2017-04-24 Nr. AB-8739-3-62-3-02261-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1409-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02261-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 17.6; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. B.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-16667 „Dėl skundo“, kuriuo nutrauktas pareiškėjo name įrengtos stoginės pastatymo teisėtumo klausimo nagrinėjimas, ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo; 2) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 69 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis su šeima gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r., kurio 41/100 dalis priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), o kita dalis (59/100) – pareiškėjui, pareiškėjas taip pat nuomojasi valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/28 dalių, o likusi šio sklypo dalis priklauso D. B.. Ginčo namo vakarinėje dalyje D. B. prieš 2–3 metus pastatė verandą–stoginę, kuri išsiplėtė į valstybinę žemę, be to, namo viduje (anksčiau nenaudotame kambaryje) D. B. be pareiškėjo sutikimo įsirengė pirtį ir ją naudoja, tuo sukeldamas pareiškėjo naudojamoms patalpoms žalą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis 2015 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patikrinti nurodytus statinius, tačiau Inspekcija skundžiamu 2015 m. spalio 30 d. sprendimu nurodė, jog pažeidimai yra mažareikšmiai, ir jog pareiškėjas per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 25 d.). Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra nustatytos išimtys, kada statyba ir jos pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundas Tarnybai dėl sklypo matavimų duomenų neteisėto pakeitimo be NŽT, kaip valstybinės žemės savininko patikėtinio, žinios, tačiau Inspekcija į tai taip pat neatsižvelgė, rėmėsi kadastrinių matavimų duomenimis. Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Aktu taip pat neteisėtai nustatyta, kad gyvenamasis namas yra naudojamas pagal jo pagrindinę naudojimo paskirtį, nes Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenys paneigia tokią Akto išvadą. NŽT vilkina rūpimo klausimo išsprendimą – valstybės nuosavybės teisių ir NŽT, kaip šio savininko patikėtinio, į likusią valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17/28 dalių įregistravimą viešajame registre.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundo dalį, kuria yra suformuluoti reikalavimai Inspekcijai.

Atsakovas paaiškino, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) specialistai, atsižvelgę į gautą pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. skundą, atliko visus būtinus atlikti veiksmus: iki statybos patikrinimo (2015 m. spalio 12 d.) gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie sklypą, išnagrinėjo jo duomenis ir nustatė, kad 1126/2867 dalys sklypo nuosavybės teise priklauso D. B., dėl daiktinių teisių įregistravimo į likusią sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše įrašų, žymų ar pan. nėra; apie numatomą statybos patikrinimą raštu informavo statytoją, pridėjo privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus; 2015 m. spalio 12 d. atliko patikrinimą sklype ir surašė 2015 m. spalio 26 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-2208-(15.2), kuriame nustatyta, jog prie ginčo gyvenamojo namo pristatyta stoginė, kurios ilgis – apie 7,86 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,33 m; išnagrinėjo patikrinimo metu gautus dokumentus; patikrino, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas.

Atsakovo teigimu, skundžiamas raštas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, jame nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje, mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąvoka reglamentuota Taisyklių 5 punkte. Taisyklių 42.1, 41.5 ir 42.8.1 punktai nustato, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, kad jis paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad valstybė nuosavybės teise valdo sklypo dalį ar yra įregistruotos kitos daiktinės teisės į šią sklypo dalį. Tiek pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. skunde, tiek teismui pateiktame skunde pareiškėjas remiasi tik prielaidomis, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes dėl išviešintos valstybinės žemės dalies. Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnas, atlikęs patikrinimą sklype ir priėmęs skundžiamą raštą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypo duomenimis, kurie pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nesant ginčo dėl stoginės statybos metų, t. y. kad ji pastatyta prieš 2–3 metus, jos statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto ir gauti valstybės įgalioto tarnautojo rašytinio pritarimo tokiam projektui, kaip statybą leidžiantis dokumentas stoginės statybai galėtų būti tik rašytinis sklypo nuomininko (savininko ar valdytojo) sutikimas (susitarimas). Tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti rašytiniai žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Inspekcijai nėra žinoma, kad per vienus metus nuo statybos pradžios dėl stoginės statybos jos statytojui ar viešojo administravimo subjektams būtų pateikta rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šių aplinkybių neįrodinėja ir pareiškėjas. Todėl dar ir dėl šios priežasties skundžiamas raštas negalėtų būti panaikintas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Aktą ir įpareigoti Administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo, o dėl kitos skundo dalies spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodė, kad Administracija gavo Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 30 d. raštą, kuriame buvo prašoma atsakyti pareiškėjui, ar įrengiant pirtį pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens bendra daline nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo patalpoje nebuvo pažeisti statinių naudojimą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Administracijos įgalioti asmenys 2015 m. lapkričio 13 d. patikrino ginčo namo techninę būklę bei naudojimą ir surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad statinio būklė gera, statinys (gyvenamasis namas) naudojamas pagal pagrindinę daikto naudojimo paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro išraše.

Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą nutraukti.

Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Kauno rajono skyrius išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą ir 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.) informavo pareiškėją, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktos, todėl NŽT Kauno rajono skyrius, nepatikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, negali įvertinti pačių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų ir spręsti dėl galimų padarytų pažeidimų. Tarnybos Kauno rajono skyrius 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.) pasiūlė pareiškėjui kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, kadangi jei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neteikiama tikrinti žemėtvarkos skyriui, pareiga patikrinti gautą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą tenka kadastro tvarkytojui.

Tarnybos Kauno rajono skyrius 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.) taip pat nurodė, kad dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių, t. y. ne dėl aplinkybių, susijusių su atliktais veiksmais nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, Tarnybos Kauno rajono skyrius atsakys artimiausiu metu. NŽT Kauno rajono skyrius dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.) neatsakė, kadangi likusių klausimų išnagrinėjimas užtruko. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Tarnyba neišnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymo.

Atsakovas paaiškino, kad jis nedalyvavo žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo, tikrinimo, derinimo ar registravimo procedūroje. Tarnybos Kauno rajono skyrius į visus pareiškėjo klausimus neatsakė ne dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus neveikimo. Tarnybos Kauno rajono skyrius, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, būtų nedelsiant informavęs pareiškėją, tačiau kadangi tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti ir teismas, NŽT Kauno rajono skyrius administracinę procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės skundą. NŽT Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.) buvo nurodyta pareiškėjo teisė šį administracinį raštą skųsti Tarnybos direktoriui, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šia teise pasinaudojęs. Todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą turėtų būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 101 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo S. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju nėra sudaryta. Patikrinimo metu nustatyta, jog prie ginčo gyvenamojo namo pristatyta stoginė, sklypo ribas žyminčių riboženklių vietoje nerasta, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 1126/2867 dalys sklypo nuosavybės teise priklauso D. B., dėl daiktinių teisių įregistravimo į likusią sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše įrašų, žymų nėra. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. (15.2)-2D-16667 „Dėl skundo“ pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. skundo netenkino ir jo nagrinėjimą nutraukė. Teismo vertinimu, skundžiamas Inspekcijos raštas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, jame nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų, todėl pagrįstas ir teisėtas, t. y. nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 punktu (stoginės statybos metu ir patikrinimo metu galiojusios redakcijos) ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo nuostatomis, konstatavo, kad stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Patikrinimo metu galiojęs Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33 punktas nustatė, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus), kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams, ir besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus (susitarimus), kai statinį numatoma statyti arčiau žemės sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkių ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Teismas nurodė, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Taisyklių 5 punkte reglamentuota mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąvoka. Taisyklių 43.1 ir 43.2 punktuose nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento ir teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti statinio projekto ir (ar) gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais. Taisyklių 42.1, 41.5 ir 42.8.1 punktai nustato, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą paaiškėja, kad jis paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų.

Teismas sprendė, kad Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas atliko visus būtinus atlikti veiksmus: iki statybos patikrinimo (2015 m. spalio 12 d.) gavo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie sklypą, išnagrinėjo jo duomenis ir nustatė, kad 1126/2867 dalys sklypo nuosavybės teise priklauso D. B., dėl daiktinių teisių įregistravimo į likusią sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro išraše įrašų, žymų nėra; apie numatomą statybos patikrinimą raštu informavo statytoją, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus; išnagrinėjo patikrinimo metu gautus dokumentus; patikrino, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas bei surašė statybos patikrinimo aktą. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad valstybė nuosavybės teise valdo sklypo dalį ar yra įregistruotos kitos daiktinės teisės į šią sklypo dalį.

Byloje nekilo ginčo dėl stoginės statybos laiko, t. y. kad ji pastatyta prieš 2–3 metus, jos statybos atveju nebuvo privaloma parengti supaprastinto statybos projekto ir gauti valstybės įgalioto tarnautojo rašytinio pritarimo tokiam projektui, kaip statybą leidžiantis dokumentas stoginės statybai galėtų būti tik rašytinis sklypo nuomininko (savininko ar valdytojo) sutikimas (susitarimas). Tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti rašytiniai žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Byloje nėra duomenų, kad per vienus metus nuo statybos pradžios dėl stoginės statybos jos statytojui ar viešojo administravimo subjektams būtų pateikta rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Teismo vertinimu, ir dėl šios priežasties skundžiamas Inspekcijos raštas negalėtų būti panaikintas.

Dėl statinių naudojimo priežiūros, kurią atlieka savivaldybių administracijos, teismas nustatė, kad Administracijos įgalioti asmenys 2015 m. lapkričio 13 d. patikrino statinio techninę būklę bei naudojimą ir surašė Aktą, kuriame konstatavo, kad ginčo gyvenamojo namo būklė gera, statinys naudojamas pagal pagrindinę daikto naudojimo paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro išraše. Administracija, atlikdama statinių naudojimo priežiūrą, tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, t. y. tikrina statinio techninę būklę (statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus) ir ar statinys naudojamas pagal jo paskirtį (Statybos įstatymo 2 str. 76 p.).

Teismas, įvertinęs Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 61.8 p. bei 62 punktų nuostatas, darė išvadą, jog nėra draudžiama gyvenamosiose patalpose įrengti pirtį, kuri yra naudojama savo poreikiams, tačiau pirtys turi būti įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais, jų įrengimo ir priežiūros klausimai teisės aktų priskiriami už priešgaisrinę saugą atsakingų įstaigų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju statinio patalpos, kurioje įrengta pirtis, plotas neviršija 50 proc. bendrojo statinio ploto, jos įrengimas neturi įtakos statinio pagrindinės naudojimo paskirties pasikeitimui, todėl Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Akte nustatyta, kad statinys yra naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog į statinio apžiūrą nebuvo pakviestas pareiškėjas, neturi įtakos išvadų, nurodytų Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Akte, pagrįstumui. Tai laikytina formaliu pažeidimu, tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti 2015 m. lapkričio 13 d. Aktą, nes Administracija, surašydama Aktą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas, nustatęs, kad reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti patikrinimą iš naujo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Aktą Nr. 69, šio reikalavimo netenkino.

Nagrinėdamas skundo reikalavimą įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą, teismas sprendė, kad NŽT Kauno rajono skyrius jį išnagrinėjo, priimdamas 2015 m. spalio 9 d. raštą Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.), kuriuo atsakė į dalį pareiškėjo klausimų, o dėl kitų klausimų administracinė procedūra buvo sustabdyta, nes tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti ir teismas. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs teise skųsti NŽT 2015 m. spalio 9 d. raštą Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.), vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 7 punktu (toks punktas nurodytas sprendime), teismas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą nutraukė, nes pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijami Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-16667 „Dėl skundo“ ir Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Aktas galėtų būti panaikinti kaip neteisėti. Nenustačius ginčijamų administracinių aktų naikinimo pagrindų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus išnagrinėti pareiškėjo prašymus iš naujo, kadangi šie reikalavimai yra išvestiniai ir atskirai nevertintini. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės ir dėl šios priežasties šių argumentų detaliau nedėstė bei neanalizavo.

III. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas klaidingai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus nagrinėjimą bei teismo sprendimo tokiose bylose priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kurie paneigė NŽT atstovės teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl nesutikimo su skundu. Įrodinėjimo procesą bei tam tikrų kategorijų bylų procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas turėjo įtakos ir tam, kad nepagrįstai buvo atmesti skundo reikalavimai, suformuoti Inspekcijai ir Administracijai.

2. Pareiškėjas į NŽT kreipėsi 2015 m. rugsėjo 8 d., Tarnyba pareiškėjui pateikė 2015 m. spalio 9 d. atsakymą, jog pareiškėjui raštu atsakys artimiausiu metu, tačiau praėjus dar 2 mėnesiams po šio atsakymo NŽT dar nebuvo padariusi nieko, kad išnagrinėtų pareiškėjo prašymą, t. y. Tarnyba vilkino minėto klausimo išnagrinėjimą, skundo (prašymo) nagrinėjimo termino nepratęsė ir dėl to neteisėtai nepriėmė sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ką konkrečiai NŽT nustatinėjo nuo skundžiamo neveikimo bei vilkinimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nenustatinėjo, kiek NŽT realiai užtruko likusių klausimų išnagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta tokio nagrinėjimo įrodymų. Iš Tarnybos elgesio matyti, kad ji net nesiekė nieko tuo klausimu nagrinėti, t. y. spręsti, ar reiktų įregistruoti savo nuosavybės teises į pareiškėjui nuomojamą valstybinės žemės sklypo dalį. Jau daug metų neatliekant tokio įregistravimo, pareiškėjui kyla skunde nurodytos neigiamos teisinės pasekmės, nes kitas šio sklypo savininkas (trečiasis suinteresuotas asmuo) su NŽT nederina jokių savo veiksmų. Toks viešojo administravimo subjekto elgesys nėra pateisinamas ir patenka į ABTĮ 90 straipsnio reguliavimo sritį, kadangi pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nuomotis sklypo dalį, kuri yra įregistruota viešajame registre, turinčią aiškų savininką.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl nepasinaudojimo išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes iš tikrųjų nagrinėjo šią skundo dalį ir nurodė, jog vilkinimo ir neveikimo apskritai nebuvo. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nėra nuoseklūs ir suprantami, nes jeigu byla yra nutrauktina, nėra pagrindo išsamiai atsakyti į kitus argumentus dėl skunde nurodyto konkretaus reikalavimo. Taip pat visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad po teismo sprendimo priėmimo jau nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį skundo padavimo terminas NŽT vadovo sprendimu gali būti atnaujintas.

4. Reikalavimas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą turėjo būti nagrinėjamas teisme, nes ABTĮ 17 straipsnio 1–2 dalys suteikia pareiškėjui teisę pateikti teismui skundą dėl skirtingų subjektų skirtingų sprendimų ir, kai keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, sujungiami, tokiu atveju visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

5. Inspekcija šioje byloje teigė, kad sklypas turi tik įregistruotą savininką D. B., ir dėl to tinkamai neatliko savo pareigos tikrinti savavališką statybą valstybinės, o ne privačios žemės sklype. Tačiau NŽT nepagrįstai neįregistravo savo (valstybės) nuosavybės teisių į ginčo sklypo dalį, todėl Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai, grindžiami faktu, jog ši nuosavybės teisė viešajame registre nebuvo registruota Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimo priėmimo ir klausimo dėl savavališkos priestato (stoginės) statybos nagrinėjimo metu, taip pat yra nepagrįsti ir naikintini. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog valstybė nuosavybės teise valdo sklypo dalį ar jog yra įregistruotos kitos daiktinės teisės į šią sklypo dalį, yra nepagrįsti.

6. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl negalima taikyti Taisyklių 42.82 punkte nustatytos išimties, kad jei per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui dėl statybos nebuvo pareikšta rašytinės pretenzijos arba kreiptasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, išskyrus statybos valstybinėje žemėje atvejus, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Taip pat Taisyklių 43 punkte yra aptartos išimtys, kada jokiais atvejais statyba ir jos pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais.

7. Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. Aktu neteisėtai nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas yra naudojamas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį, nes Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2015 m. lapkričio 27 d. atsakyme Nr. 13-2058 nurodė, jog pirtis yra įrengta ir naudojama pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 223 punkto reikalavimus, t. y. šie Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenys paneigia tokią Administracijos Akto išvadą. Be to, į duomenų patikrinimą vietoje pareiškėjas net nebuvo kviečiamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Administracijos Aktas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Inspekcijai suformuluotų reikalavimų palikti nepakeistą ir šią apeliacinio skundo dalį atmesti.

Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuri yra susijusi su Inspekcija, yra pagrįsta ir teisėta, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai, objektyviai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kodėl negalima taikyti Taisyklių 42.8.2 punkte nustatytos išimties. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas atliko visus pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalis būtinus atlikti veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypo duomenimis, kurie pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ir priėmė teisėtą, išsamų bei pagrįstą 2015 m. spalio 30 d. raštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat teisingai nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnas pagrįstai vadovavosi Taisyklių 43.1 ir 43.2 punktais.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas dviem savarankiškais pagrindais, nustatytais Taisyklių 42.8.1 ir 42.8.2 punktuose. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. rašto naikinimo pagrindą sudaro ta aplinkybė, kad NŽT nepagrįstai neįregistravo valstybės nuosavybės teisių į sklypo dalį, pripažįsta aplinkybę, jog tik po to, kai neįregistruota sklypo dalis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, Inspekcijos Kauno skyriaus specialistui atsirastų pagrindas taikyti Taisyklių 42.8.2 punkte nustatytą išimtį. Tačiau tai nepaneigia Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. rašto teisėtumo, nes pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas ne tik šiuo pagrindu, tačiau ir kitu pagrindu, nustatytu Taisyklių 42.8.1 punkte.

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Aktą ir įpareigoti Administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo, o dėl kitos apeliacinio skundo dalies spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Atsakovo teigimu, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 13-2058 pateikta informacija, kad ginčo gyvenamojo namo patalpoje D. B. pastatyta pirtis yra įrengta ir naudojama pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, nėra Administracijos atliekamos statinių naudojimo priežiūros objektas ir tai įrodo Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad gyvenamosiose patalpose nėra draudžiama įrengti pirtį, kuri yra naudojama savo poreikiams, nors pirtys turi būti įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais, tačiau jų įrengimo ir priežiūros klausimai teisės aktų priskiriami už priešgaisrinę saugą atsakingų įstaigų kompetencijai.

Atsakovas nurodo, kad Aktas negali būti laikomas neteisėtu dėl to, jog jį pasirašant galbūt buvo įvykdytas procedūrinis pažeidimas, t. y. pareiškėjas nepakviestas į apžiūrą, nes šis galbūt įvykdytas procedūrinis pažeidimas neturėjo jokios įtakos atliekant statinio techninę apžiūrą vietoje, įvertinant visas aplinkybes, visus susijusius dokumentus bei nepadarė jokios įtakos išvadų, nurodytų Akte, pagrįstumui.

Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas, atsižvelgęs į byloje kilusio ginčo su NŽT pobūdį ir į Žemės reformos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodo, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.), kuris buvo parengtas kaip atsakymas į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą, buvo nurodyta pareiškėjo teisė šį administracinį raštą skųsti NŽT direktoriui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atstovas būtų šia teise pasinaudojęs, aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis dėl praleisto termino, pareiškėjas taip pat nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos dalį nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 d. 7 p.). Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Byloje nebuvo nustatytas joks pareiškėjo teisių pažeidimas dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų / sprendimų, už kurį būtų atsakingi atsakovai, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti teisėtai priimtą skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-16667; atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 69 teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat pareiškėjas byloje yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti jo (pareiškėjo) 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą (prašymą).

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 7VJ-(14.7.2.)-471 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, dalių nustatymo“ nustatė 0,28 ha žemės sklypo Nr. 377-1 dalis bendraturčiams – T. R. B. – 0,11 ha, pareiškėjui S. B. – 0,17 ha. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. spalio 12 d. pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. (adresas yra patikslintas pagal adresų registro duomenis – buvęs adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno r.), yra 0,2867 ha, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ir šio sklypo 1126/2867 dalys nuosavybės teise priklauso D. B., kuris nuosavybės teisę įgijo pagal 2014 m. gegužės 8 d. sudarytą dovanojimo sutartį. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, kad kita sklypo dalis priklauso valstybei, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad valstybė būtų perleidusi kitiems asmenims nuosavybėn tą sklypo dalį.

Pagal bylos duomenis valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju nėra sudaryta, tačiau pareiškėjas naudojasi kita žemės sklypo dalimi. Minėtame žemės sklype esantis gyvenamasis namas (1A1m) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui S. B. (59/100 dalys) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. (41/100 dalys) (2015 m. spalio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys).

Pareiškėjas šioje byloje pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-16667 „Dėl skundo“, kuriuo nutrauktas gyvenamajame name (1A1m) įrengtos stoginės pastatymo teisėtumo klausimo nagrinėjimas, ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo; panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 69, kuriuo buvo pagal pareiškėjo skundą patikrinta trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamajame name (1A1m) įrengta pirtis, ir įpareigoti Administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo; įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą (prašymą) dėl įregistravimo viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančias 17/28 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuosavybės teises; dėl šio žemės sklypo ir gretimo sklypo kadastrinių matavimų pataisymų ir kt.

Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundą (prašymą) nutraukė, o kitus skundo reikalavimus atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują, kuriuo skundo reikalavimai būtų patenkinti.

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-16667

Inspekcijos Kauno skyrius 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. (15.2)-2D-16667 „Dėl skundo“ pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 9 d. skundo, kuriame buvo informuojama apie galbūt neteisėtai apie 2012–2013 metus pastatytą statinį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno r., netenkino ir jo nagrinėjimą nutraukė. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad prie esančio gyvenamojo namo (lA1m) yra pristatyta stoginė (ilgis – apie 7,86 m, plotis – apie 2,80 m, aukštis – apie 2,33 m), kuri priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai ir tokiam statiniui nėra privalomi statybą leidžiantys dokumentai (Statybos techninio reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812; Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 p.). Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 25 dalimi, nurodė, kad rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Taip pat Inspekcija, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. IV-5, 43.1 ir 43.2 punktais, nustatė, kad naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento ir teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti statinio projekto ir (ar) gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais, o vadovaudamasi Taisyklių 42.1, 41.5 ir 42.8.1 punktais skundo nagrinėjimą nutraukė. Inspekcija atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai.

Pareiškėjas su tokia Inspekcijos išvada nesutiko, teigdamas, kad jis kreipėsi į atsakovą su prašymu patikrinti statinius, nes trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė verandą–stoginę, kuri išsiplėtė į valstybinę nesuformuotą žemę – viešąjį kelią A-4 (pravažiavimą). Pareiškėjo teigimu, sprendžiant dėl skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejų Taisyklių 42.8.2 punkte yra nustatyta išimtis dėl naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, t. y. skundų ir pranešimų nagrinėjimas negali būti nutrauktas, jei nustatoma, kad statyba buvo valstybinėje žemėje, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Taip pat pareiškėjas savo poziciją grindė Taisyklių 43 punktu, kuriame yra nustatytos išimtys, kada jokiais atvejais statyba ir jos pažeidimai nėra laikomi mažareikšmiais, t. y. kai naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento buvo vykdomas ar įvykdytas valstybinėje žemėje (43.1.1 p.); rašytinį sutikimą buvo privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio (43.1.2 p.); įvyko ar gresia statinio avarija (43.1.3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų ir netenkino skundo reikalavimo, pareikšto Inspekcijai, nustatęs, kad 1126/2867 dalys sklypo nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, o dėl daiktinių teisių įregistravimo į likusią sklypo dalį Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše įrašų, žymų nėra; visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.); pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad valstybė nuosavybės teise valdo sklypo dalį ar yra įregistruotos kitos daiktinės teisės į šią sklypo dalį.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas dėl jo skunde nurodytų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių turėjo tenkinti skundo reikalavimą, pareikštą Inspekcijai.

Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad Inspekcija pareiškėjo skundo (prašymo) neišnagrinėjo iš esmės ir nagrinėjimą nutraukė, nustačiusi, kad pareiškėjo skundas (prašymas) paduotas dėl mažareikšmio teisės akto pažeidimo, nurodyto Taisyklių 43.1 punkte (naujo nesudėtingo statinio statyba ar nesudėtingo statinio rekonstravimas neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento), ir 43.2 punkte (teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento) (Taisyklių 41.5 ir 42.1 p.). Pažymėtina kad Taisyklių 41.5 punkte nurodyta, jog skundai ir pranešimai nenagrinėjami, kai jie paduoti dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 43 punkte, o 42.1 punkte nustatyta, jog skundai ir pranešimai nenagrinėjami, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja šių Taisyklių 41 punkte nurodytos aplinkybės. Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo (prašymo) nagrinėjimas nutrauktas ir kitu Taisyklių 42 punkte, kuriame nurodomi skundų ir pranešimų nagrinėjimo nutraukimo atvejai, nurodytu teisiniu pagrindu, t. y. dėl to, kad nustatyta, jog žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyti rašytiniai žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Akcentuotina, kad šioje normoje taip pat yra nustatyta, jog minėtos nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio.

Byloje nėra duomenų, kad per vienus metus nuo statybos pradžios dėl stoginės statybos jos statytojui ar viešojo administravimo subjektams būtų pateikta rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio (stoginės) statybos.

Teisėjų kolegija, vertindama Inspekcijos nurodytus teisinius pagrindus, dėl kurių pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, pirmosios instancijos teismo motyvus, dėl kurių pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Taisyklėse nustatytomis išimtimis, buvo atmesti, akcentuoja, kad žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 str. 2 d.). Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

Tiek Inspekcijos, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad vien tai, jog viešajame registre nesant įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teisės į tam tikrus žemės sklypus, reiškia, kad žemė nepriklauso valstybei, yra teisiškai nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota duomenų, kad valstybė yra perleidusi nuosavybės teisę į 1741/2687 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar kitų įstatymų nustatyta tvarka. Be to, ir šioje byloje dalyvaujanti Tarnyba nėra pateikusi įrodymų, kad minėta žemės sklypo dalis nepriklauso valstybei nuosavybės teise. Taip pat byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad žemės sklypo dalis, kurioje pastatyta stoginė, pagal patvirtintą naudojimosi tvarką tarp sklypo bendrasavininkių, priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas skundą (prašymą) grindė tuo, jog stoginė yra išsiplėtusi į valstybinę nesuformuotą žemę – viešąjį kelią A-4 (pravažiavimą), tačiau šių aplinkybių Inspekcija visiškai nėra išnagrinėjusi, t. y. nėra nustačiusi, kad pareiškėjo nurodomas pravažiavimas nėra valstybinė žemė ir ar stoginė yra pastatyta šioje valstybinėje žemėje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, jog Inspekcija be teisėto nutraukė jo skundo nagrinėjimą dėl to, kad nustatė, jog jo skundas (prašymas) paduotas dėl mažareikšmio teisės akto pažeidimo, neįvertinusi, jog turėtų būti taikoma Taisyklėse nustatyta išimtis dėl valstybinės žemės (Taisyklių 42.8.2 ir 43.1.1 p.), yra teisiškai pagrįsti. Kaip minėta, Inspekcija pareiškėjo skundo (prašymo) nagrinėjimą nutraukė ir dėl to, kad nustatė, jog žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra įrengti riboženkliai (Taisyklių 42.8.1 p.), tačiau pareiškėjas skundo (prašymo) negrindė jokiomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad stoginė pastatyta nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų. Nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas nėra nurodę teisiškai pagrįstų argumentų dėl šios Taisyklių 42.8.1 punkto nuostatos taikymo nagrinėjamu atveju.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-16667 neteisėtumo yra pagrįsti, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-16667 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą yra tenkintini, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti šie reikalavimai, panaikintina ir dėl šių reikalavimų priimtinas naujas sprendimas.

Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 69

Byloje nustatyta, kad Administracijos įgalioti asmenys 2015 m. lapkričio 13 d. patikrino statinio (gyvenamojo namo (1A1m)) techninę būklę bei naudojimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 69. Šiame akte nurodyta, kad statinio būklė gera, statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), naudojamas pagal pagrindinę daikto naudojimo paskirtį, nurodytą valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo vienoje iš patalpų įrengta pirtis (sauna).

Pareiškėjas ginčijo šį aktą, teigdamas, kad buvo neteisėtai nustatyta, jog gyvenamasis namas yra naudojamas pagal pagrindinę paskirtį, nes tai paneigia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. lapkričio 27 d. atsakymas Nr. 13-2058, kuriame nurodyta, jog pirtis yra įrengta ir naudojama pažeidžiant STR „Gyvenamieji namai“ 223 punkto reikalavimus. Taip pat pareiškėjas teigė, kad nebuvo pakviestas į duomenų patikrinimą, todėl pažeista patikrinimo procedūra.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais, įvertinęs Administracijos kompetenciją bei Administracijos nustatytas atlikto patikrinimo metu aplinkybes, susijusias su pirtimi.

Byloje nustatyta, kad statinio (gyvenamojo namo) patalpos, kurioje įrengta pirtis, plotas neviršija 50 proc. bendrojo statinio ploto, jos įrengimas nedaro įtakos statinio pagrindinei naudojimo paskirčiai, t. y. pirties įrengimas nepakeitė statinio naudojimo paskirties. Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad statinių, išskyrus susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 punkto nuoroda, kad statinio naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, konstatavo, kad Administracija, atlikdama statinių naudojimo priežiūrą, tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, t. y. tikrina statinio techninę būklę (statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus) ir ar statinys naudojamas pagal jo paskirtį.

Nustatyta, kad Administracija statinių naudojimo priežiūrą atlieka vadovaudamasi statinių naudojimo priežiūros naudojimo tvarka, kurią nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ ir nagrinėjamu atveju atsakovas šios tvarkos nepažeidė.

Administracija byloje, atsikirsdama į pareiškėjo argumentus, teigia, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 61.8 punkto nuostatas nėra draudžiama gyvenamosiose patalpose įrengti pirtį, kuri yra naudojama savo poreikiams, pirties įrengimo ir priežiūros klausimai priskiriami už priešgaisrinės saugą atsakingų įstaigų kompetencijai. Administracija, pasisakydama dėl Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 13-2058 pateiktos informacijos, nurodo, kad ši informacija nėra Administracijos atliekamos statinių naudojimo priežiūros objektas, bei akcentuoja Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį, kad statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pirtys turi būti įrengiamos vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pirčių įrengimą ir priežiūrą, reikalavimais, jų įrengimo ir priežiūros klausimai teisės aktų priskiriami už priešgaisrinę saugą atsakingų įstaigų kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos pozicija bei su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nenurodo, kokius konkrečius veiksmus turėjo atlikti Administracija, tirdama jo skundą, bei nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėjo būti nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamasis namas, kuris jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, turėjo būti pripažintas kaip statinys, kuris negali būti naudojamas pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Pareiškėjo nurodoma Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 13-2058 pateikta informacija nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad gyvenamasis namas negali būti naudojamas pagal pagrindinę paskirtį. Pažymėtina, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad įrengta pirtis neatitinka STR „Gyvenamieji namai“ 223 punkto reikalavimų, apie tai informavo D. B. ir jam išaiškino reikalavimus, kurių turi būti laikomasi įrengiant saunas, ir pranešta, kad neatitiktis turi būti pašalinta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apie numatomą statinio techninės priežiūros patikrinimą iš anksto raštu turi būti pranešta statinio naudotojui, statinio patalpų dalies, kurioje yra įrengta pirtis, naudotojas yra D. B., konstatavo, kad nepanešimas pareiškėjui apie patikrinimą yra formalus pažeidimas, nedarantis įtakos Akto pagrįstumui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių ši pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti pripažinta neteisėta.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant apeliacinį skundą. ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik nurodyti abstrakčius argumentus, dėl kurių nesutinkama su priimtu sprendimu, tačiau būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentacija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 69 bei įpareigoti Administraciją atlikti patikrinimą iš naujo.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą (skundą)

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu (toks punktas nurodytas sprendime), bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą (skundą) nutraukė, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, pareiškėjo atstovas nėra pasinaudojęs teise per 20 dienų apskųsti Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 9 d. raštą Nr. 7SD-6102-(14.7.104.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 9 d. rašte Nr. 7SD-6102-(14.7.104.) buvo nurodyta pareiškėjo atstovo teisė šį administracinį raštą skųsti Tarnybos direktoriui, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atstovas būtų šia teise pasinaudojęs per 20 dienų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nutraukė šią bylos dalį, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo jo skundą, t. y. pasisakė, kad nebuvo vilkinimo ir neveikimo, be to, užkirto kelią kreiptis į atitinkamą ginčų nagrinėjimo subjektą kita tvarka. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas vilkino išnagrinėti prašymo reikalavimą įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), Kauno r.) nuosavybės teises, nepratęsė šio klausimo išnagrinėjimo termino bei nepriėmė sprendimo per įstatymo nustatytą terminą (Viešojo administravimo įstatymo 31 str.), be to, pareiškėjui nebuvo pranešta apie atsakovo priimtą sprendimą stabdyti procedūrą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (pareiškėjas) privalėjo pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas sujungė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo kompetencijai, todėl visi reikalavimai turėjo būti nagrinėjami teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjo pareikštus skundo reikalavimus skirtingoms institucijoms, nenustatė, kad reikalavimas išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą (skundą), pareikštas Tarnybai, yra susijęs su kitais dviem pirmiau aptartais reikalavimais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šį reikalavimą nagrinėti, tai dar nereiškia, jog jis tapo susijusiu su kitais skundo reikalavimais, pareikštais Inspekcijai bei Administracijai, kurios neturi jokios kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skunde (prašyme) išdėstytų reikalavimų, ir nuo šių institucijų veiksmų visiškai nepriklauso Tarnybos veiksmai, susiję su pareiškėjo jai paduotu skundu (prašymu).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta bylos dalis ir kartu pasisakyta dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atklikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis inter alia nustato, jog teismas gali panaikinti skundžiamą teisės aktą arba įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas priimti skundą atsisako (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), o jei skundas buvo priimtas nagrinėti, – skundas paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 str. 1 p.) arba byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 8 p. (2013 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XII-348 redakcija)).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostata, kad Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas nėra padavęs skundo dėl Tarnybos Kauno skyriaus veiksmų (neveikimo) Tarnybos vadovui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas ar jo atstovas turėjo skųsti Tarnybos vadovui Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 9 d. raštą Nr. 7SD-6102-(14.7.104.).

Vertinant šios išvados pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo inicijuojam ginčui tokia tvarka yra privaloma, nagrinėjamu atveju šiam klausimui išspręsti ypač yra reikšmingas pareiškėjo inicijuojamo ginčo pobūdis. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir administravimo subjektų veiksmų teisėtumo (atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus) (ABTĮ 15 str. 1 d. 1, 2 p.; 22 str. 1 d.).

Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Be to, atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus taip pat nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą, ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Tačiau viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Kauno rajono skyrių su 2015 m. rugsėjo 8 d. skundu (byloje įvardijamas kaip prašymas), kuriame suformulavo 5 reikalavimus: 1) išreikalauti iš valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo duomenis apie gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 2) įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 17/28 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 3) kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą dėl neteisėtai įregistruotų abiejų minėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų išregistravimo; 4) įpareigoti matininką G. U. ir uždarąją akcinę bendrovę „Topolinija“ pataisyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., ir gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., kadastrinių matavimų bylas ir jose esančius abiejų žemės sklypų 2014 m. gruodžio 20 d. parengtus sklypų planus, sudaryti naujus šių sklypų parodymo–paženklinimo aktus ir visą dokumentaciją suderinti su pareiškėju bei atsakovu; 5) įvertinti matininko G. U. kvalifikaciją bei padarytus grubius pažeidimus įregistruojant minėtų sklypų kadastrinius matavimus, panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

Tarnybos Kauno rajono skyrius į šį pareiškėjo skundą atsakė 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“. Šiame rašte nurodyta, kad atsakoma į pareiškėjo skundo dalį dėl matininko G. U. atliktų veiksmų nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, dėl skunde nurodytų kitų aplinkybių Tarnybos Kauno rajono skyrius atsakys artimiausiu metu. Iš šiame rašte nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su atliktais kadastriniais matavimais, jų įregistravimu, nurodytų teisės aktų normų matyti, kad buvo išnagrinėti pareiškėjo skundo 1, 3–5 reikalavimai, tačiau nebuvo išnagrinėtas 2 skundo reikalavimas ir pareiškėjui nebuvo atsakyta, koks yra priimtas sprendimas, o jei nepriimtas, – tai dėl kokių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas atsakė į minėtus skundo 1, 3–5 reikalavimus, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo šioje byloje pateiktu skundu, kad atsakovas vilkino išnagrinėti ir atsakyti į šiuos skundo reikalavimus. Pareiškėjas, gavęs minėtą atsakymą, turėjo galimybę jį apskųsti Tarnybos vadovui.

Tačiau pareiškėjas 2015 m. spalio 9 d. rašto Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.) neskundė nei Tarnybos vadovui, nei teismui. Šioje byloje nagrinėjamame skunde nėra suformuluoto reikalavimo dėl 2015 m. spalio 9 d. rašto Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.) panaikinimo bei nėra nurodyta jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pripažinta, kad šis raštas yra neteisėtas. Pareiškėjas skundą šioje byloje grindė vien tik tuo, kad atsakovas vilkina jam rūpimo klausimo – valstybės nuosavybės teisių ir atsakovo Tarnybos, kaip šio savininko patikėtinio, teisių į 17/28 dalių žemės sklypo įregistravimą viešajame registre. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra praėję du mėnesiai nuo 2015 m. spalio 9 d. rašto Nr. 7SD-6.102-(14.7.104.) gavimo, tačiau jam nėra atsakyta.

Taigi šioje byloje pareiškėjas skundą grindė tik tuo, kad atsakovas vilkina išnagrinėti ir išspręsti jo skundo (prašymo) 2 reikalavimą, ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su kitų skundų reikalavimų sprendimo vilkinimu, byloje pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų dėl atsakovo neveikimo ar veiksmų neteisėtumo, sprendžiant skundo (prašymo) 1, 3–5 reikalavimus, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į bylos pobūdį nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjui yra reikalinga išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka dėl skundo (prašymo) 1, 3–5 reikalavimų išsprendimo. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad į skundo (prašymo) 1, 3–5 reikalavimus buvo atsakyta, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas vilkino šių reikalavimų išnagrinėjimą, išsprendimą ir atsakymo pateikimą. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) 1, 3–5 reikalavimus turėjo būti netenkintas.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas neišnagrinėjo ir pareiškėjui nepateikė atsakymo į 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) 2 reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos Kauno rajono skyrius į visus pareiškėjo atstovo klausimus neatsakė ne dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus neveikimo, o dėl to, kad rinko medžiagą ir tik išnagrinėjęs surinktą medžiagą galėjo paruošti tinkamą atsakymą, be to, tuo pačiu klausimu skundą pradėjo nagrinėti ir teismas, Tarnybos Kauno rajono skyrius administracinę procedūrą sustabdė, kol teismas išnagrinės skundą. Teisėjų kolegija, vertindama šių argumentų pagrįstumą ir nagrinėdama tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo skundo (prašymo) 2 reikalavimas ir nėra priimtas sprendimas, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vilkino pareiškėjo skundo (prašymo) 2 reikalavimo išnagrinėjimą ir sprendimo priėmimą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų svarbias priežastis, dėl kurių atsakovas neišnagrinėjo ir nepriėmė jokio sprendimo dėl minėto pareiškėjo skundo (prašymo) 2 reikalavimo.

Dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje reikalavimą atsakovui pareiškė iš esmės dėl to, kad atsakovas vilkina išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl skundo (prašymo) 2 reikalavimo, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių buvo sustabdyta administracinė procedūra, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pareiškėjas šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y. teismas nepradėjo nagrinėti bylos tuo pačiu klausimu (Viešojo administravimo įstatymo 24 str. 4 d.).

Be to, pridurtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundo (prašymo) 2 reikalavimas iš esmės nėra susijęs su Žemės reformos įstatymo, kuris reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 str.), nuostatomis, nes pareiškėjas skundo (prašymo) 2 reikalavimas nėra susijęs su žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumu, žemės privatizavimu, nuoma ir perdavimu neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.), todėl teisiškai nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Skundo (prašymo) 2 reikalavimas suformuluotas atsakovui, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.).

Apibendrinant šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą (skundą), neįpareigojo Tarnybos išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) reikalavimą įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), Kauno r.) nuosavybės teisės. Kaip jau nustatyta, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) kitus reikalavimus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai iš dalies tenkintini ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti skundo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-16667 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą; įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) reikalavimą įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), Kauno r.) nuosavybės teises yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 69 ir įpareigoti Administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo, pripažintina pagrįsta ir teisėta.

Kaip jau buvo aptarta anksčiau, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) kitus reikalavimus, susijusius su sklypų kadastriniais matavimais. Šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendime yra išnagrinėjęs teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo veiksmų, byloje nenustatytas atsakovo vilkinimas išspręsti šiuos reikalavimus, o apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turi būti nustatyta, kad atsakovas vilkino išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl skundo (prašymo) reikalavimų, susijusių su sklypų kadastriniais matavimais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-16667 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos išnagrinėti pareiškėjo S. B. skundą.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo S. B. 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) reikalavimą įregistruoti viešajame registre Lietuvos Respublikai priklausančių 17/28 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), Kauno r.) nuosavybės teises. Atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. skundo (prašymo) kitus reikalavimus.

Atmesti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 13 d. statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 69 ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją patikrinti statinio naudojimą iš naujo.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė