2021-06-02 Nr. AB-12100-3-61-3-02312-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2304-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja O. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SPR4-3066 (14.5E) (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. S-46564 (Komisijos sprendimas Nr. CSPR-120 priimtas 2020 m. birželio 1 d.) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą registruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994-09-14 potvarkio Nr. 140 ir 1994-10-21 potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą: 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkį Nr. 140 ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad iš VĮ Registrų centro gautų dokumentų matyti, kad V. J. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) su terasa ant stogo, plane pažymėta T (toliau – ir Terasa). Paprastojo remonto pradžia – 1995 metai, pabaiga – 2002 metai; bendras plotas – 127,07 kv. m; gyvenamasis plotas – 95,16 kv. m. Buto su Terasa įregistravimo pagrindas: 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-195, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 140 (toliau – ir Potvarkis), 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktas (toliau – ir Aktas). VĮ Registrų centre taip pat įregistruota 2018 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2018 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (kadastro duomenų nustatymo data – 2018 m. sausio 5 d.). Iš Kadastro duomenų bylos matyti, kad Terasa registruota kaip V. J. nuosavybė, nors Terasa yra bendra visų namo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas) bendrasavininkų nuosavybė. V. J. 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-195 pirko 98,96 kv. m. ploto Butą. Joks kitas turtas, išskyrus paminėtą Butą, sudarantį 98,96 kv. m, V. J. nuosavybės teise pastate (duomenys neskelbtini), nepriklauso, o VĮ Registrų centre neteisėtai registruojamas kaip V. J. nuosavybė.

3. Pareiškėja nurodė, kad juridinis faktas apie Terasą, kaip V. J. nuosavybę, registruotas VĮ Registrų centre, nors visų namo (duomenys neskelbtini) gyventojų sutikimo Terasos registravimui V. J. nuosavybe nėra. Be to, Terasa yra mažiausiai 100 kv. m ploto, toks plotas VĮ Registrų centre esančiuose dokumentuose neatsispindi. Pareiškėjos teigimu, Terasa nesant pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo, nepagrįstai ir neteisėtai nuosavybės teise įregistruota V. J.. Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad rekonstrukcijos darbus vykdė užsakovas V. J. ūkio būdu, taigi faktiškai V. J. neatliko rekonstrukcijos darbų, tik neteisėtai užėmė visų butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas.

4. Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „ (duomenys neskelbtini)“ įgaliotiniai 1996 m. birželio 12 d. raštu Nr. 03-03-923 kreipėsi į Naujamiesčio seniūnijos valdybą, prašydami potvarkius, įskaitant ir Potvarkį, panaikinti kaip neteisėtus. Taip pat DNSB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotiniai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu nurodydami, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai vilkina perduoti namą (duomenys neskelbtini), į DNSB balansą, neteisėtai dalija šio namo negyvenamąsias patalpas, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujamiesčio būstas” neteisėtai disponuoja šio namo bendro naudojimo patalpomis. Seimo kontrolierius 1996 m. kovo 18 d. pažymoje „Dėl R. Š., Z. K. ir kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundo“ (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad Potvarkis prieštarauja Vilniaus miesto valdybos 1993 m. birželio 10 d. potvarkio „Dėl patalpų palėpėse, pusrūsiuose ir rūsiuose įrengimo tvarkos” 2.2 punktui, kadangi leidimai įsirengti negyvenamąsias patalpas bokštelyje ir palėpėje išduoti negavus visų minėto namo butų savininkų notariškai arba seniūnijos valdybos įgalioto asmens patvirtintų raštiškų sutikimų dėl tų patalpų įrengimo konkrečiai paskirčiai. Pažyma nustatyta, kad visų namo gyventojų sutikimas priimant Potvarkį negautas, t. y. Naujamiesčio seniūnija dalija namo negyvenamąsias patalpas, nesant nei bendrijos, nei bendrasavininkų sutikimo.

5. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba savo 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimu panaikinto Potvarkį, tačiau Sprendimas VĮ Registrų centre (tuometiniame VĮ Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, Vilniaus filiale) nebuvo įregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad Potvarkis panaikintas, negaliojančiu turi būti pripažintas VĮ Registrų centre įregistruotas Aktas, nes šiame dokumente aptariama rekonstrukcija pagal projektą buvo atlikta panaikinto Potvarkio pagrindu. Atsakovo aplaidumas ir piktnaudžiavimas lemia, kad Sprendimas iki šios dienos neįregistruotas VĮ Registrų centre, o nepagrįstai ir neteisėtai registruojami tik dokumentai, neva V. J. yra pagalbinių patalpų bokštelyje ir Terasos savininkas.

6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nepaisant jau priimto Sprendimo, V. J. ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus – VĮ Registrų centre įregistravo 2018 sausio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2018 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

7. Pareiškėja nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Sprendimą ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą, tačiau ir teritorinis skyrius, ir Komisija prašymo netenkino, nes nėra pateiktas Sprendimo originalas, taip pat dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše duomenys apie butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu/negaliojančiu.

8. Nesutikdama su ginčijamų sprendimų motyvais, kad pareiškėja pateikė Sprendimo kopiją, nepatvirtintą saugiu elektroniniu parašu, pareiškėja paaiškino, kad Sprendimo originalas yra saugomas Vilniaus regioniniame valstybės archyve, tai patvirtinančius įrodymus atsakovui pateikė. Taip pat VĮ Registrų centrui pateikė Sprendimo patvirtintą kopiją iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo. Sprendimo priėmimo metu elektroninis parašas nebuvo sukurtas ir juo nesinaudojo nei fiziniai asmenys, nei institucijos.

9. Pareiškėja akcentavo, kad aplinkybės ir įrodymai, nustatyti kompetentingos institucijos, t. y. Vilniaus miesto valdybos Sprendimu, nekvestionuojami, todėl Sprendimas turi būti įregistruotas VĮ Registrų centre nepiktnaudžiaujant įgaliojimais. VĮ Registrų centras nepaisė Seimo kontrolieriaus Pažymos ir pateikto vykdyti Sprendimo, kadangi atsakovas neįregistruoja Sprendimo ir nepanaikina įrašų prie V. J. nuosavybės esančius įregistravimo pagrindus, t. y. nesant Namo bendrasavininkų sutikimo, įregistruodamas V. J. nuosavybės teise bendrąsias pastato patalpas, kurios priklauso visų butų ir kitų patalpų savininkams.

10. Pareiškėja pastebėjo, kad, priešingai negu nurodyta sprendime, pareiškėja yra ne 149-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)”, o šios bendrijos narė ir įgaliotinė O. Ž.. Faktinės sprendimo klaidos patvirtina aplinkybes, kad VĮ Registrų centras skundą išnagrinėjo aplaidžiai, piktnaudžiaudamas suteiktais įgaliojimais.

11. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos atstovas teritoriniam registratoriui elektroniniu paštu pateikė Sprendimo skaitmeninę kopiją, kuri nebuvo patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) reikalavimų.

13. Priešingai nei teigė pareiškėja, VĮ Registrų centre Aktas nebuvo surašytas. Aktą pasirašė ir atliktų darbų teisėtumą patvirtino Vilniaus miesto valdybos statybos ir architektūros valstybinės priežiūros komisija. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998 m. sausio 1 d. perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Įgyvendinant minėtą įstatymą, duomenys apie V. J. nuosavybės teisių į Butą su Terasa registraciją ir šių teisių registracijos pagrindai buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą netikrinant jų išsamumo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, ir teritorinis registratorius, ir Komisija pagrįstai nusprendė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą nėra teisinio pagrindo. Be to, nors skunde teigiama, kad Butas su Terasa, tuometinėje registravimo įstaigoje įregistruotas Akto, kuris, pareiškėjos teigimu, surašytas panaikinto Potvarkio pagrindu, tačiau Akte nėra nuorodos į Potvarkį, minėtas Potvarkis Akte net nėra paminėtas. Vadinasi, net ir įregistravus Sprendimą, tai savaime nebūtų pagrindu panaikinti registro įraše prie nuosavybės pagrindų įrašyto Akto. Akte nurodyta, kad rekonstrukcija atitinka projektą ir priimama naudoti, taip pat, kad statytojas privalo per tris mėnesius pateikti šį aktą Valstybiniam projektavimo, inventorizacijos ir paslaugų biurui teisiniam statybos įregistravimui“.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėja bendrosios kompetencijos teisme ginčydama Aktą, pati pripažįsta, jog Aktas šiuo metu yra galiojantis. VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti registro įrašuose prie nuosavybės teises patvirtinančių juridinių pagrindų esantį įregistravimo pagrindą – Aktą, kadangi šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę į Butą su Terasa ant stogo, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 straipsnio 2 dalis). Bendrosios kompetencijos teismui pripažinus Aktą negaliojančiu, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pakankamas teisinis pagrindas atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija veiksmą, atliktą prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus, todėl įvertinus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus minėtų nuostatų išaiškinimus, pareiškėja yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

17. Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad Komisijos sprendime pareiškėja įvardyta 149-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotinių susirinkimo pagrindu veikia O. Ž., nesudaro pagrindo daryti išvados, kad VĮ Registrų centras skundą išnagrinėjo aplaidžiai.

18. Pareiškėja prašė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su V. J. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindais, t. y. panaikinti registro įraše Potvarkį ir Aktą bei įregistruoti Sprendimą, tačiau tokio prašymo vykdymas tiesiogiai daro įtaką V. J. nuosavybės teisių į Butą su Terasa įregistravimo pagrindams ir įregistruotų teisių apimčiai. Taigi šiuo atveju dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su nuosavybės teisių registracija, pakeitimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kreipėsi ne nekilnojamojo daikto savininkas V. J., bet trečiasis asmuo (pareiškėja O. Ž.), kuri, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nėra tinkamas subjektas teikti tokio pobūdžio prašymus. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos prašymas pagrįstai netenkintas, kadangi asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

20. Atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti įrašą apie jo nuosavybės teisę, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčijamas turtas nuosavybės teise priklauso V. J. asmenine nuosavybės teise ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tiek Aktas, tiek Potvarkis nėra pripažinti negaliojančiais, todėl daugiau nei akivaizdu, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

21. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybė, kad be kitų ieškovų ir pareiškėja reikalauja Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinti negaliojančiais Aktą ir Potvarkį, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pripažįsta, jog šiuo metu Aktas ir Potvarkis yra galiojantys ir sukuriantys teisines pasekmes. Kita vertus, tol, kol įstatymų nustatyta tvarka Aktas ir Potvarkis nebus pripažinti negaliojančiais, tol atsakovas neturės pagrindo pakeisti duomenis apie jo nuosavybę.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Terasa daugybę metų iš eilės galėjo naudotis tik jis, kadangi galimybė patekti į Terasą yra tik iš jam priklausančio buto. Tuo tarpu nei vienas iš pastato gyventojų niekada nereiškė pretenzijų dėl Terasos nuosavybės teisės, neišreiškė pageidavimo naudotis Terasa. Tik jam tapus DNSB vadovu ir prasidėjus nesutarimams su gyventojais dėl jų susikaupusių didelių skolų, taip pat dėl reikalavimo pašalinti nuo pastato nelegalias tam tikriems gyventojams priklausančių įmonių iškabas, gyventojai pradėjo reikšti pretenzijas į jo nuosavybę.

23. V. J. ūkio būdu atliktos rekonstrukcijos teisėtumą patvirtina Aktas. Iki rekonstrukcijos iš Terasos lietaus vanduo tekėjo į buto vidų, bokšte nebuvo langų. Jis net tris kartus nuo 1993 metų savo lėšomis atliko kapitalinį Terasos remontą. Nei vienas pastato gyventojas niekada nėra mokėjęs nei už Terasos remonto darbus, nei už bokšto tvarkymą.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Potvarkio pripažinimas negaliojančiu nesudaro tiesioginio pagrindo Aktą pripažinti negaliojančiu. Priėmimo komisija konstatavo, kad rekonstrukcija atitiko 1994 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą projektą ir priimama naudoti. Aktu statytojui (V. J.) nurodyta per 3 mėnesius pateikti Aktą Valstybiniam projektavimo, inventorizacijos ir paslaugų biurui teisiniam statybos registravimui. Taigi minėto Akto pagrindu atlikta turto teisinė registracija jo vardu.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos O. Ž. skundą atmetė.

26. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

26.1. Pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą Potvarkį ir Aktą, taip pat įregistruoti Sprendimą; su prašymu pareiškėja pateikė Sprendimą ir Seimo kontrolieriaus 1996 m. kovo 18 d. pažymą „Dėl R. Š., Z. K. ir kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundo“.

26.2. Teritorinis registratorius sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė – sprendime nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše duomenys apie Butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu / negaliojančiu, todėl prašymas panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą Aktą atmestinas. Taip pat nurodoma, kad prašymas panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą – Potvarkį ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Sprendimą netenkinamas, kadangi kartu su prašymu pateiktas Sprendimas neatitinka NTRĮ reikalavimų.

26.3. Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio registratoriaus sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri savo sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Komisija sprendime pažymėjo, kad šiuo atveju dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su nuosavybės teisių registracija, pakeitimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kreipėsi ne nekilnojamojo daikto savininkas, bet trečiasis asmuo – 149-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuris, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nėra tinkamas subjektas teikti tokio pobūdžio prašymus. Komisija, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi asmuo, padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėja elektroniniu paštu pateikė Sprendimo skaitmeninę kopiją, kuri saugiu elektroniniu parašu nebuvo pasirašyta. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjos prašymas įregistruoti Sprendimą bei panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą – Potvarkį negali būti tenkinamas ir remiantis NTRĮ 29 straipsnio 2 punktu, kadangi dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Komisija dėl pareiškėjos prašymo panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą – Aktą, pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Be to, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Namo butų savininkų Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys (civilinės bylos Nr. e2-15844-861/2020), kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Aktą. Komisija padarė išvadą, kad teritorinis registratorius iš esmės priėmė teisėtą sprendimą, kuris paliekamas galioti, sprendimą papildant šiame Centrinio registratoriaus sprendime išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos teisės teikti tokio pobūdžio prašymus, ir 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ skundo netenkino.

27. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintais Nekilnojamojo turto registro nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (ginčo metu galiojusia redakcija). Teismas analizavo Nekilnojamojo turto registro įstatymu 4–5 straipsniuose, 23 ir 29 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir Nuostatų 19 ir 37.2 punktus. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

28. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas patvirtina, jog V. J. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į Terasą, teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – Buto registro įraše duomenys apie Butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelį ir Terasą ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), todėl sprendė, jog VĮ Registrų centrui nebuvo pagrindo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą ginčo įrašą apie Akto negaliojimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja bendrosios kompetencijos teisme ginčija Aktą, patvirtina, kad pareiškėja pripažįsta, jog Aktas šiuo metu yra galiojantis.

29. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nekilnojamojo turto registratorius teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti registro įrašuose prie nuosavybės teises patvirtinančių juridinių pagrindų esantį įregistravimo pagrindą – Aktą, kadangi Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę į Butą su Terasa atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTRĮ 5 str. 2 d.).

30. Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovui pateikta Sprendimo kopija yra tinkamas dokumentams registro įrašams pakeisti, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis NTRĮ ir Nuostatais, dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, pateikiamas tik originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas, dokumentai gali būti rašytiniai ir elektroniniai, o elektroniniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba gali būti pateikiamos skaitmenine forma rašytinių dokumentų kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja Sprendimo nuorašą pateikė nesilaikydama dokumentų pateikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įregistruoti Sprendimą ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą Potvarkį, kadangi dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitiko šio NTRĮ 29 straipsnio 2 punkto reikalavimų.

31. Teismas sutiko su VĮ Registrų centro išvada, kad, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 1 punktu, pareiškėja yra asmuo, padavęs prašymą, kuris neturėjo teisės jį paduoti. Remdamasis NTRĮ 23 straipsniu, kuriame nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašė pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su V. J. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindais, tokio prašymo vykdymas tiesiogiai daro įtaką V. J. nuosavybės teisių į apimčiai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas teikti prašymus dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės įregistravimo pagrindų pakeitimo.

32. Teismo vertinimu, netikslus pareiškėjos įvardijimas Komisijos sprendime nesudarė pagrindo išvadai, kad jos skundas buvo išnagrinėtas aplaidžiai.

33. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjos VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisės registravimo Nekilnojamojo turto registre išspręstas tinkamai, todėl naikinti skundžiamus sprendimus nenustatė pagrindo. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pareiškėjos skundą atmetė.

III. 34. Pareiškėja O. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

35. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir neišnagrinėjo bylos, todėl priimtas sprendimas naikintinas.

37. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto valdybos Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų aktai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, neturintys visuotinės reikšmės Konstitucinio Teismo sprendimai, šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra „Valstybės žiniose“ gali būti neskelbiami. Nepaisant to, ar jie paskelbti „Valstybės žiniose“, šie aktai turi būti išsiunčiami juose minimoms valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, juridiniams bei fiziniams asmenims.

38. Pareiškėjos teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad Seimo kontrolieriaus 1996 m. kovo 18 d. Pažyma ir Vilniaus miesto valdybos Sprendimas buvo išsiųsti R. Š. ir V. B.. Todėl, priešingai nei nurodo VĮ Registrų centras, Pažyma ir Sprendimas buvo išsiųsti ne tik minėtiems asmenims, tačiau ir V. J. bei VĮ Respublikiniam inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui (Vilniaus filialui), taip pat ir kitiems Sprendime ir Pažymoje paminėtiems asmenims.

39. Be to, Pažymą ir Sprendimą VĮ Registrų centrui pakartotinai siuntė pareiškėja, 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narė ir įgaliotinė. Sprendimas pasirašytas tinkamai – pateikta jo kopija, patvirtinta Vilniaus regioninio valstybės archyvo, Sprendimo kopija taip pat patvirtinta atstovo advokato G. B.. Todėl nėra jokio pagrindo neregistruoti šio Sprendimo, jis privalo būti įregistruotas, nes šis individualus teisės aktas yra Nekilnojamojo turto registre registruotinas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 str. 1 d.).

40. Priešingai nei nurodo VĮ Registrų centras ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra tinkamas subjektas teikti prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Sprendimą ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą. Tokia teisė dėl bendrojo naudojimo objektų pareiškėjai suteikta 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pagrindu. Ginčo patalpos, kurios yra neteisėtai užimtos V. J., yra ne šio asmens, o visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.85 str.), kurią administruoja 149-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinių susirinkimo metu įgaliota sudaryti sutartį su advokatu, kad būtų galimybė išsireikalauti iš visų institucijų reikalingus dokumentus, pagrindžiančius ar paneigiančius V. J. namo bokšto ir jo priklausinių, terasos bei laiptinės aikštelės įsigijimą bei atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams teisme.

41. Pareiškėja prašo iš atsakovo išreikalauti VĮ Registrų centre (tuometinis VĮ Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras) nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki 1996 m. gegužės 25 d. gautų dokumentų registracijos žurnalus dėl Sprendimo gavimo. Reikalaujami įrodymai patvirtins aplinkybes, kad atsakovas gavo Sprendimą, tačiau neteisėtai šio Sprendimo neįregistravo. Pareiškėja nurodo, kad šiuos dokumentus išreikalauti jau prašė pirmosios instancijos teismo, tačiau teismas to neatliko.

42. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. VĮ Registrų centras atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, pareiškėja apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl komisijos sprendime ir skundžiamame Vilniaus apygardos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui elektroniniu paštu pateikė Vilniaus miesto valdybos Sprendimo skaitmeninę kopiją, kuri saugiu elektroniniu parašu nebuvo pasirašyta.

44. Atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsniu, nurodo, kad pareiškėja neturi teisės paduoti prašymą išregistruoti kito asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji tinkamas subjektas paduoti minimą prašymą ir tokią teisę turi 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pagrindu, atsakovas nurodo, jog daugiabučio namo savininkų bendrija nėra name esančių patalpų savininkas ar turto patikėjimo teise šias patalpas valdantis asmuo, todėl pareiškėjos argumentai nekeičia įstatyme numatyto imperatyvo, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui gali pateikti tik nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo.

45. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą panaikinti įrašuose prie V. J. nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą – Aktą, tačiau visiškai nepateikia šį savo reikalavimą pagrindžiančių argumentų. Ir Komisija, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tokio pareiškėjos reikalavimo tenkinimui nėra jokio pagrindo, kadangi Aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, o pareiškėja, bendrosios kompetencijos teisme ginčydama aktą, pati pripažįsta, jog aktas šiuo metu yra galiojantis.

46. Dėl pareiškėjos pateikto prašymo išreikalauti iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki 1996 m. gegužės 25 d. gautų dokumentų registracijos žurnalus atsakovas nurodo, kad nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 1 d. į bylą pateikė raštą Nr. NS-17880 (1.11 E), kuriame yra išsamiai pasisakyta dėl galimybės patenkinti pareiškėjos prašymą.

47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, VĮ Registrų centras laikosi pozicijos, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo motyvų nenurodo. Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtinumo, todėl pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

50. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos atstovo prašymas panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašuose trečiojo suinteresuoto asmens V. J. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą (Aktą ir Potvarkį) bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

51. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjos atstovas teritoriniam registratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 655V “Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” bei panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą: 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkį Nr. 140 ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą.

52. Teritorinis registratorius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. SPR4-3066 (14.5E) pareiškėjos atstovo prašymą atmetė.

53. Komisija 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. CSPR-120 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SPR4-3066 (14.5 E).

54. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas procesinės teisės normas, yra nurodęs, kad jos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

56. Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

57. Pareiškėjos skunde nurodyta, kad ji į teismą kreipėsi veikdama 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. sausio 30 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 2020/01-2 pagrindu. Be to, prašyme, pateiktame teritoriniam registratoriui bei skunde, paduotame Komisijai dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, taip pat nurodyta, jog pareiškėja veikia 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. sausio 30 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 2020/01-2 pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, ar siekia apginti 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip šios bendrijos atstovas.

58. Pažymėtina ir tai, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė, jog nagrinėja ne pareiškėjos, o 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ skundą. 149-oji DNSB „(duomenys neskelbtini)“ į procesą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtraukta, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo vertino ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nusprendė ir dėl 149-osios DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisių bei pareigų.

59. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

60. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

61. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo nesvarstomas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė