Legislator Case Law & Legislation
2025-08-01 Nr. BB-3705-1-02-2-00406-2017-5 AI generated

2025-08-01 Nr. BB-3705-1-02-2-00406-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2025-08-01 Nr. BB-3705-1-02-2-00406-2017-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2025-08-01 Nr. BB-3705-1-02-2-00406-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2673/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00406-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalies ir 209 straipsnio) nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį. Teismai netinkamai pritaikė BK 184 straipsnio 3 dalį, nes šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta iššvaistyto turto tikroji rinkos vertė. Nuteistasis kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teikė prašymus paskirti iššvaistyto turto rinkos vertės nustatyto ekspertizę, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Nesant objektyvių įrodymų, kokia iš tiesų buvo iššvaistyto turto tikroji rinkos vertė, nėra galimybės nustatyti labai didelės žalos padarymo bendrovės kreditoriams ir galimybės tinkamai inkriminuoti BK 184 straipsnio 3 dalį. Netinkamas BK 209 straipsnio taikymas pasireiškė tuo, kad šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta ir atlikta jokia ekspertizė, kuri konstatuotų esant blogą įmonės valdymą. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai, pažeidžiant BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, civiliniam ieškovui UAB „Kulpės slėnis“ priteisė iš kasatoriaus patirtas išlaidas už civilinio ieškovo atstovavimą teismuose. UAB „Kulpės slėnis“ byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau jokio civilinio ieškinio nepareiškė, todėl jis neatitinka BPK 110 straipsnio 1 dalyje apibrėžto subjekto (civilinio ieškovo) sąvokos ir neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi. Taip pat teismai, dėl ilgai vykusio baudžiamojo proceso (daugiau nei 8 metai), atsižvelgdami į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kasatoriui turėjo sumažinti skiriamą bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasatorius, nesutikdamas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, baudžiamojo įstatymo (BK 184 straipsnio 3 dalies ir BK 209 straipsnio) nuostatų aiškinimu ir taikymu, kasaciniame skunde pateikia savo subjektyvią nuomonę, atskirų įrodymų vertinimą. Nuteistasis baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo pažeidimus nurodo siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų jo argumentus, vertintų bylos įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Aptarti kasacinio skundo argumentai, formaliai nurodant teismų padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo netinkamumą, nelaikytini tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 286 straipsnio 1 dalis) palieka teismui teisę spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl iš nuteistojo priteistų išlaidų atlyginimo civiliniam ieškovui už jo atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra išdėstytos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 10 d. nutarties 41–46 punktuose.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis