d8c579cd-3616-49e7-b16a-a796bdcd36aa · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-361/2017Teisėjas S. Bliudsukis                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45440-2016-9                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.1; (S)                     1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1;2.4.6.4.4; 2.11.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei ir Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,iÅ¡teisintajam E. E.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiojo S. B. atstovei advokatei Daivai Ivanauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo S. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. E., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiojo S. B. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

E. E. kaltintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, o bÅ«tent tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ S. B., t. y. 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 2.00 val., restorane – naktiniame klube „Piteris“, esančiame adresu Taikos pr. 39, Klaipėdos m., konflikto metu ranka vienÄ kartÄ smogė S. B. kumščiu į veidÄ , o Å¡iam nuo smÅ«gio pargriuvus, gulinčiam ant žemės, smogė kumščiais ne mažiau kaip 4 kartus į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas S. B.

žaizdas kaktos deÅ¡inėje ir deÅ¡iniame antakyje, odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje ir nosies nugarėlės kairėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulio lūžį, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti E. E. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bÅ«ti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ E. E. 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo S. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. E. 77,83 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.      Teigia, jog teismo iÅ¡vados grindžiamos prielaidomis, subjektyviu vertinimu. Teismas nevertino, jog E. E. parodymai dėl jo buvimo vietos įvykio dienÄ yra prieÅ¡taringi. Tyrimo pradžioje E. E. teigė įvykio dienÄ buvęs namuose su Å¡eima, vėliau įrodinėjo buvęs ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

Jo sutuoktinės L. E. parodymai, jog įvykio dienÄ vyro Lietuvoje nebuvo, bei Å¡ių sutuoktinių atsisakymas liudyti teisme rodo, jog jie buvo aptarę liudytinas aplinkybes tam, kad padėtų iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės sutuoktiniui. Pagrindo nevertinti E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nėra. Neabejoja, jog mobiliojo ryÅ¡io tinklo operatorių duomenys apie E. E. ir D. B. priklausančių telefonų telekomunikacinius įvykius nulėmė kitokiÄ E. E. ir jo sutuoktinės pozicijÄ dėl tvirtintų aplinkybių, jog tiriamuoju laikotarpiu jis buvo užsienyje.Apeliantė kaip nepagrįstus vertina teismo argumentus, jog E. E. atpažinimas po to, kai S. ir K.

B. patys nurodė šį asmenį, pripažintinas neobjektyviu ir netikslingu ikiteisminio tyrimo veiksmu. Motyvuoja, jog nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir nubaustas nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį padaręs asmuo, gauti žalos atlyginimÄ ar kompensacijÄ iÅ¡ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taigi yra aktyvus proceso dalyvis. Taigi tada, kai pareigÅ«nai dar nebuvo nustatę S. B. sužalojusio asmens, pastarasis ir jo sutuoktinė, visiÅ¡kai logiÅ¡kai pagrįstu bÅ«du – per socialinį tinklÄ â€žFacebook“ – bandė nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir peržiÅ«rėdami klubo apsaugos darbuotojo T.

L. draugus, atpažino E. E. kaip asmenį, sužalojusį S. B.. Tuo metu, kai S. B. susipažino su tyrimo medžiaga, joje nebuvo duomenų apie galbÅ«t nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Tam, kad bÅ«tų paÅ¡alintos abejonės, buvo atliktas E. E. atpažinimas: S. B. bei K. B., kartu su kitų asmenų nuotraukomis, pateikiant ir E. E. nuotraukÄ . Atpažinimo metu B. nekilo abejonių, jog asmuo, sumušęs S. B., yra E. E.. Be to, akistatos su E. E. metu S. B. patvirtino, jog tai tas pats asmuo, kuris jį sumušė.

S. B. ir K. B. atpažino įvykio metu klube dirbusį apsaugos darbuotojÄ T. L., nurodydami, jog pastarasis atėjo, kai muÅ¡tynės baigėsi. Taigi nekyla abejonių, jog B. bÅ«tų linkę apkalbėti nekaltus asmenis ar meluotų ir taip siektų prisiteisti žalos atlyginimÄ .Nurodo, jog konfliktinėje situacijoje asmenys pirmiausia kontaktuoja žvilgsniais, todėl geriausiai įsimena prieÅ¡ingos Å¡alies veidÄ , o ne aprangÄ . Spalvų suvokimas priklauso nuo specifinės spalvinės regos sistemos, o tam svarbi ir aplinka, apÅ¡vietimas, kitos aplinkybės, kuriomis matomas objektas.

K. B. sutuoktinį sumuÅ¡usį vyrÄ apibÅ«dino kaip turintį Å¡viesius trumpus plaukus, o apylinkės teismo manymu, E. E. yra tamsių trumpų plaukų. Tačiau E. E. plaukai nėra juodi ar tamsiai rudi, todėl neabejotinai teigti, kad jis yra tamsiaplaukis, negalima. Todėl teismas nepagrįstai padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog E. E. yra tamsių plaukų, o K. B. iÅ¡ nuotraukos galėjo atpažinti ne tÄ asmenį, nes ji tokį asmenį įvardijo turinį Å¡viesius trumpus plaukus. Nors sutuoktiniai S. ir K.

B. įvyko metu buvo neblaivÅ«s, tačiau jų nuoseklÅ«s ir papildantys vienų kitus parodymai, visus bylos duomenis sujungus į loginę visumÄ , leidžia neabejoti jų tikrumu. Byloje nustatyta, jog B. iki įvykio klube „Piteris“ nebuvo buvę ir E. E. nepažinojo, todėl jų apsipažinimo galimybė atmestina. Aplinkybė, jog E. E. įvykio metu buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose, nepaneigia, jog jis įvykio metu buvo klube.Taip pat nurodo, jog liudytoja V. V. patvirtino, jog S. B. telefone parodytoje nuotraukoje ji atpažino pastarÄ jį sumuÅ¡usį klubo apsaugos darbuotojÄ , kuris dirbo klube tiek rugsėjo mėnesį, tiek vėliau.

Å i aplinkybė vienareikÅ¡miÅ¡kai pagrindžia, jog E. E., nepaisant atostogų, lankėsi ar net oficialiai dirbo naktiniame klube. PenktÄ dienÄ po įvykio klubo (UAB „Lidanta“) pateikta informacija, jog įvykio vaizdo įraÅ¡as neiÅ¡saugotas, nes įraÅ¡ai saugomi 3 dienas, galbÅ«t buvo bandymas padėti E. E. iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų D. G. ir E. R. parodymų, nors D. G. nurodė tarpininkavęs suorganizuodamas S. B. susitikimÄ su R. R., kuris, S. B. teigimu, parodė jam įvykio apsaugos kamerų vaizdo įraÅ¡Ä ir siÅ«lė atsiimti pareiÅ¡kimÄ .

Nors R. R. neigė rodęs minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä , tačiau kodėl S. B. galėtų jį apkalbėti, teismas neatskleidė. Tiek B., tiek kiti asmenys byloje nurodė, jog įvykio metu rÅ«binėje dirbo moteris, prie jos stovėjo senyvo amžiaus vyras ir prie durų stovėjo vyras, t. y. S. B. sumušęs asmuo. Liudytojai, klube dirbusi vedėja L. V. ir jos sutuoktinis V. V. parodymus apie įvykį davė nenoriai, galbÅ«t nutylėdami tikrÄ sias įvykio aplinkybes. V. V. teiginiai, jog jis atėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ tik atvykus pareigÅ«nams, nedera su B. parodymais, jog jie įvykio metu matė šį vyriÅ¡kį.

Pažymi, jog įvykio dienÄ 06.06 val. E. E. naudojamas abonentas buvo Taikos pr. 24A, Klaipėdos m., veikimo zonoje ir skambino abonentui, kuriuo naudojasi klubo vedėja L. V.. Taigi galbÅ«t buvo skambinta bÅ«tent dėl įvykusio įvykio. L. V. bei E. E. jokių logiÅ¡kų ir pagrįstų paaiÅ¡kinimų dėl Å¡io skambučio nepateikė ir Å¡i aplinkybė teismo liko neįvertinta. Taip pat teismas neįvertino liudytojo, E. E. gero draugo, D. B. elgesio, kai pastarasis po įvykio ieÅ¡kojo ryÅ¡ių su K.

B., su ja susitiko domėdamasis dėl įvykio bei netiesiogiai klausė, ar ji nori turėti nemalonumų su žiniasklaida. Tokiu elgesiu, apeliantės manymu, D. B. galbÅ«t bandė padėti E. E. iÅ¡vengti atsakomybės. Mano, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų E. E. kaltės įrodymų. Vien tai, jog B. įvykio metu buvo neblaivÅ«s, negali bÅ«ti pagrindu atmesti jų parodymus bei nevertinti jų pateiktų įrodymų ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Aptartų ir byloje esančių duomenų teismas nevertino kaip visumos, faktinių duomenų nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo juos izoliuotai vienus nuo kitų, nepaneigė E. E. kaltinančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas iÅ¡vadas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti E. E. kaltu ir nubausti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir apeliantui iÅ¡ E. E. priteisti 107,83 Eur turtinės ir 6 000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus. PrieÅ¡ingai nei motyvavo teismas, apelianto ir jo sutuoktinės parodymai yra nuoseklÅ«s, gauti teisėtai ir patikrinti teisme.

Nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog apeliantas neteigė, jog E. R. jam parodytame įraÅ¡e buvo E. E.. Be to, apeliantas papildomai nurodė, jog Å¡iame įraÅ¡e matė ir kitÄ asmenį, kuris trenkė jam priėjęs už nugaros, t. y. T. L.. B. iÅ¡ pat pradžių nurodė, jog įvykio vietoje T. L. buvo, todėl prieÅ¡ingus teismo teiginius vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Teismas nepaÅ¡alino liudytojų T. L. ir L. V. akivaizdžių prieÅ¡taravimų, nes pastaroji nurodė, jog konfliktas ir susistumdymas įvyko tarp apelianto ir klubo apsaugos darbuotojo, o T.

L. parodė, jog apeliantas susižalojo pats. Sužinoję, jog vaizdo įraÅ¡o nėra, Å¡ie liudytojai pakeitė parodymus ir pradėjo minėti menamÄ neva jiems nepažįstamÄ trečiÄ jį asmenį, kuris sumušė apeliantÄ ir pasiÅ¡alino. Taip pat T. L. teisme teigė, jog apeliantas nebuvo kruvinas, nors policijos pareigÅ«nas L. R. nurodė įvykio vietoje matęs, jog apeliantas yra kruvinas. Minėtų liudytojų T. L. ir L. V. parodymai yra nepatikimi, nes jie siekia padėti klubo darbuotojui E. E. iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymi, jog L.

V., jos duktė L. V., T. L. ir E. E. yra ne tik kolegos, tačiau draugauja socialiniame tinkle. Kaip nepagrįstÄ vertina teismo motyvÄ , jog apelianto ir jo sutuoktinės noras rasti kaltininkÄ suteikia ir psichologinį poveikį bei galimÄ apsirikimÄ atpažįstant asmenį. Teigia, jog kaltininko veido bruožams įsiminti, pastarojo aprangos įsiminti nėra bÅ«tina. IÅ¡ T. L. „Facebook“ paskyroje esančių jo draugų fotonuotraukų apeliantas ir jo sutuoktinė K. B. atpažino E. E., nors pastarojo paskyroje nėra nurodyta, jog jis dirba klube „Piteris“ apsaugos darbuotoju.

Anksčiau su E. E. nei apeliantas, nei jo sutuoktinė pažįstami nebuvo ir paskatų jį kaltinti neturi. Taip pat teismas neįvertino, jog keitėsi E. E. ir D. B. parodymai dėl E. E. buvimo vietos įvykio metu, jog bÅ«tent D. B. tyrimo metu vyko pas apelianto sutuoktinę ir bandė daryti jai poveikį. PareigÅ«nai R. Å . ir L. R. pripažino, jog paprastai klube „Piteris“ dirba du apsaugos darbuotojai. Ä®vykio metu buvo savaitgalis, taigi galbÅ«t tÄ vakarÄ klube dirbo ir E. E., taip siekdamas nelegaliai uždirbti bÅ«damas vaiko priežiÅ«ros atostogose.

FaktÄ , jog bÅ«damas tėvystės atostogose E. E. dirbo klube apsaugos darbuotoju, patvirtino liudytoja V. V.. PareigÅ«nai atvykę į įvykio vietÄ apklausė tik klubo darbuotojus, nepaėmė įvykio vaizdo įraÅ¡o, nors galbÅ«t žinojo, kad įraÅ¡as bus saugomas 3 dienas, ir taip padėjo klubo darbuotojams iÅ¡vengti atsakomybės.IÅ¡teisintasis E. E. atsiliepimu su apeliantų skundais nesutinka. Mano, jog apeliantų argumentai nepagrįsti. Teismas tinkamai vertino visus bylos įrodymus, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ .Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliantai kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir iÅ¡vadas dėl E. E. iÅ¡teisinimo, todėl kolegija pateikia savo argumentus dėl abiejų apeliacinių skundų kartu. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog kaltinimas E. E. yra grindžiamas tik nukentėjusiojo S. B. ir jo sutuoktinės K. B. parodymais, asmens parodymo atpažinimo protokolais ir netiesioginiais liudytojų parodymais, jog jie matė E. E. dirbantį naktiniame klube „Piteris“.Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant nė vieno tiesioginio E. E. buvimo įvykio vietoje patvirtinančių įrodymo, esamų netiesioginių įrodymų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nepakanka tam, kad bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog E. E. buvo įvykio naktį klube ir ten konflikto metu sumušė S. B., o po to, iki atvykstant pareigÅ«nams, iÅ¡ klubo pasiÅ¡alino.

Vien aplinkybė, jog E. E. įvykio metu buvo Lietuvoje, neįrodo, jog jis buvo įvykio vietoje.E. E. parodymai, jog įvykio naktį klube nedirbo ir nesilankė, nes buvo namuose su Å¡eima, bei teisiamojo posėdžio metu patikslinta aplinkybė, jog buvo Lenkijoje, tačiau ne įvykio dienÄ , o ikiteisminio tyrimo metu galėjo klysti dėl buvimo užsienyje datos, iÅ¡lieka nepaneigti. Akcentuotina, jog E. E. telefono buvimo vietos registracijos duomenys patvirtina, jog iÅ¡ tikrųjų iki įvykio keletÄ dienų jis lankėsi užsienio Å¡alyje.

Tačiau vien tai, jog įvykio dienÄ jis jau buvo Lietuvoje, nepaneigia jo pirminių parodymų, jog įvykio metu jis buvo namie, o ne naktiniame klube „Piteris“.Objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų – L. V., V. V. ir T. L. –parodymais, jog įvykio naktį klube E. E. jie nematė, nėra. Vien tai, jog Å¡ie liudytojai yra klubo „Piteris“ darbuotojai ar bendrauja socialiniame tinkle „Facebook“, savaime nereiÅ¡kia, jog jie tyrėjams ir teismui melavo, nutylėjo ar kitaip stengėsi padėti klube apsaugos darbuotoju iki išėjimo į vaiko priežiÅ«ros atostogas dirbusiam ir įvykio metu Å¡iose atostogose iÅ¡ties buvusiam E. E..

Å ių liudytojų nusikalstamų veikų teisingumui ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms byloje nenustatyta ir apygardos teismas tokių požymių jų veiksmuose neįžvelgia. Kitų liudytojų – policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ â€“ L. R. ir R. Å . parodymai taip pat nepatvirtina, jog jie matė bÅ«tent E. E. įvykio vietoje.E. E. sutuoktinės L. E. atsisakymo duoti parodymus prieÅ¡ pastarÄ jį teisme, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo vertinti kaip siekio padėti vyrui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. L.

E. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog įvykio dienÄ E. E. Lietuvoje nebuvo, dera su E. E. telefono iÅ¡klotinėse užfiksuotais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-09-22 08.00 val. iki 2016-09-25 24.00 val. (t. 2, b. l. 52–60). Kitoks L. E. procesinio elgesio ar parodymų nedavimo teisme vertinimas (L. E. atsisakė duoti parodymus tiek apylinkės, tiek apygardos teisme), teisėjų kolegijos manymu, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kuri draudžia versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius bei nekoreliuotų su netiesioginių įrodymų instituto esme.Kita apeliantės nurodyta aplinkybė, jog įvykio dienÄ 6.06 val.

E. E. naudojamas abonentas skambino abonentui, kuriuo naudojasi klubo vedėja L. V., savaime neįrodo, kad E. E. skambino pastarajai būtent dėl įvykio klube, ir tai yra svarus netiesioginis E. E. dalyvavimo įvykyje įrodymas. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodytų mobiliojo ryšio tinklo operatorių duomenys apie E. E. ir D. B. priklausančių telefonų telekomunikacinius įvykius minėtu laikotarpiu. Pažymėtina, jog D. B. įvykyje nedalyvavo, o pastarojo parodymų, jog tyrimo metu jis susitiko su nukentėjusiojo žmona vedamas smalsumo, kaip ilgametis E. E. draugas, nėra pagrindo vertinti kaip bandymo daryti K.

B. poveikį, o juolab patvirtinančių E. E. dalyvavimo įvykyje aplinkybę.Apelianto teiginiai, jog priešingai, nei nurodė teismas, E. R. jam parodytame įraše buvo E. E., įvertinus tai, jog atitinkamo įrašo ar kitokios vaizdinės ar garsinės įvykio aplinkybes atspindinčios medžiagos nėra, atmetami kaip nepatikimi. Bet kuriuo atveju patvirtinti ar paneigti aptariame įraše užfiksuotų aplinkybių jau yra neįmanoma – vaizdo įrašo klubas tyrėjams nepateikė dėl objektyvių priežasčių – policija įrašo paprašė praėjus daugiau kaip trims dienoms po įvykio, o vaizdo įrašai klube saugomi tik tris dienas.

Priežastys, kodėl toks įraÅ¡as nebuvo pareigÅ«nų paimtas įvykio naktį ar neiÅ¡saugotas klubo administracijos, nėra Å¡ios bylos dalykas.Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nuosprendyje nepaÅ¡alinti liudytojų T. L. ir L. V. parodymų prieÅ¡taravimai. L. V. parodė, jog konfliktas įvyko tarp apelianto ir prie rÅ«binės buvusio vyro, o ne su klubo apsaugos darbuotoju, bei tÄ vakarÄ apsaugos darbuotoju klube dirbęs tik T. L. į įvykio vietÄ atėjo jos iÅ¡kviestas pavojaus mygtuku.Kitas apelianto teiginys, jog bÅ«damas tėvystės atostogose E. E. dirbo klube apsaugos darbuotoju, patvirtintas liudytojos V.

V., taip pat yra nepagrįstas. Vien Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimas apylinkės teisme, jog po įvykio ji matė klube dirbantį apsaugos darbuotoju E. E., neįrodo, jog ir įvykio metu jis dirbo klube apsaugos darbuotoju. Beje, V. V. įvykio metu net nebuvo klube, o apie įvykį sužinojo iÅ¡ Å¡eimos draugo S. B. praėjus savaitei po įvykio (t. 3, b. l. 98).Tiek E. E. parodymai, duoti tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apie savo buvimo vietÄ , tiek byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai apie jiems žinomas ar po įvykio sužinotas aplinkybes, nuosprendyje tinkamai įvertintos ir aptartos visų bylos faktinių duomenų kontekste.

Teisėjų kolegija pritaria apeliantų argumentams, jog kaltininko veido bruožams įsiminti pastarojo aprangos įsiminti nėra bÅ«tina. Tačiau nagrinėjamu atveju teisinę reikÅ¡mę turi asmens parodymo atpažinti metu gautų duomenų objektyvumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2016 m. spalio 19 d. S. B. atpažindamas iÅ¡ fotonuotraukų E. E. (t. b. l. 193–197), o K. B. pastarÄ jį atpažindindama 2017 m. sausio 30 d. iÅ¡ parodytų jai gyvai atpažinti asmenų (t. 2, b. l. 6–11), tai padarė po to, kai 2016 m. spalio 4 d.

S. B. jau buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip sužinojęs byloje dalyvaujančių asmenų pavardes, taip pat ir klubo apsaugos darbuotojo T. L., bei kartu su žmona iš T. L. „Facebook¢o“ paskyroje esančių jo draugų fotonuotraukų atpažinę E. E. kaip asmenį, sumušusį S. B..Aptarta E. E. atpažinimo procedūra net tuo atveju, jei minėtoje „Facebook¢o“ paskyroje, kaip nurodo nukentėjusysis, nėra duomenų apie E. E. pareigas ar darbovietę ir pastarasis B. yra nepažįstamas, neįtikina, kad B. atpažindami E. E. buvo objektyvūs ar veikė be jokio išankstinio žinojimo apie tokio asmens išorės požymius.

Be to, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas pagrįstai S. B. po įvykio nustatytÄ neblaivumÄ (1,86 promilės) ir jo sutuoktinės neblaivumÄ , kurio ji neginčijo, vertino kaip aplinkybes, kurios neabejotinai apribojo jiems fizines galimybes objektyviai įsidėmėti S. B. sumuÅ¡usio asmens iÅ¡vaizdÄ .Prokurorės argumentai dėl asmens regos savybių, apÅ¡vietimo ir pan. aplinkybių reikÅ¡mės kaltininko kÅ«no iÅ¡orės požymiams įsidėmėti, įvertinus tai, jog įvykis buvo apÅ¡viestoje klubo patalpoje, prie rÅ«binės, keletÄ minučių ir atsižvelgus į minėtus B. veiksmų „Facebook¢e“ iki aptartų atpažinimo procedÅ«rų pobÅ«dį, nepaneigia fakto, jog B. per asmens parodymo atpažinimo procedÅ«ras iÅ¡ anksto buvo žinomi E. E. iÅ¡orės požymiai.

Taigi apeliantė susikoncentruodama ties K. B. neva netikslaus E. E. plaukų spalvos apibÅ«dinimu, neįvertina aptartos atpažinimo procedÅ«ros metu gautų duomenų teisinės reikÅ¡mės.BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes.

Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra tiesioginių E. E. buvimo įvykio vietoje patvirtinančių įrodymų, o aptartų ir įvertintų netiesioginių įrodymų visuma objektyviai nepakankama tam, kad bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog E. E. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ S. B..Apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti nuosprendį ir pripažinti E. E. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei tenkinti reikalavimus dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantai, nereiÅ¡kia, kad Å¡ie duomenys įvertinti neteisingai.Dėl civilinio ieÅ¡kinioTeisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neiÅ¡spręstas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio, kuriuo iÅ¡ E. E. praÅ¡oma priteisti 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, klausimas (t. 2, 31–32).BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad kaltinamasis E. E. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , todėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo apylinkės teismo turėjo bÅ«ti atmestas ir tai nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).Teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad civilinis ieÅ¡kinys yra atmetamas neįrodžius, jog kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tokio sprendimo dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nenurodė rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (nurodytas tik sprendimas dėl S. B. civilinio ieÅ¡kinio).

Tai traktuotina kaip nuosprendžio netikslumas, kuris gali būti ištaisytas BPK 3081 str. tvarka, kadangi tai nekeičia nuosprendžio esmės, dėl ko nuosprendžio keisti nereikia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo S. B. apeliacinius skundus atmesti.Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 149,24 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš E. E. atmetamas.

Teisėjai                                                                                            Dalius Jocys                   Savinijus Katauskas                   Aurelija Sadauskaitė