d8c8bf4f-3ed7-4e7d-84b3-6c529b57f80e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-492-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40212-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.; 42.10.; 63.; 41.; 99.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

P. ir V. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3756-104/2014 pagal ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir I. P. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė V. D. ieÅ¡kiniu prašė priteisti 100 000 Lt skolos, 4 479, 95 Lt palÅ«kanų ir procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo V. P., be to, reikalavimui užtikrinti CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu prašė pripažinti 2013-08-22 Dovanojimo sutartį Nr. 6457-7, sudarytÄ tarp atsakovų, negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V.

P. nuosavybėn bei panaikinti buto teisinę registracijÄ atsakovės I. P. vardu, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas V. P. 2010-06-10 pasirašė skolos raÅ¡tÄ , kuriuo patvirtino, kad yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt ir įsipareigojo skolÄ grÄ Å¾inti pardavęs bÅ«tÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas pardavė butÄ 2013-03-06, tačiau su ieÅ¡kove neatsiskaitė, nors 2013-08-14 gavo ieÅ¡kovės priminimÄ , kad suėjo skolos grÄ Å¾inimo terminas. 2013-08-22 atsakovas V.

P. dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai atsakovei I. P. savo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko už pinigus, gautus pardavus butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė teigė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, numatytos CK 6.66 straipsnyje – ji turi galiojančiÄ reikalavimo teisę, apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ atsakovas žinojo, sandorį sudaryti neprivalėjo, atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas – pardavus butÄ esantį (duomenys neskelbtini) nevykdė paskolos sutarties sÄ lygos grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, o įsigijo kitÄ butÄ , kurį perleido neatlygintinai savo dukrai.          Atsakovai V.

P. ir V. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal CK 6. 870 str. paskolos sutartis yra realinis sandoris, laikomas sudarytų nuo pinigų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pateiktame skolos raÅ¡te pinigų perdavimo faktas atsakovui neužfiksuotas, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad skolos raÅ¡te nurodytÄ 100 000 Lt sumÄ ji perdavė atsakovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų teigimu, pagal CK 6. 875 str. laikytina, jog paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas taip pat atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl  buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1) ieškovei V. D. priteisė iš atsakovo V. P. 100 000 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-06 iki visiško sprendimo įvykdymo;

2) pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, 2013-08-22 sudarytÄ tarp atsakovų V. P. ir I. P.;

3) taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino minėtÄ butÄ atsakovo V. P. nuosavybėn;

4) įpareigojo atsakovÄ V. P. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ atsakovės I. P. vardu;

5) nukreipė ieÅ¡kovės V. D. reikalavimÄ dėl 100 000 Lt skolos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-12-06 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo į atsakovui V. P. grÄ Å¾intÄ bÅ«tÄ esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tarp Å¡alių buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra ieÅ¡kovės brolis. IeÅ¡kovė ir atsakovas po savo tėvų mirties paveldėjo lygiomis dalimis tėvų turtÄ â€“ butÄ esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) ir žemės sklypÄ su sodo pastatu esančius SB „Šilelis“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Sodas), kurį susitarė iÅ¡mainyti - ieÅ¡kovė norėjo perduoti atsakovui ½ buto, o atsakovas norėjo perduoti ieÅ¡kovei ½ sodo sklypo su pastatu.

Savo santykiams įforminti jie 2010-06-10 sudarė du sandorius – skolos ir mainų. Ä®vertinęs faktines aplinkybes, kad skolos raÅ¡tas ir mainų sutartis sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ , kad Å¡alys iÅ¡mainė nelygiavertį nekilnojamÄ jį turtÄ be priemokos, o atsakovas raÅ¡tu patvirtino, kad skolÄ grÄ Å¾ins pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), teismas darė iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad ginčo skolos raÅ¡tu atsakovas patvirtino aplinkybę, jog yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt už kainų skirtumÄ tarp mainomų daiktų.

Nors minėtų nekilnojamojo turto objektų kainų skirtumas sudaro tik 44 000 Lt (atsakovas tokiÄ sumÄ sutinka sumokėti ieÅ¡kovei), tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas raÅ¡tu patvirtino, jog yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt, įstatymo nustatyta tvarka skolos raÅ¡telio neginčijo, o byloje nėra jokių įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nustatyti, kad atsakovas raÅ¡tÄ pasirašė ne laisva valia, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, o atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei 100 000 Lt kaip kompensacijÄ už mainų sutartimi gautÄ Â½Â buto.

Taip pat teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, numatytos CK 6.66 straipsnyje:

1) ieÅ¡kovė turi galiojančiÄ 100 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininkÄ atsakovÄ V. P. nuo 2010-06-10;

2) buto Dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovės, kaip atsakovo V. P. kreditorės interesus, nes po sandorio sudarymo atsakovas tapo nemokus, jam priklausančio turto vertė sudaro tik 1/10 dalį ieškovės reikalavimo;

3) apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ atsakovas žinojo;

4) sandorio sudaryti neprivalėjo;

5) atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas – pardavus butÄ esantį (duomenys neskelbtini) nevykdė paskolos sutarties sÄ lygos grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, o įsigijo kitÄ butÄ , kurį po gauto 2013-08-14 ieÅ¡kovės priminimo neatlygintinai perleido savo dukrai;

6) atsakovės I. P. sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės, nes CK 6.66 str. 2d. nustato, kad dovanojimo sutartis kaip neatlygintinas sandoris gali bÅ«ti pripažinta negaliojančiu nepaisant atsakovės (trečiojo asmens) sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovės reikalavimas teismui panaikinti buto teisinę registracijÄ atsakovės I. P. vardu buvo atmestas, pažymint, kad nekilnojamo turto teisinė registracija vieÅ¡ame registre atliekama pagal turto savininko praÅ¡ymÄ . Be to, pirmos instancijos teismas atmetė ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 4 479, 95 Lt palÅ«kanų, nurodydamas, kad palÅ«kanos skaičiuojamos už naudojimosi paskolintais pinigais (6. 872 str.), o Å¡iuo atveju nustatyta, jog atsakovas pagal skolos raÅ¡tÄ ieÅ¡kovės pinigų negavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovai V. P. ir V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:1. 2010-06-10 mainų sutartyje Å¡alys susitarė, kad mainomų daiktų kaina yra vienoda, ir kad daiktai yra mainomi be priemokų. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų praÅ¡iusi priemokos už mainomus daiktus, tai bÅ«tų buvę įraÅ¡yta į mainų sandorį, kuris yra patvirtintas notaro.

2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas neprisimena, jog jis būtų pasirašęs paskolos lapelį. Paskolos lapelio pasirašymo metu atsakovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti (CK 1.89 str.), o ieškovė, pasinaudodama tokia atsakovo padėtimi, privertė jį pasirašyti paskolos lapelį, nors jokio sandorio sudarymo faktinio pagrindo nebuvo.

3. Byloje buvo nustatyta, kad paskolos lapelis buvo pasirašytas kaip priemoka už nelygių mainų sandorį, tačiau net jei mainai ir būtų nelygiaverčiai, tai, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, priemoka turėtų būti tik 44 000 Lt, o ne 100 000 Lt.4. Nors Vilniaus apygardos teismas iš esmės ir pripažino, jog 100 000 Lt sandoris yra apsimestinis, kadangi šalys susitarė dėl priemokos už nelygiaverčius mainus, t.y. 44 000 Lt sumokėjimo, tačiau nepagrįstai netaikė CK 1.87 str. numatytų teisinių pasekmių.

Paskolos sutartis yra apsimestinė, sudaryta atsakovui nesuprantant savo veiksmų bei sandorio esmės, dėl ieÅ¡kovės apgaulės ir prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ji yra niekinė ir negaliojanti.IeÅ¡kovė V. D. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Be to, praÅ¡o prie bylos prijungti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – 2009-11-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , patvirtinantį mainytų nekilnojamojo turto objektų vertes, kuriomis Å¡alys vadovavosi pasiraÅ¡ydamos skolos raÅ¡telį.

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atsakovų apeliaciniu skundu argumentus:1. Å alys laisva valia susitarė, kad skola, atsiradusi mainant nelygiavertį nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų perkelta sudarant papildomÄ paskolinį susitarimÄ , kuriam esant, nebebuvo pagrindo mainų sutartyje nurodyti atsakovo V. P. pareigÄ sumokėti mainomų daiktų verčių skirtumÄ . Aplinkybę, kad Å¡alys niekieno neverčiamos susitarė savo santykius įforminti sudarydamos bÅ«tent du sandorius patvirtina Å¡ios aplinkybės:

1) paskolos raÅ¡telis ir mainų sutartis sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ ;

2) mainų sutartį teismui pateikė pats atsakovas tuo patvirtindamas, kad paskolos ir mainų sandoriai yra susiję;

3) atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip mainų sutartis yra susijusius su skolos raÅ¡teliu, be to, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino, kodėl pasirašė skolos raÅ¡tÄ , kuriuo patvirtino 100 000 Lt skolÄ ieÅ¡kovei;

4) sÄ sajÄ tarp mainų sutarties ir skolos raÅ¡telio patvirtina tai, kad skolos grÄ Å¾inimas buvo susietas bÅ«tent su buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu.2. Atmestinas kaip neatitinkantis tiesos skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neįvertino atsakovo paaiÅ¡kinimų, kuriuose jis nurodė, jog neatsimena, kad bÅ«tų pasirašęs skolos raÅ¡tÄ . IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos teismas Å¡iuos atsakovo nenuoseklius paaiÅ¡kinimus vertino kritiÅ¡kai kaip įrodymais nepagrįstÄ atsakovo gynybos pozicijÄ .3.

Atmestini skundo argumentai, kad pagal skolos raÅ¡tÄ mokėtina suma turėtų bÅ«ti tik 44 000 Lt, o ne 100 000 Lt, nes bÅ«tent 44 000 Lt yra skirtumas tarp Buto ir Sodo verčių. Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiÅ«ra nusistatyti teises ir pareigas. Atsakovo ranka suraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Be to, pasiraÅ¡ant skolos raÅ¡telį, buvo vadovaujamasi ne mainų sutartyje nurodytomis nekilnojamojo turto objektų vertėmis, o 2009-11-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodytomis turto vertėmis, pagal kurias verčių skirtumas ir sudaro 99 000 Lt.

4. Atmestini atsakovų argumentai, kad pirmos instancijos teismas byloje konstatavo apsimestinio sandorio faktÄ , todėl turėjo pareigÄ taikyti CK 1.87 straipsnyje įtvirtintas pasekmes. Vilniaus apygardos teismas nekonstatavo apsimestinio sandorio sudarymo fakto, prieÅ¡ingai, nurodė, kad tiek mainų sutartis, tiek skolos raÅ¡tas yra teisėti, galiojantys ir nenuginčyti sandoriai. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).

Nenustatyta absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Dėl faktinių bylos aplinkybiųIÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas po savo tėvų mirties paveldėjo lygiomis dalimis tėvų turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ su sodo pastatu, esančius SB „Šilelis“ (duomenys neskelbtini), kuriuos susitarė iÅ¡mainyti, t.y. ieÅ¡kovė perdavė atsakovui ½ buto, o atsakovas perdavė ieÅ¡kovei ½ sodo sklypo su pastatu.

Savo santykiams įforminti jie 2010-06-10 sudarė du sandorius – skolos ir mainų (1 t., b.l. 6, 151). IÅ¡ 2010-06-10 skolos raÅ¡to matyti, kad atsakovas patvirtino, jog ieÅ¡kovei yra skolingas 100 000 Lt, skolÄ pažadėjo grÄ Å¾inti pardavus butÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ tÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡ytos Nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties matyti, kad mainais ieÅ¡kovė perdavė atsakovui ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovas perdavė ieÅ¡kovei ½ žemės sklypo su sodo pastatu, esančius SB „Šilelis“ (duomenys neskelbtini).

Mainų sutartyje nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 310 000 Lt, o sodo sklypo su namu - 222 000 Lt. 2013-03-06 atsakovas pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau prisiimtos prievolės sumokėti ginčo sumÄ , pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), nevykdė, nors 2013-08-14 ieÅ¡kovė jam priminė apie įsipareigojimÄ pagal skolos raÅ¡tÄ (1 t., b.l. 68-72). Atsakovas, pardavęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2013-04-24 nuosavybėn įsigijo kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2013-08-22 dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai atsakovei I.

P. (1 t., b.l. 73-76). Atsakovui nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovė V. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti 100 000 Lt skolos, 4 479, 95 Lt palÅ«kanų ir procesines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovo V. P., be to, reikalavimui užtikrinti CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu prašė pripažinti 2013-08-22 Dovanojimo sutartį Nr. 6457-7, sudarytÄ tarp atsakovų, negaliojančia, taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V.

P. nuosavybėn bei panaikinti buto teisinę registracijÄ atsakovės I. P. vardu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovo 100 000 Lt skolos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-12-06 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo; pripažino negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, 2013-08-22 sudarytÄ tarp atsakovų V. P. ir I. P.; taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino minėtÄ butÄ atsakovo V.

P. nuosavybėn; įpareigojo atsakovÄ V. P. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ atsakovės I. P. vardu; nukreipė ieÅ¡kovės V. D. reikalavimÄ dėl 100 000 Lt skolos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2013-12-06 iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo į atsakovui V. P. grÄ Å¾intÄ bÅ«tÄ esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Å¡iais argumentais:

1) mainų sutartyje šalys susitarė, kad nekilnojamojo turto objektai yra mainomi be priemokų;

2) teismui konstatavus, kad mainai buvo nelygiaverčiai, priemoka galėjo sudaryti tik 44 000 Lt, o ne 100 000 Lt kaip yra nurodyta skolos raštelyje;

3) paskolos lapelio pasirašymo metu atsakovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, o ieškovė pasinaudojo tokia jo padėtimi;

4) nors teismas iÅ¡ esmės ir pripažino, jog 100 000 Lt sandoris yra apsimestinis, tačiau nepagrįstai netaikė CK 1.87 str. numatytų teisinių pasekmių.Taigi, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija ir pasisakys dėl minėtų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų prijungimo IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus - 2009-11-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo siekia pagrįsti ginčo nekilnojamojo turto objektų vertes.

BÅ«tinybę pateikti naujus įrodymus grindžia tuo, jog atsakovai savo pozicijÄ , kad mainomų daiktų kainų skirtumas yra ne 100 000 Lt, o 44 000 Lt, pateikė žodžiu tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl ieÅ¡kovė nebeturėjo galimybės teismui pateikti įrodymus, paneigiančius minėta atsakovų pozicijÄ .CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Taigi apie priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ . Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymÄ ) arba kai Å¡alis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Nagrinėjam atveju teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir darydama iÅ¡vadÄ , kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamÄ , bet galintį turėti bylai įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymÄ bÅ«tų nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013),bei atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjamo pirmos instancijos teisme metu buvo aptarinėjamos ir analizuojamos aplinkybės atsispindinčios praÅ¡omame prijungti dokumente, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos ieÅ¡kovės pateiktÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ (CPK 197-200 str.).

Dėl Å¡alių susitarimo mainyti daiktus be priemokosVertindama nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pagrįstumÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sÄ lygų, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi Å¡alims įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti sÄ Å¾iningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).

Vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011).Taigi civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas suponuoja tai, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų, noras perleisti vienas kitam nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ buvo Å¡alių sutarimu ir laisva valia įformintas tÄ pačiÄ dienÄ sudarant du sandorius, t.y. skolos ir mainų.

Pritartina ieškovei, jog tai patvirtina šios aplinkybės:

1) Paskolos raÅ¡telis ir Mainų sutartis yra pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ ;

2) Mainų sutartį teismui pateikė pats atsakovas taip patvirtindamas, kad paskolos ir mainų sandoriai yra tarpusavyje susiję;

3) atsakovas neturėjo jokio kito logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl jis tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yta Mainų sutartis, pasirašė ir Paskolos raÅ¡telį. Be to, sÄ sajas tarp Mainų sutarties ir Paskolos raÅ¡telio patvirtina ir ta aplinkybė, kad skolos grÄ Å¾inimas yra susietas bÅ«tent su buto, kuris atsakovui buvo perleistas Mainų sutartimi, pardavimu. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys susitarė, kad skola, atsiradusi mainant nelygiavertį nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų įforminta sudarant papildomÄ skolos santykius patvirtinantį susitarimÄ , kuriam esant nebebuvo pagrindo Mainų sutartyje nurodyti atsakovo pareigÄ sumokėti mainomų nekilnojamojo turto objektų verčių skirtumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad toks šalių pasirinktas jų teisių ir pareigų įforminimo būdas yra teisėtas bei nepažeidžiantis jokių imperatyvių nuostatų. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų samprotavimai, kad nagrinėjamu atveju reiktų vadovautos notaro patvirtinu sandoriu, nes tik jame atsispindi tikroji šalių valia. Pagal CK 1.71-1.74 straipsnių nuostatas sandoriai tarp šalių gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) tvarka arba konkliudentiniais veiksmais.

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju minėtų sandorių forma ir skiriasi: mainų sutartis yra notariÅ¡kai patvirtinta, o skolos patvirtinimas skolos raÅ¡teliu – paprasta raÅ¡ytinė, pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kad tokie sandoriai turėtų bÅ«ti vertinami ne kaip lygiaverčiai. Tiek Skolos raÅ¡telis, tiek Mainų sutartis yra galiojantys, teisės aktų tvarka nenuginčyti sandoriai, todėl jie sukuria Å¡alims juose įtvirtintas teises ir pareigas ir teismas juos abu privalo vertinti vienodai visų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl iÅ¡mainytų nekilnojamojo turto objektų verčių skirtumoAtmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pagal Skolos raÅ¡telį mokėtina suma galėtų bÅ«ti 44 000 Lt, kadangi skirtumas tarp Buto ir Sodo sklypo su pastatu verčių yra tik 44 000 Lt. Kaip jau ir buvo minėta, Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6. 156 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas raÅ¡tu aiÅ¡kiai patvirtino, kad yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt, įstatymo nustatyta tvarka skolos raÅ¡telio neginčija, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu Skolos raÅ¡teliu.Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovas, tvirtindamas, kad jo mokėtina suma galėtų bÅ«ti tik 44 000 Lt, remiasi nekilnojamojo turto vertėmis, kurios yra nurodytos Mainų sutartyje, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikto 2009-11-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad ten nurodytos kitos nekilnojamo turto objektų vertės:

Buto rinkos vertė – 581 000 Lt, o Sodo sklypo su pastatu – 383 000 Lt. Vadovaujantis nurodytomis vertėmis, nekilnojamojo turto objektų verčių skirtumas sudaro 99 000 Lt. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys turėjo objektyvų pagrindÄ susitarti ir dėl 100 000 Lt skolos, kuri padengtų iÅ¡mainytų nekilnojamųjų daiktų verčių skirtumÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Apeliantai tvirtina, kad atsakovas Skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti, o ieÅ¡kovė, pasinaudodama tokia jo bÅ«sena, privertė jį sudaryti 100 000 Lt vertės sandorį.

Sutiktina su pirmos instancijos teismo motyvu, kad toks atsakovo teiginys vertintinas tik kaip gynybinė pozicija, kuri nėra patvirtinta absoliučiai jokiais įstatymo leistinais įrodymais. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pozicija, kai jis vertina Mainų sutartį kaip Å¡alių valiÄ atitinkantį sandorį, o skolos pripažinimo raÅ¡telį neatitinkantį jo valiai - neva kaip suraÅ¡ytÄ jam esant tokios bÅ«senos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, yra nelogiÅ¡ka ir neatitinkanti tiesos, nes abu sandoriai sudaryti vienÄ dienÄ , tų pačių asmenų ir faktiÅ¡kai tuo pačiu tikslu – realiai pasidalinti natÅ«rÄ paveldėtÄ turtÄ , nes paveldėtas turtas kai nekilnojamojo turto objektai jiems atiteko dalimis, netenkino Å¡alių, neatitiko jų interesų.

O apeliantų teiginys, kad pirmos instancijos teismas iš esmės pripažino, jog 100 000 Lt sandoris yra apsimestinis, tačiau nepagrįstai netaikė CK 1.87 str. numatytų teisinių pasekmių, yra apskritai neatitinkantis tiesos, kadangi iš skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo turinio aiškiai matyti, kad teismas nekonstatavo apsimestinio sandorio fakto, priešingai, pažymėjo, jog tiek Mainų sutartis, tiek Skolos raštelis yra teisėti, galiojantys ir nenuginčyti sandoriai, todėl nėra jokio pagrindo jais nesivadovauti.

Pažymėtina, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Taigi bylos faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo netikėti, jog atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovei 100 000 Lt pagal 2010-06-10 skolos raÅ¡telį.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas, tenkinamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, sprendime nurodė esminius argumentus dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliantų turėtos Å¡ios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o ieÅ¡kovė apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .     Teisėjai                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė     Romualda Janovičienė     Egidijus Žironas