turi įsigijęs įrangos, telefonÄ , už kÄ tenka mokėti apie 150 – 200,00 Eur per mėnesį, be to, turi pasiėmęs vartojimo kreditų dėl automobilio remonto ir dar detales kompiuteriui pirko, iÅ¡ viso apie 200,00 Eur sumai. Å ias įmokas dengia gaunamu darbu užmokesčiu, kuris sudaro apie 1100,00 Eur per mėnesį. Praradus teises situacija taptų sunki. Vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯gijo prieÅ¡ 1 metus ir 6 mėnesius. Praeityje buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad (duomenys neskelbtini) važiavo be privalomojo draudimo, dar kartÄ dėl parkavimo (duomenys neskelbtini), visų paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Praeityje nebuvo baustas dėl neblaivumo ar eismo įvykio sukėlimo, nebuvo teistas.

Jis Å¡eimos nesukÅ«ręs, yra vieniÅ¡as, gyvena su drauge, iÅ¡laikytinių neturi. Nors jo gyvenamoji vieta ir darbo vieta Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur dirba maždaug 6-7 mėnesiai, į darbÄ vyksta ne vieÅ¡uoju transporto, o nuosavu automobiliu. Be to, parvyksta aplankyti į kaimÄ mamos, mamos sesuo yra po trijų insultų, padeda ir jai. Praradus teises, Å¡i galimybė bÅ«tų apribota. PaaiÅ¡kino, kad tai nėra pirmoji jo darbovietė (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai nuo Å¡eÅ¡iolikos metų vasaros metu dirbo kitoje valymo įmonėje, kuri veikė visos (duomenys neskelbtini), o, sukakęs 18 metų amžiaus, Å¡ioje įmonėje dirbo vairuotoju.

Å ios baudos dar nėra sumokėjęs, žada tÄ padaryti. Sutiktų, kad bÅ«tų skirta ir didesnė bauda, svarbu turėti vairuotojo pažymėjimÄ . Nurodė, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo Lietuvos draudimui žalÄ 400-500 Eur sumoje jau atlygino, o dėl kitos transporto priemonės, dalyvavusios įvykyje, (duomenys neskelbtini) žala dar nėra atlyginta, jo turimais duomenimis ji sudaro virÅ¡ 4000,00 Eur, dėl to tariasi su (duomenys neskelbtini) geruoju. PraÅ¡ymÄ , pateiktÄ alternatyviais pagrindais, palaiko ir praÅ¡o tenkinti.

NutarimÄ priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo L. V. skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad Institucijos vertinimu, L. V. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti paskirtÄ administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima pareiÅ¡kėjui neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, taip pat nėra.

Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ ir priėmusios nutarimÄ , atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, kadangi institucijos pozicija iÅ¡dėstyta atsiliepime.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimÄ (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytÄ veikÄ ; įrodymus, kurie patvirtina padarytÄ veikÄ , ar nusižengimÄ atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padalyta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietÄ KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį praneÅ¡ti policijai, iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iÅ¡kviesti medicinos pagalbÄ ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. AnalogiÅ¡kos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje - įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ (pareigÄ ) ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

Abejonių dėl nusižengimo kvalifikacijos nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su padarytu nusižengimu sutinka, neginčija, jog (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sankryžoje sukdamas į deÅ¡inę iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustodamas su automobiliu pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Bėgdamas iÅ¡ eismo įvykio vietos ir (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl ko jÄ kliudė ir apgadino, ir nesustojęs nuvažiavo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos dvi svetimos transporto priemonės. PareiÅ¡kėjas dėl paskirtos baudos dydžio, kurios dar nėra sumokėjęs, priimto nutarimo neginčija, jis nesutinka su paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu 12 mėnesių ir praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Skundu praÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba terminÄ sutrumpinti. Pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudÄ , negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Å is sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskritai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma turi bÅ«ti taikoma ne kiekvienoje byloje, o tik esant ypatingiems, iÅ¡imtiniams atvejams.

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant diskrecijÄ , įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti jÄ , ar ne. Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytÄ veikÄ , nenumatytas privalomas Å¡ios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. neginčija administracinio nusižengimo fakto, jį pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra aiÅ¡kiai per griežta. Pasak jo, nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai. PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėsto teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios, jo manymu, institucijos pareigÅ«no nebuvo įvertintos, todėl pareiÅ¡kėjas mano, jog nutarimas turi bÅ«ti keistinas. Mano, kad toks prieÅ¡taringas institucijos nutarimas jo atžvilgiu yra neteisingas. Darbdavys (duomenys neskelbtini) charakteristikoje teigia, kad L. V., dirbdamas darbÄ , yra jam visiÅ¡kai atsidavęs, pareiÅ¡kėjas apibÅ«dinamas kaip veiklus, pareigingas, sÄ Å¾iningas ir visur rodantis sektinÄ teigiamÄ asmeninį pavyzdį. Kolektyvo teigimu, L. V. smerkia savo poelgį ir neieÅ¡ko bÅ«dų, kad pateisinti savo poelgį. Darbdavys nurodo, kad darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. (duomenys neskelbtini) praÅ¡o ir tarpininkauja neatimti teisės vairuoti transporto priemonių. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje pažymėta, kad L. V. iÅ¡siskirdavo efektyviu darbo organizavimu, sugebėjimu spręsti konfliktines situacijas, atsakomybe už atlikto darbo kokybę, pareigingumu, darbus atlikdavo puikiai, jis veda sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , intensyviai sportuoja. Kaip teigia pareiÅ¡kėjas, atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos jam buvo labai gerai žinoma, todėl kad nesenai įgijo teisę vairuoti ir tas buvo dėstoma paskaitose, be to, eismo įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio visai nevartoja.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įvertinti ne tik patį faktÄ , kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bet visas nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybes. Pažeidimo dienÄ atsikėlęs apie 7.20 val. - 7.30 val. bÅ«damas blaivus turėjo vykti į darbÄ , tačiau, kadangi buvo gerokai pramiegojęs, nes darbas prasideda nuo 6 val. ryto, paskambino ir paprašė leisti vėliau atvykti į darbÄ . Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve po 8 val., sankryžoje sukant į deÅ¡inę prarado automobilio valdymo kontrolę ir to pasėkoje iÅ¡slydo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ bei sukėlė eismo įvykį. Patyręs Å¡okÄ pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. PasiÅ¡alindamas kliudė kito automobilio veidrodėlį. To iÅ¡ karto net nepastebėjo, kad galėjo kliudyti jį veidrodėliu (nes tuo metu grojo muzika). Tik po kiek laiko pamatė, kad jo automobilio deÅ¡inysis veidrodėlis yra sulaužytas. KitÄ dienÄ nuvyko į policijos komisariatÄ ir prisistatė pareigÅ«nams, kad yra automobilio vairuotojas, kuris vakar ryte pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taip pat pažymėjo, jog mama su teta gyvena maždaug 65 kilometrų nuo Å¡iuo metu jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kur gyvena su sugyventine. ParaÅ¡ius pasiaiÅ¡kinimÄ komisariate, pareigÅ«nas patikino, kad už Å¡iuos pažeidimus jam tikrai neatims teisės vairuoti ir galės toliau važinėti, tik reikės iÅ¡klausyti kursus ir susimokėti baudÄ , galbÅ«t atlyginti žalÄ .

Taigi, nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas teigia, jog jo darbo funkcijoms (pareigoms) atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo pareigos bÅ«tų susijusios bÅ«tent su transporto priemonės vairavimu, dėl ko pareiÅ¡kėjo argumentas, kad darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, laikomas nepagrįstu. Kita vertus, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini), taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui nėra bÅ«tinybės į darbÄ vykti paties vairuojamu automobiliu, kadangi tarp namų ir darbo atstumas nėra didelis ir darbo vietÄ galima pasiekti kitu bÅ«du bei priemonėmis. PareiÅ¡kėjas, padaręs pažeidimÄ , už kurį numatyta specialiosios teisės atėmimas, turi prisiimti ir dėl to kylančias pasekmes, t. y. praradus vairuotojo pažymėjimÄ gali nuvykti į darbÄ , pvz., vieÅ¡uoju transportu, dviračiu, kolegų pavežamas, o ne vardan savo paties asmeninių interesų tenkinimo, prioritetiÅ¡kai nurodęs tokias aplinkybes kaip esmines, Å¡iurkščiai ignoravus Kelių eismo taisykles tesiekti sau palankaus sprendimo.

Be pirmiau paminėto pareiÅ¡kėjas nurodė, jog, tik gavęs nutarimÄ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimų iÅ¡ karto atlygino žalÄ 400,00-500,00 Eur sumoje, tačiau duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nepateikia. Vienok, pasak pareiÅ¡kėjo, didžiausia žala įvykio pasekoje sudaro apie 4000 Eur, kuri buvo padaryta nukentėjusiojo D. M. automobiliui (duomenys neskelbtini), apie Å¡ios žalos atlyginimÄ skunde nenurodoma, o teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas, atsakydamas į teismo paklausimÄ , tik nurodė, kad tariamasi su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo iÅ¡dėstymo dalimis, deja įrodymų dėl to taip pat nepateikė.

Be to, duomenys apie asmeniui iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones L. V. įgijo tik (duomenys neskelbtini), t. y. eismo įvykio metu jo vairavimo stažas buvo vos 14 mėnesių, kas rodo, kad L. V., bÅ«damas labai jaunu vairuotoju, piktybiÅ¡kai nesilaiko imperatyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir siekia pateisinti negatyvų poelgį iÅ¡gÄ sčiu bei Å¡oku, prieÅ¡ingai pats sau teigdamas, kad neseniai yra iÅ¡klausęs vairavimo kursus, dėl ko Kelių eismo taisyklių reikalavimai jam yra gerai žinomi.

Kita vertus, kaip matyti bylos duomenimis, per šį trumpÄ vairavimo staÅ¾Ä pareiÅ¡kėjas L. V. administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų jau buvo nubaustas tris kartus ir eismo įvykio metu visos trys nuobaudos galiojo. Taigi, praeities baustumai taip pat neigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ ir patvirtina, kad L. V. nėra linkęs nepriekaiÅ¡tingai laikytis įstatymų imperatyvų ir neiÅ¡skiria jo iÅ¡ kitų visuomenės narių kaip pavyzdingai teisės aktų reikalavimų besilaikančio asmens, todėl nesuteikia pagrindo svarstyti ir labiau Å¡velnesnės, nei nustatė institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo, juolab, sutikti su pareiÅ¡kėjo pateikiamu itin puikiu savęs apibÅ«dinimu ir įvertinimu.

Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiÅ¡kėjas neskubėjo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kadangi pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos ir toliau bėgdamas kelyje, apgadino ne tik paties savo, bet ir dar dvi kitas transporto priemones, padarydamas žalÄ , kuri nėra atlyginta, kita vertus akcentuotina ir tai, jog apgadinto automobilio savininkas, sustojęs kelyje, rado nukritusį pareiÅ¡kėjo valstybinio numerio ženklÄ , ir pirmas kreipėsi į policijÄ , siekdamas nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį.

Tad imti domėn kaip nuoÅ¡irdų pareiÅ¡kėjo atvykimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ kitos dienos rytÄ , pačiam galimai pastebėjus ant savo transporto priemonės likusius padarinius (buvo nukritęs automobilio valstybinio numerio ženklas), kurie neabejotinai padės atskleisti tiesÄ , neleidžia teismui tokio elgesio laikyti atgailaujančiu ir kritiÅ¡ku, prieÅ¡ingai, duoda pagrindo manyti, kad asmuo, suvokdamas atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ , esant įrodymams, kurie neabejotinai padės atskleisti tiesÄ , rytojaus dienÄ nuvyko prisipažinti bÅ«tent paminėtų aplinkybių įtakoje, o ne vien nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir iÅ¡gyvenimo dėl to, kas įvyko, rezultate.

Tai, kad L. V. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi esminės reikšmės, kadangi tai savaime nereiškia, jog pasišalindamas iš įvykio vietos, jis nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikslas, kurio, pasišalindamas iš įvykio vietos, siekė pareiškėjas, jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Ä®vertinus pateiktas aplinkybes daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas L. nepateikė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų, dėl kurių turėtų pagrindo jo skundÄ tenkinti. Taip pat bylos duomenimis akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas teisę vairuoti transporto priemonę įgijęs neseniai ir per trumpÄ laikotarpį jau yra padaręs administracinių nusižengimų, skirtos baudos nesumokėtos, Å¡i nuobauda taip pat, todėl Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nėra kultÅ«ringas eismo dalyvis, elgiasi neatsakingai, iÅ¡ savo klaidų nepasimoko ir kartas nuo karto daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog ankstesnės poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir neatgrasė L. V. nuo teisės pažeidimų darymo, todėl ir paminėtų aplinkybių kontekste spręstina, kad jam skirtina institucijos nuobauda, tame tarpe specialiosios teisės atėmimas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, ne per griežta, prieÅ¡ingai, tikslinga ne tik nubaudimo, bet ir prevencine prasme.

Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri savo neįgaliÄ tetÄ L. M., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriai labai reikalinga L. V. pagalba, nes ji yra neįgali, patyrusi kelis insultus, turinti specialius poreikius, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį su teta, itin prastÄ ir sunkiÄ Å¡ios sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį patvirtinančių duomenų, o taip pat įrodymų, kad be pareiÅ¡kėjo nėra kam daugiau pasirÅ«pinti pagalbos ir paramos reikalinga teta ar motina, kurios gyvena kitame nei pareiÅ¡kėjo faktinė gyvenamoji vieta, rajone. Todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas taip pat yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundo tenkinimui. NatÅ«ralu, kad L. V. siekia palengvinti savo padėtį argumentuodamas skunde ir dėl bÅ«sto nuomos, darbo paieÅ¡kos bei turimais minimaliais skoliniais įsipareigojimais, jo paties, praradus vairuotojo pažymėjimÄ , galimybių bei savarankiÅ¡kumo sumažėjimu, dėl ko turėtų grįžti gyventi pas mamÄ , ieÅ¡kotis kito darbo, vis tik, teismo vertinimu, esant padarytam grubiam nusižengimui, pareiÅ¡kėjas suprato, kad pasiÅ¡alina iÅ¡ eismo įvykio vietos, pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos buvo apgadintos dvi svetimos transporto priemonės, vairuotojas nei po pirmo, nei po antro sÄ lyčio nesustojo ir nuvažiavo pirmyn, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo asmeninių interesų tenkinimas, ignoruojant įstatymo reikalavimus, neatitiktų nuobaudos paskirties ir tikslų, juolab, teismui nenustačius jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, esant nesumokėtai baudai ir neatlygintai žalai, kad neskirti administracinio poveikio priemonės.

PareiÅ¡kėjas nurodė teismo posėdžio metu, jog sutiktų, kad bÅ«tų skirta ir didesnė bauda, svarbu turėtų vairuotojo pažymėjimÄ . Tačiau, kaip pats pareiÅ¡kėjas minėjo, jog iÅ¡simokėtinai turi įsigijęs įrangos, telefonÄ , už kÄ tenka mokėti apie 150,00 – 200,00 Eur per mėnesį, be to, turi pasiėmęs vartojimo kreditų dėl automobilio remonto ir detales kompiuteriui pirko, iÅ¡ viso apie 200,00 Eur sumai, pasak jo paties, jo turtinė padėtis nėra gera, be to, dar tenka bÅ«sto nuomos iÅ¡laidos. Todėl, atsižvelgiant ir į Å¡ias aplinkybes, manytina, jog, pareiÅ¡kėjui skyrus didesnę baudÄ , dar labiau pasunkėtų jo turtinė padėtis, dėl ko neturėtų pakankamai lėšų ir galimybių sumokėti paskirtÄ baudÄ .

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimÄ , atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos iÅ¡vadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamÄ institucijos nutarimÄ skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, įvertinus L. V. padaryto nusižengimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, darbdavio ir kitų asmenų pateiktas charakteristikas, skunde nurodytus argumentus bei motyvus, o taip pat teismo nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiÅ¡kėjo L. V. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimÄ (duomenys neskelbtini) nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjo L. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė