2016-12-14 Nr. AB-23777-3-61-3-03492-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-907-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03492-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) pripažinti nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais ir įpareigoti pateikti išsamius atsakymus; 2) priteisti iš Valstybės saugumo departamento 500 Eur neturinę žalą, skiriant tą sumą Lietuvos tremtinių organizacijai literatūros leidybai apie Valstybės saugumo komitetą ir kolaborantų okupacinį siaubą okupuotoje Lietuvoje (b. l. 1–2).

Iš pareiškėjo pridėtų skundo priedų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių, prašydamas atsakyti į 16 klausimų, susijusių su Valstybės saugumo departamento veiksmais, atliktais su E. K.. Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. birželio 27 d. paklausimą, 2016 m. liepos 21 d. rašte Nr. 18-5512 informavo pareiškėją apie tai, kad paklausimu jis prašo privačios informacijos ne apie save, be to, neturi teisės gauti kitos (žvalgybos ir kontržvalgybos) informacijos, ir nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas neturi teiktinos informacijos pagal pareiškėjo paklausimą. Pareiškėjas 2016 m. liepos 31 d. kreipėsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių, prašydamas konkrečiai atsakyti į jo pateiktus 16 klausimų, kadangi gautas atsakymas yra abstraktus. Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. liepos 31 d. kreipimąsi, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 18-6055 informavo pareiškėją apie tai, kad jo kreipimasis nenagrinėtinas, kadangi jis kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą tuo pačiu klausimu, kuris buvo išnagrinėtas.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. rugsėjo 9 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų nurodytas atsakovas bei jo rekvizitai, suformuluotas ABTĮ atitinkantis skundo reikalavimas, pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, o taip pat Valstybės saugumo departamento sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus bei 30 Eur žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 9–10).

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 12–14), kuriuo prašo įvertinant, kad Valstybės saugumo departamento atsakymai pareiškėjui neatitinka 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimo „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ normų ir principų reikalavimų, bei neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – ir Įstatymo) turinio prasmę, pripažinti nurodytus Valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Valstybės saugumo departamento atsakymus gavo 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė Valstybės saugumo departamento jam siųstų laiškų vokus, iš kurių matyti, jog sprendimai pareiškėjui įteikti 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. Patikslintame skunde pareiškėjas prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama problema nėra pareiškėjo asmeninio pobūdžio intereso ar naudos klausimas, o ginamas tik bendras viešas politiškai reikšmingas Lietuvos valstybei interesas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutarė A. E. skundą laikyti nepaduotu (b. l. 25–27).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šio straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 37 straipsniu. Patikslintame skunde pareiškėjas prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjama problema nėra pareiškėjo asmeninio pobūdžio intereso ar naudos klausimas, o ginamas tik bendras, viešas, politiškai reikšmingas Lietuvos valstybei interesas. Atsižvelgiant į tai, kad nei Įstatyme, nei ABTĮ nenustatyta galimybė Nepriklausomybės Akto signatarams kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, taigi jų kreipimaisi nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų neapmokestinamų skundų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad įrodymų, pagrindžiančių turtinę padėtį, pareiškėjas nepateikė, jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas tenkinti neturėjo teisinio pagrindo.

Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 88 straipsniu. Teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą skundą su tinkamai suformuluotu reikalavimu Valstybės saugumo departamento sprendimų atžvilgiu (pvz. prašytų juos panaikinti, pakeisti), tačiau pareiškėjas pateiktame patikslintame skunde reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nesuformulavo. Pareiškėjo reikalavimo pripažinti nurodytus Valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais atžvilgiu teismas negalėtų priimti nei vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių.

Iš prie patikslinto skundo pridėto voko matyti, kad Valstybės saugumo departamento 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 18-5512 pareiškėjas gavo 2016 m. liepos 25 d., skundą teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 30 d., taigi praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, neatsižvelgė į teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, patikslintame skunde nenurodė atsakovo, nesuformulavo reikalavimo dėl jam materialines teisines pasekmes sukeliančio (sukeliančių) sprendimo (sprendimų), pareiškėjo patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų arba objektyvių duomenų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį, taigi nepašalino visų teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. E. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29–31), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir, įvertinant, kad Valstybės saugumo departamento atsakymai pareiškėjui neatitinka teisės normų ir principų reikalavimų, pripažinti nurodytus Valstybės saugumo departamento vadovų atsakymus nepilnais, neišsamiais, formaliais atsirašinėjimais.

Pažymi, kad pareiškėjas buvo nurodęs prašymą pagal ABTĮ 88 straipsnio 4 punktą patenkinti skundą ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą pateikti konkrečius ir išsamius atsakymus pagal galiojančius teisės aktų normų ir principų reikalavimus. Mano, kad teismo pareiga taikyti įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas skaičiuoja terminą nuo pirmojo Valstybės saugumo departamento rašto. Tačiau pareiškėjas mano, kad jis galėjo pakartotinai ir ne kartą kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir skųstis teismui tik kai galutinai paaiškėja neįtikinama Valstybės saugumo departamento pozicija. Be to, patikslintame skunde pareiškėjas prašė atnaujinti terminą.

Dėl žyminio mokesčio nurodo, kad nagrinėjama problema aiškiai išimtinai nėra pareiškėjo asmeninio pobūdžio intereso ar naudos klausimas, o ginamas tik bendras viešas, neeilinis politiškai konceptualiai reikšmingas Lietuvos valstybės interesas. Išimtinai valstybės interesas pareiškėjo nurodytas pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas nutarė laikyti pareiškėjo A. E. skundą nepaduotu, kadangi jis nepašalino visų teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 24, 25, 29, 35 straipsniuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjui A. E. nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 9 d. skundo, pateikto 2016 m. rugpjūčio 30 d., trūkumams pašalinti: nurodyti atsakovą ir jo rekvizitus; pateikti patikslintą skundą su tinkamai suformuluotu reikalavimu Valstybės saugumo departamento sprendimų atžvilgiu; pateikti savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; nesutinkant su Valstybės saugumo departamento sprendimais, pateikti tų sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus; jei praleistas terminas kreiptis į teismą, pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; pateikti 30 Eur žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2016 m. rugsėjo 8 d., gavęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, kadangi jis nepašalino 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus bei atskirojo skundo argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateiktas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų ir kad pareiškėjas nepašalino visų 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų: reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas dėl veiksmų neteisėtumo pripažinimo negali būti skundo dalyku – veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas ginčui reikšmingu klausimu į Valstybės saugumo departamentą kreipėsi du kartus: 2016 m. birželio 27 d., prašydamas atsakyti į 16 klausimų, susijusių su Valstybės saugumo departamento veiksmais, atliktais su E. K.. Į šį prašymą buvo atsakyta 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 18-5512, įteiktu 2016 m. liepos 25 d., kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Valstybės saugumo departamentas neturi teiktinos informacijos pagal paklausimą; 2016 m. liepos 31 d., prašydamas konkrečiai atsakyti į 2016 m. birželio 27 d. paklausime suformuluotus klausimus. Į šį prašymą buvo atsakyta 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 18-6012, įteiktu 2016 m. rugpjūčio 18 d., kuriuo Valstybės saugumo departamentas pareiškėją informavo, kad šis jo prašymas (kreipimasis) nenagrinėtinas kaip pakartotinis. Taigi, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, Valstybės saugumo departamentas parengė du raštus, kuriais atlikti veiksmai (priimti sprendimai) gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais: dėl 2016 m. liepos 21 d. veiksmų, kuriais nurodyta neturint teiktinos informacijos pagal pareiškėjo 2016 m. birželio 27 d. paklausimą; dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 31 d. prašymą kaip pakartotinį.

Nesutikdamas su minėtais Valstybės saugumo departamento veiksmais / sprendimais, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuris neatitiko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodytų ABTĮ reikalavimų, tame tarpe – pateikti skundą su tinkamai suformuluotu reikalavimu Valstybės saugumo departamento sprendimų atžvilgiu, pateikti tų sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus; jei praleistas terminas kreiptis į teismą, pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; pateikti 30 Eur žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Minėti trūkumai, kaip pagrįstai konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, pašalinti nebuvo: netgi vertinant, kad pareiškėjo reikalavimas (ir jo pagrindimas) įpareigoti Valstybės saugumo departamentą pateikti konkrečius ir išsamius atsakymus į jo 2016 m. birželio 27 d. prašyme nurodytus klausimus, gali būti tinkamas ginčijant pastarojo 2016 m. liepos 21 d. veiksmus, dėl ko 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, dėl kurio panaikinimo reikalavimas nebuvo suformuluotas, ginčijimas ir nebebūtų prasmingas, pareiškėjas neištaisė kitų trūkumų – pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, 30 Eur žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nors 2016 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktame skunde pareiškėjas ir nurodo, kad „ <...> jeigu procedūriškai teismas manytų, kad reikia skaičiuoti nuo pirmojo VSD rašyto rašto, tai prašau atnaujinti terminą skundui paduoti <...>“, ši aplinkybė nėra pagrindas vertinti jį pašalinus 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartyje aptartą tokio pobūdžio trūkumą: pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju ABTĮ prasme tinkamas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, t. y. kuriame būtų nurodytos svarbios termino praleidimo priežastys, nebuvo pareikštas, todėl šis trūkumas pašalintas nebuvo.

Pareiškėjas taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio ir pašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatantį, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.

Pažymėtina, kad ABTĮ 36 straipsnis reglamentuoja ne atleidimą nuo žyminio mokesčio, o nustato atvejus, kuriais skundai (prašymai, pareiškimai) neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareiškėjas nuo žyminio mokesčio teismo negalėjo būti atleistas. Be to, jo skundas negali būti vertinamas kaip neapmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą: Įstatymo 4 straipsnyje, nustatančiame Signatarų teises ir pareigas, nėra numatyta, kad Signataras turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.

Atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojantis ABTĮ 37 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Taigi, fizinis asmuo nuo žyminio mokesčio gali būti ateistas tik dėl priežasčių, susijusių su jo turtine padėtimi, prašymas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, todėl pareiškėjo skunde išreikštas prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio motyvuojant viešo intereso gynimu, nėra nei tinkamas, nei tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį laikyti jį nepaduotu, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą skundžiant Valstybės saugumo departamento 2016 m. liepos 21 d. veiksmus ar / ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 31 d. prašymą kaip pakartotinį, kartu paduodant ABTĮ reikalavimus atitinkantį prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. E. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė